LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KAUNO AUKŠTESNIOSIOS TEISĖS MOKYKLOS
1991 m. rugsėjo 4 d. Nr. 375
Vilnius
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 125p,
1. Reorganizuoti TSRS VRM Kauno specialiąją vidurinę milicijos mokyklą į Lietuvos Respublikos VRM Kauno aukštesniąją teisės mokyklą.
2. Patvirtinti Lietuvos Respublikos VRM Kauno aukštesniosios teisės mokyklos laikinąjį Statutą (1 priedas).
3. Patvirtinti Lietuvos Respublikos VRM Kauno aukštesniosios teisės mokyklos etatų sąrašą (2 priedas).
4. Įsakymas įsigalioja nuo 1991 m. rugsėjo 4 d.
E. P. MINISTRAS POLICIJOS
DEPARTAMENTO GENERALINIS
KOMISARAS P. LIUBERTAS
______________
Priedas Nr. 1
Lietuvos Respublikos VRM 1991 m. rugsėjo
mėn. 4 d. įsakymo Nr. 375
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KAUNO AUKŠTESNIOSIOS TEISĖS MOKYKLOS LAIKINASIS STATUTAS
I. Bendrieji nuostatai.
1.1. Vidaus reikalų ministerijos Kauno aukštesnioji teisės mokykla (toliau – mokykla) yra Lietuvos Respublikos VRM specializuota mokymo įstaiga, turinti Statute numatytas juridinio asmens teises.
Mokykla savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija), Švietimo įstatymu, Lietuvos Aukštesniosios mokyklos koncepcija, jos bendraisiais nuostatais, Vidaus reikalų ministerijos norminiais aktais ir šiuo statutu.
1.2. Svarbiausieji mokyklos uždaviniai yra šie:
1) ruošti Lietuvos Respublikos policijos struktūroms specialistus, turinčius aukštesniosios pakopos profesinį-teisinį išsilavinimą;
2) rengti policininkus, policijos valdininkus bei tarnautojus ir asmenis, esančius policijos rezerve, kelti jų kvalifikaciją;
3) auklėti klausytojus patriotizmo, Lietuvos Respublikos įstatymų gerbimo, dorovės normų laikymosi; žmogaus teisių ir laisvių gynimo dvasia;
4) padėti Policijos departamentui palaikyti teisėtvarką Lietuvos Respublikoje;
5) skleisti tarp teisėsaugos organų darbuotojų bei visuomenėje teisės ir kitas mokslo žinias. Lietuvos VRM sudarytų sutarčių pagrindu mokykloje gali būti ruošiami teisėtvarkos organų darbuotojai TSRS respublikoms bei kitoms valstybėms.
1.3. Ruošiamų pareigūnų specializaciją
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KAUNO AUKŠTESNIOSIOS TEISĖS MOKYKLOS
1991 m. rugsėjo 4 d. Nr. 375
Vilnius
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 125p,
1. Reorganizuoti TSRS VRM Kauno specialiąją vidurinę milicijos mokyklą į Lietuvos Respublikos VRM Kauno aukštesniąją teisės mokyklą.
2. Patvirtinti Lietuvos Respublikos VRM Kauno aukštesniosios teisės mokyklos laikinąjį Statutą (1 priedas).
3. Patvirtinti Lietuvos Respublikos VRM Kauno aukštesniosios teisės mokyklos etatų sąrašą (2 priedas).
4. Įsakymas įsigalioja nuo 1991 m. rugsėjo 4 d.
E. P. MINISTRAS POLICIJOS
DEPARTAMENTO GENERALINIS
KOMISARAS P. LIUBERTAS
______________
Priedas Nr. 1
Lietuvos Respublikos VRM 1991 m. rugsėjo
mėn. 4 d. įsakymo Nr. 375
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KAUNO AUKŠTESNIOSIOS TEISĖS MOKYKLOS LAIKINASIS STATUTAS
I. Bendrieji nuostatai.
1.1. Vidaus reikalų ministerijos Kauno aukštesnioji teisės mokykla (toliau – mokykla) yra Lietuvos Respublikos VRM specializuota mokymo įstaiga, turinti Statute numatytas juridinio asmens teises.
Mokykla savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija), Švietimo įstatymu, Lietuvos Aukštesniosios mokyklos koncepcija, jos bendraisiais nuostatais, Vidaus reikalų ministerijos norminiais aktais ir šiuo statutu.
1.2. Svarbiausieji mokyklos uždaviniai yra šie:
1) ruošti Lietuvos Respublikos policijos struktūroms specialistus, turinčius aukštesniosios pakopos profesinį-teisinį išsilavinimą;
2) rengti policininkus, policijos valdininkus bei tarnautojus ir asmenis, esančius policijos rezerve, kelti jų kvalifikaciją;
3) auklėti klausytojus patriotizmo, Lietuvos Respublikos įstatymų gerbimo, dorovės normų laikymosi; žmogaus teisių ir laisvių gynimo dvasia;
4) padėti Policijos departamentui palaikyti teisėtvarką Lietuvos Respublikoje;
5) skleisti tarp teisėsaugos organų darbuotojų bei visuomenėje teisės ir kitas mokslo žinias. Lietuvos VRM sudarytų sutarčių pagrindu mokykloje gali būti ruošiami teisėtvarkos organų darbuotojai TSRS respublikoms bei kitoms valstybėms.
1.3. Ruošiamų pareigūnų specializaciją nustato mokyklos pedagogų susirinkimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir kitų teisėsaugos organų poreikius bei uždavinius.
1.4. Mokymas vyksta valstybine kalba. Pirmame kurse gali būti sudaromos grupės, kuriose dėstoma rusų kalba.
1.5. Mokykla nustato savo organizacinę valdymo struktūrą, remiantis patvirtintais etatais ir mokos fondu, savarankiškai tvarko mokymo, ūkio ir finansų reikalus.
1.6. Mokykloje gali burtis pedagoginio personalo, tarnautojų ir klausytojų įvairios profesinės, kultūrinės, sporto organizacijos, išskyrus politines partijas ir politinius judėjimus.
1.7. Mokykla tvarkosi vidaus reikalų sistemos statutinės drausmės pagrindais.
2. Mokyklos struktūra ir valdymas.
2.1. Mokyklos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
2.1.1. Mokyklos valdymo organai yra šie: mokyklos viršininkas, pedagogų susirinkimas, mokyklos kolegija, mokyklos viršininko pavaduotojai, padėjėjai.
2.1.2. Mokyklos viršininką ir jo pavaduotojus skiria Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
2.1.3. Mokyklos viršininkas:
1) atsako už ugdymo strategiją ir keliamų mokyklai uždavinių įgyvendinimą;
2) atsako už švietimo bei kitų įstatymų, statutų, vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi;
3) atsako už finansinių lėšų panaudojimo tikslingumą, mokyklos materialinės bazės kūrimą ir tausojimą;
4) užtikrina veiklos viešumą ir demokratiškumą;
5) kontroliuoja ugdymo eigą ir mokyklos darbuotojų veiklą;
6) užtikrina darbo ir studijų palankias ir saugias sąlygas;
7) įstatymo ir norminių aktų nustatyta tvarka priima ir atleidžia mokyklos darbuotojus, suteikia pareiginius ir specialius laipsnius, kvalifikacinės komisijos teikimu – kvalifikacinę kategoriją, išleidžia į pensiją, suteikia atostogas, siunčia į komandiruotes;
8) tvirtina struktūrinių padalinių vadovų tarnybos funkcijas;
9) kviečia pedagogų susirinkimus ir jiems pirmininkauja;
10) priima ir šalina mokyklos klausytojus;
11) skatina ir skiria drausmines nuobaudas;
12) kasmet už mokyklos veiklą atsiskaito pedagogų susirinkime, prireikus, ir prieš ministerijos vadovybę;
13) atstovauja mokyklą kitose valstybinėse institucijose.
2.2. Pedagogų susirinkimas.
2.2.1. Pedagogų susirinkimas yra mokyklos savivaldos organas.
2.2.2. Pedagogų susirinkimą sudaro: mokyklos viršininkas, jo pavaduotojai ir padėjėjas, ciklų ir kursų vadovai, o sprendžiant ūkinius, finansinius bei socialinius klausimus, dalyvauja visi darbuotojai. Klausytojų atstovai pedagogų susirinkime dalyvauja tik tais atvejais, kai nagrinėjami klausimai, susiję su klausytojų teisėmis, pareigomis, atsakomybe, savivalda ir pan. Prireikus, pedagogų susirinkime kviečiami dalyvauti teisėsaugos, mokymo bei mokslo įstaigų suinteresuoti darbuotojai.
2.2.3. Pedagogų susirinkimui vadovauja mokyklos viršininkas.
2.3. Mokyklos kolegija.
2.3.1. Laikotarpiu tarp pedagogų tarybos posėdžių savivaldos organas yra mokyklo kolegija (toliau – kolegija). Kolegijos narių skaičių nustato ir juos renka paprasta balsų dauguma pedagogų susirinkimas, dalyvaujant 2/3 pedagogų.
2.3.2. Kolegijos veiklos kadenciją nustato pedagogų susirinkimas.
2.3.3. Į kolegijos sudėtį įeina: mokyklos viršininkas, pavaduotojai ir padėjėjas, ciklų ir kursų vadovai, klausytojų tarybos atstovai, dėstytojai.
2.3.4. Kolegija išsirenka pirmininką, pritarus 2/3 jos narių.
2.3.5. Kolegija vieną kartą per mokslo metus už savo veiklą atsiskaito pedagogų susirinkimui.
2.3.6. Mokyklos kolegija:
1) teikia pasiūlymus pedagogų ir kolektyvo susirinkimams;
2) numato mokyklos pedagoginės veiklos strategiją, planuoja ir prognozuoja visą mokyklos veiklą;
3) sprendžia svarbiausius mokymo ir auklėjimo klausimus;
4) derina mokymo planus ir programas, ciklų darbą;
5) svarsto pedagogų kvalifikacijos kėlimo padalinių, mokymo kabinetų kūrimo ir panaikinimo klausimus;
6) kontroliuoja finansinių – ūkinių lėšų panaudojimo tikslingumą;
Mokyklos viršininkas, pavaduotojai, ciklų ir kursų vadovai informuoja mokyklos kolegiją apie savo veiklą;
7) svarsto asmeninius klausimus;
8) turi mokyklos statuto keitimo bei papildymo iniciatyvos teisę.
2.3.7. Pedagogų susirinkimo bei mokyklos kolegijos nutarimai priimami atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant 2/3 šių organų narių ir įsigalioja mokyklos viršininkui paskelbus atitinkamus įsakymus.
2.4. Mokyklos atskiroms veiklos sritims vadovauja:
2.4.1. Ugdymo procesui – viršininko pavaduotojas mokymo reikalams. Jis privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo stažą.
2.4.2. Viršininko pavaduotojas mokymo reikalams:
1) atsako už ugdymo koordinavimą ir organizavimą mokykloje;
2) kontroliuoja mokymo programų suderinamumą ir jų vykdymą;
3) organizuoja pedagoginį-metodinį darbą, rūpinasi jaunų pedagogų adaptacija;
4) teikia organizacinę pagalbą pedagogams, norintiems kelti kvalifikaciją;
5) rūpinasi mokymo priemonėmis bei pedagogų darbo vietos įrengimu;
6) organizuoja pedagogų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;
7) kontroliuoja ciklų vadovų ir kitų pavaldžių darbuotojų veiklą;
2.5. Mokyklos viršininko pavaduotojo tarnybai pareigoms skiriamas asmuo, turintis aukštąjį juridinį išsilavinimą ir karinės tarnybos patirtį.
2.5.1. Viršininko pavaduotojas tarnybai:
1) atsako už vidaus tvarkos taisyklių ir statutų reikalavimų laikymąsi, tarnybą, kovinį bei fizinį ugdymą, ginkluotę ir specialiąsias priemones;
2) kontroliuoja ir koordinuoja darbą kursuose, teikia organizacinę bei metodinę pagalbą kursų vadovams, rūpinasi jų kvalifikacijos kėlimu;
3) organizuoja vidaus tarnybą bei mokyklos asmeninės sudėties, vykdančios teisėsaugos funkcijas, tarnybą;
4) koordinuoja kovinį bei fizinį ugdymą, teikia šiais klausimais metodinę pagalbą ciklų ir kursų vadovams;
5) analizuoja asmeninės sudėties drausmę, teikia mokyklos kolegijai šiais klausimais rekomendacijas;
6) atsako už vasaros stovyklos vidaus tvarką;
7) dalyvauja parenkant darbuotojus kursų vadovų, kovinio ir fizinio ugdymo ciklo dėstytojų bei budėtojų pareigoms užimti, kuriuos skiria mokyklos viršininkas.
2.6. Darbui su kadrais vadovauja viršininko padėjėjas – kadrų skyriaus viršininkas. Į šias pareigas skiriamas darbuotojas, turintis aukštąjį humanitarinį išsilavinimą ir pedagoginio ar teisėsaugos darbo patirtį.
2.6.1. Mokyklos viršininko padėjėjas darbui su kadrais – kadrų skyriaus viršininkas:
1) atsako už pedagoginio personalo, tarnautojų ir darbininkų parinkimą, mokymo ir auklėjimo organizavimą;
2) bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos VRM kadrų valdyba, policijos komisariatais, organizuoja kandidatų į klausytojus atranką, teikia pasiūlymus priėmimo komisijai;
3) sprendžia klausytojų socialinius-buitinius klausimus, organizuoja absolventų paskirstymą, analizuoja mokyklos auklėtinių profesinę veiklą, teikia mokyklos kolegijai pasiūlymus dėl ugdymo tobulinimo;
4) kontroliuoja vidaus tvarkos taisyklių darbo ir statutinės drausmės laikymąsi;
5) atsako už klubo veiklą, raštinės bei mašinraščio biuro darbą, savalaikį laiškų ir pareiškimų išnagrinėjimą.
2.7. Ciklas:
2.7.1. Ciklas – tai vienos ar kelių glaudžiai susijusių mokslo disciplinų dėstytojai, mokymo kabinetų, laboratorijų personalas. Cikle turi būti ne mažiau kaip 5 nariai. Ciklo veikloje, paprastai, pasikviečiami dalyvauti policijos komisariatų ir kitų teisėsaugos organų mokymo bei mokslo įstaigų atstovai.
2.7.2. Ciklas.
1) organizuoja ir vykdo mokymo, metodinį ir auklėjamąjį darbą;
2) rengia mokslo disciplinų teminius planus, programas, metodinę medžiagą, mokymo priemones. Teikia pasiūlymus dėl mokymo proceso tobulinimo;
3) siūlo mokyklos viršininkui kandidatus ciklo viršininko, vyresniojo dėstytojo pareigoms;
2.7.3. Ciklo veiklai vadovauja jo viršininkas. Jis reguliariai kviečia ciklo posėdžius ir jiems pirmininkauja.
2.7.4. Cikle gali būti sudaromos mokymo dalykų komisijos. Jų veiklai vadovauja, dažniausiai, vyresnieji dėstytojai.
3. Pedagoginis personalas.
3.1. Mokyklos darbuotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, pripažįstantys ir vykdantys Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus jos įstatymus.
3.2. Mokyklos pedagoginį personalą sudaro:
2) mokyklos viršininko pavaduotojai ugdymui, tarnybai bei padėjėjas darbui su kadrais;
4) vyresnieji dėstytojai;
6) dėstytojai – metodininkai;
7) dėstytojai – stažuotojai.
3.3. Vyresniuoju dėstytoju gali būti asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir pedagoginio darbo patirtį.
3.4. Dėstytoju gali būti asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir polinkį į pedagoginį darbą.
3.5. Dėstytoju – metodininku gli būi asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir sugebėjimą teikti metodinę pagalbą dėstytojams.
3.6. Asmuo dėstytojo – stažuotojo pareigoms gali būti skiriamas ne ilgiau kaip vieniems metams.
3.7. Kvalifikacijos reikalavimus pedagoginiam personalui nustato mokyklos kolegija ir tvirtina mokyklos viršininkas. Dėstytojų etatai skirstomi konkurso tvarka.
3.8. 30 proc. dėstytojų etatų galima skirti antraeilininkams teisėsaugos organų kvalifikuotiems darbuotojams.
3.9. Dėstytojų pedagoginį krūvį nustato mokyklos kolegija, vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta mokymo organizavimo instrukcija.
3.10. Mokyklos viršininkas, jo pavaduotojai, padėjėjai ir kiti vadovaujantys darbuotojai turi teisę vesti užsiėmimus. Jiems apmokama pagal dėstytojo darbo apmokėjimo normas.
3.11. Kiekvienas pedagoginio personalo narys privalo dirbti metodinį ir auklėjamąjį darbą, kelti savo kvalifikaciją ir profesinį lygį.
4. Mokymas.
4.1. mokymas mokykloje vyksta pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Kultūros ir švietimo ministerijų norminius aktus, patvirtintus mokymo planus bei mokymo programas. Mokymo planus sudaro mokymo skyrius.
4.2. Mokytis į mokyklą priimami Lietuvos Respublikos piliečiai su VRM departamentų nukreipimais.
4.2.1. Mokymosi trukmė priklauso nuo jo profilio bei formų ir nustatoma taip:
1) dieniniame (pagrindiniame) skyriuje, suteikiant baigusiems aukštesniosios pakopos teisininko kvalifikaciją – 2 metai ir 9 mėnesiai;
2) neakivaizdiniame skyriuje, suteikiant teisininko kvalifikaciją – 3 metai ir 9 mėnesiai;
3) pirminio paruošimo ir perkvalifikavimo skyriuje nuo 3 iki 10 mėnesių;
4) kvalifikacijos kėlimo skyriuje – nuo 1,5 iki 6 mėnesių;
Suderinus su Vidaus reikalų ministerija, mokykla gali nustatyti ir kitokią mokymo trukmę.
4.2.2. Klausytojai, sėkmingai baigę studijas dieniniame bei neakivaizdiniame skyriuje ir išlaikę valstybinius egzaminus, gauna aukštesniosios mokyklos baigimo bendro pavyzdžio diplomą.
Valstybiniams egzaminams sudaroma komisija, kurios pirmininką skiria Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
4.2.3. Pirminio paruošimo, perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo skyrių klausytojams, sėkmingai išlaikiusiems egzaminus, išduodamas atitinkamas pažymėjimas.
Egzaminavimui mokyklos viršininko įsakymu sudaroma egzaminų komisija.
5. Klausytojai.
5.1. Dieninio skyriaus klausytojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, konkursinių egzaminų tvarka priimti į mokyklą mokytis stacionare pagal VRM aukštesniųjų teisės mokyklų programas.
5.2. Neakivaizdinio skyriaus klausytojai yra: policininkai, policijos valdininkai, vidaus reikalų tarnybų eiliniai, puskarininkiai ir karininkai, priimti mokytis neakivaizdiniu būdu pagal aukštesniosios policijos mokyklos programą.
5.3. Pradinio rengimo, perkvalifikavimo, taip pat kvalifikacijos kėlimo skyrių klausytojai yra policijos pareigūnai, nukreipti mokytis į atitinkamus mokymo kursus.
5.4. Klausytojų specializaciją mokykla suderina su Vidaus reikalų ministerija.
5.5. Mokymosi metu klausytojai aprūpinami bendrabučiu. Klausytojams, besimokantiems dieniniame skyriuje, mokama stipendija.
Kitiems klausytojams mokama alga pagal pareigas, į kurias jie buvo paskirti iki atvykimo į mokyklą. Nemokamas maitinimas klausytojams neskiriamas.
5.6. Klausytojų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos Drausmės statutas, Tarnybos policijoje statutas, Policijos statutas ir Vidaus tvarkos taisyklės.
5.7. Mokyklos klausytojų aukščiausias savivaldos organas yra klausytojų susirinkimas. Laikotarpiu tarp klausytojų susirinkimų savivaldos organas yra klausytojų taryba. Tarybą renka ir jos narių skaičių numato klausytojų susirinkimas.
5.8. Klausytojų taryba:
1) rengia tarybos veiklos nuostatus, kuriuos tvirtina klausytojų susirinkimas. Nuostatai neturi prieštarauti mokyklos statutui;
2) dalyvauja ruošiant vidaus tvarkos taisykles;
3) patariamojo balso teise sprendžia studijų, ugdymo proceso klausimus;
4) organizuoja klausytojų laisvalaikį.
6. Mokyklos turtas ir lėšos.
6.1. Lėšos mokyklai išlaikyti yra skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Jos įtraukiamos į vidaus reikalų ministerijos sąmatą.
6.2. Mokykloje vedama buhalterinė apskaita, sudaromos ketvirtinės ir metinės ataskaitos, kurios pateikiamos Vidaus reikalų ministerijai.
6.3. Mokyklos finansinę, ūkinę veiklą kontroliuoja Vidaus reikalų ministerijos finansinė tarnyba.
6.4. Pastatai, statiniai, įrengimai, inventorius ir kitas mokyklos turtas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir privalo būti naudojamas tiktai pagal paskirtį.
6.5. Uniformą, ginklus, šaudmenis, specialiąją techniką, transporto ir ryšių bei kitas mokymo procesui būtinas priemones skiria Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
6.6. Mokykla gali turėti ir papildomų lėšų iš ūkinės veiklos bei gaunamų už teikiamas paslaugas kitoms įstaigoms ir organizacijoms.
Papildomos lėšos naudojamos pagal VRM patvirtintą pajamų- išlaidų sąmatą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ
MINISTERIJOS KAUNO AUKŠTESNIOJI
TEISĖS MOKYKLA
______________
