Dėl pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai

1. Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje inter alia nustatyta, kad prie prašymo pridedamas ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (3 dalies 1 punktas); nuorašai pateikiami Konstituciniam Teismui po 30 egzempliorių (5 dalies 1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsnio 1 dalį (2005 m. liepos 7 d. redakcija) oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas leidinyje „Valstybės žinios“.

Pagal Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento patvirtinimo“ (su vėlesniu papildymu ir pakeitimu) patvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnio 15 punktą ginčijamo teisės akto (jo dalies) nuorašu laikytinas teisės akto tekstas, paskelbtas „Valstybės žiniose“.

2. Kiekvienu atveju, kai Konstituciniam Teismui pateikiamas teisės akto tekstas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 5 dalies 1 punkto reikalavimų, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės aplinkybes, spręsti, ar prašymas priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

3. Kartu su pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymu ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymas neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1 daliai, VIII, IX skirsniams, Konstituciniam Teismui buvo pateikti ginčijamo teisės akto nuorašai (30 egzempliorių), kurie nėra teksto, paskelbto „Valstybės žiniose“, nuorašai, bet yra pažymėti žyma „Neoficialus įstatymo tekstas“. Be to, konstatuotina, kad kartu su pareiškėjo prašymu pateiktas įstatymo, kurio nuostatų atitiktis Konstitucijai yra ginčijama, tekstas atitinka „Valstybės žiniose“ paskelbtą oficialų šio įstatymo tekstą.

Konstatuotina, kad prašymas nėra grąžintinas pareiškėjui vien dėl to, kad jis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 5 dalies 1 punkto reikalavimų. Šis sprendimas nesukuria precedento.

1. Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi su prašymu besikreipiantys Seimo nariai, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); jų parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar jo pavaduotojo parašu.

Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog ji reiškia ir tai, kad „Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas, savo parašu tvirtindamas Seimo narių parašus, turi nurodyti tvirtinamų parašų skaičių, taip pat parašų patvirtinimo datą“, taip pat kad „pats Seimo narių pavardžių sąrašas su parašais turi būti tvarkingas, jame neturi būti jokių braukymų ar taisymų“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 24 d. sprendimas).

Paminėtina ir tai, kad pagal Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnio 8 punktą Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas, savo parašu patvirtindamas Seimo narių parašus, nurodo tvirtinamų parašų skaičių ir parašų tvirtinimo datą.

2. Kiekvienu atveju, kai prašymas Konstituciniam Teismui neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies reikalavimų, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės aplinkybes, spręsti, ar prašymas priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

3. Pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymas neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1 daliai, VIII, IX skirsniams, pasirašiusių Seimo narių parašai yra patvirtinti Seimo Pirmininko pavaduotojo A. Pekeliūno, tačiau nėra nurodytas nei patvirtintų parašų skaičius, nei parašų patvirtinimo data. Kartu konstatuotina, kad prašymą pasirašė 34 Seimo nariai, t. y. ne mažiau negu reikalaujama Konstitucijos 106 straipsnio 6 dalyje.

4. Konstatuotina, jog prašymas nėra grąžintinas pareiškėjui vien dėl to, kad jis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Šis sprendimas nesukuria precedento.

1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymas neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1 daliai, VIII, IX skirsniams.

2. Pareiškėjas teigia, kad Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1 daliai, VIII, IX skirsniams gali prieštarauti:

– visas Konstitucinio Teismo įstatymas;

– Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pavadinimas ir 3 dalis;

– Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnis;

– Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (kurią pareiškėjas cituoja klaidingai).

3. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad jam kilo abejonių tik dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pavadinimo ir 3 dalies atitikties Konstitucijai. Dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalių, Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, juolab dėl viso Konstitucinio Teismo įstatymo prieštaravimo Konstitucijai prašyme argumentų nepateikta.

1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pavadinimas ir jo 3 dalis neprieštarauja inter alia Konstitucijos VIII, IX skirsniams, tačiau nenurodo, kuriems būtent Konstitucijos VIII, IX skirsnių straipsniams (jų dalims), išskyrus Konstitucijos 111 straipsnį, kuris yra IX skirsnyje, gali prieštarauti Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pavadinimas ir jo 3 dalis.

2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Aiškindamas šį Konstitucinio Teismo įstatymo punktą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas, 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas).

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį, jeigu prašymas arba jo priedai neatitinka inter alia šio įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prašymas yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

3. Pareiškėjo prašymas ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pavadinimas ir jo 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos VIII, IX skirsniams, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų ir yra grąžintinas pareiškėjui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 25, 28, 66, 70 straipsniais,

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia: