Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1698 "Dėl pritarimo akcinės bendrovės "Alita" valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 16 straipsnio (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) 1 daliai (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija)

1. Pareiškėjas – Seimas 2006 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą Nr. X-922 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadų“ (toliau – Seimo 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimas), kurio 2 straipsnyje ir 2 priedėlyje yra išdėstytas prašymas Konstituciniam Teismui ištirti, ar Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui“ (toliau – ir Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas) neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3, 16 straipsniams.

Šis pareiškėjo – Seimo prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2006 m. gruodžio 12 d.

2. Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimu „Dėl pareiškėjo prašymo priėmimo“ nutarė priimti Seimo 2006 m. lapkričio 23 d. nutarime išdėstytą prašymą ištirti, ar Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija), 16 straipsnio (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) 1 dalies (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija) nuostatai „Su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų, gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo“.

3. Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimas apie minėto prašymo priėmimą 2006 m. gruodžio 19 d. buvo oficialiai paskelbtas „Valstybės žiniose“ (Žin., 2006, Nr. 138-5276). Nuo tos dienos iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje konstitucinės justicijos byloje Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo galiojimas yra sustabdytas.

1. Vyriausybė 2003 m. vasario 3 d. pritarė akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo viešo konkurso būdu programai. Dalyvauti viešame AB „Alita“ privatizavimo konkurse 2003 m. gegužės 7 d. užsiregistravo keturi dalyviai. Geriausią konkursinį pasiūlymą pateikė L. Bosca, už AB „Alita“ akcijų paketą pasiūlęs 90 700 000 litų. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės turto fondo generalinis direktorius P. Milašauskas 2003 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. IV-266 panaikino Viešo konkurso komisijos akcinėms bendrovėms „Stumbras“, „Vilniaus degtinė“ „Alita“ ir „Anykščių vynas“ privatizuoti (toliau – ir Viešo konkurso komisija) rezultatus ir pavedė šiai komisijai derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo su antrąją vietą užėmusiu konkurso dalyviu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 10 d. nutartimi šį sprendimą pripažino neteisėtu.

VĮ Valstybės turto fondas 2003 m. spalio 22 d. pakvietė 57 550 000 litų konkursinį pasiūlymą pateikusio V Junevičiaus,

V. Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumą (toliau – ir V. Junevičiaus ir kitų konsorciumas) derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo. V. Junevičiaus ir kitų konsorciumo pasiūlymas nuo geriausio konkursinio pasiūlymo skyrėsi 33 150 000 litų – beveik 37 procentais, o tai daugiau negu dukart viršija įstatymo nustatytą dydį.

2003 m. lapkričio 10 d. buvo parafuotas AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutarties projektas, o 2003 m. lapkričio 27 d. Privatizavimo komisija pritarė šios sutarties projektui. Vyriausybė, atsižvelgdama į minėtą Privatizavimo komisijos sprendimą, 2003 m. gruodžio 24 d. priėmė ginčijamą nutarimą, kuriuo pritarė AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutarties projektui. VĮ Valstybės turto fondas ir V. Junevičiaus ir kitų konsorciumas šią sutartį pasirašė 2004 m. sausio 6 d.

2. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų, gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo.

Pagal Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 35 punktą, „vertindama pateiktus konkursinius pasiūlymus, viešo konkurso komisija įrašo potencialius pirkėjus, kurių pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų nuo pateikto geriausio konkursinio pasiūlymo, pažymoje <...> iš eilės pagal šių nuostatų 34 punkte nurodyta tvarka nustatytus vertinimo rezultatus“.

3. Pareiškėjo nuomone, ginčijamu Vyriausybės nutarimu buvo pritarta sandoriui (kuris, pareiškėjo manymu, laikytinas šio Vyriausybės nutarimo sudedamąja dalimi), sudarytam nesilaikant imperatyvių Įstatymo ir Nuostatų reikalavimų; dėl to ginčijamas Vyriausybės nutarimas pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą.

4. Pareiškėjo teigimu, Seimo laikinoji tyrimo komisija AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti nustatė, kad nė vienas iš Viešo konkurso komisijos narių, taip pat ir VĮ Valstybės turto fondo direktorius, neturėjo teisės susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, todėl priimant sprendimus dėl AB „Alita“ privatizavimo nebuvo galima užtikrinti Nuostatų 28.11 punkto reikalavimų dėl viešame konkurse dalyvaujančių asmenų patikimumo laikymosi. Dėl to Privatizavimo komisijos 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimu pritarti sandorio projektui ir juo vadovaujantis priimtu ginčijamu Vyriausybės nutarimu, kuriuo buvo pritarta AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui, buvo pažeistas principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda, taip pat atsakingo valdymo principas. Pareiškėjo nuomone, minėtas Vyriausybės nutarimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, pagal kurią „Vyriausybės nutarimai privatizavimo klausimais, priimti vadovaujantis šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, yra privalomi valstybės bei privatizavimo institucijoms“.

1. Viešo konkurso komisija, VĮ Valstybės turto fondas, Privatizavimo komisija ir Vyriausybė, viešo konkurso būdu privatizuodamos AB „Alita“ akcijas ir padarydamos „nematerialinės žalos“ valstybės viešajai tvarkai (nes buvo nesilaikyta Įstatymo) bei materialinės žalos valstybei (nes VĮ Turto fondas, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, atlygino L. Boscai patirtus nuostolius – 1754 920 litų 84 centus), savo veiksmus grindė būtinąjį reikalingumą numatančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 6 dalimi ir ją taikė teisėtai.

2. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, yra pagrindo manyti, kad Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu buvo pritarta tokiam sandoriui, kuris buvo sudarytas nesilaikant imperatyvių Įstatymo bei Nuostatų reikalavimų. Tačiau privatizavimo santykių teisinį reguliavimą analizuojant sistemiškai matyti, kad valstybę ir privatizavimo viešo konkurso būdu dalyvį sieja civiliniai teisiniai santykiai; privatizavimo santykiams, be specialiųjų, mutatis mutandis taikytinos CK materialinės teisės normos. Viešosios ir privatinės teisės principai skiriasi: privatinėje teisėje galioja principas, kad galima viskas, ko tiesiogiai nedraudžia įstatymai, o viešojoje teisėje – kad subjektai gali veikti tik neviršydami įstatymo jiems nustatytos laisvės, t. y. galima tik tai, „kas tiesiogiai yra nurodyta (leista) įstatyme“. Negalima teigti, esą privatizavimo santykiui CK 6.253 straipsnio 6 dalies nebuvo galima taikyti. Tai, kad ji buvo taikoma tiesiogiai, nėra konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimas.

3. AB „Alita“ akcijų privatizavimas buvo specifinis ir išskirtinis. Būtinumą naudoti būtinojo reikalingumo institutą nulėmė aplinkybės, kuriomis Viešo konkurso komisija ir VĮ Valstybės turto fondas turėjo spręsti AB „Alita“ akcijų privatizavimo viešo konkurso rezultatų L. Boscos atžvilgiu panaikinimo ir galimo viešo konkurso tolesnio vykdymo klausimus. Nuo pirmojo kvietimo parafuoti sutartį buvo praėjęs vienas mėnuo. Vilkinti privatizavimo nebuvo galima, nes jeigu valstybės kontroliuojamų alkoholio įmonių akcijų privatizavimas būtų užsitęsęs, kitas viešas konkursas geriausiu atveju būtų galėjęs įvykti tik po metų, bet po 2004 m. sausio 1 d., valstybei praradus stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybos Lietuvoje monopolį, nebuvo galima tikėtis AB „Alita“ akcijas parduoti net už ketvirtą pagal dydį jau įvykusiame konkurse pasiūlytą kainą. Kadangi antrą ir trečią pagal dydį kainas pasiūlę dalyviai iš konkurso pasitraukė, įvertinus esamas grėsmes ir esant būtinajam reikalingumui buvo nutarta panaikinti AB „Alita“ akcijų privatizavimo konkurso rezultatus ir šį privatizavimo objektą parduoti ketvirtajam konkurso dalyviui. Tokiomis ekonominėmis aplinkybėmis tai buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos ateityje. G. Pažūsio ir V. Sinušaitės nuomone, Vyriausybė, tvarkydama krašto reikalus ir vykdydama valstybės turto privatizavimą, gali taikyti CK 6.253 straipsnio 6 dalį, kad būtų išvengta pavojaus valstybės interesams.

4. Vyriausybės atstovų teigimu, privatizuojant AB „Alita“ Viešo konkurso komisijos nariai turėjo teisę susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija: Ministro Pirmininko patarėjas S. Spėčius – su informacija, pažymėta žyma „Slaptai“, ūkio viceministras N. Eidukevičius – su informacija, pažymėta žyma „Visiškai slaptai“, Žemės ūkio ministerijos sekretorius V. Grušauskas – su informacija, pažymėta žyma „Slaptai“. Ši komisija, vykdydama Nuostatuose jai nustatytą pareigą tikrinti viešo konkurso dalyvių patikimumą, nustatė, kad pažymose, atitinkamų kompetentingų valstybės institucijų pateiktose VĮ Valstybės turto fondui, nėra informacijos, dėl kurios kuris nors AB „Alita“ privatizavimo viešo konkurso dalyvis būtų buvęs pripažintas nepatikimu.

1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Seimo atstovai J. Pinskus ir J. Veselka iš esmės pakartojo Seimo nutarime išdėstytus argumentus.

2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovai G. Pažūsis ir V. Sinušaitė iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

Konstitucinis Teismas

4.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad kitos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo dalys yra neatskiriamai susijusios su jo 1 punkto nuostata: šio Vyriausybės nutarimo įžanginėje dalyje nurodytas jo (taigi pirmiausia nutarimo pritarti AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui) teisinis pagrindas, o 2 punktu VĮ Valstybės turto fondas įpareigojamas užtikrinti, kad būtų patikrinta potencialaus pirkėjo lėšų, mokamų už AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, kilmė – toks įpareigojimas reiškia, kad turi būti patikrinta būtent to eksplicitiškai neįvardyto subjekto, į kurį, kaip AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų potencialų pirkėją (būsimąją sutarties šalį), daroma nuoroda minėto Vyriausybės nutarimo 1 punkte, už privatizuojamą objektą mokamų lėšų kilmė.

Todėl tiriant ir darant išvadą, ar Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo 1 punktas neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar jis neprieštarauja (neprieštaravo) Įstatymo straipsniams (jų dalims), reikia padaryti ir išvadą, ar atitinkamoms Konstitucijos ir Įstatymo nuostatoms neprieštarauja (neprieštaravo) visas minėtas Vyriausybės nutarimas.

4.2. Sutarties projektas, kuriam Vyriausybė pritarė 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo 1 punktu, nebuvo oficialiai (viešai) paskelbtas. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės pritarimas atitinkamam sutarties projektui vertintinas tik kaip leidimas sudaryti sandorį (kurio sąlygos, kaip komercinėje praktikoje savaime suprantama, tokiais atvejais nėra viešinamos), o ne jo sudarymas, toks sutarties projektas netraktuotinas kaip kokį nors teisinį reguliavimą įtvirtinanti šio teisės akto dalis, kuri galėtų turėti tokią pat teisinę galią, kaip ir kitos šio Vyriausybės nutarimo dalys.

Todėl minėtas sutarties projektas nėra šioje konstitucinės justicijos byloje tiriamo Vyriausybės nutarimo sudedamoji dalis, jis apskritai nėra teisės aktas, juo labiau toks teisės aktas, dėl kurio Konstitucinis Teismas turėtų įgaliojimus savo nutarimo rezoliucinėje dalyje pateikti kokią nors išvadą (sprendimą). Tai nebus daroma.

Tačiau pagal pareiškėjo prašymą sprendžiant, ar Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar jis neprieštarauja (neprieštaravo) Įstatymo straipsniams (jų dalims), būtina įvertinti (pareiškėjo nurodytu aspektu) ir tas aplinkybes, kuriomis buvo pritarta minėtam sutarties projektui; priešingu atveju nebūtų įmanoma atsakyti, ar Vyriausybė, savo 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo 1 punktu pritardama AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui, neveikė ultra vires.

5.1. Vyriausybė savo 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 170 „Dėl pritarimo akcinių bendrovių „Stumbras“, „Vilniaus degtinė“, „Alita“ ir „Anykščių vynas“ privatizavimo programoms“ pritarė inter alia AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo viešo konkurso būdu programai. Šis Vyriausybės nutarimas įsigaliojo 2003 m. vasario 8 d.

5.2. Viešo konkurso komisija (sudaryta 2003 m. sausio 10 d. VĮ Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus P. Milašausko įsakymu Nr. 1V-008 „Dėl Viešo konkurso komisijos sudarymo“) 2003 m. gegužės 7 d. posėdyje svarstė potencialių pirkėjų pateiktus dokumentus privatizuojant inter alia AB „Alita“ ir konstatavo, kad AB „Alita“ privatizavimui viešo konkurso būdu dokumentus pateikė: V. Junevičiaus ir kitų konsorciumas; L. Bosca; uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eugesta“ ir UAB „Vinvesta“ konsorciumas; UAB „Mineraliniai vandenys“ (Viešo konkurso komisijos 2003 m. gegužės 7 d. posėdžio protokolas Nr. 1).

5.3. Viešo konkurso komisija 2003 m. birželio 26 d. posėdyje pripažino L. Boscą viešo konkurso valstybei nuosavybės teise priklausančioms AB „Alita“ akcijoms privatizuoti laimėtoju, konstatavo, kad kitų potencialių pirkėjų pasiūlymai daugiau kaip 15 procentų skiriasi nuo pateikto geriausio konkursinio pasiūlymo, ir nutarė informuoti kitus konkurso dalyvius apie konkurso rezultatus ir grąžinti jiems pradinius įnašus (Viešo konkurso komisijos 2003 m. birželio 26 d. posėdžio protokolas Nr. 6).

5.4. Viešo konkurso komisijai kartu su L. Boscos atstovais per derybas parengus AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektą (Viešo konkurso komisijos pirmininko A. Malikėno 2003 m. birželio 30 d. raštas Nr. (25)-3R-2397 „Dėl viešo konkurso laimėtojo paskelbimo“ L. Boscos įgaliotajam atstovui G. Skorupskui; Viešo konkurso komisijos 2003 m. liepos 8 d. posėdžio protokolas Nr. 10; Viešo konkurso komisijos 2003 m. liepos 11 d. posėdžio protokolas Nr. 11; Viešo konkurso komisijos 2003 m. rugpjūčio 26 d. posėdžio protokolas Nr. 20 (L. Boscos įgaliotojo atstovo G. Skorupsko nepasirašytas); Viešo konkurso komisijos pirmininko A. Malikėno 2003 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. (25)-3R-3359 „Dėl sutarties parafavimo“ L. Boscos įgaliotajam atstovui G. Skorupskui; Viešo konkurso komisijos 2003 m. spalio 10 d. protokolas Nr. 24), L. Bosca ir jo įgaliotieji atstovai buvo pakviesti iki 2003 m. rugsėjo 4 d., vėliau šį terminą pratęsus iki 2003 m. spalio 10 d., atvykti į VĮ Valstybės turto fondą parafuoti minėto sutarties projekto (Viešo konkurso komisijos pirmininko A. Malikėno 2003 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. (25)-3R-3359 „Dėl sutarties parafavimo“ L. Boscos įgaliotajam atstovui G. Skorupskui; VĮ Valstybės turto fondo privatizavimo direktoriaus A. Malikėno 2003 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. (25)-3R-3868 L. Boscai ir tos pačios dienos raštas Nr. (25)-3R-3869 L. Boscos įgaliotajam atstovui G. Skorupskui); pakartotinai pakviesti L. Bosca ir jo įgaliotieji atstovai buvo informuoti, kad jiems neatvykus parafuoti minėtos sutarties VĮ Valstybės turto fondas, vadovaudamasis Nuostatų 58 punktu, panaikins viešo konkurso rezultatus (VĮ Valstybės turto fondo privatizavimo direktoriaus A. Malikėno 2003 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. (25)-3R-3868 L. Boscai ir tos pačios dienos raštas Nr. (25)-3R-3869 L. Boscos įgaliotajam atstovui G. Skorupskui), tačiau nei L. Bosca, nei jo įgaliotieji atstovai parafuoti minėtos sutarties per nurodytą laiką neatvyko.

5.5. Viešo konkurso komisija 2003 m. spalio 10 d. posėdyje konstatavo, kad L. Bosca per nurodytą laiką neatvyko parafuoti AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, ir pasiūlė VĮ Valstybės turto fondui, vadovaujantis Nuostatų 58 punktu, panaikinti viešo konkurso valstybei nuosavybės teise priklausančioms AB „Alita“ akcijoms privatizuoti rezultatus bei „priimti atitinkamus sprendimus dėl tolesnės AB „Alita“ privatizavimo eigos“ (Viešo konkurso komisijos 2003 m. spalio 10 d. protokolas Nr. 24).

5.6. VĮ Valstybės turto fondo generalinis direktorius P. Milašauskas savo 2003 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1V-266 „Dėl AB „Alita“ privatizavimo“ panaikino „AB „Alita“ akcijų paketo viešo konkurso rezultatus“ ir pavedė Viešo konkurso komisijai derėtis „dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo su antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu“.

5.7. UAB „Eugesta“ ir UAB „Vinvesta“ konsorciumas 2003 m. spalio 14 d. raštu „Dėl konsorciumo tolesnio dalyvavimo viešajame konkurse AB „Alita“ privatizuoti“ Viešo konkurso komisijos pirmininką A. Malikėną, o UAB „Mineraliniai vandenys“ 2003 m. spalio 14 d. raštu – VĮ Valstybės turto fondą informavo, kad atsisako toliau dalyvauti viešame konkurse valstybei nuosavybės teise priklausančioms AB „Alita“ akcijoms privatizuoti.

5.8. Viešo konkurso komisija 2003 m. spalio 20–21 d. posėdyje konstatavo, kad dalyvauti AB „Alita“ privatizavimo konkurse liko tik vienas šio viešo konkurso dalyvis – V. Junevičiaus ir kitų konsorciumas. Paprašiusi privatizavimo patarėjo finansų maklerio įmonės (toliau – FMĮ) UAB „Suprema“ vadovaujamo konsorciumo nuomonės ir šiam privatizavimo patarėjui nuomonę pateikus, Viešo konkurso komisija, įgyvendindama VĮ Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus 2003 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 1V-266 „Dėl AB „Alita“ privatizavimo“ „nuostatą dėl derybų su antrą vietą užėmusiu AB „Alita“ akcijų privatizavimo viešo konkurso dalyviu“, atsižvelgdama „į privatizavimo patarėjo FMĮ UAB „Suprema“ vadovaujamo konsorciumo atstovų pateiktas išvadas dėl galimo valstybės pajamų už privatizuojamą objektą sumažėjimo ateityje“ ir vadovaudamasi CK 6.253 straipsnio 6 dalimi, antrąją vietą užėmusiu minėto viešo konkurso dalyviu pripažino V. Junevičiaus ir kitų konsorciumą ir nutarė pradėti su juo derybas dėl konkursinio pasiūlymo pagerinimo bei pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo (Viešo konkurso komisijos 2003 m. spalio 20–21 d. posėdžio protokolas Nr. 25; privatizavimo patarėjo FMĮ UAB „Suprema“ direktoriaus A. Galubicko 2003 m. spalio 21 d. raštas Viešo konkurso komisijos pirmininkui A. Malikėnui).

5.9. Viešo konkurso komisijos pirmininkas A. Malikėnas 2003 m. spalio 22 d. raštu Nr. (25)-3R-4093 „Dėl viešame konkurse pateiktų pasiūlymų pagerinimo“ V. Junevičiaus ir kitų konsorciumui pakvietė šį konsorciumą pradėti minėtas derybas. Pasiūlymai dėl konkursinio pasiūlymo pagerinimo buvo pateikti; dėl jų, taip pat dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo vyko derybos (V. Junevičiaus ir kitų konsorciumo 2003 m. spalio 31 d. raštas „Dėl viešame konkurse pateiktų pasiūlymų pagerinimo“ VĮ Valstybės turto fondui; Viešo konkurso komisijos 2003 m. lapkričio 3 d. posėdžio protokolas Nr. 26; V. Junevičiaus ir kitų konsorciumo 2003 m. lapkričio 5 d. raštas „Dėl 2003 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. (25)-3R-4529“ VĮ Valstybės turto fondui; Viešo konkurso komisijos 2003 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolas Nr. 27; Viešo konkurso komisijos 2003 m. lapkričio 6 d. posėdžio protokolas Nr. 28; Viešo konkurso komisijos 2003 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokolas Nr. 29; Privatizavimo komisijos 2003 m. lapkričio 13 d. posėdžio protokolas Nr. 2V-53 (348); VĮ Valstybės turto fondo valdybos 2003 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolas Nr. 3V-227).

5.10. Privatizavimo komisijos pasiūlymu (Privatizavimo komisijos 2003 m. lapkričio 13 d. posėdžio protokolas Nr. 2V-53 (348)) ir VĮ Valstybės turto fondo prašymu (2003 m. lapkričio 17 d. kvietimas Nr. (11VŠ)-3R-447O); VĮ Valstybės turto fondo ir advokatų kontoros „Aničas, Okinčic ir partneriai“ sutartis Nr. (11)-7R-315-11-03 „Dėl teisinių paslaugų“) advokatų kontora „Aničas, Okinčic ir partneriai“ 2003 m. lapkričio 24 d. pateikė VĮ Valstybės turto fondui teisinę išvadą „Dėl Valstybės įmonės Valstybės turto fondas veiksmų privatizuojant AB „Alita“ akcijų paketą viešo konkurso būdu“, kurioje inter alia konstatavo: „privatizavimo patarėjo FMĮ UAB „Suprema“ pateiktoje išvadoje nurodytas aplinkybes, darant prielaidą, kad jos yra ekonomiškai pagrįstos, galima būtų kvalifikuoti kaip valstybės interesams gresiantį pavojų“; „yra pagrindo teigti, kad šis pavojus, nežinant galimos atsirasti žalos (dėl Turto fondo veiksmų) ir išvengiamos žalos (ateityje) dydžių, tačiau įvertinus žymiai didesnę pastarosios atsiradimo tikimybę, gali būti kvalifikuojamas kaip didesnė valstybei gresianti žala, negu valstybės galimai patiriama žala dėl Valstybės turto fondo veiksmų“; „Turto fondo veiksmus galima kvalifikuoti kaip vienintelį būdą išvengti gresiančios didesnės žalos, sprendžiant Turto fondo civilinės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis, įskaitant valstybę, kurios vardu veikia Turto fondas, klausimą“; „Turto fondo veiksmams <...> šiuo konkrečiu atveju gali būti taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios būtinąjį reikalingumą“ (Advokatų kontoros „Aničas, Okinčic ir partneriai“ 2003 m. lapkričio 24 d. teisinė išvada, pateikta VĮ Valstybės turto fondui).

5.11. Privatizavimo komisija 2003 m. lapkričio 27 d. posėdyje pritarė AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių „akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutarties“ (tarp VĮ Valstybės turto fondo ir V. Junevičiaus ir kitų konsorciumo) projektui (Privatizavimo komisijos 2003 m. lapkričio 27 d. posėdžio protokolas Nr. 2V-55 (350)).

5.12. VĮ Valstybės turto fondo valdyba 2003 m. lapkričio 28 d. posėdyje aprobavo AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (tarp VĮ Valstybės turto fondo ir V Junevičiaus ir kitų konsorciumo) projektą (VĮ Valstybės turto fondo valdybos 2003 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolas Nr. 3V-227).

5.13. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkė N. Steiblienė 2003 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 114-S-344 „Dėl komisijos sprendimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir inter alia paprašė patikrinti, ar viešo konkurso valstybei nuosavybės teise priklausančioms AB „Alita“ akcijoms privatizuoti laimėtoju pripažinus ketvirtąją vietą užėmusį šio viešo konkurso dalyvį nebuvo pažeistos imperatyvios Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo normos.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja V. Urmonaitė 2003 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 13.2-631 „Dėl AB „Alita“ privatizavimo“ Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkę N. Steiblienę informavo, kad VĮ Valstybės turto fondas, pripažindamas V. Junevičiaus ir kitų konsorciumą antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu ir pasiūlydamas pradėti derybas dėl konkursinio pasiūlymo pagerinimo bei pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, ir kartu pažymėjo, jog tai, ar VĮ Valstybės turto fondui, „nepaisant teisės aktų reikalavimų pažeidimų, šiuo metu reikalinga, naudinga ir tikslinga pasirašyti AB „Alita“ valstybei priklausančio akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutartį būtent su V. Junevičiaus ir kitų fizinių asmenų konsorciumu, yra ekonominis, bet ne teisinis klausimas, kurio sprendimas nepriklauso Civilinių bylų skyriaus kompetencijai“.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkė N. Steiblienė 2003 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 114-S-394 „Dėl teisės aktų pažeidimo pripažįstant V Junevičiaus ir kitų asmenų konsorciumą antrą vietą užėmusiu AB „Alita“ privatizavimo konkurso dalyviu bei Vyriausybės nuomonės šiuo klausimu pareiškimo“ kreipėsi į Ministrą Pirmininką A. M. Brazauską ir pasiūlė Vyriausybei įvertinti Generalinės prokuratūros pateiktas išvadas bei pareikšti nuomonę dėl AB „Alita“ privatizavimo sandorio sudarymo su V. Junevičiaus ir kitų konsorciumu.

Ministras Pirmininkas A. M. Brazauskas 2003 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 20-8730 paprašė VĮ Valstybės turto fondą išnagrinėti šį Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkės N. Steiblienės raštą ir iki 2003 m. gruodžio 5 d. pateikti Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus.

VĮ Valstybės turto fondas, vykdydamas minėtą Ministro Pirmininko A. M. Brazausko pavedimą, išnagrinėjo generalinio prokuroro pavaduotojos V Urmonaitės 2003 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 13.2-631 „Dėl AB „Alita“ privatizavimo“ ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkės N. Steiblienės 2003 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 114-S-394 „Dėl teisės aktų pažeidimo pripažįstant V. Junevičiaus ir kitų asmenų konsorciumą antrą vietą užėmusiu AB „Alita“ privatizavimo konkurso dalyviu bei Vyriausybės nuomonės šiuo klausimu pareiškimo“. VĮ Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus P. Milašausko 2003 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (11)-3R-4700 „Dėl 2002-12-02 pavedimo Nr. 20-8730“ Vyriausybei buvo pranešta, kad „Valstybės turto fondas, spręsdamas iškilusias problemas, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei kitomis Civilinio kodekso normomis ir tuo siekė maksimaliai apsaugoti valstybės finansinius interesus ir užtikrinti maksimalias privatizavimo pajamas“, taip pat kad „Privatizavimo komisija pritarė šiai Valstybės turto fondo pasirinktai konkurso tęsimo strategijai, tačiau galutinis sprendimas dėl sutarties su V. Junevičiaus konsorciumu sudarymo išlieka Vyriausybės valioje“.

19.1. Pagal Nuostatų 32 punktą (1999 m. gruodžio 3 d., 2003 m. liepos 3 d. redakcijos) viešo konkurso dalyvių pasiūlymai turėjo būti vertinami sumuojant potencialaus pirkėjo pasiūlytą kainą ir investicijų plane numatytus pinigus, kuriais bus didinamas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas ir įsigyjamas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas; pagal Nuostatų 34 punktą (1998 m. rugsėjo 17 d. redakcija) pirmąją vietą užėmusiu turėjo būti (ir turi būti) pripažįstamas viešo konkurso dalyvis, kurio pasiūlytos kainos ir būsimųjų investicijų suma, apskaičiuota pagal Nuostatų 32 punktą, yra didžiausia (o kiti pasiūlymai atitinka privatizavimo programoje nustatytas privatizavimo sąlygas); pagal Nuostatų 35 punktą (2000 m. gegužės 25 d. redakcija), vertindama pateiktus konkursinius pasiūlymus, viešo konkurso komisija turėjo įrašyti potencialius pirkėjus, kurių pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų nuo pateikto geriausio konkursinio pasiūlymo, pažymoje (kurios forma turėjo būti pateikta Nuostatų 4 priede) iš eilės pagal Nuostatų 34 punkte nurodyta tvarka nustatytus vertinimo rezultatus (šiame kontekste pažymėtina, kad minėtas Nuostatų 4 priedas oficialiai (viešai) niekada nebuvo paskelbtas); pagal Nuostatų 58 punktą (1997 m. gruodžio 31 d. redakcija), jeigu per nustatytą laiką viešo konkurso laimėtojas neatvyksta parengti pirkimo–pardavimo sutarties projekto arba pasirašyti pirkimo–pardavimo sutarties, arba nesumoka už viešame konkurse įsigytą objektą, VĮ Valstybės turto fondas turėjo panaikinti viešo konkurso rezultatus ir galėjo pavesti viešo konkurso komisijai derėtis dėl privatizavimo objekto pardavimo su antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu.

19.2. Pagal Nuostatų 63 punktą (1998 m. rugsėjo 17 d. redakcija) viešas konkursas turėjo būti laikomas neįvykusiu, kai inter alia dėl Nuostatų 58 punkte nurodytų priežasčių VĮ Valstybės turto fondas anuliuoja viešo konkurso rezultatus ir nepaveda viešo konkurso komisijai derėtis su antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu (63.4 punktas (1997 m. gruodžio 31 d. redakcija)).

19.3. Taigi kuriuo nors iš Nuostatų 58 punkte (1997 m. gruodžio 31 d. redakcija) nustatytų pagrindų panaikinus viešo konkurso rezultatus, VĮ Valstybės turto fondas galėjo pavesti Viešo konkurso komisijai derėtis dėl privatizavimo objekto pardavimo tik su tokiu antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu, kurio konkursinis pasiūlymas nuo geriausio konkursinio pasiūlymo skyrėsi ne daugiau kaip 15 procentų; jeigu tokio dalyvio nebūtų, viešas konkursas turėjo būti laikomas neįvykusiu.

Tik toks Nuostatuose įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas atitinka Įstatymo 16 straipsnio (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) 1 dalies (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija) imperatyvą, kad privatizuojant valstybės turtą viešo konkurso būdu galėjo būti deramasi ne su visais viešo konkurso dalyviais, bet tik su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai už geriausią konkursinį pasiūlymą buvo mažesni ne daugiau kaip 15 procentų.