Tarptautinio darbo biuro Administracinės tarybos sušaukta Ženevoje ir 1983 m. birželio 1 d. susirinkusi į šešiasdešimt devintąją sesiją,
priimdama tarptautines normas, esančias 1955 metų rekomendacijoje dėl profesinės reabilitacijos (invalidų) ir 1975 metų rekomendacijoje dėl žmogaus išgalių ugdymo,
pažymėdama, kad po to, kai buvo priimtos 1955 metų rekomendacijos dėl profesinės reabilitacijos (invalidų), labai pasikeitė supratimas apie reabilitacijos reikalingumą, apie reabilitacijos tarnybų kiekį ir organizavimą, taip pat apie daugelio Organizacijos narių įstatymus bei jų taikymą minėtų rekomendacijų veikimo srityje,
atsižvelgdama į tai, kad 1981 metai Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos buvo paskelbti tarptautiniais invalidų metais su devizu „Visiškas dalyvavimas ir lygybė“ ir kad į visa apimančią Pasaulinę veiklos programą, į kurią įeina ir invalidų veikla, turi įeiti veiksmingos tarptautinės ir nacionalinės priemonės invalidų „visiškam dalyvavimui“ socialiniame gyvenime ir plėtojime bei „lygybės“ tikslams įgyvendinti,
manydama, kad dėl minimų pasikeitimų šiuo klausimu vertėtų priimti naujas tarptautines normas, kurias priimant būtų ypač atsižvelgiama į būtinumą garantuoti vienodą požiūrį į visų kategorijų invalidus tiek kaime, tiek mieste ir lygias jų galimybes užimtumo ir socialinės integracijos srityse,
nutarusi priimti tam tikrus pasiūlymus dėl profesinės reabilitacijos, o tai yra ketvirtasis sesijos darbotvarkės klausimas,
nusprendusi įforminti šiuos pasiūlymus kaip tarptautinę konvenciją,
tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt trečiųjų metų birželio dvidešimtą dieną priima šią Konvenciją, kurią galima vadinti 1983 m. konvencija dėl invalidų profesinės reabilitacijos ir užimtumo: