atsižvelgdamos į Jungtinių Tautų Įstatų tikslus ir principus, susijusius su tarptautinės santarvės ir saugumo palaikymu bei draugiškų santykių ir bendradarbiavimo tarp valstybių plėtojimu,
pripažindamos ypač, kad kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą, kaip tai numatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje bei Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte,
dar kartą patvirtindamos tautų lygiateisiškumo ir apsisprendimo principą, paskelbtą Jungtinių Tautų Įstatuose bei Deklaracijoje dėl tarptautinės teisės principų, susijusių su draugiškais santykiais ir bendradarbiavimu tarp valstybių, pagal Jungtinių Tautų Įstatus, taip pat kitose atitinkamose Generalinės Asamblėjos rezoliucijose,
manydamos, kad įkaitų ėmimas yra nusikaltimas, keliantis rimtą susirūpinimą tarptautinei bendrijai, ir kad pagal šios Konvencijos nuostatas kiekvienas asmuo, vykdantis įkaitų ėmimą, turi būti arba traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, arba išduodamas,
būdamos įsitikinusios, jog būtina plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą tarp valstybių, rengiant ir taikant veiksmingas priemones, skirtas užkirsti kelią visiems įkaitų ėmimo veiksmams kaip tarptautinio terorizmo pasireiškimui, taip pat persekioti bei bausti už juos,
susitarė:
1 straipsnis
1. Kiekvienas asmuo, kuris pagrobia ar sulaiko kitą asmenį (toliau – įkaitas) ir grasina jį nužudyti, sužaloti ar toliau laikyti, siekdamas priversti trečiąją šalį, būtent: valstybę, tarptautinę tarpvyriausybinę organizaciją, kokį nors fizinį ar juridinį asmenį ar asmenų grupę, įvykdyti arba susilaikyti nuo bet kokio akto įvykdymo, kaip tiesioginės ar netiesioginės įkaito išlaisvinimo sąlygos, šios Konvencijos požiūriu daro įkaitų ėmimo nusikaltimą.
2. Kiekvienas asmuo, kuris:
a) kėsinasi įvykdyti įkaitų ėmimą ar
b) dalyvauja kaip kiekvieno asmens, kuris vykdo ar kėsinasi įvykdyti įkaitų ėmimą, bendrininkas,
taip pat daro nusikaltimą pagal šią Konvenciją.
