Ši Tolimų oro teršalų pernašų konvencija, parengta JT/EEK sistemoje, buvo pasirašyta 1979 m., o įsigaliojo 1983 metais. Ją ratifikavo 32 vyriausybės ir Europos Bendrija. Ši Konvencija yra pirmasis privalomas tarptautinis dokumentas, kuriame plačiai, daugiašaliu pagrindu sprendžiamos atmosferos taršos problemos. Tai pagrindinė konvencija, kuria remdamosi Susitariančiosios Šalys nustato tolimų oro teršalų pernašų keliamas problemas ir parengia protokolus konkretiems teršalams. Dabartiniuose susitarimuose dėl oro taršos kontrolės (sieros, azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių) kalbama apie vienodo procentinio dydžio taršos mažinimą arba galimybes palaikyti esamą taršos lygį. Dabar numatoma parengti antrąją kartą protokolų, kuriuose atsispindės pažangesni taršos kontrolės sprendimai, paremti kritinės apkrovos, sąnaudų efektyvumo sąvokomis ir kitais atitinkamais principais. Vyksta derybos dėl antro sieros protokolo; atsižvelgus į šias nuostatas yra parengtas darbo planas antram protokolo dėl azoto oksidų etapui. Pagal šią Konvenciją dirbamas parengiamasis, mokslinis ir techninis darbas dėl patvarių organinių teršalų ir sunkiųjų metalų tolimų pernašų. Tikimasi, kad šis darbas sudarys pagrindą būsimiems susitarimams dėl išmetamų teršalų mažinimo.
TOLIMŲ TARPVALSTYBINIŲ ORO TERŠALŲ PERNAŠŲ KONVENCIJA
Šios Konvencijos Šalys,
pasiryžusios skatinti santykius ir bendradarbiavimą aplinkos apsaugos srityje,
suvokdamos Jungtinių Tautų Ekonominės Europos komisijos veiklos svarbą stiprinant tokius santykius ir bendradarbiavimą, pirmiausia atmosferos taršos ir tolimų teršalų pernašų srityje,
pripažindamos Ekonominės Europos komisijos indėlį daugelyje šalių diegiant Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto atitinkamas nuostatas,
turėdamos galvoje Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto skyriaus apie aplinką kvietimą bendradarbiauti kontroliuojant oro taršą ir jos pasekmes bei tolimas oro teršalų pernašas ir tarptautiniu mastu bendradarbiaujant kurti išsamią tolimų oro teršalų pernašų monitoringo programą, iš pradžių apimančią sieros dioksido pernašas, o paskui galbūt ją išplečiant ir apimant kitus teršalus,
kreipdamos dėmesį į Jungtinių Tautų konferencijos dėl žmogaus aplinkos deklaracijos nuostatas, ypač 21 principą, kuris išreiškia bendrą įsitikinimą, kad valstybės pagal Jungtinių Tautų chartiją ir tarptautinės teisės principus turi suverenią teisę naudoti savo išteklius pagal savo pačių aplinkos apsaugos politiką, bet privalo užtikrinti, kad jų jurisdikcijos ir kontrolės srityje vykstanti veikla nepakenktų kitų valstybių bei teritorijų, esančių už jų nacionalinės jurisdikcijos ribų, aplinkos,
pripažindamos, kad oro tarša ir tolimos teršalų pernašos sukelia trumpalaikius ir ilgalaikius neigiamus padarinius,
susirūpinusios, kad padidėjus regione prognozuojamam oro teršalų kiekiui, tokie neigiami padariniai gali būti dar didesni,
pripažindamos poreikį tirti tolimų oro teršalų pernašų poveikį ir ieškoti būdų kylančioms problemoms spręsti,
patvirtindamos savo pasirengimą stiprinti aktyvų tarptautinį bendradarbiavimą kuriant atitinkamą valstybių politiką ir, keičiantis informacija, konsultuojantis, vykdant mokslo tiriamuosius darbus ir monitoringą, koordinuoti valstybių veiksmus kovojant su oro tarša ir tolimomis oro teršalų pernašomis,
susitarė:
