Tarptautinio darbo biuro Administracinės tarybos sušaukta Ženevoje ir 1981 m. birželio 3 d. susirinkusi į 67-ąją sesiją,
atkreipdama dėmesį į Filadelfijos deklaraciją dėl Tarptautinės darbo organizacijos tikslų ir uždavinių, kurioje pripažįstama, kad „visi žmonės, nepaisant jų rasės, tikėjimo ar lyties, turi teisę laisvai ir oriai, ekonominio saugumo sąlygomis ir esant lygioms galimybėms, siekti savo materialinės gerovės ir dvasinio tobulėjimo“,
atkreipdama dėmesį į Deklaracijos dėl moterų darbuotojų lygių galimybių ir vienodo požiūrio taikymo nuostatas ir rezoliuciją dėl veiksmų plano, siekiant skatinti moterų darbuotojų lygias galimybes ir vienodo požiūrio taikymą, kurią 1975 m. priėmė Tarptautinės darbo organizacijos konferencija,
atkreipdama dėmesį į tarptautinių darbo konvencijų ir rekomendacijų, skirtų užtikrinti vyrų ir moterų darbuotojų lygias galimybes ir vienodą požiūrį į juos, nuostatas, konkrečiai 1951 m. Konvencijos dėl vienodo atlyginimo už darbą ir 1951 m. Rekomendacijos dėl vienodo atlyginimo už darbą, 1958 m. Konvencijos dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje ir 1958 m. Rekomendacijos dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje bei 1975 m. Rekomendacijos dėl žmogiškųjų išteklių plėtros VIII dalies nuostatas,
primindama, kad 1958 m. Konvencijoje dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje nėra aiškiai nurodyti skirtumai dėl pareigų šeimai, ir atsižvelgdama į tai, kad šiuo požiūriu yra būtinos papildomos normos,
atkreipdama dėmesį į 1965 m. Rekomendacijos dėl pareigų šeimai turinčių moterų darbo nuostatas ir atsižvelgdama į pokyčius, įvykusius per laikotarpį nuo jos priėmimo,
pažymėdama, kad dokumentus dėl vyrų ir moterų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos priėmė ir Jungtinės Tautos bei kitos specializuotos agentūros, ir pirmiausia primindama 1979 m. Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims preambulės keturioliktą punktą, kad valstybės Šalys supranta, „kad, norint pasiekti visišką vyrų ir moterų lygybę, reikia keisti tradicinį vyrų ir moterų vaidmenį visuomenėje ir šeimoje“,
pripažindama, kad pareigų šeimai turinčių darbuotojų problemos yra platesnių klausimų, susijusių su šeima ir visuomene, aspektai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nacionalinėje politikoje,
pripažindama būtinybę veiksmingai sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti vienodą požiūrį į pareigų šeimai turinčius moteris ir vyrus darbuotojus, tiek vienodą požiūrį į tokius darbuotojus ir kitus darbuotojus,
atsižvelgdama į tai, kad daug problemų, su kuriomis susiduria visi darbuotojai, pareigų šeimai turintiems darbuotojams tampa dar sunkesnės, ir pripažindama būtinybę gerinti tų darbuotojų sąlygas imantis tiek priemonių, atitinkančių jų specialius poreikius, tiek priemonių, skirtų pagerinti darbuotojų padėtį apskritai,
nutarusi priimti tam tikrus pasiūlymus dėl moterų ir vyrų darbuotojų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos pareigų šeimai turinčių darbuotojų atžvilgiu, o tai yra penktasis sesijos darbotvarkės klausimas,
nusprendusi įforminti šiuos pasiūlymus kaip tarptautinę konvenciją,
tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt pirmųjų metų birželio dvidešimt trečią dieną priima šią Konvenciją, kurią galima vadinti 1981 m. Pareigų šeimai turinčių darbuotojų konvencija:
