Dėl pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymo (Nr. 1B-41/2006) ištirti, ar Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. rugpjūčio 30 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, grąžinimo pareiškėjui

1. Pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija), Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 13.1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. rugpjūčio 30 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Šis prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2006 m. rugsėjo 7 d.

1. Ginčijamuose Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Nuostatų punktuose yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka minėto įstatymo nustatytas sąlygas, tačiau yra įvykę inter alia tada, kai apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis.

Taigi visais atvejais, kai nelaimingo atsitikimo metu darbuotojas buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis, tas nelaimingas atsitikimas, kad ir kokios būtų jo priežastys, pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu. Toks nelaimingas atsitikimas yra pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu net tais atvejais, kai jis įvyko dėl darbdavio, nesudariusio darbuotojui saugių ir sveikų darbo sąlygų, kaltės, o darbuotojo girtumas buvo nedidelio laipsnio ir neturėjo jokios įtakos nelaimingam atsitikimui. Pareiškėjo teigimu, šitaip iš darbuotojo (o jeigu jis miršta – iš jo šeimos narių) yra atimama teisė gauti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas net tais atvejais, kai darbuotojo neblaivumas neturėjo jokios įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti ir dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltas ne darbuotojas, o darbdavys.

2. Pareiškėjo teigimu, anksčiau (iki nustatant ginčijamą teisinį reguliavimą) nustatytas teisinis reguliavimas nebuvo toks „kategoriškas“: tiriant nelaimingus atsitikimus darbe būdavo nustatoma, ar darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, kai tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.

Konstitucinis Teismas

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme yra nustatyti prašymų Konstituciniam Teismui ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai turinio, formos bei priedų bendrieji reikalavimai (Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnis), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių teismų nutarčių, kuriomis kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, specialūs reikalavimai (Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnis). Minėti reikalavimai yra sukonkretinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnyje.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodyta tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas). Pagal tos pačios dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje yra nustatyta, kas turi būti nurodoma prašyme ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai, kai su tokiu prašymu į Konstitucinį Teismą kreipiasi teismai. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismo nutartyje, kuria teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai (5 punktas), taip pat turi būti suformuluotas teismo prašymas Konstituciniam Teismui (6 punktas).

Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje inter alia nustatyta, kad prie prašymo pridedamas ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (3 dalies 1 punktas); nuorašai pateikiami Konstituciniam Teismui po 30 egzempliorių (5 dalies 1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsnio 1 dalį (2005 m. liepos 7 d. redakcija) oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas leidinyje „Valstybės žinios“.

Pagal Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento patvirtinimo“ (su vėlesniu papildymu ir pakeitimu) patvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnio 15 punktą ginčijamo teisės akto (jo dalies) nuorašu laikytinas teisės akto tekstas, paskelbtas „Valstybės žiniose“.

Konstitucinio Teismo įstatyme ir Konstitucinio Teismo reglamente nustatyti prašymų Konstituciniam Teismui ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai turinio, formos bei priedų bendrieji reikalavimai ir teismų nutarčių, kuriomis kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, specialūs reikalavimai taikytini ir Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalyje numatytų specializuotų teismų nutartims, kuriomis kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (Konstitucinio Teismo 2005 m. kovo 31 d. sprendimas).

2. Konstatuotina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymą – taip pat ir tais atvejais, kai ginčijami teisės aktai (jų dalys) buvo keičiami ir (arba) papildomi, – teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, nutartyje privalo tiksliai nurodyti, kurios redakcijos teisės akto (jo dalies) atitiktis aukštesnės galios teisės aktui yra ginčijama. Prie prašymo ištirti, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, turi būti pridedamas būtent tos redakcijos ginčijamo teisės akto (jo dalies) viso teksto nuorašas – „Valstybės žiniose“ paskelbtas teisės akto tekstas.

Priešingu atveju teismo prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes, Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu arba Konstitucinio Teismo sprendimu gali būti pripažįstamas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai (Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalis).

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija).

Pareiškėjas taip pat nurodo įstatymo, kurio nuostatų atitiktį Konstitucijai ginčija, numerį – VIII-1509 ir tai, kad šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija), kurio atitiktis Konstitucijai ginčijama, įsigaliojo „nuo 2005 m. sausio 1 d.“

Prie prašymo yra pridėtas Seimo 2003 m. lapkričio 11 d. priimto Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Nr. IX-1819) viso teksto nuorašas – „Valstybės žiniose“ paskelbtas šio įstatymo tekstas.

2. Seimas 1999 m. gruodžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, kuriam buvo suteiktas numeris VIII-1509. Šis įstatymas buvo ne kartą keičiamas ir papildomas.

3. Seimas 2003 m. lapkričio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (1999 m. gruodžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymui buvo suteiktas numeris IX-1819.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad „šis įstatymas, išskyrus 29 straipsnį“, įsigalioja „nuo 2004 m. sausio 1 d.“, o to paties straipsnio 2 dalyje -kad „šio įstatymo 29 straipsnis“ įsigalioja „nuo 2005 m. sausio 1 d.“

Pažymėtina, kad minėtos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1,2 dalių nuostatos yra suformuluotos netiksliai, nes pačiame Seimo 2003 m. lapkričio 11 d. priimtame Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme 29 straipsnio nėra – jame tėra trys straipsniai.

Konstatuotina, kad nurodyta 2005 m. sausio 1 d. – tai ne Seimo 2003 m. lapkričio 11 d. priimto Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 29 straipsnio, bet Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) 29 straipsnio taikymo pradžios data.

Konstatuotina, kad naujos redakcijos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas įsigaliojo 2004 m. sausio 1 d. ir nuo tos dienos turėjo būti taikomas, išskyrus jo 29 straipsnį, kurio taikymo pradžios data -2005 m. sausio 1 d.

Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pagal Seimo 2004 m. lapkričio 11 d. priimto Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo antrojo skirsnio 2 straipsnį Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) vietoje skaičiaus „2005“ buvo įrašytas skaičius „2006“. Taigi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) 29 straipsnio taikymo pradžios data buvo nukelta iš 2005 m. sausio 1 d. į 2006 m. sausio 1 d.

4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) buvo inter alia nustatyta:

5. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) buvo keičiamas ir (arba) papildomas: Seimo 2004 m. birželio 8 d. priimtu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 7, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymu (Nr. IX-2262); Seimo 2004 m. lapkričio 4 d. priimtu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo, Invalidų socialinės integracijos įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33, 34, 36, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo 45¹ straipsniu įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 55⁶ straipsniu ir VII skyriumi įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39, 40, 45, 49, 54, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 55¹, 55², 55³, 55⁴, 55⁵ straipsniais įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu (Nr. IX-2540); Seimo 2004 m. lapkričio 11 d. priimtu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymu (Nr. IX-2561); Seimo 2005 m. gegužės 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įstatymu (Nr. X-211); Seimo 2005 m. gruodžio 23 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu (Nr. X-475); Seimo 2006 m. birželio 8 d. priimtu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 13, 15 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymu (Nr. X-668).

6. Nagrinėjamo prašymo kontekste pabrėžtina, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) keičiamas ir (arba) papildomas nebuvo nei iki pareiškėjo kreipimosi su prašymu į Konstitucinį Teismą, nei vėliau. Pareiškėjo kreipimosi į Konstitucinį Teismą metu šis punktas buvo išdėstytas 2003 m. lapkričio 11 d. redakcija. Jis niekuomet nebuvo išdėstytas 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija, kaip nurodoma pareiškėjo prašyme.

7. Nagrinėjamo prašymo kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėjo ginčijamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) keičiamas ir (arba) papildomas nebuvo, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalis (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija), kurioje išdėstytas šis punktas, buvo keičiama ir papildoma:

– Seimo 2004 m. birželio 8 d. priimtu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2, 3,4,7, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsniu – juo buvo pakeistas ir naujai išdėstytas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija);

– Seimo 2005 m. gegužės 19 d. priimtu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo antrojo skirsnio 3 straipsniu – juo buvo papildytas ir naujai išdėstytas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2004 m. birželio 8 d. redakcija) 6 punktas (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija).

8. Darytina prielaida, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) 1 punktas (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija).

9. Konstatuotina, kad nurodyti pareiškėjo prašymo ištirti, ar Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, netikslumai (ypač atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo punktas, išdėstytas ta redakcija, kuria jis iš tikrųjų niekuomet nebuvo išdėstytas) reiškia, jog šis prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį yra grąžintinas pareiškėjui.

Minėta, kad prašymo gražinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja inter alia Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. rugpjūčio 30 d. redakcija).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Nuostatų 13.1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. rugpjūčio 30 d. redakcija), kurio atitiktį Konstitucijai jis ginčija, įsigaliojo 2004 m. rugpjūčio 31 d.

Prie prašymo yra pridėta ne tik Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ viso teksto nuorašas – „Valstybės žiniose“ paskelbtas šio Vyriausybės nutarimo tekstas, bet ir Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 1074 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ bei Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 895 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ visų tekstų nuorašai – „Valstybės žiniose“ paskelbti šių Vyriausybės nutarimų tekstai.

2. Vyriausybė 2004 m. kovo 22 d. priėmė nutarimą Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, kurio 1 punktu patvirtino Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus.

Šis Vyriausybės nutarimas įsigaliojo 2004 m. kovo 26 d.

3. Nuostatų 13 punkte buvo inter alia nustatyta:

4. Minėtas Vyriausybės nutarimas (juo patvirtinti Nuostatai) buvo keičiamas: Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1074 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“; Vyriausybės 2005 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 420 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“; Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 895 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“; Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“; Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 906 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

5. Nagrinėjamo prašymo kontekste pabrėžtina, kad iki pareiškėjo kreipimosi su prašymu į Konstitucinį Teismą Nuostatų 13.1 punktas (2004 m. kovo 22 d. redakcija) keičiamas ir (arba) papildomas nebuvo. Pareiškėjo kreipimosi į Konstitucinį Teismą metu Nuostatų 13.1 punktas buvo išdėstytas pirmine – 2004 m. kovo 22 d. – redakcija. Jis niekuomet nebuvo išdėstytas 2004 m. rugpjūčio 30 d. redakcija, kaip nurodo pareiškėjas.

Beje, Vyriausybės nutarimo, kurio 13.1 punkto atitiktis Konstitucijai ginčijama, priėmimo data pareiškėjo prašyme kai kur taip pat nurodoma klaidingai – ne 2004 m. kovo 22 d., bet 2004 m. kovo 26 d.; tai, kaip minėta, yra ne šio Vyriausybės nutarimo priėmimo, bet jo įsigaliojimo data.

6. Pažymėtina, kad nors iki pareiškėjo kreipimosi su prašymu į Konstitucinį Teismą Nuostatų 13.1 punktas (2004 m. kovo 22 d. redakcija) keičiamas ir (arba) papildomas nebuvo, Nuostatų 13 punktas, kuris apima ir pareiškėjo ginčijamą 13.1 punktą, buvo keičiamas:

– Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 1074 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, įsigaliojusio 2004 m. rugpjūčio 31 d., 2 punktu – juo buvo pakeista ir naujai išdėstyta Nuostatų 13.2 punkto (2004 m. kovo 22 d. redakcija) pirmoji pastraipa;

– Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 906 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, priimto jau po pareiškėjo kreipimosi su prašymu į Konstitucinį Teismą ir įsigaliojusio 2006 m. rugsėjo 22 d., 2 punktu – juo buvo pakeista ir naujai išdėstyta Nuostatų 13.1 punkto (2004 m. kovo 22 d. redakcija) antroji pastraipa.

7. Darytina prielaida, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. rugpjūčio 30 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktas (2004 m. kovo 22 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8. Iš pareiškėjo prašymo argumentų darytina prielaida, kad jam abejonių kilo ne dėl Nuostatų viso 13.1 punkto (2004 m. kovo 22 d. redakcija), o tik dėl šio punkto pirmosios pastraipos atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

9. Konstatuotina, kad nurodyti pareiškėjo prašymo ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. rugpjūčio 30 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, netikslumai (ypač atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų punktas, išdėstytas ta redakcija, kuria jis iš tikrųjų niekuomet nebuvo išdėstytas) reiškia, jog šis prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį yra grąžintinas pareiškėjui.

Minėta, kad prašymo gražinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, 25 straipsnio 2 dalimi, 28, 66, 67, 70 straipsniais,

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui – Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašymą (Nr. 1B-41/2006) ištirti, ar Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktas (pareiškėjo prašyme nurodyta 2004 m. rugpjūčio 30 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:                                    Armanas Abramavičius

Toma Birmontienė

Egidijus Kūris

Kęstutis Lapinskas

Zenonas Namavičius

Ramutė Ruškytė

Vytautas Sinkevičius

Stasys Stačiokas

Romualdas Kęstutis Urbaitis