1979-06-23
Tarptautinius dokumentus pasirašiusios šalys
079T001KONVRG791219
2002-02-01
Konvencija
Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija
SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,
PRIPAŽINDAMOS, kad nesuskaičiuojamos laukinių gyvūnų formos sudaro nepakeičiamą žemės gamtos sistemos dalį, kurią privalu išsaugoti žmonijos labui;
SUVOKDAMOS, kad kiekviena žmonių karta išlaiko žemės išteklius ateinančioms kartoms ir privalo užtikrinti, kad tas palikimas būtų išsaugotas, o kai jis naudojamas, tai turi būti daroma protingai;
SUPRASDAMOS vis didėjančią laukinių gyvūnų vertę aplinkos, ekologiniu, genetiniu, moksliniu, estetiniu, rekreaciniu, kultūriniu, lavinamuoju, socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu;
YPAČ SUSIRŪPINUSIOS tomis laukinių gyvūnų rūšimis, kurios migruoja per valstybių sienas;
PRIPAŽINDAMOS, kad valstybės saugo ir privalo saugoti laukinių gyvūnų migruojančias rūšis, kurios gyvena jų nacionalinėms jurisdikcijoms priklausančiose teritorijose ir migruoja per jas;
ĮSITIKINUSIOS, kad norint išsaugoti ir veiksmingai valdyti laukinių gyvūnų migruojančias rūšis, būtini visų valstybių suderinti veiksmai visose nacionalinėms jurisdikcijoms priklausančiose teritorijose, kuriose tokios rūšys praleidžia tam tikrą savo gyvenimo ciklo dalį;
PRISIMINDAMOS Veiksmų plano 32 rekomendaciją, kurią priėmė Jungtinių Tautų konferencija, skirta žmonių aplinkai (Stokholmas, 1972 m.), ir kuri su pasitenkinimu buvo pažymėta Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos dvidešimt septintojoje sesijoje,
SUSITARĖ taip:
I straipsnis
Aiškinimas
1. Šioje Konvencijoje:
a) „Migruojančios rūšys“ – tai visa laukinių gyvūnų rūšies ar žemesnio taksono populiacija arba atskira tokios populiacijos geografinė dalis, kurios narių didelė dalis cikliškai ir galimu numatyti laiku pereina vienos ar kelių valstybių sienas;
b) „Migruojančių rūšių išsaugojimo būklė“ – įvairios įtakos migruojančiai rūšiai visuma, kuri gali turėti poveikio ilgalaikiam jos pasiskirstymui ir gausai;
c) „Išsaugojimo būklė“ laikoma „patenkinama“, kai:
1) populiacijos dinamikos duomenys rodo, kad per ilgą laiką migruojanti rūšis išsilaiko kaip gyvybinga ekologinių sistemų dalis;
2) migruojančios rūšies paplitimo teritorija nemažėja ir nėra tikėtina, kad ji sumažės per ilgą laiką;
3) buveinė yra ir numatomoje ateityje bus pakankama, kad galėtų per ilgesnį laiką išlaikyti migruojančią rūšį; ir
4) migruojančios rūšies pasiskirstymas ir gausa panaši į tokią, kokia ji buvo
Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija
SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,
PRIPAŽINDAMOS, kad nesuskaičiuojamos laukinių gyvūnų formos sudaro nepakeičiamą žemės gamtos sistemos dalį, kurią privalu išsaugoti žmonijos labui;
SUVOKDAMOS, kad kiekviena žmonių karta išlaiko žemės išteklius ateinančioms kartoms ir privalo užtikrinti, kad tas palikimas būtų išsaugotas, o kai jis naudojamas, tai turi būti daroma protingai;
SUPRASDAMOS vis didėjančią laukinių gyvūnų vertę aplinkos, ekologiniu, genetiniu, moksliniu, estetiniu, rekreaciniu, kultūriniu, lavinamuoju, socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu;
YPAČ SUSIRŪPINUSIOS tomis laukinių gyvūnų rūšimis, kurios migruoja per valstybių sienas;
PRIPAŽINDAMOS, kad valstybės saugo ir privalo saugoti laukinių gyvūnų migruojančias rūšis, kurios gyvena jų nacionalinėms jurisdikcijoms priklausančiose teritorijose ir migruoja per jas;
ĮSITIKINUSIOS, kad norint išsaugoti ir veiksmingai valdyti laukinių gyvūnų migruojančias rūšis, būtini visų valstybių suderinti veiksmai visose nacionalinėms jurisdikcijoms priklausančiose teritorijose, kuriose tokios rūšys praleidžia tam tikrą savo gyvenimo ciklo dalį;
PRISIMINDAMOS Veiksmų plano 32 rekomendaciją, kurią priėmė Jungtinių Tautų konferencija, skirta žmonių aplinkai (Stokholmas, 1972 m.), ir kuri su pasitenkinimu buvo pažymėta Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos dvidešimt septintojoje sesijoje,
SUSITARĖ taip:
I straipsnis
Aiškinimas
1. Šioje Konvencijoje:
a) „Migruojančios rūšys“ – tai visa laukinių gyvūnų rūšies ar žemesnio taksono populiacija arba atskira tokios populiacijos geografinė dalis, kurios narių didelė dalis cikliškai ir galimu numatyti laiku pereina vienos ar kelių valstybių sienas;
b) „Migruojančių rūšių išsaugojimo būklė“ – įvairios įtakos migruojančiai rūšiai visuma, kuri gali turėti poveikio ilgalaikiam jos pasiskirstymui ir gausai;
c) „Išsaugojimo būklė“ laikoma „patenkinama“, kai:
1) populiacijos dinamikos duomenys rodo, kad per ilgą laiką migruojanti rūšis išsilaiko kaip gyvybinga ekologinių sistemų dalis;
2) migruojančios rūšies paplitimo teritorija nemažėja ir nėra tikėtina, kad ji sumažės per ilgą laiką;
3) buveinė yra ir numatomoje ateityje bus pakankama, kad galėtų per ilgesnį laiką išlaikyti migruojančią rūšį; ir
4) migruojančios rūšies pasiskirstymas ir gausa panaši į tokią, kokia ji buvo visada, ir yra tokio lygio, kuris leidžia ekologinėms sistemoms egzistuoti ir yra suderinamas su išmintingu laukinės gamtos valdymu;
d) „Išsaugojimo būklė“ laikoma „nepatenkinama“, jei šios dalies c pastraipoje išdėstytos sąlygos yra netenkinamos;
e) tam tikra konkreti „nykstanti“ migruojanti rūšis – tai rūšis, kurios išnykimo pavojus yra visoje jos paplitimo teritorijoje ar didelėje jos dalyje;
f) „Paplitimo teritorija“ – tai visi sausumos ir vandens plotai, kuriuose migruojanti rūšis gyvena, laikinai apsistoja, juos pereina ar perskrenda bet kuriuo metu savo įprastame migracijos kelyje;
g) „buveinė“ – bet kuris migruojančios rūšies paplitimo teritorijos plotas, kuriame yra tai rūšiai tinkamos gyvenimo sąlygos;
h) tam tikros konkrečios migruojančios rūšies „paplitimo valstybė“ – tai valstybė (o atitinkamais atvejais bet kuri šios dalies k pastraipoje minima Konvencijos šalis), kurios jurisdikcijai priklauso bet kuri tos migruojančios rūšies paplitimo teritorijos dalis, arba valstybė, su kurios vėliava plaukiojantys laivai gaudo tą migruojančią rūšį už nacionalinei jurisdikcijai priklausančios teritorijos ribų;
i) „Gaudymas“ – tai įsigijimas, medžiojimas, žūklavimas, pagavimas, persekiojimas, tyčinis žudymas ar bandymas tai daryti;
j) „SUSITARIMAS“ – tarptautinis susitarimas dėl vienos ar kelių migruojančių rūšių išsaugojimo, numatytas šios Konvencijos IV ir V straipsniuose;
k) „Šalis“ – valstybė ar bet kuri regioninės ekonominės integracijos, nepriklausomų valstybių sudaryta organizacija, kuriai suteikta kompetencija vesti derybas, sudarinėti ir taikyti tarptautinius susitarimus klausimais, kuriems taikoma ši Konvencija ir kuriems ji galioja.
2. Pagal savo kompetenciją regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurios yra šios Konvencijos šalys, pačios turi tokias teises ir pareigas, kurias ši Konvencija numato jų valstybėms narėms. Tokiais atvejais šių organizacijų valstybės narės negali naudotis tokiomis teisėmis atskirai.
3. Kai ši Konvencija numato, kad sprendimas turi būti priimtas arba „dalyvaujančių ir balsuojančių“ šalių balsų dviejų trečdalių dauguma, arba vienbalsiai, tai reiškia – „šalys, kurios dalyvauja ir atiduoda balsus už arba prieš“. Nustatant balsų daugumą, susilaikiusios šalys neįskaitomos į „dalyvaujančių ir balsuojančių šalių“ skaičių.
II straipsnis
Pagrindiniai principai
1. Šalys pripažįsta, kad yra svarbu išsaugoti migruojančias rūšis ir jų paplitimo valstybėms tuo tikslu imtis, kai tik įmanoma ir tikslinga, atitinkamų veiksmų, ypatingą dėmesį skiriant toms migruojančioms rūšims, kurių išsaugojimo statusas yra nepatenkinamas, ir atskirai ar kartu taikant atitinkamas ir būtinas priemones tokioms rūšims ir jų buveinėms išsaugoti.
2. Šalys pripažįsta, kad būtina imtis veiksmų ir neleisti, kad migruojančios rūšys taptų nykstančiomis rūšimis.
3. Svarbiausia, šalys:
a) turėtų skatinti, bendradarbiauti ir remti mokslinius migruojančių rūšių tyrimus;
b) turi stengtis nedelsdamos pradėti saugoti į I priedą įrašytas rūšis;
c) turi stengtis sudaryti SUSITARIMUS dėl į II priedą įrašytų migruojančių rūšių išsaugojimo ir valdymo.
III straipsnis
Nykstančios migruojančios rūšys: I priedas
1. I priede pateikiamas nykstančių migruojančių rūšių sąrašas.
2. Migruojanti rūšis gali būti įrašyta į I priedą, jei yra patikimų įrodymų, įskaitant geriausius turimus mokslinius įrodymus, kad rūšis yra nykstanti.
3. Migruojančią rūšį galima išbraukti iš I priedo, kai Šalių konferencija nustato, kad:
a) yra patikimų įrodymų, įskaitant geriausius turimus mokslinius įrodymus, kad rūšis nebėra nykstanti, ir
b) rūšis nepradės vėl nykti dėl to, kad, išbraukus ją iš I priedo, ji nebebus saugoma.
4. Šalys – migruojančių rūšių, įrašytų į I priedą, paplitimo valstybės – stengiasi:
a) išsaugoti ir, kur įmanoma ir tikslinga, atkurti tas rūšių buveines, kurios yra svarbios, kad nebekiltų rūšies išnykimo pavojus;
b) panaikinti neigiamą veiklos poveikį ar kliūtis, kurios labai trukdo rūšių migracijai, jas pašalinti, kompensuoti ir sumažinti;
c) kiek įmanoma ir tikslinga, panaikinti, sumažinti ir kontroliuoti veiksnius, kurie kelia ar gali ir toliau kelti pavojų rūšims, ypač griežtai kontroliuoti egzotinių rūšių įveisimą bei kontroliuoti ar išnaikinti jau įveistas egzotines rūšis.
5. Šalys – migruojančių rūšių, įrašytų į I priedą, paplitimo valstybės – draudžia gaudyti tokioms rūšims priklausančius gyvūnus. Tokio draudimo išimtys gali būti taikomos tik tuo atveju, jei:
a) gaudoma moksliniais tikslais;
b) gaudoma tam, kad būtų padauginta atitinkama rūšis ir jai būtų padedama išlikti;
c) gaudoma tenkinant tradicinius tokių rūšių naudotojų pragyvenimo poreikius; arba
d) to reikalauja ypatingos aplinkybės,
jei tokios išimtys tiksliai nusako jų turinį ir apribojimus erdvės bei laiko atžvilgiu. Toks gaudymas neturi kenkti rūšiai.
6. Šalių konferencija gali rekomenduoti šalims – migruojančių rūšių, įrašytų į I priedą, paplitimo valstybėms – imtis kitokių priemonių, kurios gali būti palankios rūšiai.
7. Šalys kuo skubiau praneša Sekretoriatui apie išimtis, taikomas pagal šio straipsnio 5 dalį.
IV straipsnis
Migruojančios rūšys, dėl kurių sudaromi SUSITARIMAI: II priedas
1. II priede išvardijamos migruojančios rūšys, kurių išsaugojimo statusas yra nepatenkinamas ir kurioms išsaugoti ir valdyti reikia tarptautinių susitarimų, bei rūšys, kurių išsaugojimo statusui būtų labai naudingas tarptautinis bendradarbiavimas, galimas pagal tarptautines sutartis.
2. Jei aplinkybės to reikalauja, migruojanti rūšis gali būti įrašyta ir į I, ir į II priedą.
3. Šalys – migruojančių rūšių, įrašytų į II priedą, paplitimo valstybės – stengiasi sudaryti naudingus toms rūšims SUSITARIMUS ir teikia pirmenybę rūšims, kurių išsaugojimo statusas yra nepatenkinamas.
4. Šalys skatinamos imtis veiksmų sudaryti SUSITARIMUS dėl bet kurios laukinių gyvūnų rūšies ar žemesnio taksono bet kurios populiacijos ar geografiniu atžvilgiu atskiros populiacijos dalies, kurių atstovai reguliariai pereina vienos ar kelių valstybių sienas.
5. Sekretoriatui pateikiama kiekvieno pagal šį straipsnį sudaryto SUSITARIMO kopija.
V straipsnis
SUSITARIMŲ sudarymo gairės
1. Kiekvieno SUSITARIMO tikslas – atgaivinti atitinkamą migruojančią rūšį iki patenkinamo išsaugojimo statuso arba palaikyti tokį statusą. Kiekviename SUSITARIME numatomi tokie atitinkamų migruojančių rūšių išsaugojimo ir valdymo aspektai, kurie padeda tą tikslą pasiekti.
2. Kiekvienas SUSITARIMAS taikomas visam migruojančios rūšies paplitimo plotui, ir visos valstybės, kuriose migruojančios rūšys yra paplitusios, gali prie jo prisijungti, nesvarbu, ar jos yra šios Konvencijos šalys, ar ne.
3. Jei tik įmanoma, SUSITARIMAS turėtų būti taikomas ne vienai, o kelioms migruojančioms rūšims.
4. Kiekviename SUSITARIME:
a) nurodoma, kokiai migruojančiai rūšiai jis taikomas;
b) apibūdinamas migruojančios rūšies paplitimo plotas ir migracijos kelias;
c) numatoma, kad kiekviena šalis privalo paskirti nacionalinę instituciją, kuri rūpintųsi SUSITARIMO įgyvendinimu;
d) prireikus nustatomas mechanizmas, kuris padėtų siekti SUSITARIMO tikslų, stebėti jo veiksmingumą ir rengti ataskaitas Šalių konferencijai;
e) numatoma SUSITARIMO šalių ginčų sprendimo tvarka; ir
f) būtų bent draudžiami visi kurios nors Cetacea eilės migruojančios rūšies gaudymo būdai, kuriais neleidžiama tos rūšies gaudyti pagal jokią kitą daugiašalę sutartį, ir numatoma, kad prie SUSITARIMO gali prisijungti valstybės, kurios nėra tos migruojančios rūšies paplitimo valstybės.
5. Jei tikslinga ir įmanoma, kiekvienas SUSITARIMAS, tuo neapsiribodamas, turėtų numatyti:
a) reguliarias atitinkamų migruojančių rūšių išsaugojimo statuso peržiūras ir siekti nustatyti veiksnius, kurie gali būti žalingi tokiam statusui;
b) koordinuotus išsaugojimo ir tvarkymo planus;
c) ekologijos ir atitinkamos migruojančios rūšies populiacijos dinamikos tyrimus, ypatingą dėmesį kreipiant į migraciją;
d) informacijos apie migruojančias rūšis mainus, ypač tyrimo duomenų ir atitinkamos statistikos duomenų mainus;
e) buveinių, svarbių patenkinamam išsaugojimo statusui išlaikyti, išsaugojimą, o jei reikia ir įmanoma, atkūrimą, tokių buveinių apsaugą nuo trikdymo, taip pat griežtą egzotinių rūšių, kurios kenkia migruojančioms rūšims, įveisimo ir jau įveistų tokių rūšių kontrolę;
f) palaikyti palei migracijos kelius išdėstytų tinkamų buveinių tinklą;
g) kur pageidautina, kurti naujas migruojančioms rūšims palankias buveines arba migruojančias rūšis pakartotinai įveisti tinkamose buveinėse;
h) stengtis panaikinti arba kompensuoti veiklą ir kliūtis, kurios trukdo migracijai;
i) neleisti patekti, mažinti ir kontroliuoti migruojančioms rūšims kenksmingas medžiagas, išleidžiamas į migruojančių rūšių buveines;
j) tinkamais ekologiniais principais paremtas migruojančių rūšių gaudymo kontrolės ir valdymo priemones;
k) kovos su neteisėtu gaudymu veiksmų koordinavimo tvarką;
l) keistis informacija apie rimtą pavojų, gresiantį migruojančioms rūšims;
m) tvarką, taikomą ypatingomis aplinkybėmis, pagal kurią labai ir skubiai sustiprintų išsaugojimo veiksmus, kai atsiranda reali grėsmė migruojančių rūšių išsaugojimo statusui; ir
n) supažindinti visuomenę su SUSITARIMO turiniu ir tikslais.
VI straipsnis
Paplitimo valstybės
1. Sekretoriatas, pasinaudodamas iš šalių gauta informacija, nuolat atnaujina į I ir II priedus įrašytų migruojančių rūšių paplitimo valstybių sąrašą.
2. Šalys nuolat praneša Sekretoriatui, kurios, jų nuomone, į I ir II priedus įrašytos migruojančios rūšys yra jose paplitusios, taip pat teikia informaciją apie su jų vėliava plaukiojančius laivus, kurie už jų nacionalinei jurisdikcijai priklausančių ribų gaudo atitinkamas migruojančias rūšis, ir, jei įmanoma, apie tokio gaudymo planus ateityje.
3. Bent prieš šešis mėnesius iki eilinio Konferencijos susitikimo šalys, kurios yra į I ir II priedus įrašytų migruojančių rūšių paplitimo valstybės, per Sekretoriatą informuoja Šalių konferenciją apie priemones, kurių jos imasi, kad būtų įgyvendintos šios Konvencijos nuostatos, susijusios su šiomis rūšimis.
VII straipsnis
Šalių konferencija
1. Šalių konferencija yra šios Konvencijos sprendimų priėmimo institucija.
2. Sekretoriatas Šalių konferencijos susitikimą sukviečia ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šios Konvencijos įsigaliojimo.
3. Vėliau Sekretoriatas eilinius Šalių konferencijos susitikimus šaukia ne rečiau kaip kas trejus metus, jei Konferencija nenusprendžia kitaip, o neeilinius susitikimus – bet kuriuo metu, gavęs bent vieno trečdalio šalių pageidavimą raštu.
4. Šalių konferencija priima ir prižiūri šios Konvencijos finansinius nuostatus. Kiekviename eiliniame susitikime Šalių konferencija priima biudžetą kitam finansiniam laikotarpiui. Kiekviena šalis daro įmokas į šį biudžetą pagal skalę, dėl kurios susitaria Konferencija. Finansiniai nuostatai, įskaitant nuostatas dėl biudžeto ir įmokų skalę bei jų pakeitimus, priimami dalyvaujančioms ir balsuojančioms šalims vienbalsiai pritariant.
5. Kiekviename susitikime Šalių konferencija peržiūri šios Konvencijos įgyvendinimą ir gali:
a) peržiūrėti ir įvertinti migruojančių rūšių išsaugojimo būklę;
b) peržiūrėti migruojančių rūšių, ypač įrašytųjų į I ir II priedus, išsaugojimo pažangą;
c) numatyti būtinas nuostatas ir gaires, kurios padėtų Mokslo tarybai ir Sekretoriatui atlikti savo pareigas;
d) gauti ir apsvarstyti Mokslo tarybos, Sekretoriato, bet kurios šalies ar nuolatinės institucijos, įsteigtos pagal kurį nors SUSITARIMĄ, pateiktą ataskaitą;
e) teikti šalims rekomendacijas, kaip pagerinti migruojančių rūšių išsaugojimo būklę, ir įvertinti pagal SUSITARIMUS pasiektą pažangą;
f) tais atvejais, kai nėra sudaryto SUSITARIMO, teikti rekomendacijas surengti šalių, kurios yra migruojančios rūšies ar migruojančių rūšių grupės paplitimo valstybės, susitikimus priemonėms, kuriomis siekiama pagerinti rūšių išsaugojimo būklę, apsvarstyti;
g) teikti šalims rekomendacijas, kaip pagerinti šios Konvencijos veiksmingumą; ir
h) priimti sprendimus dėl papildomų priemonių, kurių reikia imtis siekiant šios Konvencijos tikslų.
6. Kiekviename Šalių konferencijos susitikime nustatomas kito susitikimo laikas ir vieta.
7. Kiekvienas Šalių konferencijos susitikimas nustato savo susitikimo darbo tvarkos taisykles. Priimant sprendimus Šalių konferencijos susitikime reikalaujama, jei kitaip nenumatyta šioje Konvencijoje, dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių šalių balsų daugumos.
8. Jungtinėms Tautoms, jų Specializuotoms agentūroms, Tarptautinei atominės energetikos agentūrai, bet kuriai valstybei, kuri nėra šios Konvencijos šalis, ir kiekvieno SUSITARIMO institucijai, kurią paskiria to SUSITARIMO šalys, Šalių konferencijos susitikimuose gali atstovauti stebėtojai.
9. Šalių konferencijos susitikimuose leidžiama dalyvauti toliau išvardytų kategorijų organizacijų ar agentūrų, turinčių reikiamas laukinės faunos ir floros apsaugos, išsaugojimo ir tvarkymo kvalifikacijas, stebėtojams, jei jos apie savo norą būti atstovaujamos susirinkime Sekretoriatui praneša ir jei tam neprieštarauja bent vienas trečdalis šalių:
a) tarptautinės vyriausybinės ir nevyriausybinės agentūros bei organizacijos ir nacionalinės vyriausybinės agentūros bei organizacijos;
b) nacionalinės vyriausybinės atitinkamos valstybės šiam tikslui paskirtos agentūros bei organizacijos.
Jei šaliai leidžiama būti atstovaujamai, stebėtojai turi teisę dalyvauti, bet nebalsuoja.
VIII straipsnis
Mokslo taryba
1. Pirmame susitikime Šalių konferencija įkuria Mokslo tarybą konsultacijoms moksliniais klausimais teikti.
2. Tarybos nariu bet kuri šalis gali paskirti kvalifikuotą ekspertą. Be to, kvalifikuotus ekspertus parenka ir skiria Mokslo tarybos nariais Šalių konferencija; šių ekspertų skaičių, jų parinkimo kriterijus ir skyrimo sąlygas nustato Šalių konferencija.
3. Mokslo taryba renkasi Sekretoriato prašymu, Šalių konferencijai reikalaujant.
4. Mokslo taryba priima savo darbo tvarkos taisykles, kurias tvirtina Šalių konferencija.
5. Šalių konferencija nustato Mokslo tarybos funkcijas, kurios gali būti tokios:
a) teikti mokslines konsultacijas Šalių konferencijai, Sekretoriatui ir, Šalių konferencijai pritariant, bet kuriai institucijai, įkurtai pagal šią Konvenciją ar SUSITARIMĄ, ir bet kuriai šaliai;
b) rekomenduoti migruojančių rūšių tyrimus ir tyrimų koordinavimą, vertinti tokių tyrimų rezultatus, siekiant nustatyti migruojančių rūšių išsaugojimo statusą, ir pranešti Šalių konferencijai apie šį statusą bei priemones jam gerinti;
c) Šalių konferencijai rekomenduoti, kurias migruojančias rūšis įrašyti į I ir II priedus, kartu nurodant tokių migruojančių rūšių paplitimo teritoriją;
d) Šalių konferencijai rekomenduoti, kokias migruojančių rūšių išsaugojimo ir valdymo priemones numatyti SUSITARIMUOSE; ir
e) Šalių konferencijai rekomenduoti, kaip spręsti problemas, susijusias su šios Konvencijos įgyvendinimo moksliniais aspektais, ypač dėl migruojančių rūšių buveinių.
IX straipsnis
Sekretoriatas
1. Šios Konvencijos tikslams įkuriamas Sekretoriatas.
2. Įsigaliojus šiai Konvencijai Sekretoriato funkcijas užtikrina Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos vykdomasis direktorius. Prireikus pageidaujamu būdu jam gali padėti atitinkamos tarpvyriausybinės, nevyriausybinės, tarptautinės ir nevyriausybinės agentūros bei organizacijos, turinčios technines kvalifikacijas laukinių gyvūnų apsaugos, išsaugojimo ir tvarkymo srityje.
3. Jei Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa Sekretoriato funkcijų nebegali užtikrinti, Šalių konferencija numato alternatyvius Sekretoriato klausimo sprendimo būdus.
4. Sekretoriato funkcijos yra šios:
a) organizuoti ir aptarnauti šiuos susitikimus:
i) Šalių konferencijos ir
ii) Mokslo tarybos;
b) palaikyti ir skatinti šalių, pagal SUSITARIMUS sudarytų nuolatinių institucijų ir kitų migruojančiomis rūšimis besirūpinančių tarptautinių organizacijų ryšius;
c) iš atitinkamų šaltinių gauti pranešimus ir kitokią informaciją, kuri padėtų įgyvendinti šios Konvencijos tikslus bei pasirūpinti, kad tokia informacija būtų tinkamai platinama;
d) atkreipti Šalių konferencijos dėmesį į bet kurį su šios Konvencijos tikslais susijusį klausimą;
e) Šalių konferencijai rengti ataskaitas apie Sekretoriato darbą ir šios Konvencijos įgyvendinimą;
f) atnaujinti ir skelbti visų į I ir II priedus įrašytų migruojančių rūšių paplitimo valsybių sąrašą;
g) Šalių konferencijai vadovaujant, skatinti sudaryti SUSITARIMUS;
h) atnaujinti ir šalims teikti SUSITARIMŲ sąrašus ir, Šalių konferencijai pageidaujant, teikti bet kurią informaciją apie tokius SUSITARIMUS;
i) atnaujinti ir skelbti Šalių konferencijos rekomendacijų, teikiamų pagal VII straipsnio 5 dalies e, f ir g pastraipas, ir sprendimų pagal tos dalies h pastraipą sąrašą;
j) visuomenei teikti informaciją apie šią Konvenciją ir jos tikslus; ir
k) vykdyti kitas pagal šią Konvenciją arba Šalių konferencijos jam pavestas funkcijas.
X straipsnis
Konvencijos pataisos
1. Konvencija gali būti iš dalies pakeista ir papildyta eiliniame arba neeiliniame Šalių konferencijos susitikime.
2. Pataisas gali siūlyti bet kuri šalis.
3. Siūlomos pataisos tekstą ir siūlymo priežastis Sekretoriatui būtina pranešti bent prieš šimtą penkiasdešimt dienų iki susitikimo, kuriame ji turi būti svarstoma; Sekretoriatas nedelsdamas šią informaciją praneša visoms šalims. Visos šalių pastabos dėl teksto pranešamos Sekretoriatui ne vėliau kaip prieš šešiasdešimt dienų iki susitikimo. Tuoj pat po paskutinės dienos, iki kurios turėjo būti pateiktos pastabos, Sekretoriatas šalims praneša visas pastabas, gautas iki tos dienos.
4. Pataisos priimamos dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių šalių balsų dauguma.
5. Priimta pataisa įsigalioja visoms šalims, kurios ją pripažįsta, pirmą trečiojo mėnesio dieną po to, kai du trečdaliai šalių depozitarui deponuoja pripažinimo dokumentą. Kiekvienai šaliai, kuri pripažinimo dokumentą deponuoja po to, kai savo pripažinimo dokumentus deponavo du trečdaliai šalių, pataisa įsigalioja pirmą dieną, praėjus trims mėnesiams po to, kai ji deponavo savo pripažinimo dokumentus.
XI straipsnis
Priedų pataisos
1. I ir II priedai gali būti iš dalies pakeisti ir papildyti eiliniame arba neeiliniame Šalių konferencijos susitikime.
2. Pataisas gali siūlyti bet kuri šalis.
3. Siūlomos pataisos tekstą ir siūlymo priežastis, paremtas turimais moksliniais duomenimis, Sekretoriatui būtina pranešti bent prieš šimtą penkiasdešimt dienų iki susitikimo; Sekretoriatas nedelsdamas šią informaciją praneša visoms šalims. Visos šalių pastabos dėl teksto pranešamos Sekretoriatui ne vėliau kaip prieš šešiasdešimt dienų iki susitikimo. Tuoj pat po paskutinės dienos, iki kurios turėjo būti pateiktos pastabos, Sekretoriatas šalims praneša visas pastabas, gautas iki tos dienos.
4. Pataisos priimamos dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių šalių balsų dauguma.
5. Priedų pataisa visoms šalims įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų po Šalių konferencijos susitikimo, kuriame ji buvo priimta, išskyrus tas šalis, kurios pareiškia išlygą pagal šio straipsnio 6 dalį.
6. Per devyniasdešimt dienų, numatytų šio straipsnio 5 dalyje, bet kuri šalis, raštu pranešusi depozitarui, gali pareikšti išlygą dėl pataisos. Pataisos išlygą galima denonsuoti, raštu pranešus apie tai depozitarui; po to pataisa tai šaliai įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų po to, kai buvo denonsuota išlyga.
XII straipsnis
Poveikis tarptautinėms konvencijoms ir kitiems įstatymams
1. Niekas šioje Konvencijoje neturi pakenkti nei Jungtinių Tautų konferencijos jūrų teisės klausimais, sušauktos pagal Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos Rezoliuciją 2750 C (XXV), vykdomam jūrų teisės kodifikavimui ir plėtrai, nei bet kurios valstybės dabartinėms ar būsimoms pretenzijoms ar teisinėms pažiūroms dėl jūrų teisės ir dėl pajūrio bei vėliavos valstybės jurisdikcijos pobūdžio ir apimties.
2. Šios Konvencijos nuostatos neturi jokio poveikio šalių teisėms ir pareigoms pagal kitas sutartis, Konvencijas ir susitarimus.
3. Šios Konvencijos nuostatos neturi jokio poveikio šalių teisei taikyti griežtesnes vidaus priemones į I ir II priedus įrašytoms migruojančioms rūšims išsaugoti arba taikyti vidaus priemones į I ir II priedus neįrašytoms rūšims išsaugoti.
XIII straipsnis
Ginčų sprendimas
1. Bet kuris ginčas, kuris gali kilti tarp dviejų ar daugiau šalių dėl šios Konvencijos nuostatų aiškinimo ar taikymo, sprendžiamas ginčo šalių derybomis.
2. Jei ginčo nepavyksta išspręsti pagal šio straipsnio 1 dalį, šalys abipusiu susitarimu ginčą gali perduoti arbitražui, pavyzdžiui, Nuolatiniam arbitražo teismui Hagoje; taip ginčo nagrinėjimą perdavusios šalys laikosi arbitražo sprendimo.
XIV straipsnis
Išlygos
1. Šios Konvencijos nuostatoms nedaromos bendros išlygos. Konkrečios išlygos gali būti pareikštos pagal šio straipsnio ir XI straipsnio nuostatas.
2. Bet kuri valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija, deponavusi savo ratifikavimo, pripažinimo, pritarimo ar prisijungimo dokumentą, gali pareikšti konkrečią išlygą dėl bet kurios migruojančios rūšies įrašymo į I ar II, ar abu priedus, ir po to ji nelaikoma šalimi bet kuriuo su tokia išlyga susijusiu klausimu, kol nepraeina devyniasdešimt dienų po to, kai depozitaras šalims praneša, kad išlygą šalis denonsavo.
XV straipsnis
Pasirašymas
Šią Konvenciją gali pasirašyti Bonoje visos valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos iki 1980 m. birželio dvidešimt antros dienos.
XVI straipsnis
Ratifikavimas, pripažinimas ir pritarimas
Ši Konvencija turi būti ratifikuota, pripažinta ir jai turi būti pritarta. Ratifikavimo, pripažinimo ir pritarimo dokumentai deponuojami Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybei, kuri atlieka Vyriausybės depozitarės vaidmenį.
XVII straipsnis
Prisijungimas
Prie šios Konvencijos gali prisijungti visos nepasirašiusios valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos po 1980 m. birželio dvidešimt antros dienos. Prisijungimo dokumentai deponuojami Vyriausybei depozitarei.
XVIII straipsnis
Įsigaliojimas
1. Ši Konvencija įsigalioja pirmą trečiojo mėnesio dieną po to, kai Vyriausybei depozitarei deponuojamas penkioliktas ratifikavimo, pripažinimo, pritarimo ar prisijungimo dokumentas.
2. Kiekvienai valstybei ar kiekvienai regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri ratifikuoja, pripažįsta ar pritaria šiai Konvencijai ar prie jos prisijungia po to, kai deponuojamas penkioliktas ratifikavimo, pripažinimo, pritarimo ar prisijungimo dokumentas, ši Konvencija įsigalioja pirmą trečiojo mėnesio dieną po to, kai toji valstybė ar tokia organizacija deponuoja savo ratifikavimo, pripažinimo, pritarimo ar prisijungimo dokumentą.
XIX straipsnis
Denonsavimas
Bet kuri šalis gali šią Konvenciją denonsuoti apie tai bet kuriuo metu raštu pranešusi Vyriausybei depozitarei. Denonsavimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių po to, kai Vyriausybė depozitarė gauna tokį pranešimą.
XX straipsnis
Depozitaras
1. Šios Konvencijos originalas anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir ispanų kalbomis, kiekvieną tekstą laikant autentišku, deponuojamas depozitarui. Depozitaras visų tokių versijų patvirtintas kopijas perduoda visoms ją pasirašiusioms arba prisijungimo prie jos dokumentus deponavusioms valstybėms ir visoms regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms.
2. Depozitaras, pasitaręs su atitinkamomis valstybėmis, parengia šios Konvencijos oficialias versijas arabų ir kinų kalbomis.
3. Vyriausybė depozitarė praneša visoms pasirašiusioms ir prisijungusioms valstybėms ir visoms pasirašiusioms bei prisijungusioms regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms ir Sekretoriatui apie Konvencijos pasirašymą, ratifikavimo, pripažinimo, pritarimo ir prisijungimo dokumentų deponavimą, šios Konvencijos įsigaliojimą, jos pataisas, pareiškiamas išlygas bei pranešimus apie Konvencijos denonsavimą.
4. Įsigaliojus šiai Konvencijai, Vyriausybė depozitarė perduoda jos patvirtintą kopiją Jungtinių Tautų Sekretoriatui, kad šis ją užregistruotų ir paskelbtų pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.
PATVIRTINDAMI ŠIĄ KONVENCIJĄ, tinkamai tam įgalioti žemiau nurodyti asmenys pasirašė šią Konvenciją.
Priimta Bonoje, 1979 m. birželio 23 d.
______________
Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos
I priedas
(Šalių konferencijos iš dalies pakeistas ir papildytas 1985 m., 1988 m., 1991 m., 1994 m., 1997 ir 1999 m.) Įsigalioja: 2000 m. vasario 14 d.
Aiškinimas
1. Migruojančios rūšys, įrašytos į šį priedą, nurodomos:
a) rūšies ar porūšio pavadinimu; arba
b) kaip visos migruojančios rūšys, įeinančios į aukštesnį taksoną ar nurodytą jo dalį.
1. Kitos nuorodos į aukštesnius už rūšį taksonus pateikiamos vien dėl informacijos ir klasifikacijos.
2. Sutrumpinimas „(s. l.)“ vartojamas pažymėti, kad mokslinis pavadinimas vartojamas išplėstine prasme.
3. Žvaigždutė (*) prie rūšies pavadinimo rodo, kad rūšis ar atskira tos rūšies populiacija, ar aukštesnis taksonas, į kurį rūšis įeina, yra įrašyti į II priedą.
|
|
|
Mammalia |
|
|
|
|
|
|
|
|
| CHIROPTERA |
|
|
|
|
Molossidae |
|
|
|
|
Tadarida brasiliensis |
| PRIMATES |
|
|
|
|
Hominidae (1) |
|
|
|
|
Gorilla gorilla beringei |
| CETACEA |
|
|
|
|
Pontoporiidae |
|
|
|
|
Pontoporia blainvillei * |
|
|
Balaenopteridae |
|
|
|
|
Balaenoptera musculus |
|
|
|
Megaptera novaeangliae |
|
|
Balaenidae |
|
|
|
|
Balaena mysticetus |
|
|
|
Balaena glacialis glacialis (2) |
|
|
|
Balaena glacialis australis (3) |
| CARNIVORA |
|
|
|
|
Mustelidae |
|
|
|
|
Lontra felina (4) |
|
|
|
Lontra provocax (5) |
|
|
Felidae |
|
|
|
|
Uncia uncia (6) |
|
|
Phocidae (7) |
|
|
|
|
Monachus monachus * |
| SIRENIA |
|
|
|
|
Trichechidae |
|
|
|
|
Trichechus manatus * |
|
|
|
(populiacijos tarp Hondūro ir Panamos) |
| PERISSODACTYLA |
|
|
|
|
Equidae |
|
|
|
|
Equus grevyi |
| ARTIODACTYLA |
|
|
|
|
Camelidae |
|
|
|
|
Vicugna vicugna * (išskyrus Peru populiacijas) |
|
|
Cervidae |
|
|
|
|
Cervus elaphus barbarus |
|
|
|
Hippocamelus bisulcus |
|
|
Bovidae |
|
|
|
|
Bos sauveli |
|
|
|
Bos grunniens |
|
|
|
Addax nasomaculatus |
|
|
|
Gazella cuvieri |
|
|
|
Gazella dama |
|
|
|
Gazella dorcas (tiktai Šiaurės Vakarų Afrikos |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Gazella leptoceros |
|
|
|
Oryx dammah * |
|
|
|
Aves |
| SPHENISCIFORMES |
|
|
|
|
Spheniscidae |
|
|
|
|
Spheniscus humboldti |
| PROCELLARIIFORMES |
|
|
|
|
Diomedeidae |
|
|
|
|
Diomedea albatrus |
|
|
|
Diomedea amsterdamensis |
|
|
Procellariidae |
|
|
|
|
Pterodroma cahow |
|
|
|
Pterodroma phaeopygia |
|
|
|
Pterodroma sandwichensis (8) |
| PELECANIFORMES |
|
|
|
|
Pelecanidae |
|
|
|
|
Pelecanus crispus * |
|
|
|
Pelecanus onocrotalus * (tiktai Palearktinės |
|
|
|
populiacijos) |
| CICONIIFORMES |
|
|
|
|
Ardeidae |
|
|
|
|
Egretta eulophotes |
|
|
Ciconiidae |
|
|
|
|
Ciconia boyciana |
|
|
Threskiornithidae |
|
|
|
|
Geronticus eremita * |
| PHOENICOPTERIFORMES |
|
|
|
|
Phoenicopteridae |
|
|
|
|
Phoenicopterus andinus (9) |
|
|
|
Phoenicopterus jamesi (10) |
| ANSERIFORMES |
|
|
|
|
Anatidae |
|
|
|
|
Anser erythropus * |
|
|
|
Branta ruficollis * |
|
|
|
Chloephaga rubidiceps * |
|
|
|
Marmaronetta angustirostris * |
|
|
|
Aythya nyroca * |
|
|
|
Polysticta stelleri * |
|
|
|
Oxyura leucocephala * |
| FALCONIFORMES |
|
|
|
|
Accipitridae |
|
|
|
|
Haliaeetus albicilla * |
|
|
|
Haliaeetus pelagicus * |
|
|
|
Aquila clanga * |
|
|
|
Aquila heliaca * |
|
|
|
Aquila adalberti (11) * |
|
|
Falconidae |
|
|
|
|
Falco naumanni * |
| GRUIFORMES |
|
|
|
|
Gruidae |
|
|
|
|
Grus japonensis * |
|
|
|
Grus leucogeranus * |
|
|
|
Grus nigricollis * |
|
|
Rallidae |
|
|
|
|
Sarothrura ayresi * |
|
|
Otididae |
|
|
|
|
Chlamydotis undulata * |
|
|
|
(tiktai Šiaurės Vakarų Afrikos populiacijos) |
|
|
|
Otis tarda * (Vidurio Europos populiacija) |
| CHARADRIIFORMES |
|
|
|
|
Charadriidae |
|
|
|
|
Vanellus gregarius (12) * |
|
|
Scolopacidae |
|
|
|
|
Numenius borealis * |
|
|
|
Numenius tenuirostris * |
|
|
|
Tryngites subruficollis * |
|
|
Laridae |
|
|
|
|
Larus atlanticus |
|
|
|
Larus audouinii * |
|
|
|
Larus leucophthalmus * |
|
|
|
Larus relictus |
|
|
|
Larus saundersi |
|
|
Alcidae |
|
|
|
|
Synthliboramphus wumizusume |
| PASSERIFORMES |
|
|
|
|
Tyrannidae |
|
|
|
|
Alecturus risora |
|
|
Hirundinidae |
|
|
|
|
Hirundo atrocaerulea * |
|
|
Muscicapidae |
|
|
|
|
Acrocephalus paludicola * |
|
|
Emberizidae |
|
|
|
|
Sporophila zelichi |
|
|
|
Sporophila cinnamomea |
|
|
|
Sporophila hypochroma |
|
|
Parulidae |
|
|
|
|
Dendroica kirtlandii |
|
|
Icteridae |
|
|
|
|
Agelaius flavus |
|
|
Fringillidae |
|
|
|
|
Serinus syriacus |
|
|
|
Reptilia |
| TESTUDINATA |
|
|
|
|
Cheloniidae |
|
|
|
|
Chelonia mydas * |
|
|
|
Caretta caretta * |
|
|
|
Eretmochelys imbricata * |
|
|
|
Lepidochelys kempii * |
|
|
|
Lepidochelys olivacea * |
|
|
Dermochelidae |
|
|
|
|
Dermochelys coriacea * |
|
|
Pelomedusidae |
|
|
|
|
Podocnemis expansa * (tiktai Amazonės |
|
|
|
aukštupio populiacijos) |
| CROCODYLIA |
|
|
|
|
Gavialidae |
|
|
|
|
Gavialis gangeticus |
|
|
|
Pisces |
| SILURIFORMES |
|
|
|
|
Schilbeidae |
|
|
|
|
Pangasianodon gigas |
1. Anksčiau įrašyta kaip Pongidae
2. Anksčiau įrašyta kaip Eubalaena glacialis (s. l.)
3. Anksčiau įrašyta kaip Eubalaena australis (s. l.)
4. Anksčiau įrašyta kaip Lutra felina
5. Anksčiau įrašyta kaip Lutra provocax
6. Anksčiau įrašyta kaip Panthera uncia
7. Būrys PINNIPEDIA dabar įrašytas į būrį CARNIVORA
8. Anksčiau įrašyta į Pterodroma phaeopygia (s. l.)
9. Anksčiau įrašyta kaip Phoenicoparrus andinus
10. Anksčiau įrašyta kaip Phoenicoparrus jamesi
11. Anksčiau įrašyta į Aquila heliaca (s. l.)
12. Anksčiau įrašyta kaip Chettusia gregaria
______________
Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos
II priedas
(Šalių konferencijos iš dalies pakeistas ir papildytas 1985 m., 1988 m., 1991 m., 1994 m., 1997 ir 1999 m.) Įsigalioja: 1999 m. vasario 14 d.
Aiškinimas
1. Migruojančios rūšys, įrašytos į šį priedą, nurodomos:
a) rūšies ar porūšio pavadinimu; arba
b) kaip visos migruojančios rūšys, įeinančios į aukštesnį taksoną ar nurodytą jo dalį. Jei kitaip nenurodyta, kai nurodoma į aukštesnį už rūšį taksoną, suprantama, kad visoms tame taksone esančioms migruojančioms rūšims galėtų būti labai naudinga, jei dėl jų būtų sudaryti SUSITARIMAI.
1. Sutrumpinimas „spp.“ po šeimos ar genties pavadinimo vartojamas pažymėti visas toje šeimoje ar gentyje esančias migruojančias rūšis.
2. Kitos nuorodos į aukštesnius už rūšį taksonus pateikiamos vien dėl informacijos ir klasifikacijos.
3. Sutrumpinimas „(s. l.)“ vartojamas pažymėti, kad mokslinis pavadinimas vartojamas išplėstine prasme.
4. Žvaigždutė (*) prie rūšies ar aukštesnio taksono pavadinimo rodo, kad rūšis ar atskira tos rūšies populiacija, ar viena ar kelios rūšys, įeinančios į tą aukštesnį taksoną, yra įrašytos į I priedą.
|
|
|
Mammalia |
| CHIROPTERA |
|
|
|
|
Rhinolophidae |
|
|
|
|
R. spp. (tiktai Europos populiacijos) |
|
|
Vespertilionidae |
|
|
|
|
V. spp. (tiktai Europos populiacijos) |
|
|
Molossidae |
|
|
|
|
Tadarida teniotis |
| CETACEA |
|
|
|
|
Platanistidae |
|
|
|
|
Platanista gangetica gangetica (13) |
|
|
Pontoporiidae |
|
|
|
|
Pontoporia blainvillei * |
|
|
Iniidae |
|
|
|
|
Inia geoffrensis |
|
|
Monodontidae |
|
|
|
|
Delphinapterus leucas |
|
|
|
Monodon monoceros |
|
|
Phocoenidae |
|
|
|
|
Phocoena phocoena (Šiaurės ir Baltijos jūrų |
|
|
|
populiacijos, |
|
|
|
Vakarų Šiaurės Atlanto populiacijos, Juodosios |
|
|
|
jūros populiacijos) |
|
|
|
Phocoena spinipinnis |
|
|
|
Phocoena dioptrica |
|
|
|
Neophocaena phocaenoides |
|
|
|
Phocoenoides dalli |
|
|
Delphinidae |
|
|
|
|
Sousa chinensis |
|
|
|
Sousa teuszii |
|
|
|
Sotalia fluviatilis |
|
|
|
Lagenorhynchus albirostris (tiktai Šiaurės ir |
|
|
|
Baltijos jūrų populiacijos) |
|
|
|
Lagenorhynchus acutus (tiktai Šiaurės ir Baltijos |
|
|
|
jūrų populiacijos) |
|
|
|
Lagenorhynchus obscurus |
|
|
|
Lagenorhynchus australis |
|
|
|
Grampus griseus (tiktai Šiaurės ir Baltijos jūrų |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Tursiops aduncus (Arafuro/Timoro jūros |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Tursiops truncatus (Šiaurės ir Baltijos jūrų |
|
|
|
populiacijos, |
|
|
|
vakarinės Viduržemio jūros populiacija, |
|
|
|
Juodosios jūros populiacija) |
|
|
|
Stenella attenuata (Ramiojo vandenyno rytinės |
|
|
|
tropinės dalies |
|
|
|
populiacija, Pietryčių Azijos populiacijos) |
|
|
|
Stenella longirostris (Ramiojo vandenyno |
|
|
|
rytinės tropinės |
|
|
|
dalies populiacijos, Pietryčių Azijos |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Stenella coeruleoalba (Ramiojo vandenyno |
|
|
|
rytinės tropinės dalies |
|
|
|
populiacija, vakarinė Viduržemio jūros |
|
|
|
populiacija) |
|
|
|
Delphinus delphis (Šiaurės ir Baltijos jūrų |
|
|
|
populiacijos, vakarinė |
|
|
|
Viduržemio jūros populiacija, Juodosios jūros |
|
|
|
populiacija Ramiojo |
|
|
|
vandenyno rytinės tropinės dalies populiacija) |
|
|
|
Lagenodelphis hosei (Pietryčių Azijos |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Orcaella brevirostris |
|
|
|
Cephalorhynchus commersonii (Pietų Amerikos |
|
|
|
populiacija) |
|
|
|
Cephalorhynchus eutropia |
|
|
|
Cephalorhynchus heavisidii |
|
|
|
Orcinus orca (rytinė Šiaurės Atlanto populiacija, |
|
|
|
Ramiojo vandenyno |
|
|
|
šiaurinės dalies rytinė populiacija) |
|
|
|
Globicephala melas (tiktai Šiaurės ir Baltijos |
|
|
|
jūrų populiacijos) |
|
|
Ziphiidae |
|
|
|
|
Berardius bairdii |
|
|
|
Hyperoodon ampullatus |
| CARNIVORA |
|
|
|
|
Phocidae |
|
|
|
|
Phoca vitulina (tiktai Baltijos jūros ir Vatų |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Halichoerus grypus (tiktai Baltijos jūros |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Monachus monachus * |
| PROBOSCIDEA |
|
|
|
|
Elephantidae |
|
|
|
|
Loxodonta africana |
| SIRENIA |
|
|
|
|
Dugongidae |
|
|
|
|
Dugong dugon |
|
|
Trichechidae |
|
|
|
|
Trichechus manatus * |
|
|
|
(populiacijos tarp Hondūro ir Panamos) |
| ARTIODACTYLA |
|
|
|
|
Camelidae |
|
|
|
|
Vicugna vicugna * |
|
|
Bovidae |
|
|
|
|
Oryx dammah * |
|
|
|
Gazella gazella (tik Azijos populiacijos) |
|
|
|
Aves |
| SPHENISCIFORMES |
|
|
|
|
Spheniscidae |
|
|
|
|
Spheniscus demersus |
| GAVIIFORMES |
|
|
|
|
Gavidae |
|
|
|
|
Gavia stellata (Vakarų Palearktikos |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Gavia arctica arctica |
|
|
|
Gavia arctica suschkini |
|
|
|
Gavia immer immer |
|
|
|
(Šiaurės Vakarų Europos populiacijos) |
|
|
|
Gavia adamsii (Vakarų Palearktikos populiacija) |
| PODICIPEDIFORMES |
|
|
|
|
Podicipedidae |
|
|
|
|
Podiceps grisegena grisegena |
|
|
|
Podiceps auritus (Vakarų Palearktikos |
|
|
|
populiacijos) |
| PROCELLARIIFORMES |
|
|
|
|
Diomedeidae |
|
|
|
|
Diomedea exulans |
|
|
|
Diomedea epomophora |
|
|
|
Diomedea irrorata |
|
|
|
Diomedea nigripes |
|
|
|
Diomedea immutabilis |
|
|
|
Diomedea melanophris |
|
|
|
Diomedea bulleri |
|
|
|
Diomedea cauta |
|
|
|
Diomedea chlororhynchos |
|
|
|
Diomedea chrysostoma |
|
|
|
Phoebetria fusca |
|
|
|
Phoebetria palpebrata |
|
|
Procellaridae |
|
|
|
|
Macronectes giganteus |
|
|
|
Macronectes halli |
|
|
|
Procellaria cinerea |
|
|
|
Procellaria aequinoctialis |
|
|
|
Procellaria aequinoctialis conspicillata |
|
|
|
Procellaria parkinsoni |
|
|
|
Procellaria westlandica |
| PELECANIFORMES |
|
|
|
|
Phalacrocoracidae |
|
|
|
|
Phalacrocorax nigrogularis |
|
|
|
