1994-04-15
Tarptautinius dokumentus pasirašiusios šalys
101T001SUTARG011751
2001-05-31
Sutartis
BENDRASIS SUSITARIMAS DĖL MUITŲ TARIFŲ IR PREKYBOS (GATT 1947), BAIGIMASIS DOKUMENTAS, IŠREIŠKIANTIS DAUGIAŠALIŲ DERYBŲ DĖL PREKYBOS URUGVAJAUS RAUNDO REZULTATUS, SUTARTIS DĖL CIVILINĖS AVIACIJOS ORLAIVIŲ PREKYBOS, LIETUVOS PRISIJUNGIMO PRIE MARAKEŠO SUTARTIES, ĮSTEIGIANČIOS PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJĄ, PROTOKOLAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS IR JUNGTINIŲ MEKSIKOS VALSTIJŲ SUPRATIMO MEMORANDUMAS DĖL GEOGRAFINIŲ NUORODŲ APSAUGOS IR DARBO GRUPĖS DĖL STOJIMO I PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJĄ ATASKAITA
2001 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikai įsigalioja:
– Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1947)
– Baigiamasis dokumentas, išreiškiantis daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatus,
– Sutartis dėl civilinės aviacijos orlaivių prekybos,
– Lietuvos prisijungimo prie Marakešo sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją, protokolas,
– Lietuvos respublikos ir Jungtinių Meksikos Valstijų supratimo memorandumas dėl geografinių nuorodų apsaugos,
– Darbo grupės dėl Lietuvos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją ataskaita.
______________
PPO/GATT DOKUMENTAI, PRIE KURIŲ PRISIJUNGIA LIETUVA, STODAMA Į PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJĄ
1) BAIGIAMASIS DOKUMENTAS, IŠREIŠKIANTIS DAUGIAŠALIŲ DERYBŲ DĖL PREKYBOS URUGVAJAUS RAUNDO REZULTATUS
2) PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJOS STEIGIMO SUTARTIS
3) Daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatai
4) Sutartis dėl žemės ūkio
5) Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo
6) Sutartis dėl tekstilės ir aprangos
7) Sutartis dėl techninių prekybos kliūčių
8) Sutartis dėl su prekyba susijusių investicinių priemonių
9) Sutartis dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo
10) Sutartis dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 straipsnio įgyvendinimo
11) Sutartis dėl tikrinimo prieš pakraunant
12) Sutartis dėl kilmės taisyklių
13) Sutartis dėl importo licencijos tvarkos
14) Sutartis dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių
15) Sutartis dėl specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių
16) 1B priedas. Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis
17) 1C priedas. Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su
BENDRASIS SUSITARIMAS DĖL MUITŲ TARIFŲ IR PREKYBOS (GATT 1947), BAIGIMASIS DOKUMENTAS, IŠREIŠKIANTIS DAUGIAŠALIŲ DERYBŲ DĖL PREKYBOS URUGVAJAUS RAUNDO REZULTATUS, SUTARTIS DĖL CIVILINĖS AVIACIJOS ORLAIVIŲ PREKYBOS, LIETUVOS PRISIJUNGIMO PRIE MARAKEŠO SUTARTIES, ĮSTEIGIANČIOS PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJĄ, PROTOKOLAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS IR JUNGTINIŲ MEKSIKOS VALSTIJŲ SUPRATIMO MEMORANDUMAS DĖL GEOGRAFINIŲ NUORODŲ APSAUGOS IR DARBO GRUPĖS DĖL STOJIMO I PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJĄ ATASKAITA
2001 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikai įsigalioja:
– Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1947)
– Baigiamasis dokumentas, išreiškiantis daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatus,
– Sutartis dėl civilinės aviacijos orlaivių prekybos,
– Lietuvos prisijungimo prie Marakešo sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją, protokolas,
– Lietuvos respublikos ir Jungtinių Meksikos Valstijų supratimo memorandumas dėl geografinių nuorodų apsaugos,
– Darbo grupės dėl Lietuvos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją ataskaita.
______________
PPO/GATT DOKUMENTAI, PRIE KURIŲ PRISIJUNGIA LIETUVA, STODAMA Į PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJĄ
1) BAIGIAMASIS DOKUMENTAS, IŠREIŠKIANTIS DAUGIAŠALIŲ DERYBŲ DĖL PREKYBOS URUGVAJAUS RAUNDO REZULTATUS
2) PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJOS STEIGIMO SUTARTIS
3) Daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatai
4) Sutartis dėl žemės ūkio
5) Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo
6) Sutartis dėl tekstilės ir aprangos
7) Sutartis dėl techninių prekybos kliūčių
8) Sutartis dėl su prekyba susijusių investicinių priemonių
9) Sutartis dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo
10) Sutartis dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 straipsnio įgyvendinimo
11) Sutartis dėl tikrinimo prieš pakraunant
12) Sutartis dėl kilmės taisyklių
13) Sutartis dėl importo licencijos tvarkos
14) Sutartis dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių
15) Sutartis dėl specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių
16) 1B priedas. Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis
17) 1C priedas. Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba
18) 2 priedas: Susitarimas dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos
19) 3 priedas: Prekybos politikos peržiūros mechanizmas
20) Ministrų nutarimų ir deklaracijų sąrašas
21) Ministrų nutarimai ir deklaracijos
22) Sutartis dėl civilinės aviacijos orlaivių prekybos
23) BENDRASIS SUSITARIMAS DĖL MUITŲ TARIFŲ IR PREKYBOS (GATT 1947)
24) BENDRASIS SUSITARIMAS DĖL MUITŲ TARIFŲ IR PREKYBOS (GATT 1994)
______________
BAIGIAMASIS DOKUMENTAS, IŠREIŠKIANTIS DAUGIAŠALIŲ DERYBŲ DĖL PREKYBOS URUGVAJAUS RAUNDO REZULTATUS
Marakešas
1994 m. balandžio 15 d.
1. Vyriausybių ir Europos Bendrijų atstovai, Prekybos derybų komiteto nariai, susirinkę užbaigti daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundą, susitaria, kad Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (šiame Baigiamajame dokumente vadinama „PPO sutartimi“), Ministrų deklaracijos ir nutarimai, Susitarimas dėl įsipareigojimų finansinių paslaugų sektoriuje, esantys kaip Baigiamojo dokumento priedai, yra derybų rezultatus atspindinti šio Baigiamojo dokumento sudėtinė dalis.
2. Pasirašydami šį Baigiamąjį dokumentą, atstovai susitaria:
(a) pateikti PPO sutartį svarstyti savo atitinkamoms kompetentingoms valdžios institucijoms, kad Sutartis, laikantis šalies nustatytos tvarkos, būtų patvirtinta,
(b) priimti Ministrų deklaracijas ir nutarimus.
3. Atstovai susitaria, kad reikalinga, jog PPO sutartį turėtų priimti visi daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo dalyviai (šiame dokumente toliau vadinami „dalyviais“), siekiant, kad ji įsigaliotų 1995 metų sausio 1 dieną arba kuo greičiau po šios datos. Ne vėliau kaip 1994 metų pabaigoje ministrai susitiks, kaip numatyta Punta del Estės Ministrų deklaracijos paskutiniame punkte, priimti sprendimų dėl rezultatų įgyvendinimo tarptautiniu mastu, taip pat ir dėl jų įsigaliojimo terminų.
4. Atstovai susitaria, kad PPO visa sutartis turi būti patvirtinta visiems dalyviams pasirašant ar kitu būdu, kaip numatyta šio dokumento XIV straipsnyje. Keliašalių prekybos sutarčių, esančių PPO sutarties 4 priede, priėmimas ir įsigaliojimas turi atitikti atitinkamos keliašalės prekybos sutarties nuostatas.
5. Prieš priimdami PPO sutartį, dalyviai, kurie nėra Bendrojo susitarimo dėl muitų ir tarifų susitariančiosios šalys, turi pirmiausia užbaigti derybas dėl jų prisijungimo prie Bendrojo susitarimo ir tapti jo susitariančiosiomis šalimis. Dalyviams, kurie iki šio Baigiamojo dokumento priėmimo dienos nėra tapę Bendrojo susitarimo susitariančiosiomis šalimis, Įsipareigojimų sąrašai nėra laikomi galutiniais ir turi būti užbaigiami vėliau prisijungiant prie Bendrojo susitarimo ir priimant PPO sutartį.
6. Šis Baigiamasis dokumentas ir prie jo pridėti tekstai Prieduose yra deponuojami Bendrojo susitarimo dėl muitų ir tarifų Susitariančiųjų Šalių generaliniam direktoriui, kuris nedelsdamas kiekvienam dalyviui pateikia šio dokumento patvirtintą kopiją.
PRIIMTA Marakeše, vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt ketvirtųjų metų balandžio mėnesio penkioliktą dieną vienintele kopija anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis. Tokie tekstai yra autentiški.
(Parašų sąrašas pridedamas prie pasirašyti skirtos Baigiamojo dokumento sutarties kopijos.)
______________
PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJOS STEIGIMO SUTARTIS
Sutarties šalys,
pripažindamos, kad jų prekybos ir ekonomikos ryšiai turėtų būti plėtojami siekiant kelti pragyvenimo lygį, užtikrinti visišką užimtumą ir nuolatinį realių pajamų bei mokiosios paklausos didėjimą, taip pat plėtoti prekių ir paslaugų gamybą bei plėsti jų prekybą, optimaliai naudojant pasaulio išteklius siekiant išsaugoti ir išlaikyti aplinką, laikytis tolygaus plėtojimo principo ir aktyviau taikyti tam skirtas priemones taip, kad jos atitiktų skirtingo ekonominio lygio šalių atitinkamus poreikius ir interesus,
toliau pripažindamos, kad reikalingos konstruktyvios pastangos siekiant užtikrinti, kad besivystančios šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusios, atsižvelgiant į jų ekonominės plėtros poreikius, galėtų atitinkamai dalyvauti tarptautinėje prekyboje,
siekdamos prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo sudaro abipusiai naudingas sutartis dėl didelio tarifų ir kitų prekybos barjerų sumažinimo bei diskriminacinio tarptautinių prekybinių santykių režimo panaikinimo,
dėl to nusprendė plėtoti integruotą, gyvybingesnę ir patikimesnę daugiašalę prekybos sistemą, apimančią Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos, ankstesniųjų liberalizavimo pastangų rezultatus bei visus daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatus.
Pasiryžusios laikytis pagrindinių principų ir siekti tikslų, kuriais grindžiama tokia daugiašalės prekybos sistema, Sutarties šalys
susitaria:
I straipsnis
ORGANIZACIJOS ĮSTEIGIMAS
Šiuo dokumentu įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija (toliau vadinama „PPO“).
II straipsnis
PPO TAIKYMO SRITIS
1. PPO nustato bendrą institucinę sistemą, reguliuojančią jos valstybių narių prekybos santykius tose srityse, kurios yra nurodytos sutartyse ir su jomis susijusiuose dokumentuose, įtrauktuose į šios Sutarties priedus.
2. Sutartys ir su jomis susiję dokumentai, įtraukti į 1, 2 ir 3 priedus (toliau vadinami „Daugiašalėmis prekybos sutartimis“) yra šios Sutarties sudėtinė dalis, privaloma visoms valstybėms narėms.
3. Sutartys ir su jomis susiję dokumentai, įtraukti 4 priede (toliau vadinami „Keliašalėmis prekybos sutartimis“), taip pat yra šios Sutarties dalis, skirta toms valstybėms narėms, kurios yra juos priėmusios, ir yra toms valstybėms narėms privalomi. Keliašalės prekybos sutartys nesukuria pareigų ir teisių toms valstybėms narėms, kurios nėra prie jų prisijungusios.
4. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos, pateiktas 1A priede (toliau vadinamas „GATT 1994“), teisiškai skiriasi nuo 1947 metų spalio mėn. 30 dienos Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos, pridedamo prie Baigiamojo dokumento ir priimto Jungtinių Tautų Prekybos ir įdarbinimo konferencijos parengiamojo komiteto antrosios sesijos baigiamojoje dalyje, su vėliau priimtais pataisymais, papildymais ar pakeitimais (toliau vadinamo „GATT 1947“).
III straipsnis
PPO FUNKCIJOS
1. PPO vykdo šios Sutarties ir daugiašalių prekybos sutarčių įgyvendinimą, administravimą ir veikimą bei skatina siekti minėtų tikslų, taip pat sukuria keliašalių prekybos sutarčių įgyvendinimo, administravimo ir veikimo sistemą.
2. PPO sudaro sąlygas deryboms tarp jos valstybių narių dėl jų daugiašalių prekybinių santykių tais klausimais, kurie aptariami šios Sutarties prieduose esančiose sutartyse. PPO taip pat gali sukurti forumą tolesnėms deryboms tarp jos valstybių narių dėl jų daugiašalių prekybinių santykių bei tokių derybų rezultatų įgyvendinimo sistemą, jeigu taip nusprendžia Ministrų Konferencija.
3. PPO administruoja Susitarimą dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių ginčų sprendimą (toliau vadinamas „Susitarimu dėl ginčų sprendimo“ (DSU)), kuris yra šios Sutarties 2 priede.
4. PPO administruoja Prekybos politikos peržiūros mechanizmą (toliau – TPRM), kuris yra šios Sutarties 3 priede.
5. Siekdama didesnio nuoseklumo formuojant viską apimančią ekonomikos politiką, PPO atitinkamai bendradarbiauja su Tarptautiniu valiutos fondu ir su Tarptautiniu rekonstrukcijos ir plėtros banku bei su jiems priklausančiomis agentūromis.
IV straipsnis
PPO STRUKTŪRA
1. Į PPO struktūrą turi įeiti iš visų valstybių narių atstovų sudaryta Ministrų Konferencija, kuri renkasi mažiausiai kartą per dvejus metus. Ministrų Konferencija vykdo PPO funkcijas ir atlieka tam reikalingus veiksmus. Ministrų Konferencija turi įgaliojimus, jeigu to prašo valstybė narė, priimti sprendimus visais klausimais, kuriuos numato bet kuri iš daugiašalių prekybos sutarčių, laikydamasi atitinkamų reikalavimų dėl sprendimų priėmimo, nustatytų šioje Sutartyje ir atitinkamose daugiašalėse prekybos sutartyse.
2. Į PPO struktūrą turi įeiti iš visų valstybių narių atstovų sudaryta Generalinė Taryba, kuri renkasi esant reikalui. Kai nevyksta Ministrų Konferencijos susirinkimai, jos funkcijas vykdo Generalinė Taryba. Generalinė Taryba taip pat vykdo šioje Sutartyje jai nustatytas funkcijas. Generalinė Taryba nustato savo reglamentą ir tvirtina pagal šio straipsnio 7 dalį numatytų komitetų reglamentą.
3. Esant reikalui Generalinė Taryba renkasi vykdyti Komiteto dėl ginčų sprendimo funkcijas, laikydamasi Susitarimo dėl ginčų sprendimo nuostatų. Komitetas dėl ginčų sprendimo gali turėti savo pirmininką ir nustatyti tokį reglamentą, kokį mano esant reikalingą toms funkcijoms vykdyti.
4. Esant reikalui Generalinė Taryba renkasi vykdyti Prekybos politikos peržiūros komiteto funkcijas, kaip nustatyta pagal Prekybos politikos peržiūros mechanizmą. Prekybos politikos peržiūros komitetas gali turėti savo pirmininką ir nustatyti tokį reglamentą, kokį mano esant reikalingą toms funkcijoms vykdyti.
5. Į PPO struktūrą turi įeiti Prekių prekybos taryba, Paslaugų prekybos taryba ir Taryba dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau vadinama TRIPs taryba), kurios veikia vadovaujamos Generalinės Tarybos. Prekių prekybos taryba prižiūri 1A priede nurodytų daugiašalių prekybos sutarčių veikimą. Paslaugų prekybos taryba prižiūri Bendrojo susitarimo dėl paslaugų prekybos (toliau vadinamo GATS), veikimą. TRIPs taryba prižiūri Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau vadinamą TRIPs sutartimi) veikimą. Šios tarybos vykdo funkcijas, kurios joms yra nustatytos pagal atitinkamas sutartis ir nustatytas Generalinės Tarybos. Tarybos nustato savo reglamentus, o juos tvirtina Generalinė Taryba. Šiose tarybose gali dalyvauti visų valstybių narių atstovai. Šios tarybos renkasi reikalui esant, kad vykdytų savo funkcijas.
6. Prekių prekybos taryba, Paslaugų prekybos taryba ir TRIPs taryba, jei reikalinga, įsteigia sau pavaldžias struktūras. Tos pavaldžios struktūros nustato savo reglamentus, o juos tvirtina atitinkamos tarybos.
7. Ministrų Konferencija įsteigia Prekybos ir plėtros komitetą, Mokėjimo balanso apribojimų komitetą, Biudžeto, finansų ir administravimo komitetą, kurie vykdo pagal šią Sutartį ir pagal daugiašales prekybos sutartis jiems priskirtas funkcijas bei visas papildomas funkcijas Generalinės Tarybos jiems priskirtas, ir gali steigti tokius papildomus komitetus, kokius mano esant reikalingus, vykdančius tokias funkcijas, kokias mano esant reikalingas. Prekybos ir plėtros komitetas turi periodiškai peržiūrėti daugiašalėse prekybos sutartyse esančias specialiąsias nuostatas dėl mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių ir Generalinei Tarybai turi pranešti, kokių reikia imtis veiksmų. Šių komitetų nariais gali būti visų valstybių narių atstovai.
8. Struktūros, numatytos pagal keliašales prekybos sutartis, vykdo funkcijas, kurios jiems priskiriamos pagal tas sutartis, ir veikia PPO institucinės sistemos rėmuose. Šios struktūros reguliariai informuoja Generalinę Tarybą apie savo veiklą.
V straipsnis
RYŠIAI SU KITOMIS ORGANIZACIJOMIS
1. Generalinė Taryba sudaro atitinkamas sutartis dėl reikšmingo bendradarbiavimo su kitomis tarpvyriausybinėmis organizacijomis, kurių funkcijos susijusios su PPO funkcijomis.
2. Generalinė Taryba gali sudaryti atitinkamas sutartis dėl konsultacijų ir bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis tais klausimais, kurie susiję su PPO vykdomomis funkcijomis.
VI straipsnis
SEKRETORIATAS
1. Į PPO struktūrą įeina PPO Sekretoriatas (toliau tekste vadinamas „Sekretoriatu“), kuriam vadovauja generalinis direktorius.
2. Ministrų Konferencija skiria generalinį direktorių ir priima reglamentą, kuriame apibrėžiamos generalinio direktoriaus teisės, pareigos, darbo sąlygos ir kadencijos trukmė.
3. Generalinis direktorius skiria Sekretoriato personalo darbuotojus ir pagal Ministrų Konferencijos nustatytą tvarką nustato jų pareigas bei darbo sąlygas.
4. Generalinio direktoriaus ir Sekretoriato personalo pareigos turi būti išimtinai tarptautinio pobūdžio. Atlikdami savo pareigas, generalinis direktorius ir Sekretoriato personalas nesilaiko ir nepriima jokios vyriausybės ir jokios kitos valdžios, nepriklausančios PPO nurodymų. Jie susilaiko nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų kenkti jų, kaip tarptautinių pareigūnų, padėčiai. PPO valstybės narės pripažįsta tarptautinį generalinio direktoriaus ir Sekretoriato personalo atsakomybės pobūdį ir nesistengia daryti įtakos jiems vykdant savo pareigas.
VII straipsnis
BIUDŽETAS IR ĮNAŠAI
1. Generalinis direktorius Biudžeto, finansų ir administravimo komitetui pateikia PPO metinį biudžeto planą ir finansinę ataskaitą. Biudžeto, finansų ir administravimo komitetas apsvarsto generalinio direktoriaus pateiktą metinį biudžeto planą ir finansinę ataskaitą ir Generalinei Tarybai pateikia rekomendacines išvadas. Metinį biudžeto planą tvirtina Generalinė Taryba.
2. Biudžeto, finansų ir administravimo komitetas siūlo Generalinei Tarybai finansų reglamentą, kuriame numatoma:
(a) įnašų apimtis, paskirstant PPO valstybių narių išlaidas;
(b) priemonės, kurių reikia imtis valstybių narių atžvilgiu dėl įsiskolinimų.
Pagal galimybes finansų reglamentas turi būti grindžiamas GATT 1947 reglamentu ir praktika.
3. Generalinė Taryba tvirtina finansų reglamentą ir metinį biudžeto planą dviejų trečdalių balsų dauguma, jei tą daugumą sudaro daugiau kaip pusė PPO valstybių narių.
4. Kiekviena valstybė narė nedelsdama įmoka savo PPO išlaidų dalį, laikydamasi Generalinės Tarybos priimto finansų reglamento.
VIII straipsnis
PPO STATUSAS
1. PPO yra juridinis asmuo, ir kiekviena valstybė narė jam suteikia tokias teises ir pareigas, kokios gali būti reikalingos jos funkcijoms vykdyti.
2. Kiekviena valstybė narė suteikia PPO tokias privilegijas ir imunitetus, kokie yra reikalingi jos funkcijoms vykdyti.
3. PPO pareigūnams ir valstybių narių atstovams valstybės narės suteikia tokias privilegijas ir imunitetus, kokie yra reikalingi jiems vykdant nepriklausomas funkcijas, susijusias su PPO.
4. Privilegijos ir imunitetai, kuriuos valstybės narės suteikia PPO, jos pareigūnams ir valstybių narių atstovams, turi būti panašūs į privilegijas ir imunitetus, kurie yra numatyti Konvencijoje dėl specializuotų agentūrų privilegijų ir imunitetų, kurią 1947 metų lapkričio mėn. 21 dieną patvirtino Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.
5. PPO gali sudaryti būstinės sutartį.
IX straipsnis
SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
1. PPO ir toliau laikosi pagal GATT 19471 numatyto principo sprendimą priimti konsensuso būdu. Jeigu sprendimo negalima priimti konsensuso būdu, išskyrus tuos atvejus, kai numatyta kitaip, dėl svarstomo klausimo balsuojama. Ministrų Konferencijos ir Generalinės Tarybos posėdžiuose kiekviena PPO valstybė narė turi vieną balsą. Jeigu Europos Bendrijos naudojasi savo balso teise, joms priklauso toks balsų skaičius, kiek jose yra narių2, esančių ir PPO valstybėmis narėmis. Ministrų Konferencijos ir Generalinės Tarybos sprendimai turi būti priimami balsavime dalyvavusių balsų dauguma, jeigu šioje Sutartyje ar atitinkamoje daugiašalėje prekybos sutartyje nenumatyta kitaip 3.
2. Ministrų Konferencija ir Generalinė Taryba turi išimtinę teisę tvirtinti šios Sutarties ir daugiašalių prekybos sutarčių aiškinimus. Daugiašalės prekybos sutarties, nurodytos 1 priede, aiškinimo atveju jos naudojasi tokia savo teise atsižvelgdamos į Tarybos, kuri prižiūri tos Sutarties veikimą, rekomendacijas. Sprendimas tvirtinti aiškinimą turi būti priimamas trijų ketvirčių valstybių narių balsų dauguma. Šis punktas neturi būti taikomas taip, kad nepažeistų X straipsnio nuostatų dėl pataisų.
3. Išskirtinėmis aplinkybėmis Ministrų Konferencija gali nuspręsti atidėti valstybės narės įsipareigojimą, nustatytą šioje Sutartyje arba bet kurioje daugiašalėje prekybos sutartyje, tik tada, jeigu bet koks toks sprendimas bus priimamas trijų ketvirčių 4 valstybių narių balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai šiame punkte numatyta kitaip.
a) Prašymas dėl šios Sutarties įsipareigojimų atidėjimo Ministrų Konferencijai svarstyti turi būti pateikiamas laikantis nustatytos sprendimų priėmimo konsensuso būdu praktikos. Ministrų Konferencija nustato 90 dienų neviršijantį laikotarpį, per kurį svarstomas prašymas. Jeigu per šį laikotarpį nepasiekiamas susitarimas konsensuso būdu, sprendimas suteikti įsipareigojimų atidėjimą turi būti priimamas trimis ketvirčiais 4 valstybių narių balsų.
(b) Prašymas dėl 1A ar 1B, ar 1C prieduose nurodytų daugiašalių prekybos sutarčių ir jų priedų įsipareigojimų atidėjimo pirmiausia turi būti pateikiamas atitinkamai Prekių prekybos tarybai, Paslaugų prekybos tarybai ar TRIPS tarybai svarstyti per laikotarpį, kuris neviršytų 90 dienų. Šio laikotarpio pabaigoje atitinkama taryba pateikia Ministrų Konferencijai ataskaitą.
4. Ministrų Konferencijos sprendimas dėl leidimo atidėti įsipareigojimus nurodo tokį sprendimą pagrindžiančias išskirtines aplinkybes, terminus ir tokio leidimo taikymui galiojančias sąlygas bei dieną, iki kurios galioja įsipareigojimų atidėjimas. Bet kokį įsipareigojimų atidėjimą, suteiktą ilgesniam negu vieneri metai laikotarpiui, Ministrų Konferencijos turi peržiūrėti praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams nuo jo suteikimo dienos, o po to kiekvienais metais, kol baigiasi to įsipareigojimų atidėjimo terminas. Per kiekvieną peržiūrą Ministrų Konferencija tiria, ar išskirtinės aplinkybės, į kurias atsižvelgus buvo suteiktas įsipareigojimų atidėjimas, tebeegzistuoja ir ar terminai bei sąlygos, priskirti įsipareigojimų atidėjimui, buvo vykdomi. Ministrų Konferencija, remdamasi metinių peržiūrų rezultatais, gali pratęsti, pakeisti ar panaikinti leidimą dėl įsipareigojimų atidėjimo.
5. Sprendimai pagal keliašalę prekybos sutartį, įskaitant bet kokį sprendimą dėl interpretacijų ir įsipareigojimų atidėjimo, turi būti priimami vadovaujantis tos Sutarties nuostatomis.
X straipsnis
PAKEITIMAI
1. Bet kuri PPO valstybė narė gali inicijuoti siūlymą dėl šios Sutarties ar daugiašalių prekybos sutarčių, minimų 1 priede, nuostatų pakeitimo, pateikdama tokį siūlymą Ministrų Konferencijai. IV straipsnio 5 dalyje išvardytos Tarybos, taip pat gali pateikti Ministrų Konferencijai siūlymus dėl 1 priede nurodytų atitinkamų daugiašalių prekybos sutarčių, kurių funkcionavimą tos Tarybos prižiūri, nuostatų pakeitimo. Jeigu Ministrų Konferencija nepriima sprendimo pratęsti terminą, per 90 dienų nuo formalaus siūlymo pateikimo Ministrų Konferencijai dienos bet kuris Ministrų Konferencijos sprendimas teikti siūlomą pakeitimą tvirtinti valstybėms narėms turi būti priimamas konsensuso būdu. Jeigu šio straipsnio 2, 5 ar 6 dalių nuostatos yra netaikomos, tame sprendime nurodoma, ar galioja šio straipsnio 3 dalies ar šio straipsnio 4 dalies nuostatos. Jeigu pasiekiamas konsensusas, Ministrų Konferencija nedelsdama pateikia siūlomą pakeitimą valstybėms narėms priimti. Jeigu per Ministrų Konferenciją konsensuso nepasiekiama per nustatytą laikotarpį, Ministrų Konferencija dviejų trečdalių valstybių narių balsų dauguma nusprendžia, ar teikti siūlomą pakeitimą valstybėms narėms priimti. Išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse, siūlomam pakeitimui taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos, jeigu Ministrų Konferencija trijų ketvirčių valstybių narių balsų dauguma nenusprendžia, kad taikomos šio straipsnio 4 dalies nuostatos.
2. Šio straipsnio nuostatų ir toliau išvardytų straipsnių nuostatų pakeitimai įsigalioja tik po to, kai jas priima visos valstybės narės:
šios Sutarties IX straipsnis;
GATT 1994 I ir II straipsniai;
GATS II straipsnio 1 dalis;
TRIPS Sutarties 4 straipsnis.
3. Šios Sutarties ar daugiašalių prekybos sutarčių, esančių 1A ir 1C prieduose, išskyrus nurodytas šio straipsnio 2 ir 6 dalyse, nuostatų pakeitimai, keičiantys valstybių narių teises ir įsipareigojimus, įsigalioja juos priėmusioms valstybėms narėms tik juos priėmus dviem trečdaliams valstybių narių, o po to kiekvienai kitai juos priėmusiai valstybei narei. Trijų ketvirčių valstybių narių balsų dauguma Ministrų Konferencija gali nuspręsti, kad bet kurie pakeitimai, įsigalioję pagal šią straipsnio dalį, yra tokio pobūdžio, kad bet kuri valstybė narė, kuri jų nepriėmė per Ministrų Konferencijos nustatytą laikotarpį, kiekvienu atveju turi teisę laisvai pasitraukti iš PPO arba, sutikus Ministrų Konferencijai, pasilikti valstybe nare.
4. Šios Sutarties ar daugiašalių prekybos sutarčių, esančių 1A ir 1C prieduose, išskyrus nurodytas šio straipsnio 2 ir 6 dalyse, nuostatų pakeitimai, nekeičiantys valstybių narių teisių nei įsipareigojimų, įsigalioja visoms valstybėms narėms po to, kai juos priima du trečdaliai valstybių narių.
5. Išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, pakeitimai I, II ir III GATS dalyse ir atitinkamuose prieduose įsigalioja juos priėmusioms valstybėms narėms po to, kai tuos pakeitimus priima du trečdaliai valstybių narių, o po to kiekvienai kitai juos priėmusiai valstybei narei. Ministrų Konferencija trijų ketvirčių valstybių narių balsų dauguma gali nuspręsti, kad bet koks pakeitimas, įsigaliojęs pagal pirmiau nurodytą tvarką, yra tokio pobūdžio, kad bet kuri valstybė narė, kuri nėra to pakeitimo priėmusi per Ministrų Konferencijos nustatytą laikotarpį, kiekvienu atveju turi teisę laisvai pasitraukti iš PPO arba, Ministrų Konferencijai sutikus, pasilikti valstybe nare. IV, V ir VI GATS dalių bei atitinkamų priedų pakeitimai įsigalioja visoms valstybėms narėms, juos priėmus dviem trečdaliams valstybių narių.
6. Nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, TRIPS Sutarties pakeitimai, atitinkantys tos Sutarties 71 straipsnio 2 dalies reikalavimus, gali būti Ministrų Konferencijos priimami be tolesnės formalios priėmimo procedūros.
7. Bet kuri valstybė narė, priimdama šios Sutarties ar daugiašalių prekybos sutarčių, esančių 1 priede, pakeitimus, per Ministrų Konferencijos nustatytą priėmimo laikotarpį pateikia PPO generaliniam direktoriui priėmimo dokumentą.
8. Bet kuri PPO valstybė narė turi teisę inicijuoti siūlymą pakeisti daugiašalių prekybos sutarčių, esančių 2 ir 3 prieduose, nuostatas, pateikdama tokį siūlymą Ministrų Konferencijai. Sprendimas tvirtinti daugiašalių prekybos sutarčių, esančių 2 priede, pakeitimus turi būti priimamas konsensuso būdu ir tokie pakeitimai įsigalioja visoms valstybėms narėms po to, kai juos patvirtina Ministrų Konferencija. Sprendimas tvirtinti daugiašalės prekybos sutarčių, esančių 3 priede, pakeitimus įsigalioja visoms valstybėms narėms po to, kai juos patvirtina Ministrų Konferencija.
9. Ministrų Konferencija valstybių narių, kurios yra prekybos sutarties šalys, prašymu, gali išimties tvarka konsensuso būdu įtraukti tą sutartį į 4 priedą. Ministrų Konferencija, valstybių narių, kurios yra keliašalės prekybos sutarties šalys, gali nuspręsti išbraukti tą Sutartį iš 4 priedo.
10. Pakeitimai keliašalėje prekybos sutartyje turi būti priimami laikantis tos Sutarties nuostatų.
XI straipsnis
VALSTYBĖS NARĖS – STEIGĖJOS
1. GATT 1947 susitariančiosios šalys, priklausančios GATT 1947 šios Sutarties įsigaliojimo dieną, ir Europos Bendrijos, kurios priėmė šią Sutartį bei daugiašales prekybos sutartis, kurių Tarifinių nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašai yra pridėti prie GATT 1994 ir kurių paslaugų Įsipareigojimų sąrašai yra pridėti prie GATS, tampa PPO valstybėmis narėmis – steigėjomis.
2. Iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, kurias tokiomis pripažino Jungtinės Tautos, bus reikalaujama prisiimti įsipareigojimus ir joms bus suteiktos tik tokios nuolaidos, kurios atitinka kiekvienos tų šalių išsivystymą, finansinius bei prekybos poreikius arba jų administracines ir institucines galimybes.
XII straipsnis
PRISIJUNGIMAS
1. Bet kuri valstybė ar atskira muitų teritorija, kuri naudojasi visiška autonomija tvarkydama savo išorinius prekybinius ryšius ir kitus reikalus, numatytus šioje Sutartyje ir daugiašalėse prekybos sutartyse, gali prisijungti prie šios Sutarties tokiomis sąlygomis, dėl kurių ji susitaria su PPO. Toks prisijungimas galioja šiai Sutarčiai ir daugiašalėms prekybos sutartims, prie jos pridėtoms.
2. Sprendimus dėl prisijungimo turi priimti Ministrų Konferencija. Ministrų Konferencija prisijungimo sąlygų sutartį patvirtina dviejų trečdalių PPO valstybių narių balsų dauguma.
3. Prisijungimui prie keliašalės prekybos sutarties galioja Sutarties nuostatos.
XIII straipsnis
DAUGIAŠALIŲ PREKYBOS SUTARČIŲ NETAIKYMAS KAI KURIOMS VALSTYBĖMS NARĖMS
1. Ši Sutartis ir daugiašalės prekybos sutartys, esančios 1 ir 2 prieduose, netaikomos valstybei narei ir kitai valstybei narei, jeigu kuri nors iš tų valstybių narių tuo metu, kai kita iš tų valstybių tampa valstybe nare, nesutinka su tokiu taikymu.
2. Šio straipsnio 1 dalimi gali vadovautis PPO valstybės narės – steigėjos, kurios buvo GATT 1947 susitariančiosios šalys, tik tuo atveju, kai GATT XXXV straipsniu buvo vadovaujamasi anksčiau ir tas straipsnis galiojo tarp tų susitariančiųjų šalių šios Sutarties įsigaliojimo joms metu.
3. Šio straipsnio 1 dalis taikoma valstybei narei ir kitai pagal XII straipsnį įstojusiai valstybei narei tik tuo atveju, jeigu valstybė narė, nesutinkanti su atitinkamu taikymu, apie tai pranešė Ministrų Konferencijai prieš jai patvirtinant prisijungimo sąlygų sutartį.
4. Ypatingais atvejais bet kurios valstybės narės prašymu Ministrų Konferencija gali peržiūrėti šio straipsnio veikimą ir pateikti atitinkamas rekomendacijas.
5. Keliašalės prekybos sutarties netaikymas Sutarties šalims turi būti reguliuojamas tos Sutarties nuostatomis.
XIV straipsnis
PRIĖMIMAS, ĮSIGALIOJIMAS IR DEPONAVIMAS
1. Šią Sutartį gali priimti, pasirašydamos ar kitaip, GATT 1947 susitariančiosios šalys bei Europos Bendrijos, kurios gali tapti PPO valstybėmis narėmis – steigėjomis pagal šios Sutarties XI straipsnį. Toks priėmimas taikomas šiai Sutarčiai ir daugiašalėms prekybos sutartims, esančioms jos Priede. Ši Sutartis ir daugiašalės prekybos sutartys, esančios jos Priede, įsigalioja Ministrų nustatytą dieną pagal išreiškiančio daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatų Baigiamojo dokumento 3 dalį; jas valstybės narės gali priimti dar dvejus metus po tos dienos, jeigu Ministrai nenusprendžia kitaip. Priėmimas, įvykęs po šios Sutarties įsigaliojimo dienos, įsigalioja 30-tą dieną po tokio priėmimo.
2. Valstybė narė, kuri priima šią Sutartį po jos įsigaliojimo, įgyvendina tas nuolaidas ir įsipareigojimus, išdėstytus daugiašalėse prekybos sutartyse, kurie turėjo būti įgyvendinti per laikotarpį po šios Sutarties įsigaliojimo dienos, taip, lyg ta valstybė narė būtų priėmusi šią Sutartį jos įsigaliojimo dieną.
3. Iki šios Sutarties įsigaliojimo dienos, šios Sutarties ir daugiašalių prekybos sutarčių tekstai deponuojami GATT 1947 Susitariančiųjų Šalių generaliniam direktoriui. Generalinis direktorius nedelsdamas išsiunčia patvirtintas šios Sutarties ir daugiašalių prekybos sutarčių kopijas ir kiekvienai vyriausybei ir Europos Bendrijoms, kurios priėmė šią Sutartį, pranešimo apie kiekvieno tų sutarčių priėmimą kopiją. Ši Sutartis ir daugiašalės prekybos sutartys bei jų pakeitimai nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos yra deponuojamos PPO generaliniam direktoriui.
4. Keliašalės prekybos sutarties priėmimas ir įsigaliojimas turi būti reguliuojamas tos Sutarties nuostatų. Tokios sutartys deponuojamos GATT 1947 Susitariančiųjų Šalių generaliniam direktoriui. Po šios Sutarties įsigaliojimo tokios sutartys yra deponuojamos PPO generaliniam direktoriui.
XV straipsnis
PASITRAUKIMAS
1. Bet kuri valstybė narė gali pasitraukti iš šios Sutarties. Toks pasitraukimas galioja ir šiai Sutarčiai, ir daugiašalėms prekybos sutartims ir įsigalioja po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai PPO generalinis direktorius gauna raštišką pranešimą apie pasitraukimą.
2. Pasitraukimą iš keliašalės prekybos sutarties reguliuoja tos Sutarties nuostatos.
XVI straipsnis
ĮVAIRIOS NUOSTATOS
1. PPO vadovaujasi sprendimais, tvarka ir įprastine praktika, kurios laikėsi GATT 1947 Susitariančiosios Šalys ir struktūros, įsteigtos GATT 1947 sistemoje, išskyrus tuos atvejus, kai pagal šią Sutartį ir daugiašales prekybos sutartis numatyta kitaip.
2. Pagal galimybes, GATT 1947 Sekretoriatas tampa ir PPO Sekretoriatu, o GATT 1947 Susitariančiųjų Šalių generalinis direktorius, kol Ministrų Konferencija paskirs generalinį direktorių pagal šios Sutarties VI straipsnio 2 dalies nuostatas, vykdo ir PPO generalinio direktoriaus funkcijas.
3. Jeigu atsiranda prieštaravimas tarp šios Sutarties ir bet kurios daugiašalės prekybos sutarties nuostatų, tame prieštaravime viršenybę turi šios Sutarties nuostatos.
4. Kiekviena valstybė narė užtikrina savo įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių procedūrų atitikimą savo įsipareigojimams, numatytiems pridedamose Sutartyse.
5. Jokioms šios Sutarties nuostatoms negali būti daroma išlygų. Išlygos daugiašalėms prekybos sutarčių nuostatoms gali būti daromos tik tiek, kiek leidžiama tose Sutartyse. Išlygas keliašalėms prekybos sutarties nuostatoms reguliuoja tos Sutarties nuostatos.
6. Ši Sutartis turi būti įregistruota pagal Jungtinių Tautų Įstatų 102 straipsnio nuostatus.
PRIIMTA Marakeše vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt ketvirtų metų balandžio mėnesio penkioliktą dieną vieninteliu egzemplioriumi anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis, visi tekstai yra autentiški.
Aiškinamosios pastabos
Šioje Sutartyje ir daugiašalėse prekybos sutartyse vartojami terminai „valstybė“ arba „valstybės“ apibrėžia ir bet kokią atskirą muitų teritoriją, kuri yra PPO valstybė narė.
Atskirai PPO valstybės narės muitų teritorijai, kai šioje Sutartyje ir daugiašalėse prekybos sutartyse vartojamas terminas „nacionalinis (-ė)“ turi būti suprantamas kaip „būdingas tai muitų teritorijai“, jeigu nenurodoma kitaip.
______________
PRIEDŲ SĄRAŠAS
1 priedas
1 A priedas. DAUGIAŠALĖS SUTARTYS DĖL PREKIŲ PREKYBOS
Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos 1994
Sutartis dėl žemės ūkio
Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo
Sutartis dėl tekstilės ir aprangos
Sutartis dėl techninių prekybos barjerų
Sutartis dėl su prekyba susijusių investicinių priemonių (TRIMS)
Sutartis dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 VI straipsnio įgyvendinimo
Sutartis dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 VII straipsnio įgyvendinimo
Sutartis dėl tikrinimo prieš pakraunant
Sutartis dėl kilmės taisyklių
Sutartis dėl importo licencijavimo tvarkos
Sutartis dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių
Sutartis dėl specialiųjų rinkos apsaugos priemonių
1 B priedas. BENDRASIS SUSITARIMAS DĖL PASLAUGŲ PREKYBOS (GATS)
1 C priedas. SUTARTIS DĖL INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ ASPEKTŲ, SUSIJUSIŲ SU PREKYBA (TRIPS)
2 priedas
SUSITARIMAS DĖL GINČŲ SPRENDIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TAISYKLIŲ IR TVARKOS
3 priedas
PREKYBOS POLITIKOS PERŽIŪROS MECHANIZMAS
4 priedas
KELIAŠALĖS PREKYBOS SUTARTYS
Sutartis dėl prekybos civilinėje aviacijoje
Sutartis dėl viešųjų pirkimų
Tarptautinė pieno produktų sutartis
Tarptautinė jautienos sutartis
______________
1 PRIEDAS
1A priedas
DAUGIAŠALĖS SUTARTYS DĖL PREKIŲ PREKYBOS
Bendro pobūdžio aiškinamoji pastaba 1A priedui:
Tuo atveju, jeigu atsiranda prieštaravimas tarp kurios nors Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 nuostatos ir kurios nors 1A priede prie Sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją (1A priedo Sutartyse vadinamą „PPO sutartimi“), išvardytos Sutarties nuostatos, viršenybę turi pastarosios Sutarties nuostatos.
DAUGIAŠALIŲ DERYBŲ DĖL PREKYBOS URUGVAJAUS RAUNDO REZULTATAI
Teisiniai dokumentai
SUTARTIS DĖL ŽEMĖS ŪKIO
Valstybės narės,
nusprendusios sukurti pagrindą, reikalingą inicijuoti prekybos žemės ūkio produkcija reformų, atitinkančių derybose numatytus tikslus, išdėstytus Punta del Estės deklaracijoje, procesui;
atsimindamos, kad jų ilgalaikis tikslas, dėl kurio buvo susitarta Urugvajaus raundo peržiūroje, atliktoje įpusėjus raundui, yra „sukurti teisingą ir į rinką orientuotą prekybos žemės ūkio produkcija sistemą ir kad reformų procesas turėtų būti pradėtas derybomis dėl įsipareigojimų dėl paramos ir rinkos apsaugos ir sukuriant griežtesnes ir veiksmingesnes GATT taisykles bei tvarką“;
atsimindamos, kad „aukščiau minimas ilgalaikis tikslas yra sudaryti sąlygas, kurios leistų iš esmės ir laipsniškai mažinti žemės ūkiui teikiamą paramą ir rinkos apsaugą, taikytas nuo sutarto laikotarpio, ir kad tą tikslą pasiekus būtų ištaisytas esamas ir užkirstas kelias galimam žemės ūkio rinkų apribojimui ir iškraipymui pasaulyje“;
įsipareigojusios įvykdyti specialius „įšaldymo“ įsipareigojimus, prisiimtus kiekvienoje iš šių sričių: rinkos atvėrimas, vidaus parama, konkurencija eksporto srityje, ir pasiekti susitarimą sanitarijos ir fitosanitarijos klausimais;
susitarusios, kad, vykdydamos savo rinkos atvėrimo įsipareigojimus, išsivysčiusios valstybės narės visapusiškai atsižvelgs į specifines besivystančių valstybių narių sąlygas ir poreikius sudarydamos sąlygas didinti galimybes patekti į rinką tiems žemės ūkio produktams, kurie yra itin svarbūs toms valstybėms narėms, įskaitant visišką prekybos atogrąžų žemės ūkio produktais liberalizavimą, kaip buvo susitarta Raundo peržiūroje, atliktoje įpusėjus Raundui, bei ypatingą reikšmę turinčių produktų gamybos išplėtimą nukreipiant ją nuo neteisėto narkotinių augalų auginimo;
pažymėdamos, kad įsipareigojimai pagal reformų programą turėtų būti vykdomi nešališkai tarp visų valstybių narių, atsižvelgdamos į neprekybinius reikalus, tarp jų – maisto produktų saugumą ir poreikį saugoti aplinką; atsižvelgdamos į susitarimą, kad ypatingas ir diferencinis režimas besivystančioms šalims yra neatskiriamas derybų elementas; atsižvelgdamos į galimą neigiamą reformų programos įgyvendinimo poveikį mažiausiai išsivysčiusioms ir tik maisto produktus importuojančioms šalims;
susitaria:
I DALIS
1 straipsnis
TERMINŲ APIBRĖŽIMAS
Šioje Sutartyje, jeigu pagal kontekstą nesuteikiama kitokia reikšmė:
a) „bendrasis paramos dydis“ (BPD) – metinis paramos dydis, išreikštas piniginiais vienetais, kai parama teikiama pagrindinių žemės ūkio produktų gamintojams tam tikro žemės ūkio produkto atžvilgiu arba kai teikiama su produktu nesusijusi parama apskritai žemės ūkio produktų gamintojams, išskyrus paramą, teikiamą pagal programas, kurios pagal šios Sutarties 2 priedą laikomos išimtimis iš įsipareigojimų dėl paramos mažinimo, tai yra parama teikiama:
i) baziniu periodu, nustatytu atitinkamose pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, įtrauktose į valstybių narių Įsipareigojimų sąrašo IV dalį,
ii) bet kuriais įgyvendinimo laikotarpio metais ir jam pasibaigus, apskaičiuoto pagal
šios Sutarties 3 priedo nuostatas ir atsižvelgiant į sudedamus duomenis ir
metodologiją, naudotą pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, įtrauktose į valstybių narių Įsipareigojimų sąrašo IV dalį;
b) „pagrindinis žemės ūkio produktas“ – įsipareigojimų dėl vidaus paramos atžvilgiu apibrėžiamas kaip produktas, esantis arčiausiai pirmiausia parduotinų produktų kategorijos, kaip nustatyta valstybių narių Įsipareigojimų sąrašuose ir atitinkamoje pagalbinėje informacinėje medžiagoje;
c) „biudžetinės išlaidos“ arba „išlaidos“ reiškia ir atitinkamų valstybės pajamų atsisakymą;
d) „ekvivalentinis paramos dydis“ (EPD) – metinis paramos dydis, išreikštas piniginiais vienetais, kai parama teikiama pagrindinių žemės ūkio produktų gamintojams taikant vieną ar daugiau priemonių, kurių apskaičiuoti pagal BPD metodologiją neįmanoma, išskyrus paramą, teikiamą pagal programas, kurios pagal šios Sutarties 2 priedą laikomos išimtimis iš įsipareigojimų dėl paramos mažinimo, tai yra parama teikiama:
i) baziniu periodu, nustatytu atitinkamose pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, kurios įtrauktos į valstybių narių Įsipareigojimų sąrašo IV dalį,
ii) bet kuriais įgyvendinimo laikotarpio metais ir jam pasibaigus, apskaičiuoto pagal
šios Sutarties 4 priedo nuostatas ir atsižvelgiant į sudedamus duomenis ir
metodologiją, naudotą pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, įtrauktose į valstybių narių Įsipareigojimų sąrašo IV dalį;
e) „eksporto subsidijos“ – subsidijos, kurių skyrimas priklauso nuo eksporto rodiklių, įskaitant eksporto subsidijas, išvardytas šios Sutarties 9 straipsnyje;
f) „įgyvendinimo laikotarpis“ – šešerių metų laikotarpis, prasidedantis 1995 metais, išskyrus 13 straipsnyje minimą laikotarpį, kuris reiškia devynerių metų laikotarpį, prasidedantį 1995 metais;
g) „nuolaidos, susijusios su rinkos atvėrimu“ – yra visi rinkos atvėrimo įsipareigojimai, prisiimti pagal šią Sutartį;
h) „visas bendrasis paramos dydis“ir „visas BPD“ – visos vidaus paramos, teikiamos žemės ūkio gamintojams, suma, apskaičiuojama sudedant visus bendrus paramos pagrindiniams žemės ūkio produktams dydžius, visus su produktais nesusijusios paramos bendrus dydžius ir visus ekvivalentinius paramos žemės ūkio produkcijai dydžius; ir tai yra:
i) paramos, teikiamos baziniu periodu, dydis (t. y. „visas bazinio periodo BPD“) ir maksimalus paramos, kurią leidžiama teikti bet kuriais įgyvendinimo laikotarpio metais ar tam laikotarpiui pasibaigus, dydis (t. y. „metinis ir galutinis „įšaldytų“ įsipareigojimų lygis“), kaip nurodyta valstybių narių Įsipareigojimų sąrašo IV dalyje,
ii) paramos, faktiškai suteiktos per bet kuriuos įgyvendinimo laikotarpio metus ir jiems pasibaigus, dydis (t. y. „visas einamasis BPD“), apskaičiuojamas pagal šios Sutarties nuostatas, įskaitant 6 straipsnį, ir pagal sudedamus duomenis ir metodologiją, naudojamą pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, įtrauktose į valstybių narių Įsipareigojimų sąrašo IV dalį;
i) „metai“ pirmiau minėtame šio straipsnio f punkte ir atitinkamos valstybės narės įsipareigojimų atžvilgiu reiškia kalendorinius, finansinius arba rinkodaros metus, nustatytus tos valstybės narės Įsipareigojimų sąraše.
2 straipsnis
PRODUKTAI, KURIUOS APIMA ŠI SUTARTIS
Ši Sutartis taikoma produktams, išvardytiems šios Sutarties 1 priede, toliau tekste vadinamiems žemės ūkio produktais.
II DALIS
3 straipsnis
NUOLAIDŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮTRAUKIMAS Į ĮSIPAREIGOJIMŲ SĄRAŠĄ
1. Kiekvienos valstybės narės įsipareigojimai dėl Įsipareigojimų sąrašo IV dalyje numatytų vidaus paramos ir eksporto subsidijų teikimo apima įsipareigojimus, apribojančius subsidijavimą, ir sudaro neatskiriamą GATT 1994 dalį.
2. Atsižvelgdama į 6 straipsnio nuostatas, valstybė narė neteikia vidaus gamintojams paramos daugiau įsipareigojimų lygio, nustatyto tos valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo IV dalies I skyriuje.
3. Atsižvelgdama į 9 straipsnio 2 dalies b punkto ir 4 dalies nuostatas, valstybė narė neteikia eksporto subsidijų, išvardytų 9 straipsnio 1 dalyje, žemės ūkio produktams nei produktų grupėms, nurodytoms tos valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo IV dalies II skyriuje, jeigu tos subsidijos yra didesnės negu Įsipareigojimų sąraše nustatytos biudžeto išlaidos ir įsipareigojimai dėl subsidijuojamo kiekio, taip pat neteikia tokių subsidijų jokiems žemės ūkio produktams, kurie tame jos Įsipareigojimų sąrašo skyriuje nenurodyti.
III DALIS
4 straipsnis
RINKOS ATVĖRIMAS
1. Nuolaidos, susijusios su rinkos atvėrimu, numatytos Įsipareigojimų sąraše, yra susijusios su tarifų „įšaldymu“ ir sumažinimu ir kitais tame Sąraše numatytais rinkos atvėrimo įsipareigojimais.
2. Valstybės narės netaiko, nesiima ir negrąžina jokių priemonių, panašių kaip buvo reikalaujama jas paversti (konvertuoti) įprastiniais muito mokesčiais 1, išskyrus tuos atvejus, kai 5 straipsnyje ir 5 priede numatyta kitaip.
5 straipsnis
NUOSTATOS DĖL SPECIALIŲJŲ RINKOS APSAUGOS (PROTEKCINIŲ) PRIEMONIŲ
1. Nepaisant GATT 1994 II straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų, kiekviena valstybė narė gali, remdamasi toliau išdėstytomis šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, ieškoti išeities iš padėties, susijusios su importu tam tikro žemės ūkio produkto, kurio atžvilgiu priemonės, numatytos šios Sutarties 4 straipsnio 2 dalyje, buvo paverstos (konvertuotos) įprastiniais muito mokesčiais ir kuris tos valstybės narės Įsipareigojimų sąraše yra pažymėtas ženklu „SSG“ – specialioji rinkos apsaugos (protekcinė) priemonė, tokiu būdu tam produktui tampant objektu nuolaidos, kurios atžvilgiu gali būti taikomos šio straipsnio nuostatos, jeigu:
a) to produkto importuojamas kiekis, patenkantis į valstybės narės, teikiančios nuolaidas bet kuriais metais, muitinės teritoriją, viršija slenkstinį lygį, susijusį su esančiomis rinkos atvėrimo galimybėmis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje; arba, bet ne tuo pačiu metu:
b) kaina, kuria to produkto importuojamas kiekis gali patekti į nuolaidą teikiančią valstybės narės muitinės teritoriją, nustatyta atitinkamos siuntos CIF importo kainos, išreikštos vietine valiuta, pagrindu, krinta žemiau slenkstinės kainos, kuri yra lygi aptariamojo produkto 1986-1988 metų referencinės kainos 2 vidurkiui.
2. Importas, kuriam taikomi einamojo ir minimalaus rinkos atvėrimo įsipareigojimai, nustatyti kaip šio straipsnio 1 dalyje minimų nuolaidų dalis, turi būti apskaičiuojamas siekiant nustatyti importo apimtį, reikalingą taikyti šio straipsnio 1 dalies a punkto ir 4 dalies nuostatoms; bet importui, kuriam taikomi tokie įsipareigojimai, neįvedami jokie kiti papildomi muitai, numatyti arba šio straipsnio 1 dalies a punkte ir 4 dalyje arba šio straipsnio 1 dalies b punkte bei toliau pateikiamoje 5 dalyje.
3. Bet koks aptariamojo produkto tiekimas (siuntos), kuris buvo en route pagal kontraktą, sudarytą prieš papildomo muito įvedimą pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalį, turi būti atleistas nuo kiekvienų tokių papildomų muitų su sąlyga, kad jie gali būti įskaičiuoti į aptariamojo produkto importo per ateinančius metus kiekį siekiant atitikti šio straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas tais metais.
4. Kiekvienas papildomas muitas, įvedamas pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą, gali būti taikomas tik iki tų metų, kuriais jis buvo įvestas, pabaigos, ir gali būti įvedamas tik iki tokio lygio, kuris neviršija vieno trečdalio įprastų tais metais, kuriais imamasi priemonių, taikomų muitų tarifų lygio. Slenkstinis lygis yra nustatomas pagal toliau pateikiamą schemą, pagrįstą rinkos atvėrimo galimybėmis, kurios apibrėžiamos kaip atitinkamumo vidaus suvartojimo 3 importo procentinė dalis per trejus praėjusius metus, kurių duomenys yra prieinami. Kai rinkos atvėrimo galimybės tam produktui yra:
a) 10 procentų arba mažesnės, tai pagrindinis slenkstinis lygis yra 125 procentai;
b) didesnės negu 10 procentų, bet ne didesnės kaip 30 procentų, tai pagrindinis slenkstinis lygis yra 110 procentų;
c) didesnės negu 30 procentų, tai pagrindinis slenkstinis lygis yra 105 procentai.
Visais atvejais ir kiekvienais metais gali būti įvedami papildomi muitai, kai absoliuti aptariamojo produkto importo, patenkančio į valstybės narės, teikiančios nuolaidą, muitinės teritoriją apimtis viršija sumą, kurią sudaro (x) pirmiau pateikta pagrindinio slenkstinio lygio suma, padauginta iš vidutinio importo kiekio per paskutinius trejus metus, kurių duomenys yra prieinami, ir (y) absoliutus aptariamojo produkto vidaus suvartojimo apimties pasikeitimas per paskutinius metus, kurių duomenys prieinami, palyginti su praėjusiais metais, su sąlyga, kad slenkstinis lygis yra ne mažesnis kaip 105 procentai vidutinio importo kiekio, pateikto pirmiau nurodytame (x).
5. Papildomas muitas, įvedamas pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą, yra nustatomas pagal tokią schemą:
a) jeigu skirtumas tarp CIF siuntos importo kainos, išreikštos vietine valiuta (toliau vadinama „importo kaina“), ir slenkstinės kainos, kaip nustatyta pagal tą punktą, yra ne didesnis negu 10 procentų kainos, joks papildomas muito mokestis neįvedamas;
b) jeigu skirtumas tarp importo kainos ir slenkstinės kainos (toliau tekste vadinamas „skirtumu“) yra didesnis kaip 10 procentų, bet ne didesnis kaip 40 procentų slenkstinės kainos, papildomas muitas yra lygus 30 procentų tos sumos, kuria skirtumas viršija 10 procentų;
c) jeigu skirtumas yra didesnis kaip 40 procentų, bet ne didesnis kaip 60 procentų slenkstinės kainos, papildomas muitas yra lygus 50 procentų tos sumos, kuria skirtumas viršija 40 procentų, pridedant papildomą muitą, leistiną pagal b punktą;
d) jeigu skirtumas yra didesnis kaip 60 procentų, bet ne didesnis kaip 75 procentai, papildomas muitas yra lygus 70 procentų tos sumos, kuria skirtumas viršija 60 procentų slenkstinės kainos, pridedant papildomą muitą, leistiną pagal b ir c punktus;
e) jeigu skirtumas yra didesnis kaip 75 procentai slenkstinės kainos, papildomas muitas yra lygus 90 procentų tos sumos, kuria skirtumas viršija 75 procentus, pridedant papildomą muitą, leistiną pagal b, c ir d punktus.
6. Gendantiems ir sezoniniams produktams pirmiau nurodytos sąlygos yra taikomos atsižvelgiant į specifines tokių produktų savybes. Būtent, pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalį numatyti trumpesni laikotarpiai gali būti taikomi remiantis atitinkamais bazinio periodo laikotarpiais ir pagal 1 dalies b punktą skirtingiems laikotarpiams gali būti taikomos skirtingos referencinės kainos.
7. Specialios rinkos apsaugos (protekcinės) priemonės turi būti taikomos skaidriai. Bet kuri valstybė narė, imdamasi veiksmų pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą, pateikdama atitinkamus duomenis raštu kaip galima anksčiau apie tai įspėja Komitetą dėl žemės ūkio, bet ne vėliau kaip likus10 dienų prieš pradedant įgyvendinti tokias priemones. Tais atvejais, kai vartojimo kiekio pasikeitimai turi būti paskirstomi atskiroms muitų pozicijoms pagal šio straipsnio 4 dalį, su atitinkamais duomenimis turi būti pateikiama informacija apie tai, kokiais metodais remiantis tie pasikeitimai yra paskirstomi. Valstybė narė, imdamasi priemonių pagal šio straipsnio 4 dalį, bet kuriai suinteresuotai valstybei narei sudaro sąlygas pasikonsultuoti su ja dėl tos priemonės taikymo sąlygų. Kiekviena valstybė narė, imdamasi priemonių pagal pirmiau nurodytą šio straipsnio 1 dalies b punktą, pateikdama atitinkamus duomenis raštu apie tai įspėja Komitetą dėl žemės ūkio per 10 dienų nuo pirmųjų tokių priemonių įgyvendinimo dienos arba, kai produktai gendantys ir sezoniniai, nuo pirmųjų priemonių įgyvendinimo bet kuriuo periodu. Valstybės narės įsipareigoja, kiek įmanoma, nesinaudoti šio straipsnio 1 dalies b punkto nuostatomis, kur aptariamųjų produktų importo apimtis mažėja. Bet kuriuo atveju valstybė narė, imdamasi tokių veiksmų, visoms suinteresuotoms valstybėms narėms sudaro sąlygas konsultuotis su ja dėl tokių priemonių taikymo sąlygų.
8. Kai priemonės yra taikomos neprieštaraujant pirmiau nurodytų šio straipsnio 1-7 dalių nuostatoms, valstybės narės įsipareigoja tokių priemonių atžvilgiu nesinaudoti GATT 1994 XIX straipsnio 1 dalies a punkto ir 3 dalies nuostatomis ir Sutarties dėl specialiųjų rinkos apsaugos (protekcinių) priemonių 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
9. Šio straipsnio nuostatos galioja tol, kol vyksta reformų procesas, numatytas pagal 20 straipsnį.
IV DALIS
6 straipsnis
ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL VIDAUS PARAMOS
1. Kiekvienos valstybės narės vidaus paramos mažinimo įsipareigojimai, esantys jos Įsipareigojimų sąrašo IV dalyje, yra taikomi visų jos vidaus paramos priemonių, teikiamų žemės ūkio gamintojams, atžvilgiu, išskyrus vidaus priemones, kurių atžvilgiu pagal šiame straipsnyje ir šios Sutarties 2 priede išdėstytus kriterijus reikalavimas sumažinti yra netaikomas. Įsipareigojimai yra išreikšti specialiais terminais: „visas bendrasis paramos dydis“ („visas BPD“) ir „metinis ir galutinis „įšaldytų“ įsipareigojimų lygiai“.
2. Atsižvelgiant į Sutartį dėl peržiūros, atliekamos įpusėjus terminui, pagal kurią vyriausybinės paramos priemonės, tiesioginės ar netiesioginės, skatinančios žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtotę, yra besivystančių šalių plėtros programų sudėtinė dalis, subsidijos investicijoms, paprastai prieinamos žemės ūkiui besivystančiose valstybėse narėse ir žemės ūkio sąnaudų subsidijos, paprastai prieinamos mažas pajamas ir menkus išteklius turintiems gamintojams besivystančiose valstybėse narėse, turi būti atleistos nuo įsipareigojimų sumažinti vidaus paramą, kurie kitais atvejais tokių priemonių atžvilgiu būtų taikomi kaip tokie įsipareigojimai netaikomi besivystančiose valstybėse narėse gamintojams teikiamai vidaus paramai, skatinančiai gamybos išplėtimą nukreipiant ją nuo neteisėto narkotinių augalų auginimo. Nereikalaujama, kad vidaus parama, atitinkanti šios straipsnio dalies kriterijus, būtų įtraukta į valstybės narės viso einamojo BPD skaičiavimus.
3. Laikoma, kad valstybė narė laikosi savo įsipareigojimų dėl vidaus paramos sumažinimo bet kuriais metais, kuriais jos teikiama vidaus parama žemės ūkio produkcijos gamintojams, išreikšta visu einamuoju BPD, neviršija atitinkamo metinio arba galutinio „įšaldytų“ įsipareigojimų lygio, numatyto valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo IV dalyje.
4. a) Iš valstybės narės nėra reikalaujama įtraukti į jos viso einamojo BPD apskaičiavimą duomenis apie/ir neturi būti reikalaujama sumažinti:
i) konkretiems produktams teikiamos vidaus paramos dydžio, kurį kitu atveju būtų reikalaujama įtraukti į valstybės narės einamojo BPD apskaičiavimą, jeigu tokios paramos dydis ne didesnis kaip 5 procentai visos tos valstybės narės pagrindinio žemės ūkio produkto gamybos per atitinkamus metus vertės,
ii) su produktu nesusijusios vidaus paramos dydžio, kurį kitu atveju būtų reikalaujama įtraukti į valstybės narės einamojo BPD apskaičiavimą, jeigu tokios paramos dydis ne didesnis kaip 5 procentai visos tos valstybės narės žemės ūkio produkcijos vertės.
b) Besivystančioms valstybėms narėms procentas de minimis pagal šį punktą yra 10 procentų.