Phalacrocorax pygmeus (14) |
|
|
Pelecanidae |
|
|
|
|
Pelecanus onocrotalus * (Vakarų Palearktikos |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Pelecanus crispus * |
| CICONIIFORMES |
|
|
|
|
Ardeidae |
|
|
|
|
Botaurus stellaris stellaris (Vakarų Palearktikos |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Ixobrychus minutus minutus (Vakarų |
|
|
|
Palearktikos populiacijos) |
|
|
|
Ixobrychus sturmii |
|
|
|
Ardeola rufiventris |
|
|
|
Ardeola idae |
|
|
|
Egretta vinaceigula |
|
|
|
Casmerodius albus albus (Vakarų Palearktikos |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Ardea purpurea purpurea (populiacijos |
|
|
|
perinčios Vakarų Palearktikoje) |
|
|
Ciconiidae |
|
|
|
|
Mycteria ibis |
|
|
|
Ciconia nigra |
|
|
|
Ciconia episcopus microscelis |
|
|
|
Ciconia ciconia |
|
|
Threskiornithidae |
|
|
|
|
Plegadis falcinellus |
|
|
|
Geronticus eremita * |
|
|
|
Threskiornis aethiopicus aethiopicus |
|
|
|
Platalea alba (išskyrus Madagaskaro |
|
|
|
populiaciją) |
|
|
|
Platalea leucorodia |
| PHOENICOPTERIFORMES |
|
|
|
|
Phoenicopteridae |
|
|
|
|
Ph. spp. * |
| ANSERIFORMES |
|
|
|
|
Anatidae |
|
|
|
|
A. spp. * |
| FALCONIFORMES |
|
|
|
|
Cathartidae |
|
|
|
|
C. spp. |
|
|
Pandionidae |
|
|
|
|
Pandion haliaetus |
|
|
Accipitridae |
|
|
|
|
A. spp. * |
|
|
Falconidae |
|
|
|
|
F. spp. * |
| GALLIFORMES |
|
|
|
|
Phasianidae |
|
|
|
|
Coturnix coturnix coturnix |
| GRUIFORMES |
|
|
|
|
Rallidae |
|
|
|
|
Porzana porzana (populiacijos, perinčios |
|
|
|
Vakarų Palearktikoje) |
|
|
|
Porzana parva parva |
|
|
|
Porzana pusilla intermedia |
|
|
|
Fulica atra atra (Viduržemio ir Juodosios jūrų |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Aenigmatolimnas marginalis |
|
|
|
Crex crex |
|
|
|
Sarothrura boehmi |
|
|
|
Sarothrura ayresi * |
|
|
Gruidae |
|
|
|
|
Grus spp.(15) * |
|
|
Otididae |
|
|
|
|
Chlamydotis undulata * (tiktai Azijos |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Otis tarda * |
| CHARADRIIFORMES |
|
|
|
|
Recurvirostridae |
|
|
|
|
R. spp. |
|
|
Dromadidae |
|
|
|
|
Dromas ardeola |
|
|
Burhinidae |
|
|
|
|
Burhinus oedicnemus |
|
|
Glareolidae |
|
|
|
|
Glareola pratincola |
|
|
|
Glareola nordmanni |
|
|
Charadriidae |
|
|
|
|
C. spp. * |
|
|
Scolopacidae (16) |
|
|
|
|
S. spp. * |
|
|
Laridae (17) |
|
|
|
|
Larus hemprichii |
|
|
|
Larus leucophthalmus * |
|
|
|
Larus ichthyaetus (Vakarų Eurazijos ir Afrikos |
|
|
|
populiacija) |
|
|
|
Larus melanocephalus |
|
|
|
Larus genei |
|
|
|
Larus audouinii * |
|
|
|
Larus armenicus |
|
|
|
Sterna nilotica nilotica (Vakarų Eurazijos ir |
|
|
|
Afrikos populiacijos) |
|
|
|
Sterna caspia (Vakarų Eurazijos ir Afrikos |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Sterna maxima albidorsalis |
|
|
|
Sterna bergii (Afrikos ir Pietvakarių Azijos |
|
|
|
populiacijos) |
|
|
|
Sterna bengalensis (Afrikos ir Pietvakarių |
|
|
|
Azijos populiacijos) |
|
|
|
Sterna sandvicensis sandvicensis |
|
|
|
Sterna dougallii (Atlanto populiacija) |
|
|
|
Sterna hirundo hirundo (populiacijos, perinčios |
|
|
|
Vakarų Palearktikoje) |
|
|
|
Sterna paradisaea (Atlanto populiacijos) |
|
|
|
Sterna albifrons |
|
|
|
Sterna saundersi |
|
|
|
Sterna balaenarum |
|
|
|
Sterna repressa |
|
|
|
Chlidonias niger niger |
|
|
|
Chlidonias leucopterus (Vakarų Eurazijos ir |
|
|
|
Afrikos populiacija) |
| PSITTACIFORMES |
|
|
|
|
Psittacidae |
|
|
|
|
Amazona tucumana |
| CORACIIFORMES |
|
|
|
|
Meropidae |
|
|
|
|
Merops apiaster |
|
|
Coraciidae |
|
|
|
|
Coracias garrulus |
| PASSERIFORMES |
|
|
|
|
Muscicapidae |
|
|
|
|
M. (s. l.) spp.(18) * |
|
|
Hirundinidae |
|
|
|
|
Hirundo atrocaerulea * |
|
|
|
Reptilia |
| TESTUDINATA |
|
|
|
|
Cheloniidae |
|
|
|
|
C. spp. * |
|
|
Dermochelidae |
|
|
|
|
D. spp. * |
|
|
Pelomedusidae |
|
|
|
|
Podocnemis expansa * |
| CROCODYLIA |
|
|
|
|
Crocodylidae |
|
|
|
|
Crocodylus porosus |
|
|
Pisces |
|
| Elasmobranchii |
|
|
| ORECTOLOBIFORMES |
|
|
|
|
Rhincodontidae |
|
|
|
|
Rhincodon typus |
| Actinopterygii |
|
|
| ACIPENSERIFORMES |
|
|
|
|
Acipenseridae |
|
|
|
|
Huso huso |
|
|
|
Huso dauricus |
|
|
|
Acipenser baerii baicalensis |
|
|
|
Acipenser fulvescens |
|
|
|
Acipenser gueldenstaedtii |
|
|
|
Acipenser medirostris |
|
|
|
Acipenser mikadoi |
|
|
|
Acipenser naccarii |
|
|
|
Acipenser nudiventris |
|
|
|
Acipenser persicus |
|
|
|
Acipenser ruthenus (Dunojaus populiacija) |
|
|
|
Acipenser schrenckii |
|
|
|
Acipenser sinensis |
|
|
|
Acipenser stellatus |
|
|
|
Acipenser sturio |
|
|
|
Pseudoscaphirhynchus kaufmanni |
|
|
|
Pseudoscaphirhynchus hermanni |
|
|
|
Pseudoscaphirhynchus fedtschenkoi |
|
|
|
Psephurus gladius |
|
|
|
Insecta |
| LEPIDOPTERA |
|
|
|
|
Danaidae |
|
|
|
|
Danaus plexippus |
13. Anksčiau įrašyta kaip Platanista gangetica
14. Anksčiau įrašyta kaip Phalacrocorax pygmaeus
15. Tai apima Grus virgo, anksčiau įraštą kaip Anthropoides virgo
16. Tai apima pošeimį Phalaropodinae, anksčiau įrašyta kaip šeima Phalaropodidae
17. Šeima Sternidae įrašyta į Laridae
18. Tai apima pošeimį Sylviinae, anksčiau įrašytą kaip šeimą Sylviidae
______________
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.