5. a) Tiesioginėms išmokoms pagal produkcijos ribojimo programas įsipareigojimai sumažinti vidaus paramą netaikomi, jeigu:
i) tokios išmokos yra skiriamos nustatytiems rajonams ir produkcijos kiekiui; arba
ii) tokios išmokos yra skiriamos 85 procentams ir mažesniam procentui bazinio gamybos lygio; arba
iii) išmokos gyvulininkystės srityje skiriamos nustatytam gyvulių skaičiui.
b) Atleidimas nuo įsipareigojimų sumažinti paramą, kai tiesioginės išmokos atitinka pirmiau išdėstytus kriterijus, yra išreiškiamas neįtraukiant tų tiesioginių išmokų vertės į valstybės narės viso einamojo BPD apskaičiavimą.
7 straipsnis
BENDROJI VIDAUS PARAMOS TVARKA
1. Visos valstybės narės užtikrina, kad visos vidaus paramos žemės ūkio produktų gamintojams priemonės, kurios nėra mažinimo įsipareigojimų objektas, kadangi atitinka šios Sutarties 2 priede išdėstytus kriterijus, yra taikomos vadovaujantis šia Sutartimi.
2. a) Visos vidaus paramos priemonės žemės ūkio produktų gamintojams, tarp jų ir kiekviena tų priemonių modifikacija, taip pat kiekviena vėliau įvesta priemonė, kurios neįmanoma pateikti taip, kad atitiktų šios Sutarties 2 priedo kriterijus, arba kuri negali būti atleista nuo mažinimo pagal kurią nors kitą šios Sutarties nuostatą, turi būti įtraukiamos į valstybės narės viso einamojo BPD apskaičiavimą.
b) Jeigu valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo IV dalyje viso BPD įsipareigojimas nenumatytas, ta valstybė narė neteikia žemės ūkio produktų gamintojams didesnės paramos, negu leidžia atitinkamas de minimis lygis, nustatytas 6 straipsnio 4 dalyje.
V DALIS
8 straipsnis
ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL KONKURENCIJOS EKSPORTUOJANT
Kiekviena valstybė narė įsipareigoja neteikti eksporto subsidijų kitaip, negu reikalauja ši Sutartis ir įsipareigojimai, nustatyti tos valstybės narės Įsipareigojimų sąraše.
9 straipsnis
ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL EKSPORTO SUBSIDIJŲ
1. Toliau apibūdintoms eksporto subsidijoms pagal šią Sutartį yra taikomi mažinimo įsipareigojimai:
a) tiesioginės subsidijos, įskaitant ne pinigines išmokas, vyriausybių ar vyriausybinių institucijų teikiamos įmonei, ūkio šakai, žemės ūkio produktų gamintojams, tokių gamintojų kooperatyvams ar kitokioms asociacijoms arba rinkodaros valdyboms, ir teikiamos priklausomai nuo eksporto rodiklių;
b) vyriausybių ar vyriausybinių institucijų atliekamas nekomercinių žemės ūkio produktų atsargų pardavimas eksportui ar disponavimas jais turint tikslą eksportuoti juos už mažesnę kainą negu panašaus produkto kaina pirkėjams vietinėje rinkoje;
c) vyriausybės finansuojamas žemės ūkio produktų eksportas, nepriklausomai nuo to visuomenės sąskaita, ar ne, įskaitant išmokas, finansuojamas iš rinkliavų, įvestų tam žemės ūkio produktui ar žemės ūkio produktui, iš kurio gaunamas eksportuojamasis produktas, pajamų;
d) subsidijos, skirtos eksportuojamų žemės ūkio produktų rinkodaros išlaidoms sumažinti (išskyrus plačiai taikomas eksporto skatinimo ir konsultavimo paslaugas), tarp jų pakavimo ir gabenimo, modernizavimo ir kitus apdorojimo kaštus bei tarptautinio gabenimo ir frachto išlaidas;
e) vyriausybės numatomi ar sankcionuojami mokesčiai už eksporto siuntų vidaus gabenimą ir frachtą palankesnėmis sąlygomis negu vietinėms siuntoms;
f) subsidijos žemės ūkio produktams, kurie bus įtraukti į eksportuojamų produktų sudėtį.
2. a) Išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 dalies b punkte, kiekvienų įgyvendinimo laikotarpio metų įsipareigojimai dėl eksporto subsidijų lygio, kaip nurodyta valstybės narės Įsipareigojimų sąraše, šio straipsnio 1 dalyje išvardytų eksporto subsidijų atžvilgiu, sudaro:
i) kai įsipareigojama sumažinti biudžetines išlaidas, maksimalų išlaidų tokioms subsidijoms, kurios tais metais gali būti skiriamos ar gali tekti tam žemės ūkio produktui ar produktų grupei, lygį,
ii) kai įsipareigojama sumažinti subsidijuojamo eksporto kiekį, maksimalų žemės ūkio produkto ar produktų grupės kiekį, kuriems tais metais gali būti skiriamos eksporto subsidijos.
b) Bet kuriais nuo antrųjų iki penktųjų įgyvendinimo laikotarpio metais valstybė narė gali teikti eksporto subsidijas, išvardytas šio straipsnio 1 dalyje, tam tikrais metais viršydama atitinkamą metinį įsipareigojimų tų produktų ar produktų grupės atžvilgiu lygį, nustatytą valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo IV dalyje, su sąlyga, kad:
i) bendra tokių subsidijų biudžetinių išlaidų suma, skaičiuojant nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios iki aptariamų metų, neviršija bendros sumos, kuri būtų susidariusi griežtai laikantis atitinkamų įsipareigojimų dėl metinių išlaidų lygio, nustatyto valstybės narės Įsipareigojimų sąraše, daugiau negu 3 procentais nuo tokių biudžetinių išlaidų lygio baziniu periodu,
ii) bendras produktų kiekis, eksportuotas naudojantis tokiomis eksporto subsidijomis, skaičiuojant nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios iki aptariamų metų, neviršija bendro kiekio, kuris būtų susidaręs griežtai laikantis atitinkamų įsipareigojimų dėl bendro metinio kiekio, nustatyto valstybės narės Įsipareigojimų sąraše, daugiau negu 1,75 procento kiekio baziniu periodu,
iii) visa bendra biudžetinių sąnaudų tokioms eksporto subsidijoms suma ir visas bendras produktų kiekis, kuriam tenka tokios eksporto subsidijos, per visą įgyvendinimo laikotarpį nėra didesnis už tą bendrą kiekį, kuris būtų susidaręs griežtai laikantis atitinkamų metinių įsipareigojimų, nustatytų valstybės narės Įsipareigojimų sąraše,
iv) valstybės narės biudžetinės išlaidos eksporto subsidijoms ir produktų kiekis, kuriam tenka tokios subsidijos, įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje yra ne didesnis kaip 64 procentai ir 79 procentai atitinkamai 1986-1990 metų bazinio periodo lygio; besivystančioms valstybėms narėms atitinkamai 76 ir 86 procentai.
3. Įsipareigojimai dėl eksporto subsidijavimo apimties plėtimo apribojimų yra nustatyti Įsipareigojimų sąrašuose.
4. Per įgyvendinimo laikotarpį iš besivystančių valstybių narių nėra reikalaujama prisiimti įsipareigojimus eksporto subsidijų, išvardytų šio straipsnio 1 dalies d ir e punktuose, atžvilgiu, su sąlyga, kad tokios subsidijos nėra taikomos taip, kad trukdytų mažinimo įsipareigojimams.
10 straipsnis
ĮSIPAREIGOJIMŲ DĖL EKSPORTO SUBSIDIJŲ IŠVENGIMO PREVENCIJA
1. Eksporto subsidijos, neišvardytos 9 straipsnio 1 dalyje, netaikomos tokiu būdu, dėl kurio atsiranda arba gali atsirasti galimybė išvengti įsipareigojimų dėl eksporto subsidijų; taip pat neturi būti naudojamasi nekomerciniais sandoriais, siekiant išvengti tokių įsipareigojimų.
2. Valstybės narės įsipareigoja dirbti, kad būtų sukurta tarptautiniu mastu priimtina tvarka dėl eksporto kreditų, eksporto kreditų garantijų teikimo ar draudimo programų taikymo ir, priėmus tokią tvarką, teikti eksporto kreditus, eksporto kreditų garantijas ar taikyti draudimo programas tik laikantis tos tvarkos.
3. Kiekviena valstybė narė, tvirtinanti, kad bet koks eksporto kiekis, viršijantis mažinimo įsipareigojimų lygį, nėra subsidijuojamas, turi parodyti, kad eksporto subsidijos, nepriklausomai nuo to, ar jos išvardytos 9 straipsnyje, ar ne, nebuvo suteiktos tokiam eksportui.
4. Valstybės narės, kurios teikia pagalbą maistu, užtikrina, kad:
a) pagalbos maistu tarptautiniu mastu teikimas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebūtų susijęs su žemės ūkio produktų komerciniu eksportu į šalis gavėjas;
b) sandoriai dėl tarptautinės maisto pagalbos teikimo, įskaitant dvišalę pagalbą maistu, teikiamą pinigais, būtų vykdomi laikantis FAO „Principų dėl perteklinės produkcijos realizavimo ir įsipareigojimų konsultacijoms“, įskaitant, kur reikia, Įprastinės rinkodaros reikalavimų sistemą;
c) kad tokia pagalba būtų teikiama kiek įmanoma išlaikant gryną paramos formą arba ne mažiau lengvatinėmis sąlygomis, negu nustatytos 1986 metų Pagalbos maistu konvencijos IV straipsnyje.
11 straipsnis
SUDĖTINIAI PRODUKTAI
Subsidijos, skiriamos produkto vienetui ir teikiamos pirminiams produktams sudėtiniuose produktuose, jokiu būdu negali viršyti eksporto subsidijų, skiriamų produkto vienetui, kurios būtų mokamos eksportuojant tuos pirminius produktus.
VI DALIS
12 straipsnis
EKSPORTUI TAIKOMŲ DRAUDIMŲ IR APRIBOJIMŲ TVARKA
1. Valstybė narė, nustatydama bet kokį naują eksporto draudimą ar apribojimą maisto produktų atžvilgiu, pagal GATT 1994 XI straipsnio 2 dalies a punktą, laikosi šių nuostatų:
a) valstybė narė, nustatydama eksporto draudimą ar apribojimą, gerai apsvarsto tokio draudimo ar apribojimo poveikį importuojančios valstybės narės maisto saugumui;
b) prieš nustatydama eksporto draudimą ar apribojimą, valstybė narė raštu ir kiek įmanoma anksčiau praneša Komitetui dėl žemės ūkio apie tokios priemonės pobūdį ir trukmę ir, gavusi prašymą, konsultuojasi su kita valstybe nare, kuri kaip importuotoja yra suinteresuota visais su šia priemone susijusiais klausimais; tokį eksporto draudimą ar apribojimą nustatanti valstybė narė, gavusi suinteresuotos valstybės narės prašymą, suteikia jai reikalingą informaciją.
2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos jokios besivystančios valstybės narės atžvilgiu, išskyrus tuos atvejus, kai priemonių imasi besivystanti valstybė narė, kuri yra tik atitinkamus maisto produktus eksportuojanti šalis.
VII DALIS
13 straipsnis
TAM TIKRI APRIBOJIMAI
Įgyvendinimo laikotarpiu, nepaisant GATT 1994 ir Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (šiame straipsnyje vadinama „Sutartimi dėl subsidijų“) nuostatų:
a) vidaus paramos priemonės, visiškai atitinkančios šios Sutarties 2 priedo nuostatas, turi būti:
i) nekompensuotinos subsidijos siekiant kompensacinių muitų tikslų 4;
ii) atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos pagal GATT 1994 XVI straipsnį ir Sutarties dėl subsidijų III dalį;
iii) atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos siekiant išvengti naudos dėl tarifinių nuolaidų, tenkančių kitai valstybei narei pagal GATT 1994 II straipsnį, anuliavimo ar sumažinimo, kaip nustatyta GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies b punkte;
b) vidaus paramos priemonės, visiškai atitinkančios šios Sutarties 6 straipsnio nuostatas, įskaitant tiesiogines išmokas, atitinkančias to straipsnio 5 dalies reikalavimus, kaip atsispindi kiekvienos valstybės narės Įsipareigojimų sąraše; taip pat vidaus parama de minimis lygiu, atitinkanti 6 straipsnio 2 dalį, yra:
i) atleistos nuo kompensacinių muitų, išskyrus tuos atvejus, kai pagal GATT 1994 VI straipsnį ir Sutarties dėl subsidijų V dalį yra nustatoma padaryta žala ar jos grėsmė, ir yra būtina susilaikyti nuo bet kokio kompensacinių muitų tyrimo inicijavimo;
ii) atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos pagal GATT 1994 XVI straipsnio 1 dalį ar pagal Sutarties dėl subsidijų 5 ir 6 straipsnius, su sąlyga, kad tokiomis priemonėmis tam tikrai prekei neteikiama didesnės apimties parama, negu buvo nustatyta 1992 rinkodaros metais;
iii) atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos, siekiant išvengti naudos dėl tarifinių nuolaidų, tenkančių kitai valstybei narei pagal GATT 1994 II straipsnį, anuliavimo ar sumažinimo, kaip nustatyta GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies b punkte, su sąlyga, kad tokiomis priemonėmis tam tikrai prekei neteikiama didesnės apimties parama, negu buvo nustatyta 1992 rinkodaros metais;
c) eksporto subsidijos, visiškai atitinkančios šios Sutarties V dalies nuostatas, kaip atsispindi kiekvienos valstybės narės Įsipareigojimų sąraše, yra:
i) kompensacinių muitų objektas tik tokiu atveju, kai nustatoma žala ar jos grėsmė, remiantis apimtimi, poveikiu kainoms ar to padariniais pagal GATT 1994 VI straipsnį ir pagal Sutarties dėl subsidijų V dalies nuostatas, ir yra būtina susilaikyti nuo bet kokio kompensacinių muitų tyrimo inicijavimo;
ii) atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos pagal GATT 1994 XVI straipsnį arba Sutarties dėl subsidijų 3, 5 ir 6 straipsnius.
VIII DALIS
14 straipsnis
SANITARINĖS IR FITOSANITARINĖS PRIEMONĖS
Valstybės narės susitaria įgyvendinti Sutartį dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo.
IX DALIS
15 straipsnis
SPECIALUSIS IR DIFERENCINIS REŽIMAS
1. Pripažįstant, kad diferencinis ir palankesnis režimas besivystančioms valstybėms narėms yra neatsiejama derybų dalis, įsipareigojimų atžvilgiu yra laikomasi specialaus ir diferencinio režimo principų, vadovaujantis atitinkamomis šios Sutarties nuostatomis ir išreiškiant tai Tarifinių nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašuose.
2. Besivystančios valstybės narės turi teisę mažinimo įsipareigojimus įvykdyti per 10 metų laikotarpį. Mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms netaikomas reikalavimas prisiimti mažinimo įsipareigojimus.
X DALIS
16 straipsnis
MAŽIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIOS IR DAŽNIAUSIAI MAISTO PRODUKTUS IMPORTUOJANČIOS BESIVYSTANČIOS ŠALYS
1. Išsivysčiusios valstybės narės imasi tokių priemonių, kurios yra nustatytos Nutarimo dėl priemonių, taikytinų galimiems neigiamiems padariniams, kuriuos gali sukelti reformų programa mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir dažniausiai tik maisto produktus importuojančioms besivystančioms šalims, pagrindu.
2. Komitetas dėl žemės ūkio, esant reikalui, prižiūri, kaip vykdomas šis Nutarimas.
XI DALIS
17 straipsnis
KOMITETAS DĖL ŽEMĖS ŪKIO
Įsteigiamas Komitetas dėl žemės ūkio.
18 straipsnis
ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮVYKDYMO PATIKRINIMAS
1. Komitetas dėl žemės ūkio turi tikrinti, kaip yra vykdomi įsipareigojimai, prisiimti pagal Urugvajaus raundo reformų programą.
2. Patikrinimas turi būti atliekamas valstybių narių pateiktų atitinkamų pranešimų pagrindu ir nustatytais laiko tarpais, taip pat remiantis dokumentais, kuriuos parengti gali būti paprašyta Sekretoriato, siekiant pagreitinti tikrinimo procesą.
3. Be pranešimų, pateikiamų pagal šio straipsnio 2 dalį, taip pat nedelsiant turi būti pranešama ir apie bet kokią naują vidaus paramos priemonę, įskaitant ir esamos priemonės, dėl kurios yra paprašyta atleisti nuo mažinimo, pakeitimą. Šiame pranešime smulkiai apibūdinama nauja arba pakeista priemonė ir nurodoma, ar ji atitinka sutartus kriterijus, išdėstytus 6 straipsnyje arba 2 priede.
4. Patikrinimo metu valstybės narės atitinkamai atsižvelgia į per didelį infliacijos lygį valstybei narei laikytis prisiimtų įsipareigojimų dėl vidaus paramos.
5. Valstybės narės susitaria kiekvienais metais konsultuotis su Komitetu dėl žemės ūkio dėl dalyvavimo pasaulinės prekybos žemės ūkio produktais įprastinio augimo procese įsipareigojimų dėl eksporto subsidijų pagal šią Sutartį pagrindu.
6. Patikrinimas suteikia valstybėms narėms galimybę aptarti visus klausimus, susijusius su įsipareigojimų, prisiimtų pagal reformų programą, nustatytą šioje Sutartyje, įgyvendinimu.
7. Bet kuri valstybė narė gali atkreipti Komiteto dėl žemės ūkio dėmesį į priemonę, kurią, tos valstybės narės nuomone, taikanti valstybė narė turėjo apie tai pranešti.
19 straipsnis
KONSULTACIJOS IR GINČŲ SPRENDIMAS
GATT 1994 XXII ir XXIII straipsnių nuostatos, išplėstos ir taikomos pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo, yra taikomos konsultuojantis ir sprendžiant ginčus, kilusius pagal šią Sutartį.
XII DALIS
20 straipsnis
REFORMŲ PROCESO TĄSA
Valstybės narės, pripažindamos, kad didelio ir laipsniško paramos ir rinkos apsaugos mažinimo, kurio rezultatas – vykstančios pagrindinės reformos, ilgalaikis tikslas yra besitęsiantis procesas, susitaria, kad derybos dėl proceso tęsimo bus pradėtos vieneri metai prieš įgyvendinimo laikotarpio pabaigą, atsižvelgiant į:
a) iki tos dienos sukauptą mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo patyrimą;
b) mažinimo įsipareigojimų poveikį pasaulinei prekybai žemės ūkio produkcija;
c) su prekyba nesusijusius klausimus, specialųjį ir diferencinį režimą besivystančioms valstybėms narėms ir siekį sukurti tinkamą į rinką orientuotą prekybos žemės ūkio produktais sistemą, taip pat į kitus tikslus ir klausimus, minėtus šios Sutarties preambulėje;
d) tai, kokie tolesni įsipareigojimai yra reikalingi, kad būtų pasiekti pirmiau minėti ilgalaikiai tikslai.
XIII DALIS
21 straipsnis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
1. GATT 1994 ir kitų daugiašalių prekybos sutarčių, išvardytų PPO sutarties 1 A priede, nuostatos yra taikomos priklausomai nuo šios Sutarties nuostatų.
2. Šios Sutarties priedai sudaro sudėtinę šios Sutarties dalį.
______________
1 priedas
PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMA ŠI SUTARTIS
1. Ši Sutartis taikoma šiems produktams:
| i) |
HS skyriai: nuo 1 iki 24, išskyrus žuvį ir žuvies produktus, taip pat ir:* |
||
| ii) |
HS kodas |
2905.43 |
(manitas) |
|
|
HS kodas |
2905.44 |
(sorbitas) |
|
|
HS pozicija |
33.01 |
(pagrindiniai riebalai) |
|
|
HS pozicija |
35.01 – 35.05 |
(albumininės medžiagos, modifikuotas krakmolas, klijai) |
|
|
HS kodas |
3809.10 |
(apretai) |
|
|
HS kodas |
3823.60 |
(sorbito n. e. p.) |
|
|
HS pozicija |
41.01 – 41.03 |
(kailiai ir odos) |
|
|
HS pozicija |
43.01 |
(neišdirbti kailiai) |
|
|
HS pozicija |
50.01 – 50.03 |
(žaliasis šilkas, šilko atliekos) |
|
|
HS pozicija |
51.01 – 51.03 |
(vilna ir gyvulių plaukai) |
|
|
HS pozicija |
52.01 – 52.03 |
(žalia medvilnė, atliekos ir karšta arba šukuota medvilnė) |
|
|
HS pozicija |
53.01 |
(žali linai) |
|
|
HS pozicija |
53.02 |
(žalios kanapės) |
|
|
|
|
|
2. Pirmiau pateiktas produktų sąrašas neapriboja produktų sąrašo, kuriam taikoma Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių.
2 priedas
VIDAUS PARAMA: PAGRINDAS ATLEISTI NUO PARAMOS MAŽINIMO ĮSIPAREIGOJIMŲ
1. Vidaus paramos priemonės, dėl kurių prašoma atleisti nuo mažinimo įsipareigojimų, turi tenkinti pagrindinį reikalavimą, kad jos nedaro arba daro minimalų prekybos iškraipymo poveikį ar poveikį gamybai. Taip pat visos priemonės, dėl kurių prašoma atleisti, turi tenkinti šiuos pagrindinius kriterijus:
a) pagal šias priemones parama turi būti teikiama per valstybės finansuojamas vyriausybines programas (įskaitant tas, pagal kurias atsisakoma valstybės pajamų), neapimančias pervedimų iš vartotojų;
b) pagal šias priemones parama neturi daryti gamintojų kainų palaikomojo poveikio; taip pat pagal specifinius kriterijus ir sąlygas, nustatytus toliau.
VYRIAUSYBĖS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ PROGRAMOS
2. Bendrosios paslaugos
Šios kategorijos priemonės apima išlaidas (ar valstybės pajamų atsisakymą), susijusias su programomis, pagal kurias teikiamos paslaugos ar kita nauda žemės ūkiui ar kaimo gyventojams. Šios priemonės neapima tiesioginių išmokų gamintojams ar perdirbėjams. Tokios programos, kurios apima toliau pateikiamą sąrašą, bet juo neapsiriboja, atitinka pagrindinius šio priedo 1 dalyje pateiktus kriterijus ir specifines sąlygas, išdėstytus toliau:
a) tyrimai, įskaitant bendruosius tyrimus, su aplinkos apsaugos programomis susijusius tyrimus ir tyrimų programas, tam tikrų produktų tyrimai;
b) kenkėjų ir ligų kontrolė, apimanti bendras ir su tam tikrais produktais susijusias kenkėjų ir ligų kontrolės priemones, tokias kaip ankstyvojo įspėjimo sistemos, karantinas ir naikinimas;
c) mokymo paslaugos, apimančios ir bendrąjį bei specialųjį parengimą;
d) papildomos ir konsultacinės paslaugos, tarp jų priemonių, skirtų palengvinti informacijos ir tyrimų rezultatų perdavimą gamintojams ir vartotojams, parengimas;
e) tikrinimo paslaugos, įskaitant bendrąsias tikrinimo paslaugas ir tam tikrų produktų tikrinimą sveikatos apsaugos, saugumo, rūšies nustatymo ir standartizavimo tikslais;
f) rinkodaros ir reklamos paslaugos, įskaitant informaciją apie tam tikrų produktų rinką, konsultavimo ir reklamos išlaidas, išskyrus išlaidas nenurodytiems tikslams, kurias pardavėjai galėtų naudoti, siekdami sumažinti pardavimo kainą ar suteikti tiesioginę ekonominę naudą pirkėjams;
g) infrastruktūros paslaugos, įskaitant elektros tinklus, kelius ir kitas gabenimo priemones, prekyviečių ir uostų įrengimą, vandens tiekimo pajėgumus, užtvankas ir sausinimo sistemas, taip pat infrastruktūros darbus, susijusius su aplinkos apsaugos programomis; visais atvejais parama turi būti teikiama tik kapitalinių objektų aprūpinimui ar jų statybai, o ūkio aprūpinimas nesubsidijuojamas, išskyrus visuomeninio naudojimo komunalinių paslaugų tinklus; čia neįeina sąnaudų ir eksploatavimo išlaidų subsidijos, taip pat naudojimosi lengvatiniais mokesčiais subsidijos.
3. Valstybės rezervas maisto atsargoms užtikrinti 5
Išlaidos (ar atsisakymas valstybės pajamų), susijusios su maisto produktų kaupimu ir laikymu, kurios sudaro neatskiriamą valstybės įstatymų reglamentuojamą maisto atsargų programos dalį. Šios išlaidos gali apimti vyriausybės paramą privačiam produktų saugojimui, kuris yra tos programos dalis.
Sukauptų atsargų kiekis ir kaupimo pobūdis turi atitikti iš anksto nustatytus tikslus, susijusius tik su apsirūpinimo maistu reikmėmis. Maisto atsargų kaupimas ir naudojimas finansiniu požiūriu turi būti labai aiškus procesas. Vyriausybė maisto atsargas turi pirkti einamosiomis rinkos kainomis, o sukauptos maisto atsargos turi būti parduodamas ne mažesnėmis kaip einamosios vidaus rinkos kainos už atitinkamos kokybės atitinkamą produktą.
4. Vidaus pagalba maistu66
Išlaidos (ar atsisakymas valstybės pajamų), susijusios su šalies vidaus pagalbos teikimu maistu vargingajai gyventojų daliai.
Gyventojų teisė gauti tokią pagalbą maistu remiasi aiškiai nustatytais maitinimo užtikrinimo kriterijais. Tokia pagalba turi būti teikiama tiesiogiai tiekiant maistą tiems, kuriems jo reikia, arba skiriant lėšų, kad atitinkami pagalbos gavėjai galėtų nusipirkti maisto už rinkos ar už subsidijuotas kainas. Vyriausybė maistą tokiai pagalbai teikti turi pirkti einamosiomis rinkos kainomis, o pagalbos finansavimas ir administravimas turi būti aiškus.
5. Tiesioginės išmokos gamintojams
Parama, teikiama tiesioginių išmokų pavidalu [arba atsisakymas valstybės pajamų, taip pat įskaitant nepinigines išmokas (išmokos natūra)] gamintojams, kuriuos buvo prašoma atleisti nuo mažinimo įsipareigojimų, turi, be pagrindinių kriterijų, nurodytų šio Priedo 1 dalyje, atitikti specifinius kriterijus, taikomus tam tikriems tiesioginių išmokų tipams, nurodytiems šio priedo 6-13 dalyse. Jei nagrinėjamas kitoks negu išvardytieji šio priedo 6-13 dalyse arba naujas tiesioginių išmokų tipas, kai yra prašoma atleisti nuo mažinimo įsipareigojimų, jis, be pagrindinių kriterijų, nurodytų šio priedo 1 dalyje, turi atitikti šio priedo 6 dalies b-e punktuose nustatytus kriterijus.
6. Su gamyba nesiejamas pajamų palaikymas
a) Teisė gauti tokias išmokas turi būti nustatyta tiksliai apibrėžtais kriterijais, tokiais kaip pajamos, buvimas gamintoju ar žemės savininku, sunaudojimas ar gamybos lygis per tam tikrą nustatytą bazinį periodą.
b) Tokių išmokų per bet kuriuos metus dydis neturi būti grindžiamas gamybos, vykdomos bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, pobūdžiu ir apimtimi (įskaitant ir naminių gyvulių skaičių) nei su tuo siejamas.
c) Tokių išmokų per bet kuriuos metus dydis neturi būti grindžiamas šalies vidaus nei tarptautinėmis kainomis, susijusiomis su gamyba, vykdoma bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, nei su tuo siejamas.
d) Tokių išmokų per bet kuriuos metus dydis neturi būti grindžiamas gamybos veiksniais, naudojamais per bet kuriuos metus pasibaigus baziniam periodui, nei su jais siejamas.
e) Nereikalaujama vykdyti gamybą tik dėl to, kad būtų galima gauti tokias išmokas.
7. Vyriausybės finansinis dalyvavimas pajamų draudimo ir pajamų apsaugos programose
a) Teisė gauti tokias išmokas turi būti nustatyta pagal prarastas pajamas, atsižvelgiant tik į pajamas iš žemės ūkio, kurios yra didesnės kaip 30 procentų vidutinių bendrųjų pajamų, arba šio dydžio ekvivalentą, išreikštą grynosiomis pajamomis (atėmus bet kokias išmokas pagal tokias pat ar panašias programas), per trejus paskutiniuosius metus arba trejų metų vidurkį, grindžiamą paskutiniųjų penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant didžiausių ir mažiausių pajamų; bet kuris gamintojas, atitinkantis šias sąlygas, turi teisę gauti tokias išmokas.
b) Tokių išmokų dydis kompensuoja mažiau kaip 70 procentų gamintojo prarastų pajamų tais metais, kai gamintojas įgyja teisę gauti tokią pagalbą.
c) Bet kurios tokios išmokos dydis turi būti susietas tik su pajamomis; jis negali būti siejamas nei su gamintojo vykdomos gamybos pobūdžiu ar apimtimi (įskaitant naminių gyvulių skaičių), nei su šalies vidaus ar tarptautinėmis tokios produkcijos kainomis, nei su naudojamais gamybos veiksniais.
d) Jeigu gamintojas tais pačiais metais pagal šią ir pagal 8 dalį (pagalba stichinių nelaimių atveju) gauna išmokas, bendra tokių išmokų suma turi būti mažesnė nei 100 procentų visos gamintojo patirtų nuostolių sumos.
8. Išmokos (mokamos tiesiogiai arba vyriausybei finansiškai dalyvaujant pasėlių draudimo programose) stichinių nelaimių atveju
a) Teisė gauti tokias išmokas įgyjama tik po to, kai vyriausybė oficialiai pripažįsta, kad stichinė ar panaši nelaimė (įskaitant epidemijas, kenkėjų antplūdį, branduolines avarijas, karą atitinkamos valstybės narės teritorijoje) įvyko arba vyksta, ir kai dėl tos priežasties įvykęs gamybos smukimas viršija 30 procentų vidutinės gamybos apimties per praėjusį trejų metų laikotarpį ar trejų metų vidurkį, grindžiamą paskutiniųjų penkerių metų laikotarpiu, išskyrus didžiausias ir mažiausias gamybos apimtis.
b) Išmokos įvykus nelaimei yra teikiamos tik pajamų (įskaitant išmokas, susijusias su veterinariniu naminių gyvulių gydymu), žemės ir kitų gamybos veiksnių nuostoliams, patirtiems dėl tos nelaimės, kompensuoti.
c) Išmokos kompensuoja ne daugiau kaip patirtų nuostolių padengimo kaštus, o išmokų gavimas neturi būti siejamas nei su būsimos gamybos pobūdžiu, nei su apimtimi.
d) Išmokos nelaimės atveju neviršija sumos, reikalingos išvengti būsimų nuostolių ar juos sumažinti, kaip nustatyta pagal pirmiau b punkte pateiktą kriterijų.
e) Jeigu gamintojas tais pačiais metais gauna išmokas, numatytas pagal šią ir 7 dalis (pajamų draudimas ir pajamų apsaugos programos), bendra tokių išmokų suma turi būti mažesnė nei 100 procentų visos gamintojo patirtų nuostolių sumos.
9. Struktūrinio reguliavimo pagalba, teikiama per gamintojų veiklos atsisakymo programas
a) Teisė gauti šias išmokas yra nustatoma remiantis programose, skirtose padėti į rinką tiekiamos žemės ūkio produkcijos gamyba besiverčiantiems asmenims atsisakyti tos veiklos ar imtis ne žemės ūkio veiklos, aiškiai nustatytais kriterijais.
b) Išmokos sudaro sąlygas į rinką tiekiamų žemės ūkio produktų gamintojui visiškai ir visam laikui pasitraukti iš gamybos.
10. Struktūrinio reguliavimo pagalba, teikiama per resursų naudojimo nutraukimo programas
a) Teisė gauti šias išmokas yra nustatoma pagal programose, skirtose nutraukti žemės ir kitokių išteklių, įskaitant naminius gyvulius, naudojimą į rinką tiekiamos žemės ūkio produkcijos gamybai, aiškiai nustatytus kriterijus.
b) Išmokos turi būti mokamos, kai atsisakoma naudotis žeme į rinką tiekiamos žemės ūkio produkcijos gamybai ne mažiau kaip 3 metus, ir kai naminiai gyvuliai yra paskerdžiami ar kitaip visiškai ir ne laikinai pašalinami.
c) Išmokoms gauti nereikalaujama nurodyti jokio alternatyvaus žemės nei kitų išteklių, susijusių su į rinką tiekiamų žemės ūkio produktų gamyba, naudojimo būdo.
d) Išmokos neturi būti siejamos nei su gamybos pobūdžiu, nei su gamybos kiekiu, nei su šalies vidaus ar tarptautinėmis kainomis, susijusiomis su gamyba, kuri vykdoma naudojant žemę ar kitus išteklius, likusius gamybai.
11. Struktūrinio reguliavimo pagalba, teikiama per investicijų pagalbos programas
a) Teisė gauti tokias išmokas yra nustatoma pagal vyriausybinėse programose, skirtose finansiškai ar natūroje padėti pertvarkyti gamintojo veiklą atsižvelgiant į objektyvius struktūrinius sunkumus, aiškiai nustatytus kriterijus; teisė gauti išmokas pagal šias programas taip pat gali būti nustatyta aiškiai apibrėžtoje valstybinėje programoje, skirtoje žemės ūkio gamybai naudojamos žemės reprivatizavimui.
b) Tokių išmokų dydis per bet kuriuos metus negali būti grindžiamas gamybos, vykdomos gamintojo bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, pobūdžiu nei apimtimi (įskaitant ir naminių gyvulių skaičių), nei su tuo siejamas, išskyrus atvejus, nustatytus pagal toliau pateiktą e kriterijų.
c) Tokių išmokų dydis per bet kuriuos metus negali būti grindžiamas šalies vidaus nei tarptautinėmis kainomis, susijusiomis su bet kokia gamyba, vykdoma bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, nei su tomis kainomis siejamas.
d) Išmokos turi būti mokamos tik tuo laikotarpiu, kai būtina realizuoti investicijas, dėl kurių jos mokamos.
e) Išmokos neturi įpareigoti jų gavėjų gaminti tam tikrus žemės ūkio produktus, taip pat jiems jokiu būdu negali būti nurodoma, kokius žemės ūkio produktus gaminti, išskyrus reikalavimą, kad jie negamintų tam tikro produkto.
f) Išmokos negali viršyti dydžio, reikalingo struktūriniams sunkumams kompensuoti.
12. Išmokos pagal aplinkos apsaugos programas
a) Teisė gauti tokias išmokas yra nustatoma aiškiai apibrėžtoje valstybinėje aplinkos apsaugos ar konservavimo programoje ir priklauso nuo valstybinėje programoje tiksliai nustatytų sąlygų, įskaitant sąlygas, susijusias su gamybos metodais ar gamybai naudojamais ištekliais, įvykdymo.
b) Išmokos dydis negali viršyti nei papildomų kaštų, nei prarastų pajamų dydžio, kuriuos nulėmė prisiderinimas prie valstybinės programos.
13. Išmokos pagal regioninės pagalbos programas
a) Teisę gauti tokias išmokas turi tik tie gamintojai, kurie gyvena nepalankių sąlygų regionuose; kiekvienas toks regionas turi būti aiškiai geografiškai apibrėžtas, išskirtas pagal tam tikrus ekonominius ir administracinius kriterijus; jis laikomas nepalankių sąlygų regionu remiantis neutraliais ir objektyviais kriterijais, aiškiai nustatytais įstatymu ar kitu teisės aktu, rodančiais, kad regiono sunkumai kyla ne dėl laikinų aplinkybių.
b) Tokių išmokų dydis per bet kuriuos metus neturi būti grindžiamas gamybos, vykdomos gamintojo bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, kitam nei gamybos sumažėjimo laikotarpis, pobūdžiu nei apimtimi (įskaitant ir naminių gyvulių skaičių).
c) Tokių išmokų per bet kuriuos metus dydis neturi būti grindžiamas šalies vidaus nei tarptautinėmis kainomis, susijusiomis su gamyba, vykdoma bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, nei su jomis siejamas.
d) Išmokos turi būti mokamos tik atitinkamuose regionuose, kurių gamintojams teikiama pagalba, ir tuose regionuose jos turi būti prieinamos visiems gamintojams.
e) Kai išmokos siejamos su gamybos veiksniais, jos turi būti mokamos mažinant tarifą, skaičiuojant nuo slenkstinio to veiksnio lygio.
f) Išmokos neturi viršyti papildomų kaštų arba turi būti apribojamos prarastų pajamų, susijusių su žemės ūkio gamyba tame regione, dydžiu.
3 priedas
VIDAUS PARAMA: BENDROJO PARAMOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS
1. Atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas, bendrasis paramos dydis (BPD) yra apskaičiuojamas produkto pagrindu kiekvienam pagrindiniam žemės ūkio produktui, kuriam teikiama rinkos kainos parama, tiesioginės išmokos ar bet kurios kitos subsidijos, neįtrauktos į atleistųjų nuo mažinimo įsipareigojimų sąrašą („kiti neatleidimo principai“). Parama, skiriama ne produkto pagrindu, yra susumuojama į visą ne produkto pagrindu skiriamą BPD, išreiškiamą piniginiais vienetais.
2. Į subsidijas, apibrėžtas šio priedo 1 dalyje, įeina abi priemonės: išmokos iš biudžeto ir vyriausybės ar jos institucijų nesurinkti mokesčiai (valstybės pajamų atsisakymas).
3. Turi būti įskaičiuojama parama, teikiama tiek valstybiniu, tiek regioniniu lygiu.
4. Specifiniai žemės ūkio gamintojų mokami mokesčiai ir rinkliavos yra išskaičiuojami iš BPD.
5. BPD, apskaičiuotas baziniam periodui kaip nurodyta toliau, sudaro bazinį vidaus paramos mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo lygį.
6. Kiekvienam pagrindiniam žemės ūkio produktui yra nustatomas konkretus BPD, išreiškiamas piniginiais vienetais.
7. BPD turi būti apskaičiuojamas pardavus pirmąjį atitinkamą pagrindinį žemės ūkio produktą. Priemonės, numatytos žemės ūkio produktų perdirbėjams, yra įtraukiamos tiek, kiek tos priemonės duoda naudos pagrindinių žemės ūkio produktų gamintojams.
8. Rinkos kainos parama: rinkos kainos parama yra apskaičiuojama pagal skirtumą tarp fiksuotos išorinės referencinės kainos ir taikomos nustatytos kainos, padauginus tą skirtumą iš produkcijos, kuriai gali būti taikoma ta nustatyta kaina, kiekio. Išmokos iš biudžeto, kurios palaiko šį skirtumą, tokios kaip supirkimo ar saugojimo išlaidos, neįskaičiuojamos į BPD.
9. Fiksuota išorinė referencinė kaina turi būti grindžiama 1986-1988 metų kainomis ir paprastai lygi FOB pagrindinio atitinkamo žemės ūkio produkto vieneto vertės eksportuojančioje šalyje vidurkiui ir CIF pagrindinio atitinkamo žemės ūkio produkto vieneto vertės importuojančioje šalyje vidurkiui baziniu periodui. Fiksuota referencinė kaina, jei būtina, atsižvelgiant į kokybės skirtumus gali būti tikslinama.
10. Neatleistos (nuo mažinimo įsipareigojimų) tiesioginės išmokos: neatleistos tiesioginės išmokos, kurios priklauso nuo kainų skirtumo, yra apskaičiuojamos arba pagal skirtumą tarp fiksuotos referencinės kainos ir taikomos nustatytos kainos, padauginus tą skirtumą iš produkcijos, kuriai galima taikyti tokias nustatytas kainas, kiekio, arba pagal išmokas iš biudžeto.
11. Fiksuota referencinė kaina turi būti grindžiama 1986-1988 metų kainomis ir yra faktinė kaina, naudojama nustatant išmokų dydžius.
12. Neatleistos nuo mažinimo tiesioginės išmokos, kurios yra grindžiamos kitais veiksniais nei kaina, yra apskaičiuojamos pagal išmokas iš biudžeto.
13. Kitos neatleistos nuo mažinimo priemonės, įskaitant sąnaudų subsidijas ir kitas priemones, tokias kaip rinkodaros išlaidų mažinimo priemonės: tokių priemonių vertė yra apskaičiuojama pagal išmokas iš biudžeto arba, kai biudžetinės išmokos ne visai atspindi tam tikros subsidijos dydį, pagrindas subsidijai apskaičiuoti yra skirtumas tarp subsidijuojamos prekės ar paslaugos kainos ir atitinkamos panašios prekės ar paslaugos rinkos kainos, padauginus tą skirtumą iš prekių ar paslaugų kiekio.
4 priedas
VIDAUS PARAMA: EKVIVALENTINIO PARAMOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS
1. Atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas, yra apskaičiuojamas visų pagrindinių žemės ūkio produktų, kuriems rinkos kainos parama, apibrėžta 3 priede, yra teikiama, ekvivalentinis paramos dydis, apskaičiuoti šį bet kurio BPD komponentą netikslinga. Tokių produktų vidaus paramos mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo lygį sudaro rinkos kainos paramos komponentas, išreikštas ekvivalentiniu paramos dydžiu pagal šio priedo 2 dalį, taip pat nuo mažinimo neatleistomis tiesioginėmis išmokomis ar kita nuo mažinimo neatleista parama, kurios yra įvertinamos pagal toliau 3 punkte pateiktas nuostatas. Turi būti įskaičiuojama parama, teikiama tiek valstybiniu, tiek regioniniu lygiu.
2. Visų pagrindinių žemės ūkio produktų ekvivalentinis paramos dydis, pateiktas šio priedo 1 dalyje, yra apskaičiuojamas tam tikro produkto pagrindu pagal pirmąjį pardavimą, gavusį rinkos kainos paramą, ir kai apskaičiuoti BPD rinkos kainos paramos komponentą yra netikslinga. Tokių pagrindinių žemės ūkio produktų ekvivalentinis rinkos kainos paramos dydis yra apskaičiuojamas pagal taikomą nustatytą kainą ir produkcijos, kuriai galima taikyti tą kainą, kiekį, arba, jeigu tai netikslinga, pagal išmokas iš biudžeto, skirtas gamintojo kainai palaikyti.
3. Kai pagrindiniai žemės ūkio produktai, kuriems taikoma šio priedo 1 dalis, yra nuo mažinimo neatleistų tiesioginių išmokų objektas arba bet kurių kitų subsidijų, skiriamų produkto pagrindu ir neatleistų nuo mažinimo įsipareigojimų, objektas, ekvivalentinio tokių priemonių paramos dydžio apskaičiavimo pagrindas yra tas pats, kaip apskaičiuojant atitinkamus BPD komponentus (nurodytus 3 priedo 10-13 dalyse).
4. Ekvivalentinis paramos dydis yra apskaičiuojamas pagal subsidijos, teikiamos pagal atitinkamo pagrindinio žemės ūkio produkto pirmojo pardavimo lygį, dydį. Priemonės, teikiamos žemės ūkio produktų perdirbėjams, yra apskaičiuojamos tiek, kiek tokios priemonės duoda naudos pagrindinių žemės ūkio produktų gamintojams. Specifiniai žemės ūkio mokesčiai arba rinkliavos, kuriuos moka gamintojai, atitinkamai sumažina ekvivalentinį paramos dydį.
5 priedas
SPECIALUSIS REŽIMAS 4 STRAIPSNIO 2 DALIES ATŽVILGIU
A skyrius
1. 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, įsigaliojus PPO sutarčiai, netaikomos visiems pirminiams žemės ūkio produktams bei perdirbtiems ir paruoštiems produktams („nurodytiems produktams“), kuriems taikomos toliau nurodytos sąlygos (toliau vadinamos „specialiuoju režimu“):
a) nurodytų produktų importas sudaro mažiau kaip 3 procentus vietinio suvartojimo apimties baziniu periodu 1986-1988 metais („baziniu periodu“);
b) nuo bazinio periodo pradžios nebuvo teikiama jokių eksporto subsidijų nurodytiems produktams;
c) pirminiams žemės ūkio produktams yra taikomos veiksmingos gamybos apribojimo priemonės;
d) tokie produktai valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo, pridėto prie Marakešo protokolo, I dalies I-B skyriuje, yra pažymėti simboliu „ST-5 priedas“, taip nurodant, kad yra taikomas specialusis režimas, atspindintis nekomercinio pobūdžio veiksnius, tokius kaip maisto saugumas ir gamtos apsauga;
e) minimalaus rinkos atvėrimo galimybės nurodytiems produktams atitinka, kaip nurodyta tos valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo I dalies I-B skyriuje, 4 procentus nurodytųjų produktų vietinio suvartojimo baziniu periodu lygio nuo įgyvendinimo laikotarpio pirmųjų metų pradžios, ir po to, likusiu įgyvendinimo laikotarpiu didinami 0,8 procento atitinkamo vietinio suvartojimo lygio per bazinį periodą.
2. Kiekvienų įgyvendinimo laikotarpio metų pradžioje valstybė narė, laikydamasi šio priedo 6 dalies nuostatų, gali nebetaikyti specialiojo režimo nurodytiems produktams. Tokiu atveju aptariamoji valstybė narė išlaiko minimalaus rinkos atvėrimo galimybes, kurios jau galiojo tuo metu, ir didina minimalaus rinkos atvėrimo galimybes po 0,4 procento nuo atitinkamo vietinio suvartojimo lygio baziniu periodu kiekvienais likusiais įgyvendinimo metais. Pagal šią formulę apskaičiuotas minimalaus rinkos atvėrimo galimybių lygis paskutiniais įgyvendinimo laikotarpio metais turi būti nurodytas aptariamosios valstybės narės Įsipareigojimų sąraše.
3. Derybos dėl to, ar galima tęsti specialiojo režimo pagal šio priedo 1 dalį taikymą pasibaigus įgyvendinimo laikotarpiui, turi būti užbaigiamos per tą patį įgyvendinimo laikotarpį ir yra derybų dalis, kaip nurodyta šios Sutarties 20 straipsnyje, atsižvelgiant į nekomercinio pobūdžio veiksnius.
4. Jeigu per šio priedo 3 dalyje minėtas derybas sutinkama, kad valstybė narė gali ir toliau taikyti specialųjį režimą, ta valstybė narė suteikia papildomas ir priimtinas nuolaidas, jei tų derybų metu jos buvo nustatytos.
5. Kai specialusis režimas nebetaikomas įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, aptariamoji valstybė narė įgyvendina šio priedo 6 dalies nuostatas. Tokiu atveju, pasibaigus įgyvendinimo laikotarpiui, minimalaus rinkos atvėrimo nurodytiems produktams galimybės turi būti išlaikomos 8 procentų lygiu nuo atitinkamo vietinio suvartojimo baziniu periodu aptariamosios valstybės narės Įsipareigojimų sąraše.
6. Pasienio priemonėms, išskyrus įprastinius muito mokesčius, kurios yra taikomos nurodytiems produktams, yra taikomos 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, įsigaliosiančios tų metų, kuriais nustojama taikyti specialųjį režimą, pradžioje. Tokie produktai apmokestinami įprastiniais muito mokesčiais, kurie turi būti „įšaldyti“ aptariamosios valstybės narės Įsipareigojimų sąraše ir taikomi nuo tų metų, kai nutraukiamas specialusis režimas, pradžios, o vėliau tokiu tarifu, koks būtų taikomas, jeigu įgyvendinimo laikotarpiu būtų pasiektas bent 15 procentų sumažinimas mažinant lygiomis dalimis kasmet. Tokie muito mokesčiai yra nustatomi remiantis tarifų ekvivalentais, kurie yra apskaičiuojami pagal šio Priedo priedėlio taisykles.
B skyrius
7. 4 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat netaikomos, kai įsigalioja PPO sutartis, tam pirminiam žemės ūkio produktui, kuris yra pirminis tradicinio maisto produktas besivystančioje valstybėje narėje ir kuris atitinka toliau nurodytas papildomas sąlygas prie jau nurodytų 1 dalies a-d punktuose ir taikomas atitinkamiems produktams:
a) minimalaus rinkos atvėrimo atitinkamiems produktams galimybės, kaip yra nurodyta aptariamosios besivystančios valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo I dalies I-B skyriuje, atitinka 1 procentą to produkto vietinio suvartojimo baziniu periodu lygio nuo įgyvendinimo laikotarpio pirmųjų metų pradžios ir tos galimybės yra didinamos kasmet lygiomis dalimis iki 2 procentų atitinkamo vietinio suvartojimo baziniu periodu įgyvendinimo laikotarpio penktųjų metų pradžioje; nuo įgyvendinimo laikotarpio šeštųjų metų pradžios minimalaus rinkos atvėrimo tokiems produktams galimybės atitinka 2 procentus vietinio suvartojimo lygio baziniu periodu ir kasmet iki 10-ųjų metų pradžios lygiomis dalimis yra didinamos iki 4 procentų atitinkamo vietinio suvartojimo baziniu periodu; toliau minimalaus rinkos atvėrimo galimybės, apskaičiuotos pagal šią formulę, 10-iesiems metams turi būti nurodytos tos besivystančios valstybės narės Įsipareigojimų sąraše;
b) šia Sutartimi numatytos atitinkamos rinkos atvėrimo galimybės kitiems produktams.
8. Derybos dėl to, ar specialusis režimas pagal šio priedo 7 dalį gali būti toliau taikomas pasibaigus 10-iesiems metams nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios, turi būti pradedamos ir baigiamos tų pačių 10-ies metų nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios laikotarpiu.
9. Jeigu per šio priedo 8 dalyje minėtas derybas susitariama, kad valstybė narė gali ir toliau taikyti specialųjį režimą, ta valstybė narė suteikia papildomas ir priimtinas nuolaidas, jei jos buvo nustatytos tų derybų metu.
10. Jeigu nusprendžiama, kad specialusis režimas pagal šio priedo 7 dalį pasibaigus 10-iesiems metams nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios nebebus taikomas, tiems produktams turi būti taikomi įprastiniai muito mokesčiai, nustatyti tarifų ekvivalentų pagrindu, kurie yra apskaičiuojami pagal šio Priedo priedėlio taisykles ir kurie turi būti „įšaldyti“ aptariamosios valstybės narės Įsipareigojimų sąraše. Kitais atžvilgiais yra taikomos šio priedo 6 dalies nuostatos, pritaikytos pagal šią Sutartį besivystančioms valstybėms narėms taikomą specialųjį ir direfencinį režimą.
5 priedo priedėlis
TARIFŲ EKVIVALENTŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS SPECIFINIAMS TIKSLAMS, NURODYTIEMS ŠIO PRIEDO 6 IR 10 DALYSE
1. Tarifų ekvivalentų apskaičiavimas, išreikštas arba ad valorem, arba specifiniais dydžiais, turi būti atliekamas aiškiai ir naudojant faktinį skirtumą tarp vidaus ir užsienio kainų. Turi būti naudojamasi 1986-1988 metų duomenimis. Tarifų ekvivalentai:
a) pirmiausia turi būti nustatomi HS keturių skaitmenų lygiu;
b) esant reikalui, yra nustatomi HS šešių ar daugiau skaitmenų lygiu;
c) turi būti bendrai nustatomi perdirbtiems ir/arba
paruoštiems produktams, padauginus specifinį (-ius) pirminio (-ių) žemės ūkio produkto (-ų) tarifo ekvivalentą (-us) iš pirminio (-ių) žemės ūkio produkto (-ų), esančio (-ių) perdirbtame ir/arba paruoštame produkte, dalies (-ių) vertės ar natūrinės išraiškos, priklausomai nuo to, kaip yra tinkama, ir reikalui esant atsižvelgiant į visus papildomus elementus, tuo metu teikiamus tos ūkio šakos rinkos apsaugai.
2. Vadovaujantis bendru principu, išorinė kaina turi būti faktinės CIF prekės vieneto vertės importuojančiai šaliai vidurkis. Ten, kur nėra duomenų apie CIF prekės vieneto vertės vidurkį arba jie neprieinami, išorinė kaina turi būti:
a) atitinkamas CIF prekės vieneto vertės vidurkis kaimyninėje šalyje; arba
b) apskaičiuota pagal atitinkamo (-ų) pagrindinio (-ių) eksportuotojo (-ų) FOB prekės vieneto vertės vidurkį, patikslinant jį pridėjus apskaičiuotas draudimo, frachto ir kitas atitinkamas išlaidas importuojančioje šalyje.
3. Išorinės kainos paprastai yra konvertuojamos į vietos valiutą pagal metinį valiutos keitimo kurso vidurkį tuo pačiu periodu kaip ir kainos duomenys.
4. Vidaus kaina paprastai turi atspindėti didmeninę kainą, vyraujančią vidaus rinkoje, arba, jei tokių duomenų gauti neįmanoma, tai tokią preliminariai apskaičiuotą kainą.
5. Kur reikia, pradiniai tarifų ekvivalentai, naudojant atitinkamą koeficientą, gali būti tikslinti atsižvelgiant į prekių kokybės ar rūšies skirtumus.
6. Jeigu pagal šias taisykles apskaičiuotas tarifų ekvivalentas yra negatyvus arba mažesnis negu tuometinis taikomas tarifas, pradinis tarifų ekvivalentas gali būti nustatomas pagal galiojantį „įšaldytą“ lygį arba tam produktui šalies siūlomo lygio pagrindu.
7. Jeigu patikslintas tarifo ekvivalentas yra tokio lygio, koks būtų jį apskaičiavus pagal pirmiau nurodytas taisykles, aptariamoji valstybė narė, gavusi prašymą, sudaro visas sąlygas konsultuotis siekiant surasti tinkamą sprendimą.
______________
SUTARTIS DĖL SANITARINIŲ IR FITOSANITARINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO
Valstybės narės,
patvirtindamos, kad jokiai valstybei narei neturi būti kliūčių imtis priemonių, reikalingų žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai arba jas įgyvendinti, laikantis reikalavimo, kad šios priemonės nebūtų taikomos tokiu būdu, kuris reikštų savavališką ar nepateisinamą diskriminaciją tarp valstybių narių, kuriose vyrauja tokios pat sąlygos, arba paslėptą apribojimą tarptautinei prekybai,
siekdamos pagerinti žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą bei fitosanitarinę būklę visose valstybėse narėse,
pažymėdamos, jog sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės dažnai taikomos dvišalių sutarčių ar protokolų pagrindu,
siekdamos sukurti daugiašalę taisyklių bei elgsenos sistemą, kuria vadovaujantis būtų rengiamos, priimamos bei įgyvendinamos sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, kad iki minimumo būtų sumažintas jų neigiamas poveikis prekybai,
pripažindamos tarptautinių standartų, gairių ir rekomendacijų svarbą šioje srityje,
siekdamos toliau tarp valstybių narių naudoti suderintas sanitarines ir fitosanitarines priemones, pagrįstas tarptautiniais standartais, gairėmis bei rekomendacijomis, kurias parengė atitinkamos tarptautinės organizacijos, įskaitant Codex Alimentarius komisiją, Tarptautinį epizootijos biurą bei atitinkamas tarptautines ir regionines organizacijas, veikiančias Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sistemoje, nereikalaudamos, kad valstybės narės pakeistų savo įprastą žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugos lygį,
pripažindamos, jog besivystančios valstybės narės gali susidurti su tam tikrais sunkumais dėl importuojančių valstybių narių sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių laikymosi, o dėl to ir rinkos atvėrimo, taip pat dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių savo teritorijoje formulavimo ir taikymo, ir siekdamos paremti besivystančių šalių pastangas šioje srityje,
todėl siekdamos patobulinti GATT 1994 nuostatų, susijusių su sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių naudojimu, o ypač XX straipsnio b punkto1 nuostatų taikymo taisykles,
susitaria:
1 straipsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši Sutartis taikoma visoms sanitarinėms ir fitosanitarinėms priemonėms, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai veikti tarptautinę prekybą. Tokios priemonės turi būti rengiamos ir taikomos pagal šios Sutarties nuostatas.
2. Šioje Sutartyje taikomi A priede pateikti terminų apibrėžimai.
3. Priedai yra neatsiejama šios Sutarties dalis.
4. Jokios šios Sutarties nuostatos nekeičia valstybių narių teisių, numatytų Sutartyje dėl techninių prekybos barjerų, priemonių, kurios neįeina į šios Sutarties taikymo sritį, atžvilgiu.
2 straipsnis
PAGRINDINĖS TEISĖS IR PAREIGOS
1. Valstybės narės turi teisę imtis sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, reikalingų žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai, su sąlyga, kad tokios priemonės neprieštaraus šios Sutarties nuostatoms.
2. Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena sanitarinė ar fitosanitarinė priemonė būtų taikoma tiktai lygiu, būtinu apsaugoti žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybę ar sveikatą, būtų moksliškai pagrįsta ir nebūtų taikoma be pakankamo mokslinio pagrindimo, išskyrus atvejus, numatytus 5 straipsnio 7 dalyje.
3. Valstybės narės užtikrina, kad jų sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės nebūtų savavališkai ar nepateisinamai nediskriminuotų valstybių narių, kuriose egzistuoja identiškos ar panašios sąlygos, įskaitant jų pačių bei kitų valstybių narių teritorijas. Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės netaikomos tokiu būdu, kuris taptų paslėptu apribojimu tarptautinei prekybai.
4. Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, kurios atitinka šios Sutarties nuostatas, laikomos atitinkančiomis valstybių narių pareigas pagal GATT 1994 nuostatas, susijusias su sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių naudojimu, ypač XX straipsnio b punkto nuostatas.
3 straipsnis
SUDERINIMAS
1. Siekdamos kiek įmanoma platesniu mastu suderinti sanitarines ir fitosanitarines priemones, valstybės narės savo sanitarines ir fitosanitarines priemones grindžia tarptautiniais standartais, gairėmis ar rekomendacijomis, kur jos yra, jeigu šioje Sutartyje, ypač šio straipsnio 3 dalyje, nenumatyta kitaip.
2. Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, kurios atitinka tarptautinius standartus, gaires ar rekomendacijas, laikomos būtinomis žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai ir, manoma, derinasi su atitinkamomis šios Sutarties ir GATT 1994 nuostatomis.
3. Valstybės narės gali įsivesti ar naudoti sanitarines ar fitosanitarines priemones, kurios būtų aukštesnio sanitarinio ar fitosanitarinio apsaugos lygio, negu tos, kurios būtų pasiektos priemonėmis, grindžiamomis atitinkamais tarptautiniais standartais, gairėmis ar rekomendacijomis, jeigu tam yra mokslinis pagrindimas arba jeigu to prireikia dėl tokio sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygio, kurį valstybė narė nustato esant tinkamą pagal atitinkamas 5 straipsnio 1-8 dalių nuostatas2. Nepaisant to, kas pasakyta anksčiau, nė viena priemonė, dėl kurios sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygis skiriasi nuo lygio, kurį būtų galima pasiekti priemonėmis, besiremiančiomis tarptautiniais standartais, gairėmis ar rekomendacijomis, neturi prieštarauti nė vienai kitai šios Sutarties nuostatai.
4. Valstybės narės, kiek leidžia jų išgalės, visapusiškai dalyvauja atitinkamų tarptautinių organizacijų bei joms pavaldžių struktūrų, ypač Codex Alimentarius komisijos, Tarptautinio epizootijos biuro bei tarptautinių ir regioninių organizacijų, veikiančių Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sistemoje, darbe, skatindamos šiose organizacijose standartų, gairių ir rekomendacijų rengimą bei reguliarų peržiūrėjimą, atsižvelgiant į visus sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių aspektus.
5. Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių komitetas, numatytas 12 straipsnio 1 ir 4 dalyse (šioje Sutartyje vadinamas „Komitetu“), nustato tvarką, kaip kontroliuoti tarptautinio suderinimo procesą ir koordinuoti pastangas šioje srityje su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.
4 straipsnis
LYGIAVERTIŠKUMAS
1. Valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių sanitarines ir fitosanitarines priemones lygiavertėmis, net jeigu tos priemonės skiriasi nuo jų pačių priemonių ar nuo tų, kurias taiko kitos valstybės narės, prekiaujančios tuo pačiu produktu, jeigu eksportuojanti valstybė narė objektyviai parodo importuojančiai valstybei narei, jog jos priemonės pasiekia importuojančios valstybės narės atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį. Šiuo tikslu, esant prašymui, importuojančiai valstybei narei turi būti sudaromos priimtinos sąlygos atlikti patikrinimą, bandymus ir kitas su tuo susijusias procedūras.
2. Valstybės narės, gavusios prašymą, pradeda konsultacijas siekdamos sudaryti dvišalius bei daugiašalius susitarimus dėl nurodytų sanitarinių ar fitosanitarinių priemonių lygiavertiškumo pripažinimo.
5 straipsnis
RIZIKOS ĮVERTINIMAS IR ATITINKAMO SANITARINĖS AR FITOSANITARINĖS APSAUGOS LYGIO NUSTATYMAS
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų sanitarinių ar fitosanitarinių priemonių pagrindas yra priklausomai nuo sąlygų atliktas žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos rizikos įvertinimas, atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių organizacijų parengtus rizikos įvertinimo metodus.
2. Įvertindamos riziką valstybės narės atsižvelgia į turimą mokslinį pagrindą; atitinkamus procesus bei gamybos būdus; atitinkamus tikrinimo, atrankos bei bandymų metodus; tam tikrų ligų ar kenkėjų paplitimą; teritorijas, kuriose neužregistruota kenkėjų ar ligų; atitinkamas ekologines bei aplinkosaugines sąlygas; karantiną ar kitokį režimą.
3. Įvertindamos riziką gyvūnų arba augalų gyvybei ar sveikatai ir nustatydamos priemones, kurios turi būti taikomos pasiekti atitinkamam sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos nuo tokios rizikos lygiui, valstybės narės atsižvelgia į šiuos ekonominius veiksnius: potencialią žalą dėl gamybos ar pardavimų praradimo, sukelto atsiradus, įsitvirtinus ar paplitus kenkėjui ar ligai; kontrolės ar išnaikinimo importuojančios valstybės narės teritorijoje sąnaudas; santykinį sąnaudų efektyvumą alternatyviems rizikos sumažinimo būdams.
4. Valstybės narės, nustatydamos atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį, turėtų atsižvelgti į tikslą sumažinti iki minimumo neigiamą tokių priemonių poveikį prekybai.
5. Norėdama būti nuosekli, siekdama atitinkamo sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos nuo rizikos žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybei ar sveikatai lygio, kiekviena valstybė narė vengia savavališkų ar nepateisinamų skirtumų tarp apsaugos lygių, kuriuos ji mano esant tinkamus skirtingose situacijose, jeigu tokie skirtumai sąlygoja diskriminaciją ar paslėptą apribojimą tarptautinei prekybai. Valstybės narės bendradarbiauja su Komitetu pagal 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, kai rengiamos taisyklės tolesniam praktiniam šios nuostatos įgyvendinimui. Rengdamas taisykles, Komitetas atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, įskaitant išskirtinį rizikos, kurios savanoriškai imasi žmonės savo sveikatos atžvilgiu, pobūdį.
6. Nepažeisdamos 3 straipsnio 2 dalies, įvesdamos ar taikydamos sanitarines ar fitosanitarines priemones, kurios reikalingos atitinkamam sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygiui pasiekti, valstybės narės užtikrina, kad tokios priemonės nebūtų ribojančios prekybą daugiau negu reikia tam, kad galima būtų pasiekti atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį, atsižvelgiant į technines ir ekonomines galimybes.3
7. Tais atvejais, kai tinkamas mokslinis pagrindimas nepakankamas, valstybė narė gali laikinai įsivesti sanitarinę ar fitosanitarinę priemonę turimos tinkamos informacijos pagrindu, įskaitant informaciją, gaunamą iš atitinkamų tarptautinių organizacijų, taip pat informaciją apie sanitarines ar fitosanitarines priemones, kurias taiko kitos valstybės narės. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės stengiasi gauti papildomos informacijos, kurios reikia objektyvesniam rizikos įvertinimui, ir sanitarinę ar fitosanitarinę priemonę peržiūri per pakankamą laikotarpį.
8. Kai valstybė narė turi pagrindo manyti, kad kitos valstybės narės įvesta ar taikoma tam tikra sanitarinė ar fitosanitarinė priemonė riboja arba gali riboti jos eksportą ir ta priemonė nėra paremta atitinkamais tarptautiniais standartais, gairėmis ar rekomendacijomis, arba tokių standartų, gairių ar rekomendacijų nėra, ji gali prašyti, kad valstybė narė, taikanti tą priemonę, paaiškintų tokios sanitarinės ar fitosanitarinės priemonės taikymo priežastis, ir pastaroji turi pateikti tokį paaiškinimą.
6 straipsnis
PRITAIKYMAS REGIONO SĄLYGOMS, ĮSKAITANT TERITORIJAS, KURIOSE NEUŽREGISTRUOTA KENKĖJŲ AR LIGŲ, BEI TERITORIJAS, KURIOS MAŽAI UŽKRĖSTOS KENKĖJAIS AR LIGOMIS
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų sanitarinės ar fitosanitarinės priemonės būtų pritaikytos teritorijos – visos šalies ar šalies dalies ar kelių šalių ar jų dalių – iš kur produktas kilęs arba kur produktas yra vežamas, sanitarinėms ar fitosanitarinėms charakteristikoms. Įvertindamos regiono sanitarines ar fitosanitarines charakteristikas valstybės narės, inter alia, atsižvelgia į konkrečių ligų ar kenkėjų paplitimo lygį, esamas išnaikinimo ar kontrolės programas ir atitinkamus kriterijus ar taisykles, kurie gali būti parengti atitinkamos tarptautinės organizacijos.
2. Valstybės narės ypač pripažįsta tokias sąvokas kaip teritorijos, kuriose neužregistruota kenkėjų ar ligų, bei teritorijos, kurios mažai užkrėstos kenkėjais ar ligomis. Tokių teritorijų nustatymas remiasi tokiais veiksniais kaip geografija, ekosistemos, epidemiologinė priežiūra bei sanitarinės ar fitosanitarinės kontrolės efektyvumas.
3. Eksportuojančios valstybės narės, teigiančios, kad jų šalies teritorijoje esančiose srityse neužregistruota kenkėjų ar ligų arba jos yra mažai užkrėstos kenkėjais ar ligomis, pateikia reikalingus tam įrodymus, kad objektyviai įrodytų importuojančiai valstybei narei, kad tokios teritorijos yra ir tikriausiai toliau liks teritorijomis, kuriose neužregistruota kenkėjų ar ligų, ar kad jos yra mažai užkrėstos kenkėjais ar ligomis. Šiuo tikslu importuojančios valstybės narės prašymu jai turi būti suteikiama galimybė patikrinti, atlikti bandymus ir kitas atitinkamas procedūras.
7 straipsnis
VIEŠUMAS
Valstybės narės praneša apie savo sanitarinių ar fitosanitarinių priemonių pakeitimus ir suteikia informacijos apie savo sanitarines ar fitosanitarines priemones pagal B priedo nuostatas.
8 straipsnis
KONTROLĖS, PATIKRINIMO IR PATVIRTINIMO PROCEDŪROS
Valstybės narės vadovaujasi C priedo nuostatomis įgyvendindamos kontrolės, patikrinimo ir patvirtinimo procedūras, įskaitant nacionalines priedų naudojimo sankcionavimo arba teršalų maiste, gėrimuose ir pašaruose leistinų ribų nustatymo sistemas, ir kitais atžvilgiais užtikrina, kad jų procedūros atitiktų šios Sutarties nuostatas.
9 straipsnis
TECHNINĖ PAGALBA
1. Valstybės narės susitaria palengvinti techninės pagalbos suteikimą kitoms valstybėms narėms, ypač besivystančioms valstybėms narėms, dvišaliu pagrindu arba per atitinkamas tarptautines organizacijas. Tokia pagalba galima, inter alia, perdirbamosios pramonės technologijų srityje, mokslinių tyrimų bei infrastruktūros srityje, įskaitant nacionalinių reguliavimo struktūrų kūrimą, ir gali vykti patarimų, kreditavimo, dotacijų ir negrąžinamų paskolų forma, įskaitant tuo tikslu reikalingas technines žinias bei patirtį, mokymą ir įrangą, kad tokios šalys galėtų prisitaikyti ir laikytis sanitarinių ar fitosanitarinių priemonių, kurios būtinos pasiekti atitinkamam sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygiui tų šalių eksporto rinkose.
2. Kai reikia didelių investicijų, kad eksportuojanti besivystanti valstybė narė galėtų įvykdyti sanitarinius ar fitosanitarinius importuojančios valstybės narės reikalavimus, pastaroji svarsto klausimą dėl suteikimo tokios techninės pagalbos, kuri leistų besivystančiai valstybei narei išlaikyti ir išplėsti savo galimybes įeiti į rinką su atitinkamu produktu.
10 straipsnis
SPECIALUS IR DIFERENCINIS REŽIMAS
1. Rengdamos ir taikydamos sanitarines ar fitosanitarines priemones valstybės narės atsižvelgia į atitinkamus besivystančių valstybių narių, o ypač į mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių, poreikius.
2. Kur atitinkamas sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygis leidžia etapais įdiegti naujas sanitarines ar fitosanitarines priemones, reikalavimų atitikimui įgyvendinti sutariamas ilgesnis laikotarpis produktų, kuriais suinteresuotos besivystančios valstybės narės, atžvilgiu, taip remiant jų eksporto galimybes.
3. Siekiant užtikrinti, kad besivystančios valstybės narės galėtų laikytis šios Sutarties nuostatų, Komitetui suteikiama teisė ribotą laiką daryti tokioms šalims jų prašymu tam tikras išimtis, atleidžiant nuo šioje Sutartyje numatytų visų arba dalies pareigų vykdymo, priklausomai nuo tų šalių finansinių, prekybos ir plėtros poreikių.
4. Valstybės narės turėtų skatinti ir lengvinti aktyvų besivystančių valstybių narių dalyvavimą atitinkamose tarptautinėse organizacijose.
11 straipsnis
KONSULTACIJOS IR GINČŲ SPRENDIMAS
1. GATT 1994 XXII ir XXIII straipsnių nuostatos, išplėstos ir taikomos pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo, taikomos konsultacijoms ir ginčų sprendimui pagal šią Sutartį, išskyrus atvejus, kurie specialiai Sutartyje numatyti kaip spręstini kitokiu būdu.
2. Iškilus ginčui pagal šią Sutartį moksliniais ar techniniais klausimais kolegija turėtų prašyti patarimo ekspertų, kuriuos kolegija parinktų konsultuodamasi su besiginčijančiomis šalimis. Tuo tikslu kolegija, jei mano esant reikalinga, gali įkurti patariamąją technikos ekspertų grupę arba prašant kuriai nors iš besiginčijančių šalių, ar savo pačios iniciatyva, konsultuotis su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.
3. Jokios šios Sutarties nuostatos nesumažina valstybių narių teisių, kurias suteikia kitos tarptautinės sutartys, įskaitant teisę kreiptis dėl įtakos darymo ar taikyti ginčų sprendimo mechanizmus, kuriuos taiko kitos tarptautinės organizacijos ar kurie numatyti kokioje nors tarptautinėje sutartyje.
12 straipsnis
ADMINISTRAVIMAS
1. Reguliarioms konsultacijoms įkuriamas Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių komitetas. Jis vykdo funkcijas, kurios yra reikalingos, kad būtų įgyvendintos šios Sutarties nuostatos ir būtų pasiekti jos tikslai, ypač suderinimo atžvilgiu. Komitetas sprendimus priima konsensuso pagrindu.
2. Komitetas skatina ad hoc konsultacijas ar derybas tarp valstybių narių konkrečiais sanitarijos ar fitosanitarijos klausimais. Komitetas skatina visas valstybes nares taikyti tarptautinius standartus, gaires ar rekomendacijas ir šiuo tikslu remia technines konsultacijas ir tyrimą, siekdamas didinti koordinaciją ir integraciją tarp tarptautinių ir nacionalinių sistemų ir požiūrių, kaip patvirtinti maistinių priedų naudojimą ar kaip nustatyti leistinas teršalų ribas maiste, gėrimuose ir pašaruose.
3. Komitetas palaiko glaudžius ryšius su atitinkamomis sanitarijos ir fitosanitarijos apsaugos srityje veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Codex Alimentarius komisija, Tarptautiniu epizootijos biuru bei Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatu, siekdamas užtikrinti, kad moksliniai ir techniniai patarimai dėl šios Sutarties administravimo būtų aukščiausio lygio, ir stengdamasis išvengti nereikalingo pastangų dubliavimo.
4. Komitetas sukuria tvarką, kaip kontroliuoti tarptautinio suderinimo procesą ir tarptautinių standartų, gairių ar rekomendacijų taikymą. Šiuo tikslu Komitetas kartu su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis turėtų sudaryti tarptautinių standartų, gairių ar rekomendacijų, susijusių su sanitarinėmis ar fitosanitarinėmis priemonėmis, kurias Komitetas nustato turinčias didžiausią poveikį prekybai, sąrašą. Sąraše turi būti nuoroda dėl valstybių narių, besilaikančių tarptautinių standartų, gairių ar rekomendacijų, kurios taikomos kaip sąlygos importui arba kurių pagrindu importuojamiems produktams, atitinkantiems šiuos standartus, atveriamos rinkos. Valstybė narė tais atvejais, kai nesinaudoja tarptautiniu standartu, gaire ar rekomendacija kaip sąlyga importui, turėtų nurodyti priežastį ir ypač nurodyti, ar ji mano, jog standartas nėra pakankamai griežtas, kad užtikrintų atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį. Jeigu valstybė narė, nurodžiusi standarto, gairės ar rekomendacijos naudojimą kaip sąlygą importui, tokią savo poziciją peržiūri, tai turėtų paaiškinti, kodėl ją keičia, ir informuoti apie tai Sekretoriatą ir atitinkamas tarptautines organizacijas, jeigu toks pranešimas ir aiškinimas nevyko pagal B priede numatytas procedūras.
5. Kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimo, Komitetas gali nutarti, esant reikalui, naudoti informaciją, gaunamą per procedūras, ypač per pranešimo procedūras, kurios yra vykdomos atitinkamose tarptautinėse organizacijose.
6. Komitetas, remdamasis vienos iš valstybių narių iniciatyva, gali atitinkamais kanalais kviesti atitinkamas tarptautines organizacijas arba jų filialų struktūras nagrinėti specifinių klausimų dėl tam tikro standarto, gairės ar rekomendacijos, įskaitant aiškinimų, pateikiamų pagal šio straipsnio 4 dalį dėl jų nenaudojimo, pagrindimą.
7. Komitetas peržiūri šios Sutarties veikimą ir įgyvendinimą praėjus 3 metams po PPO Sutarties įsigaliojimo dienos, o po to – iškilus poreikiui. Jei reikia, Komitetas gali pateikti Prekybos prekėmis tarybai pasiūlymų dėl Sutarties teksto papildymo, atsižvelgdamas, inter alia, į patirtį įgyvendinant šią Sutartį.
13 straipsnis
ĮGYVENDINIMAS
Pagal šią Sutartį valstybės narės yra visiškai atsakingos už visų čia išdėstytų įsipareigojimų vykdymą. Valstybės narės suformuluoja ir įgyvendina tokias priimtinas priemones bei mechanizmus, kurie padeda kitoms, ne centrinės valdžios tarnyboms, įgyvendinti šios Sutarties nuostatas. Valstybės narės imasi tokių priimtinų, joms prieinamų priemonių, kurios užtikrintų, kad nevyriausybinės organizacijos jų teritorijoje, taip pat regioninės organizacijos, kurių narėmis jų veiklos zonoje yra atitinkamos tarnybos, laikytųsi atitinkamų šios Sutarties nuostatų. Be to, valstybės narės nesiima priemonių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai verstų ar skatintų tokias regionines, nevyriausybines organizacijas ar vietos valdžios tarnybas veikti ne pagal šios Sutarties nuostatus. Valstybės narės užtikrina, kad, įgyvendindamos sanitarines ar fitosanitarines priemones, naudosis nevyriausybinių organizacijų paslaugomis, tik jeigu tos organizacijos laikosi šios Sutarties nuostatų.
14 straipsnis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Mažiausiai išsivysčiusios valstybės narės gali atidėti šios Sutarties nuostatų dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, darančių poveikį importui ar importuojamiems produktams, vykdymą penkerių metų laikotarpiui nuo PPO Sutarties įsigaliojimo dienos. Kitos besivystančios valstybės narės gali atidėti šios Sutarties, išskyrus 5 straipsnio 8 dalies ir 7 straipsnio, nuostatų vykdymą dvejiems metams nuo PPO Sutarties įsigaliojimo dienos, atsižvelgdamos į savo turimas sanitarines ar fitosanitarines priemones, darančias poveikį importui ar importuojamiems produktams, kai tokių nuostatų neįmanoma įvykdyti dėl techninių žinių bei patyrimo, techninės infrastruktūros ar išteklių stokos.
______________
A priedas
APIBRĖŽIMAI 4
1. Sanitarinė ar fitosanitarinė priemonė – tai priemonė taikoma:
a) gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai valstybės narės teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios atėjus iš kitur, atsiradus ar paplitus kenkėjams, ligoms, ligos nešėjams ar ligos sukėlėjams;
b) žmonių ir gyvūnų gyvybės ar sveikatos apsaugai valstybės narės teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios dėl maiste, gėrimuose ir pašaruose esančių priedų, teršalų, toksinų ar ligos sukėlėjų;
c) žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugai valstybės narės teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios dėl gyvūnų, augalų ar jų produktų platinamų ligų arba dėl kenkėjų ateinančių iš kitur atsiradimo ar paplitimo; arba
d) kitokios žalos prevencijai ar ribojimui valstybės narės teritorijoje nuo kenkėjų ateinančių iš kitur atsiradimo ar paplitimo.
Sanitarinės ar fitosanitarinės priemonės apima visus atitinkamus įstatymus, nutarimus, kitus teisės aktus, reikalavimus ir procedūras, įskaitant, inter alia, kriterijus, kuriais vertinamas galutinis produktas; perdirbimo bei gamybos būdus; bandymų, patikrinimo, sertifikavimo bei patvirtinimo procedūras; karantino režimą, įskaitant atitinkamus reikalavimus, susijusius su gyvūnų ar augalų transportavimu ar su medžiagomis, reikalingomis, kad jie išgyventų transportuojami; nuostatas apie tinkamus statistikos metodus, atrankos procedūras bei rizikos įvertinimo metodus; pakavimo bei žymėjimo reikalavimus, tiesiogiai susijusius su maisto saugumu.
2. Suderinimas – bendrų sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių priėmimas, pripažinimas ir taikymas skirtingose valstybėse narėse.
3. Tarptautiniai standartai, gairės ir rekomendacijos
a) standartai, gairės ir rekomendacijos maisto saugumui, kuriuos nustatė Codex Alimentarius komisija, susiję su maisto priedais, veterinarijos vaistais bei pesticidų likučiais, teršalais, analizės bei atrankos metodais, higienos praktikos kodeksais ir gairėmis;
b) standartai, gairės ir rekomendacijos gyvūnų sveikatai ir zoonozei, parengtos vadovaujant Tarptautiniam epizootijos biurui;
c) tarptautiniai standartai, gairės ir rekomendacijos augalų sveikatai, parengtos vadovaujant Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatui, jam bendradarbiaujant su regioninėmis organizacijomis, kurios veikia Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sistemoje;
d) klausimai, kurių nesprendžia išvardytos organizacijos, o atitinkamus standartus, gaires ir rekomendacijas jiems skelbia kitos atitinkamos tarptautinės organizacijos, kurių narėmis, kaip yra nurodęs Komitetas, gali būti visos valstybės narės.
4. Rizikos įvertinimas – kenkėjo ar ligos atėjusių iš kitur atsiradimo ar išplitimo tikimybės importuojančios valstybės narės teritorijoje pagal sanitarines ar fitosanitarines priemones, kurias būtų galima taikyti, ir galimų biologinių bei ekonominių padarinių įvertinimas; arba galimo neigiamo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai, atsirandančio dėl priedų, teršalų, toksinų ar ligos sukėlėjų maiste, gėrimuose ir pašaruose, įvertinimas.
5. Atitinkamas sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygis – apsaugos lygis, kurį valstybė narė, nustatydama sanitarinę ar fitosanitarinę priemonę žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai, laiko esant tinkama savo teritorijoje.
Pastaba: daug valstybių narių šiai sąvokai turi kitą pavadinimą – „priimtinas rizikos laipsnis“.
6. Teritorija, kurioje neužregistruotas kenkėjas ar liga, – teritorija, t. y. visa šalis, šalies dalis ar kelios šalys ar jų dalis, kur kompetentingos tarnybos nustato nesant konkretaus kenkėjo ar ligos.
Pastaba: teritorija, kurioje neužregistruotas kenkėjas ar liga, gali supti, būti apsupta ar būti šalia teritorijos – šalies viduje ar geografiniame regione, apimančiame kelias šalis ar jų dalis – kur, kaip yra žinoma, pasitaiko tam tikras kenkėjas ar liga, bet problema išsprendžiama regione taikant tokias kontrolės priemones kaip apsauginės, kontrolinės bei buferinės zonos, kurios sustabdo nagrinėjamojo kenkėjo ar ligos plitimą arba likviduoja kenkėją ar ligą.
7. Teritorija, mažai užkrėsta kenkėju ar liga, – teritorija, t. y. visa šalis, šalies dalis ar kelios šalys ar jų dalis, kur kompetentingos tarnybos nustato pasitaikant tiek mažai tam tikrų kenkėjų ar ligos, kad tokiam lygiui efektyviai taikomos priežiūros, kontrolės ar išnaikinimo priemonės.
______________
B priedas
SANITARINIŲ IR FITOSANITARINIŲ REGLAMENTŲ VIEŠUMAS
Reglamentų skelbimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad visi sanitariniai ir fitosanitariniai reglamentai5, kurie buvo priimti, yra nedelsiant skelbiami tokiu būdu, kad suinteresuotos valstybės narės galėtų su jais susipažinti.
2. Išskyrus neatidėliotinus atvejus, valstybės narės skiria pakankamai laiko nuo sanitarinio ar fitosanitarinio reglamento paskelbimo ir jo įsigaliojimo, kad eksportuojančių valstybių narių, o ypač besivystančių valstybių narių, gamintojams jo pakaktų savo gaminiais bei gamybos būdais prisitaikyti prie importuojančios valstybės narės reikalavimų.
Informacijos centras
3. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad veiktų vienas Informacijos centras, kuris būtų atsakingas už atsakymą į visus pagrįstus suinteresuotų valstybių narių klausimus, taip pat už pateikimą atitinkamų dokumentų dėl:
a) visų sanitarinių ar fitosanitarinių reglamentų, patvirtintų ar siūlomų jos teritorijoje;
b) visų kontrolės ir patikrinimo procedūrų, gamybos ir karantino režimo, leistino pesticidų kiekio ir maisto priedų patvirtinimo procedūrų, kurios vykdomos jos teritorijoje;
c) rizikos įvertinimo procedūrų, reikšmingų veiksnių, taip pat dėl atitinkamo sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygio nustatymo;
d) valstybės narės ar atitinkamos tarnybos jos teritorijoje narystės ir dalyvavimo tarptautinėse bei regioninėse sanitarinėse ir fitosanitarinėse organizacijose bei sistemose, taip pat dvišalėse bei daugiašalėse sutartyse ir susitarimuose šios Sutarties sistemoje, bei dėl tokių sutarčių ir susitarimų tekstų.
4. Valstybės narės užtikrina, kad, kai suinteresuotosios valstybės narės prašo dokumentų kopijų, jos pateikiamos už kainą (jeigu dokumentai mokami), kuri, be pristatymo išlaidų, turi būti tokia pati ir aptariamosios valstybės narės nacionaliniams subjektams66.
Pranešimo tvarka
5. Kai nėra tarptautinio standarto, gairės nei rekomendacijos arba kai siūlomo sanitarinio ar fitosanitarinio reglamento turinys iš esmės nėra toks pats kaip tarptautinio standarto, gairės ar rekomendacijos turinys, ir jeigu reglamentas gali daryti reikšmingą poveikį kitų valstybių narių prekybai, valstybės narės:
a) pranešimą paskelbia ankstyvame priemonės rengimo etape taip, kad suinteresuotos valstybės narės galėtų susipažinti su pasiūlymu įvesti tam tikrą reglamentą;
b) kitoms valstybėms narėms per Sekretoriatą praneša, kokie produktai bus reglamentuojami, ir trumpai nurodo siūlomo reglamento įvedimo tikslą bei būtinybę. Tokie pranešimai išsiuntinėjami ankstyvame reglamento rengimo etape, kad dar būtų galima jį taisyti ir atsižvelgti į komentarus;
c) kitų valstybių narių prašymu pateikia siūlomo reglamento kopijas ir, kai įmanoma, nurodo dalis, kurios iš esmės nukrypsta nuo tarptautinių standartų, gairių ar rekomendacijų;
d) nediskriminuodamos kitų valstybių narių skiria pakankamai laiko, kad šios galėtų raštu pateikti komentarus, esant prašymui juos aptaria, ir atsižvelgia į tuos komentarus bei aptarimų rezultatus.
6. Tačiau, kai iškyla rimtų sveikatos apsaugos problemų arba kyla grėsmė, kad valstybei narei gali jų iškilti, ta valstybė narė gali praleisti tuos šio Priedo 5 dalyje išvardytus etapus, kuriuos mano esant reikalinga praleisti, su sąlyga, kad valstybė narė:
a) kitoms valstybėms narėms per Sekretoriatą nedelsdama praneša apie tam tikrą reglamentą bei juo reglamentuojamus produktus, trumpai nurodydama reglamento įvedimo tikslą ir būtinybę, įskaitant neatidėliotinos (-ų) problemos (-ų) prigimtį;
b) gavusi kitų valstybių narių prašymą, joms pateikia reglamento kopijas;
c) kitoms valstybėms narėms leidžia raštu pateikti komentarus, esant prašymui juos aptaria ir atsižvelgia į tuos komentarus bei aptarimų rezultatus.
7. Pranešimai Sekretoriatui pateikiami angliškai, prancūziškai arba ispaniškai.
8. Išsivysčiusios valstybės narės, gavusios kitų valstybių narių prašymą, pateikia dokumentų kopijas arba, jeigu jie didelės apimties, tų dokumentų, apie kuriuos buvo pranešta, santraukas angliškai, prancūziškai ar ispaniškai.
9. Sekretoriatas tuojau pat išsiuntinėja pranešimų kopijas visoms valstybėms narėms bei suinteresuotoms tarptautinėms organizacijoms ir atkreipia besivystančių valstybių narių dėmesį į visus pranešimus, kuriuose kalbama apie toms šalims ypač svarbius produktus.
10. Valstybės narės paskiria vieną centrinės valdžios organą, kuris būtų atsakingas už nuostatų dėl pranešimo tvarkos pagal šio Priedo 5, 6, 7, 8 dalis įgyvendinimą šalies mastu.
Bendrosios išlygos
11. Jokios šios Sutarties nuostatos nereikalauja:
a) kad reglamentų projektų nuostatos ar kopijos būtų pateikiamos arba kad tekstai būtų skelbiami ne valstybės narės kalba, išskyrus šio Priedo 8 dalyje nurodytus atvejus; arba
b) kad valstybės narės atskleistų slaptą informaciją ir tai trukdytų įgyvendinti sanitarijos ar fitosanitarijos norminius aktus arba pažeistų teisėtus konkrečių įmonių komercinius interesus.
______________
C priedas
KONTROLĖS, PATIKRINIMO IR PATVIRTINIMO TVARKA7
1. Valstybės narės dėl tvarkos, kuria tikrinamas ir užtikrinamas sanitarinių ar fitosanitarinių priemonių įgyvendinimas, užtikrina, kad:
a) tokios procedūros vykdomos ir įvykdomos, be reikalo neatidėliojant ir importuojamiems produktams netaikant mažiau palankių sąlygų kaip vietiniams produktams;
b) skelbiamas kiekvienai procedūrai reikalingas įprastinis vykdymo laikas, arba numatytas vykdymo laikas pranešamas pareiškėjui jam prašant; gavus paraišką kompetentinga tarnyba tuojau pat išnagrinėja, ar pateikti visi dokumentai, ir informuoja pareiškėją tiksliai ir išsamiai, ko trūksta; kompetentinga tarnyba kuo greičiau praneša procedūros rezultatus pareiškėjui tiksliai ir išsamiai taip, kad, jeigu reikia, galima būtų daryti pataisas; net kai pareiškimas yra su trūkumais, kompetentinga tarnyba vykdo, kiek praktiškai įmanoma, procedūrą, jeigu pareiškėjas to prašo; ir, esant tokiam prašymui, pareiškėjas informuojamas apie procedūros etapus, jam paaiškinama bet kokio procedūros vykdymo delsimo priežastis;
c) reikalaujama pateikti tik tiek informacijos, kiek reikia vykdyti kontrolės, patikrinimo ir patvirtinimo procedūroms, įskaitant priedų naudojimo sankcionavimo arba teršalų maiste, gėrimuose ir pašaruose leistinų ribų nustatymo procedūras;
d) išlaikomas informacijos, atsirandančios ar teikiamos dėl kontrolės, patikrinimo ir patvirtinimo, apie importuotus produktus slaptumas taip, kad slaptumo išlaikymo būdas būtų ne mažiau palankus nei vietiniams produktams, ir taip, kad būtų apginti teisėti komerciniai interesai;
e) kontrolė, patikrinimas ir atskirų produkto pavyzdžių patvirtinimas apsiriboja tik tokiais reikalavimais, kurie yra pagrįsti ir būtini;
f) bet koks mokestis už procedūras su importuojamais produktais turi atitikti mokestį, imamą už procedūras su panašiais vietiniais produktais ar produktais, kurie kilę iš kitos valstybės narės, ir tas mokestis neturėtų būti didesnis už faktišką paslaugos kainą;
g) tie patys kriterijai turėtų būti taikomi parenkant vietą, kurioje bus vykdomos procedūros, ir atrenkant importuojamų produktų bei vietinių produktų pavyzdžius, kad iki minimumo būtų sumažinti nepatogumai pareiškėjams, importuotojams, eksportuotojams ar jų agentams;
h) gaminio specifikacijoms pasikeitus, atlikus jo kontrolę ir patikrinimą, pagal taikytinus reglamentus, pakeistajam produktui taikoma procedūra, pagal kurią galima būtų nustatyti, ar galima pakankamai pasitikėti, jog produktas atitinka aptariamus reglamentus;
i) yra tvarka, pagal kurią bus galima peržiūrėti skundus dėl tokių procedūrų vykdymo ir, jei skundas pasiteisina, daryti pataisas. Kai importuojanti valstybė narė turi sistemą, pagal kurią tvirtina maisto priedų naudojimą arba nustato leistinas teršalų ribas maiste, gėrimuose ir pašaruose ir kuri draudžia ar riboja atverti savo vidaus rinkas gaminiams, teigdama, jog nėra tokio patvirtinimo, importuojanti valstybė narė svarsto atitinkamo tarptautinio standarto taikymo galimybę kaip rinkos atvėrimo pagrindą tol, kol nenustatomas galutinis variantas.
2. Kai sanitarinė ar fitosanitarinė priemonė numato kontrolę gamybai, valstybė narė, kurios teritorijoje vyksta gamyba, suteikia reikalingą pagalbą, kad palengvintų kontrolės vykdymą ir kontroliuojančių tarnybų darbą.
3. Jokios šios Sutarties nuostatos netrukdo valstybėms narėms savo teritorijose vykdyti pagrįstą patikrinimą.
______________
SUTARTIS DĖL TEKSTILĖS IR APRANGOS
Valstybės narės,
atsižvelgdamos į Ministrų susitarimą Punta del Estėje, kad derybų dėl tekstilės ir aprangos tikslas yra suformuluoti nuostatas, kurios leistų galutinai integruoti šį sektorių į GATT- ą stiprinant GATT'o taisykles ir metodus taip pat kartu padėtų siekti tolesnio prekybos liberalizavimo tikslo,
taip pat atsižvelgdamos į Prekybos derybų komiteto sprendimą, priimtą 1989 metų balandžio mėnesį, kai buvo susitarta, kad integravimosi procesas turėtų prasidėti pasibaigus daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundui ir pagal savo pobūdį turėtų būti pažangus,
toliau atsižvelgdamos į susitarimą, kad mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms turi būti suteikiamas specialus prekybos režimas,
susitaria:
1 straipsnis
1. Ši Sutartis pateikia nuostatas, kurių turi laikytis valstybės narės pereinamuoju laikotarpiu tekstilės ir aprangos sektoriams integruojantis į GATT 1994.
2. Valstybės narės susitaria vadovautis 2 straipsnio 18 dalies ir 6 straipsnio 6 dalies b punkto nuostatomis taip, kad smulkiems tiekėjams būtų suteikta gerokai daugiau galimybių patekti į kitas rinkas, o naujiems rinkos dalyviams atsivertų komerciškai naudingos galimybės prekiauti tekstile ir apranga1.
3. Valstybės narės deramai atsižvelgia į tų valstybių narių, kurios nepriėmė 1986 metų protokolo, išplečiančio Susitarimą dėl tarptautinės prekybos tekstilės gaminiais (šioje Sutartyje vadinama „Daugiašale tekstilės sutartimi“ – DTS), padėtį ir pagal galimybes suteikia joms specialų režimą pagal šios Sutarties nuostatas.
4. Valstybės narės susitaria, kad medvilnę auginančių, gaminančių ir eksportuojančių valstybių narių skirtingi interesai, pasikonsultavus su jomis, turėtų atsispindėti įgyvendinant šios Sutarties nuostatas.
5. Norėdamos palengvinti tekstilės ir aprangos sektorių integravimąsi į GATT 1994, valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas nenutrūkstamam pramonės pertvarkymui ir turėtų leisti didėti konkurencijai jų rinkose.
6. Jeigu kitaip nenumatyta šioje Sutartyje, šios Sutarties nuostatos nedaro įtakos valstybių narių teisėms ir įsipareigojimams, numatytiems PPO sutartyje ir daugiašalėse prekybos sutartyse.
7. Tekstilės ir aprangos prekės, kurioms taikoma ši Sutartis, yra nurodytos priede.
2 straipsnis
1. Apie visus kiekybinius apribojimus, numatytus dvišaliuose susitarimuose, taikomus pagal Daugiašalės tekstilės sutarties 4 straipsnį arba apie kuriuos yra pranešta pagal DTS 7 ir 8 straipsnius, ir galiojančius iki tos dienos, nuo kurios įsigalioja PPO sutartis, tokius apribojimus taikančios valstybės narės per 60 dienų nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos apie tai išsamiai praneša, įskaitant apribojimo lygį, augimo tempus ir lankstumo galimybes, Tekstilės kontrolės komitetui (šioje Sutartyje vadinamam TKK), kaip numatyta 8 straipsnyje. Valstybės narės susitaria, kad nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos visi tokie apribojimai, taikyti GATT 1947 susitariančiųjų šalių ir galiojantys iki tos dienos, nuo kurios įsigalioja PPO sutartis, turi būti reglamentuojami šios Sutarties nuostatų.
2. TKK išsiuntinėja šiuos pranešimus visoms valstybėms narėms susipažinti. Bet kuri valstybė narė per 60 dienų nuo pranešimų išplatinimo dienos gali atkreipti TKK dėmesį į bet kokias pastabas, kurias ji mano esant svarbias tokių pranešimų atžvilgiu. Tokios pastabos išsiuntinėjamos kitoms valstybėms narėms susipažinti. TKK aptariamosioms valstybėms narėms gali teikti rekomendacijas, kai tai yra reikalinga.
3. Kai 12 mėnesių apribojimų laikotarpis, apie kurį turi būti pranešta pagal šio straipsnio 1 dalį, nesutampa su 12 mėnesių laikotarpiu, kurio trukmė baigtųsi PPO sutarties įsigaliojimo dieną, aptariamosios valstybės narės, siekdamos įgyvendinti šio straipsnio nuostatas, turi tarpusavyje susitarti dėl apribojimų laikotarpio suderinimo su sutartiniais metais2 ir sukurti tokių apribojimų sąlyginį bazinį lygį. Aptariamosios valstybės narės, gavusios prašymą, susitaria nedelsiant pradėti konsultacijas, kad pasiektų tokį abipusį susitarimą. Bet kokiuose tokiuose susitarimuose turi būti, be kita ko, atsižvelgiama į pastarųjų kelerių metų krovinių gabenimo sezoniškumą. Apie tokių konsultacijų rezultatus turi būti pranešama TKK, kuris, jei yra tikslinga, aptariamosioms valstybėms narėms teikia rekomendacijas.
4. Apribojimai, apie kuriuos pranešama pagal šio straipsnio 1 dalį, turi būti laikomi visuma visų tokių apribojimų, kuriuos atitinkamos valstybės narės taiko iki tos dienos, nuo kurios įsigalioja PPO sutartis. Jokie nauji apribojimai prekių ar valstybių narių atžvilgiu negali būti įvesti, išskyrus atvejus, numatytus šios Sutarties ar atitinkamose GATT 1994 nuostatose3. Apribojimų, apie kuriuos nebuvo pranešta per 60 dienų nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos, taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas.
5. Bet kokia vienašališka priemonė, kurios imamasi pagal Daugiašalės tekstilės sutarties 3 straipsnį iki PPO sutarties įsigaliojimo dienos, gali likti galioti numatytą laiką, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, jeigu ją išnagrinėjo Tekstilės priežiūros komitetas (šioje Sutartyje vadinamas TPK), įsteigtas pagal Daugiašalę tekstilės sutartį. Jeigu TPK neturėjo galimybės išnagrinėti tokios vienašališkos priemonės, ją turi išnagrinėti TKK laikydamasis taisyklių ir tvarkos, taikomos tokioms priemonėms pagal Daugiašalės tekstilės sutarties 3 straipsnį. Bet kurią priemonę, dėl kurios kilo ginčas ir kurios nebuvo išnagrinėjęs TPK, taikomą pagal Daugiašalės tekstilės sutarties 4 straipsnį iki tos dienos, nuo kurios įsigalioja PPO sutartis, taip pat turi išnagrinėti TKK laikydamasis Daugiašalės tekstilės sutarties taisyklių ir tvarkos, taikomos tokiam nagrinėjimui.
6. PPO sutarties įsigaliojimo dieną kiekviena valstybė narė integruoja į GATT 1994 prekes, kurios 1990 metais sudarė ne mažiau negu 16 procentų viso valstybės narės prekių, išvardytų priede, importo, nurodydamos Suderintos prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemos eilutes ir kategorijas. Integruojamas prekes sudaro kiekvienos šių keturių grupių prekės: pluoštai ir verpalai, audiniai, tekstilės produkcija ir apranga.
7. Aptariamosios valstybės narės turi pateikti išsamius pranešimus apie veiksmus, kurių imamasi pagal šio straipsnio 6 dalį tokia tvarka:
a) valstybės narės, taikančios apribojimus pagal šio straipsnio 1 dalį, įsipareigoja, nepriklausomai nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos, pranešti apie tai GATT sekretoriatui ne vėliau kaip tą dieną, kuri yra numatyta 1994 metų balandžio 15 dienos Ministrų nutarime; GATT sekretoriatas nedelsdamas išsiuntinėja tokius pranešimus kitiems dalyviams. Šiuos pranešimus bus galima gauti TKK, kai jis bus įkurtas tiems tikslams, kurie nurodyti šio straipsnio 21 dalyje;
b) valstybės narės, kurios pagal 6 straipsnio 1 dalį išlaikė teisę naudotis 6 straipsnio nuostatomis, praneša apie tai TKK ne vėliau kaip per 60 dienų nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos arba, valstybės narės, aptariamos 1 straipsnio 3 dalyje, ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos. TKK išsiuntinėja šiuos pranešimus kitoms valstybėms narėms ir susipažįsta su jais, kaip numatyta šio straipsnio 21 dalyje.
8. Visos kitos prekės, t. y. prekės, kurios pagal šio straipsnio 6 dalį nėra integruotos į GATT 1994, turi būti integruotos pagal Suderintos prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemos eilutes ir kategorijas trimis etapais tokia tvarka:
a) pirmąją 37-ojo mėnesio dieną nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos prekės, kurios sudarė ne mažiau kaip 17 procentų viso valstybės narės prekių, nurodytų priede, 1990 metų importo; valstybės narės turės integruoti kiekvienos iš šių keturių grupių prekes: pluoštai ir verpalai, audiniai, tekstilės produkcija ir apranga;
b) pirmąją 85-ojo mėnesio dieną nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos prekės, kurios sudarė ne mažiau kaip 18 procentų viso valstybės narės prekių, nurodytų priede, 1990 metų importo; valstybės narės turės integruoti kiekvienos iš šių keturių grupių prekes: pluoštai ir verpalai, audiniai, tekstilės produkcija ir apranga;
c) pirmąją 121-ojo mėnesio dieną nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos tekstilės ir aprangos sektorius laikomas integruotu į GATT 1994 ir visi apribojimai pagal šią Sutartį laikomi panaikintais.
9. Valstybės narės, kurios pagal 6 straipsnio 1 dalį pranešė apie savo ketinimus nepasilikti teisės taikyti 6 straipsnio nuostatas, šioje Sutartyje turi būti laikomos integravusios savo tekstilės ir aprangos sektorių į GATT 1994. Todėl tokios valstybės narės turi būti atleistos nuo reikalavimo laikytis nuostatų, išdėstytų šio straipsnio 6-8 ir 11 dalyse.
10. Jokios šios Sutarties nuostatos netrukdo valstybei narei, kuri pagal šio straipsnio 6 ar 8 dalis pateikė integravimosi programą, integruoti prekes į GATT 1994 anksčiau, negu numatyta programoje. Tačiau bet koks tokių prekių integravimas pradeda galioti sutartinių metų pradžioje, o apie detales TKK turi būti pranešama mažiausiai trimis mėnesiais anksčiau, kad būtų galima pateikti susipažinti visoms valstybėms narėms.
11. Apie atitinkamas integravimosi programas, likus mažiausiai 12 mėnesių iki jų įsigaliojimo dienos, pagal šio straipsnio 8 dalį TKK turi būti pateiktas išsamus pranešimas ir TKK išsiuntinėja jį valstybėms narėms susipažinti.
12. Baziniai visų kitų prekių, minėtų šio straipsnio 8 dalyje, apribojimų lygiai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodyti lygiai.
13. Pirmajame šios Sutarties etape (nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos iki 36-ojo galiojimo mėnesio imtinai) kiekvieno apribojimo (numatyto pagal DTS dvišales sutartis, galiojančias ankstesniu 12 mėnesių laikotarpiu iki tos dienos, nuo kurios įsigalioja PPO sutartis) lygis kasmet turi būti didinamas ne mažiau negu didinami augimo tempai, numatyti atitinkamiems apribojimams, didinamiems 16 procentų.
14. Tačiau jeigu Prekybos prekėmis taryba arba Ginčų sprendimų taryba nusprendžia kitaip negu yra nustatyta 8 straipsnio 12 dalyje, kiekvieno likusio apribojimo lygis turi būti didinamas kasmet nurodytais šioje Sutartyje etapais ne mažiau kaip:
a) 25 procentais antrajame etape (nuo 37-ojo iki 84-ojo mėnesio nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos imtinai), skaičiuojant nuo pirmojo etapo atitinkamų apribojimų augimo tempų;
b) 27 procentais trečiajame etape (nuo 85-ojo iki 120-ojo mėnesio nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos imtinai), skaičiuojant nuo antrojo etapo atitinkamų apribojimų augimo tempų.
15. Jokios šios Sutarties nuostatos netrukdo valstybei narei panaikinti bet kokį apribojimą, kuris yra taikomas pagal šį straipsnį, įsigaliojantį nuo bet kurių sutartinių metų pradžios ir pereinamuoju laikotarpiu, su sąlyga, kad eksportuojančiai aptariamajai valstybei narei ir TKK yra pranešta mažiausiai prieš tris mėnesius kol tas apribojimo panaikinimas įsigalios. Išankstinio pranešimo laikotarpis gali būti sutrumpinamas iki 30 dienų, sutikus tai valstybei narei, kurios eksportas to apribojimo yra veikiamas. TKK išsiuntinėja tokius pranešimus visoms valstybėms narėms. Svarstydamos, kaip numato šis punktas, apribojimų panaikinimą, aptariamosios valstybės narės atsižvelgia į režimą, taikomą eksportui iš kitų valstybių narių.
16. Lankstumo nuostatos, t. y. svingas, pratęsimas ir perkėlimas, taikytinos visiems apribojimams, taikomiems pagal šį straipsnį, turi būti tokios pat kaip ir nuostatos, išdėstytos Daugiašalės tekstilės sutarties dvišaliuose susitarimuose ir galioja 12 mėnesių laikotarpį iki PPO sutarties įsigaliojimo dienos. Jokie kiekybiniai apribojimai negali būti įvedami ar taikomi vienu metu naudojant svingą, pratęsimą ir perkėlimą.
17. Administracinio pobūdžio susitarimai, jeigu manoma, kad jie yra reikalingi kuriai nors šio straipsnio nuostatai įgyvendinti, turi būti aptariamųjų valstybių narių susitarimo reikalas. Apie bet kokius tokio tipo susitarimus turi būti pranešama TKK.
18. O tų valstybių narių, kurių eksportui apribojimai taikomi iki tos dienos, nuo kurios įsigalioja PPO sutartis, ir kurių eksporto apribojimai sudaro 1,2 procento arba mažiau visų apribojimų, kuriuos taiko importuojanti valstybė narė nuo 1991 metų gruodžio 31 dienos ir apie kuriuos yra pranešta pagal šio straipsnio reikalavimus, įsigaliojus PPO sutarčiai ir šios Sutarties galiojimo metu, jų eksportui turi būti gerokai pagerintos rinkos atvėrimo galimybės pakeliant vienu augimo tempo etapu, kurie yra pateikti šio straipsnio 13 ir 14 dalyse, atsižvelgiant į įvairius bazinių lygių, augimo tempų ir lankstumo nuostatų derinius arba bent jau ekvivalentiškais pakeitimais, dėl kurių gali būti tarpusavyje susitarta. Apie šį pagerinimą turi būti pranešama TKK.
19. Šios Sutarties galiojimo metu, kai valstybė narė pagal GATT 1994 XIX straipsnį imasi specialiosios rinkos protekcinės (apsaugos) priemonės, kuri yra taikoma tam tikrai prekei vienerių metų laikotarpiu iš karto po to, kai ta prekė tampa integruota į GATT 1994, pagal šio straipsnio nuostatas, XIX straipsnio nuostatos taikomos bet kuriuo atveju ir taip, kaip yra nustatyta Sutartyje dėl specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių, išskyrus tai, kas išdėstyta šio straipsnio 20 dalyje.
20. Kur tokia priemonė yra taikoma netarifinėmis priemonėmis, aptariamoji importuojanti valstybė narė, gavusi bet kurios eksportuojančios valstybės narės, kurios atitinkamų prekių eksportui bet kuriuo metu vienerių metų laikotarpiu prieš įvedant specialiąją rinkos protekcinę (apsaugos) priemonę buvo taikomi apribojimai pagal šią Sutartį, prašymą, taiko tą priemonę taip, kaip yra nurodyta GATT 1994 XIII straipsnio 2 dalies d punkte. Aptariamoji eksportuojanti valstybė narė administruoja šią priemonę. Taikomos priemonės nesumažina atitinkamo eksporto lygio žemiau to lygio, kuris buvo per pastarąjį parodomąjį laikotarpį ir kuris dažniausiai yra aptariamosios valstybės narės pastarųjų trejų metų, kurių statistiniai duomenys turimi, eksporto vidurkis. Be to, kai specialioji rinkos protekcinė (apsaugos) priemonė yra taikoma ilgiau negu vienerius metus, taikomos priemonės lygis turi būti laipsniškai liberalizuojamas vienodais laiko tarpais per visą tos priemonės taikymo laikotarpį. Tokiais atvejais eksportuojanti aptariamoji valstybė narė neturi teisės sustabdyti iš esmės ekvivalentiškų nuolaidų ar kitų įsipareigojimų, prisiimtų pagal GATT 1994 XIX straipsnio 3 dalies a punktą.
21. TKK nuolatos prižiūri, kaip įgyvendinamas šis straipsnis. TKK, bet kurios valstybės narės prašymu, išanalizuoja kiekvieną konkretų klausimą, susijusį su šio straipsnio nuostatų įgyvendinimu. TKK pateikia atitinkamas rekomendacijas arba išvadas aptariamajai valstybei narei arba valstybėms narėms per 30 dienų nuo jų sušaukimo.
3 straipsnis
1. Praėjus 60 dienų nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos valstybės narės, tekstilės ir aprangos produkcijai taikančios apribojimus4 (kitus negu apribojimai, kuriuos galima taikyti pagal DTS ir kuriuos apima 2 straipsnio nuostatos), atitinkančius GATT 1994 nuostatas arba ne, a) pateikia TTK išsamų pranešimą apie tokius apribojimus arba b) pateikia TKK atitinkamus pranešimus, kurie buvo pateikti bet kokiai kitai PPO struktūrai. Pranešimų, kur jie bebūtų siunčiami, turinyje turėtų atsispindėti bet koks tokių apribojimų pagrindimas pagal GATT 1994, įskaitant ir tas GATT 1994 nuostatas, pagal kurias tie apribojimai yra įvesti.
2. Valstybės narės, taikančios apribojimus pagal šio straipsnio 1 dalį, išskyrus tuos apribojimus, kurie yra motyvuoti GATT 1994 nuostatomis:
a) arba priderina juos prie GATT 1994 nuostatų per vienerius metus nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos ir praneša TKK;
arba
b) laipsniškai juos mažina ir nutraukia jų taikymą pagal programą, kurią valstybė narė, taikanti apribojimus, turi pateikti TKK ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos; ši programa sudaro sąlygas visiems apribojimams sumažinti ir jų taikymui nutraukti per laikotarpį ne ilgesnį kaip šios Sutarties galiojimo laikotarpis; TKK gali teikti rekomendacijas aptariamajai valstybei narei tokios programos klausimais.
3. Šios Sutarties galiojimo metu valstybės narės per 60 dienų nuo apribojimų ir jų pakeitimų įsigaliojimo dienos pateikia TKK susipažinti pranešimus, pateiktus bet kuriai kitai PPO struktūrai apie bet kokius naujai įvestus apribojimus arba jau taikomų apribojimų pakeitimus, kurie taikomi tekstilei ir aprangai pagal bet kurias GATT 1994 nuostatas.
4. Kiekviena valstybė narė gali pateikti TKK susipažinti „priešpriešinius pranešimus“ dėl priemonių pagrindimo GATT 1994 arba dėl bet kokių apribojimų, apie kuriuos galėjo būti pranešta pagal šio straipsnio nuostatas. Tokių pranešimų atžvilgiu bet kuri valstybė narė gali imtis veiksmų pagal atitinkamas GATT 1994 nuostatas arba atitinkamos PPO struktūros tvarką.
5. TKK išsiuntinėja visoms valstybėms narėms susipažinti pranešimus, parengtus pagal šį straipsnį.
4 straipsnis
1. Apribojimus, minimus 2 straipsnyje ir taikomus pagal 6 straipsnį, administruoja eksportuojanti valstybė narė. Importuojančios valstybės narės nėra įpareigotos priimti pristatomos produkcijos perteklių, viršijantį apribojimus, apie kuriuos pateikti pranešimai pagal 2 straipsnį, arba apribojimus, kurie taikomi pagal 6 straipsnį.
2. Valstybės narės susitaria, kad tokių apribojimų, taikomų pagal šią Sutartį, vykdymo ar administravimo pakeitimai, tokie kaip tvarkos, taisyklių, procedūrų pakeitimai ar pakeitimai dėl tekstilės ir aprangos skirstymo pagal Suderintos sistemos kategorijas, neturėtų: pažeisti aptariamųjų valstybių narių teisių ir įsipareigojimų pagal šią Sutartį balanso; daryti neigiamą poveikį valstybės narės patekimo į rinką galimybėms; trukdyti valstybei narei visapusiškai pasinaudoti tokiomis galimybėmis ar sutrikdyti prekybą pagal šią Sutartį.
3. Jeigu apie prekę, sudarančią tik dalį apribojimo, yra pranešama siekiant ją integruoti pagal 2 straipsnio nuostatas, valstybės narės susitaria, kad bet koks tokio apribojimo lygio pakeitimas nepažeis aptariamųjų valstybių narių teisių ir įsipareigojimų pagal šią Sutartį balanso.
4. Tačiau kai būtina padaryti minėtus šio straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimus, valstybės narės susitaria, kad apie tokius pakeitimus valstybė narė, kuri imasi iniciatyvos, praneša ir, kai yra įmanoma, pradeda konsultacijas su valstybe nare ar valstybėmis narėmis, kurioms tie pakeitimai daro įtaką, kol tokie pakeitimai bus įgyvendinti, siekiant abipusiškai priimtino sprendimo dėl tinkamo ir nešališko priemonių suderinimo. Toliau valstybės narės susitaria, kad tuomet, kai iki pakeitimų įgyvendinimo konsultuotis netikslinga, tokius pakeitimus inicijuojanti valstybė narė, valstybės narės, kuriai tie pakeitimai daro įtaką, prašymu, ne ilgiau kaip 60 dienų, jeigu tai įmanoma, konsultuojasi su kitomis suinteresuotomis valstybėmis narėmis siekdama abipusiškai priimtino sprendimo dėl tinkamo ir nešališko priemonių suderinimo. Jeigu abipusiškai priimtinas sprendimas nepriimamas, bet kuri dalyvaujanti valstybė narė gali tuo klausimu kreiptis į TKK ir prašyti rekomendacijų, kaip yra numatyta 8 straipsnyje. Tuo atveju, kai TPK neturėjo galimybės išnagrinėti ginčo dėl pakeitimų, įvestų iki PPO sutarties įsigaliojimo dienos, jį išnagrinėja TKK laikydamasis DTS taisyklių ir tvarkos, taikomos tokiam nagrinėjimui.
5 straipsnis
1. Valstybės narės sutinka, kad klastojimas perkraunant produkciją, keičiant maršrutą, pateikiant klaidingą deklaraciją apie prekės kilmės vietą ar šalį, falsifikuojant oficialius dokumentus, žlugdo šios Sutarties įgyvendinimo tikslą integruoti tekstilės ir aprangos sektorių į GATT 1994. Valstybės narės atitinkamai turi sukurti reikiamas teisės normas ir/arba administracines procedūras, kurios numatytų tokių klausimų sprendimą ir imtis veiksmų klastojimo atžvilgiu. Taip pat valstybės narės susitaria, kad, remdamosi savo vidaus įstatymais ir tvarka, jos visapusiškai bendradarbiaus spręsdamos problemas, kylančias dėl klastojimo.
2. Jeigu kuri nors valstybė narė laiko, kad perkraunant produkciją, keičiant maršrutą, pateikiant klaidingą deklaraciją apie prekės kilmės vietą ar šalį arba falsifikuojant dokumentus yra nesilaikoma šios Sutarties ir kad nesiimama priemonių arba imamasi netinkamų priemonių sprendžiant tokius klausimus ir/arba imantis veiksmų tokio sukčiavimo atžvilgiu, ta valstybė narė turėtų pasikonsultuoti su valstybe nare arba valstybėmis narėmis, kurios yra susijusios su tais klausimais, kad pasiektų abipusiškai priimtiną sprendimą. Tokios konsultacijos turi būti surengtos labai greitai, jei įmanoma, per 30 dienų. Jeigu abipusiškai priimtinas sprendimas nepriimamas, bet kuri aptariamoji valstybė narė gali kreiptis į TKK ir prašyti rekomendacijų tuo klausimu.
3. Valstybės narės susitaria imtis reikiamų veiksmų, neprieštaraujančių jų vidaus įstatymams ir tvarkai, siekdamos sukliudyti, ištirti ir, kai reikia, imtis teisinių ir/arba administracinių veiksmų prieš jų teritorijoje vykdomą klastojimą. Valstybės narės pagal savo vidaus įstatymus ir tvarką susitaria visapusiškai bendradarbiauti klastojimo ar tariamo klastojimo šios Sutarties atžvilgiu atvejais nustatydamos atitinkamus faktus importo, eksporto ir, kai įmanoma, perkrovimo vietose. Susitarta, kad bendradarbiavimas pagal tų šalių vidaus įstatymus ir tvarka apima: tyrimą tokio klastojimo, kuris didina apribotą eksportą į valstybę narę, taikančią tokius apribojimus; visapusišką, kiek įmanoma, keitimąsi dokumentais, korespondencija, ataskaitomis ir kita reikiama informacija; esant prašymui ir nagrinėjant kiekvieną atvejį atskirai, pagalbą apsilankyti gamykloje ir susitikti su reikiamais žmonėmis. Valstybės narės turėtų stengtis išsiaiškinti kiekvieno klastojimo ar tariamo klastojimo aplinkybes, įskaitant ir atitinkamą pačių eksportuotojų ar importuotojų vaidmenį.
4. Ten, kur, atlikus tyrimą, pakanka įrodymų, kad buvo vykdomas klastojimas (t. y. kai turimi tikrosios prekės kilmės šalies ar vietos arba sukčiavimo aplinkybių įrodymai), valstybės narės sutinka, kad turi būti imamasi atitinkamų veiksmų tokiu mastu, kokio reikia šiai problemai spręsti. Tokie veiksmai gali būti atsisakymas priimti prekes, o jeigu prekės jau įvežtos, deramai atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir į tai, kokiu mastu į klastojimą buvo įsitraukusi pati prekių tikrosios kilmės šalis ar vieta, mokesčių pakeitimas tokiu apribojimo lygiu, kuris atspindėtų tikrąją prekių kilmės šalį ar vietą. Taip pat, jeigu yra įrodymų, jog į klastojimą buvo įsitraukusios valstybių narių, kuriose prekės buvo perkraunamos, teritorijos, tokie veiksmai gali apimti ir apribojimų toms valstybėms narėms įvedimą. Bet kokių priemonių laiko ir apimties atžvilgiu kartu galima imtis tik pasikonsultavus su aptariamosiomis valstybėmis narėmis siekiant priimti abipusiškai priimtiną sprendimą, apie kurį visiškai pateisinant turi būti pranešama TKK. Aptariamosios valstybės narės konsultacijų metu gali susitarti ir dėl kitokių priemonių. Apie bet kokį susitarimą taip pat turi būti pranešama TKK, o TKK prireikus gali teikti rekomendacijas aptariamosioms valstybėms narėms. Jeigu abipusiškai priimtino sprendimo priimti nepavyksta, bet kuri aptariamoji valstybė narė tuo klausimu gali kreiptis į TKK, kad šis klausimas būtų kuo greičiau išnagrinėtas ir pateiktos rekomendacijos.
5. Valstybės narės pažymi, kad kai kuriais atvejais gali būti klastojama ir gabenant prekes tranzitu per šalis ar vietoves, nors gabenamos per tranzito teritorijas prekės nėra pakeičiamos ar nepakinta. Jos pažymi, kad apskritai gali būti nepraktiška leisti tokioms tranzito tarnyboms kontroliuoti gabenamas prekes.
6. Valstybės narės sutinka, kad klaidingai deklaruota pluošto sudėtis, prekių kiekis, aprašymas ar klasifikacija taip pat pažeidžia šią Sutartį. Jeigu yra įrodymų, kad siekiant suklastoti buvo pateikta bet kokia klaidinga deklaracija, valstybės narės susitaria, kad turi būti imamasi atitinkamų priemonių, neprieštaraujančių jų vidaus įstatymams ir tvarkai, eksportuotojų arba importuotojų, dalyvavusių tokioje veikloje, atžvilgiu. Jeigu bet kuri valstybė narė laiko, kad šios Sutarties nesilaikoma pateikiant klaidingas deklaracijas ir kad nebuvo imtasi jokių arba buvo imtasi nepakankamų administracinių priemonių sprendžiant ir/arba imantis veiksmų tokio klastojimo atžvilgiu, ta valstybė narė nedelsdama turi pradėti konsultacijas su aptariamąja valstybe nare siekdama abipusiškai priimtino sprendimo. Jeigu tokio sprendimo nepavyksta priimti, tą klausimą bet kuri aptariamoji valstybė narė gali pateikti TKK prašydama rekomendacijų. Ši nuostata nenumato, jog valstybė narė negali daryti techninių pataisymų, kai deklaruotoje informacijoje klaidos yra padaromos dėl aplaidumo.
6 straipsnis
1. Valstybės narės pripažįsta, kad pereinamuoju laikotarpiu gali reikėti taikyti ypatingą laikiną specialiosios rinkos protekcinį (apsaugos) mechanizmą (šioje Sutartyje vadinamą „laikina specialiąja rinkos apsauga“). Laikiną specialiąją rinkos apsaugą bet kuri valstybė narė gali taikyti prekėms, numatytoms priede, išskyrus tas prekes, kurios yra integruotos į GATT 1994 pagal 2 straipsnio nuostatas. Valstybės narės, netaikančios apribojimų, apie kuriuos kalbama 2 straipsnyje, per 60 dienų nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos praneša TKK, nori jos ar ne išlaikyti teisę taikyti šio straipsnio nuostatas. Valstybės narės, kurios nepriėmė protokolų, papildančių Daugiašalę tekstilės sutartį nuo 1986 metų, praneša apie tai per 6 mėnesius nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos. Laikina specialioji rinkos apsauga turi būti taikoma kuo saikingiau derinant su šio straipsnio nuostatomis ir veiksmingu integravimosi proceso pagal šią Sutartį įgyvendinimu.
2. Specialiosios rinkos protekcinė (apsaugos) priemonė gali būti įvesta pagal šį straipsnį tada, kai valstybei narei 5 nustačius įrodoma, kad į jos teritoriją importuojamos tam tikros prekės kiekis taip išaugo, kad gali smarkiai pakenkti ar kelti grėsmę vietinei pramonei, gaminančiai tapačią arba panašią ir/ arba tiesiogiai konkurencingą produkciją. Turi būti akivaizdu, kad žala yra daroma arba grėsmė kyla dėl taip išaugusio tos prekės importo, o ne dėl kitų veiksnių, tokių kaip technologiniai pakeitimai ar vartotojų pasirinkimo pasikeitimai.
3. Valstybė narė, atlikdama didelės žalos ar iškilusios grėsmės tyrimą, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, išnagrinėja tokio importo konkrečiai pramonės šakai daromą poveikį, kurį atspindi atitinkamų ekonomikos kintamųjų, tokių kaip gamybinio pajėgumo, darbo našumo, pajėgumų panaudojimo, atsargų, rinkos dalies, eksporto, atlyginimų, užimtumo, vidaus kainų, pelno ir investicijų pasikeitimai; kiekvienas iš jų atskirai ar kartu sudėjus su kitais veiksniais nebūtinai gali būti lemiami priimant sprendimą.
4. Kiekviena priemonė, kurios imamasi pagal šio straipsnio nuostatas, turi būti taikoma kiekvienos valstybės narės atžvilgiu individualiai. Valstybė narė arba valstybės narės, priskirtinos prie tų, kurioms padaryta didelė žala arba yra iškilusi grėsmė, nurodyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, turi būti įvardytos remiantis tuo, kad staiga ir labai išaugo importas, faktinis ar menamas6, iš tos valstybės narės ar valstybių narių atskirai, kaip motyvą pateikiant importo lygį, palygintą su importo lygiu iš kitų šaltinių, rinkos dalį bei importo ir vidaus kainas per palyginamąjį laikotarpį, kai yra vykdomas komercinis sandoris; nė vienas iš šių veiksnių atskirai ar sudėjus su kitais veiksniais nebūtinai gali būti lemiami priimant sprendimą. Tokia specialioji rinkos protekcinė (apsaugos) priemonė netaikoma eksportui iš bet kurios valstybės narės, kai jos atitinkamos prekės eksportui jau yra taikomi apribojimai pagal šią Sutartį.
5. Laikotarpis, kuriuo galioja didelės žalos ar jos grėsmės nustatymas siekiant taikyti specialiosios rinkos protekcinę (apsaugos) priemonę, neturi būti ilgesnis nei 90 dienų nuo pirmosios pranešimo dienos, kaip numatyta šio straipsnio 7 dalyje.
6. Taikant laikiną specialiąją rinkos apsaugą daugiausia dėmesio, kaip nurodyta toliau, turi būti skiriama eksportuojančių valstybių narių interesams:
a) mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms turi būti suteiktas žymiai palankesnis prekybos režimas, pageidautina visų jo veiksnių atžvilgiu arba bent jau bendrąja prasme, negu režimas, numatytas kitoms valstybių narių grupėms, minimoms šioje straipsnio dalyje;
b) valstybėms narėms, kurių bendra tekstilės ir aprangos eksporto apimtis yra nedidelė palyginti su visa eksporto iš kitų valstybių narių apimtimi ir kuri sudaro tik nedidelį procentą tos produkcijos importo į importuojančią valstybę narę, turi būti taikomas kitoks ir palankesnis prekybos režimas nustatant ekonomines sąlygas, numatytas šio straipsnio 8, 13 ir 14 dalyse; pagal 1 straipsnio 2 ir 3 dalis bus deramai atsižvelgiama į tų tiekėjų prekybos plėtojimo galimybes ir jų poreikį išlaikyti importo komercines apimtis;
c) dėl vilnos produktų iš vilną gaminančių besivystančių valstybių narių, kurių ekonomika ir prekyba tekstile ir apranga priklauso nuo vilnos sektoriaus, kurių bendras tekstilės ir aprangos eksportas susideda beveik išimtinai iš vilnos produktų ir kurių prekybos tekstile ir apranga apimtis yra santykinai nedidelė importuojančių valstybių narių rinkose, turi būti specialiai atsižvelgiama į tokių valstybių narių eksporto poreikius svarstant kvotų dydžius, augimo tempus ir lankstumą;
d) palankesnis prekybos režimas turi būti suteiktas valstybės narės tekstilės ir aprangos produkcijos įvežimui atgal, kai ta valstybė narė eksportavo produkciją į kitą valstybę narę perdirbti ir po to įvežti atgal, kaip numatyta importuojančios valstybės narės įstatymų ir taikoma praktikoje, ir kuriam taikoma pakankama kontrolė ir sertifikavimo tvarka, kai ši produkcija yra importuojama iš valstybės narės, kurios didelę dalį viso tekstilės ir aprangos eksporto sudaro tokio tipo prekyba.
7. Valstybė narė, kuri rengiasi imtis specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių, surengia konsultacijas su valstybe nare arba valstybėmis narėmis, kurios galėtų būti paveiktos tokių priemonių. Prie prašymo konsultuotis turi būti pridedama konkreti ir atitinkama faktinė kuo naujesnė informacija, ypač a ir b pastabų atžvilgiu:
a) dėl šio straipsnio 3 dalyje minėtų veiksnių, kuriais priemonę taikanti valstybė narė pagrindžia savo sprendimą dėl daromos didelės žalos ar iškilusios jos grėsmės ir
b) dėl šio straipsnio 4 dalyje minėtų veiksnių, kuriais remdamasi valstybė narė siūlo imtis specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių atitinkamos valstybės narės arba valstybių narių atžvilgiu. Pateikiant prašymus pagal šią straipsnio dalį, informacija turi būti kuo labiau susijusi su atpažįstamomis produkcijos dalimis ir parodomuoju laikotarpiu, nurodytu šio straipsnio 8 dalyje. Valstybė narė, kuri imasi šių priemonių, taip pat nurodo atitinkamą lygį, iki kurio yra siūloma apriboti aptariamosios produkcijos importą iš atitinkamos valstybės narės arba valstybių narių; tas lygis neturi būti žemesnis nei lygis, nurodytas šio straipsnio 8 dalyje. Konsultacijų prašanti valstybė narė tuo pačiu metu TKK pirmininkui praneša apie prašymą surengti konsultacijas ir prideda visus atitinkamus faktinius duomenis, numatytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, kartu su siūlomu apribojimo lygiu. Pirmininkas praneša TKK nariams, kad yra gautas prašymas surengti konsultacijas, nurodydamas prašymą pateikusią valstybę narę, prekę, dėl kurios svarstomas šis klausimas, ir valstybę narę, kuriai pateikiamas prašymas dėl konsultacijų. Aptariamoji valstybė narė arba valstybės narės greitai atsako į šį prašymą, o konsultacijos turi būti surengtos nedelsiant ir, kaip paprastai, užbaigtos per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
8. Jeigu konsultacijų metu abi pusės supranta, kad pagal situaciją reikia taikyti apribojimus atitinkamos produkcijos eksportui iš aptariamosios valstybės narės arba valstybių narių, tokio apribojimo lygis turi būti nustatytas ne žemesnis negu faktinis eksporto arba importo iš aptariamosios valstybės narės lygis per 12 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi prieš du mėnesius iki to mėnesio, kurio metu buvo pateiktas prašymas surengti konsultacijas.
9. Ribojančios priemonės, dėl kurios susitarta, smulkus apibūdinimas turi būti pateiktas TKK per 60 dienų nuo susitarimo dienos. TKK nustato, ar susitarimas yra pagrįstas pagal šio straipsnio nuostatas. Kad galėtų tai nustatyti, TKK turi turėti pakankamai faktinių duomenų, kurie, kaip minėta šio straipsnio 7 dalyje, buvo pateikiami TKK pirmininkui, kaip ir bet kuri kita atitinkama informacija, kurią pateikė aptariamosios valstybės narės. TKK gali teikti aptariamosioms valstybėms narėms rekomendacijas, kurias laiko tinkamomis.
10. Jeigu valstybės narės per 60 dienų laikotarpį nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas surengti konsultacijas, nesusitarė, valstybė narė, kuri pasiūlė imtis specialiosios rinkos protekcinės (apsaugos) priemonės, 30 dienų laikotarpiu iš karto pasibaigus konsultacijoms skirtam 60 dienų terminui, gali taikyti apribojimą iki importo arba eksporto dienos pagal šio straipsnio nuostatas ir tuo pat metu pranešti apie padėtį TKK. Bet kuri iš konsultacijose dalyvavusių valstybių narių gali pranešti apie padėtį TKK, iki pasibaigs 60 dienų laikotarpis. Bet kuriuo atveju TKK skubiai išnagrinėja šį klausimą, įskaitant ir didelės žalos ar iškilusios jos grėsmės nustatymą ir pasekmes, o aptariamosioms valstybėms narėms 30 dienų laikotarpiu pateikia atitinkamas rekomendacijas. Kad būtų atliktas toks nagrinėjimas, TKK turi turėti pakankamai faktinių duomenų, kurie buvo pateikti TKK pirmininkui, kaip minėta šio straipsnio 7 dalyje, kaip ir bet kokią kitą atitinkamą informaciją, kurią pateikė aptariamosios valstybės narės.
11. Susiklosčius labai neįprastomis ir kritinėmis aplinkybėmis, kai atidėliojimas galėtų padaryti sunkiai atitaisomą žalą, priemonė, numatyta šio straipsnio 10 dalyje, gali būti įvesta laikinai tuo atveju, jeigu prašymas surengti konsultacijas ir pranešimas apie priemonės įvedimą TKK bus pateikti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo priemonės įvedimo. Tuo atveju, kai konsultacijų metu nesusitariama, TKK turi būti pranešama apie konsultacijų pabaigą, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 60 dienų nuo priemonės įgyvendinimo dienos. TKK klausimą išnagrinėja skubos tvarka ir per 30 dienų pateikia atitinkamas rekomendacijas aptariamosioms valstybėms narėms. Jeigu konsultuojantis pavyksta pasiekti susitarimą, valstybės narės praneša apie tai TKK konsultacijoms pasibaigus, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 90 dienų nuo priemonės įgyvendinimo dienos. TKK aptariamosioms valstybėms narėms gali pateikti rekomendacijas, kurias laiko tinkamomis.
12. Valstybė narė gali tęsti priemonių, įvestų laikantis šio straipsnio nuostatų, taikymą: a) iki trejų metų be pratęsimo teisės arba b) iki to laiko, kai prekė bus integruota į GATT 1994, priklausomai nuo to, kas įvyksta pirmiau.
13. Tuo atveju, kai ribojanti priemonė lieka galioti ilgiau nei vienerius metus, vėlesniems metams nustatytas lygis turi būti toks pat kaip pirmiesiems metams nustatytas lygis, padidintas augimo tempu, ne mažesniu kaip 6 procentai per metus, nebent TKK gautų kitą pagrindimą. Svarstomai prekei taikomas apribojimo lygis gali būti viršytas bet kuriais metais per dvejus ateinančius metus pratęsiant ir/arba perkeliant 10 procentų, kurių perkėlimas nesudarys daugiau nei 5 procentų. Jokie kiekybiniai apribojimai negali būti įvedami nei taikomi vienu metu pratęsiant, perkeliant ir taikant šio straipsnio 14 dalies nuostatas.
14. Kai viena valstybė narė pradeda taikyti apribojimus, numatytus pagal šį straipsnį, daugiau negu vienai prekei iš kitos valstybės narės, kiekvienos tų prekių apribojimo lygis, dėl kurio susitarta, pagal šio straipsnio nuostatas gali būti viršytas 7 procentais tuo atveju, kai visam eksportui taikomi apribojimai neviršija pagal šį straipsnį visoms prekėms taikomų apribojimų bendro lygio skaičiuojant sutartiniais vienetais. Tais atvejais, kai laikotarpiai, kurių metu toms prekėms yra taikomi apribojimai, nesutampa, ši nuostata bet kuriam visiškai ar iš dalies sutampančiam laikotarpiui turi būti taikoma pro rata.
15. Jeigu specialioji rinkos protekcinė (apsaugos) priemonė yra taikoma pagal šį straipsnį prekei, kuriai anksčiau pagal DTS jau buvo taikytas apribojimas 12 mėnesių laikotarpiu iki PPO sutarties įsigaliojimo dienos arba pagal 2 ir 6 straipsnio nuostatas, tada naujojo apribojimo lygis turi būti šio straipsnio 8 dalyje numatytas lygis, nebent naujasis apribojimas įsigalioja per vienerius metus nuo:
a) pranešimo, kaip yra numatyta 2 straipsnio 15 dalyje, dėl ankstesnio apribojimo panaikinimo dienos; arba
b) nuo ankstesnio apribojimo, įvesto pagal šio straipsnio arba DTS nuostatas, panaikinimo dienos, ir tuo atveju lygis negali būti aukštesnis nei i) apribojimo lygis per paskutiniųjų 12 mėnesių laikotarpį, per kurį prekei buvo taikomas apribojimas, arba ii) apribojimo lygis, numatytas šio straipsnio 8 dalyje.
16. Kai valstybė narė, netaikanti apribojimo pagal 2 straipsnį, nutaria taikyti apribojimą pagal šio straipsnio nuostatas, ji nustato atitinkamus mechanizmus: a) kuriuose yra atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip nustatyta tarifų klasifikacija ir kiekybiniai vienetai, pagrįsti eksporto ir importo sandorių įprastine praktika, turint omenyje ir pluošto sudėtį, ir konkurenciją dėl tos pačios vidaus rinkos dalies, ir b) kurie leistų išvengti pernelyg didelio skirstymo į kategorijas. Prašyme surengti konsultacijas, minėtas šio straipsnio 7 arba 11 dalyse, bus pateikta visa informacija apie tokius mechanizmus.
7 straipsnis
1. Kaip integravimosi proceso dalis ir turint omenyje atitinkamus įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės prisiėmė Urugvajaus raundo metu, visos valstybės narės imasi tokių priemonių, kurios gali būti reikalingos, kad būtų laikomasi GATT 1994 taisyklių ir tvarkos tam, kad:
a) būtų pasiektos geresnės patekimo į tekstilės ir aprangos produkcijos rinkas galimybės tokiomis priemonėmis kaip tarifų sumažinimas ir „įšaldymas“, netarifinių kliūčių sumažinimas arba panaikinimas, muitinių, administracinių ir licencinių formalumų palengvinimas;
b) būtų užtikrinta, kad bus taikoma sąžiningų ir vienodų prekybos tekstile ir apranga sąlygų politika tokiose srityse kaip dempingo ir antidempingo taisyklės ir procedūros, subsidijos ir kompensacinės priemonės, intelektinės nuosavybės teisių apsauga;
c) imantis priemonių dėl bendros prekybos politikos, būtų išvengta diskriminacijos tekstilės ir aprangos importo atžvilgiu.
Tokios priemonės neturi pažeisti valstybių narių teisių nei įsipareigojimų pagal GATT 1994.
2. Valstybės narės praneša TKK priemones, minėtas šio straipsnio 1 dalyje, kurios yra susijusios su šios Sutarties įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, kad apie šias priemones buvo pranešta kitoms PPO struktūroms, santraukos, parengtos pateikiant nuorodą į pirminį pranešimą, turi pakakti reikalavimams pagal šį punktą įvykdyti. Bet kuri valstybė narė turi teisę pateikti „priešpriešinius pranešimus“ TKK.
3. Kai bet kuri valstybė narė mano, jog kita valstybė narė priemonių, minėtų šio straipsnio 1 dalyje, nesiima ir kad pagal šią Sutartį reglamentuojamų teisių ir įsipareigojimų santykis yra pažeistas, ta valstybė narė gali iškelti šį klausimą atitinkamai PPO struktūrai ir pranešti apie tai TKK. Bet kokie kiti tolesni atitinkamų PPO struktūrų sprendimai ar išvados tampa sudėtine išsamios TKK ataskaitos dalimi.
8 straipsnis
1. Siekiant vykdyti šios Sutarties įgyvendinimo priežiūrą, išnagrinėti visas priemones, kurių yra imamasi pagal šią Sutartį, ir ar jos atitinka Sutartį, bei imtis konkrečių priemonių, kurių reikalauja ši Sutartis, yra įsteigiamas Tekstilės kontrolės komitetas (TKK). TKK sudaro pirmininkas ir 10 narių. Narystė šiame komitete yra proporcinga ir plačiai atstovaujama valstybių narių, o komiteto nariai keičiasi rotacijos principu atitinkamais laiko tarpais. Nariai yra skiriami valstybių narių ir patvirtinami Prekybos prekėmis tarybos dirbti TKK, savo funkcijas jie atlieka ad personam.
2. TKK nustato savo darbo tvarką. Tačiau yra sutariama, kad, TKK pasiekus konsensusą, nereikalaujama, jog nariai, paskirti valstybių narių, susijusių su neišspręsto klausimo nagrinėjimu TKK, išreikštų savo sutikimą arba pritarimą.
3. TKK laikoma nuolatos veikiančia struktūra ir susirenka, kai to reikia, kad galėtų vykdyti funkcijas, privalomas pagal šią Sutartį. Tai priklauso nuo pranešimų ir informacijos, kurias pateikia valstybės narės pagal atitinkamus šios Sutarties straipsnius, papildydamos bet kokia papildoma informacija ar būtinomis detalėmis, kurias valstybės narės gali pateikti arba kurių buvo nuspręsta iš jų prašyti. Tai taip pat gali priklausyti nuo pranešimų arba ataskaitų iš kitų PPO struktūrų ir iš kitų šaltinių, jei tai bus laikoma tinkama.
4. Valstybės narės sudaro viena kitai vienodas sąlygas rengti konsultacijas bet kokiu klausimu, kuris turi reikšmės šios Sutarties galiojimui.
5. Pagal šią Sutartį numatytų dvišalių konsultacijų metu nepriėmus abipusiai priimtino sprendimo, TKK, bet kurios valstybės narės prašymu ir siekdama išsamiai bei nuodugniai ir greitai klausimą apsvarstyti, aptariamosioms valstybėms narėms pateikia rekomendacijas.
6. Bet kurios valstybės narės prašymu, TKK skubiai išnagrinėja kiekvieną konkretų dalyką, kurį ta valstybė narė laiko pažeidžiančiu jos interesus pagal šią Sutartį ir dėl kurio per konsultacijas tarp jos ir valstybės narės arba valstybių narių nepavyko rasti abipusiai priimtino sprendimo. Tokiais klausimais TKK gali pateikti išvadas, kurias laiko tinkamomis, aptariamoms valstybėms narėms taip pat ir dėl patikrinimo pagal šio straipsnio 11 dalį.
7. Prieš suformuluodamas savo rekomendacijas arba išvadas, TKK sušaukia tas valstybes nares, kurioms sprendžiamas klausimas gali turėti įtakos.
8. Bet kai TKK paprašoma pateikti tik rekomendacijas ar išvadas, jis tai turėtų padaryti per 30 dienų, nebent šioje Sutartyje būtų numatytas kitas laikotarpis. Visos tokios rekomendacijos arba išvados turi būti pranešamos tiesiogiai suinteresuotoms valstybėms narėms. Visos rekomendacijos arba išvados taip pat turi būti pateiktos susipažinti Prekybos prekėmis tarybai.
9. Valstybės narės deda pastangas visapusiškai atsižvelgti į TKK pateiktas rekomendacijas, o TKK vykdo tinkamą tokių rekomendacijų įgyvendinimo priežiūrą.
10. Valstybė narė, laikanti, kad ji negali įvykdyti visų TKK rekomendacijų, gavusi tas rekomendacijas, ne vėliau kaip per vieną mėnesį pateikia TKK priežastis, dėl kurių ji rekomendacijų įvykdyti negali. TKK, nuodugniai susipažinęs su pateiktomis priežastimis, pateikia kitas rekomendacijas, kurias jis laiko tinkamomis tuo klausimu. Jeigu ir pateikus kitas rekomendacijas klausimas lieka neišspręstas, bet kuri valstybė narė gali perduoti tą klausimą Ginčų sprendimo tarybai ir vadovautis GATT 1994 XXIII straipsnio 2 dalimi bei atitinkamomis Susitarimo dėl ginčų sprendimo nuostatomis.
11. Siekdama patikrinti, kaip įgyvendinama ši Sutartis, Prekybos prekėmis taryba atlieka pagrindinį patikrinimą prieš kiekvieno integravimo proceso etapo pabaigą. TKK, siekdamas padėti atlikti patikrinimą, bent prieš penkis mėnesius iki kiekvieno etapo pabaigos Prekybos prekėmis tarybai perduoda šios Sutarties įgyvendinimo per tą etapą, kuris yra tikrinamas, išsamią ataskaitą, o ypač tais klausimais, kurie yra susiję su integravimo procesu, laikinų specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių taikymu, ir kurie yra susiję su GATT 1994 taisyklių ir tvarkos taikymu, kaip atitinkamai numato 2, 3, 6 ir 7 straipsniai. Išsamioje TKK ataskaitoje gali būti įtrauktos ir rekomendacijos, kurias TKK laiko reikalingomis pateikti Prekybos prekėmis tarybai.
12. Atsižvelgdama į atliktą patikrinimą, Prekybos prekėmis taryba konsensusu priima tokius sprendimus, kuriuos ji laiko esant tinkamais, kad užtikrintų, jog teisių ir įsipareigojimų santykis šioje Sutartyje nepablogės. Siekdama išspręsti bet kokius ginčus, kurie galėtų kilti dėl klausimų, minėtų 7 straipsnyje, Ginčų sprendimo taryba, nepažeisdama galutinės datos, nustatytos pagal 9 straipsnį, gali keisti 2 straipsnio 14 dalį kitam etapui, eisiančiam atlikus patikrinimą, bet kurios valstybės narės, nevykdančios savo įsipareigojimų pagal šią Sutartį, atžvilgiu.
9 straipsnis
Ši Sutartis ir visi toliau išvardyti apribojimai netenka galios pirmąją 121-ojo mėnesio nuo PPO sutarties įsigaliojimo dieną ir tą dieną tekstilės ir aprangos sektorius turi būti visiškai integruotas į GATT 1994. Ši Sutartis nepratęsiama.
______________
Priedas
PREKIŲ, KURIAS APIMA ŠI SUTARTIS, SĄRAŠAS
1. Šiame priede tekstilės ir aprangos prekės yra išvardytos pagal Suderintos prekių apibūdinimo ir kodavimo sistemos šešiaženklius kodus.
2. Pagal specialiąsias rinkos protekcines (apsaugos) priemones, numatytas 6 straipsnyje, veiksmų bus imamasi atitinkamų tekstilės ir aprangos prekių atžvilgiu nesivadovaujant HS eilutėmis per se.
3. Pagal specialiąsias rinkos protekcines (apsaugos) priemones, numatytas 6 straipsnyje, veiksmų nebus imamasi tokių prekių atžvilgiu:
a) namudinės pramonės rankinėmis staklėmis išaustų audinių ar rankiniu būdu iš tokių audinių pagamintų namudinės pramonės prekių, arba tradicinių liaudies meno tekstilės ir aprangos prekių eksportui iš besivystančių valstybių narių, su sąlyga, kad tokios prekės yra teisingai sertifikuotos pagal aptariamųjų valstybių narių nustatytus susitarimus;
b) istoriškai susiklosčiusiai prekybai tekstilės produkcija, kuria buvo prekiaujama tarptautiniu mastu ir prekybos požiūriu pakankamai dideliais kiekiais iki 1982 metų, tokiai kaip maišai, maišeliai, kiliminiai atlošai, virvės, kelionmaišiai, paklotės, plaušinės ir kilimai, dažniausiai pagaminti iš tokių medžiagų kaip džiutas, plaušai, sizalis, abaka (arba manila), Amerikos agavų pluoštai (megvėjus, henikenas);
c) prekėms, pagamintoms iš gryno šilko.
Tokioms prekėms turi būti taikomos GATT 1994 XIX straipsnio nuostatos taip, kaip yra išaiškinta Sutartyje dėl specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių.
SUDERINTOS PREKIŲ APIBŪDINIMO IR KODAVIMO SISTEMOS (HS) NOMENKLATŪROS XI SKYRIUJE KLASIFIKUOJAMOS PREKĖS (TEKSTILĖS MEDŽIAGOS IR TEKSTILĖS DIRBINIAI)
| HS Nr. |
Prekės aprašymas |
| 50 skirsnis |
Šilkas |
| 5004.00 |
Šilko verpalai (išskyrus šilko atliekų verpalus), neskirti mažmeninei prekybai |
| 5005.00 |
Šilko atliekų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5006.00 |
Šilko verpalai ir šilko atliekų verpalai, skirti mažmeninei prekybai; šilkverpių fibroinas |
| 5007.10 |
Šilko pašukų audiniai |
| 5007.20 |
Audiniai, kurių sudėtyje esantis šilkas arba šilko atliekos, išskyrus šilko pašukas, sudaro ne mažiau kaip 85% masės |
| 5007.90 51 |
Kiti šilko audiniai Vilna, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų |
| skirsnis |
plaukai, ašutų verpalai ir audiniai |
| 5105.10 |
Sukaršta vilna |
| 5105.21 |
Šukuotos vilnos gabalai |
| 5105.29 |
Vilnos sluoksna ir kita šukuota vilna, išskyrus šukuotos vilnos gabalus |
| 5105.30 |
Sukaršti arba šukuoti švelniavilnių gyvūnų plaukai |
| 5106.10 |
Sukarštos vilnos verpalai, kurių sudėtyje esanti vilna sudaro ne mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5106.20 |
Sukarštos vilnos verpalai, kurių sudėtyje esanti vilna sudaro mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5107.10 |
Šukuotos vilnos verpalai, kurių sudėtyje esanti vilna sudaro ne mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5107.20 |
Šukuotos vilnos verpalai, kurių sudėtyje esanti vilna sudaro mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5108.10 |
Sukaršti švelniavilnių gyvūnų plaukai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5108.20 |
Šukuoti švelniavilnių gyvūnų plaukai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5109.10 |
Vilnos arba švelniavilnių gyvūnų plaukų verpalai, kurių sudėtyje esanti vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, skirti mažmeninei prekybai |
| 5109.90 |
Vilnos arba švelniavilnių gyvūnų plaukų verpalai, kurių sudėtyje esanti vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro mažiau kaip 85% masės, skirti mažmeninei prekybai |
| 5110.00 |
Šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai arba ašutų verpalai |
| 5111.11 |
Sukarštos vilnos arba sukarštų švelniavilnių gyvūnų plaukų audiniai, kurių sudėtyje esanti vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 300 g |
| 5111.19 |
Sukarštos vilnos arba sukarštų švelniavilnių gyvūnų plaukų audiniai, kurių sudėtyje esanti vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 300 g |
| 5111.20 |
Sukarštos vilnos arba sukarštų švelniavilnių gyvūnų plaukų audiniai, kurių sudėtyje esanti vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro mažiau kaip 85% masės7 ir maišyti daugiausia arba vien tik su cheminiais siūlais |
| 5111.30 |
Sukarštos vilnos arba sukarštų švelniavilnių gyvūnų plaukų audiniai, kurių sudėtyje esanti vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro mažiau kaip 85% masės8 ir maišyti daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais |
| 5111.90 |
Kiti sukarštos vilnos arba sukarštų švelniavilnių gyvūnų plaukų audiniai, kurių sudėtyje esanti vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro mažiau kaip 85% masės9 |
| 5112.11 |
Šukuotos vilnos arba šukuotų švelniavilnių gyvūnų plaukų audiniai, kurių sudėtyje esanti vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g |
| 5112.19 |
Šukuotos vilnos arba šukuotų švelniavilnių gyvūnų plaukų audiniai, kurių sudėtyje esanti vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g |
| 5112.20 |
Šukuotos vilnos arba šukuotų švelniavilnių gyvūnų plaukų audiniai, kurių sudėtyje esanti vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro mažiau kaip 85% masės, ir maišyti daugiausia arba vien tik su cheminiais siūlais |
| 5112.30 |
Šukuotos vilnos arba šukuotų švelniavilnių gyvūnų plaukų audiniai, kurių sudėtyje esanti vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro mažiau kaip 85% masės, ir maišyti daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais |
| 5112.90 |
Kiti šukuotos vilnos arba šukuotų švelniavilnių gyvūnų plaukų audiniai, kurių sudėtyje esanti vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro mažiau kaip 85% masės |
| 5113.00 |
Šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų arba ašutų audiniai |
| 52 skirsnis |
Medvilnė |
| 5204.11 |
Medvilniniai siuvimo siūlai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5204.19 |
Medvilniniai siuvimo siūlai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5204.20 |
Medvilniniai siuvimo siūlai, skirti mažmeninei prekybai |
| 5205.11 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis ne mažesnis kaip 714,29 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.12 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 714,29 decitekso, bet ne mažesnis kaip 232,56 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.13 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 232,56 decitekso, bet ne mažesnis kaip 192,31 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.14 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 192,31 decitekso, bet ne mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.15 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.21 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis ne mažesnis kaip 714,29 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.22 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 714,29 decitekso, bet ne mažesnis kaip 232,56 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.23 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 232,56 decitekso, bet ne mažesnis kaip 192,31 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.24 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 192,31 decitekso, bet ne mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.25 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.31 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis ne mažesnis kaip 714,29 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.32 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 714,29 decitekso, bet ne mažesnis kaip 232,56 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.33 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 232,56 decitekso, bet ne mažesnis kaip 192,31 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.34 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 192,31 decitekso, bet ne mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.35 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.41 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis ne mažesnis kaip 714,29 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.42 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 714,29 decitekso, bet ne mažesnis kaip 232,56 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.43 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 232,56 decitekso, bet ne mažesnis kaip 192,31 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.44 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 192,31 decitekso, bet ne mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5205.45 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.11 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis ne mažesnis kaip 714,29 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.12 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 714,29 decitekso, bet ne mažesnis kaip 232,56 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.13 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 232,56 decitekso, bet ne mažesnis kaip 192,31 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.14 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 192,31 decitekso, bet ne mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.15 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.21 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis ne mažesnis kaip 714,29 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.22 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 714,29 decitekso, bet ne mažesnis kaip 232,56 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.23 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 232,56 decitekso, bet ne mažesnis kaip 192,31 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.24 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 192,31 decitekso, bet nemažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.25 |
Medvilnės verpalai, vienasiūliai verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių linijinis tankis mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.31 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis ne mažesnis kaip 714,29 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.32 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 714,29 decitekso, bet ne mažesnis kaip 232,56 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.33 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 232,56 decitekso, bet ne mažesnis kaip 192,31 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.34 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 192,31 decitekso, bet ne mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.35 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš nešukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.41 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis ne mažesnis kaip 714,29 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.42 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 714,29 decitekso, bet ne mažesnis kaip 232,56 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.43 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 232,56 decitekso, bet ne mažesnis kaip 192,31 decitekso, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.44 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 192,31 decitekso, bet ne mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5206.45 |
Kiti medvilnės verpalai, daugiasiūliai arba suktieji verpalai iš šukuotų pluoštų, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 125 deciteksai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5207.10 |
Medvilnės verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės, skirti mažmeninei prekybai |
| 5207.90 |
Medvilnės verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės, skirti mažmeninei prekybai |
| 5208.11 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 100 g, nebalinti |
| 5208.12 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 100 g, bet ne didesnė kaip 200 g, nebalinti |
| 5208.13 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, nebalinti |
| 5208.19 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, nebalinti |
| 5208.21 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 100 g, balinti |
| 5208.22 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 100 g, bet ne didesnė kaip 200 g, balinti |
| 5208.23 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, balinti |
| 5208.29 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, balinti |
| 5208.31 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 100 g, dažyti |
| 5208.32 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 100 g, bet ne didesnė kaip 200 g, dažyti10 |
| 5208.33 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, dažyti |
| 5208.39 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, dažyti |
| 5208.41 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 100 g, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5208.42 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 100 g, bet ne didesnė kaip 200 g, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5208.43 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5208.49 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5208.51 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 100 g, marginti |
| 5208.52 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 100 g, bet ne didesnė kaip 200 g, marginti |
| 5208.53 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, marginti |
| 5208.59 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, marginti |
| 5209.11 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, nebalinti |
| 5209.12 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, nebalinti |
| 5209.19 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, nebalinti |
| 5209.21 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, balinti |
| 5209.22 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, balinti |
| 5209.29 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, balinti |
| 5209.31 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, dažyti |
| 5209.32 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, dažyti |
| 5209.39 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, dažyti |
| 5209.41 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5209.42 |
Medvilniniai džinsiniai audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g |
| 5209.43 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, išskyrus džinsinius, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5209.49 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5209.51 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, marginti |
| 5209.52 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, išskyrus džinsinį, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, marginti |
| 5209.59 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85% masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, marginti |
| 5210.11 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, nebalinti |
| 5210.12 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, nebalinti |
| 5210.19 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, nebalinti |
| 5210.21 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, balinti |
| 5210.22 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, balinti |
| 5210.29 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, balinti |
| 5210.31 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, dažyti |
| 5210.32 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, dažyti |
| 5210.39 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, dažyti |
| 5210.41 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5210.42 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5210.49 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5210.51 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, marginti |
| 5210.52 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, marginti |
| 5210.59 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, marginti |
| 5211.11 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, nebalinti |
| 5211.12 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, nebalinti |
| 5211.19 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, nebalinti |
| 5211.21 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, balinti |
| 5211.22 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, balinti |
| 5211.29 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, balinti |
| 5211.31 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, dažyti |
| 5211.32 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, dažyti |
| 5211.39 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, dažyti |
| 5211.41 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5211.42 |
Medvilniniai džinsiniai audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais |
| 5211.43 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, išskyrus džinsinius, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5211.49 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5211.51 |
Medvilniniai drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, marginti |
| 5211.52 |
Medvilniniai saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, marginti |
| 5211.59 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje esanti medvilnė sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais, marginti |
| 5212.11 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, nebalinti |
| 5212.12 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, balinti |
| 5212.13 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, dažyti |
| 5212.14 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5212.15 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g, marginti |
| 5212.21 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, nebalinti |
| 5212.22 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, balinti |
| 5212.23 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, dažyti |
| 5212.24 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5212.25 |
Kiti pinti medvilniniai audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g, marginti |
| 53 skirsnis |
Kiti augaliniai tekstilės pluoštai; popieriaus verpalai ir popieriaus verpalų audiniai |
| 5306.10 |
Lino verpalai, vienasiūliai |
| 5306.20 |
Lino verpalai, daugiasiūliai arba suktieji |
| 5307.10 |
Džiuto arba kitų luobinių tekstilės pluoštų verpalai, vienasiūliai |
| 5307.20 |
Džiuto arba kitų luobinių tekstilės pluoštų verpalai, daugiasiūliai arba suktieji |
| 5308.20 |
Sėjamosios kanapės verpalai |
| 5308.90 |
Kitų augalinių tekstilės pluoštų verpalai |
| 5309.11 |
Lino audiniai, kurių sudėtyje esantis linas sudaro ne mažiau kaip 85% masės, nebalinti arba balinti |
| 5309.19 |
Kiti lino audiniai, kurių sudėtyje esantis linas sudaro ne mažiau kaip 85% masės |
| 5309.21 |
Lino audiniai, kurių sudėtyje esantis linas sudaro mažiau kaip 85% masės, nebalinti arba balinti |
| 5309.29 |
Kiti lino audiniai, kurių sudėtyje esantis linas sudaro mažiau kaip 85% masės |
| 5310.10 |
Džiuto arba kitų luobinių tekstilės pluoštų audiniai, nebalinti |
| 5310.90 |
Kiti džiuto arba kitų luobinių tekstilės pluoštų audiniai |
| 5311.00 |
Kitų augalinių tekstilės pluoštų audiniai, popieriaus verpalų audiniai |
|
|
|
| 54 skirsnis |
Cheminiai siūlai (gijos) |
| 5401.10 |
Siuvimo siūlai iš sintetinių siūlų (gijų) |
| 5401.20 |
Siuvimo siūlai iš dirbtinių siūlų (gijų) |
| 5402.10 |
Labai atsparūs tempimui nailono arba kitų poliamidų verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.20 |
Labai atsparūs poliesterių verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.31 |
Kiti tekstūruotieji nailono arba kitų poliamidų verpalai, kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis ne didesnis kaip 50 teksų, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.32 |
Kiti tekstūruotieji nailono arba kitų poliamidų verpalai, kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis didesnis kaip 50 teksų, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.33 |
Kiti tekstūruotieji poliesterių verpalai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.39 |
Kiti tekstūruotieji sintetinių siūlų (gijų) verpalai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.41 |
Kiti vienasiūliai nailono arba kitų poliamidų verpalai, nesuktieji, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.42 |
Kiti vienasiūliai poliesterių verpalai, iš dalies orientuoti, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.43 |
Kiti vienasiūliai poliesterių verpalai, nesuktieji, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.49 |
Kiti vienasiūliai sintetinių siūlų (gijų) verpalai, nesuktieji, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.51 |
Vienasiūliai nailono arba kitų poliamidų verpalai, kurių sukrumas didesnis kaip 50 sūkių/m, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.52 |
Vienasiūliai poliesterių verpalai, kurių sukrumas didesnis kaip 50 sūkių/m, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.59 |
Kiti vienasiūliai sintetinių siūlų (gijų) verpalai, kurių sukrumas didesnis kaip 50 sūkių/m, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.61 |
Kiti nailono arba kitų poliamidų verpalai, daugiasiūliai arba suktieji, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.62 |
Kiti poliesterių verpalai, daugiasiūliai arba suktieji, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5402.69 |
Kiti sintetinių siūlų (gijų) verpalai, daugiasiūliai arba suktieji, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5403.10 |
Labai atsparūs tempimui viskozinio šilko verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), neskirti mažmeninei prekybai |
| 5403.20 |
Kiti tekstūruotieji dirbtinių siūlų (gijų) verpalai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5403.31 |
Kiti vienasiūliai viskozinio šilko verpalai, nesuktieji, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5403.32 |
Kiti vienasiūliai viskozinio šilko verpalai, kurių sukrumas didesnis kaip 120 sūkių/m, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5403.33 |
Kiti vienasiūliai celiuliozės acetato verpalai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5403.39 |
Kiti vienasiūliai dirbtinių siūlų (gijų) verpalai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5403.41 |
Kiti viskozinio šilko verpalai, daugiasiūliai arba suktieji, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5403.42 |
Kiti celiuliozės acetato verpalai, daugiasiūliai arba suktieji, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5403.49 |
Kiti dirbtinių siūlų (gijų) verpalai, daugiasiūliai arba suktieji, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5404.10 |
Sintetiniai monosiūlai, kurių linijinis tankis ne mažesnis kaip 67 deciteksai, o bet kuris skerspjūvio matmuo ne didesnis kaip 1 mm |
| 5404.90 |
Juostelės ir panašūs dirbiniai iš sintetinių tekstilės medžiagų, kurių matomasis plotis ne didesnis kaip 5 mm |
| 5405.00 |
Dirbtiniai monosiūlai, kurių linijinis tankis 67 deciteksai, o bet kuris skerspjūvio matmuo ne didesnis kaip 1 mm11; juostelės iš dirbtinių tekstilės medžiagų, kurių matomasis plotis ne didesnis kaip 5 mm |
| 5406.10 |
Sintetinių siūlų (gijų) verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), skirti mažmeninei prekybai |
| 5406.20 |
Dirbtinių siūlų (gijų) verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), skirti mažmeninei prekybai |
| 5407.10 |
Audiniai iš labai atsparių tempimui nailono, kitų poliamidų arba poliesterių verpalų |
| 5407.20 |
Audiniai iš juostelių arba iš panašių sintetinių tekstilės medžiagų |
| 5407.30 |
Audiniai, nurodyti XI skyriaus 9 pastaboje (lygiagrečių sintetinių tekstilės verpalų sluoksniai) |
| 5407.41 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys nailono arba kitų poliamidų siūlai (gijos) sudaro ne mažiau kaip 85% masės, nebalinti arba balinti |
| 5407.42 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys nailono arba kitų poliamidų siūlai (gijos) sudaro ne mažiau kaip 85% masės, dažyti |
| 5407.43 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys nailono arba kitų poliamidų siūlai (gijos) sudaro ne mažiau kaip 85% masės, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5407.44 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys nailono arba kitų poliamidų siūlai (gijos) sudaro ne mažiau kaip 85% masės, marginti |
| 5407.51 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys tekstūruotieji poliesterių siūlai (gijos) sudaro ne mažiau kaip 85% masės, nebalinti arba balinti |
| 5407.52 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys tekstūruotieji poliesterių siūlai (gijos) sudaro ne mažiau kaip 85% masės, dažyti |
| 5407.53 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys tekstūruotieji poliesterių siūlai (gijos) sudaro ne mažiau kaip 85% masės, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5407.54 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys tekstūruotieji poliesterių siūlai (gijos) sudaro ne mažiau kaip 85% masės, marginti |
| 5407.60 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys netekstūruotieji poliesterių siūlai (gijos) sudaro ne mažiau kaip 85% masės |
| 5407.71 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys sintetiniai siūlai (gijos) sudaro ne mažiau kaip 85% masės, nebalinti arba balinti |
| 5407.72 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys sintetiniai siūlai (gijos) sudaro ne mažiau kaip 85% masės, dažyti |
| 5407.73 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys sintetiniai siūlai (gijos) sudaro ne mažiau kaip 85% masės, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5407.74 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys sintetiniai siūlai (gijos) sudaro ne mažiau kaip 85% masės, marginti |
| 5407.81 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys sintetiniai siūlai (gijos) sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, nebalinti arba balinti |
| 5407.82 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys sintetiniai siūlai (gijos) sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, dažyti |
| 5407.83 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys sintetiniai siūlai (gijos) sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5407.84 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys sintetiniai siūlai (gijos) sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, marginti |
| 5407.91 |
Kiti sintetinių siūlų (gijų) audiniai, nebalinti arba balinti |
| 5407.92 |
Kiti sintetinių siūlų (gijų) audiniai, dažyti |
| 5407.93 |
Kiti sintetinių siūlų (gijų) audiniai, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5407.94 |
Kiti sintetinių siūlų (gijų) audiniai, marginti |
| 5408.10 |
Audiniai iš labai atsparių tempimui viskozinio (dirbtinio) šilko verpalų |
| 5408.21 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai siūlai (gijos), juostelės arba panašūs dirbiniai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, nebalinti arba balinti |
| 5408.22 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai siūlai (gijos), juostelės arba panašūs dirbiniai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, dažyti |
| 5408.23 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai siūlai (gijos), juostelės arba panašūs dirbiniai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5408.24 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai siūlai (gijos), juostelės arba panašūs dirbiniai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, marginti |
| 5408.31 |
Kiti dirbtinių siūlų (gijų) audiniai, nebalinti arba balinti |
| 5408.32 |
Kiti dirbtinių siūlų (gijų) audiniai, dažyti |
| 5408.33 |
Kiti dirbtinių siūlų (gijų) audiniai, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5408.34 |
Kiti dirbtinių siūlų (gijų) audiniai, marginti |
| 55 skirsnis |
Cheminiai štapelio pluoštai |
| 5501.10 |
Nailono arba kitų poliamidų siūlų (gijų) gniužulai |
| 5501.20 |
Poliesterių siūlų (gijų) gniužulai |
| 5501.30 |
Akrilo arba modifikuotojo akrilo siūlų (gijų) gniužulai |
| 5501.90 |
Kitų sintetinių siūlų (gijų) gniužulai |
| 5502.00 |
Dirbtinių siūlų (gijų) gniužulai |
| 5503.10 |
Nailono arba kitų poliamidų pluoštai, nekaršti, nešukuoti ir kitu būdu neparuošti verpimui |
| 5503.20 |
Poliesterių pluoštai, nekaršti, nešukuoti ir kitu būdu neparuošti verpimui |
| 5503.30 |
Akrilo arba modifikuotojo akrilo pluoštai, nekaršti, nešukuoti ir kitu būdu neparuošti verpimui |
| 5503.40 |
Polipropileno pluoštai, nekaršti, nešukuoti ir kitu būdu neparuošti verpimui |
| 5503.90 |
Kiti sintetiniai štapelio pluoštai, nekaršti, nešukuoti ir kitu būdu neparuošti verpimui |
| 5504.10 |
Viskozės pluoštai, nekaršti, nešukuoti ir kitu būdu neparuošti verpimui |
| 5504.90 |
Dirbtiniai štapelio pluoštai, išskyrus viskozę, nekaršti, nešukuoti ir kitu būdu neparuošti verpimui |
| 5505.10 |
Sintetinių pluoštų atliekos |
| 5505.20 |
Dirbtinių pluoštų atliekos |
| 5506.10 |
Nailono arba kitų poliamidų pluoštai, sukaršti, šukuoti arba kitu būdu paruošti verpimui |
| 5506.20 |
Poliesterių pluoštai, sukaršti, šukuoti arba kitu būdu paruošti verpimui |
| 5506.30 |
Akrilo ir modifikuotojo akrilo pluoštai, sukaršti, šukuoti arba kitu būdu paruošti verpimui |
| 5506.90 |
Kiti sintetiniai štapelio pluoštai, sukaršti, šukuoti arba kitu būdu paruošti verpimui |
| 5507.00 |
Dirbtiniai štapelio pluoštai, sukaršti, šukuoti arba kitu būdu paruošti verpimui |
| 5508.10 |
Siuvimo siūlai iš sintetinių štapelio pluoštų |
| 5508.20 |
Siuvimo siūlai iš dirbtinių štapelio pluoštų |
| 5509.11 |
Vienasiūliai verpalai, kurių sudėtyje esantys nailono arba kitų poliamidų pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.12 |
Kiti daugiasiūliai arba suktieji verpalai, kurių sudėtyje esantys nailono arba kitų poliamidų pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.21 |
Vienasiūliai verpalai, kurių sudėtyje esantys poliesterių pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.22 |
Kiti daugiasiūliai arba suktieji verpalai, kurių sudėtyje esantys poliesterių pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.31 |
Vienasiūliai verpalai, kurių sudėtyje esantys akrilo arba modifikuotojo akrilo pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.32 |
Kiti daugiasiūliai arba suktieji verpalai, kurių sudėtyje esantys akrilo arba modifikuotojo akrilo pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.41 |
Vienasiūliai verpalai, kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.42 |
Kiti daugiasiūliai arba suktieji verpalai, kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.51 |
Kiti verpalai iš poliesterių pluoštų, maišytų daugiausia arba vien tik su dirbtiniais štapelio pluoštais, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.52 |
Kiti verpalai iš poliesterių pluoštų, maišytų daugiausia arba vien tik su vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukais, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.53 |
Kiti verpalai iš poliesterių pluoštų, maišytų daugiausia arba vien tik su medvilne, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.59 |
Kiti verpalai iš poliesterių pluoštų, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.61 |
Kiti verpalai iš akrilo pluoštų, maišytų daugiausia arba vien tik su vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukais, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.62 |
Kiti verpalai iš akrilo pluoštų, maišytų daugiausia arba vien tik su medvilne, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.69 |
Kiti verpalai iš akrilo pluoštų, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.91 |
Kiti verpalai iš kitų sintetinių štapelio pluoštų, maišytų daugiausia arba vien tik su vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukais |
| 5509.92 |
Kiti verpalai iš kitų sintetinių štapelio pluoštų, maišytų daugiausia arba vien tik su medvilne, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5509.99 |
Kiti verpalai iš kitų sintetinių štapelio pluoštų, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5510.11 |
Vienasiūliai verpalai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5510.12 |
Kiti daugiasiūliai arba suktieji verpalai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5510.20 |
Kiti dirbtinių štapelio pluoštų verpalai, maišyti daugiausia arba vien tik su vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukais, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5510.30 |
Kiti dirbtinių štapelio pluoštų verpalai, maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5510.90 |
Kiti dirbtinių štapelio pluoštų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai |
| 5511.10 |
Verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, skirti mažmeninei prekybai |
| 5511.20 |
Kiti verpalai, kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės, skirti mažmeninei prekybai |
| 5511.30 |
Dirbtinių štapelio pluoštų verpalai (išskyrus siuvimo siūlus), skirti mažmeninei prekybai |
| 5512.11 |
Audiniai, kurių sudėtyje esantys poliesterių pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, nebalinti arba balinti |
| 5512.19 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys poliesterių pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, išskyrus nebalintus arba balintus |
| 5512.21 |
Audiniai, kurių sudėtyje esantys akrilo pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, nebalinti arba balinti |
| 5512.29 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys akrilo pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, išskyrus nebalintus arba balintus |
| 5512.91 |
Audiniai, kurių sudėtyje esantys kiti sintetiniai štapelio pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, nebalinti arba balinti |
| 5512.99 |
Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantys kiti sintetiniai štapelio pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, išskyrus nebalintus arba balintus |
| 5513.11 |
Poliesterių pluoštų drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, nebalinti arba balinti |
| 5513.12 |
Poliesterių pluoštų saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, nebalinti arba balinti |
| 5513.13 |
Kiti poliesterių pluoštų audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, nebalinti arba balinti |
| 5513.19 |
Kitų sintetinių štapelio pluoštų audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, nebalinti arba balinti |
| 5513.21 |
Poliesterių pluoštų drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, dažyti |
| 5513.22 |
Poliesterių pluoštų saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, dažyti |
| 5513.23 |
Kiti poliesterių pluoštų audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, dažyti |
| 5513.29 |
Kitų sintetinių štapelio pluoštų audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, dažyti |
| 5513.31 |
Poliesterių pluoštų drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5513.32 |
Poliesterių pluoštų saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5513.33 |
Kiti poliesterių pluoštų audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5513.39 |
Kitų sintetinių štapelio pluoštų audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5513.41 |
Poliesterių pluoštų drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, marginti |
| 5513.42 |
Poliesterių pluoštų saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, marginti |
| 5513.43 |
Kiti poliesterių pluoštų audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, marginti |
| 5513.49 |
Kitų sintetinių štapelio pluoštų audiniai, kurių m2 masė ne didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, marginti |
| 5514.11 |
Poliesterių pluoštų drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, nebalinti arba balinti |
| 5514.12 |
Poliesterių pluoštų saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, nebalinti arba balinti |
| 5514.13 |
Kiti poliesterių pluoštų audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, nebalinti arba balinti |
| 5514.19 |
Kitų sintetinių štapelio pluoštų audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, nebalinti arba balinti |
| 5514.21 |
Poliesterių pluoštų drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, dažyti |
| 5514.22 |
Poliesterių pluoštų saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, dažyti |
| 5514.23 |
Poliesterių pluoštų audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, dažyti |
| 5514.29 |
Kitų sintetinių štapelio pluoštų audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, dažyti |
| 5514.31 |
Poliesterių pluoštų drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5514.32 |
Poliesterių pluoštų saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5514.33 |
Kiti poliesterių pluoštų audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5514.39 |
Kitų sintetinių štapelio pluoštų audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5514.41 |
Poliesterių pluoštų drobinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, marginti |
| 5514.42 |
Poliesterių pluoštų saržinio pynimo audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, marginti |
| 5514.43 |
Kiti poliesterių pluoštų audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, marginti |
| 5514.49 |
Kitų sintetinių štapelio pluoštų audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 170 g ir kurių sudėtyje esantys sintetiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir yra maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, marginti |
| 5515.11 |
Kiti poliesterių pluoštų, maišytų daugiausia arba vien tik su viskozinio šilko pluoštais, audiniai |
| 5515.12 |
Kiti poliesterių pluoštų, maišytų daugiausia arba vien tik su cheminiais siūlais (gijomis), audiniai |
| 5515.13 |
Kiti poliesterių pluoštų, maišytų daugiausia arba vien tik su vilna, arba su švelniavilnių gyvūnų plaukais, audiniai |
| 5515.19 |
Kiti poliesterių pluoštų audiniai |
| 5515.21 |
Kiti akrilo pluoštų, maišytų daugiausia arba vien tik su cheminiais siūlais (gijomis), audiniai |
| 5515.22 |
Kiti akrilo pluoštų, maišytų daugiausia arba vien tik su vilna, arba su švelniavilnių gyvūnų plaukais, audiniai |
| 5515.29 |
Kiti akrilo arba modifikuotojo akrilo pluoštų audiniai |
| 5515.91 |
Kiti kitų sintetinių štapelio pluoštų audiniai, maišyti daugiausia arba vien tik su cheminiais siūlais (gijomis) |
| 5515.92 |
Kiti kitų sintetinių štapelio pluoštų audiniai, maišyti daugiausia arba vien tik su vilna, arba su švelniavilnių gyvūnų plaukais |
| 5515.99 |
Kiti sintetinių štapelio pluoštų audiniai |
| 5516.11 |
Audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, nebalinti arba balinti |
| 5516.12 |
Audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, dažyti |
| 5516.13 |
Audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5516.14 |
Audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro ne mažiau kaip 85% masės, marginti |
| 5516.21 |
Dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir maišyti daugiausia arba vien tik su cheminiais siūlais (gijomis), nebalinti arba balinti |
| 5516.22 |
Dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir maišyti daugiausia arba vien tik su cheminiais siūlais (gijomis), dažyti |
| 5516.23 |
Dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir maišyti daugiausia arba vien tik su cheminiais siūlais (gijomis), iš įvairių spalvų verpalų |
| 5516.24 |
Dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir maišyti daugiausia arba vien tik su cheminiais siūlais (gijomis), marginti |
| 5516.31 |
Dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir maišyti daugiausia arba vien tik su vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukais, nebalinti arba balinti |
| 5516.32 |
Dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir maišyti daugiausia arba vien tik su vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukais, dažyti |
| 5516.33 |
Dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir maišyti daugiausia arba vien tik su vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukais, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5516.34 |
Dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir maišyti daugiausia arba vien tik su vilna arba švelniavilnių gyvūnų plaukais, marginti |
| 5516.41 |
Dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, nebalinti arba balinti |
| 5516.42 |
Dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, dažyti |
| 5516.43 |
Dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5516.44 |
Dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, kurių sudėtyje esantys dirbtiniai štapelio pluoštai sudaro mažiau kaip 85% masės ir maišyti daugiausia arba vien tik su medvilne, marginti |
| 5516.91 |
Kiti dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, nebalinti arba balinti |
| 5516.92 |
Kiti dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, dažyti |
| 5516.93 |
Kiti dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, iš įvairių spalvų verpalų |
| 5516.94 |
Kiti dirbtinių štapelio pluoštų audiniai, marginti |
|
|
|
| 56 skirsnis |
Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; specialieji verpalai; virvės, virvelės, lynai bei jų dirbiniai |
| 5601.10 |
Sanitariniai vatos iš tekstilės medžiagų dirbiniai, t. y. higieniniai paketai ir tamponai |
| 5601.21 |
Vata iš medvilnės ir kiti vatos dirbiniai, išskyrus sanitarinius dirbinius |
| 5601.22 |
Vata iš cheminių pluoštų ir jos dirbiniai, išskyrus sanitarinius dirbinius |
| 5601.29 |
Vata iš kitų tekstilės medžiagų ir jos dirbiniai, išskyrus sanitarinius dirbinius |
| 5601.30 |
Tekstilės pūkai, dulkės ir gumuliukai |
| 5602.10 |
Badytinis veltinys ir medžiagos iš tekstilės pluoštų klojinio, sutvirtinto kilpiniu dygsniavimu |
| 5602.21 |
Veltinys, išskyrus badytinį, iš vilnos arba švelniavilnių gyvūnų plaukų, neįmirkytas, neaptrauktas, nepadengtas ir nelaminuotasis |
| 5602.29 |
Veltinys, išskyrus badytinį, iš kitų tekstilės medžiagų, neįmirkytas, neaptrauktas, nepadengtas ir nelaminuotasis |
| 5602.90 |
Kitas veltinys iš tekstilės medžiagų |
| 5603.00 |
Neaustinės medžiagos, įmirkytos arba neįmirkytos, aptrauktos arba neaptrauktos, padengtos arba nepadengtos, laminuotosios arba nelaminuotosios |
| 5604.10 |
Guminiai siūlai ir kordas, aptraukti tekstilės medžiagomis |
| 5604.20 |
Labai atsparūs tempimui poliesterių, nailono, kitų poliamidų arba viskozinio šilko verpalai, aptraukti ir pan. |
| 5604.90 |
Kiti tekstilės verpalai, juostelės ir panašūs dirbiniai, įmirkyti, aptraukti arba padengti guma arba plastikais |
| 5605.00 |
Metalizuotieji verpalai, turintys tekstilės verpalų pavidalą, su metaliniais siūlais, juostelėmis arba milteliais |
| 5606.00 |
Apsuktieji verpalai; pūkiniai verpalai; apvaliai megztieji siūlai |
| 5607.10 |
Virvės, virvelės, lynai iš džiuto arba iš kitų luobinių tekstilės pluoštų |
| 5607.21 |
Špagatai, pakavimo virvės iš sizalio arba iš kitų Agave genties augalų tekstilės pluoštų |
| 5607.29 |
Kitos virvės, virvelės, lynai iš sizalio tekstilės pluoštų |
| 5607.30 |
Virvės, virvelės, lynai iš abakos arba iš kitų tvirtų (lapinių) pluoštų |
| 5607.41 |
Špagatai arba pakavimo virvės iš polietileno arba iš polipropileno |
| 5607.49 |
Kitos virvės, virvelės, lynai iš polietileno arba iš polipropileno |
| 5607.50 |
Virvės, virvelės, lynai iš kitų sintetinių pluoštų |
| 5607.90 |
Virvės, virvelės, lynai iš kitų medžiagų |
| 5608.11 |
Gatavi žvejybos tinklai iš cheminių tekstilės medžiagų |
| 5608.19 |
Tinklai, rišti iš virvių, virvelių arba lynų ir kiti gatavi tinklai iš cheminių tekstilės medžiagų |
| 5608.90 |
Kiti tinklai, rišti iš virvių, virvelių arba lynų ir gatavi tinklai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 5609.00 |
Dirbiniai iš verpalų, juostelių, virvių, virvelių, lynų |
|
|
|
| 57 skirsnis |
Kilimai ir kitos tekstilinės grindų dangos |
| 5701.10 |
Rištiniai kilimai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 5701.90 |
Rištiniai kilimai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 5702.10 |
„Kelem“, „Schumacks“, „Karamanie“ ir panašūs rankomis austi tekstiliniai kilimėliai |
| 5702.20 |
Grindų dangos iš kokoso pluošto (plaušų) |
| 5702.31 |
Kiti austiniai pūkinės dangos pavidalo kilimai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, negatavi |
| 5702.32 |
Kiti austiniai pūkinės dangos pavidalo kilimai iš cheminių tekstilės medžiagų, negatavi |
| 5702.39 |
Kiti austiniai pūkinės dangos pavidalo kilimai iš kitų tekstilės medžiagų, negatavi |
| 5702.41 |
Kiti austiniai pūkinės dangos pavidalo kilimai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, gatavi |
| 5702.42 |
Kiti austiniai pūkinės dangos pavidalo kilimai iš cheminių tekstilės medžiagų, gatavi |
| 5702.49 |
Kiti austiniai pūkinės dangos pavidalo kilimai iš kitų tekstilės medžiagų, gatavi |
| 5702.51 |
Kiti austiniai kilimai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, negatavi |
| 5702.52 |
Kiti austiniai kilimai iš cheminių tekstilės medžiagų, negatavi |
| 5702.59 |
Kiti austiniai kilimai iš kitų tekstilės medžiagų, negatavi |
| 5702.91 |
Kiti austiniai kilimai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, gatavi |
| 5702.92 |
Kiti austiniai kilimai iš cheminių tekstilės medžiagų, gatavi |
| 5702.99 |
Kiti austiniai kilimai iš kitų tekstilės medžiagų, gatavi |
| 5703.10 |
Kuokštuoti kilimai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 5703.20 |
Kuokštuoti kilimai iš nailono ir kitų poliamidų |
| 5703.30 |
Kuokštuoti kilimai iš kitų cheminių tekstilės medžiagų |
| 5703.90 |
Kuokštuoti kilimai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 5704.10 |
Tekstilinės grindų dangos lakštai iš veltinio, kurių maksimalus paviršiaus plotas 0,3 m2 |
| 5704.90 |
Kiti tekstiliniai kilimai iš veltinio |
| 5705.00 |
Kiti kilimai ir kitos tekstilinės grindų dangos |
|
|
|
| 58 skirsnis |
Specialieji audiniai; kuokštuoti tekstilės audiniai; nėriniai; gobelenai ir kt. |
| 5801.10 |
Pūkiniai audiniai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus pūkinius rankšluosčių ir siauruosius audinius |
| 5801.21 |
Audiniai iš medvilnės su nepakirptomis ataudų kilpelėmis, išskyrus pūkinius rankšluosčių ir siauruosius audinius |
| 5801.22 |
Pakirptas velvetas iš medvilnės, išskyrus siauruosius audinius |
| 5801.23 |
Kiti audiniai iš medvilnės su ataudų kilpelėmis |
| 5801.24 |
Audiniai iš medvilnės su nepakirptais metmenų pūkeliais, išskyrus pūkuotus rankšluosčių ir siauruosius audinius |
| 5801.25 |
Audiniai iš medvilnės su pakirptais metmenų pūkeliais, išskyrus pūkinius rankšluosčių ir siauruosius audinius |
| 5801.26 |
Medvilniniai audiniai iš pūkinių verpalų, išskyrus siauruosius audinius |
| 5801.31 |
Audiniai iš cheminių pluoštų su nepakirptomis ataudų kilpelėmis, išskyrus pūkinius rankšluosčių ir siauruosius audinius |
| 5801.32 |
Pakirptas velvetas iš cheminių pluoštų, išskyrus siauruosius audinius |
| 5801.33 |
Kiti audiniai iš cheminių pluoštų su ataudų kilpelėmis |
| 5801.34 |
Audiniai iš cheminių pluoštų su nepakirptais metmenų pūkeliais, išskyrus pūkinius rankšluosčių ir siauruosius audinius |
| 5801.35 |
Audiniai iš cheminių pluoštų su pakirptais metmenų pūkeliais, išskyrus pūkinius rankšluosčių ir siauruosius audinius |
| 5801.36 |
Audiniai iš pūkinių verpalų iš cheminių pluoštų, išskyrus siauruosius audinius |
| 5801.90 |
Pūkiniai audiniai ir audiniai iš pūkinių verpalų iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus pūkinius rankšluosčių ir siauruosius audinius |
| 5802.11 |
Kilpiniai medvilniniai rankšluosčių audiniai ir panašūs kilpiniai medvilniniai audiniai, išskyrus siauruosius audinius, nebalinti |
| 5802.19 |
Kilpiniai medvilniniai rankšluosčių audiniai ir panašūs kilpiniai medvilniniai audiniai, išskyrus nebalintus ir siauruosius audinius |
| 5802.20 |
Kilpiniai rankšluosčių audiniai ir panašūs kilpiniai audiniai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus siauruosius audinius |
| 5802.30 |
Kuokštuoti tekstilės audiniai, išskyrus audinius, klasifikuojamus 57.03 pozicijoje |
| 5803.10 |
Gazas iš medvilnės, išskyrus siauruosius audinius |
| 5803.90 |
Gazas iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus siauruosius audinius |
| 5804.10 |
Tiulis ir kitos tinklinės medžiagos, išskyrus austas, megztas arba nertas medžiagas |
| 5804.21 |
Mechaniniu būdu pagaminti nėriniai iš cheminių pluoštų, nėriniai rietime, turintys juostų arba raštų pavidalą |
| 5804.29 |
Mechaniniu būdu pagaminti nėriniai iš kitų tekstilės medžiagų, nėriniai rietime, turintys juostų arba raštų pavidalą |
| 5804.30 |
Rankų darbo nėriniai, nėriniai rietime, turintys juostų arba raštų pavidalą |
| 5805.00 |
Rankomis austi gobelenai ir siuvinėti gobelenai, gatavi arba negatavi |
| 5806.10 |
Siaurieji pūkiniai audiniai ir siaurieji audiniai iš pūkinių verpalų |
| 5806.20 |
Kiti siaurieji audiniai, kurių sudėtyje esantys elastomeriniai pluoštai ir guminiai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5% masės |
| 5806.31 |
Kiti siaurieji medvilniniai audiniai |
| 5806.32 |
Kiti siaurieji audiniai iš cheminių pluoštų |
| 5806.39 |
Kiti siaurieji audiniai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 5806.40 |
Audiniai, kuriuos sudaro tik metmenys be ataudų, surišti adhezyvais |
| 5807.10 |
Etiketės, emblemos ir panašūs austiniai dirbiniai iš tekstilės medžiagų |
| 5807.90 |
Kitos etiketės, emblemos ir panašūs neaustiniai dirbiniai iš tekstilės medžiagų |
| 5808.10 |
Juostelės rietime |
| 5808.90 |
Raštuoti apsiuvai rietime. Išskyrus megztus ir nertus; kutai, pomponai ir panašūs dirbiniai |
| 5809.00 |
Kiti audiniai iš metalinių siūlų ir audiniai iš metalizuotųjų verpalų, naudojami kaip aprangos dalys ir kt. |
| 5810.10 |
Siuvinėjimai rietime be matomo pagrindo, juostelėmis arba atskirais fragmentais |
| 5810.91 |
Kiti siuvinėjimai rietime iš medvilnės, juostelėmis arba atskirais fragmentais |
| 5810.92 |
Kiti siuvinėjimai rietime iš cheminių pluoštų, juostelėmis arba atskirais fragmentais |
| 5810.99 |
Kiti siuvinėjimai rietime iš kitų tekstilės medžiagų, juostelėmis arba atskirais fragmentais |
| 5811.00 |
Dygsniuoti tekstilės dirbiniai rietime |
|
|
|
| 59 skirsnis |
Įmirkyti, aptraukti, padengti arba laminuoti tekstilės audiniai ir kt. |
| 5901.10 |
Tekstilės audiniai, apvilkti klijais arba krakmolingomis medžiagomis, naudojami knygoms įrišti arba turintys panašią paskirtį |
| 5901.90 |
Techninė audeklinė kalkė; paruoštos tapybai skirtos gruntuotos drobės ir panašūs sustandinti tekstilės audiniai, naudojami skrybėlių pagrindams ir kt. |
| 5902.10 |
Padangų kordo audinys iš labai atsparių tempimui nailono arba kitų poliamidų |
| 5902.20 |
Padangų kordo audinys iš labai atsparių tempimui poliesterių |
| 5902.90 |
Padangų kordo audinys iš labai atsparių tempimui viskozės verpalų |
| 5903.10 |
Kiti tekstilės audiniai, įmirkyti, aptraukti, padengti arba laminuoti polivinilchloridu |
| 5903.20 |
Kiti tekstilės audiniai, įmirkyti, aptraukti, padengti arba laminuoti poliuretanu |
| 5903.90 |
Kiti tekstilės audiniai, įmirkyti, aptraukti, padengti arba laminuoti plastikais |
| 5904.10 |
Linoleumas, supjaustytas arba nesupjaustytas reikiamų formų gabalais |
| 5904.91 |
Grindų dangos, išskyrus linoleumą, su badytinio veltinio arba neaustų medžiagų pagrindu |
| 5904.92 |
Grindų dangos, išskyrus linoleumą, su kitų tekstilės medžiagų pagrindu |
| 5905.00 |
Tekstilinės sienų dangos |
| 5906.10 |
Gumuotos tekstilinės lipnios juostos, kurių plotis ne didesnis kaip 20 cm |
| 5906.91 |
Kiti gumuoti tekstilės audiniai, megzti arba nerti |
| 5906.99 |
Kiti gumuoti tekstilės audiniai |
| 5907.00 |
Kitu būdu įmirkyti, aptraukti arba padengti tekstilės audiniai; tapybos būdu dekoruoti brezentai (pvz., naudojami teatro dekoracijoms) |
| 5908.00 |
Tekstiliniai dagčiai, skirti lempoms, viryklėms arba panašiems dirbiniams; dujų degiklių kaitinimo tinkleliai ir apvaliai megzti dujų degiklių kaitinimo tinklelių audiniai |
| 5909.00 |
Tekstilinės žarnos ir panašūs tekstiliniai vamzdžiai |
| 5910.00 |
Pavarų arba konvejerių juostos arba beltingas iš tekstilės medžiagų |
| 5911.10 |
Tekstilės audiniai, naudojami karštuvų apmušalams ir panašūs audiniai, turintys kitą techninę paskirtį |
| 5911.20 |
Tekstiliniai sietų audiniai, gatavi arba negatavi |
| 5911.31 |
Tekstilės audiniai, naudojami popieriaus gamybos arba panašiuose mechaniniuose įrenginiuose, kurių kvadratinio metro masė mažesnė kaip 650 g |
| 5911.32 |
Tekstilės audiniai, naudojami popieriaus gamybos arba panašiuose mechaniniuose įrenginiuose ir kurių kvadratinio metro masė ne mažesnė kaip 650 g |
| 5911.40 |
Koštuvų audiniai, naudojami aliejaus presuose arba panašiuose įrenginiuose, įskaitant pagamintus iš žmonių plaukų |
| 5911.90 |
Kitos techninės paskirties tekstilės medžiagos ir dirbiniai |
|
|
|
| 60 skirsnis |
Megztinės arba nertinės medžiagos |
| 6001.10 |
Ilgapūkės megztinės arba nertinės tekstilės medžiagos |
| 6001.21 |
Kilpinės pūkinės megztinės arba nertinės medžiagos iš medvilnės |
| 6001.22 |
Kilpinės pūkinės megztinės arba nertinės medžiagos iš cheminių pluoštų |
| 6001.29 |
Kilpinės pūkinės megztinės arba nertinės medžiagos iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6001.91 |
Kitos pūkinės megztinės arba nertinės medžiagos iš medvilnės |
| 6001.92 |
Kitos pūkinės megztinės arba nertinės medžiagos iš cheminių pluoštų |
| 6001.99 |
Kitos pūkinės megztinės arba nertinės medžiagos iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6002.10 |
Kitos megztinės arba nertinės tekstilės medžiagos, kurių plotis ne didesnis kaip 30 cm ir kurių sudėtyje esantys elastomeriniai verpalai arba guminiai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5% masės |
| 6002.20 |
Kitos megztinės arba nertinės tekstilės medžiagos, kurių plotis ne didesnis kaip 30 cm |
| 6002.30 |
Kitos megztinės arba nertinės tekstilės medžiagos, kurių plotis didesnis kaip 30 cm ir kurių sudėtyje esantys elastomeriniai verpalai arba guminiai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5% masės |
| 6002.41 |
Kitos metmeninio mezgimo medžiagos iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6002.42 |
Kitos metmeninio mezgimo medžiagos iš medvilnės |
| 6002.43 |
Kitos metmeninio mezgimo medžiagos iš cheminių pluoštų |
| 6002.49 |
Kitos metmeninio mezgimo medžiagos |
| 6002.91 |
Kitos megztinės arba nertinės medžiagos iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6002.92 |
Kitos megztinės arba nertinės medžiagos iš medvilnės |
| 6002.93 |
Kitos megztinės arba nertinės medžiagos iš cheminių pluoštų |
| 6002.99 |
Kitos megztinės arba nertinės medžiagos |
|
|
|
| 61 skirsnis |
Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai |
| 6101.10 |
Megzti vyriški arba berniukų apsiaustai, striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6101.20 |
Megzti vyriški arba berniukų apsiaustai, striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš medvilnės |
| 6101.30 |
Megzti vyriški arba berniukų apsiaustai, striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš cheminių pluoštų |
| 6101.90 |
Megzti vyriški arba berniukų apsiaustai, striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6102.10 |
Megzti moteriški arba mergaičių apsiaustai, striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6102.20 |
Megzti moteriški arba mergaičių apsiaustai, striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš medvilnės |
| 6102.30 |
Megzti moteriški arba mergaičių apsiaustai, striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš cheminių pluoštų |
| 6102.90 |
Megzti moteriški arba mergaičių apsiaustai, striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6103.11 |
Megzti vyriški arba berniukų kostiumai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6103.12 |
Megzti vyriški arba berniukų kostiumai iš sintetinių pluoštų |
| 6103.19 |
Megzti vyriški arba berniukų kostiumai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6103.21 |
Megzti vyriški arba berniukų ansambliai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6103.22 |
Megzti vyriški arba berniukų ansambliai iš medvilnės |
| 6103.23 |
Megzti vyriški arba berniukų ansambliai iš sintetinių pluoštų |
| 6103.29 |
Megzti vyriški arba berniukų ansambliai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6103.31 |
Megzti vyriški arba berniukų švarkai ir trumpi švarkeliai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6103.32 |
Megzti vyriški arba berniukų švarkai ir trumpi švarkeliai iš medvilnės |
| 6103.33 |
Megzti vyriški arba berniukų švarkai ir trumpi švarkeliai iš sintetinių pluoštų |
| 6103.39 |
Megzti vyriški arba berniukų švarkai ir trumpi švarkeliai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6103.41 |
Megztos vyriškos arba berniukų kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6103.42 |
Megztos vyriškos arba berniukų kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš medvilnės |
| 6103.43 |
Megztos vyriškos arba berniukų kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš sintetinių pluoštų |
| 6103.49 |
Megztos vyriškos arba berniukų kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6104.11 |
Megzti moteriški arba mergaičių kostiumai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6104.12 |
Megzti moteriški arba mergaičių kostiumai iš medvilnės |
| 6104.13 |
Megzti moteriški arba mergaičių kostiumai iš sintetinių pluoštų |
| 6104.19 |
Megzti moteriški arba mergaičių kostiumai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6104.21 |
Megzti moteriški arba mergaičių ansambliai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6104.22 |
Megzti moteriški arba mergaičių ansambliai iš medvilnės |
| 6104.23 |
Megzti moteriški arba mergaičių ansambliai iš sintetinių pluoštų |
| 6104.29 |
Megzti moteriški arba mergaičių ansambliai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6104.31 |
Megzti moteriški arba mergaičių švarkai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6104.32 |
Megzti moteriški arba mergaičių švarkai iš medvilnės |
| 6104.33 |
Megzti moteriški arba mergaičių švarkai iš sintetinių pluoštų |
| 6104.39 |
Megzti moteriški arba mergaičių švarkai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6104.41 |
Megztos moteriškos arba mergaičių suknelės iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6104.42 |
Megztos moteriškos arba mergaičių suknelės iš medvilnės |
| 6104.43 |
Megztos moteriškos arba mergaičių suknelės iš sintetinių pluoštų |
| 6104.44 |
Megztos moteriškos arba mergaičių suknelės iš dirbtinių pluoštų |
| 6104.49 |
Megztos moteriškos arba mergaičių suknelės iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6104.51 |
Megzti moteriški arba mergaičių sijonai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6104.52 |
Megzti moteriški arba mergaičių sijonai iš medvilnės |
| 6104.53 |
Megzti moteriški arba mergaičių sijonai iš sintetinių pluoštų |
| 6104.59 |
Megzti moteriški arba mergaičių sijonai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6104.61 |
Megztos moteriškos arba mergaičių kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6104.62 |
Megztos moteriškos arba mergaičių kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš medvilnės |
| 6104.63 |
Megztos moteriškos arba mergaičių kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš sintetinių pluoštų |
| 6104.69 |
Megztos moteriškos arba mergaičių kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6105.10 |
Megzti vyriški arba berniukų marškiniai iš medvilnės |
| 6105.20 |
Megzti vyriški arba berniukų marškiniai iš cheminių pluoštų |
| 6105.90 |
Megzti vyriški arba berniukų marškiniai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6106.10 |
Megztos moteriškos arba mergaičių palaidinukės ir marškiniai iš medvilnės |
| 6106.20 |
Megztos moteriškos arba mergaičių palaidinukės ir marškiniai iš cheminių pluoštų |
| 6106.90 |
Megztos moteriškos arba mergaičių palaidinukės ir marškiniai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6107.11 |
Megztos vyriškos arba berniukų apatinės kelnės ir trumpikės iš medvilnės |
| 6107.12 |
Megztos vyriškos arba berniukų apatinės kelnės ir trumpikės iš cheminių pluoštų |
| 6107.19 |
Megztos vyriškos arba berniukų apatinės kelnės ir trumpikės iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6107.21 |
Megzti vyriški arba berniukų naktiniai marškiniai ir pižamos iš medvilnės |
| 6107.22 |
Megzti vyriški arba berniukų naktiniai marškiniai ir pižamos iš cheminių pluoštų |
| 6107.29 |
Megzti vyriški arba berniukų naktiniai marškiniai ir pižamos iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6107.91 |
Megzti vyriški arba berniukų maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai iš medvilnės |
| 6107.92 |
Megzti vyriški arba berniukų maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai iš cheminių pluoštų |
| 6107.99 |
Megzti vyriški arba berniukų maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6108.11 |
Megzti moteriški arba mergaičių apatinukai ir apatiniai sijonai iš cheminių pluoštų |
| 6108.19 |
Megzti moteriški arba mergaičių apatinukai ir apatiniai sijonai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6108.21 |
Megztos moteriškos arba mergaičių apatinės kelnės ir kelnaitės iš medvilnės |
| 6108.22 |
Megztos moteriškos arba mergaičių apatinės kelnės ir kelnaitės iš cheminių pluoštų |
| 6108.29 |
Megztos moteriškos arba mergaičių apatinės kelnės ir kelnaitės iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6108.31 |
Megzti moteriški arba mergaičių naktiniai marškiniai ir pižamos iš medvilnės |
| 6108.32 |
Megzti moteriški arba mergaičių naktiniai marškiniai ir pižamos iš cheminių pluoštų |
| 6108.39 |
Megzti moteriški arba mergaičių naktiniai marškiniai ir pižamos iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6108.91 |
Megzti moteriški arba mergaičių maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai iš medvilnės |
| 6108.92 |
Megzti moteriški arba mergaičių maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai iš cheminių pluoštų |
| 6108.99 |
Megzti moteriški arba mergaičių maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6109.10 |
Megzti trikotažiniai marškinėliai, apatiniai marškiniai (be rankovių) ir kiti apatiniai marškiniai iš medvilnės |
| 6109.90 |
Megzti trikotažiniai marškinėliai, apatiniai marškiniai (be rankovių) ir kiti apatiniai marškiniai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6110.10 |
Megzti megztiniai, nertiniai ir panašūs dirbiniai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6110.20 |
Megzti megztiniai, nertiniai ir panašūs dirbiniai iš medvilnės |
| 6110.30 |
Megzti megztiniai, nertiniai ir panašūs dirbiniai iš cheminių pluoštų |
| 6110.90 |
Megzti megztiniai, nertiniai ir panašūs dirbiniai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6111.10 |
Megzti kūdikių drabužėliai arba drabužėlių priedai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6111.20 |
Megzti kūdikių drabužėliai arba drabužėlių priedai iš medvilnės |
| 6111.30 |
Megzti kūdikių drabužėliai arba drabužėlių priedai iš sintetinių pluoštų |
| 6111.90 |
Megzti kūdikių drabužėliai arba drabužėlių priedai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6112.11 |
Megzti sportiniai kostiumai iš medvilnės |
| 6112.12 |
Megzti sportiniai kostiumai iš sintetinių pluoštų |
| 6112.19 |
Megzti sportiniai kostiumai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6112.20 |
Megzti slidinėjimo kostiumai iš tekstilės medžiagų |
| 6112.31 |
Megzti vyriški arba berniukų maudymosi kostiumai (kelnaitės) iš sintetinių pluoštų |
| 6112.39 |
Megzti vyriški arba berniukų maudymosi kostiumai (kelnaitės) iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6112.41 |
Megzti moteriški arba mergaičių maudymosi kostiumai iš sintetinių pluoštų |
| 6112.49 |
Megzti moteriški arba mergaičių maudymosi kostiumai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6113.00 |
Drabužiai, pasiūti iš megztinių įmirkytų, aptrauktų, padengtų arba laminuotų tekstilės medžiagų |
| 6114.10 |
Kiti megzti drabužiai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6114.20 |
Kiti megzti drabužiai iš medvilnės |
| 6114.30 |
Kiti megzti drabužiai iš cheminių pluoštų |
| 6114.90 |
Kiti megzti drabužiai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6115.11 |
Megztos pėdkelnės ir triko iš sintetinių pluoštų, kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 67 deciteksai |
| 6115.12 |
Megztos pėdkelnės ir triko iš sintetinių pluoštų, kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis ne mažesnis kaip 67 deciteksai |
| 6115.19 |
Megztos pėdkelnės ir triko iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6115.20 |
Megztos moteriškos kojinės, ilgos arba iki kelių, kurių atskiro vienasiūlių verpalų siūlo linijinis tankis mažesnis kaip 67 deciteksai |
| 6115.91 |
Kitos megztos kojinės iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6115.92 |
Kitos megztos kojinės iš medvilnės |
| 6115.93 |
Kitos megztos kojinės iš sintetinių pluoštų |
| 6115.99 |
Kitos megztos kojinės iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6116.10 |
Megztos pirštuotos pirštinės, įmirkytos, aptrauktos arba padengtos plastikais arba guma |
| 6116.91 |
Kitos megztos pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6116.92 |
Kitos megztos pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės iš medvilnės |
| 6116.93 |
Kitos megztos pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės iš sintetinių pluoštų |
| 6116.99 |
Kitos megztos pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6117.10 |
Megzti šalikai, vualiai ir panašūs dirbiniai iš tekstilės medžiagų |
| 6117.20 |
Megztos kaklajuostės, peteliškės ir kaklaraiščiai iš tekstilės medžiagų |
| 6117.80 |
Kiti megzti drabužių priedai iš tekstilės medžiagų |
| 6117.90 |
Megztos drabužių ir drabužių priedų dalys iš tekstilės medžiagų |
|
|
|
| 62 skirsnis |
Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus |
| 6201.11 |
Vyriški arba berniukų apsiaustai ir panašūs dirbiniai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6201.12 |
Vyriški arba berniukų apsiaustai ir panašūs dirbiniai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6201.13 |
Vyriški arba berniukų apsiaustai ir panašūs dirbiniai iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6201.19 |
Vyriški arba berniukų apsiaustai ir panašūs dirbiniai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6201.91 |
Vyriškos arba berniukų striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6201.92 |
Vyriškos arba berniukų striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6201.93 |
Vyriškos arba berniukų striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6201.99 |
Vyriškos arba berniukų striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6202.11 |
Moteriški arba mergaičių apsiaustai ir panašūs dirbiniai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6202.12 |
Moteriški arba mergaičių apsiaustai ir panašūs dirbiniai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6202.13 |
Moteriški arba mergaičių apsiaustai ir panašūs dirbiniai iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6202.19 |
Moteriški arba mergaičių apsiaustai ir panašūs dirbiniai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6202.91 |
Moteriškos arba mergaičių striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6202.92 |
Moteriškos arba mergaičių striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6202.93 |
Moteriškos arba mergaičių striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6202.99 |
Moteriškos arba mergaičių striukės su gobtuvais ir panašūs dirbiniai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6203.11 |
Vyriški arba berniukų kostiumai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6203.12 |
Vyriški arba berniukų kostiumai iš sintetinių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6203.19 |
Vyriški arba berniukų kostiumai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6203.21 |
Vyriški arba berniukų ansambliai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6203.22 |
Vyriški arba berniukų ansambliai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6203.23 |
Vyriški arba berniukų ansambliai iš sintetinių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6203.29 |
Vyriški arba berniukų ansambliai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6203.31 |
Vyriški arba berniukų švarkai ir sportiniai švarkai (bleizeriai) iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6203.32 |
Vyriški arba berniukų švarkai ir sportiniai švarkai (bleizeriai) iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6203.33 |
Vyriški arba berniukų švarkai ir sportiniai švarkai (bleizeriai) iš sintetinių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6203.39 |
Vyriški arba berniukų švarkai ir sportiniai švarkai (bleizeriai) iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6203.41 |
Vyriškos arba berniukų kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztas |
| 6203.42 |
Vyriškos arba berniukų kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš medvilnės, išskyrus megztas |
| 6203.43 |
Vyriškos arba berniukų kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš sintetinių pluoštų, išskyrus megztas |
| 6203.49 |
Vyriškos arba berniukų kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztas |
| 6204.11 |
Moteriški arba mergaičių kostiumai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6204.12 |
Moteriški arba mergaičių kostiumai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6204.13 |
Moteriški arba mergaičių kostiumai iš sintetinių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6204.19 |
Moteriški arba mergaičių kostiumai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6204.21 |
Moteriški arba mergaičių ansambliai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6204.22 |
Moteriški arba mergaičių ansambliai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6204.23 |
Moteriški arba mergaičių ansambliai iš sintetinių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6204.29 |
Moteriški arba mergaičių ansambliai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6204.31 |
Moteriški arba mergaičių švarkai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6204.32 |
Moteriški arba mergaičių švarkai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6204.33 |
Moteriški arba mergaičių švarkai iš sintetinių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6204.39 |
Moteriški arba mergaičių švarkai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6204.41 |
Moteriškos arba mergaičių suknelės iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztas |
| 6204.42 |
Moteriškos arba mergaičių suknelės iš medvilnės, išskyrus megztas |
| 6204.43 |
Moteriškos arba mergaičių suknelės iš sintetinių pluoštų, išskyrus megztas |
| 6204.44 |
Moteriškos arba mergaičių suknelės iš dirbtinių pluoštų, išskyrus megztas |
| 6204.49 |
Moteriškos arba mergaičių suknelės iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztas |
| 6204.51 |
Moteriški arba mergaičių sijonai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6204.52 |
Moteriški arba mergaičių sijonai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6204.53 |
Moteriški arba mergaičių sijonai iš sintetinių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6204.59 |
Moteriški arba mergaičių sijonai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6204.61 |
Moteriškos arba mergaičių kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztas |
| 6204.62 |
Moteriškos arba mergaičių kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš medvilnės, išskyrus megztas |
| 6204.63 |
Moteriškos arba mergaičių kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš sintetinių pluoštų, išskyrus megztas |
| 6204.69 |
Moteriškos arba mergaičių kelnės ir trumpos kelnės (šortai) iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztas |
| 6205.10 |
Vyriški arba berniukų marškiniai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6205.20 |
Vyriški arba berniukų marškiniai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6205.30 |
Vyriški arba berniukų marškiniai iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6205.90 |
Vyriški arba berniukų marškiniai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6206.10 |
Moteriškos arba mergaičių palaidinukės ir marškiniai iš šilko arba iš šilko atliekų, išskyrus megztas |
| 6206.20 |
Moteriškos arba mergaičių palaidinukės ir marškiniai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6206.30 |
Moteriškos arba mergaičių palaidinukės ir marškiniai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6206.40 |
Moteriškos arba mergaičių palaidinukės ir marškiniai iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6206.90 |
Moteriškos arba mergaičių palaidinukės ir marškiniai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6207.11 |
Vyriškos arba berniukų apatinės kelnės ir trumpikės iš medvilnės, išskyrus megztas |
| 6207.19 |
Vyriškos arba berniukų apatinės kelnės ir trumpikės iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztas |
| 6207.21 |
Vyriški arba berniukų naktiniai marškiniai ir pižamos iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6207.22 |
Vyriški arba berniukų naktiniai marškiniai ir pižamos iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6207.29 |
Vyriški arba berniukų naktiniai marškiniai ir pižamos iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6207.91 |
Vyriški arba berniukų maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6207.92 |
Vyriški arba berniukų maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6207.99 |
Vyriški arba berniukų maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6208.11 |
Moteriški arba mergaičių apatinukai ir apatiniai sijonai iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6208.19 |
Moteriški arba mergaičių apatinukai ir apatiniai sijonai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6208.21 |
Moteriški arba mergaičių naktiniai marškiniai ir pižamos iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6208.22 |
Moteriški arba mergaičių naktiniai marškiniai ir pižamos iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6208.29 |
Moteriški arba mergaičių naktiniai marškiniai ir pižamos iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6208.91 |
Moteriškos arba mergaičių kelnaitės, maudymosi chalatai ir panašūs dirbiniai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6208.92 |
Moteriškos arba mergaičių kelnaitės, maudymosi chalatai ir panašūs dirbiniai iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6208.99 |
Moteriškos arba mergaičių kelnaitės, maudymosi chalatai ir panašūs dirbiniai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6209.10 |
Kūdikių drabužėliai ir drabužėlių priedai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6209.20 |
Kūdikių drabužėliai ir drabužėlių priedai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6209.30 |
Kūdikių drabužėliai ir drabužėlių priedai iš sintetinių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6209.90 |
Kūdikių drabužėliai ir drabužėlių priedai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6210.10 |
Drabužiai, pasiūti iš tekstilinio veltinio ir neaustinių tekstilės medžiagų |
| 6210.20 |
Vyriški arba berniukų apsiaustai ir panašūs dirbiniai iš įmirkytų, aptrauktų, padengtų ir kitų austinių tekstilės medžiagų |
| 6210.30 |
Moteriški arba mergaičių apsiaustai ir panašūs dirbiniai iš įmirkytų, aptrauktų ir kitų austinių tekstilės medžiagų |
| 6210.40 |
Kiti vyriški arba berniukų drabužiai, pasiūti iš įmirkytų, aptrauktų, padengtų ir kitų austinių tekstilės medžiagų |
| 6210.50 |
Kiti moteriški arba mergaičių drabužiai, pasiūti iš įmirkytų, aptrauktų, padengtų ir kitų austinių tekstilės medžiagų |
| 6211.11 |
Vyriški arba berniukų maudymosi kostiumai iš tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6211.12 |
Moteriški arba mergaičių maudymosi kostiumai iš tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6211.20 |
Slidinėjimo kostiumai iš tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6211.31 |
Kiti vyriški arba berniukų drabužiai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6211.32 |
Kiti vyriški arba berniukų drabužiai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6211.33 |
Kiti vyriški arba berniukų drabužiai iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6211.39 |
Kiti vyriški arba berniukų drabužiai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6211.41 |
Kiti moteriški arba mergaičių drabužiai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6211.42 |
Kiti moteriški arba mergaičių drabužiai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6211.43 |
Kiti moteriški arba mergaičių drabužiai iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6211.49 |
Kiti moteriški arba mergaičių drabužiai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6212.10 |
Liemenėlės ir jų dalys iš tekstilės medžiagų |
| 6212.20 |
Juosmenys ir juosmenys su kelnaitėmis bei jų dalys iš tekstilės medžiagų |
| 6212.30 |
Korsetai ir jų dalys iš tekstilės medžiagų |
| 6212.90 |
Korsetai, petnešos ir panašūs dirbiniai bei jų dalys iš tekstilės medžiagų |
| 6213.10 |
Nosinės iš šilko arba iš šilko atliekų, išskyrus megztas |
| 6213.20 |
Nosinės iš medvilnės, išskyrus megztas |
| 6213.90 |
Nosinės iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztas |
| 6214.10 |
Šalikai, vualiai ir panašūs dirbiniai iš šilko arba iš šilko atliekų, išskyrus megztus |
| 6214.20 |
Šalikai, vualiai ir panašūs dirbiniai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, išskyrus megztus |
| 6214.30 |
Šalikai, vualiai ir panašūs dirbiniai iš sintetinių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6214.40 |
Šalikai, vualiai ir panašūs dirbiniai iš dirbtinių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6214.90 |
Šalikai, vualiai ir panašūs dirbiniai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6215.10 |
Kaklajuostės, peteliškės ir kaklaraiščiai iš šilko arba iš šilko atliekų, išskyrus megztus |
| 6215.20 |
Kaklajuostės, peteliškės ir kaklaraiščiai iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6215.90 |
Kaklajuostės, peteliškės ir kaklaraiščiai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6216.00 |
Pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės iš tekstilės medžiagų, išskyrus megztas |
| 6217.10 |
Kiti gatavi drabužių priedai iš tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6217.90 |
Kitos drabužių arba drabužių priedų dalys iš tekstilės medžiagų, išskyrus megztas |
|
|
|
| 63 skirsnis |
Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; tekstilės medžiagų rinkiniai; dėvėti drabužiai ir kt. |
| 6301.10 |
Elektrinės antklodės iš tekstilės medžiagų |
| 6301.20 |
Antklodės (išskyrus elektrines antklodes) ir kelioniniai pledai iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų |
| 6301.30 |
Antklodės (išskyrus elektrines antklodes) ir kelioniniai pledai iš medvilnės |
| 6301.40 |
Antklodės (išskyrus elektrines antklodes) ir kelioniniai pledai iš sintetinių pluoštų |
| 6301.90 |
Antklodės (išskyrus elektrines antklodes) ir kelioniniai pledai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6302.10 |
Patalynė iš tekstilės medžiagų, megzta arba nerta |
| 6302.21 |
Patalynė iš medvilnės, marginta, išskyrus megztą |
| 6302.22 |
Patalynė iš cheminių pluoštų, marginta, išskyrus megztą |
| 6302.29 |
Patalynė iš kitų tekstilės medžiagų, marginta, išskyrus megztą |
| 6302.31 |
Kita patalynė iš medvilnės |
| 6302.32 |
Kita patalynė iš cheminių pluoštų |
| 6302.39 |
Kita patalynė iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6302.40 |
Stalo užtiesalai iš tekstilės medžiagų, megzti arba nerti |
| 6302.51 |
Stalo užtiesalai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6302.52 |
Stalo užtiesalai iš lino, išskyrus megztus |
| 6302.53 |
Stalo užtiesalai iš cheminių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6302.59 |
Stalo užtiesalai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6302.60 |
Medvilniniai tualeto baltiniai ir virtuvės baltiniai iš pūkinių rankšluostinių arba iš panašių pūkinių audinių |
| 6302.91 |
Kiti medvilniniai tualeto baltiniai ir virtuvės baltiniai |
| 6302.92 |
Lininiai tualeto baltiniai ir virtuvės baltiniai |
| 6302.93 |
Tualeto baltiniai ir virtuvės baltiniai iš cheminių pluoštų |
| 6302.99 |
Tualeto baltiniai ir virtuvės baltiniai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6303.11 |
Megztos užuolaidos, portjeros, vidinės užuolaidos ir užuolaidų arba lovų lambrekenai iš medvilnės |
| 6303.12 |
Megztos užuolaidos, portjeros, vidinės užuolaidos ir užuolaidų arba lovų lambrekenai iš sintetinių pluoštų |
| 6303.19 |
Megztos užuolaidos, portjeros, vidinės užuolaidos ir užuolaidų arba lovų lambrekenai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6303.91 |
Užuolaidos, portjeros, vidinės užuolaidos ir užuolaidų arba lovų lambrekenai iš medvilnės, išskyrus megztus |
| 6303.92 |
Užuolaidos, portjeros, vidinės užuolaidos ir užuolaidų arba lovų lambrekenai iš sintetinių pluoštų, išskyrus megztus |
| 6303.99 |
Užuolaidos, portjeros, vidinės užuolaidos ir užuolaidų arba lovų lambrekenai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus |
| 6304.11 |
Lovatiesės iš kitų tekstilės medžiagų, megztos arba nertos |
| 6304.19 |
Lovatiesės iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztas arba nertas |
| 6304.91 |
Kiti baldams ir būstui dekoruoti naudojami dirbiniai iš tekstilės medžiagų, megzti arba nerti |
| 6304.92 |
Kiti baldams ir būstui dekoruoti naudojami dirbiniai iš medvilnės, išskyrus megztus ir nertus |
| 6304.93 |
Kiti baldams ir būstui dekoruoti naudojami dirbiniai iš sintetinių pluoštų, išskyrus megztus ir nertus |
| 6304.99 |
Kiti baldams ir būstui dekoruoti naudojami dirbiniai iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus megztus ir nertus |
| 6305.10 |
Maišai ir krepšiai prekėms pakuoti iš džiuto arba iš kitų luobinių tekstilės pluoštų |
| 6305.20 |
Maišai ir krepšiai prekėms pakuoti iš medvilnės |
| 6305.31 |
Maišai ir krepšiai prekėms pakuoti iš polietileno arba polipropileno juostelių |
| 6305.39 |
Maišai ir krepšiai prekėms pakuoti iš kitų cheminių tekstilės medžiagų |
| 6305.90 |
Maišai ir krepšiai prekėms pakuoti iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6306.11 |
Dirbiniai iš brezento, tentai ir markizės iš medvilnės |
| 6306.12 |
Dirbiniai iš brezento, tentai ir markizės iš sintetinių pluoštų |
| 6306.19 |
Dirbiniai iš brezento, tentai ir markizės iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6306.21 |
Palapinės iš medvilnės |
| 6306.22 |
Palapinės iš sintetinių pluoštų |
| 6306.29 |
Palapinės iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6306.31 |
Burės iš sintetinių pluoštų |
| 6306.39 |
Burės iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6306.41 |
Pripučiami čiužiniai iš medvilnės |
| 6306.49 |
Pripučiami čiužiniai iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6306.91 |
Kita kempingų įranga iš medvilnės |
| 6306.99 |
Kita kempingų įranga iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6307.10 |
Grindų, indų, dulkių šluostės ir panašios valymo šluostės iš tekstilės medžiagų |
| 6307.20 |
Gelbėjimo liemenės ir juostos iš tekstilės medžiagų |
| 6307.90 |
Kiti gatavi dirbiniai iš tekstilės medžiagų, įskaitant drabužių iškarpas |
| 6308.00 |
Audinių ir verpalų rinkiniai, skirti kilimėlių, gobelenų arba panašių tekstilės dirbinių gamybai |
| 6309.00 |
Dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti tekstilės dirbiniai |
TEKSTILĖ IR APRANGOS GAMINIAI, KLASIFIKUOJAMI 30-49 IR 64-96 SKIRSNIUOSE
| HS Nr. |
Prekės aprašymas |
| 3005.90 |
Vata, marlė, bandažai ir panašūs dirbiniai |
| ex 3921.12} |
{ |
| ex 3921.13} |
{ Austinės, megztos arba neaustinės medžiagos, aptrauktos, |
| ex 3921.90} |
{ padengtos arba laminuotos plastikais |
| ex 4202.12} |
{ |
| ex 4202.22} |
{ Lagaminai, rankinės ir panašūs daiktai, kurių |
| ex 4202.32} |
{ viršus iš tekstilės medžiagų |
| ex 4202.92} |
{ |
| ex 6405.20 |
Avalynė su išoriniais padais ir batviršiais iš vilnonio veltinio |
| ex 6406.10 |
Avalynės batviršiai, kurių ne mažiau kaip 50% paviršiaus sudaro tekstilės medžiagos |
| ex 6406.99 |
Antblauzdžiai iš tekstilės medžiagų |
| 6501.00 |
Skrybėlių formos, skrybėlių korpusai ir gaubtai iš veltinio; plokšti ir cilindriniai skrybėlių ruošiniai iš veltinio |
| 6502.00 |
Skrybėlių ruošiniai, pinti arba pagaminti iš bet kurių medžiagų juostelių sujungimo būdu |
| 6503.00 |
Skrybėlės ir kiti galvos apdangalai iš veltinio |
| 6504.00 |
Skrybėlės ir kiti galvos apdangalai, pinti arba pagaminti iš bet kurių medžiagų juostelių sujungimo būdu |
| 6505.90 |
Skrybėlės ir kiti galvos apdangalai, megzti arba pagaminti iš nėrinių arba iš kitų tekstilės medžiagų |
| 6601.10 |
Sodo skėčiai ir skėčiai nuo saulės |
| 6601.91 |
Kiti skėčiai su teleskopiniu kotu |
| 6601.99 |
Kiti skėčiai |
| ex 7019.10 |
Verpalai iš stiklo pluoštų |
| ex 7019.20 |
Audiniai iš stiklo pluoštų |
| 8708.21 |
Autotransporto priemonių saugos diržai |
| 8804.00 |
Parašiutai; jų dalys ir reikmenys |
| 9113.90 |
Laikrodžių dirželiai, juostelės ir apyrankės iš tekstilės medžiagų |
| ex 9404.90 |
Pagalvės ir pagalvėlės iš medvilnės; vatinės antklodės; dygsniuotos pūkinės antklodės; vatinės antklodės ir panašūs reikmenys iš tekstilės medžiagų |
| 9502.91 |
Drabužėliai lėlėms |
| ex 9612.10 |
Juostelės iš cheminių pluoštų, išskyrus tas, kurių plotis mažesnis kaip 30 mm ir kurios įdėtos į kasetes ir iš jų neišimamos |
______________
SUTARTIS DĖL TECHNINIŲ PREKYBOS KLIŪČIŲ
Valstybės narės,
atsižvelgdamos į Urugvajaus raundo daugiašales prekybos derybas,
toliau siekdamos GATT 1994 tikslų,
pripažindamos svarų indėlį, kurį šiuo tikslu gali įnešti tarptautiniai standartai ir atitikties įvertinimo sistemos, gerindami gamybos efektyvumą ir sudarydami geresnes sąlygas tarptautinei prekybai,
todėl, siekdamos skatinti tokių tarptautinių standartų ir atitikties įvertinimo sistemų plėtotę,
ir vis dėlto siekdamos užtikrinti, kad techniniai reglamentai ir standartai, įskaitant pakavimo, ženklinimo ir etikečių reikalavimus, bei techninių reglamentų ir standartų atitikties įvertinimo procedūros nesudarytų nereikalingų kliūčių tarptautinei prekybai,
pripažindamos, kad nė vienai šaliai neturėtų būti trukdoma imtis priemonių, reikalingų jos eksporto kokybei užtikrinti, žmonių, gyvūnų, augalų gyvybės ar sveikatos bei aplinkos apsaugai ar apsisaugojimui nuo apgaulingos veiklos tokiu lygiu, kurį ji laiko tinkamu, jeigu tai tenkina reikalavimą netaikyti tų priemonių taip, kad jos darytų ginčytiną ar nepateisinamą diskriminaciją tarp šalių, kuriose egzistuoja tokios pat sąlygos, arba užslėptą tarptautinės prekybos ribojimą, ir kurios kitais aspektais atitiktų šios Sutarties nuostatas,
pripažindamos, kad nė vienai šaliai neturėtų būti trukdoma imtis priemonių, reikalingų, kad būtų apgintas svarbiausias jos saugumo interesas,
pripažindamos, kad tarptautinė standartizacija gali prisidėti prie technologijų perdavimo iš išsivysčiusių šalių besivystančioms šalims,
pripažindamos, kad besivystančios šalys gali susidurti su ypatingais sunkumais, rengiant ir taikant techninius reglamentus ir standartus bei techninių reglamentų ir standartų atitikties įvertinimo procedūras, ir siekdamos joms šiame darbe padėti,
susitaria:
1 straipsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Bendri standartizacijos ir atitikties įvertinimo procedūrų terminai paprastai atitinka Jungtinių Tautų Organizacijos sistemos ir tarptautinių standartizavimo institucijų apibrėžtas reikšmes, turint omenyje jų kontekstą ir atsižvelgiant į šios Sutarties objektą bei tikslą.
1.2. Tačiau šiai Sutarčiai taikomos ir 1 priede pateiktos terminų reikšmės.
1.3. Šios Sutarties nuostatos taikomos visoms prekėms, įskaitant pramonines prekes ir žemės ūkio produktus.
1.4. Detalioms valstybinių institucijų pirkimo taisyklėms, apibrėžiančioms valstybinių institucijų gamybą ir vartojimą, šios Sutarties nuostatos netaikomos, tos taisyklės nagrinėjamos Viešųjų pirkimų sutartyje.
1.5. Šios Sutarties nuostatos netaikomos sanitarinėms ir fitosanitarinėms priemonėms, kaip apibrėžta Sutarties dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo A priede.
1.6. Visur, kur šioje Sutartyje minimi techniniai reglamentai, standartai ir atitikties įvertinimo procedūros, atsižvelgiama į visas jų pataisas ir visus taisyklių arba jų reglamentuojamų prekių apimties sąrašo papildymus, išskyrus nereikšmingus pakeitimus ir papildymus.
TECHNINIAI REGLAMENTAI IR STANDARTAI
2 straipsnis
CENTRINĖS VALDŽIOS TARNYBŲ ATLIEKAMAS TECHNINIŲ REGLAMENTŲ RENGIMAS, PRIĖMIMAS IR TAIKYMAS
Taikytina centrinės valdžios tarnyboms:
2.1. Valstybės narės užtikrina, kad techninių reglamentų atžvilgiu prekėms, importuojamoms iš bet kurios valstybės narės teritorijos, būtų taikomas ne mažiau palankus režimas negu tas, kuris taikomas tapačioms arba panašioms nacionalinės kilmės prekėms ir tapačioms arba panašioms prekėms, kilusioms iš bet kurios kitos šalies.
2.2. Valstybės narės užtikrina, kad techniniai reglamentai nebūtų rengiami, priimami, taikomi, sąmoningai ar nesąmoningai kuriant nereikalingas kliūtis tarptautinei prekybai. Dėl to techniniai reglamentai neturi būti ribojantys prekybą daugiau negu būtina pasiekti teisėtą tikslą, turint omenyje iškilsiančią riziką jo nepasiekus. Tokie teisėti tikslai, inter alia, yra šie: nacionalinio saugumo reikalavimai; apsisaugojimas nuo apgaulingos veiklos; žmonių sveikatos ir saugumo, gyvūnų ir augalų gyvybės arba sveikatos ir aplinkos apsauga. Vertinant tokią riziką, svarstytini, inter alia, šie elementai: turima mokslinė ir techninė informacija, atitinkama perdirbamosios pramonės technologija ar numatomas galutinis gaminių panaudojimas.
2.3. Techniniai reglamentai netaikomi, jeigu jų priėmimą sąlygojusios aplinkybės ir tikslai nebeegzistuoja arba jeigu, pasikeitus aplinkybėms ar tikslams, galimi mažiau prekybą ribojantys sprendimai.
2.4. Kai reikia techninių reglamentų ir kai atitinkami tarptautiniai standartai jau yra arba baigiami rengti, valstybės narės taiko juos arba atitinkamas jų dalis kaip savo techninių reglamentų pagrindą, išskyrus tuos atvejus, kai tarptautiniai standartai ar atitinkamos jų dalys būtų neefektyvi ar netinkama teisėtų tikslų siekimo priemonė, pavyzdžiui, dėl esminių klimatinių ar geografinių veiksnių arba esminių technologijos problemų.
2.5. Valstybė narė, rengianti, priimanti ar taikanti techninį reglamentą, kuris gali žymiai veikti kitų valstybių narių prekybą, kitai valstybei narei prašant, pateikia to techninio reglamento pagrindimą sutinkamai su šio straipsnio 2-4 dalių nuostatomis. Kai techninis reglamentas rengiamas, priimamas ar taikomas siekiant vieno iš teisėtų tikslų, aiškiai nurodomų šio straipsnio 2 dalyje, ir kai jis atitinka atitinkamus tarptautinius standartus, atmetama galimybė, kad jis gali tapti nereikalinga kliūtimi tarptautinei prekybai.
2.6. Siekdamos kuo plačiau derinti techninius reglamentus, valstybės narės, kiek leidžia jų galimybės, visapusiškai padeda atitinkamoms tarptautinėms standartizacijos organizacijoms rengiant tarptautinius standartus produktams, kuriems jos arba jau priėmė, arba tikisi priimti techninius reglamentus.
2.7. Valstybės narės priima kitų valstybių narių taikomus techninius reglamentus kaip lygiaverčius, net jei šie reglamentai skiriasi nuo jų pačių techninių reglamentų, jeigu jos įsitikina, kad šie reglamentai tapačiai atitinka jų pačių reglamentų tikslus.
2.8. Kur tik galima, valstybės narės techniniuose reglamentuose tiksliai nurodo funkcines charakteristikas, o ne projektus arba aprašomojo pobūdžio charakteristikas.
2.9. Kai nėra tarptautinio standarto arba kai siūlomo techninio reglamento techninis turinys neatitinka atitinkamų tarptautinių standartų techninio turinio ir jeigu techninis reglamentas gali reikšmingai veikti kitų valstybių narių prekybą, valstybės narės:
2.9.1. paskelbia iš anksto pranešimą apie tai, jog jos siūlo įvesti tam tikrą techninį reglamentą, kad suinteresuotosios šalys kitose valstybėse narėse su juo susipažintų;
2.9.2. per Sekretoriatą praneša kitoms valstybėms narėms apie prekes, kurioms būtų taikomas siūlomas techninis reglamentas, taip pat trumpai nurodo jo tikslą ir būtinybę; tokie pranešimai paskelbiami iš anksto, kai dar galima daryti pataisas ir atsižvelgti į komentarus;
2.9.3. gavusios prašymą, kitoms valstybėms narėms pateikia siūlomo techninio reglamento detales ar kopijas ir, jei įmanoma, nurodo vietas, kurios iš esmės nukrypsta nuo atitinkamų tarptautinių standartų;
2.9.4. nediskriminuodamos duoda kitoms valstybėms narėms pakankamai laiko raštu pateikti komentarus; gavusios prašymą, juos aptaria ir atsižvelgia į tuos raštu pateiktus komentarus bei jų aptarimo rezultatus.
2.10. Atsižvelgiant į šio straipsnio 9 dalies nuostatas, kai valstybei narei iškyla neatidėliotinai spręstinų saugumo, sveikatos, aplinkos apsaugos ar nacionalinio saugumo problemų arba kyla jų grėsmė, ta valstybė narė gali praleisti šio straipsnio 9 dalyje išvardytus etapus, kaip mano esant reikalinga, jeigu priėmusi techninį reglamentą valstybė narė:
2.10.1. tuojau pat per Sekretoriatą praneša kitoms valstybėms narėms apie tam tikrą techninį reglamentą ir prekes, kuriems jis taikomas, taip pat trumpai nurodo to techninio reglamento tikslą ir būtinybę, įskaitant ir neatidėliotinai spręstinų problemų pobūdį;
2.10.2. gavusios prašymą, kitoms valstybėms narėms pateikia techninio reglamento kopijas;
2.10.3. nediskriminuodama leidžia kitoms valstybėms narėms raštu pateikti komentarus; joms prašant, juos aptaria ir atsižvelgia į tuos raštu pateiktus komentarus bei jų aptarimo rezultatus.
2.11. Valstybės narės užtikrina, kad visi techniniai reglamentai, kurie buvo priimti, būtų nedelsiant paskelbiami ar kitaip taptų prieinami valstybių narių suinteresuotosioms pusėms su jais susipažinti.
2.12. Išskyrus neatidėliotinus atvejus, nurodytus šio straipsnio 10 dalyje, valstybės narės turi palikti pakankamai laiko nuo techninių reglamentų paskelbimo iki jų įsigaliojimo, kad eksportuojančių valstybių narių, o ypač besivystančių valstybių narių, gamintojams jo pakaktų savo gaminiais ar gamybos būdais prisitaikyti prie importuojančios valstybės narės reikalavimų.
3 straipsnis
VIETOS VALDŽIOS TARNYBŲ IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ TECHNINIŲ REGLAMENTŲ RENGIMAS, PRIĖMIMAS IR TAIKYMAS
Taikytina vietos valdžios tarnyboms ir nevyriausybinėms organizacijoms valstybių narių teritorijoje:
3.1 Valstybės narės imasi tokių pagrįstų, joms prieinamų priemonių, kurios užtikrintų, kad šios tarnybos ir organizacijos laikytųsi 2 straipsnio nuostatų, išskyrus pareigą apie tas priemones pranešti, kaip numatyta 2 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalies 1 punktuose.
3.2. Valstybės narės užtikrina, kad apie vietos valdžios, už kurią viršesnė tik centrinė valdžia, taikomus techninius reglamentus būtų pranešama pagal 2 straipsnio 9 dalies 2 punkto ir 10 dalies 1 punkto nuostatas, pažymėdamos, jog nereikia atskirų pranešimų apie tokius techninius reglamentus, kurių techninis turinys iš esmės yra toks pat kaip ir aptariamos valstybės narės centrinės valdžios tarnybų techninių reglamentų, apie kuriuos jau buvo pranešta anksčiau.
3.3. Valstybės narės gali reikalauti, kad kontaktai su kitomis valstybėmis narėmis, įskaitant pranešimus, informacijos teikimą, komentarus ir aptarimus, nustatytus 2 straipsnio 9 ir 10 dalyse, vyktų per centrinės valdžios institucijas.
3.4. Valstybės narės nesiima priemonių, kurios jų teritorijoje esančias vietos valdžios institucijas bei nevyriausybines organizacijas verstų ar skatintų veikti ne pagal 2 straipsnio nuostatas.
3.5. Valstybės narės pagal šią Sutartį yra visiškai atsakingos už visų 2 straipsnio nuostatų laikymąsi. Valstybės narės rengia ir įgyvendina tokias priimtinas priemones ir mechanizmus, kurie kitoms, ne centrinės valdžios, institucijoms padėtų laikytis 2 straipsnio nuostatų.
4 straipsnis
STANDARTŲ RENGIMAS, PRIĖMIMAS IR TAIKYMAS
4.1. Valstybės narės užtikrina, kad jų centrinės valdžios standartizavimo institucijos priimtų Geros praktikos kodeksą standartų rengimui, priėmimui ir taikymui (šioje Sutartyje vadinamą „Geros praktikos kodeksu“), pateiktą šios Sutarties 3 priede, ir jo laikytųsi. Jos imasi tokių pagrįstų, prieinamų priemonių, kurios užtikrintų, kad vietos valdžios ir nevyriausybinės standartizavimo institucijos, esančios jų teritorijoje, taip pat regioninės standartizavimo institucijos, kurių narėmis yra valstybės narės arba viena ar daugiau institucijų, esančių jų teritorijoje, priimtų Geros praktikos kodeksą ir jo laikytųsi. Be to, valstybės narės nesiima priemonių, dėl kurių tiesiogiai ar netiesiogiai iš tokių standartizavimo įstaigų būtų reikalaujama arba jos būtų skatinamos veikti Geros praktikos kodekso neatitinkančiu būdu. Valstybių narių įsipareigojimai, kad jų standartizavimo institucijos laikysis Geros praktikos kodekso nuostatų, yra taikomi nepriklausomai nuo to, ar standartizavimo institucija priėmė Geros praktikos kodeksą, ar ne.
4.2. Standartizavimo institucijas, kurios priėmė Geros praktikos kodeksą ir jo laikosi, valstybės narės pripažįsta kaip besilaikančias šios Sutarties principų.
TECHNINIŲ REGLAMENTŲ IR STANDARTŲ ATITIKTIS
5 straipsnis
CENTRINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ TAIKOMOS ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪROS
5.1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai reikia tikslaus patvirtinimo dėl prekių techninių reglamentų arba standartų atitikties, jų centrinės valdžios institucijos taikytų žemiau išvardijamas nuostatas kitų valstybių narių teritorijų kilmę turinčioms prekėms:
5.1.1. atitikties įvertinimo procedūros rengiamos, priimamos ir taikomos taip, kad tapačių arba panašių prekių, kilusių iš kitų valstybių narių teritorijų, tiekėjams įėjimo į rinką sąlygos būtų ne mažiau palankios kaip tos, kuriomis panašioje situacijoje naudojasi tapačių arba panašių toje šalyje kilusių ar bet kurioje kitoje šalyje kilusių prekių tiekėjai; įėjimas į rinką reiškia tiekėjų teisę į atitikties įvertinimą pagal procedūros vykdymo taisykles, įskaitant galimybę, numatytą pagal šią procedūrą, kad atitikties įvertinimas būtų atliktas vietoje ir būtų suteiktas sistemos ženklas;
5.1.2. atitikties įvertinimo procedūros nėra rengiamos, priimamos ir taikomos sąmoningai ar nesąmoningai kuriant tarptautinei prekybai nereikalingas kliūtis. Tai reiškia, inter alia, kad atitikties įvertinimo procedūros neturi būti griežtesnės ar griežčiau taikomos negu būtina tam, kad importuojanti valstybė narė būtų pakankamai tvirtai įsitikinusi, jog prekės atitinka taikytinus techninius reglamentus ar standartus, turint omenyje riziką, kuri atsirastų dėl neatitikties.
5.2. Įgyvendindamos šio straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybės narės užtikrina, kad:
5.2.1. atitikties įvertinimo procedūros būtų vykdomos ir baigiamos įvykdyti kuo greičiau ir nemažiau palankiu būdu prekėms, kilusioms kitų valstybių narių teritorijoje, kaip ir tapačioms arba panašioms vietinėms prekėms;
5.2.2. būtų skelbiamas kiekvienai atitikties įvertinimo procedūrai reikalingas įprastinis vykdymo laikas arba kad numatytas vykdymo laikas būtų pranešamas pareiškėjui jam prašant; gavusi paraišką kompetentinga institucija tuojau pat išnagrinėtų, ar pateikti visi dokumentai, ir tiksliai bei išsamiai informuotų pareiškėją, ko trūksta; kompetentinga institucija kuo greičiau praneštų įvertinimo rezultatus pareiškėjui tiksliai ir išsamiai taip, kad, jeigu reikia, galima būtų daryti pataisas; net kai pareiškimas yra su trūkumais, kompetentinga institucija vykdytų, kiek tai tikslinga, atitikties įvertinimą, jeigu pareiškėjas to prašo; esant pareiškėjo prašymui, jis būtų informuojamas apie procedūros etapus, jam paaiškinant bet kokio procedūros vykdymo delsimo priežastis;
5.2.3. būtų reikalaujama pateikti tik tiek informacijos, kiek reikia įvertinti atitikčiai ir nustatyti mokesčiams už atitikties įvertinimą;
5.2.4. būtų išlaikomas slaptumas informacijos, atsirandančios ar teikiamos dėl atitikties įvertinimo procedūrų vykdymo, apie prekes, kilusias kitų valstybių narių teritorijose, kaip ir apie vietines prekes taip, kad būtų apginti teisėti komerciniai interesai;
5.2.5. mokesčiai už prekių, kilusių kitų valstybių narių teritorijose, atitikties įvertinimą būtų lygiaverčiai mokesčiams, imamiems už tapačių arba panašių nacionalinės kilmės prekių ar prekių, kilusių bet kurioje kitoje šalyje, atitikties įvertinimą, atsižvelgiant į ryšių, transporto ar kitas sąnaudas, atsirandančias dėl skirtumo tarp pareiškėjo ir atitikties įvertinimo institucijos buvimo vietos;
5.2.6 vieta, naudojama atitikties įvertinimo procedūroms, ir pavyzdžių parinkimas nesudarytų nereikalingų nepatogumų pareiškėjams ar jų agentams;
5.2.7. kai pasikeičia prekės specifikacijos, nustačius jos taikytinų techninių reglamentų ar standartų atitiktį, pakeistajai prekei atitikties įvertinimo procedūra apsiribotų tuo, kas būtina, kad būtų įmanoma nustatyti, ar galima pakankamai pasitikėti, kad prekė atitinka aptariamus techninius reglamentus ar standartus;
5.2.8. būtų tvarka, pagal kurią būtų galima peržiūrėti skundus dėl atitikties įvertinimo procedūros vykdymo ir, jei skundas pasiteisina, koreguoti.
5.3. Jokios šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netrukdo valstybėms narėms vykdyti savo teritorijose pagrįstų vietinių patikrinimų.
5.4. Tais atvejais, kai reikia teigiamo patvirtinimo, kad prekės atitinka techninius reglamentus ar standartus, ir jau yra atitinkamos taisyklės ar rekomendacijos, kurias išleido tarptautinės standartizavimo institucijos, arba jos baigiamos rengti, valstybės narės užtikrina, kad centrinės valdžios institucijos taikytų jas ar atitinkamas jų dalis, grįsdamos savo atitikties įvertinimo procedūras, išskyrus tuos atvejus, kai, esant prašymui, tinkamai paaiškinama, kad tokios taisyklės ar rekomendacijos ar atitinkamos jų dalys aptariamosioms valstybėms narėms netinka dėl, inter alia, tokių priežasčių kaip: nacionalinio saugumo reikalavimai; apsisaugojimas nuo apgaulingos veiklos; žmonių sveikatos ar saugumo, gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos ir aplinkos apsauga; esminiai klimatiniai ar kitokie geografiniai veiksniai; esminės technologijos ar infrastruktūros problemos.
5.5. Siekdamos kuo plačiau harmonizuoti atitikties įvertinimo procedūras, valstybės narės savo galiomis visapusiškai padeda atitinkamoms tarptautinėms standartizacijos organizacijoms rengiant taisykles ir rekomendacijas atitikties įvertinimo procedūroms.
5.6. Kol nėra tarptautinės standartizavimo institucijos išleistų atitinkamų taisyklių ir rekomendacijų arba techninis siūlomos atitikties įvertinimo procedūros turinys neatitinka tarptautinių standartizavimo institucijų išleistų atitinkamų taisyklių ir rekomendacijų ir jeigu atitikties įvertinimo procedūra gali žymiai veikti kitų valstybių narių prekybą, valstybės narės:
5.6.1. pakankamai anksti paskelbia pranešimą apie tai, jog jos siūlo įvesti tam tikrą atitikties įvertinimo procedūrą, kad suinteresuotosios šalys kitose valstybėse narėse su ja susipažintų;
5.6.2. per Sekretoriatą kitoms valstybėms narėms praneša apie prekes, kurioms bus taikoma siūlomoji atitikties įvertinimo procedūra, taip pat trumpai nurodo jos tikslą ir būtinybę; pranešama pakankamai anksti, kai dar galima daryti pataisas ir atsižvelgti į komentarus;
5.6.3. esant prašymui, kitoms valstybėms narėms pateikia siūlomos procedūros detales ar kopijas ir, kai įmanoma, nurodo vietas, kurios iš esmės nukrypsta nuo atitinkamų taisyklių ar rekomendacijų, kurias išleido tarptautinės standartizavimo institucijos;
5.6.4. nediskriminuodamos duoda kitoms valstybėms narėms pakankamai laiko raštu pateikti komentarus, gavusios prašymą juos aptaria ir atsižvelgia į tuos raštu pateiktus komentarus bei jų aptarimo rezultatus.
5.7. Atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies nuostatas, kai valstybei narei iškyla neatidėliotinai spręstinų saugumo, sveikatos, aplinkos apsaugos ar nacionalinio saugumo problemų arba kyla jų grėsmė, ta valstybė narė gali praleisti šio straipsnio 6 dalyje išvardytus etapus, kaip mano esant reikalinga, su sąlyga, kad, taikydama procedūrą, valstybė narė:
5.7.1. nedelsdama per Sekretoriatą kitoms valstybėms narėms praneš apie tam tikrą procedūrą ir prekes, kurioms ji taikoma, trumpai nurodys tos procedūros tikslą ir būtinybę, įskaitant neatidėliotinų problemų prigimtį;
5.7.2. gavusi prašymą, kitoms valstybėms narėms pateiks procedūros vykdymo taisyklių kopijas;
5.7.3. nediskriminuodama leis kitoms valstybėms narėms raštu pateikti komentarus; esant prašymui, juos aptars ir atsižvelgs į tuos raštu pateiktus komentarus bei jų aptarimo rezultatus.
5.8. Valstybės narės užtikrina, kad visos atitikties įvertinimo procedūros, kurios buvo priimtos, nedelsiant būtų skelbiamos ar kitaip taptų prieinamos valstybių narių suinteresuotosioms pusėms su jomis susipažinti.
5.9. Išskyrus neatidėliotinus atvejus, nurodytus šio straipsnio 7 dalyje, valstybės narės turi skirti pakankamai laiko nuo reikalavimų dėl atitikties įvertinimo procedūrų paskelbimo iki jų įsigaliojimo, kad eksportuojančių valstybių narių, o ypač besivystančių valstybių narių, gamintojams jo pakaktų savo gaminiais ar gamybos būdais prisitaikyti prie importuojančios valstybės narės reikalavimų.
6 straipsnis
CENTRINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ ATITIKTIES ĮVERTINIMO PRIPAŽINIMAS
Taikytina centrinės valdžios institucijoms:
6.1. Nepažeisdamos šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų, valstybės narės užtikrina, kad, kai įmanoma, pripažįstami kitose šalyse atliktų atitikties įvertinimo procedūrų rezultatai, net kai tos procedūros skiriasi nuo jų procedūrų, jeigu jas patenkina, kad tos procedūros užtikrina taikytinų techninių reglamentų ir standartų atitikimą, lygiavertį jų pačių procedūroms. Pripažįstama, jog tam, kad galima būtų pasiekti abi puses patenkinantį supratimą, gali reikėti konsultacijų, ypač dėl:
6.1.1. pakankamos ir ilgalaikės atitinkamų atitikties įvertinimo institucijų techninės kompetencijos eksportuojančioje valstybėje narėje, kad galima būtų ir toliau pasitikėti jų atitikties įvertinimo rezultatais; šia prasme atsižvelgiama į atitinkamų taisyklių ar rekomendacijų, kurias išleido tarptautinės standartizavimo institucijos, kontroliuojamą laikymąsi, pavyzdžiui, akredituojant, kaip į atitinkamos techninės kompetencijos rodiklį;
6.1.2. atitikties įvertinimo rezultatų, gautų eksportuojančios valstybės narės paskirtoje institucijoje, pripažinimo apribojimo.
6.2. Valstybės narės užtikrina, kad jų atitikties įvertinimo procedūros leistų, kiek tai įmanoma, įgyvendinti šio straipsnio 1 dalies nuostatas.
6.3. Valstybės narės kitų valstybių narių prašymu skatinamos pradėti derybas dėl abipusio viena kitos atitikties įvertinimo procedūrų rezultatų pripažinimo. Valstybės narės gali reikalauti, kad tokios sutartys atitiktų šio straipsnio 1 dalies kriterijus ir patenkintų abi šalis ir kad jose būtų atsižvelgta į jų potencialą skatinti prekybą aptariamomis prekėmis.
6.4. Valstybės narės skatinamos atitikties įvertinimo institucijoms, esančioms kitų valstybių narių teritorijose, leisti dalyvauti jų atitikties įvertinimo procedūrose nemažiau palankiomis sąlygomis negu tos, kurias turi institucijos, esančios jų ar bet kurios kitos šalies teritorijoje.
7 straipsnis
VIETOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ TAIKOMOS ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪROS
Taikytina vietos valdžios institucijoms savo teritorijoje:
7.1. Valstybės narės imasi pagrįstų, joms prieinamų priemonių, kad užtikrintų, jog tokios tarnybos laikysis 5 ir 6 straipsnių nuostatų, išskyrus pareigą apie tas priemones pranešti, kaip numatyta 5 straipsnio 6 dalies 2 punkte ir 7 dalies 1 punkte.
7.2. Valstybės narės užtikrina, kad apie vietos valdžios, už kurią valstybėse narėse viršesnė tik centrinė valdžia, taikoma atitikties įvertinimo procedūra būtų pranešama pagal 5 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir 7 dalies 1 punkto nuostatas, pažymint, jog nereikia atskirų pranešimų toms atitikties įvertinimo procedūroms, kurių techninis turinys iš esmės yra toks pat kaip aptariamosios valstybės narės centrinės valdžios institucijų techninių reglamentų, apie kuriuos jau buvo pranešta anksčiau.
7.3. Valstybės narės gali reikalauti, kad kontaktai su kitomis valstybėmis narėmis, įskaitant pranešimus, informacijos teikimą, komentarus ir aptarimus, nustatytus 5 straipsnio 6 ir 7 dalyse, vyktų per centrinės valdžios institucijas.
7.4. Valstybės narės nesiima priemonių, kurios jų teritorijoje esančias vietos valdžios institucijas verstų ar skatintų veikti ne pagal 5 ir 6 straipsnių nuostatas.
7.5. Valstybės narės pagal šią Sutartį yra visiškai atsakingos už visų 5 ir 6 straipsnių nuostatų laikymąsi. Valstybės narės rengia ir įgyvendina tokias priimtinas priemones ir mechanizmus, kurie kitoms, ne centrinės valdžios, institucijoms padėtų laikytis 5 ir 6 straipsnių nuostatų.
8 straipsnis
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ TAIKOMOS ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪROS
8.1. Valstybės narės imasi tokių pagrįstų, joms prieinamų priemonių, kurios užtikrintų, kad nevyriausybinės organizacijos, atliekančios atitikties įvertinimo procedūras jų teritorijoje, laikysis 5 ir 6 straipsnių nuostatų, išskyrus pareigą pranešti apie siūlomas atitikties įvertinimo procedūras. Be to, valstybės narės nesiima jokių priemonių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai tas organizacijas verstų ar skatintų veikti tokiu būdu, kuris neatitiktų 5 ir 6 straipsnių nuostatų.
8.2. Valstybės narės užtikrina, kad jų centrinės valdžios institucijos pasikliautų nevyriausybinių organizacijų taikomomis atitikties įvertinimo procedūromis, tik jeigu pastarosios organizacijos laikosi 5 ir 6 straipsnių nuostatų, išskyrus pareigą pranešti apie siūlomas atitikties įvertinimo procedūras.
9 straipsnis
TARPTAUTINĖS IR REGIONINĖS SISTEMOS
9.1. Kai reikia tikslaus patvirtinimo dėl techninio reglamento standarto, jei tai įmanoma, valstybės narės rengia ir pritaiko tarptautines atitikties įvertinimo sistemas ir tampa jų narėmis ar dalyvėmis.
9.2. Valstybės narės imasi pagrįstų, joms prieinamų priemonių, kurios užtikrintų, kad tarptautinės ir regioninės atitikties įvertinimo sistemos, kurių narėmis ar dalyvėmis yra atitinkamos institucijos, esančios tų valstybių narių teritorijose, atitiktų 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Be to, valstybės narės nesiima jokių priemonių, kurios tokias sistemas tiesiogiai ar netiesiogiai paveiktų, reikalaudamos ar skatindamos jas veikti tokiu būdu, kuris neatitiktų kurių nors 5 ar 6 straipsnių nuostatų.
9.3. Valstybės narės užtikrina, kad jų centrinės valdžios institucijos pasikliautų tarptautinėmis ar regioninėmis atitikties įvertinimo sistemomis tik tiek, kiek šios sistemos atitinka 5 ir 6 straipsnių nuostatas, kai jos taikytinos.
INFORMACIJA IR PAGALBA
10 straipsnis
INFORMACIJA APIE TECHNINIUS REGLAMENTUS, STANDARTUS IR ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪRAS
10.1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad veiktų informacijos centras, kuris galėtų atsakyti į visus pagrįstus kitų valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių užklausimus, taip pat galėtų pateikti atitinkamus dokumentus dėl:
10.1.1. visų techninių reglamentų, kuriuos savo teritorijoje priėmė ar pasiūlė centrinės arba vietos valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos, kurioms teisiškai suteikta galia reikalauti techninio reglamento laikymosi, arba regioninės standartizavimo institucijos, kurių narėmis ar dalyvėmis jos yra;
10.1.2. visų standartų, kuriuos savo teritorijoje priėmė ar pasiūlė centrinės arba vietos valdžios institucijos arba regioninės standartizavimo institucijos, kurių narėmis ar dalyvėmis yra tos aukščiau išvardytos institucijos;
10.1.3. visų atitikties įvertinimo procedūrų ar pasiūlytų atitikties įvertinimo procedūrų, kurias savo teritorijose taiko centrinės arba vietos valdžios institucijos arba nevyriausybinės organizacijos, kurioms teisiškai suteikta galia reikalauti, kad būtų laikomasi techninio reglamento, arba regioninės institucijos, kurių narėmis ar dalyvėmis jos yra;
10.1.4. valstybės narės ar atitinkamos centrinės arba vietos valdžios institucijos jos teritorijoje narystės ar dalyvavimo tarptautinėse ir regioninėse standartizavimo institucijose ir atitikties įvertinimo sistemose, taip pat dvišaliuose bei daugiašaliuose susitarimuose pagal šios Sutarties taikymo sritį; informacijos centras taip pat turi sugebėti pateikti pakankamai informacijos apie tokių sistemų ir susitarimų nuostatas;
10.1.5. pranešimų sutinkamai su šia Sutartimi skelbimo vietos arba informacijos teikimo apie tai, kur galima gauti tokios informacijos;
10.1.6. informacijos centrų, minimų šios straipsnio dalies 3 punkte, buvimo vietos.
10.2. Tačiau jeigu dėl teisinių ar administracinių priežasčių valstybė narė įkuria daugiau nei vieną informacijos centrą, ta valstybė narė kitoms valstybėms narėms turi pateikti visą informaciją aiškiai apie kiekvieno tokio informacijos centro atsakomybės sritį. Be to, ta valstybė narė užtikrina, kad visi paklausimai, patekę ne į tą informacijos centrą, būtų nedelsiant perduodami tinkamam informacijos centrui.
10.3. Kiekviena valstybė narė imasi pagrįstų, jai prieinamų priemonių, kad patikimai veiktų vienas ar daugiau informacijos centrų, kurie galėtų atsakyti į visus pagrįstus kitų valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių kitose valstybėse narėse užklausimus, taip pat galėtų pateikti atitinkamus dokumentus ar informacijos apie tai, kur juos galima gauti, dėl:
10.3.1. visų standartų, kuriuos savo teritorijoje priėmė ar pasiūlė nevyriausybinės standart1izavimo institucijos ar regioninės standartizavimo institucijos, kurių narėmis ar dalyvėmis jos yra;
10.3.2. visų atitikties įvertinimo procedūrų ar pasiūlytų atitikties įvertinimo procedūrų, kurias savo teritorijoje taiko nevyriausybinės organizacijos ar regioninės institucijos, kurių narėmis ar dalyvėmis jos yra;
10.3.3. atitinkamų nevyriausybinių organizacijų jos teritorijoje narystės ir dalyvavimo tarptautinėse ir
regioninėse standartizavimo institucijose ar atitikties įvertinimo sistemose, taip pat dvišaliuose ir daugiašaliuose susitarimuose pagal šios Sutarties taikymo sritį; informacijos centrai taip pat turi sugebėti suteikti pakankamai informacijos apie tokių sistemų ir susitarimų nuostatas.
10.4. Valstybės narės imasi pagrįstų, joms prieinamų priemonių, kad užtikrintų, jog, kai valstybės narės ar suinteresuotosios šalys kitose valstybėse narėse prašo dokumentų kopijų, sutinkamai su šios Sutarties nuostatomis, jos pateikiamos už kainą (jei dokumentai mokami), kuri, be realių pristatymo išlaidų, turi būti tokia pati ir aptariamosios valstybės narės, ir bet kurios kitos valstybės narės nacionaliniams subjektams1.
10.5. Išsivysčiusios valstybės narės, kitų valstybių narių prašomos, pateikia angliškai, prancūziškai ar ispaniškai dokumentų, apie kuriuos yra rengiami pranešimai, vertimus arba, jeigu tie dokumentai didelės apimties, jų santraukų vertimus.
10.6. Sekretoriatas, gavęs pranešimus pagal šios Sutarties nuostatas, visoms valstybėms narėms bei suinteresuotoms tarptautinėms standartizavimo ir atitikties įvertinimo institucijoms išsiuntinėja pranešimų kopijas ir atkreipia besivystančių valstybių narių dėmesį į visus pranešimus, kuriuose kalbama apie toms valstybėms narėms ypač svarbias prekes.
10.7. Kai valstybė narė sudaro sutartį su bet kuria kita šalimi ar šalimis dėl klausimų, susijusių su techniniais reglamentais, standartais ar atitikties įvertinimo procedūromis, kurie gali turėti reikšmingą poveikį prekybai, bent viena sutartį sudariusi valstybė narė per Sekretoriatą praneša kitoms valstybėms narėms apie prekes, kurioms taikoma ta sutartis, ir pateikia trumpą sutarties aprašymą. Aptariamosios valstybės narės skatinamos, pateikus prašymą, pradėti konsultacijas su kitomis valstybėmis narėmis, kad sudarytų panašias sutartis arba susitartų dėl jų dalyvavimo tokiose sutartyse.
10.8. Jokios šios Sutarties nuostatos nereikalauja:
10.8.1. skelbti tekstus ne valstybės narės kalba;
10.8.2. pateikti projektų detales ar kopijas ne valstybės narės kalba, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 5 dalyje;
10.8.3. iš valstybių narių pateikti kokią nors informaciją, kurios atskleidimas, jų nuomone, prieštarautų esminiams jų saugumo interesams.
10.9. Pranešimai Sekretoriatui pateikiami angliškai, prancūziškai arba ispaniškai.
10.10. Valstybės narės paskiria vieną centrinės valdžios instituciją, kuri šalies mastu būtų atsakinga už nuostatų dėl pranešimų pateikimo tvarkos pagal šią Sutartį vykdymą, išskyrus procedūras, numatytas 3 priede.
10.11. Tačiau, jeigu dėl teisinių ar administracinių priežasčių atsakomybe už pranešimų pateikimo tvarką dalijasi dvi ar daugiau centrinės valdžios institucijų, aptariamoji valstybė narė kitoms valstybėms narėms pateikia visą ir aiškią informaciją apie kiekvienos institucijos atsakomybės sritį.
11 straipsnis
TECHNINĖ PAGALBA KITOMS VALSTYBĖMS NARĖMS
11.1. Valstybės narės, kai jų prašo, pataria kitoms valstybėms narėms, ypač besivystančioms valstybėms narėms, dėl techninių reglamentų rengimo.
11.2. Valstybės narės, kai jų prašo, pataria kitoms valstybėms narėms, ypač besivystančioms valstybėms narėms, ir abipusiai sutartais terminais ir sąlygomis teikia techninę pagalbą, joms steigiant nacionalines standartizavimo institucijas ir dalyvaujant tarptautinėse standartizavimo institucijose, bei skatina tai daryti savo šalies standartizavimo institucijas.
11.3. Valstybės narės, kai jų prašo, imasi pagrįstų, joms prieinamų priemonių, kad jų teritorijoje esančios reguliavimo institucijos patartų kitoms valstybėms narėms, ypač besivystančioms šalims narėms, ir teikia joms techninę pagalbą abipusiai sutartais terminais ir sąlygomis dėl:
11.3.1. reguliavimo institucijų ar techninių reglamentų atitikties įvertinimo institucijų įkūrimo;
11.3.2. metodų, kuriais galima būtų geriausiai užtikrinti besivystančių valstybių narių techninių reglamentų atitikimą.
11.4. Valstybės narės, kai jų prašo, imasi pagrįstų, joms prieinamų priemonių, kad kitoms valstybėms narėms, ypač besivystančioms šalims narėms, būtų duodami patarimai ir suteikiama techninė pagalba abipusiškai sutartais terminais ir sąlygomis, joms kuriant standartų, priimtų prašančios valstybės narės teritorijoje, atitikties įvertinimo institucijas.
11.5. Valstybės narės, kai jų prašo, pataria kitoms valstybėms narėms, ypač besivystančioms valstybėms narėms, ir abipusiai sutartais terminais ir sąlygomis teikia joms techninę pagalbą, įgyvendinant priemones, kurių turėtų imtis jų gamintojai, norintys turėti galimybę naudotis atitikties įvertinimo sistemomis, kurias taiko vyriausybinės institucijos ar nevyriausybinės organizacijos, esančios prašymą gaunančios valstybės narės teritorijoje.
11.6. Valstybės narės, kurios yra tarptautinių ar regioninių atitikties įvertinimo sistemų narės ar dalyvės, kai jų prašo, pataria kitoms valstybėms narėms, ypač besivystančioms šalims narėms, ir abipusiai sutartais terminais ir sąlygomis teikia techninę pagalbą, joms steigiant institucijas ir kuriant teisinį pagrindą, kuris jas įgalintų vykdyti su naryste ar dalyvavimu tose sistemose susijusius įsipareigojimus.
11.7. Valstybės narės, kai jų prašo, skatina savo teritorijoje esančias institucijas, kurios yra tarptautinių ar regioninių atitikties įvertinimo sistemų narės ar dalyvės, patarti kitoms valstybėms narėms, ypač besivystančioms šalims narėms, ir turėtų apsvarstyti tų šalių prašymus suteikti techninę pagalbą, joms kuriant institucijas, kurios įgalintų atitinkamas jų teritorijoje esančias institucijas vykdyti su naryste ar dalyvavimu tose sistemose susijusius įsipareigojimus.
11.8. Teikdamos patarimus ir techninę paramą kitoms valstybėms narėms pagal šio straipsnio 1-7 dalis, valstybės narės prioritetiniais laiko mažiausiai išsivysčiusių šalių narių poreikius.
12 straipsnis
SPECIALUSIS IR DIFERENCINIS REŽIMAS BESIVYSTANČIOMS VALSTYBĖMS NARĖMS
12.1. Valstybės narės besivystančioms šalims narėms taiko diferencijuotą ir palankesnį režimą šios Sutarties atžvilgiu pagal žemiau išdėstytas ir atitinkamas kitų šios Sutarties straipsnių nuostatas.
12.2. Valstybės narės skiria ypatingą dėmesį šios Sutarties nuostatoms dėl besivystančios šalies narės teisių ir įsipareigojimų bei atsižvelgia į specialius besivystančios šalies narės plėtros, finansinius ir prekybos poreikius, įgyvendinant šią Sutartį tiek šalies mastu, tiek veikiant Sutartyje numatytiems instituciniams dariniams.
12.3. Valstybės narės, rengdamos ir taikydamos techninius reglamentus, standartus ir atitikties įvertinimo procedūras, atsižvelgia į ypatingus besivystančių šalių narių plėtros, finansinius ir prekybos poreikius, siekdamos užtikrinti, kad tokie techniniai reglamentai, standartai bei atitikties įvertinimo procedūros nesudarytų nereikalingų kliūčių eksportui iš besivystančių šalių narių.
12.4. Valstybės narės pripažįsta, kad, nors gali egzistuoti tarptautiniai standartai, taisyklės ar rekomendacijos, besivystančios šalys narės, esant ypatingoms jų technologijos bei socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, gali priimti tam tikrus techninius reglamentus, standartus ar atitikties įvertinimo procedūras, kuriomis siektų išsaugoti vietinę technologiją ir gamybos būdus bei procesus, atitinkančius tų šalių plėtros reikmes. Todėl valstybės narės pripažįsta, kad iš besivystančių šalių narių nereikėtų tikėtis, jog tarptautiniai standartai, kurie nepatenkina jų plėtros, finansinių ar prekybos poreikių, būtų naudojami kaip tų šalių techninių reglamentų ar standartų, įskaitant bandymų metodus, pagrindas.
12.5. Valstybės narės, atsižvelgdamos į specialias besivystančių šalių narių problemas, imasi pagrįstų, joms prieinamų priemonių, kurios užtikrintų, kad tarptautinės standartizavimo institucijos bei tarptautinės atitikties įvertinimo sistemos būtų tvarkomos ir veiktų tokiu būdu, kuris skatintų aktyvų ir reprezentatyvų visų valstybių narių atitinkamų tarnybų dalyvavimą.
12.6. Valstybės narės imasi pagrįstų, joms prieinamų priemonių, kurios užtikrintų, kad tarptautinės standartizavimo institucijos, besivystančioms šalims narėms prašant, ištirtų galimybę ir, jeigu tai įgyvendinama, parengtų tarptautinius standartus prekėms, kuriomis ypač suinteresuotos besivystančios šalys narės.
12.7. Valstybės narės pagal 11 straipsnio nuostatas teikia techninę pagalbą besivystančioms šalims narėms, siekdamos užtikrinti, kad techninių reglamentų, standartų bei atitikties įvertinimo procedūrų rengimas ir taikymas nesudarytų nereikalingų kliūčių eksporto iš besivystančios šalies narės didėjimui bei diversifikavimui. Nustatant techninės pagalbos terminus bei sąlygas, atsižvelgiama į prašančiųjų šalių narių, o ypač į mažiausiai išsivysčiusių šalių narių, išsivystymo lygį.
12.8. Pripažįstama, kad besivystančios šalys narės gali susidurti su ypatingomis problemomis, įskaitant problemas institucijų, infrastruktūros, techninių reglamentų, standartų ir atitikties įvertinimo procedūrų rengimo bei taikymo srityje. Toliau pripažįstama, kad specifiški besivystančių šalių narių plėtros ir prekybos poreikiai, taip pat jų technologijos lygis gali trukdyti toms šalims narėms iki galo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį. Todėl valstybės narės turi visapusiškai atsižvelgti į šį faktą. Be to, kad besivystančios šalys narės sugebėtų laikytis šios Sutarties, Techninių prekybos kliūčių komitetas, numatytas 13 straipsnyje (šioje Sutartyje vadinamas „Komitetu“), yra įgaliojamas, esant prašymui, ribotam laikui daryti specialias išimtis, atleisdamas besivystančias šalis nuo visų ar dalies Sutartyje numatytų įsipareigojimų. Svarstydamas tokius prašymus, Komitetas atsižvelgia į ypatingas besivystančios šalies narės problemas techninių reglamentų, standartų bei atitikties įvertinimo procedūrų rengimo ir taikymo srityje bei specialius plėtros ir prekybos poreikius, taip pat į technologijos lygį – į tai, kas gali trukdyti tai šaliai narei iki galo įvykdyti įsipareigojimus pagal šią Sutartį. Komitetas ypač atsižvelgia į ypatingas mažiausiai išsivysčiusių šalių narių problemas.
12.9. Per konsultacijas išsivysčiusios šalys narės atsižvelgia į ypatingus sunkumus, su kuriais susiduria besivystančios šalys narės, rengdamos ir įgyvendindamos standartus, techninius reglamentus bei atitikties įvertinimo procedūras. Siekdamos paremti besivystančių šalių narių pastangas ta linkme, išsivysčiusios šalys narės atsižvelgia į konkrečius pastarųjų finansavimo, prekybos bei plėtros poreikius.
12.10. Komitetas periodiškai peržiūri specialųjį ir diferencijuotą režimą, kaip numatyta šioje Sutartyje, suteiktą besivystančioms šalims narėms nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
INSTITUCIJOS, KONSULTACIJOS IR GINČŲ SPRENDIMAS
13 straipsnis
TECHNINIŲ PREKYBOS KLIŪČIŲ KOMITETAS
13.1. Įkuriamas Techninių prekybos kliūčių komitetas; jį sudaro atstovai iš kiekvienos valstybės narės. Komitetas renka savo pirmininką ir susirenka tuomet, kai reikia, bet ne rečiau kaip kartą per metus, kad suteiktų valstybėms narėms galimybę konsultuotis visais klausimais, susijusiais su šios Sutarties veikimu ar jos tikslų siekimu, taip pat atlieka pareigas, numatytas šioje Sutartyje ir kurias jam paskiria valstybės narės.
13.2. Komitetas, kai reikia, kuria darbo grupes ar kitokias struktūras, kurios būtų atsakingos už funkcijų, kurias joms paskiria Komitetas, atlikimą sutinkamai su šios Sutarties nuostatomis.
13.3. Suprantama, kad, dirbant darbą pagal šią Sutartį, reikėtų vengti be reikalo dubliuoti vyriausybių darbą, dirbamą kitose techninėse struktūrose. Komitetas turi išnagrinėti šią problemą, kad iki minimumo sumažintų tokį darbo dubliavimą.
14 straipsnis
KONSULTACIJOS IR GINČŲ SPRENDIMAS
14.1. Konsultacijos ir ginčų sprendimas bet kuriuo klausimu, kuris daro įtakos šios Sutarties veikimui, vyksta padedant Ginčų sprendimo tarybai ir pagal mutatis mutandis, GATT 1994 XXII ir XXIII straipsnių nuostatas, išplėstas ir taikomas pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo.
14.2. Prašant kuriai nors iš besiginčijančių šalių arba savo pačios iniciatyva kolegija gali įkurti technikos ekspertų grupę, kuri padėtų spręsti techninio pobūdžio klausimus, kurie reikalauja detalesnio ekspertų nagrinėjimo.
14.3. Technikos ekspertų grupės vadovaujasi 2 priede numatyta tvarka.
14.4. Nuostatas apie ginčų sprendimą, išdėstytas aukščiau, galima taikyti tais atvejais, kai valstybė narė laiko, jog kita šalis narė nepasiekė tenkinančių rezultatų pagal 3, 4, 7, 8, ir 9 straipsnius ir kad labai pažeidžiami jos (pirmosios) prekybos interesai. Šiuo atžvilgiu tokie rezultatai turi būti lygiaverčiai rezultatams, kurie būtų, jeigu ta struktūra būtų valstybė narė.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
15 straipsnis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Išlygos
15.1. Jokių išlygų šios Sutarties nuostatų atžvilgiu negali būti be kitų valstybių narių sutikimo.
Peržiūra
15.2. Kiekviena valstybė narė tuoj pat po PPO sutarties įsigaliojimo turi informuoti Komitetą apie turimas priemones arba tas, kurių ji imasi, norėdama užtikrinti šios Sutarties įgyvendinimą ir administravimą. Apie tolesnius tokių priemonių pakeitimus taip pat turi būti pranešta Komitetui.
15.3. Komitetas kasmet peržiūri šios Sutarties, atsižvelgiant į jos tikslus, vykdymą ir veikimą.
15.4. Ne vėliau kaip trečiųjų metų po PPO sutarties įsigaliojimo pabaigoje ir kiekvieno paskesnio trejų metų laikotarpio pabaigoje Komitetas peržiūri šios Sutarties, įskaitant su viešumu susijusių nuostatų veikimą ir vykdymą, kad galėtų rekomenduoti šia Sutartimi numatytų teisių ir įsipareigojimų pakeitimus, kai reikia užtikrinti abipusę ekonominę naudą ir teisių bei įsipareigojimų balansą, nepažeidžiant 12 straipsnio nuostatų. Atsižvelgdamas, inter alia, į įgytą patirtį, įgyvendinant Sutartį, Komitetas, esant reikalui, Prekybos prekėmis tarybai teikia pasiūlymus dėl šios Sutarties teksto pataisų.
Priedai
15.5. Šios Sutarties priedai sudaro neatsiejamą jos dalį.
1 priedas
TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽIMAI ŠIOJE SUTARTYJE
Terminai, pateikti šeštajame ISO/IEC 2-ojo vadovo leidinyje „1991, Standartizacija ir su ja susijusi veikla. Bendrieji terminai ir jų apibrėžimai“ [ISO/IEC Guide 2: 1991, General Terms and Their Definitions Concerning Standartization and Related Activities], šioje Sutartyje turi tą pačią reikšmę, kaip pateikta to leidinio apibrėžimuose, turint omenyje tai, kad paslaugos šia Sutartimi nereglamentuojamos.
Šioje Sutartyje taikomi šie apibrėžimai:
1. Techninis reglamentas
Dokumentas, kuriame pateikiamos prekės charakteristikos ar su jomis susiję procesai bei gamybos būdai, įskaitant taikytinas administracines nuostatas, kurio laikymasis yra privalomas. Jis taip pat gali apimti ar liesti išimtinai tik terminologijos, simbolių, įpakavimo, ženklinimo ar etikečių reikalavimus, kai jie taikomi prekei, procesui ar gamybos būdui apibrėžti.
Aiškinamoji pastaba
Atskiro savarankiško apibrėžimo ISO/IEC 2-ajame vadove nėra, jis remiasi vadinamąja „struktūrinio elemento“ sistema.
2. Standartas
Dokumentas, patvirtintas atsakingos institucijos, kuriame bendram ir pakartotiniam taikymui pateiktos taisyklės, nurodymai ar charakteristikos prekėms arba su jomis susijusiems procesams bei gamybos būdams, kurio laikymasis nėra privalomas. Jis taip pat gali apimti ar liesti išimtinai tik terminologijos, simbolių, įpakavimo, ženklinimo ar etikečių reikalavimus, kai jie taikomi prekei, procesui ar gamybos būdui apibrėžti.
Aiškinamoji pastaba
Terminai, kaip apibrėžta ISO/IEC 2-ajame vadove, taikomi prekėms, procesams ir paslaugoms. Šioje Sutartyje nagrinėjami techniniai reglamentai, standartai ir atitikties įvertinimo procedūros, susiję tik su prekėmis, procesais ir gamybos būdais. Standartai, kaip apibrėžiama ISO/IEC 2-ajame vadove, gali būti privalomi arba pasirenkami. Šioje Sutartyje standartai yra apibrėžiami kaip pasirenkami, o techniniai reglamentai kaip privalomi dokumentai. Tarptautinių standartizacijos organizacijų parengti standartai priimami konsensuso pagrindu. Šioje Sutartyje taip pat numatyti ir dokumentai, kurie priimami ne konsensuso pagrindu.
3. Atitikties įvertinimo procedūros
Procedūra, taikoma tiesiogiai ar netiesiogiai, kuria nustatoma, kad atitinkami techniniuose reglamentuose ar standartuose išdėstyti reikalavimai yra įvykdyti.
Aiškinamoji pastaba
Į atitikties įvertinimo procedūras įeina, inter alia, atrankos, bandymų ir patikrinimo procedūros; atitikties vertinimas, patikrinimas ir užtikrinimas; registravimas, akreditavimas ir patvirtinimas, taip pat jų deriniai.
4. Tarptautinė institucija arba sistema
Institucija arba sistema, kurios narėmis gali tapti tik visų valstybių narių atitinkamos institucijos.
5. Regioninė institucija arba sistema
Institucija arba sistema, kurios narėmis gali tapti tik keleto valstybių narių atitinkamos institucijos.
6. Centrinės valdžios institucija
Vyriausybė, jos ministerijos ir departamentai ar bet kokia kita institucija, kurią kontroliuoja vyriausybė aptariamosios veiklos atžvilgiu.
Aiškinamoji pastaba
Europos Bendrijoms taikytinos nuostatos, reglamentuojančios centrinės valdžios institucijų veiklą. Tačiau Europos Bendrijose gali būti kuriamos regioninės institucijos arba atitikties įvertinimo sistemos; tokiais atvejais jos laikosi šios Sutarties nuostatų, reglamentuojančių regionines institucijas arba atitikties įvertinimo sistemas.
7. Vietos valdžios institucija
Necentrinė valdžia (pvz.: valstijų, provincijų, žemių, kantonų, savivaldybių ir kt.), jos ministerijos, departamentai ar kokia kita institucija, kurios veiklą kontroliuoja tokia valdžia aptariamosios veiklos atžvilgiu.
8. Nevyriausybinė organizacija
Tai necentrinės ir ne vietos valdžios institucija, įskaitant nevyriausybinę organizaciją, kuriai teisiškai suteikiama galia reikalauti, kad būtų laikomasi techninio reglamento.
2 priedas
TECHNIKOS EKSPERTŲ GRUPĖ
Technikos ekspertų grupėms, įkuriamoms pagal 14 straipsnio nuostatas, taikoma ši tvarka.
1. Technikos ekspertų grupėms vadovauja kolegija. Kolegija nutaria, kokia turi būti jų darbo apibrėžtis, ir detalizuoja jų darbo tvarką, o technikos ekspertų grupės atsiskaito kolegijai.
2. Dalyvavimas technikos ekspertų grupėje turi būti ribojamas, nariai gali būti tiktai asmenys, turintys gerą profesinę reputaciją ir patirtį aptariamoje srityje.
3. Besiginčijančių šalių piliečiai negali dirbti technikos ekspertų grupėje be bendro besiginčijančių šalių sutikimo, išskyrus išskirtines sąlygas, kai kolegija mano, jog be tokių asmenų technikos ekspertų grupei truks specializuotų mokslo žinių ir patirties. Besiginčijančių šalių valstybės tarnautojai neturi teisės dirbti technikos ekspertų grupėje. Technikos ekspertų grupės nariai dirba kaip nepriklausomi ekspertai, bet ne kaip vyriausybės ar kokios nors organizacijos atstovai. Todėl vyriausybės ar organizacijos negali jiems duoti instrukcijų, kaip spręsti klausimus, kuriuos turi spręsti technikos ekspertų grupė.
4. Technikos ekspertų grupės gali konsultuotis ir prašyti informacijos bei techninių patarimų iš bet kokio šaltinio, į kurį mano esant reikalinga kreiptis. Prieš prašydama informacijos ar patarimo iš šaltinio, esančio valstybės narės jurisdikcijoje, technikos ekspertų grupė informuoja tos valstybės narės vyriausybę. Bet kuri valstybė narė turi greitai ir išsamiai pateikti technikos ekspertų grupei tokią informaciją, kurią technikos ekspertų grupė mano esant reikalingą ir tinkamą.
5. Besiginčijančios šalys turi turėti galimybę gauti visą atitinkamą informaciją, kuri pateikiama technikos ekspertų grupei, nebent ji būtų konfidenciali. Konfidenciali technikos ekspertų grupei pateikiama informacija be oficialaus informaciją teikiančios vyriausybės, organizacijos ar asmens įgaliojimo neteikiama. Kai technikos ekspertų grupės prašoma pateikti informaciją, bet technikos ekspertų grupė neturi įgaliojimo teikti tokios informacijos, vyriausybė, organizacija ar asmuo, teikiantis informaciją, pateikia nekonfidencialią informacijos santrauką.
6. Technikos ekspertų grupė pateikia aptariamosioms valstybėms narėms ataskaitos projektą, tikėdamasi komentarų ir, kai tikslinga, atsižvelgia į juos galutinėje ataskaitoje; pateikus kolegijai, ji taip pat išsiuntinėjama aptariamosioms valstybėms narėms.
3 priedas
STANDARTŲ RENGIMO, PRIĖMIMO IR TAIKYMO GEROS PRAKTIKOS KODEKSAS BENDROSIOS NUOSTATOS
A. Šiame Kodekse taikomi šios Sutarties 1 priede pateikti apibrėžimai.
B. Šį Kodeksą gali priimti bet kokia standartizavimo institucija PPO valstybės narės teritorijoje – tai gali būti centrinės valdžios institucija, vietos valdžios institucija arba nevyriausybinė organizacija; vyriausybinė regioninė standartizavimo institucija, kurios vienas ar keli nariai yra PPO valstybės narės; ir nevyriausybinė regioninė standartizavimo institucija, kurios vienas ar keli nariai yra PPO valstybės narės teritorijoje (šiame Kodekse tokios tarnybos kartu vadinamos „standartizavimo institucijomis“, o pavienė – „standartizavimo institucija“).
C. Standartizavimo institucijos, kurios priėmė Kodeksą ar jo atsisakė, turi apie tą faktą pranešti Ženevoje esančiam ISO/IEC Informacijos centrui. Pranešime turi būti aptariamosios institucijos pavadinimas bei adresas ir dabartinės bei tikėtinos standartizacijos veiklos apimtis. Pranešimą galima siųsti arba tiesiogiai ISO/IEC Informacijos centrui, arba per nacionalinę instituciją, esančią ISO/IEC nare, arba geriausiai per atitinkamą nacionalinį ISONET narį ar tarptautinį ISONET filialą, priklausomai nuo situacijos.
ESMINĖS NUOSTATOS
D. Standartų atžvilgiu standartizavimo institucija prekėms, kilusioms bet kurios kitos PPO valstybės narės teritorijoje, taiko režimą, ne mažiau palankų už režimą, taikomą tapačioms arba panašioms nacionalinės kilmės prekėms ir tapačioms arba panašioms prekėms, kilusioms bet kurioje kitoje šalyje.
E. Standartizavimo institucija užtikrina, kad standartai nebūtų rengiami, priimami, taikomi, sąmoningai ar nesąmoningai sudarant nereikalingas kliūtis tarptautinei prekybai.
F. Kai tarptautiniai standartai jau yra arba baigiami rengti, juos ar atitinkamas jų dalis standartizavimo institucija naudoja kaip savo kuriamų standartų pagrindą, išskyrus tuos atvejus, jei tarptautiniai standartai ar atitinkamos jų dalys būtų neveiksmingi ar netinkami, pavyzdžiui, dėl nepakankamo apsaugos lygio, esminių klimatinių ar geografinių veiksnių arba esminių technologijos problemų.
G. Siekdama kuo plačiau harmonizuoti standartus standartizavimo institucija atitinkamu būdu savo išgalėmis visapusiškai padeda atitinkamoms tarptautinėms standartizacijos organizacijoms rengiant tarptautinius standartus objektui, kuriam ji arba jau priėmė, arba tikisi priimti standartus. Valstybės narės teritorijoje esančios standartizavimo institucijos dalyvauja konkrečioje tarptautinėje standartizacijos veikloje, kai įmanoma, vienai delegacijai atstovaujant visoms standartizavimo institucijoms jos teritorijoje, kurios priėmė ar tikisi priimti standartus objektui, su kuriuo yra susijusi tarptautinė standartizacijos veikla.
H. Standartizavimo institucija valstybės narės teritorijoje deda visas pastangas, kad išvengtų dubliavimo ar dalinio sutapimo su kitų standartizacijos institucijų šalies teritorijoje darbu ar su atitinkamų tarptautinių ar regioninių standartizacijos organizacijų darbu. Jos taip pat deda visas pastangas, kad pasiektų nacionalinio konsensuso dėl jų kuriamų standartų. Regioninė standartizavimo organizacija taip pat deda visas pastangas, kad išvengtų dubliavimo ar dalinio sutapimo su atitinkamų tarptautinių standartizavimo organizacijų darbu.
I. Kur tik galima, standartizavimo institucija standartuose tiksliai nurodo funkcines charakteristikas, o ne projektus arba aprašomojo pobūdžio charakteristikas.
J. Mažiausiai kartą per šešis mėnesius standartizavimo institucija skelbia darbo programą ir joje nurodo savo pavadinimą ir adresą, standartus, kuriuos tuo metu rengia, ir standartus, kuriuos ji priėmė per praėjusį laikotarpį. Standartas yra rengiamas nuo momento, kai nusprendžiama jį sukurti, iki pat priėmimo. Konkrečių standartų projektų pavadinimai, paprašius, pateikiami angliškai, prancūziškai ar ispaniškai. Pranešimas apie darbo programos egzistavimą skelbiamas standartizacijos veiklai skirtame nacionaliniame ar regioniniame leidinyje priklausomai nuo situacijos. Darbo programoje kiekvienam standartui pagal bet kurias ISONET taisykles nurodoma klasifikacija priklausomai nuo objekto, pasiekta standarto kūrimo stadija ir duodamos nuorodos į visus jo pagrindu paimtus tarptautinius standartus. Ne vėliau kaip darbo programos paskelbimo metu standartizavimo institucija praneša apie jos buvimą ISO/IEC Informacijos centrui Ženevoje. Pranešime turi būti standartizavimo institucijos pavadinimas bei adresas, leidinio, kuriame skelbiama darbo programa, pavadinimas ir numeris, laikotarpis, kuriam numatyta darbo programa, jo kaina (jeigu jis mokamas) ir kaip bei kur jį galima gauti. Pranešimą galima siųsti tiesiai ISO/IEC Informacijos centrui arba geriausiai per atitinkamą nacionalinį ISONET narį ar tarptautinį ISONET filialą priklausomai nuo situacijos.
K. Nacionalinis ISO/IEC narys deda visas pastangas, kad taptų ISONET nariu ar paskirtų kitą organizaciją, kad ši taptų nare ir kad įgytų visišką ISONET narystę. Kitos standartizavimo institucijos deda visas pastangas asocijuotis su ISONET nariu.
L. Prieš priimdama standartą standartizavimo institucija duoda ne mažiau kaip 60 dienų, kad suinteresuotosios šalys PPO valstybės narės teritorijoje pateiktų komentarus dėl standarto projekto. Tačiau šį laikotarpį galima sutrumpinti tais atvejais, kai iškyla neatidėliotina saugumo, sveikatos ar aplinkos apsaugos problema ar kyla jos grėsmė. Ne vėliau kaip komentarams skirto laikotarpio pradžioje standartizavimo institucija J punkte minimame leidinyje skelbia pranešimą, skelbiantį komentavimo laikotarpį. Tame pranešime, jei galima, nurodoma, ar standarto projektas skiriasi nuo tarptautinių standartų.
M. Kiekvienos suinteresuotosios šalies, esančios PPO valstybės narės teritorijoje, prašymu standartizavimo institucija nedelsdama pateikia komentuotino standarto projekto kopiją arba sutvarko taip, kad ji būtų pateikta. Visi mokesčiai už šią paslaugą, be realių pristatymo išlaidų, užsienio ir vidaus suinteresuotosioms šalims turi būti vienodi.
N. Standartizavimo institucija, toliau tvarkydama standartą, atsižvelgia į komentarus, gautus per komentavimo laikotarpį. Į komentarus, gautus per standartizavimo institucijas, kurios priėmė Geros praktikos kodeksą, esant tokiam prašymui, turi būti atsakyta kuo greičiau. Atsakyme turi būti paaiškinta, kodėl būtina nukrypti nuo tarptautinio standarto.
O. Priimtas standartas nedelsiant paskelbiamas.
P. Suinteresuotosios šalies, esančios PPO valstybės narės teritorijoje, prašymu standartizavimo institucija skubiai pateikia savo paskutinės darbo programos ar parengto standarto kopiją arba suorganizuoja, kad ji būtų pateikta. Visi mokesčiai už šias paslaugas, be realių pristatymo išlaidų, užsienio ir vidaus suinteresuotosioms šalims turi būti vienodi.
Q. Standartizavimo institucija taiko „geranoriškumo principą“ ir sudaro atitinkamas sąlygas konsultuotis dėl pareiškimų dėl šio Kodekso veikimo, kuriuos pateikia standartizavimo institucijos, priėmusios Geros praktikos kodeksą. Ji deda pastangas objektyviai išnagrinėti visus skundus.
______________
SUTARTIS DĖL SU PREKYBA SUSIJUSIŲ INVESTICINIŲ PRIEMONIŲ
Valstybės narės,
atsižvelgdamos į tai, kad Punta del Estės deklaracijoje Ministrai susitarė, kad „patikrinus, kaip veikia GATT straipsniai, susiję su prekybą ribojančiomis ir iškreipiančiomis investicinėmis priemonėmis, prireikus derybose turi būti suformuluotos tolesnės nuostatos, kurios gali būti reikalingos siekiant išvengti neigiamo poveikio prekybai“;
siekdamos skatinti pasaulio prekybos plėtrą ir liberalizavimą bei palengvinti investavimą tarptautiniu mastu taip, kad būtų skatinamas visų prekybos partnerių, visų pirma besivystančių valstybių narių, ekonominis augimas, kartu užtikrinant laisvą konkurenciją;
atsižvelgdamos į besivystančių valstybių narių, visų pirma į mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių, ypatingus prekybos, vystymosi ir finansinius poreikius;
pripažindamos, kad tam tikros investicinės priemonės gali sukelti prekybą ribojantį ir prekybą iškreipiantį poveikį;
susitaria:
1 straipsnis
TAIKYMO SRITIS
Ši Sutartis yra taikoma tik tokioms investicijoms, kurios yra susijusios su prekyba prekėmis (toliau šioje Sutartyje vadinama „TRIMs priemonės“).
2 straipsnis
NACIONALINIS REŽIMAS IR KIEKYBINIAI APRIBOJIMAI
1. Nepažeisdama kitų teisių ir įsipareigojimų pagal GATT 1994, nė viena valstybė narė netaiko jokių TRIMs priemonių, neatitinkančių GATT 1994 III straipsnio arba XI straipsnio nuostatų.
2. Šios Sutarties priede yra nurodytas TRIMs priemonių, neatitinkančių nacionalinio režimo įsipareigojimų, kaip numatyta GATT 1994 III straipsnio 4 dalyje, ir įsipareigojimo panaikinti kiekybinius apribojimus, kaip numatyta GATT 1994 XI straipsnio 1 dalyje, paaiškinamasis sąrašas.
3 straipsnis
IŠIMTYS
Visos GATT 1994 išimtys prireikus yra taikomos šios Sutarties nuostatoms.
4 straipsnis
BESIVYSTANČIOS VALSTYBĖS NARĖS
Besivystanti valstybė narė gali laikinai nukrypti nuo 2 straipsnio nuostatų tokiu mastu ir taip, kaip valstybei narei nukrypti nuo GATT 1994 III ir XI straipsnio nuostatų leidžia GATT 1994 XVIII straipsnis, GATT 1994 susitarimas dėl mokėjimų balanso nuostatų ir 1979 m. lapkričio 28 dienos deklaracija dėl prekybos priemonių, susijusių su mokėjimų balansu (BISD 26S/205-209).
5 straipsnis
INFORMAVIMAS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS
1. Valstybės narės per 90 dienų nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos praneša Prekybos prekėmis tarybai apie visas TRIMs priemones, kurias jos taiko ir kurios neatitinka šios Sutarties nuostatų. Turi būti pranešama apie bendrą ar specifinį TRIMs priemonių taikymą, kartu ir jų pagrindinės ypatybės 1.
2. Kiekviena valstybė narė panaikina visas TRIMs priemones, apie kurias yra pranešta pagal šio straipsnio 1 dalį, per dvejus metus nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos, jei tai yra išsivysčiusi valstybė narė, per penkerius metus, jeigu tai besivystanti valstybė narė, ir per septynerius metus, jei tai mažiausiai išsivysčiusi valstybė narė.
3. Gavusi prašymą, Prekybos prekėmis taryba gali pratęsti pereinamąjį laikotarpį, per kurį yra panaikinamos TRIMs priemonės, apie kurias yra pranešta pagal šio straipsnio 1 dalį, besivystančiai valstybei narei, įskaitant ir mažiausiai išsivysčiusią valstybę narę, įrodžiusią, jog susiduria su ypatingais sunkumais įgyvendindama šios Sutarties nuostatas. Svarstydama prašymą, Prekybos prekėmis taryba atsižvelgia į ypatingus atitinkamos valstybės narės vystymosi, finansinius ir prekybos poreikius.
4. Pereinamuoju laikotarpiu valstybė narė nekeičia nė vienos TRIMs priemonės, apie kurią ji praneša pagal šio straipsnio 1 dalį, sąlygų taip, kad pablogintų sąlygas, galiojusias PPO sutarties įsigaliojimo dieną, ir padidintų nesutikimą su 2 straipsnio nuostatomis. TRIMs priemonėms, įvestoms likus mažiau negu 180 dienų iki PPO sutarties įsigaliojimo dienos, negali būti taikomi pereinamieji laikotarpiai, numatyti šio straipsnio 2 dalyje.
5. Nepaisant 2 straipsnio nuostatų, valstybė narė, siekdama nepakenkti jau įsisteigusioms įmonėms, kurioms taikomos TRIMs priemonės, apie kurias yra pranešta pagal šio straipsnio 1 dalį, pereinamuoju laikotarpiu gali taikyti tokias pat TRIMs priemones naujoms investicijoms, i) jeigu tokių investicijų produkcija yra tokia pati ar panaši kaip ir tų jau įsisteigusių įmonių produkcija, ir ii) kai būtina išvengti naujų investicijų ar jau įsisteigusių įmonių konkurencijos sąlygų iškraipymo. Apie kiekvieną TRIMs priemonę, taip taikoma naujai investicijai, turi būti pranešama Prekybos prekėmis tarybai. Tokios TRIMs priemonės sąlygos konkurenciniu poveikiu turi būti lygiavertės toms, kurios yra taikomos jau įsisteigusioms įmonėms, ir turi būti nutraukiamos tuo pačiu metu.
6 straipsnis
SKAIDRUMAS
1. Valstybės narės dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą TRIMs priemonių atžvilgiu laikytis skaidrumo ir pranešimo reikalavimų pagal GATT 1994 X straipsnį rengiant „Pranešimą“, įtrauktą į Susitarimą dėl pranešimo, konsultacijų, ginčų sprendimo ir priežiūros, priimtą 1979 metų lapkričio 28 dieną, ir į Ministrų nutarimą dėl pranešimo tvarkos, priimtą 1994 metų balandžio 15 dieną.
2. Kiekviena valstybė narė praneša sekretoriatui apie leidinius, kuriuose galima rasti TRIMs priemones, įskaitant ir tas, kurias taiko regioninė ir vietos valdžia savo teritorijose.
3. Kiekviena valstybė narė taiko „geranoriškumo principą“ prašymui suteikti informaciją ir sudaro geras konsultacijų sąlygas kiekvienu klausimu, kylančiu iš šios Sutarties ir keliamu kitos valstybės narės. Pagal GATT 1994 X straipsnį, jokios valstybės narės nereikalaujama atskleisti informaciją, kurios atskleidimas trukdytų teisėtvarkai ar kaip nors kitaip prieštarautų visuomenės interesams ar pažeistų atitinkamus valstybinių ar privačių įmonių teisėtus komercinius interesus.
7 straipsnis
KOMITETAS DĖL SU PREKYBA SUSIJUSIŲ INVESTICINIŲ PRIEMONIŲ
1. Įsteigiamas Komitetas dėl su prekyba susijusių investicinių priemonių (šioje Sutartyje vadinamas Komitetu). Jo narėmis gali būti visos valstybės narės. Komitetas išrenka pirmininką ir vicepirmininką, renkasi ne rečiau kaip kartą per metus arba bet kuriai valstybei narei paprašius.
2. Komitetas atlieka funkcijas, kurias jam paskyrė Prekybos prekėmis taryba, ir sudaro valstybėms narėms sąlygas konsultuotis kiekvienu klausimu, susijusiu su šios Sutarties veikimu ir įgyvendinimu.
3. Komitetas prižiūri šios Sutarties veikimą ir įgyvendinimą ir kasmet pateikia ataskaitą Prekybos prekėmis tarybai.
8 straipsnis
KONSULTACIJOS IR GINČŲ SPRENDIMAS
GATT 1994 XXII ir XXIII straipsnių nuostatos, išplėstos ir taikomos pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo, yra taikomos konsultacijoms ir ginčų, kilusių pagal šią Sutartį, sprendimui.
9 straipsnis
PREKYBOS PREKĖMIS TARYBOS ATLIEKAMA PERŽIŪRA
Ne vėliau kaip po penkerių metų nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos Prekybos prekėmis taryba patikrina, kaip veikia ši Sutartis ir, prireikus, pasiūlo Ministrų konferencijai pataisyti tekstą. Peržiūros metu Prekybos prekėmis taryba svarsto, ar papildyti Sutartį nuostatomis, taikytinomis investicijų politikai ir konkurencijos politikai.
Priedas
PAAIŠKINAMASIS SĄRAŠAS
1. TRIMs priemonės, kurios neatitinka nacionalinio režimo, numatyto GATT 1994 III straipsnio 4 dalyje, apima priemones, privalomas ar įgyvendinamas pagal šalies vidaus įstatymus ar pagal administravimo taisykles arba kurių būtina laikytis palankesnei padėčiai sukurti ir kurios reikalauja, kad:
a) įmonė pirktų arba naudotų vietinės kilmės prekes arba prekes iš bet kokio kito vietinio šaltinio arba konkrečiai nurodydama tam tikrų prekių apimtį ir vertę, arba vietinės produkcijos apimties ir vertės proporciją; arba
b) įmonės perkamų arba naudojamų importuojamų prekių kiekis būtų ribojamas, kad atitiktų vietinės produkcijos, kurią ta įmonė eksportuoja, apimtį ir vertę.
2. TRIMs priemonės, kurios bendrąja prasme neatitinka įsipareigojimų panaikinti kiekybinius apribojimus, kaip yra numatyta GATT 1994 XI straipsnio 1 dalyje, apima priemones, privalomas ar įgyvendinamas pagal šalies vidaus įstatymus ar pagal administravimo taisykles, arba kurių būtina laikytis palankesnei padėčiai sukurti ir kurios riboja:
a) įmonės prekių, naudojamų tos įmonės vietinei gamybai ar susijusių su ja, importą apskritai arba tokiu kiekiu, kuris atitiktų tos įmonės eksportuojamos vietinės produkcijos apimtį ir vertę;
b) įmonės prekių, naudojamų tos įmonės vietinei gamybai ar susijusių su ja, importą ribojant įmonės gaunamos užsienio valiutos kiekį, kuris yra susijęs su tai įmonei priskirtinomis užsienio valiutos įplaukomis; arba
c) įmonės prekių eksportą ar pardavimą eksportui konkrečiai nurodant arba tam tikrų prekių apimtį ir vertę, arba vietinės produkcijos apimties ir vertės proporciją.
______________
SUTARTIS DĖL 1994 M. BENDROJO SUSITARIMO DĖL MUITŲ TARIFŲ IR PREKYBOS VI STRAIPSNIO ĮGYVENDINIMO
Šalys narės sutaria:
I DALIS
1 straipsnis
PRINCIPAI
Antidempingo priemonė turi būti taikoma tik esant aplinkybėms, numatytoms GATT 1994 VI straipsnyje, ir vadovaujantis tyrimu, inicijuotu1 ir įvykdytu pagal šios Sutarties nuostatas. Šios nuostatos reglamentuoja GATT 1994 VI straipsnio taikymą tiek, kiek priemonės yra taikomos pagal antidempingo įstatymus ar kitus teisės aktus.
2 straipsnis
DEMPINGO NUSTATYMAS
2.1. Šioje Sutartyje prekė turi būti laikoma preke, parduodama dempingo kaina, t. y. pateikiama kitos valstybės prekybai mažesne kaina negu jos normalioji vertė, jeigu tos prekės, eksportuojamos iš vienos valstybės į kitą, eksporto kaina yra mažesnė negu palyginamoji kaina, esant įprastoms prekybos sąlygoms, už tapačią ar panašią prekę, skirtą vartoti eksportuojančioje valstybėje.
2.2. Kai, esant įprastinėms prekybos sąlygoms, tapačios arba panašios prekės pardavimų eksportuojančios valstybės vidaus rinkoje nėra arba kai dėl ypatingos situacijos eksportuojančios valstybės rinkoje ar mažų pardavimų mastų tos valstybės vidaus rinkoje2 tokie pardavimai palyginimui netinka, dempingo lygis (marža) turi būti nustatomas lyginant su tapačios arba panašios prekės palyginamąja kaina, kai prekė eksportuojama į atitinkamą trečiąją šalį, tuo atveju, kai tai tipiška tos prekės kaina, arba, palyginti su gamybos sąnaudomis kilmės šalyje, prie jų pridėjus pagrįsto dydžio administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas (išlaidas) bei pelną.
2.2.1. Tapačios arba panašios prekės pardavimus eksportuojančios valstybės vidaus rinkoje ar pardavimus trečiajai šaliai kainomis, mažesnėmis už gamybos sąnaudas (pastovias ir kintamas), tenkančias vienam vienetui, prie jų pridėjus administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas (išlaidas), galima būtų traktuoti kaip pardavimus, vykstančius dėl kainos neįprastomis prekybos sąlygomis, ir jų, nustatant normaliąją vertę, būtų galima nepaisyti tik tada, kai institucijos3 nustato, kad tokie pardavimai yra vykdomi per pakankamai ilgą laikotarpį4, gana dideliais kiekiais5 ir vyksta kainomis, kuriomis per pagrįstą laikotarpį neįmanoma padengti visų sąnaudų (išlaidų). Jeigu kainos, kurios yra mažesnės už savikainą pardavimo metu, yra didesnės už savikainos svertinį vidurkį tiriamuoju laikotarpiu, jos turi būti laikomos kainomis, padengiančiomis sąnaudas (išlaidas) per pagrįstos trukmės laikotarpį.
2.2.1.1. Šio straipsnio 2 dalyje sąnaudos (išlaidos) paprastai turi būti skaičiuojamos remiantis dokumentais, kuriuos turi tiriamasis eksportuotojas ar gamintojas, tuo atveju, kai tokie dokumentai tvarkomi pagal visuotinai priimtus apskaitos principus eksportuotojo šalyje ir pagrįstai atspindi sąnaudas (išlaidas), susijusias su tiriamosios prekės gamyba bei pardavimu. Institucijos išnagrinėja visus turimus įrodymus apie tinkamą sąnaudų (išlaidų) paskirstymą, įskaitant tuos, kuriuos pateikia eksportuotojas ar gamintojas tyrimui, tuo atveju, kai būtent tokiu sąnaudų (išlaidų) paskirstymo būdu eksportuotojas ar gamintojas naudojosi praeityje, ypač atsižvelgdamos į tai, ar tinkamai buvo nustatyti amortizacijos ir nusidėvėjimo laikotarpiai ir lėšos kapitaliniams įdėjimams bei kitos išlaidos plėtrai. Jeigu sąnaudos (išlaidos) pagal šį papunktį dar neatsispindėjo sąnaudų (išlaidų) paskirstyme, jos turi būti atitinkamai pakoreguojamos, atsižvelgiant į tuos neperiodinių išlaidų straipsnius, kurie naudingi gamybai ateityje ir (ar) dabar, ar atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis tyrimo metu koregavimo darbai6 daro įtakos sąnaudoms (išlaidoms).
2.2.2. Šio straipsnio 2 dalyje administracinių, pardavimo ir bendrųjų sąnaudų (išlaidų) ir pelno suma turi remtis faktiniais duomenimis apie tiriamojo eksportuotojo ar gamintojo tapačios arba panašios prekės gamybą ir pardavimą įprastinėmis prekybos sąlygomis. Tais atvejais, kai šios sumos negali būti nustatytos šiuo būdu, jos gali būti nustatytos remiantis:
i) faktinėmis išlaidomis, kurias tiriamasis eksportuotojas ar gamintojas turėjo gamindamas ir parduodamas kilmės šalies vidaus rinkoje tos pačios kategorijos prekes;
ii) svertiniu vidurkiu tų faktinių išlaidų, kurias turėjo kiti tiriami eksportuotojai ar gamintojai gamindami ar parduodami tapačią arba panašią prekę kilmės šalies vidaus rinkoje;
iii) bet kokiu kitu pagrįstu metodu, tuo atveju, kai tokiu būdu nustatyta pelno suma neviršytų pelno, kurį paprastai gauna kiti eksportuotojai ar gamintojai, parduodami tokios pat kategorijos prekes kilmės šalies vidaus rinkoje.
2.3. Tais atvejais, kai eksporto kainos nėra arba kai atitinkamoms institucijoms atrodo, kad eksporto kaina yra nepatikima dėl asociatyvaus ar kompensuojančio susitarimo tarp eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies, eksporto kainą galima nustatyti remiantis kaina, kuria importuotos prekės perparduodamos pirmajam nepriklausomam pirkėjui, arba, jeigu prekės neperparduodamos nepriklausomam pirkėjui arba neperparduodamos tokiu pat pavidalu, kokiu jos buvo importuotos, bet kuriuo kitu pagrįstu būdu, kurį nustato pačios institucijos.
2.4. Eksporto kaina ir normalioji kaina turi būti palygintos sąžiningai. Šis palyginimas turi būti atliktas tame pačiame prekybos, paprastai „franko-gamykla“ (ex-factory), lygyje ir naudojant pardavimus, atliktus, kiek įmanoma, artimesniu laiku. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į specifiką, atsižvelgiama į skirtumus, kurie daro įtakos kainų palyginimui, įskaitant pardavimo sąlygų, mokesčių, prekybos lygių, kiekių, fizinių charakteristikų skirtumus bei visus kitus skirtumus, kurie, kaip įrodoma, taip pat daro įtakos kainų palyginimui.7 Šio straipsnio 3 dalyje aprašytais atvejais taip pat turėtų būti atsižvelgta į sąnaudas (išlaidas), įskaitant muitus bei mokesčius, apmokėtus tarp įvežimo ir perpardavimo momentų, ir į besikaupiantį pelną. Jeigu tais atvejais buvo poveikis kainų palyginimui, institucijos nustato normaliąją vertę tokiame prekybos lygyje, kuris yra ekvivalentiškas prekybos lygiui, vykdomam nustatyta eksporto kaina, arba atsižvelgia į kai kuriuos dalykus, ką užtikrina šis punktas. Institucijos nagrinėjamoms šalims nurodo, kokios reikia informacijos, kad būtų galima užtikrinti sąžiningą palyginimą, ir toms šalims neuždeda nepagrįstos įrodinėjimo pareigos.
2.4.1. Kai, lyginant pagal šio straipsnio 4 dalį, reikia konvertuoti valiutas, tokiam konvertavimui turėtų būti taikomas pardavimo dienos8 valiutų kursas, tuo atveju, kai užsienio valiutos pardavimas išankstinėse (forvardinėse) rinkose yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu eksporto pardavimu, turi būti taikomas valiutų kursas, taikytas išankstiniame (forvardiniame) pardavime. Valiutų kurso svyravimai ignoruojami ir per tyrimą institucijos duoda eksportuotojams ne mažiau kaip 60 dienų eksporto kainoms koreguoti, kad būtų atspindėti per visą tyrimo laikotarpį buvę valiutų kurso pasikeitimai.
2.4.2. Pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias sąžiningą palyginimą, dempingo lygis (marža) tyrimo laikotarpiu paprastai nustatomas remiantis svertinio normaliosios vertės vidurkio palyginimu su visų palyginamųjų eksporto sandorių kainų svertiniu vidurkiu arba kiekvieno sandorio normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimu. Normaliąją vertę, nustatytą svertinio vidurkio pagrindu, galima palyginti su atskirų eksporto sandorių kainomis, jeigu institucijos nustato, kad skirtingų pirkėjų, regionų ar laikotarpių eksporto kainų modelis labai skirtingas, arba jeigu pateikiamas paaiškinimas, kodėl negalima tinkamai atsižvelgti į tokius skirtumus, naudojantis svertinio vidurkio palyginimu su svertiniu vidurkiu arba sandorio palyginimu su sandoriu.
2.5. Tuo atveju, kai prekės nėra importuojamos tiesiogiai iš kilmės šalies, o eksportuojamos į importuojančią šalį narę iš tarpinės šalies, kaina, kuria prekės parduodamos iš eksporto šalies į importuojančią šalį narę, paprastai turi būti lyginama su palyginamąja kaina eksporto šalyje. Tačiau palyginti galima ir su kilmės šalies kaina, kai, pavyzdžiui, prekės yra tiktai vežamos per eksporto šalį arba tokios prekės eksporto šalyje yra negaminamos, arba eksporto šalyje palyginamosios kainos joms nėra.
2.6. Visoje šioje Sutartyje terminas „tapati arba panaši prekė“ („produit similaire“) turi būti interpretuojamas kaip reiškiantis prekę, kuri yra identiška, t. y. panaši visais atžvilgiais į tiriamąją prekę, arba, nesant tokios identiškos prekės, reiškiantis kitą prekę, kuri, nors ir nėra panaši visais aspektais, vis dėlto charakteristikomis labai primena tiriamąją prekę.
2.7. Šis straipsnis nepažeidžia antrosios papildomos nuostatos, esančios GATT 1994 I priedo VI straipsnio 1 dalyje.
3 straipsnis
ŽALOS9 NUSTATYMAS
3.1. Žalos nustatymas GATT 1994 VI straipsnyje turi remtis neabejotinu jos įrodymu ir objektyviu nagrinėjimu tiek: (a) dėl importo dempingo kaina apimties bei importo dempingo kaina poveikio tapačių arba panašių prekių kainoms vidaus rinkoje, tiek (b) dėl to atsirandančio šio importo poveikio vietiniams tokių prekių gamintojams.
3.2. Nustatant importo dempingo kaina apimtį, tyrimą atliekančios institucijos išnagrinėja, ar buvo didelis importo dempingo kaina padidėjimas absoliučia išraiška arba santykine išraiška, palyginti su gamyba ar suvartojimu importuojančioje šalyje narėje. Nustatant importo dempingo kaina poveikį kainoms, tyrimą atliekančios institucijos nagrinėja, ar dėl importo dempingo kaina buvo didelis kainų sumažėjimas, palyginti su tapačios arba panašios importuojančios šalies narės prekės kaina, ar dėl tokio importo daromo poveikio kitaip labai mažėja kainos arba yra trukdoma kainoms labai didėti, kas priešingu atveju būtų įvykę. Nebūtinai kuris nors vienas ar keli iš šių veiksnių gali būti lemiami priimant sprendimą.
3.3. Kai antidempingo tyrimo objektas yra prekės importas iš daugiau kaip vienos šalies, tyrimą atliekančios institucijos gali įvertinti bendrą tokio importo poveikį tik, jeigu nustato, kad (a) dempingo lygis (marža), nustatytas dėl importo iš kiekvienos šalies atskirai, yra didesnis už de minimis, kaip apibrėžta 5 straipsnio 8 dalyje, ir importo iš kiekvienos šalies apimtis nėra nereikšminga ir (b) bendras importo poveikio įvertinimas yra tinkamas, atsižvelgiant į konkurencijos tarp importuojamų prekių sąlygas bei konkurencijos tarp importuojamų prekių ir tapačių arba panašių vietinių prekių sąlygas.
3.4. Tiriant importo dempingo kaina poveikį vietinei pramonei, turi būti įvertinti visi svarbūs ekonominiai veiksniai ir rodikliai, veikiantys tos pramonės būklę, įskaitant faktišką ir potencialų pardavimų, pelno, gamybos, rinkos dalies, našumo, pelningumo iš investicijų, pajėgumų panaudojimo sumažėjimą; veiksnius, darančius poveikį vidaus kainoms; dempingo lygio (maržos) dydį; faktišką ir potencialų neigiamą poveikį grynųjų pinigų srautams, atsargoms, užimtumui, darbo užmokesčiui, ekonominiam augimui, sugebėjimui padidinti kapitalą ar investicijas. Šis sąrašas nebaigtas ir nebūtinai vienas ar keli iš šių veiksnių gali būti lemiami priimant sprendimą.
3.5. Būtina įrodyti, kad importas dempingo kaina per dempingo poveikį, kaip išdėstyta šio straipsnio 2 ir 4 dalyse, daro žalą, kaip ji suprantama šioje Sutartyje. Priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir žalos vietinei pramonei įrodymas turi būti grindžiamas visų atitinkamų įrodymų, kuriuos turi institucijos, išnagrinėjimu. Institucijos taip pat išnagrinėja bet kuriuos kitus, be importo dempingo kaina, dar žinomus veiksnius, kurie tuo pat metu daro žalą vietinei pramonei, o žala, kurią nulėmė tie kiti veiksniai, negali būti siejama su importu, vykdomu dempingo kaina. Veiksniai, kurie gali būti svarbūs šia prasme, yra, inter alia, importo, parduodamo nedempingo kainomis, apimtis ir kainos; paklausos sumažėjimas ar vartojimo būdo pasikeitimas; prekybą ribojančios priemonės ir konkurencija tarp užsienio ir vidaus gamintojų; technologijų pažanga bei vietinės pramonės eksporto ir gamybos našumo rodikliai.
3.6. Importo dempingo kaina poveikis turi būti įvertintas tapačios arba panašios prekės vidaus gamybos atžvilgiu, kai prieinami duomenys leidžia atskirai identifikuoti tą gamybą remiantis tokiais kriterijais kaip gamybos procesas, gamintojų pardavimai ir pelnas. Jeigu toks atskiras tos gamybos identifikavimas nėra įmanomas, importo dempingo kaina poveikis turi būti nustatytas išnagrinėjus mažiausios prekių grupės ar nomenklatūros, į kurią įeina tapati arba panaši prekė ir apie kurią galima gauti reikalingos informacijos, gamybą.
3.7. Materialinės žalos grėsmės nustatymas turi būti grindžiamas faktais, o ne neargumentuotu teigimu, spėjimu ar menka tikimybe. Aplinkybių pasikeitimas, dėl kurio susidarytų situacija, kuriai esant dempingas darytų žalą, turi būti aiškiai prognozuojamas ir neišvengiamas10. Nustatant materialinės žalos grėsmės faktą, institucijos turėtų išnagrinėti, inter alia, tokius veiksnius kaip:
i) didelis importo, vykdomo dempingo kaina, gausėjimas vidaus rinkoje, rodantis tikimybę, kad importas labai išaugs;
ii) pakankami turimi eksportuotojo pajėgumai arba neišvengiamas ir ryškus eksportuotojo pajėgumų padidėjimas, rodantis tikimybę, kad eksportas dempingo kaina į importuojančios šalies narės rinką labai išaugs, atsižvelgiant į galimybę patekti į kitas eksporto rinkas, kurios absorbuotų bet kokį papildomą eksportą;
iii) ar prekės yra importuojamos kainomis, kurios labai mažins vidaus kainas arba kliudys joms didėti ir kurios, tikėtina, padidintų tolesnio importo paklausą;
iv) tiriamosios prekės atsargos. Nė vienas iš šių veiksnių pats savaime negali būti lemiamas priimant sprendimą, bet visų nagrinėjamų veiksnių visumos pagrindu turi būti galima daryti išvadą, kad tolesnis eksportas dempingo kaina yra neišvengiamas ir, jeigu nebus imtasi apsaugos priemonių, bus padaryta materiali žala.
3.8. Tokiais atvejais, kai žalos grėsmė kyla dėl importo dempingo kaina, turi būti svarstomas antidempingo priemonių taikymas ir ypač atsargiai turi būti priimamas sprendimas.
4 straipsnis
VIETINĖS PRAMONĖS APIBRĖŽIMAS
4.1. Šioje Sutartyje sąvoka „vietinė pramonė“ turi būti interpretuojama kaip reiškianti tapačių arba panašių prekių vidaus gamintojų visumą arba tuos tapačių arba panašių prekių gamintojus, kurių bendras tų prekių gamybos mastas sudaro didžiąją visos tokių prekių vidaus gamybos dalį, išskyrus šiuos atvejus:
i) kai gamintojai yra susiję11 su įtariamos dempingu prekės eksportuotojais ar importuotojais arba patys yra įtariamos dempingu prekės importuotojai, terminas „vietinė pramonė“ gali reikšti visus kitus gamintojus;
ii) išimtiniais atvejais šalies narės teritorija nagrinėjamos gamybos atžvilgiu gali būti suskirstyta į dvi ar daugiau konkurenčių rinkų, ir kiekvienoje iš šių rinkų esantys gamintojai gali būti traktuojami kaip atskira pramonė, jeigu (a) tokioje rinkoje esantys gamintojai parduoda joje visą arba beveik visą tiriamosios prekės produkciją ir jeigu (b) didžiąją paklausos dalį toje rinkoje patenkina toje teritorijoje esantys tiriamosios prekės gamintojai. Tokiais atvejais galima įžiūrėti žalą, net kai didžiajai visos vietinės pramonės daliai žalos nedaroma, tuo atveju, kai į tokią izoliuotą rinką koncentruojamas importas dempingo kaina, ir dar tuo atveju, kai importas dempingo kaina daro žalos visos arba beveik visos tokioje rinkoje gaminamos produkcijos gamintojams.
4.2. Kai vietinė pramonė interpretuojama kaip gamintojai tam tikroje teritorijoje, t. y. rinkoje, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 1 dalies ii) punkte, antidempingo muitai turi būti įvedami12 tik tiriamosioms prekėms, kurios skirtos galutiniam suvartojimui toje teritorijoje. Kai importuojančios šalies narės teisės aktai tokiu pagrindu antidempingo muito įvesti neleidžia, importuojanti šalis narė gali įvesti antidempingo muitus be apribojimo, tik jeigu (a) eksportuotojai turėjo galimybę nutraukti eksportą dempingo kainomis į nagrinėjamą teritoriją arba kitaip duoti garantijų pagal 8 straipsnį, bet atitinkamų garantijų tuojau pat nedavė ir (b) tokių muitų negalima įvesti tik konkrečių, į nagrinėjamą teritoriją tiekiančių gamintojų prekėms.
4.3. Tais atvejais, kai dvi ar daugiau šalių pagal GATT 1994 XXIV straipsnio 8 dalies (a) punkto nuostatas pasiekė tokį integracijos laipsnį, kad turi vienos, susijungusios rinkos požymių, visos integruotos teritorijos pramonė turi būti laikoma vietine, 1 dalyje minima, pramone.
4.4. Šiam straipsniui taikytinos 3 straipsnio 6 dalies nuostatos.
5 straipsnis
TYRIMO INICIJAVIMAS IR ATLIKIMAS
5.1. Išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus, tyrimas, kad būtų nustatytas įtariamo dempingo egzistavimas, jo mastas ir poveikis, turi būti inicijuojamas gavus rašytinį vietinės pramonės ar jos vardu teikiamą prašymą.
5.2. Prašyme pagal šio straipsnio 1 dalį turi būti pateikti įrodymai: (a) dempingo, (b) žalos ta prasme, kuri duota GATT 1994 VI straipsnyje, ir kaip ji yra interpretuojama šioje Sutartyje, ir (c) importo dempingo kaina ir įtariamos žalos priežastinio ryšio įrodymai. Paprasto teigimo, nepagrįsto atitinkamu įrodymu, negalima laikyti pakankamu, kad būtų patenkinti šios straipsnio dalies reikalavimai. Prašyme turi būti tokia prašymo pateikėjui prieinama informacija šiais klausimais:
i) prašymo pateikėjo tapatybė ir jo gaminamos tapačios arba panašios prekės vidaus gamybos mastai natūrine ir vertine išraiška. Kai rašytinis prašymas pateikiamas vietinės pramonės vardu, prašyme nurodoma pramonė, kurios vardu paduodamas prašymas, išvardijant visus žinomus tapačios arba panašios prekės vietos gamintojus (ar tapačios arba panašios prekės vietos gamintojų asociacijas) ir pagal galimybes pateikiant tapačios arba panašios prekės vietos gamintojų gamybos mastą natūrine ir vertine išraiška;
ii) išsamus įtariamos dempingu prekės aprašymas, nagrinėjamosios kilmės ar eksporto šalies ar šalių pavadinimai, kiekvieno žinomo eksportuotojo ar užsienio gamintojo tapatybė bei žinomų asmenų, importuojančių tiriamąją prekę, sąrašas;
iii) informacija apie kainas, kuriomis parduodama tiriamoji prekė, kai ji skirta vartoti kilmės ar eksporto šalies ar šalių vidaus rinkose (arba, kur tinka, informacija apie kainas, kuriomis prekė parduodama iš kilmės ar eksporto šalies ar šalių trečiajai šaliai ar šalims, arba apie nustatytąją prekės vertę), ir informacija apie eksporto kainas arba, kur tinka, apie kainas, kuriomis prekė parduodama pirmajam nepriklausomam pirkėjui importuojančios šalies narės teritorijoje;
iv) informacija apie įtariamo dempingu importo masto kitimą, tokio importo poveikį tapačios arba panašios prekės kainoms vidaus rinkoje ir tolesnį importo poveikį vietinei pramonei, kurį rodo atitinkami veiksniai ir rodikliai, atspindintys vietinės pramonės situaciją, kaip tie, kurie išvardyti 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse.
5.3. Institucijos nagrinėja prašyme pateiktų įrodymų tikslumą ir pakankamumą, kad nustatytų, ar pakanka įrodymų pateisinti tyrimo inicijavimą.
5.4. Tyrimas pagal šio straipsnio 1 dalį nepradedamas, jeigu institucijos, išnagrinėjusios, kokiu mastu tapačios arba panašios prekės vietos gamintojai pritaria ar nepritaria prašymui13, nenustato, kad prašymą pateikė vietinė pramonė arba kad jis buvo pateiktas jos vardu 14. Laikoma, kad prašymą pateikė vietinė pramonė arba jis buvo pateiktas jos vardu, jeigu jam pritaria tie vietos gamintojai, kurių bendras gamybos mastas sudaro daugiau kaip 50 proc. bendro tapačios arba panašios prekės gamybos masto, kurią sudaro ta vietinės pramonės dalis, kuri išreiškia prašymui arba pritarimą, arba protestą. Tačiau joks tyrimas nepradedamas, kai vietos gamintojų, aiškiai pritariančių prašymui, gamybos mastas sudaro mažiau kaip 25 proc. bendro vietinės pramonės gaminamos tapačios arba panašios prekės gamybos masto.
5.5. Institucijos vengia viešai skelbti prašymą dėl tyrimo inicijavimo, kol nepriimtas sprendimas inicijuoti tyrimą. Tačiau gavusios tinkamai dokumentais paremtą prašymą ir prieš inicijuodamos tyrimą, institucijos turi apie tai pranešti nagrinėjamosios eksportuojančios šalies narės vyriausybei.
5.6. Jeigu, esant ypatingoms aplinkybėms, aptariamosios institucijos nutaria inicijuoti tyrimą, negavusios rašytinio vietinės pramonės arba jos vardu teikiamo prašymo dėl tyrimo inicijavimo, jos pradeda tyrimą tik turėdamos pakankamus dempingo, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų įrodymus, kaip išvardyta šio straipsnio 2 dalyje, kad pateisintų tyrimo inicijavimą.
5.7. Ir dempingo, ir žalos įrodymai nagrinėjami vienu metu (a) priimant sprendimą, ar inicijuoti tyrimą, ar ne, ir (b) po to, vykstant tyrimui, kuris pradedamas ne vėliau kaip pirmąją dieną, kai pagal šios Sutarties nuostatas galima taikyti laikinąsias priemones.
5.8. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas prašymas turi būti atmestas ir tyrimas nedelsiant nutrauktas, kai tik aptariamosios institucijos įsitikina, kad nėra pakankamų nei dempingo, nei žalos įrodymų, kad galima būtų pateisinti bylos nagrinėjimą. Tais atvejais, kai institucijos nustato, kad dempingo lygis (marža) yra de minimis arba kad dempinginio importo faktinė ar potenciali apimtis arba žala yra nereikšmingos, byla turi būti nedelsiant nutraukiama. Dempingo lygis (marža) turi būti laikomas de minimis, kai tas lygis yra mažesnis kaip 2 proc. tiriamosios prekės eksporto kainos. Importo dempingo kaina apimtis paprastai turi būti laikoma nereikšminga, kai nustatoma, jog importuojančioje šalyje narėje importo dempingo kaina iš tam tikros šalies apimtis sudaro mažiau kaip 3 proc. tapačios arba panašios prekės importo, nebent šalių, kurių kiekvienos atskirai prekės importas importuojančioje šalyje narėje sudaro mažiau kaip 3 procentus tapačios arba panašios prekės importo, bendras importas importuojančioje šalyje narėje sudaro daugiau kaip 7 proc. tapačios arba panašios prekės importo.
5.9. Antidempingo bylos nagrinėjimas neturi suvaržyti importo procedūrų.
5.10. Tyrimas, išskyrus tuos atvejus, kai vyksta ypatingomis aplinkybėmis, turi būti baigtas per vienerius metus, ir jokiu būdu ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių nuo jo inicijavimo.
6 straipsnis
ĮRODYMAI
6.1. Visoms suinteresuotoms antidempingo tyrimu šalims turi būti pranešta, kokios informacijos reikia institucijoms, ir sudarytos sąlygos raštu pateikti visus įrodymus, kuriuos jos mano esant reikalingus aptariamajam tyrimui.
6.1.1. Eksportuotojų ar užsienio gamintojų, gaunančių antidempingo tyrimui naudojamus klausimynus, atsakymams duodama ne mažiau kaip 30 dienų15. Turėtų būti deramai atsižvelgiama į bet kokį prašymą pratęsti atsakymams skirtą 30 dienų laikotarpį ir, jeigu nurodyta priežastis, kai tikslinga, laikas turėtų būti pratęsiamas.
6.1.2. Laikantis reikalavimo saugoti konfidencialią informaciją, vienos suinteresuotosios šalies raštu pateikti įrodymai turi tuojau pat tapti prieinami kitoms tyrime dalyvaujančioms suinteresuotosioms šalims.
6.1.3. Iš karto po tyrimo inicijavimo institucijos žinomiems eksportuotojams16 ir eksportuojančios šalies narės institucijoms pateikia visą rašytinio prašymo, gauto pagal 5 straipsnio 1 dalį, tekstą ir, esant prašymui, jis turi tapti prieinamas kitoms susijusioms, suinteresuotoms šalims. Turi būti laikomasi reikalavimo saugoti konfidencialią informaciją, kaip numatyta šio straipsnio 5 dalyje.
6.2. Vykstant antidempingo tyrimui, visoms suinteresuotosioms šalims sudaromos visos sąlygos ginti savo interesus. Šiuo tikslu, esant prašymui, institucijos visoms suinteresuotoms šalims sudaro sąlygas susitikti su priešingus interesus turinčiomis šalimis, kad galima būtų pateikti priešingas nuomones ir paneigti pateiktus kaltinimus. Sudarant tokias sąlygas, reikia atsižvelgti į būtinybę išlaikyti konfidencialumą ir siekti, kad šalims būtų patogu. Iš jokios šalies neturi būti reikalaujama įsipareigojimo dalyvauti susitikime, ir tai šaliai priimami sprendimai neturi tapti jai mažiau palankūs dėl to, kad ji nedalyvauja. Suinteresuotosioms šalims taip pat turi būti suteikiama teisė, esant pateisinimui, kitą informaciją pateikti žodžiu.
6.3. Į žodžiu pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktą informaciją institucijos atsižvelgia tik tiek, kiek vėliau ji pateikiama raštu ir su ja gali susipažinti kitos suinteresuotosios šalys, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte.
6.4. Kai tikslinga, institucijos visoms suinteresuotosioms šalims laiku suteikia galimybę susipažinti su visa informacija, kuri svarbi dėl jų pozicijos pristatymo, jei ji nekonfidenciali pagal šio straipsnio 5 dalies apibrėžimą, ir kurią institucijos naudoja tirdamos antidempingą, ir parengti savo poziciją tos informacijos pagrindu.
6.5. Bet kokios prigimties konfidencialią informaciją (pvz., kadangi jos atskleidimas suteiktų konkurentui didesnį konkurencinį pranašumą arba kadangi jos atskleidimas labai pakenktų asmeniui, teikiančiam informaciją, ar asmeniui, iš kurio tas asmuo gavo informaciją) ar informaciją, kurią konfidencialiai teikia tyrimo metu dalyvaujančios šalys, institucijos, esant rimtai priežasčiai, turi traktuoti kaip tokią. Be specialaus šalies, teikiančios informaciją, leidimo tokia informacija neturi būti atskleista 17.
6.5.1. Institucijos reikalauja, kad suinteresuotosios šalys, teikiančios konfidencialią informaciją, pateiktų nekonfidencialią jos santrauką. Santrauka turi būti pakankamai smulki, kad galima būtų tinkamai suprasti informacijos, pateiktos konfidencialiai, esmę. Ypatingomis aplinkybėmis tokios šalys gali nurodyti, kad tokios informacijos negalima ar neįmanoma pateikti santraukos forma. Tokiomis ypatingomis aplinkybėmis būtina išdėstyti priežastis, kodėl santrauka negalima.
6.5.2. Jeigu institucijos nustato, kad konfidencialumo prašymas yra nepagrįstas ir kad informacijos teikėjas arba nenori viešai skelbti informacijos, arba nenori duoti leidimo ją atskleisti apibendrinta ar santraukos forma, jos gali į tokią informaciją nekreipti dėmesio, nebent jos būtų įtikintos, nurodant atitinkamus šaltinius, jog informacija yra teisinga 18.
6.6. Išskyrus aplinkybes, numatytas šio straipsnio 8 dalyje, suinteresuotųjų šalių pateikiamos informacijos, kuria grindžiamos institucijų išvados, tikslumas turi būti pakankamas, kad patenkintų institucijas tyrimo metu.
6.7. Kad patikrintų pateiktą informaciją ar gautų papildomos išsamesnės informacijos, institucijos prireikus gali atlikti tyrimą kitų šalių narių teritorijose, tuo atveju, kai jos gauna atitinkamų tiriamų įmonių sutikimą ir praneša apie tai nagrinėjamos šalies narės vyriausybės atstovams, ir jeigu ta šalis narė neprieštarauja tyrimui. I priede pateikta tvarka taikoma kitų šalių narių teritorijose atliekamiems tyrimams. Institucijos, laikydamosi reikalavimo saugoti konfidencialią informaciją, bet kokių tokių tyrimų rezultatus padaro prieinamus arba atskleidžia pagal šio straipsnio 9 dalį įmonėms, susijusioms su tais rezultatais, ir gali tokius rezultatus pateikti prašymo pateikėjams.
6.8. Tais atvejais, kai kuri suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su reikalinga informacija ar kaip kitaip jos nesuteikia per pagrįstą laikotarpį arba rimtai trukdo tyrimui, preliminarūs ir galutiniai sprendimai, teigiami ar neigiami jie būtų, gali būti padaryti turimų faktų pagrindu. Taikant šią straipsnio dalį, turi būti laikomasi II priedo nuostatų.
6.9. Institucijos, prieš darydamos galutinį sprendimą, informuoja visas suinteresuotąsias šalis apie esminius nagrinėjamus faktus, kurie sudaro sprendimo dėl taikytinų konkrečių priemonių pagrindą. Toks informavimas turėtų vykti taip, kad šalys turėtų pakankamai laiko apginti savo interesus.
6.10. Dažniausiai institucijos kiekvienam žinomam tiriamosios prekės eksportuotojui ar gamintojui nustato individualų (atskirą) dempingo lygį (maržą). Tais atvejais, kai eksportuotojų, gamintojų, importuotojų ar tiriamosios prekės rūšių yra taip daug ir nustatyti individualius (atskirus) dempingo lygius (maržas) netikslinga, institucijos tirdamos gali apsiriboti arba pagrįstu suinteresuotųjų šalių ar prekių skaičiumi, imdamos pavyzdžius, kuriuos atrinko statistinės atrankos būdu iš atrankos metu turimos informacijos, arba procentine išraiška didžiausiu eksportu iš atitinkamos šalies, kuris gali būti pagrįstai ištirtas.
6.10.1. Pageidautina, kad bet kokia eksportuotojų, gamintojų, importuotojų ar prekės rūšių atranka pagal šį punktą būtų daroma konsultuojantis su tiriamaisiais eksportuotojais, gamintojais ar importuotojais ir gavus jų sutikimą.
6.10.2. Tais atvejais, kai institucijos apriboja tyrimą, kaip numatyta šioje straipsnio dalyje, jos vis tiek turi nustatyti individualų (atskirą) dempingo lygį (maržą) bet kuriam eksportuotojui ar gamintojui, kuris iš pradžių nebuvo atrinktas tyrimui, bet kuris pateikia reikalingos informacijos tokiu laiku, kad ji gali būti išnagrinėta atliekant tyrimą, išskyrus tuos atvejus, kai eksportuotojų ar gamintojų yra taip daug, kad individualus (atskiras) nagrinėjimas institucijoms labai tyrimą suvaržytų ir trukdytų laiku baigti. Turi būti palikta galimybė savanoriškai pateikti atsakymus.
6.11. Šioje Sutartyje „suinteresuotosios šalys“ yra:
i) eksportuotojas ar užsienio gamintojas, ar tiriamosios prekės importuotojas, ar prekybos ar verslo asociacija, kurios narių dauguma yra tokios prekės gamintojai, eksportuotojai ar importuotojai;
ii) eksportuojančios šalies narės vyriausybė;
iii) tapačios arba panašios prekės importuojančioje šalyje narėje gamintojas ar prekybos ir verslo asociacija, kurios narių dauguma gamina tapačią arba panašią prekę importuojančios šalies narės teritorijoje.
Šis sąrašas netrukdo šalims narėms leisti kitiems, anksčiau nepaminėtiems vietos ar užsienio objektams ar institucijoms būti suinteresuotomis šalimis.
6.12. Institucijos sudaro sąlygas tiriamosios prekės pramoninio naudojimo vartotojams ir vartotojų organizacijų atstovams tais atvejais, kai ta prekė paprastai parduodama per mažmeninę prekybą, teikti informaciją, kuri yra svarbi tyrimui dėl dempingo, žalos ir priežastingumo.
6.13. Institucijos turi tinkamai atsižvelgti į sunkumus, kuriuos patiria suinteresuotosios šalys, ypač mažos įmonės, teikdamos reikalaujamą informaciją, ir suteikti reikiamą įmanomą pagalbą.
6.14. Anksčiau išdėstyta tvarka neketinama trukdyti šalies narės institucijoms veikti operatyviai inicijuojant tyrimą, priimant preliminarius ar galutinius sprendimus, teigiamus ar neigiamus, ar taikyti laikinąsias ar galutines priemones pagal atitinkamas šios Sutarties nuostatas.
7 straipsnis
LAIKINOSIOS PRIEMONĖS
7.1. Laikinosios priemonės gali būti taikomos tik, jeigu:
i) tyrimas pradėtas vadovaujantis 5 straipsnyje nustatyta tvarka, apie tai viešai paskelbta ir suinteresuotoms šalims buvo sudarytos sąlygos pateikti ir paaiškinti informaciją;
ii) buvo priimtas teigiamas preliminarus sprendimas, kad egzistuoja dempingas ir jis sudaro sąlygas atsirasti žalai vietinei pramonei;
iii) aptariamosios institucijos mano, jog tokios priemonės reikalingos siekiant išvengti žalos, kuri dėl dempingo būtų padaryta tyrimo laikotarpiu.
7.2. Laikinosios priemonės forma gali būti laikinasis muitas arba, pageidautina, laikinųjų muitų sumokėjimo užtikrinimo priemonės – piniginis užstatas arba garantija, lygūs preliminariai nustatyto antidempingo muito dydžiui, bet ne didesni už laikinai nustatytą dempingo lygį (maržą). Apskaičiuotos sumos išskaitymas yra tinkama laikinoji priemonė tuo atveju, kai turi būti nurodytas normalus muitas bei numanomas antidempingo muito dydis ir kad išskaitomai apskaičiuotai sumai taikomos tokios pat sąlygos kaip ir kitoms laikinosioms priemonėms.
7.3. Laikinųjų priemonių turi būti imamasi ne anksčiau kaip po 60 dienų nuo tyrimo inicijavimo dienos.
7.4. Laikinosios priemonės taikomos kuo trumpiau, ne ilgiau kaip 4 mėnesius arba aptariamųjų institucijų sprendimu, esant eksportuotojų, kurie atstovauja reikšmingai prekybos daliai, prašymui, ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Kai institucijos per tyrimą nagrinėja, ar muito, mažesnio už dempingo lygį (maržą), pakaks žalai pašalinti, šie laikotarpiai gali būti atitinkamai 6 ir 9 mėnesiai.
7.5. Taikant laikinąsias priemones, turi būti laikomasi atitinkamų 9 straipsnio nuostatų.
8 straipsnis
ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL KAINŲ
8.1. Galima19 sustabdyti arba nutraukti bylos nagrinėjimą, neįvedant nei laikinųjų priemonių, nei antidempingo muitų, jeigu iš bet kurio eksportuotojo gaunamas pakankamas savanoriškas įsipareigojimas peržiūrėti kainas arba nutraukti eksportą į nagrinėjamąją teritoriją dempingo kainomis taip, kad institucijos būtų įsitikinusios, jog žalingas dempingo poveikis yra pašalintas. Pagal tokį įsipareigojimą kainos neturi padidėti daugiau negu reikia tam, kad būtų pašalintas dėl dempingo atsirandantis kainų skirtumas (marža). Siektina, kad kainos padidinimas būtų mažesnis už dempingo lygį (maržą), jeigu tokio kainų padidinimo pakaktų vietinei pramonei daromai žalai pašalinti.
8.2. Įsipareigojimo dėl kainų iš eksportuotojų nereikalaujama arba nepriimama, jeigu importuojančios šalies narės institucijos preliminariai nenustatė dempingo fakto ir žalos, kurią sukelia toks dempingas.
8.3. Siūlomų įsipareigojimų nebūtina priimti, jeigu institucijos mano, kad jų priėmimas netikslingas, pavyzdžiui, jeigu esamų ar potencialių eksportuotojų yra per daug arba dėl kitų priežasčių, įskaitant bendrosios valstybės politikos priežastis. Jeigu iškiltų toks atvejis ir kai tai įmanoma, institucijos eksportuotojui paaiškina priežastis, dėl kurių jos nutarė, kad negali priimti įsipareigojimo dėl kainų, ir, kiek įmanoma, sudaro eksportuotojui sąlygas tai pakomentuoti.
8.4. Jeigu įsipareigojimas priimamas, dempingo ir žalos tyrimas vis tiek atliekamas iki galo, jeigu to nori eksportuotojas arba taip nutaria institucijos. Tokiu atveju, kai priimamas neigiamas sprendimas dėl dempingo ar žalos buvimo, įsipareigojimas savaime nustoja galiojęs, išskyrus tuos atvejus, kai nustatoma, jog dempingo ar žalos išnykimas didele dalimi buvo dėl įsipareigojimo dėl kainos. Tokiais atvejais institucijos gali pareikalauti, kad įsipareigojimas išliktų pagrįstą laiką šios Sutarties nustatyta tvarka. Tokiu atveju, kai priimamas teigiamas sprendimas dėl dempingo ir daromos žalos, įsipareigojimas galioja toliau pagal numatytas jo sąlygas bei šios Sutarties nuostatas.
8.5. Įsipareigojimus dėl kainų gali siūlyti importuojančios šalies narės institucijos, bet joks eksportuotojas neturi būti verčiamas prisiimti tokių įsipareigojimų. Tas faktas, kad eksportuotojai nesiūlo tokių įsipareigojimų arba nepaiso siūlymo tai daryti, jokiu būdu neturi neigiamos įtakos sprendimui, priimamam dėl tos šalies. Tačiau institucijos turi teisę pačios nuspręsti, kad, jeigu importas dempingo kaina vyks ir toliau, yra daug didesnė tikimybė, kad žalos grėsmė virs žala.
8.6. Importuojančios šalies narės institucijos gali pareikalauti iš bet kurio eksportuotojo, iš kurio buvo priimtas įsipareigojimas dėl kainų, periodiškai teikti informaciją apie tokio įsipareigojimo laikymąsi ir leisti patikrinti su tuo susijusius duomenis. Įsipareigojimų nesilaikymas leidžia importuojančios šalies narės institucijoms, vadovaujantis šios Sutarties nuostatomis, imtis operatyvių veiksmų; tai gali būti neatidėliotinas laikinųjų priemonių taikymas, remiantis geriausia turima informacija. Tokiais atvejais pagal šią Sutartį galutinius muitus galima įvesti (levy) prekėms, įvežtoms vartoti ne anksčiau kaip prieš 90 dienų iki tokių laikinųjų priemonių įvedimo, bet importui, įvežtam prieš sulaužant įsipareigojimą, tokie atgręžtinio veikimo apmokestinimai neskaičiuojami.
9 straipsnis
ANTIDEMPINGO MUITŲ ĮVEDIMAS IR RINKIMAS
9.1. Antidempingo muitas, kai visi reikalavimai dėl jo įvedimo buvo įvykdyti, yra įvedamas importuojančios šalies narės institucijos sprendimu. Importuojančios šalies narės institucija taip pat sprendžia, ar įvedamo antidempingo muito dydis turi būti lygus visam dėl dempingo atsirandančiam skirtumui (maržai), ar už jį mažesnis. Siektina, kad muitą būtų leidžiama įvesti visų šalių narių teritorijose ir kad muitas būtų mažesnis už skirtumą (maržą), jeigu tokio mažesnio muito pakaktų vietinei pramonei daromai žalai pašalinti.
9.2. Kai dėl kokios nors prekės įvedamas antidempingo muitas, kiekvienu atveju jis yra kitokio dydžio ir renkamas nediskriminuojant tokios prekės importo iš visų šaltinių, iš kurių buvo įvežama prekė dempingo kaina ir kėlė žalą, išskyrus importą iš tų šaltinių, iš kurių buvo priimti įsipareigojimai dėl kainų pagal šios Sutarties sąlygas. Institucijos įvardija tiriamosios prekės tiekėją ar tiekėjus. Tačiau, jeigu iš tos pačios šalies yra keli tiekėjai ir įvardyti visus šiuos tiekėjus netikslinga, institucijos gali įvardyti atitinkamą šalį tiekėją. Jeigu yra keli tiekėjai iš daugiau kaip vienos šalies, institucijos gali įvardyti arba visus tiekėjus, arba, jeigu tai netikslinga, visas šalis tiekėjas.
9.3. Antidempingo muito dydis, kaip yra nustatyta pagal 2 straipsnį, negali būti didesnis už dempingo lygį (maržą).
9.3.1. Kai antidempingo muito dydis įvertinamas atgręžtinio veikimo pagrindu, sprendimas dėl galutinės prievolės mokėti antidempingo muitus priimamas kuo greičiau, dažniausiai per 12 mėnesių, ir jokiu būdu ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo tos dienos, kai buvo pateiktas prašymas padaryti galutinį antidempingo muito dydžio įvertinimą20. Lėšos grąžinamos nedelsiant ir dažniausiai per trumpesnį kaip 90 dienų laikotarpį po to, kai pagal šį punktą priimamas sprendimas dėl galutinės prievolės. Bet kuriuo atveju, kai lėšos negrąžinamos per 90 dienų, institucijos, jeigu jų prašo, pateikia paaiškinimą.
9.3.2. Kai antidempingo muito dydis įvertinamas ateinančiam laikotarpiui, numatomos sąlygos, kuriomis bus nedelsiant grąžinama bet kokio muito permoka, kai to prašoma, kuri buvo sumokėta virš dempingo lygio (maržos). Bet kokio tokio muito permoka virš faktinio dempingo lygio (maržos) paprastai grąžinama per 12 mėnesių ir jokiu būdu ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo tos dienos, kai iš prekės, kuriai taikomas antidempingo muitas, importuotojo buvo gautas tinkamai įrodymais paremtas prašymas ją grąžinti. Sankcionuotas grąžinimas paprastai įvyksta per 90 dienų nuo anksčiau paminėto sprendimo priėmimo.
9.3.3. Spręsdamos, ar turi būti kompensuota ir kiek, kai eksporto kaina nustatoma pagal 2 straipsnio 3 dalį, institucijos turėtų atsižvelgti į bet kokį normaliosios vertės pokytį, bet kokį sąnaudų, patirtų tarp importavimo ir perpardavimo momento, pokytį ir bet kokį perpardavimo kainos pasikeitimą, kuris atitinkamai atsispindi tolesnėse pardavimo kainose, ir, kai pateikiamas anksčiau paminėtų faktų sprendžiamasis įrodymas, turėtų apskaičiuoti eksporto kainą, neatimdamos sumokėto antidempingo muito.
9.4. Kai institucijos apriboja savo nagrinėjimą pagal 6 straipsnio 10 dalies antrąjį sakinį, bet koks antidempingo muitas, taikomas nenagrinėjamų tyrimo metu eksportuotojų ar gamintojų įvežamam importui, neturi būti didesnis:
i) už svertinį dempingo lygio (maržos), nustatyto atrinktųjų eksportuotojų ar gamintojų atžvilgiu, vidurkį arba,
ii) kai prievolė mokėti antidempingo muitus apskaičiuojama ateityje galimos normaliosios vertės pagrindu, už skirtumą tarp atrinktųjų eksportuotojų ar gamintojų svertinio normaliosios vertės vidurkio ir atskirai nenagrinėjamų eksportuotojų ar gamintojų eksporto kainų, su sąlyga, kad institucijos pagal šią straipsnio dalį nekreips dėmesio jokius nulinius ir de minimis lygius (maržas) ir lygius (maržas), kurie nustatyti esant aplinkybėms, aprašytoms 6 straipsnio 8 dalyje. Individualius muitus ar normaliąsias vertes importui, gautam iš bet kokio nenagrinėjamo eksportuotojo ar gamintojo, kuris pateikė reikalingą informaciją tyrimui, institucijos taiko taip, kaip numatyta 6 straipsnio 10 dalies 2 punkte.
9.5. Jeigu importuojančioje šalyje narėje prekei taikomi antidempingo muitai, tai institucijos, turėdamos tikslą nustatyti bet kurių eksportuotojų ar gamintojų nagrinėjamoje eksportuojančioje šalyje, kurie į importuojančią šalį narę neeksportavo prekės tyrimo metu, dempingo lygį (maržą), nedelsdamos peržiūri antidempingo muitus tuo atveju, kai šie eksportuotojai ar gamintojai gali įrodyti, jog jie nesusiję nė su vienu iš eksportuotojų nei gamintojų eksportuojančioje šalyje, kuriems taikomi prekei įvesti antidempingo muitai. Tokia peržiūra inicijuojama ir vykdoma paspartintai, palyginti su normalaus muito įvertinimu ir peržiūros procedūromis importuojančioje šalyje narėje. Jokie antidempingo muitai netaikomi importui, gautam iš tokių eksportuotojų ar gamintojų tol, kol vyksta peržiūra. Tačiau institucijos gali išskaityti apskaičiuotą sumą ir (ar) reikalauti garantijų, kad užtikrintų, jog, jeigu per tokią peržiūrą būtų nustatytas tokių gamintojų ar eksportuotojų vykdomas dempingas, antidempingo muitus galima būtų taikyti atgręžtiniu veikimu nuo tos dienos, kai buvo inicijuota peržiūra.
10 straipsnis
ATGRĘŽTINIS TAIKYMAS
10.1. Laikinosios priemonės bei antidempingo muitai taikomi tik toms prekėms, kurios įvežamos vartojimui po to, kai įsigalioja sprendimas, priimamas pagal atitinkamai 7 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytas išimtis.
10.2. Kai priimamas galutinis sprendimas dėl žalos (bet ne dėl jos grėsmės ar realios kliūties pramonės kūrimui) arba tuo atveju, kai priimamas galutinis sprendimas dėl žalos grėsmės ten, kur, jeigu nebūtų taikomos laikinosios priemonės, būtų atsiradęs (iškilęs) importo dempingo kaina poveikis ir dėl kurio būtų priimtas sprendimas dėl padarytos žalos, antidempingo muitus galima įvesti atgręžtiniu veikimu laikotarpiui, kuriam buvo taikomos laikinosios priemonės, jeigu jos buvo taikomos.
10.3. Jeigu galutinis antidempingo muitas yra didesnis už laikinąjį sumokėtą ar mokėtiną muitą arba sumą, apskaičiuotą laikinųjų muitų sumokėjimui užtikrinti, sumokėti skirtumą neturi būti reikalaujama. Jeigu galutinis muitas yra mažesnis už laikinąjį sumokėtą ar mokėtiną muitą, ar sumą, apskaičiuotą laikinųjų muitų sumokėjimui užtikrinti, skirtumas turi būti grąžinamas arba muitas perskaičiuojamas atsižvelgiant į konkretų atvejį.
10.4. Išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, kai priimamas sprendimas dėl žalos grėsmės ar realios kliūties (bet žala dar nepadaryta), galutinį antidempingo muitą galima taikyti tik nuo tos dienos, kai buvo priimtas sprendimas dėl žalos grėsmės ar realios kliūties, ir bet koks piniginis užstatas, įmokėtas laikinųjų priemonių taikymo laikotarpiu, turi būti nedelsiant grąžintas, o bet kokie įsipareigojimai (garantijos), susiję su laikinųjų priemonių taikymu, turi būti nedelsiant panaikinti.
10.5. Kai galutinis sprendimas yra neigiamas, bet koks piniginis užstatas, įmokėtas laikinųjų priemonių taikymo laikotarpiu, turi būti nedelsiant grąžintas, o bet kokie įsipareigojimai (garantijos), susiję su laikinųjų priemonių taikymu, turi būti nedelsiant panaikinti.
10.6. Galutinis antidempingo muitas gali būti įvestas prekėms, kurios buvo įvežtos vartojimui ne anksčiau kaip 90 dienų prieš tą dieną, nuo kurios taikomos laikinosios priemonės, kai institucijos, nagrinėdamos tiriamąją dempingo kaina parduodamą prekę, nustato, jog:
i) dempingas, kuris sukėlė žalos, buvo vykdomas ir anksčiau arba kad importuotojas žinojo ar turėjo žinoti, jog eksportuotojas taiko dempingą ir kad toks dempingas sukels žalos,
ii) žala sukeliama masiniu prekės dempingo kaina importu per palyginti trumpą laiką, kuris, atsižvelgiant į importo dempingo kaina laiką ir mastą bei kitas aplinkybes (pvz., greitas importuotos prekės atsargų kaupimas), gali labai sumažinti numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atitaisomąjį poveikį tuo atveju, kai nagrinėjamiems importuotojams buvo sudarytos sąlygos pakomentuoti savo veiksmus.
10.7. Po tyrimo inicijavimo institucijos, atsižvelgdamos į situaciją, gali imtis tokių priemonių kaip numatomos sumos (appraisement) ar įvertintos sumos (assessment) išskaitymas, kai tokios priemonės gali būti reikalingos tam, kad galima būtų surinkti antidempingo muitus atgręžtiniu veikimu, kaip numatyta šio straipsnio 6 dalyje, kai institucijos turi pakankamai įrodymų, jog įvykdytos toje straipsnio dalyje numatytos sąlygos.
10.8. Jokie muitai pagal šio straipsnio 6 dalį neįvedami atgręžtiniu veikimu prekėms, įvežtoms vartojimui iki tyrimo inicijavimo dienos.
11 straipsnis
ANTIDEMPINGO MUITŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ DĖL KAINŲ GALIOJIMO LAIKAS IR PERŽIŪRA
11.1. Bet koks antidempingo muitas taikomas tol ir tiek, kiek reikia, kad būtų neutralizuotas žalą sukeliantis dempingas.
11.2. Institucijos peržiūri, ar reikalinga toliau taikyti muitą, kai reikia, savo iniciatyva arba tuo atveju, kai praėjo pakankamai laiko nuo galutinio antidempingo muito įvedimo, esant bet kurios suinteresuotosios šalies, kuri pateikia neabejotinos informacijos, įrodančios peržiūros reikalingumą, prašymui21. Suinteresuotosios šalys turi teisę prašyti institucijų, kad jos išnagrinėtų, ar būtina toliau taikyti muitą, norint neutralizuoti dempingą, ar žala bus daroma toliau ar pasikartos, jeigu muitas būtų nuimtas ar pakeistas, ar abiem atvejais. Jeigu po pagal šią straipsnio dalį atliktos peržiūros institucijos nustato, kad antidempingo muitas daugiau nėra reikalingas, jo taikymas tuoj pat turi būti nutraukiamas.
11.3. Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, bet koks galutinio antidempingo muito taikymas turi būti nutrauktas ne vėliau kaip po penkerių metų nuo jo įvedimo dienos (arba nuo paskutinės peržiūros, atliktos pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu tos peržiūros metu buvo nagrinėjamas ir dempingas, ir žala, arba pagal šią straipsnio dalį), jeigu peržiūros metu, kurią institucijos inicijavo iki tos dienos savo pačių iniciatyva arba esant tinkamai motyvuotam prašymui, kurį, likus pakankamai laiko iki tos dienos, kai baigiasi muito galiojimas, pateikė vietinė pramonė pati arba prašymas buvo pateiktas jos vardu, institucijos nenustato, kad, panaikinus muitą, tikriausiai toliau būtų vykdomas arba vėl atsirastų dempingas ir žala 22. Muitas gali galioti, iki gaunamas tokios peržiūros rezultatas.
11.4. 6 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios įrodymus bei tvarką, taikomos kiekvienai pagal šį straipsnį atliekamai peržiūrai. Kiekviena tokia peržiūra turi būti atliekama nedelsiant ir paprastai turi būti baigiama per 12 mėnesių nuo peržiūros inicijavimo dienos.
11.5. Šio straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis įsipareigojimams dėl kainų, priimamų pagal 8 straipsnį.
12 straipsnis
VIEŠAS SPRENDIMŲ PASKELBIMAS IR AIŠKINIMAS
12.1. Kai institucijos mano esant pakankamai įrodymų, kad būtų pateisintas antidempingo tyrimo inicijavimas 5 straipsnio nustatyta tvarka, apie tai turi būti pranešama šaliai narei arba šalims narėms, kurių prekės nagrinėjamos tokio tyrimo metu, bei kitoms suinteresuotosioms šalims, kurios, tiriančiųjų institucijų duomenimis, yra juo suinteresuotos, ir apie tai turi būti paskelbiama viešai.
12.1.1. Viešai prieinamame dokumente ar kitaip atskirame Dokumente23 apie tyrimo inicijavimą turi būti pateikta pakankamai informacijos:
i) eksportuojančios šalies ar šalių bei tirtinos prekės pavadinimas,
ii) tyrimo inicijavimo data,
iii) pagrindas, kuriuo prašyme teigiama esant dempingą,
iv) veiksnių, kuriais grindžiamas žalos įtarimas,
v) adresas, kuriuo suinteresuotosios šalys turėtų siųsti informaciją,
vi) laikas, per kurį suinteresuotosioms šalims leidžiama pareikšti savo nuomonę.
12.2. Viešai turi būti paskelbta apie bet kokį preliminarų ar galutinį sprendimą, teigiamą ar neigiamą, dėl kainų įsipareigojimo priėmimo 8 straipsnio nustatyta tvarka, tokio įsipareigojimo nutraukimą ir galutinio antidempingo muito taikymo nutraukimą. Kiekviename tokiame viešai ar kitaip prieinamame atskirame dokumente turi būti pakankamai detaliai išdėstyti gauti rezultatai ir išvados visais klausimais, remiantis faktais ir įstatymais, kuriuos tyrimą atliekančios institucijos laiko esminiais. Visi tokie viešai ar kitaip prieinami atskiri dokumentai perduodami šaliai narei ar šalims narėms, kurių prekėms priimamas sprendimas įvesti muitą ar priimti įsipareigojimą dėl kainų, bei visoms suinteresuotoms šalims, kurios, kaip žinoma, tuo suinteresuotos.
12.2.1. Viešai ar kitaip prieinamame atskirame dokumente apie laikinųjų priemonių įvedimą turi būti pakankamai detaliai išdėstoma apie preliminarius sprendimus dėl dempingo ir žalos ir jame turi būti nuorodos į faktus bei įstatymus, kurių pagrindu argumentai priimti arba atmesti. Tokiame dokumente, tinkamai atsižvelgus į informacijos konfidencialumo reikalavimus, būtinai turi būti:
i) tiekėjų pavadinimai arba, kai tai netikslinga, šalių tiekėjų pavadinimai;
ii) prekės aprašymas, pakankamas jos klasifikacijai pagal HS nustatyti;
iii) nustatyti dempingo lygiai (maržos) bei išsamus paaiškinimas, dėl kokių priežasčių buvo taikoma tam tikra metodika nustatyti ir palyginti eksporto kainai bei normaliajai vertei pagal 2 straipsnį;
iv) motyvai, kuriais remiantis nustatyta žala 3 straipsnio nustatyta tvarka;
v) pagrindinės priežastys, dėl kurių priimtas toks sprendimas.
12.2.2. Viešai ar kitaip prieinamame atskirame dokumente apie tyrimo pabaigą ar sustabdymą, kai priimamas teigiamas sprendimas įvesti galutinį muitą arba priimti įsipareigojimą dėl kainų, turi būti visa reikalinga informacija apie faktus ir teisės aktus bei priežastis, dėl kurių buvo įvestos galutinės priemonės ar priimtas įsipareigojimas dėl kainų, tinkamai atsižvelgiant į informacijos konfidencialumo reikalavimus. Dokumente būtinai turi būti informacija, apibūdinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, kaip ir priežastys, dėl kurių buvo priimti ar atmesti atitinkami eksportuotojų ir importuotojų argumentai ar reikalavimai, ir pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas bet koks sprendimas pagal 6 straipsnio 10 dalies 2 punktą.
12.2.3. Viešai ar kitaip prieinamame atskirame dokumente apie tyrimo nutraukimą ar sustabdymą, kai 8 straipsnio nustatyta tvarka buvo priimtas įsipareigojimas dėl kainų, turi būti nekonfidenciali šio įsipareigojimo dalis.
12.3. Šio straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis peržiūroms inicijuoti bei pabaigti remiantis 11 straipsniu ir sprendimams pagal 10 straipsnį taikyti muitus atgręžtiniu veikimu.
13 straipsnis
TEISMO PERŽIŪRA
Kiekviena šalis narė, kurios nacionaliniuose teisės aktuose yra nuostatos dėl antidempingo priemonių, turi turėti teismus, taip pat arbitražo ar administracinius teismus ar tvarką tokiems tikslams kaip, inter alia, skubių administracinių priemonių, susijusių su galutiniu sprendimu, peržiūra ir sprendimų peržiūra, kaip ji suprantama pagal 11 straipsnį. Tokie teismai ar tvarka turi būti nepriklausomi nuo institucijų, kurios atsakingos už aptariamuosius sprendimus ar peržiūras.
14 straipsnis
ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS TREČIOSIOS ŠALIES NAUDAI
14.1. Prašymas dėl antidempingo priemonių trečiosios šalies naudai turi būti pateiktas trečiosios šalies, prašančios imtis priemonių, institucijos.
14.2. Tokiame prašyme turi būti pateikta informacija apie kainas, parodanti, kad importas yra vykdomas dempingo kaina, ir detali informacija, rodanti, kad įtariamas dempingas sukelia žalą nagrinėjamai vietos pramonei trečiojoje šalyje. Trečiosios šalies vyriausybė turi teikti visokeriopą pagalbą importuojančios šalies institucijoms, kad šios gautų visokeriopos papildomos informacijos, kurios pastarosioms prireiktų.
14.3. Svarstydamos tokį prašymą, importuojančios šalies institucijos svarsto įtariamo dempingo poveikį visai nagrinėjamai trečiosios valstybės pramonei; tai reiškia, kad žala turi būti įvertinta ne tik atsižvelgiant į įtariamo dempingo poveikį tos pramonės eksportui į importuojančią šalį ar net visam tos pramonės eksportui.
14.4. Sprendimas dėl tolesnių veiksmų atitenka importuojančiai šaliai. Jeigu importuojanti šalis nutaria, kad ji pasirengusi imtis priemonių, tai kreipimosi į Prekybos prekėmis tarybą inicijavimas, siekiant pritarimo tokioms priemonėms, atitenka importuojančiai šaliai.
15 straipsnis
BESIVYSTANČIOS ŠALYS NARĖS
Pripažįstama, kad išsivysčiusios šalys narės, svarstydamos prašymą dėl antidempingo priemonių pagal šią Sutartį, turi ypač atkreipti dėmesį į ypatingą besivystančių šalių narių padėtį. Prieš taikant antidempingo muitus turi būti išnagrinėtos šioje Sutartyje numatytos galimybės konstruktyviam nuostolių atlyginimui tais atvejais, kai tokie muitai gali turėti įtakos esminiams besivystančių šalių narių interesams.
II DALIS
16 straipsnis
ANTIDEMPINGO REIKALŲ KOMITETAS
16.1. Įkuriamas Antidempingo reikalų komitetas (šioje Sutartyje vadinamas „Komitetu“), kurį sudaro visų šalių narių atstovai. Komitetas renka savo pirmininką ir renkasi ne rečiau kaip du kartus per metus ir kitais atvejais, kaip numatyta atitinkamose šios Sutarties nuostatose, bet kurios šalies narės prašymu. Komitetas atlieka funkcijas, kaip yra numatyta pagal šią Sutartį ar numatyta šalių narių, ir sudaro sąlygas šalims narėms konsultuotis bet kokiais klausimais, susijusiais su šios Sutarties veikimu ar jos tikslų siekimu. PPO Sekretoriatas veikia kaip Komiteto sekretoriatas.
16.2. Komitetas, jei reikia, gali steigti filialus padalinius.
16.3. Komitetas bei filialai padaliniai, vykdydami savo funkcijas, gali konsultuotis ir prašyti informacijos iš bet kurio jiems tinkamo šaltinio. Tačiau prieš Komitetui ar filialui padaliniui prašant iš šaltinio, esančio šalies narės jurisdikcijoje, tokios informacijos, jis informuoja tą šalį narę. Jis turi gauti šalies narės ar kiekvienos įmonės, su kuria bus konsultuojamasi, sutikimą.
16.4. Šalys narės nedelsdamos praneša Komitetui apie visas preliminarias ar galutines antidempingo priemones. Tokie pranešimai laikomi Sekretoriate, kad kitos šalys narės galėtų juos išsinagrinėti. Šalys narės taip pat kas pusmetį teikia ataskaitas dėl kiekvienos antidempingo priemonės, kurių buvo imtasi per praėjusius šešis mėnesius. Pusmečių ataskaitos turi būti pateikiamos sutartine standartine forma.
16.5. Kiekviena šalis narė praneša Komitetui, (a) kurios iš jos institucijų yra kompetentingos inicijuoti ir atlikti tyrimą, aptariamą 5 straipsnyje, ir (b) apie savo šalyje numatytą vidaus tvarką, reglamentuojančią tyrimo inicijavimą ir atlikimą.
17 straipsnis
KONSULTACIJOS IR GINČŲ SPRENDIMAS
17.1. Jeigu kitaip čia nenumatyta, konsultacijoms ir ginčams pagal šią Sutartį spręsti taikomas Susitarimas dėl ginčų sprendimo.
17.2. Kiekviena šalis narė turi taikyti „geranoriškumo principą“ („sympathetic consideration“) ir turi sudaryti vienodas sąlygas konsultacijoms dėl medžiagos, kurią pateikia kita šalis narė, kiekvienu klausimu, turinčiu įtakos šios Sutarties veikimui.
17.3. Jeigu kuri nors šalis narė mano, jog pagal šią Sutartį tiesiogiai ar netiesiogiai jai tenkanti nauda anuliuojama ar sumažinama arba jog kita šalis narė ar šalys narės trukdo jai pasiekti kokį nors tikslą, ji gali, kad būtų pasiektas abipusiai priimtinas reikalo sprendimas, pateikti rašytinį prašymą dėl konsultacijų su aptariamąja šalimi nare ar šalimis narėmis. Kiekviena šalis narė turi taikyti „geranoriškumo principą“ bet kokiam kitos šalies narės prašymui dėl konsultacijų.
17.4. Jeigu šalis narė, kuri prašė konsultacijų, mano, jog konsultacijomis, vykusiomis pagal šio straipsnio 3 dalį, nepavyko pasiekti abipusiai priimtino sprendimo, ir jeigu importuojančios šalies narės administracinės institucijos ėmėsi galutinės priemonės įvesti galutinius antidempingo muitus ar priimti įsipareigojimus dėl kainų, ji gali kreiptis į Ginčų sprendimo tarybą (Dispute Settlement Body – DSB). Kai laikinoji priemonė turi reikšmingą poveikį ir šalis narė, kuri prašė konsultacijų, mano, kad priemonės buvo imtasi prieštaraujant 7 straipsnio 1 dalies nuostatoms, ta šalis narė taip pat gali kreiptis į Ginčų sprendimo tarybą.
17.5. Ginčų sprendimo taryba šalies, kuri pateikė skundą, prašymu įsteigia kolegiją („panel“), kad ši išnagrinėtų klausimą, remdamasi:
i) rašytiniu šalies narės prašymu, kuriame nurodoma, kaip pagal šią Sutartį tiesiogiai ar netiesiogiai jai tenkanti nauda anuliuojama ar sumažinama arba kad jai trukdoma pasiekti šios Sutarties tikslų,
ii) faktais, kurie importuojančios šalies narės institucijoms tampa prieinami pagal šalies vidaus tvarką.
17.6. Nagrinėdama klausimą, aptariamą šio straipsnio 5 dalyje:
i) vertindama faktus, kolegija nustato, ar institucijos tinkamai nustatė faktus ir ar įvertino tuos faktus nešališkai ir objektyviai; jeigu faktai buvo nustatyti tinkamai ir įvertinimas buvo nešališkas ir objektyvus, net jeigu kolegija priėjo kitokią išvadą, vertinimas neturi būti keičiamas;
ii) kolegija aiškina atitinkamas šios Sutarties nuostatas pagal įprastines viešosios tarptautinės teisės aiškinimo taisykles. Kai kolegija nustato, kad pagal atitinkamą Sutarties nuostatą galima daugiau kaip viena interpretacija, kolegija nutaria, jog institucijų numatyta
priemonė taikoma laikantis Sutarties, jeigu ji grindžiama viena iš tų leistinų interpretacijų.
17.7. Kolegijai pateikiama konfidenciali informacija neturi būti atskleista be oficialaus asmens, tarnybos ar institucijos, teikiančios tokią informaciją, leidimo. Kai tokia informacija yra prašoma iš kolegijos, kuri neturi leidimo teikti tokios informacijos, turi būti pateikiama nekonfidenciali informacijos santrauka, kuriai leidimą duoda informaciją teikiantis asmuo, tarnyba ar institucija.
III DALIS
18 straipsnis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18.1. Negalima imtis jokių specialių priemonių prieš eksporto dempingą iš kitos šalies narės, išskyrus tas, kurios atitinka GATT 1994 nuostatas, ir kaip jos yra aiškinamos šioje Sutartyje24.
18.2. Išlygų jokioms šios Sutarties nuostatoms be kitų šalių narių sutikimo būti negali.
18.3. Pagal šios straipsnio dalies 1 ir 2 punktus šios Sutarties nuostatos taikomos tyrimams ir egzistuojančių priemonių peržiūroms, inicijuotiems (-oms) gavus prašymus, kurie buvo pateikti tą dieną arba po tos dienos, kai šaliai narei įsigaliojo PPO sutartis.
18.3.1. Dempingo lygiui (maržai) apskaičiuoti, vykdant grąžinimo procedūras pagal 9 straipsnio 3 dalį, taikomos taisyklės, taikytos paskutiniam sprendimui ar peržiūrai dėl dempingo.
18.3.2. Pagal 11 straipsnio 3 dalį egzistuojančios antidempingo priemonės turi būti laikomos įvestomis ne vėliau kaip tą dieną, kai šaliai narei įsigalioja PPO sutartis, išskyrus tuos atvejus, kai galiojantys šalies narės teisės aktai tą dieną jau turėjo toje straipsnio dalyje numatyto pobūdžio nuostatą.
18.4. Kiekviena šalis narė imasi visų būtinų bendro ar konkretaus pobūdžio priemonių, kad užtikrintų, kad ne vėliau kaip tą dieną, kai jai įsigalioja PPO sutartis, jos įstatymai, įstatymų lydimieji aktai ir administracinės procedūros atitiktų šios Sutarties nuostatas, kiek jos gali būti taikytinos aptariamajai šaliai narei.
18.5. Kiekviena šalis narė informuoja Komitetą apie visus su šia Sutartimi susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų bei tų įstatymų ir kitų teisės aktų administravimo pakeitimus.
18.6. Komitetas kasmet peržiūri šios Sutarties vykdymą ir veikimą, atsižvelgdamas į jos tikslus. Komitetas kasmet informuoja Prekybos prekėmis tarybą apie tai, kas įvyko per tą laikotarpį.
18.7. Šios Sutarties priedai yra neatsiejama jos dalis.
I priedas
VIETOSE (KITŲ ŠALIŲ NARIŲ TERITORIJOSE) ATLIEKAMŲ TYRIMŲ PAGAL 6 STRAIPSNIO 7 DALĮ TVARKA
1. Kai inicijuojamas tyrimas, eksportuojančios šalies narės institucijos ir įmonės, kurios, kaip žinoma, su tuo susijusios, turėtų būti informuojamos apie ketinimą vykdyti tyrimą vietoje (tos šalies narės teritorijoje).
2. Jeigu ypatingomis aplinkybėmis į tyrimo grupę ketinama kviesti nevalstybinius ekspertus, apie tai reikėtų informuoti eksportuojančios šalies narės įmones ir institucijas. Tokiems ekspertams už konfidencialumo reikalavimų nesilaikymą reikėtų taikyti veiksmingas sankcijas.
3. Turėtų nusistovėti tokia praktika, kad, prieš galutinai nustatant apsilankymo laiką, nagrinėjamosios eksportuojančios šalies narės įmonės turėtų duoti aiškų savo sutikimą.
4. Kai tik gaunamas aptariamų įmonių sutikimas, tyrimą atliekančios institucijos turėtų pranešti eksportuojančios šalies narės institucijoms lankytinų įmonių pavadinimus ir adresus bei sutartą laiką.
5. Aptariamosioms įmonėms apie numatomą apsilankymą reikėtų pranešti iš anksto prieš jam įvykstant.
6. Apsilankymai, per kuriuos aiškinamas klausimynas, turėtų vykti tik eksportuojančios įmonės prašymu. Toks apsilankymas galimas tik, jeigu (a) importuojančios šalies narės institucijos praneša apie tai nagrinėjamosios šalies narės atstovams ir (b) pastarieji neprieštarauja.
7. Kadangi pagrindinis tyrimo vietoje tikslas – patikrinti gautą informaciją arba gauti papildomos informacijos, jį reikėtų vykdyti gavus atsakymą į klausimyną, nebent įmonė sutinka anksčiau (dar negavus atsakymo į klausimyną), jei tik tyrimą atliekančios institucijos yra informavusios eksportuojančios šalies narės vyriausybę apie numatomą apsilankymą ir ši dėl to neprieštarauja; be to, turėtų nusistovėti tokia praktika, kad prieš apsilankymą aptariamajai įmonei turėtų būti pranešama, kokio bendro pobūdžio informacija bus tikrinama ir kokią papildomą informaciją reikia pateikti, nors tai neturėtų trukdyti vietoje prašyti papildomos informacijos, žiūrint į tai, kokia informacija jau turima.
8. Į užklausimus ar klausimus, kuriuos pateikia eksportuojančių šalių narių institucijos ar įmonės ir kurie yra esmingi sėkmingam tyrimui vietoje, turėtų, kai įmanoma, būti atsakyta iki apsilankymo.
II priedas
GERIAUSIA TURIMA INFORMACIJA, KAIP JI SUPRANTAMA PAGAL 6 STRAIPSNIO 8 DALĮ
1. Kuo greičiau po tyrimo inicijavimo tyrimą atliekančios institucijos turėtų smulkiai išdėstyti, kokios informacijos reikia iš kiekvienos suinteresuotosios šalies ir kaip suinteresuotoji šalis turėtų išdėstyti tą informaciją savo atsakyme. Institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad šalis žinotų, jog, jeigu ji nepateiks informacijos per pagrįstą laikotarpį, institucijos galės priimti sprendimus turimų faktų pagrindu, įskaitant tuos faktus, kuriuos vietinė pramonė išdėstė prašyme dėl tyrimo inicijavimo.
2. Institucijos taip pat gali prašyti, kad suinteresuotoji šalis pateiktų savo atsakymą tam tikrose laikmenose (pvz., kompiuterio juostoje) ar tam tikra kompiuterio kalba. Jei yra toks prašymas, institucijos turėtų apsvarstyti pagrįstas suinteresuotos šalies galimybes atsakyti pageidautinose laikmenose ar pageidautina kompiuterio kalba ir neturėtų reikalauti, kad šalis savo atsakymui naudotų ne savo naudojamą, o kitokią kompiuterinę sistemą. Institucija neturėtų reikalauti, kad būtų pateiktas kompiuterizuotas atsakymas, jeigu suinteresuotoji šalis neturi kompiuterizuotų sąskaitų ir jeigu atsakymo pateikimas reikalaujamu būdu suinteresuotajai šaliai sąlygotų nepagrįstus sunkumus, pvz., jei tai reikštų nepagrįstas papildomas išlaidas ir problemas. Institucijos neturėtų reikalauti, kad atsakymas būtų pateiktas tam tikrose pageidautose laikmenose ar pageidauta kompiuterio kalba, jeigu suinteresuotoji šalis neturi savo kompiuterizuotų sąskaitų tokiose laikmenose arba kompiuterio kalba ir jeigu atsakymo pateikimas pageidautu būdu suinteresuotajai šaliai nulemtų nepagrįstus sunkumus, pvz., tai reikštų nepagrįstas papildomas išlaidas ir problemas.
3. Priimant sprendimus, reikėtų atsižvelgti į visą informaciją, kurią galima patikrinti, kuri tinkamai pateikta taip, jog tyrimui ją būtų galima naudoti be bereikalingų sunkumų, kuri pateikta laiku, ir, kur įmanoma, pateikta institucijų pageidautose laikmenose ar kompiuterio kalba. Jeigu šalis neatsako pageidautose laikmenose ar pageidauta kompiuterio kalba, bet institucijos nustato, kad šio priedo 2 dalyje išdėstytos sąlygos yra įvykdytos, nesugebėjimas atsakyti pageidautose laikmenose ar pageidauta kompiuterio kalba neturėtų būti laikomas rimtu trukdymu tyrimui.
4. Kai institucijos neturi galimybių apdoroti tam tikrose laikmenose (pvz., kompiuterio juostoje) pateiktos informacijos, informacija turėtų būti pateikta raštu ar bet kokia kita institucijoms priimtina forma.
5. Net jeigu pateikta informacija visais atžvilgiais nėra ideali, tai negali būti pasiteisinimas institucijoms į ją neatsižvelgti, jeigu suinteresuotoji šalis padarė viską, ką galėjo.
6. Jeigu įrodymai ar informacija nepriimami, ją teikianti pusė turėtų būti informuota apie priežastis ir jai turėtų būti sudarytos sąlygos, atsižvelgiant į tyrimui skirtą laiką, per pagrįstą laikotarpį pateikti papildomus paaiškinimus. Jeigu institucijos mano, jog paaiškinimai nepakankami, tokių įrodymų ar informacijos atmetimo priežastys turėtų būti išdėstytos kiekvienuose skelbiamuose sprendimuose.
7. Jeigu institucijos turi pagrįsti savo gautus rezultatus, įskaitant rezultatus dėl normaliosios vertės, remdamosi informacija iš antrinio šaltinio, įskaitant informaciją, pateiktą pareiškime dėl tyrimo inicijavimo, jos turėtų tai daryti ypač atsargiai. Tokiais atvejais institucijos turėtų, kai tikslinga, patikrinti informaciją ir iš kitų nepriklausomų, jų dispozicijai priklausančių šaltinių, tokių kaip: skelbiami kainoraščiai, oficiali importo statistika ir muitinės duomenys, ir informaciją, kurią jos gauna iš kitų suinteresuotų šalių tyrimo metu. Tačiau aišku, jog, jeigu suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja ir todėl institucijoms nepateikia atitinkamos informacijos, rezultatas tai šaliai gali būti mažiau palankus, negu jis būtų šaliai bendradarbiaujant su institucijomis.
______________
SUTARTIS DĖL 1994 M. BENDROJO SUSITARIMO DĖL MUITŲ TARIFŲ IR PREKYBOS VII STRAIPSNIO ĮGYVENDINIMO
BENDRASIS ĮŽANGINIS KOMENTARAS
1. Vadovaujantis šia Sutartimi, muitinės vertės nustatymo pagrindas yra „sandorio vertė“, kaip yra apibrėžta 1 straipsnyje. 1 straipsnis turi būti skaitomas kartu su 8 straipsniu, kuriame numatyti, inter alia, faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos patikslinimai tais atvejais, kai tam tikrus specifinius elementus, prekių muitinio įvertinimo tikslais laikytinus vertės dalimi, prisiima pirkėjas, bet jie nėra įskaičiuoti į sumokėtą ar mokėtiną kainą už importuotas prekes. 8 straipsnis taip pat numato prie sandorio vertės pridėti tam tikras kompensacijas, kurias pirkėjas gali teikti pardavėjui ne pinigų, o tam tikrų prekių ar paslaugų forma. 2-7 straipsniai numato muitinės vertės nustatymo metodus, kai muitinė vertė negali būti nustatoma pagal 1 straipsnio nuostatas.
2. Kai muitinė vertė negali būti nustatoma pagal 1 straipsnio nuostatas, tada paprastai turėtų vykti muitinės administracijos ir importuotojo konsultacijos, siekiant nustatyti vertės pagrindą pagal 2 ar 3 straipsnių nuostatas. Pavyzdžiui, gali įvykti taip, kad importuotojas turi informacijos apie tapačių ar panašių importuotų prekių muitinę vertę, tačiau ji nėra greitai prieinama muitinės administracijai importavimo poste. Kita vertus, muitinės administracija gali turėti informacijos apie tapačių ar panašių importuotų prekių muitinę vertę, tačiau ji nėra greitai prieinama importuotojui. Abiejų šalių konsultacijos įgalioja pasikeisti informacija, paklūstant komercinio konfidencialumo reikalavimams ir muitinio įvertinimo tikslais siekiant nustatyti tinkamą vertės pagrindą.
3. 5 ir 6 straipsniai numato du muitinės vertės nustatymo pagrindus, kai ji negali būti nustatyta importuotų prekių sandorio vertės metodu arba tapačių ar panašių importuotų prekių metodu. Remiantis 5 straipsnio 1 dalimi, muitinė vertė yra nustatoma pagal kainą, už kurią tokio paties pavidalo, kaip buvo importuota, prekė yra parduodama asmenims, importuojančioje šalyje nesusijusiems su pardavėju. Be to, importuotojas, jei prašo, taip pat turi teisę turėti prekių, kurios po importavimo bus toliau perdirbamos ir kurių muitinė vertė yra nustatyta pagal 5 straipsnio nuostatas. Pagal 6 straipsnį muitinė vertė yra nustatoma remiantis sumavimo metodu. Abu šie metodai pasižymi tam tikrais sunkumais, todėl importuotojui pagal 4 straipsnio nuostatas suteikiama teisė pasirinkti šių dviejų metodų taikymo tvarką.
4. 7 straipsnyje numatyta, kaip nustatyti muitinę vertę tais atvejais, kai muitinė vertė negali būti nustatyta pagal jokį anksčiau minėtą straipsnį.
Šalys narės,
atsižvelgdamos į Daugiašales prekybos derybas;
siekdamos remti GATT 1994 tikslus ir besivystančių šalių tarptautinei prekybai užtikrinti papildomą naudą;
pripažindamos GATT 1994 VII straipsnio nuostatų svarbą ir norėdamos išplėtoti jų taikymo taisykles, siekiant užtikrinti didesnį jų įgyvendinimo vienodumą ir patikimumą;
pripažindamos teisingos, vieningos ir nešališkos sistemos, užkertančios kelią sutartinių ar fiktyvių muitinių verčių taikymui, prekių muitinio įvertinimo tikslų reikalingumą;
pripažindamos, kad prekių vertės muitinio įvertinimo pagrindas, kiek leidžia sąlygos, turi būti įvertinamų prekių sandorio vertė;
pripažindamos, kad muitinė vertė turi remtis paprastais ir nešališkais kriterijais, atitinkančiais komercinę praktiką, ir kad įvertinimo procedūros turėtų būti taikomos bendrai, nedarant tiekimo šaltinių skirtumo;
pripažindamos, kad įvertinimo procedūros neturėtų būti naudojamos kovojant su dempingu,
susitaria:
I dalis
MUITINIO ĮVERTINIMO TAISYKLĖS
1 straipsnis
1. Importuojamų prekių muitinė vertė turi būti sandorio vertė, t. y. kaina, faktiškai sumokėta ar mokėtina už prekę, parduodamą eksportui į importuojančią šalį, ir patikslinta pagal 8 straipsnio nuostatas, jei:
a) pirkėjui netaikomi jokie kiti disponavimo prekėmis ar prekių naudojimo apribojimai, išskyrus:
i) kurie nustatyti ar jų yra reikalaujama pagal importuojančios šalies įstatymus arba kuriuos nustato ar kurių reikalauja valstybės institucijos;
ii) kurie riboja geografinę sritį, kurioje prekės gali būti perparduodamos; ar
iii) kurie iš esmės nedaro įtakos prekių vertei;
b) vertinamų prekių pardavimui ar jų kainai nedaro įtakos jokios sąlygos nei aplinkybės, kurių poveikio vertei neįmanoma nustatyti;
c) jokia dalis pajamų, gautų pirkėjui toliau perparduodant, disponuojant ar kitaip naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai neatiteks pardavėjui, nebent pagal 8 straipsnio nuostatas gali būti atlikti tam tikri patikslinimai;
d) pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nėra susiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, sandorio muitinio įvertinimo vertė yra tinkama pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas.
2. a). Nustatant, ar sandorio vertė yra tinkama pagal šio straipsnio 1 dalį, faktas, kad pirkėjas su pardavėju yra tarpusavyje susiję pagal 15 straipsnį, neturi būti laikomas pakankamu pagrindu sandorio vertę laikyti netinkama; tokiu atveju pardavimo aplinkybės turi būti ištirtos ir sandorio vertė turi būti pripažinta tinkama, su sąlyga, kad tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai; jei, remiantis importuotojo suteikta ar kitaip gauta informacija, muitinės administracija turi pagrindo manyti, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys turėjo įtakos kainai, muitinė apie tai praneša importuotojui, o importuotojui turi būti sudarytos sąlygos atsakyti; jei importuotojas prašo, toks pranešimas turi būti pateikiamas raštu.
b) Jei pardavimas vyksta tarp susijusių asmenų, sandorio vertė turi būti pripažinta tinkama ir prekių muitinis įvertinimas turi būti atliekamas pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu tik importuotojas įrodo, kad ši vertė beveik nesiskiria nuo tuo pačiu ar beveik tuo pačiu metu nustatytos:
i) tapačių ar panašių prekių sandorio vertės, parduodant jas tarpusavyje nesusijusiems pirkėjams eksportui į tą pačią importuojančią šalį;
ii) tapačių ar panašių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis 5 straipsnio nuostatomis;
iii) tapačių ar panašių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis 6 straipsnio nuostatomis; atliekant nurodytus palyginimus, turi būti atsižvelgiama į pateiktus prekybos sąlygų ar parduodamų prekių kiekio skirtumus, 8 straipsnyje išvardytas prekių vertės sudėtines dalis, taip pat pardavėjui tenkančias išlaidas, kai prekės parduodamos su juo nesusijusiam pirkėjui, jeigu, parduodant prekes su pardavėju susijusiam pirkėjui, šios išlaidos pardavėjui netenka.
c) Palyginimai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies b punkte, taikytini tik importuotojo pageidavimu ir tik palyginimo tikslams. Pakeistinė vertė negali būti nustatyta pagal šio straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas.
2 straipsnis
1. a). Jei importuojamų prekių muitinė vertė negali būti nustatyta pagal 1 straipsnio nuostatas, tai muitinė vertė turi būti tapačių prekių, parduodamų eksportui į tą pačią importuojančią šalį ir eksportuotų tuo pačiu ar beveik tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė.
b) Pagal šį straipsnį muitinei vertei nustatyti turi būti taikoma tik tapačių prekių, parduotų tokiomis pačiomis prekybos sąlygomis ir iš esmės tais pačiais kiekiais kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio vertė; kai tokio pardavimo nėra, turi būti taikoma tapačių prekių, parduotų skirtingomis prekybos sąlygomis ir (arba) skirtingais kiekiais, sandorio vertė, patikslinta atsižvelgiant į prekybos sąlygų ir (arba) kiekio skirtumus, jeigu tokie patikslinimai gali būti pagrįsti pateiktais įrodymais, kurie aiškiai įrodo patikslinimų priimtinumą ir tikslumą, nepaisant to, ar dėl patikslinimo vertė didėja, ar mažėja.
2. Tais atvejais, kai išlaidos ir mokesčiai, minimi 8 straipsnio 2 dalyje, yra įtraukti į sandorio vertę, muitinės vertės patikslinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į didelius tokių išlaidų ir mokesčių, tenkančių importuojamoms prekėms ir tapačioms aptariamosioms prekėms, skirtumus, sąlygotus skirtingų prekių gabenimo atstumų ir skirtingų naudotų transporto priemonių rūšių.
3. Jei pagal šį straipsnį surandama daugiau nei viena tapačių prekių sandorio vertė, importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti turi būti taikoma mažiausia iš tokių verčių.
3 straipsnis
1. a). Jei importuojamų prekių muitinė vertė negali būti nustatyta remiantis 1 ir 2 straipsnių nuostatomis, tai muitinė vertė turi būti panašių prekių, parduotų eksportui į tą pačią importuojančią šalį ir eksportuotų tuo pačiu ar beveik tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė.
b) Pagal šį straipsnį, muitinei vertei nustatyti turi būti taikoma tik panašių prekių, parduotų tokiomis pačiomis prekybos sąlygomis ir iš esmės tais pačiais kiekiais kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio vertė; kai tokio pardavimo nėra, turi būti taikoma panašių prekių, parduotų skirtingomis prekybos sąlygomis ir (arba) skirtingais kiekiais, sandorio vertė, patikslinta atsižvelgiant į prekybos sąlygų ir (arba) kiekio skirtumus, jeigu tokie patikslinimai gali būti pagrįsti pateiktais įrodymais, kurie aiškiai įrodo patikslinimų priimtinumą ir tikslumą, nepaisant to, ar dėl patikslinimo vertė didėja, ar mažėja.
2. Tais atvejais, kai išlaidos ir mokesčiai, minimi 8 straipsnio 2 dalyje, yra įtraukti į sandorio vertę, muitinės vertės patikslinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į didelius tokių išlaidų ir mokesčių, tenkančių importuojamoms prekėms ir panašioms aptariamosioms prekėms, skirtumus, sąlygotus skirtingų prekių gabenimo atstumų ir skirtingų naudotų transporto priemonių rūšių.
3. Jei pagal šį straipsnį surandama daugiau nei viena panašių prekių sandorio vertė, importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti turi būti taikoma mažiausia iš tokių verčių.
4 straipsnis
Jei importuojamų prekių muitinė vertė negali būti nustatyta pagal 1, 2 ir 3 straipsnių nuostatas, muitinė vertė turi būti nustatoma pagal 5 straipsnio nuostatas arba, kai muitinė vertė negali būti nustatyta ir pagal tą straipsnį, pagal 6 straipsnio nuostatas, išskyrus tai, kad importuotojo prašymu 5 ir 6 straipsnių taikymo tvarka turi būti sukeičiama.
5 straipsnis
1. a). Jei importuojamos prekės arba tapačios ar panašios prekės yra parduodamos importuojančioje šalyje tokio pat pavidalo kaip buvo importuotos, importuotų prekių muitinė vertė pagal šio straipsnio nuostatas turi būti pagrįsta vieneto kaina, už kurią yra parduodamas didžiausias bendras kiekis importuojamų prekių arba tapačių ar panašių prekių tuo pačiu ar beveik tuo pačiu metu, kai buvo importuotos prekės, kurių muitinė vertė nustatoma, asmenims, kurie nėra susiję su asmenimis, iš kurių šie perka tokias prekes, iš tos vieneto kainos išskaičiuojant šias išlaidas (dedukcinis metodas):
i) komisinius, paprastai mokamus ar sutartus mokėti, arba papildomas sumas, paprastai skaičiuojamas už pelną arba bendrąsias išlaidas, susijusias su importuojamų tos pačios klasės ar rūšies prekių pardavimu toje šalyje;
ii) įprastines transporto, draudimo išlaidas ir su jomis susijusias išlaidas, atsiradusias importuojančioje šalyje;
iii) kai reikalinga, išlaidas ir mokesčius, nurodytus 8 straipsnio 2 dalyje;
iv) muito mokesčius bei kitus nacionalinius mokesčius, mokėtinus importuojančioje šalyje ir susijusius su prekių importavimu ar pardavimu.
b) Jeigu nei importuojamos prekės, nei tapačios ar panašios importuotos prekės nėra parduodamos tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu, kai buvo importuotos prekės, kurių muitinė vertė yra nustatoma, tų prekių muitinė vertė, kuri paprastai nustatoma pagal šio straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, turi būti nustatoma remiantis vieneto kaina, už kurią tokio pat pavidalo, kaip buvo importuotos, importuojamos prekės arba tapačios ar panašios importuotos prekės yra parduodamos importuojančioje šalyje pačią anksčiausią datą po prekių, kurioms reikalinga nustatyti muitinę vertę, importo dienos, bet ne ilgiau kaip 90 dienų po tokio importo dienos.
2. Jei nei importuojamos prekės, nei tapačios ar panašios importuotos prekės nėra parduodamos importuojančioje šalyje tokio pavidalo kaip buvo importuotos, tuomet, jei importuotojas to prašo, muitinė vertė turi būti nustatoma remiantis vieneto kaina, už kurią importuojančioje šalyje po tolesnio perdirbimo yra parduodamas didžiausias bendras importuojamų prekių kiekis asmenims, kurie nėra susiję su asmenimis, iš kurių perka tokias prekes, atskaičius perdirbant sukurtą papildomą vertę ir šio straipsnio 1 dalies a punkte numatytas išlaidas.
6 straipsnis
1. Importuojamų prekių muitinė vertė pagal šio straipsnio nuostatas turi būti nustatoma remiantis apskaičiuotąja verte (sumavimo metodu). Apskaičiuotoji vertė yra šių dydžių suma:
a) medžiagų ir gamybos ar kitų procesų, atliktų gaminant importuotas prekes, išlaidų vertės;
b) suma pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai nurodomoms parduodant eksportui į importuojančią šalį eksportuojančioje šalyje pagamintas prekes, kurios yra tos pačios klasės ir rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė yra nustatoma;
c) visų kitų išlaidų, reikalingų šalies narės pasirinktam vertės nustatymo būdui atspindėti ir minimų 8 straipsnio 2 dalyje, sąnaudos ir vertė.
2. Nė viena šalis narė negali reikalauti ar priversti, kad bet kuris asmuo, negyvenantis jos teritorijoje, teiktų patikrinti ar leistų prieiti prie bet kokios sąskaitos ar oficialaus dokumento tam, kad būtų nustatyta apskaičiuotoji vertė. Tačiau jeigu prekių gamintojas savo noru pateikia informaciją muitinės vertės nustatymo pagal šio straipsnio nuostatas tikslams, importuojančios šalies institucijos, jeigu gamintojas neprieštarauja, gali tikrinti šią informaciją kitoje šalyje, su sąlyga, kad institucijos pakankamai iš anksto pranešė apie tai tos šalies vyriausybei ir pastaroji tokiam tyrimui neprieštarauja.
7 straipsnis
1. Jei importuojamų prekių muitinė vertė negali būti nustatyta pagal 1-6 straipsnių imtinai nuostatas, muitinė vertė turi būti nustatoma taikant pagrįstas priemones, kurios atitinka šios Sutarties, taip pat GATT 1994 VII straipsnio principus ir bendrąsias nuostatas, bei remiantis duomenimis, prieinamais importuojančioje šalyje.
2. Nustatant muitinę vertę pagal šio straipsnio nuostatas negalima remtis:
a) importuojančioje šalyje pagamintų prekių pardavimo toje šalyje kaina;
b) sistema, pagal kurią nustatant prekių muitinę vertę pasirenkama didesnioji iš dviejų alternatyvių verčių;
c) eksporto šalies vidaus rinkos prekių kaina;
d) gamybos kaštais, išskyrus tapačių ar panašių prekių apskaičiuotąją vertę, nustatytą vadovaujantis 6 straipsnio nuostatomis;
e) prekių, skirtų eksportui į kitą šalį nei importavimo šalis, kaina;
f) minimaliomis muitinėmis vertėmis; ar
g) sutartinėmis ar fiktyviomis vertėmis.
3. Jei importuotojas prašo, jis turi būti raštu informuojamas apie muitinės vertės nustatymą pagal šio straipsnio nuostatas ir metodą, taikytą tokiai vertei nustatyti.
8 straipsnis
1. Nustatant muitinę vertę pagal 1 straipsnio nuostatas, prie importuojamų prekių faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos turi būti pridedama:
a) toliau nurodytos sumos, tiek, kiek jas moka pirkėjas, bet jos nėra įtrauktos į prekės faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą:
i) komisiniai ir apmokėjimas tarpininkams, išskyrus pirkimo komisinius,
ii) talpų, kurios laikomos neatskiriamomis nuo aptariamų prekių muitinės tikslams, kaina,
iii) įpakavimo, įskaitant darbą ir medžiagas, kaina;
b) proporcingai paskirstyta pirkėjo tiesiogiai ar netiesiogiai nemokama ar sumažinta toliau išvardytų tiekiamų prekių kaina ar teikiamų paslaugų, susijusių su importuojamų prekių gamyba ir pardavimu eksportui, vertė, tiek, kiek ši vertė nebuvo įtraukta į faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą:
i) medžiagos, komponentai, dalys ir panašūs priedai, įeinantys į importuojamos prekės sudėtį,
ii) įrankiai, štampai, formos ir panašūs priedai, naudojami importuojamoms prekėms gaminti,
iii) žaliavos ir medžiagos, sunaudotos importuojamoms prekėms gaminti,
iv) inžineriniai, projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino darbai, įskaitant brėžinių ir eskizų parengimą, atlikti kitur nei importavimo šalyje ir reikalingi importuojamoms prekėms gaminti;
c) mokesčiai už patentus ir licencijas, susiję su prekėmis, kurių muitinė vertė nustatoma, kuriuos pirkėjas tiesiogiai ar netiesiogiai privalo sumokėti, vykdydamas šių prekių pardavimo sąlygas (tokiu mastu, kiek mokesčiai už patentus ir licencijas nėra įskaityti į faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą);
d) pajamų dalies, gautos toliau perparduodant, naudojant ar kitaip disponuojant tomis importuotomis prekėmis, tiesiogiai ar netiesiogiai tenkančios pardavėjui, vertė.
2. Kurdama savo teisės aktus, kiekviena šalis narė nustato, kad prie prekių muitinės vertės pridedamos arba į prekių muitinę vertę neįskaičiuojamos šios išlaidos arba jų dalis:
a) importuojamų prekių transportavimo iki importavimo uosto ar kitos vietos išlaidos;
b) pakrovimo, iškrovimo ir tvarkymo išlaidos, susijusios su importuojamų prekių transportavimu į importavimo uostą ar kitą vietą;
c) draudimo kaina.
3. Šiame straipsnyje nurodyti priedai pridedami prie faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos tiktai remiantis objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis.
4. Nustatant prekių muitinę vertę, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos nepridedami jokie kiti priedai, išskyrus nurodytus šiame straipsnyje.
9 straipsnis
1. Tais atvejais, kai tam, kad būtų nustatyta muitinė vertė, reikalinga konvertuoti valiutą, turi būti naudojamas kompetentingų aptariamosios importavimo šalies institucijų tinkamai paskelbtas užsienio valiutos keitimo kursas, kuris turi kuo tiksliau atspindėti dabartinę importuojančios šalies komercinių sandorių valiutos vertę tuo periodu, kai buvo skelbiami tie dokumentai.
2. Konvertavimo kursas, pateikiamas kiekvienos šalies narės, turi būti galiojantis eksportavimo ar importavimo metu.
10 straipsnis
Visa informacija, kuri savo pobūdžiu yra konfidenciali ar kuri yra konfidencialiai pateikta muitinio vertinimo tikslais, atitinkamų institucijų turi būti laikoma griežtai konfidencialia, ir institucijos neatskleidžia jos be specialaus asmens ar vyriausybės, pateikusios (pateikusio) tokią informaciją, leidimo, išskyrus tiek, kiek gali būti reikalaujama ją atskleisti vykstant teismo procesui.
11 straipsnis
1. Kiekvienos šalies narės teisės aktai importuotojui ar kitam asmeniui, privalančiam sumokėti muitą, suteikia teisę be baudų pateikti apeliaciją dėl prekių muitinės vertės nustatymo.
2. Pirmiausia be baudų pateikti apeliaciją galima atitinkamai muitinės administracijos institucijai arba nepriklausomai struktūrai, tačiau kiekvienos šalies narės teisės aktai suteikia teisę be baudų pateikti apeliaciją teismo institucijai.
3. Pranešimas apie sprendimą dėl apeliacijos turi būti pateiktas apeliuotojui, o tokio sprendimo priežastys turi būti pateiktos raštu. Apeliuotojas taip pat turi būti informuojamas apie visas teises, susijusias su tolesniu apeliacijos pateikimu.
12 straipsnis
Bendrai taikomus įstatymus, kitus teisės aktus, teismo sprendimus ir administracinius nutarimus, įgyvendinančius šią Sutartį, aptariamoji importuojančioji šalis turi paskelbti pagal GATT 1994 X straipsnį.
13 straipsnis
Jei, nustatant importuojamų prekių muitinę vertę, tampa būtina atidėti galutinį tokios muitinės vertės nustatymą, prekių importuotojas, nepaisydamas to, turi galėti atsiimti prekes iš muitinės, jei importuotojas, kai to reikalaujama, pateikia pakankamą garantiją laidavimo, užstato forma ar kitu tinkamu būdu, padengiančiu visą importo muitų, kurie gali būti nustatyti prekėms, apmokėjimą. Kiekvienos šalies narės teisės aktuose turi būti atitinkamos nuostatos tokioms aplinkybėms.
14 straipsnis
Pastabos, išdėstytos šios Sutarties I priede, yra neatskiriama šios Sutarties dalis. Šios Sutarties straipsniai turi būti skaitomi ir taikomi kartu su atitinkamomis pastabomis. II ir III priedai taip pat yra neatskiriama šios Sutarties dalis.
15 straipsnis
1. Šioje Sutartyje:
„importuojamų prekių muitinė vertė“ reiškia prekių vertę, reikalingą importuotų prekių ad valorem muitui nustatyti;
b) „importuojanti (importo) šalis“ reiškia importuojančią šalį ar muitinės teritoriją;
c) „pagaminta“ apima išauginta, pagaminta ir iškasta.
2. Šioje Sutartyje:
a) „tapačios prekės“ reiškia prekes, kurios visais atžvilgiais yra vienodos, įskaitant fizines charakteristikas, kokybę ir reputaciją rinkoje; nedideli išvaizdos skirtumai netrukdo prekes laikyti tapačiomis, jei kitais atžvilgiais jos atitinka šį apibrėžimą;
b) „panašios prekės“ reiškia prekes, kurios nėra tapačios visais atžvilgiais, tačiau turi panašias charakteristikas ir panašias sudėtines medžiagas, įgalinančias atlikti tas pačias funkcijas ir būti komerciškai pakeičiamas. Prekių kokybė, reputacija rinkoje ir tai, ar yra prekės ženklas, – tai dalis veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama nustatant, ar prekės yra panašios;
c) sąvokos „tapačios prekės“ ir „panašios prekės“, atsižvelgiant į aplinkybes, neapima prekių, į kurias įeina ar kurios atspindi inžinerinius, projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino darbus ir planus bei brėžinius, kurie negali būti patikslinti pagal 8 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktį, nes šie elementai buvo atlikti importuojančioje šalyje;
d) prekės neturi būti laikomos „tapačiomis prekėmis“ ar „panašiomis prekėmis“, jei jos nebuvo pagamintos toje pat šalyje, kurioje buvo pagamintos prekės, kurių muitinė vertė nustatoma;
e) į prekes, pagamintas kito asmens, turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jei nėra jokių identiškų ar panašių prekių, kaip gali būti, pagamintų to paties asmens kaip ir prekės, kurių muitinė vertė nustatoma.
3. Šioje Sutartyje „tos pačios klasės ar rūšies prekės“ reiškia prekes, kurios įeina į grupę ar kategoriją prekių, pagamintų tam tikros pramonės šakos ar sektoriaus, ir apima tapačias ar panašias prekes.
4. Šioje Sutartyje asmenys turi būti laikomi susijusiais, tik jei:
a) vienas iš jų yra kito asmens verslo vadovas arba darbuotojas;
b) jie yra teisiškai pripažįstami verslo partneriais;
c) jie yra darbdavys ir darbuotojas;
d) yra tiesioginis ar netiesioginis abiejų šių asmenų 5 ar daugiau procentų įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba disponuotojas;
e) vienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja (valdo) kitą;
f) jie abu tiesiogiai ar netiesiogiai yra kontroliuojami (valdomi) trečio asmens;
g) jie abu tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja (valdo) trečią asmenį;
h) jie yra vienos šeimos nariai.
5. Asmenys, vienas su kitu susiję verslu, kurį vykdant vienas yra kito vienintelis agentas, vienintelis distributorius ar vienintelis koncesininkas, kad ir kaip būtų apibūdinta, turi būti laikomi susiję pagal šią Sutartį, jei tie asmenys atitinka šio straipsnio 4 dalies kriterijus.
16 straipsnis
Importuotojas pagal raštišką prašymą turi teisę gauti importuojančios šalies muitinės administracijos raštišką paaiškinimą, kaip buvo nustatyta importuotojo prekių vertė.
17 straipsnis
Niekas šioje Sutartyje nėra aiškinama kaip muitinės administracijos teisių ribojimas ar ginčijimas, siekiant įsitikinti kokio nors pareiškimo, dokumento ar deklaracijos, pateiktų muitinio įvertinimo tikslais, teisingumu ar tikslumu.
II dalis
ADMINISTRAVIMAS, KONSULTACIJOS IR GINČŲ SPRENDIMAS
18 straipsnis
INSTITUCIJOS
1. Įsteigiamas Muitinio įvertinimo komitetas (toliau šioje Sutartyje – „Komitetas“), susidedantis iš kiekvienos šalies narės atstovų. Komitetas renka savo pirmininką ir paprastai susirenka kartą per metus ar, jeigu taip numatyta atitinkamose šios Sutarties nuostatose, tam, kad suteiktų šalims narėms galimybę konsultuotis dėl atvejų, susijusių su kurios nors šalies narės muitinio įvertinimo sistemos administravimu, jei tai galėtų veikti šios Sutarties vykdymą ar jos tikslų palaikymą, ir vykdo kitas funkcijas, kurios gali būti pavestos jam šalių narių. PPO Sekretoriatas veikia kaip Komiteto Sekretoriatas.
2. Globojant Muitinės bendradarbiavimo tarybai („Customs Cooperation Council“) (toliau šioje Sutartyje – „MBT“), taip pat turi būti įsteigtas Muitinio įvertinimo techninis komitetas (toliau šioje Sutartyje – „Techninis komitetas“), kuris vykdytų funkcijas, aprašytas šios Sutarties II priede, ir veiktų pagal šiame priede nustatytą tvarką ir taisykles.
19 straipsnis
KONSULTACIJOS IR GINČŲ SPRENDIMAS
1. Išskyrus atvejus, kai šioje Sutartyje numatyta kitaip, Susitarimas dėl ginčų sprendimo yra taikytinas konsultacijoms ir ginčams, kilusiems pagal šią Sutartį, spręsti.
2. Jei kuri nors šalis narė mano, kad kokia nors tiesiogiai ar netiesiogiai jai pagal šią Sutartį priklausanti nauda yra panaikinama ar sumažinama arba kaip nors trukdoma ar stabdoma siekti šios Sutarties tikslų dėl kitos šalies narės ar šalių narių veiksmų, ji gali, siekdama bendro visas puses tenkinančio šio klausimo sprendimo, prašyti konsultacijų su minėta šalimi nare ar šalimis narėmis. Kiekviena šalis narė laikosi „geranoriškumo principo“ („sympathetic consideration“) dėl bet kurio kitos šalies narės prašymo surengti konsultacijas.
3. Techninis komitetas prašančioms šalims narėms, dalyvaujančioms konsultacijose, teikia patarimus ir pagalbą.
4. Vienai ginčo šalių prašant ar savo iniciatyva kolegija („panel“), įsteigta ištirti ginčui, susijusiam su šios Sutarties nuostatomis, gali reikalauti, kad Techninis komitetas ištirtų kiekvieną klausimą, kuriam reikalingas techninis svarstymas. Kolegija nustato Techninio komiteto darbo apibrėžtį („terms of reference“) dėl atskiro ginčo ir laikotarpį Techninio komiteto ataskaitai gauti. Kolegija atsižvelgia į Techninio komiteto ataskaitą. Tuo atveju, jei Techninis komitetas negali pasiekti bendro sutarimo dėl reikalo, dėl kurio kreiptasi pagal šį punktą, kolegija ginčo šalims turėtų suteikti galimybę pristatyti kolegijai savo požiūrį šiuo klausimu.
5. Kolegijai suteikta konfidenciali informacija negali būti atskleidžiama be oficialaus asmens, struktūros ar valdžios institucijos, suteikusios (suteikusio) šią informaciją, įgaliojimo. Kai tokios informacijos reikalaujama iš kolegijos, bet kolegija neturi įgaliojimo ją atskleisti, turi būti suteikiama nekonfidenciali šios informacijos santrauka, jei suteikę informaciją asmuo, struktūra ar valdžios institucija yra įgalioję tai daryti.
III dalis
SPECIALUSIS IR DIFERENCINIS REŽIMAS
20 straipsnis
1. Besivystančios šalys narės, neprisijungusios prie Sutarties dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo, sudaryto 1979 m. balandžio 12 d., gali uždelsti šios Sutarties nuostatų taikymą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui nuo PPO sutarties tokioms šalims narėms įsigaliojimo datos. Besivystančios šalys narės, kurios pasirenka uždelsti šios Sutarties taikymą, tai praneša PPO generaliniam direktoriui.
2. Be to, kas paminėta šio straipsnio 1 dalyje, besivystančios šalys narės, neprisijungusios prie Sutarties dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo, sudaryto 1979 m. balandžio 12 d., gali uždelsti 1 straipsnio 2 dalies b punkto iii papunkčio ir 6 straipsnio taikymą ne ilgiau kaip trejų metų laikotarpiui nuo tos dienos, kai pradėtos taikyti visos kitos šios Sutarties nuostatos. Besivystančios šalys narės, kurios pasirenka uždelsti nuostatų, paminėtų šiame punkte, taikymą, tai praneša PPO generaliniam direktoriui.
3. Išsivysčiusios šalys narės sąlygomis, dėl kurių abi pusės sutaria, teikia techninę pagalbą besivystančioms šalims narėms, kai jos to prašo. Šiuo pagrindu išsivysčiusios šalys narės sudaro techninės pagalbos programas, kurios gali apimti, inter alia, personalo mokymą, pagalbą rengiant įgyvendinimo priemones, priėjimą prie informacijos apie muitinio įvertinimo metodologiją šaltinių ir patarimus dėl šios Sutarties nuostatų taikymo.
IV dalis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21 straipsnis
IŠLYGOS
Be kitų šalių narių sutikimo, nėra galimos išlygos dėl jokių šios Sutarties nuostatų.
22 straipsnis
NACIONALINIAI TEISĖS AKTAI
1. Kiekviena šalis narė ne vėliau kaip nuo šios Sutarties nuostatų taikymo datos laiduoja, kad jos įstatymai, kiti teisės aktai ir administracinė tvarka atitiktų šios Sutarties nuostatas.
2. Kiekviena šalis narė informuoja Komitetą apie bet kokius jos įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su šia Sutartimi, pasikeitimus bei pasikeitimus, administruojant tokius įstatymus ar teisės aktus.
23 straipsnis
PERŽIŪRA
Komitetas kiekvienais metais peržiūri šios Sutarties įgyvendinimą ir veikimą, atsižvelgdamas į jos tikslus. Komitetas kiekvienais metais informuoja Prekybos prekėmis tarybą apie raidą peržiūrėtuoju laikotarpiu.
24 straipsnis
SEKRETORIATAS
Ši Sutartis turi būti aptarnaujama PPO Sekretoriato, išskyrus funkcijas, kurios specialiai pavestos Techniniam komitetui, kuris turi būti aptarnaujamas MBT Sekretoriato.
I priedas
AIŠKINAMOSIOS PASTABOS
BENDROJI PASTABA
Nuoseklus vertinimo metodų taikymas
1. 1-7 straipsniai apibrėžia, kaip, remiantis šios Sutarties nuostatomis, turi būti nustatoma importuojamų prekių muitinė vertė. Vertinimo metodai yra išdėstyti nuoseklia taikymo tvarka. Pradinis muitinio vertinimo metodas apibrėžtas 1 straipsnyje; importuojamos prekės turi būti vertinamos pagal šio straipsnio nuostatas, kai jame nurodytos sąlygos yra įvykdytos.
2. Kai muitinė vertė negali būti nustatyta pagal 1 straipsnio nuostatas, ji turi būti nustatoma nuosekliai laikantis po to einančių straipsnių, kol pagal vieną jų muitinė vertė gali būti nustatyta. Išskyrus tai, kas yra nurodyta 4 straipsnyje, tik tada, kai muitinė vertė negali būti nustatyta pagal atitinkamo straipsnio nuostatas, gali būti taikomos, laikantis nuoseklumo, po to einančio straipsnio nuostatos.
3. Jei importuotojas neprašo sukeisti 5 ir 6 straipsnių eilės tvarkos, turi būti remiamasi normalia straipsnių seka. Jei importuotojas to prašo, bet po to įrodo, kad nustatyti muitinę vertę pagal 6 straipsnio nuostatas neįmanoma, muitinė vertė turi būti nustatoma pagal 5 straipsnio nuostatas, jei tokiu būdu įmanoma ją nustatyti.
4. Kai muitinė vertė negali būti nustatyta pagal 1-6 straipsnių nuostatas, ji turi būti nustatoma pagal 7 straipsnio nuostatas.
Bendrai priimtų apskaitos principų taikymas
1. „Bendrai priimti apskaitos principai“ – tai visuotinai pripažįstama arba valstybės institucijų nustatyta tvarka, taikoma tam tikroje valstybėje tam tikru laiku, pagal kurią ūkio resursai ir įsipareigojimai yra registruojami kaip aktyvai ir pasyvai, taip pat registruojami aktyvų ir pasyvų pokyčiai; pagal kurią nustatoma, kaip aktyvai, pasyvai ir jų pokyčiai turi būti įvertinti, kokia informacija turėtų būti atskleidžiama, kaip ji turėtų būti atskleidžiama, kįkios finansinės ataskaitos turėtų būti sudaromos. Šie standartai gali būti nustatyti kaip visuotinai taikomos bendro pobūdžio taisyklės arba kaip detalios praktinės instrukcijos ir procedūros.
2. Pagal šią Sutartį kiekvienos šalies narės muitinės administracija naudojasi informacija, parengta būdu, atitinkančiu bendrai šalyje priimtus apskaitos pricipus, ir kuri yra tinkama straipsniui, dėl kurio kyla klausimų. Pavyzdžiui, įprasto pelno ir bendrųjų išlaidų nustatymas pagal 5 straipsnio nuostatas būtų vykdomas panaudojant informaciją, parengtą būdu, atitinkančiu importuojančios šalies bendrai priimtus apskaitos principus. Kita vertus, įprasto pelno ir bendrųjų išlaidų nustatymas pagal 6 straipsnio nuostatas būtų vykdomas panaudojant informaciją, parengtą būdu, atitinkančiu šalies gamintojos bendrai priimtus apskaitos principus. Kitas pavyzdys: elemento, nurodyto 8 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, nustatymas importuojančioje šalyje būtų vykdomas panaudojant informaciją, parengtą būdu, atitinkančiu tos šalies bendrai priimtus apskaitos principus.
1 straipsnio pastaba
Faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina
1. Faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina yra pardavėjui ar jo naudai pirkėjo sumokėta ar mokėtina visa suma už importuojamas prekes. Mokėjimas nebūtinai turi būti atliktas pinigų pervedimo forma. Mokėjimas gali būti atliktas akredityvo ar kokia kita forma. Mokėjimas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Netiesioginio mokėjimo pavyzdys būtų visas ar dalinis pirkėjo skolos pardavėjui apmokėjimas.
2. Paties pirkėjo savo sąskaita atlikti veiksmai, išskyrus tuos, kurių patikslinimai numatyti 8 straipsnyje, nėra laikomi netiesioginiu mokėjimu pardavėjui, net jei galėtų būti laikomi padarytais pardavėjo naudai. Todėl su tokiais veiksmais susiję muitinės vertės nustatymo kaštai neturi būti priskaičiuojami prie faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos.
3. Į muitinę vertę neįeina šie mokesčiai ar sąnaudos tuo atveju, kad jie atskiriami nuo importuojamų prekių faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos:
a) mokesčiai už statybą, surinkimą, montavimą, remontą ar techninę pagalbą, po importavimo suteiktą tokioms importuotoms prekėms kaip pramoniniai įrengimai, mašinos ar įranga;
b) transportavimo išlaidos po importavimo;
c) importuojančios šalies muitai ir mokesčiai.
4. Faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina – tai importuojamų prekių kaina. Taigi dividendai ar kiti mokėjimai, kuriuos pirkėjas moka pardavėjui, tačiau šie dividendai ar kiti mokėjimai nėra susiję su importuojamomis prekėmis, nėra laikomi muitinės vertės dalimi.
1 dalies a punkto iii papunktis
Tarp apribojimų, kurie faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos nepaverstų nepriimtina, yra apribojimai, iš esmės nedarantys įtakos prekių vertei. Tokių apribojimų pavyzdys būtų atvejis, kai pardavėjas reikalauja, jog automobilių pirkėjas iki nustatytos datos, kuri simbolizuoja to modelio išleidimo metų pradžią, automobilių neparduotų ar nedemonstruotų parodose.
1 dalies b punktas
1. Jei pardavimas ar kaina priklauso nuo kokių nors sąlygų ar aplinkybių, dėl kurių vertinamų prekių vertė negali būti nustatyta, sandorio vertė muitinės tikslams nėra priimtina. Keletas tokių pavyzdžių:
a) pardavėjas nustato importuojamų prekių kainą, susiedamas ją su pirkėjo įsipareigojimu papildomai nupirkti tam tikrą kiekį kitų prekių;
b) importuojamų prekių kaina priklauso nuo kainos ar kainų, kuriomis importuojamų prekių pirkėjas importuojamų prekių pardavėjui parduoda kitas prekes;
c) kaina nustatoma taikant mokėjimo būdą, nesusijusį su importuojamomis prekėmis, pavyzdžiui, importuojamos prekės yra pusgaminiai, pateikti pardavėjo su sąlyga, kad jis gaus tam tikrą kiekį gatavų prekių.
2. Tačiau sąlygos ar aplinkybės, susijusios su importuojamų prekių gamyba ar rinkodara, neturi baigtis sandorio vertės atmetimu. Pavyzdžiui, dėl to, kad pirkėjas teikia pardavėjui inžinerines paslaugas ir importuojančioje šalyje parengia brėžinius, neturi būti atmetama sandorio vertė, remiantis 1 straipsnio nuostatomis. Taip pat jei pirkėjas net ir sutartyje su pardavėju įsipareigoja savo sąskaita atlikti veiksmus, susijusius su importuojamų prekių rinkodara, tokių veiksmų vertė nėra muitinės vertės dalis ir tokie veiksmai neturi turėti įtakos sandorio vertę pripažįstant netinkama.
2 dalis
1. 2 dalies a, b punktai reglamentuoja skirtingus sandorio vertės priimtinumo nustatymo būdus.
2. 2 dalies a punkte nustatyta, kad tada, kai pirkėjas ir pardavėjas yra susiję, pardavimo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir sandorio vertė turi būti pripažinta muitine verte su sąlyga, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai. Tai nereiškia, kad pardavimo aplinkybės turi būti nagrinėjamos visais atvejais, kai pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję. Tokio tyrimo reikalaujama tik tuomet, kai kyla abejonių dėl kainos priimtinumo. Kai muitinės administracijai nekyla abejonių dėl kainos priimtinumo, ji turėtų būti pripažįstama nereikalaujant, kad importuotojas suteiktų papildomos informacijos. Pavyzdžiui, muitinės administracija gali būti jau anksčiau išnagrinėjusi pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšius arba jau turėti detalią informaciją apie pirkėją ir pardavėją ir, remdamasi tokio tyrimo rezultatais arba turima informacija, gali būti priėmusi sprendimą, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai.
3. Jeigu muitinės administracija negali priimti sprendimo dėl sandorio vertės priimtinumo neatlikusi papildomo tyrimo, ji turi suteikti importuotojui galimybę pateikti papildomą detalesnę informaciją, kuri gali būti reikalinga norint ištirti pardavimo aplinkybes. Šiuo atžvilgiu muitinės administracija, norėdama išaiškinti, ar pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys turėjo įtakos prekių kainai, turėtų būti pasirengusi ištirti reikiamus sandorio aspektus, įskaitant ir pirkėjo bei pardavėjo prekybos ryšių organizavimo būdus bei tikrinamos kainos nustatymą. Jei gali būti pademonstruota, kad nors pirkėjas ir pardavėjas yra laikytini tarpusavyje susiję pagal 15 straipsnio nuostatas, o pirkimas ir pardavimas tarp jų yra vykdomas taip, lyg jie nebūtų susiję, tai akivaizdu, kad jų tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai. Pavyzdžiui, jeigu kaina nustatoma aptariamajai gamybos šakai įprastiniu kainų nustatymo būdu arba kai pardavėjas nustato kainą taip, kaip nustato parduodamas prekes su juo nesusijusiems pirkėjams, konstatuojama, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys įtakos kainai neturėjo. Kitas pavyzdys: kai yra įrodoma, kad kaina yra pakankama visoms išlaidoms bei pelnui, kuris yra bendro firmos pelno, gauto parduodant tos pačios klasės ar rūšies prekes per nurodomąjį laikotarpį (pvz., per metus), padengti, tai konstatuojama, kad kaina nebuvo paveikta.
4. 2 dalies b punktas numato importuotojo galimybę įrodyti, kad sandorio vertė beveik nesiskiria nuo „kontrolinės“ (palyginamosios) vertės, kurią muitinės administracija jau yra pripažinusi priimtina, dėl ko sandorio vertė taip pat gali būti pripažinta priimtina pagal 1 straipsnio nuostatas. Jei palyginimas yra atliktas pagal 2 dalies b punktą ir gaunami teigiami rezultatai, tuomet nebūtina ištirti įtakos klausimą, minimą 2 dalies a punkte. Jei muitinės administracija jau turi reikiamos informacijos, kurios be papildomo tyrimo pakaktų, kad, atlikus vieną iš 2 dalies b punkte nurodytų palyginimų, buvo gauti teigiami rezultatai, nėra pagrindo reikalauti, kad importuotojas įrodytų, jog atlikus tokį palyginimą bus gautas teigiamas rezultatas. 2 dalies b punkto sąvoka „tarpusavyje nesusiję pirkėjai“ reiškia pirkėjus, kurie nėra susiję su pardavėju jokiu konkrečiu atveju.
2 dalies b punktas
Nustatant, ar viena vertė „beveik nesiskiria“ nuo kitos vertės, turi būti atsižvelgiama į įvairius veiksnius. Šiems veiksniams priskirtini: importuojamų prekių pobūdis, prekes gaminančios pramonės šakos ypatybės, metų laikas, kuriuo prekės importuojamos, ir ar vertės skirtumai yra komerciškai svarbūs. Kadangi šie veiksniai kiekvienu atveju skiriasi, būtų neįmanoma kiekvienu atveju taikyti vienodą kriterijų, pavyzdžiui, nustatytą procentą. Pavyzdžiui, nedidelis vienos rūšies prekių vertės skirtumas gali būti nepriimtinas, tuo tarpu didelis kitos rūšies prekių skirtumas gali būti priimtinas nustatant, ar sandorio vertė labai artima „kontrolinėms“ (palyginamosioms) vertėms, nustatytoms 1 straipsnio 2 dalies b punkte.
2 straipsnio pastaba
1. Taikydama 2 straipsnį, kai tik įmanoma, muitinės administracija remiasi tapačių prekių pardavimo atvejais, kurių apyvartos lygmuo paprastai toks pat, esant maždaug tokiam pačiam parduotų prekių kiekiui kaip ir prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Jei tokio pardavimo atvejo nėra, gali būti naudojamas tapačių prekių pardavimas, įvykdytas esant vienai iš šių trijų išvardytų sąlygų:
a) pardavimo apyvartos lygmuo toks pat, bet yra skirtingas prekių kiekis;
b) pardavimo apyvartos lygmuo skirtingas, bet yra maždaug toks pat prekių kiekis; arba
c) pardavimo apyvartos lygmuo skirtingas ir yra skirtingas prekių kiekis.
2. Radus pardavimo atvejį, atitinkantį vieną iš trijų nurodytų sąlygų, jei reikia, daromi šiam atvejui reikalingi patikslinimai, kuriuos atliekant atsižvelgiama:
a) tik į veiksnius, susijusius su prekių kiekiu;
b) tik į veiksnius, susijusius su apyvartos lygmeniu; arba
c) į veiksnius, susijusius ir su prekių kiekiu, ir su apyvartos lygmeniu.
3. Išraiška „ir (arba)“ sudaro galimybę laisviau parinkti pardavimo atvejus ir atlikti reikiamus patikslinimus, esant kuriai nors iš paminėtų sąlygų.
4. 2 straipsnyje tapačių importuojamų prekių sandorio vertė reiškia muitinę vertę, patikslintą, kaip numatyta 1 dalies b punkte ir 2 dalyje, ir kuri, remiantis 1 straipsniu, jau buvo priimta.
5. Skirtingo apyvartos lygmens ar skirtingo kiekio patikslinimo sąlyga nustatyta tam, kad toks patikslinimas, neatsižvelgiant į tai, ar jį padarius prekių vertė padidėja ar sumažėja, gali būti atliekamas tik remiantis patikimais duomenimis, kurie akivaizdžiai pagrindžia patikslinimų pagrįstumą bei teisingumą, pavyzdžiui, galiojančiais kainoraščiais, kuriuose prekių kainos nurodytos pagal skirtingus apyvartos lygmenis ir skirtingus prekių kiekius. Pavyzdžiui, jeigu importuojamų prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, siuntą sudaro 10 vienetų, o vienintelę tapačių prekių siuntą, kurios sandorio vertė žinoma, sudaro 500 vienetų ir yra pripažįstama, kad pardavėjas daro nuolaidas, kurių dydis priklauso nuo perkamų prekių kiekio, tai reikiami patikslinimai gali būti atliekami naudojantis pardavėjo kainoraščiu ir taikant 10 vienetų pardavimo kainą. Tačiau nebūtina rasti konkretų 10 vienetų pardavimo atvejį, jeigu nustatoma, kad kainoraštis buvo sudarytas bona fide, remiantis kitais prekių pardavimo kiekiais. Tačiau jei nėra tokios objektyvios vertinimo priemonės, muitinės vertės nustatymas pagal 2 straipsnio nuostatas nėra taikytinas.
3 straipsnio pastaba
1. Taikydama 3 straipsnį, kai tik įmanoma, muitinės administracija remiasi panašių prekių pardavimo atvejais, kurių apyvartos lygmuo paprastai toks pat esant maždaug tokiam pačiam parduotų prekių kiekiui kaip ir prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Jei tokio pardavimo atvejo nėra, gali būti naudojamas panašių prekių pardavimas, įvykdytas esant vienai iš šių trijų išvardytų sąlygų:
a) pardavimo apyvartos lygmuo toks pat, bet yra skirtingas prekių kiekis;
b) pardavimo apyvartos lygmuo skirtingas, bet yra maždaug toks pat prekių kiekis; arba
c) pardavimo apyvartos lygmuo skirtingas ir yra skirtingas prekių kiekis.
2. Radus pardavimo atvejį, atitinkantį vieną iš trijų nurodytų sąlygų, jei reikia, daromi šiam atvejui reikalingi patikslinimai, kuriuos atliekant atsižvelgiama:
a) tik į veiksnius, susijusius su prekių kiekiu;
b) tik į veiksnius, susijusius su apyvartos lygmeniu; arba
c) į veiksnius, susijusius ir su prekių kiekiu, ir su apyvartos lygmeniu.
3. Išraiška „ir (arba)“ sudaro galimybę lanksčiau parinkti pardavimo atvejus ir atlikti reikiamus patikslinimus, esant kuriai nors iš paminėtų sąlygų.
4. 3 straipsnyje panašių importuojamų prekių sandorio vertė reiškia muitinę vertę, patikslintą, kaip numatyta 1 dalies b punkte ir 2 dalyje, ir kuri, remiantis 1 straipsniu, jau buvo priimta.
5. Skirtingo apyvartos lygmens ar skirtingo prekių kiekio patikslinimo sąlyga nustatyta tam, kad toks patikslinimas, neatsižvelgiant į tai, ar jį padarius prekių vertė padidėja ar sumažėja, gali būti atliekamas tik remiantis patikimais duomenimis, kurie akivaizdžiai pagrindžia patikslinimų pagrįstumą bei teisingumą, pavyzdžiui, galiojančiais kainoraščiais, kuriuose prekių kainos nurodytos pagal skirtingus apyvartos lygmenis ir skirtingus prekių kiekius. Pavyzdžiui, jeigu importuojamų prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, siuntą sudaro 10 vienetų, o vienintelę panašių prekių siuntą, kurios sandorio vertė žinoma, sudaro 500 vienetų ir yra pripažįstama, kad pardavėjas daro nuolaidas, kurių dydis priklauso nuo perkamų prekių kiekio, reikalingi patikslinimai gali būti atliekami naudojantis pardavėjo kainoraščiu ir taikant 10 vienetų pardavimo kainą. Tačiau nebūtina rasti konkretų 10 vienetų pardavimo atvejį, jeigu nustatoma, kad kainoraštis buvo sudarytas bona fide, remiantis kitais prekių pardavimo kiekiais. Tačiau jei nėra tokios objektyvios priemonės, muitinės vertės nustatymas pagal 3 straipsnio nuostatas nėra taikytinas.
5 straipsnio pastaba
1. Sąvoka „vieneto kaina, už kurią.. prekės yra parduodamos didžiausiu bendru kiekiu“ reiškia kainą, kuria didžiausias vienetų kiekis buvo parduotas asmenims, kurie nėra susiję su asmenimis, iš kurių jie pirko šias prekes, kai šis pardavimas vyko pirmu apyvartos lygmeniu po importavimo.
2. Šio punkto taikymo pavyzdys, kai prekės parduodamos pagal kainoraštį, kuriame nurodyta, kad perkant didesnius prekių kiekius taikoma mažesnė prekės vieneto kaina.
| Pardavimo kiekis |
Vieneto kaina |
Pardavimų skaičius |
Bendras kiekis, parduotas už kiekvieną kainą |
| nuo 1 iki 10 vienetų |
100 |
10 pardavimų po 5 vienetus |
65 |
| 5 pardavimai po 3 vienetus |
|
||
| nuo 11 iki 25 vienetų |
95 |
5 pardavimai po 11 vienetų |
55 |
| daugiau negu 25 vienetai |
90 |
vienas 30 vienetų pardavimas |
80 |
| vienas 50 vienetų pardavimas |
|
Didžiausias prekių vienetų kiekis parduotas už 80, todėl prekės vieneto kaina, taikyta parduodant didžiausią prekių vienetų kiekį, yra 90.
3. Kitas pavyzdys – du pardavimai. Parduodant pirmą kartą 500 vienetų parduoti po 95 valiutinius vienetus už kiekvieną. Parduodant antrą kartą 400 vienetų parduoti po 90 valiutinių vienetų už kiekvieną. Šiuo atveju didžiausias prekių vienetų kiekis, parduotas už tam tikrą kainą, yra 500, todėl prekės vieneto kaina, taikyta parduodant didžiausią kiekį prekių vienetų, yra 95.
4. Trečias pavyzdys būtų toliau pateikiami atvejai, kai įvairūs prekių kiekiai parduodami už įvairias kainas.
a) Pardavimai
| Pardavimo kiekis |
Vieneto kaina |
| 40 vienetų |
100 |
| 30 vienetų |
90 |
| 15 vienetų |
100 |
| 50 vienetų |
95 |
| 25 vienetai |
105 |
| 35 vienetai |
90 |
| 5 vienetai |
100 |
b) Iš viso
| Visas parduotas kiekis |
Vieneto kaina |
| 65 |
90 |
| 50 |
95 |
| 60 |
100 |
| 25 |
105 |
Šiuo atveju didžiausias prekių vienetų, parduotų už tam tikrą kainą, kiekis yra 65, todėl prekės vieneto kaina, taikyta parduodant didžiausią prekių vienetų kiekį, yra 90.
5. Nustatant vieneto kainą pagal 5 straipsnį, neturėtų būti atsižvelgta į jokį pardavimą importuojančioje šalyje asmeniui, kaip yra apibrėžta šios pastabos 1 punkte, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai, nemokamai ar sumažintomis kainomis tiekia komponentus, aprašytus 8 straipsnio 1 dalies b punkte, skirtus importuojamoms prekėms gaminti ir parduoti eksportui.
6. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad „pelnas ir bendrosios išlaidos“, paminėti 5 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti įvardijami kaip vienas iš prekių vertės atimamas dėmuo. Šios atimamos išlaidos turėtų būti nustatomos remiantis importuotojo ar jo vardu pateikta informacija, išskyrus atvejus, kai importuotojo pateikti duomenys neatitinka duomenų, gautų importuojančioje šalyje parduodant importuojamas prekes, kurios yra tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Jei importuotojo pateikti duomenys neatitinka tokių duomenų, pelno ir bendrųjų išlaidų dydis gali būti nustatomas remiantis atitinkama informacija, tačiau kita, nei buvo pateikta importuotojo ar jo vardu.
7. „Bendrosios išlaidos“ apima aptariamų prekių rinkodaros tiesiogines ir netiesiogines išlaidas.
8. Vietos mokesčiai, mokėtini už pardavimą prekių, kurioms nėra atlikti atskaitymai pagal 5 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio nuostatas, turi būti atskaičiuojami pagal 5 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio nuostatas.
9. Nustatant komisinius arba įprastinį pelną bei bendrąsias išlaidas pagal 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimas, ar tam tikros prekės yra „tos pačios klasės ar rūšies“ kaip kitos prekės, turi būti priimamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į su tuo atveju susijusias aplinkybes. Turi būti ištirti duomenys apie mažiausios grupės ar asortimento tos pačios rūšies ar klasės importuojamų prekių, tarp kurių yra ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta ir apie kurias gali būti pateikta reikalinga informacija, pardavimus importuojančioje šalyje. 5 straipsnyje „tos pačios klasės ar rūšies prekės“ reiškia prekes, importuojamas iš tos pačios šalies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, taip pat prekes, importuotas iš kitų šalių.
10. 5 straipsnio 1 dalies b punkte „anksčiausia data“ turi būti diena, kurią yra parduodamas importuojamų ar importuotų tapačių ar panašių prekių kiekis, kurio pakanka vieneto kainai nustatyti.
11. Taikant metodą, nustatytą 5 straipsnio 2 dalyje, atskaitymai, atliekami perdirbant sukurtos vertės, pridėtos vykstant tolesniems procesams, turi būti paremti objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis, susijusiais su atliktų darbų įkainiais. Priimti savikainos apskaičiavimo metodai, kalkuliacijos, sąmatos ir kitos įprastinės ūkinės veiklos praktikoje naudojamos priemonės sudarytų skaičiavimų pagrindą.
12. Pripažinta, kad įvertinimo metodas, apibrėžtas 5 straipsnio 2 dalyje, paprastai netaikomas importuojamoms prekėms tada, kai jos dėl tolesnio perdirbimo yra praradusios savo tapatumą. Tačiau kai kada net importuotoms prekėms ir praradus tapatumą, perdirbant sukurta vertė gali būti tiksliai ir nesudėtingai nustatyta. Antra vertus, kai kuriais atvejais importuotos prekės išlaiko tapatumą, bet sudaro tokius nedidelius prekių, parduodamų importuojančioje šalyje, komponentus, kad šio įvertinimo metodo taikymas būtų nepateisinamas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, kiekviena panaši situacija turi būti nagrinėjama atskirai.
6 straipsnio pastaba
1. Pagal šią Sutartį nustatant prekių muitinę vertę paprastai remiamasi importuojančioje šalyje turima informacija. Tačiau norint nustatyti apskaičiuotąją vertę gali prireikti patikrinti prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, gamybos išlaidas ir kitą informaciją, kuri turi būti gauta ne iš importuojančios šalies. Be to, daugeliu atvejų prekių gamintojas nebus pavaldus importuojančios šalies atitinkamoms institucijoms. Todėl apskaičiuotosios vertės metodas paprastai gali būti taikomas tik tais atvejais, kai pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, o prekių gamintojas sutinka pateikti atitinkamoms importuojančios šalies institucijoms būtinus įkainius bei prireikus sudaryti sąlygas patikrinti bet kurią šią informaciją.
2. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta „išlaidų vertė“ turi būti nustatoma remiantis informacija, susijusia su prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, gamyba, ir pateikiama prekių gamintojo ar jo vardu. Ji turi būti pagrįsta gamintojo apskaitos dokumentų duomenimis, su sąlyga, kad tokia apskaita atliekama vadovaujantis bendrai priimtais apskaitos principais, taikomais prekės pagaminimo šalyje.
3. Į „išlaidų vertę“ įeina 8 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytų elementų kainos, taip pat 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų elementų, kuriuos pirkėjas tiesiogiai ar netiesiogiai pateikė importuojamoms prekėms gaminti, vertė, proporcingai paskirstyta pagal atitinkamą 8 straipsnio pastabą. 8 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktyje nurodytų elementų (darbų), kurie atliekami importuojančioje šalyje, vertė gali būti įskaitoma tik tiek, kiek už šiuos darbus turi mokėti gamintojas. Tai reiškia, kad nustatant apskaičiuotąją vertę jokių šiame punkte nurodytų elementų (darbų) išlaidų vertė negali būti įskaitoma du kartus.
4. „Pelno ir bendrųjų išlaidų suma“, minima 6 straipsnio 1 dalies b punkte, turi būti nustatoma remiantis gamintojo ar jo vardu pateikta informacija, išskyrus atvejus, kai gamintojo pateikti duomenys neatitinka paprastai nurodomų eksportuojančioje šalyje parduodant eksportui į importuojančią šalį pagamintas prekes, kurios yra tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta.
5. Reikėtų pažymėti, kad tokiu atveju „pelno ir bendrųjų išlaidų suma“ turi būti skaičiuojama kaip vienas dėmuo. Tai reiškia, kad, jei tam tikru atveju gamintojo pelnas yra mažas, o bendrosios išlaidos didelės, bendrai apskaičiuotas gamintojo pelnas ir bendrosios išlaidos gali atitikti įprastai nurodomus parduodant tos pačios klasės ar rūšies prekes. Pavyzdžiui, tokia situacija gali susidaryti, kai prekės pradedamos platinti importuojančioje šalyje ir gamintojas sutiko negauti jokio arba gauti labai mažą pelną tam, kad padengtų dideles bendrąsias išlaidas, susijusias su prekės platinimo pradžia. Gamintojui įrodžius, kad, parduodant importuotas prekes, jo pelnas sumažėjo dėl tam tikrų prekybos aplinkybių, turi būti atsižvelgiama į gamintojo faktinį pelną tuo atveju, kai gamintojas turi pelno dydį pagrindžiančias sąlygas ir gamintojo kainų politika atitinka tai pramonės šakai įprastą kainų politiką. Pavyzdžiui, tokia situacija gali susidaryti, kai gamintojai buvo priversti laikinai sumažinti kainas dėl nenumatyto paklausos sumažėjimo arba kai parduoda prekes, įsiterpiančias į importuojančioje šalyje gaminamų prekių rinką, ir sutinka gauti mažesnį pelną, kad išlaikytų konkurenciją. Jeigu gamintojo pateikti duomenys apie pelną ir bendrąsias išlaidas neatitinka pelno ir bendrųjų išlaidų, paprastai eksportuojančios šalies gamintojų nurodomų į importuojančią šalį eksportuojant prekes, kurios yra tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, tai pelno ir bendrųjų išlaidų dydis gali būti nustatomas remiantis atitinkama informacija, pateikta ne prekių gamintojo ir ne jo vardu.
6. Kai nustatant apskaičiuotąją vertę remiamasi ne gamintojo ir ne jo vardu pateikta informacija, atitinkamos importuojančios šalies institucijos informuoja importuotoją, jei pastarasis prašo, apie tokios informacijos bei duomenų šaltinį ir skaičiavimus, atliktus pagal tokius duomenis, kurie būtų 10 straipsnio nuostatų objektas.
7. Į „bendrąsias išlaidas“, minimas 6 straipsnio 1 dalies b punkte, įeina tiesioginės ir netiesioginės prekių gamybos ir pardavimo eksportui išlaidos, kurios nėra įskaičiuojamos pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą.
8. Ar tam tikros prekės yra „tos pačios klasės ar rūšies“ kaip kitos prekės, turi būti nustatoma kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į su tuo atveju susijusias aplinkybes. Nustatant įprastą pelno ir bendrųjų išlaidų sumą pagal 6 straipsnio nuostatas, turi būti nagrinėjami mažiausios grupės ar prekių asortimento, į kurį įeina ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, pardavimai eksportui į importuojančią šalį, apie kuriuos gali būti pateikta būtina informacija. Pagal 6 straipsnį „tos pačios klasės ar rūšies prekės“ turi būti iš tos pačios šalies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta.
7 straipsnio pastaba
1. Muitinės vertės, nustatytos pagal 7 straipsnio nuostatas, kiek įmanoma, turi remtis anksčiau nustatytomis muitinės vertėmis.
2. Remiantis 7 straipsniu turėtų būti taikomi muitinio įvertinimo metodai, išdėstyti 1-6 straipsniuose, tačiau, taikant šiuos metodus pagal 7 straipsnio nuostatas ir tikslus, leidžiamas tam tikras pagrįstai reikalingas lankstumas.
3. Toliau pateikiami keli pagrįstai reikalingo lankstumo pavyzdžiai:
a) tapačios prekės – reikalavimas, kad tapačios prekės būtų eksportuojamos tuo pačiu ar beveik tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, gali būti taikomas lanksčiai; taip pat gali būti taikomos tapačių prekių muitinės vertės, anksčiau nustatytos pagal 5 ir 6 straipsnių nuostatas, prekių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis tapačių prekių verte, nors tos prekės pagamintos ir ne toje pačioje šalyje kaip prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;
b) panašios prekės – reikalavimas, kad panašios prekės būtų eksportuojamos tuo pačiu ar beveik tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, gali būti taikomas lanksčiai; taip pat gali būti taikomos panašių prekių muitinės vertės, anksčiau nustatytos pagal 5 ir 6 straipsnių nuostatas, prekių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis panašių prekių verte, nors tos prekės pagamintos ir ne toje pačioje šalyje kaip prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;
c) dedukcinis metodas – reikalavimas, kad prekės būtų parduotos „tokio pat pavidalo, kaip buvo importuotos“, nurodytas 5 straipsnio 1 dalies a punkte, gali būti taikomas lanksčiai; taip pat „90 dienų“ reikalavimas gali būti taikomas lanksčiai.
8 straipsnio pastaba
1 dalies a punkto i papunktis
Sąvoka „pirkimo komisiniai“ reiškia importuotojo užmokestį savo agentui už atstovavimą užsienyje perkant prekes, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta.
1 dalies b punkto ii papunktis
1. Importuojamų prekių elementų, nurodytų 8 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, paskirstymą sąlygoja du veiksniai: paties elemento vertė ir būdas, taikomas importuotų prekių šios vertės paskirstymui. Šių elementų paskirstymas turėtų būti atliktas pagrįstu būdu, atitinkančiu aplinkybes, ir turėtų atitikti bendrai priimtus apskaitos principus.
2. Nustatant elemento vertę, kai importuotojas įsigyja elementą iš nesusijusio su juo pardavėjo už pastarojo pateiktą kainą, elemento vertė yra jo pirkimo kaina. Jei elementas buvo pagamintas importuotojo ar su juo susijusio asmens, elemento vertė yra lygi jo gamybos išlaidų vertei. Jei elementas prieš tai buvo importuotojo naudojamas, neatsižvelgiant į tai, ar jis šio importuotojo buvo įsigytas ar pasigamintas, nustatant šio elemento vertę, pirminės jo įsigijimo ar gamybos išlaidos turi būti proporcingai sumažintos, atsižvelgiant į jo panaudojimą (amortizaciją).
3. Jei elemento vertė nustatyta, būtina ją paskirstyti proporcingai importuojamoms prekėms. Tai galima padaryti įvairiai. Pavyzdžiui, vertė galėtų būti įskaityta į pirmosios prekių siuntos muitinę vertę, jeigu importuotojas pageidauja iš karto sumokėti importo muitus ir mokesčius už visą vertę. Kitas pavyzdys – importuotojas gali prašyti, kad vertė būtų paskirstyta proporcingai tam tikram prekių vienetų, pagamintų iki pirmosios siuntos, kiekiui. Dar kitas pavyzdys – importuotojas gali prašyti, kad vertė būtų paskirstyta proporcingai visam numatomam pagaminti prekių kiekiui, jei dėl to sudarytas kontraktas arba kitu būdu prisiimti konkretūs įsipareigojimai. Taikomas paskirstymo metodas turi priklausyti nuo importuotojo pateiktų dokumentų.
4. Anksčiau išdėstytus principus iliustruoja toks pavyzdys. Importuotojas pateikia gamintojui formą, kurią numatoma naudoti gaminant importuojamas prekes, ir sudaro su gamintoju kontraktą dėl 10 000 prekių vienetų pirkimo. Iki pirmosios 1000 prekių vienetų siuntos atgabenimo gamintojas jau pagamino 4000 prekių vienetų. Importuotojas gali prašyti muitinės administracijos paskirstyti naudotos formos vertę 1000, 4000 arba 10 000 prekių vienetų.
1 dalies b punkto iv papunktis
1. Elementų, išvardytų 8 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktyje, pridedamosios vertės turėtų būti nustatomos remiantis objektyviais ir kokybiškai įvertinamais duomenimis. Tam, kad iki minimumo būtų sumažintas importuotojo ir muitinės administracijos darbo krūvis, tenkantis pridedamųjų verčių išlaidoms nustatyti, kiek įmanoma, turėtų būti naudojamasi pirkėjo apskaitos dokumentų duomenimis.
2. Jei pirkėjo pateikti elementai buvo jo nusipirkti ar išsinuomoti, pridedamoji vertė būtų pirkimo ar nuomos išlaidos. Už elementus, kurie yra viešai prieinami, nėra įskaičiuojama jokia pridedamoji vertė, išskyrus jų kopijų įsigijimo išlaidas.
3. Pridedamųjų verčių (išlaidų) apskaičiavimo sudėtingumas dideliu mastu priklausys nuo atitinkamos įmonės struktūros, valdymo praktikos bei taikomų apskaitos metodų.
4. Pavyzdžiui, įmanomas atvejis, kai įvairias prekes iš įvairių valstybių importuojanti įmonė turi savo projektavimo centro, esančio ne importuojančios šalies teritorijoje, apskaitos duomenis, kuriais remiantis galima tiksliai apskaičiuoti išlaidas, tenkančias tam tikrai prekei. Tokiais atvejais pagal 8 straipsnio nuostatas importuojamų prekių muitinė vertė gali būti tiesiogiai patikslinta.
5. Kitu atveju įmonė gali apmokėti projektavimo centro, esančio ne importuojančios šalies teritorijoje, išlaidas kaip bendrąsias papildomas išlaidas, jų nepaskirstydama konkrečioms prekėms. Šiuo atveju pagal 8 straipsnio nuostatas importuojamų prekių muitinė vertė galėtų būti atitinkamai patikslinta, visas projektavimo centro išlaidas paskirstant visoms pagamintoms prekėms, kurių gamybai panaudoti projektavimo centro darbo rezultatai, ir tokias proporcingai prekių vienetui paskirstytas išlaidas pridedant prie importuojamų prekių vertės.
6. Suprantama, kad, atsižvelgiant į aprašytas aplinkybes, tinkamas išlaidų paskirstymo būdas turi būti parenkamas įvertinus įvairius veiksnius.
7. Tais atvejais, kai atitinkamą elementą sudarantys darbai atliekami keliose šalyse ir per tam tikrą laiką, tikslinant prekių vertę turėtų būti apsiribojama elemento verte, faktiškai sukurta ne importuojančios šalies teritorijoje.
1 dalies c punktas
1. Mokesčiams už patentus ir licencijas, nurodytiems 8 straipsnio 1 dalies c punkte, be kita ko, gali būti priskiriami mokesčiai, susiję su patentais, prekių ženklais ir autorinėmis teisėmis. Tačiau nustatant muitinę vertę mokesčiai už teisę importuojančioje šalyje perdirbti importuojamą prekę prie faktiškai sumokėtos ar mokėtinos importuojamų prekių kainos neturi būti pridedami.
2. Pirkėjo mokėjimai už teisę platinti ar perparduoti importuojamas prekes neturi būti pridedami prie faktiškai sumokėtos ar mokėtinos importuojamų prekių kainos, jei tokie mokėjimai nėra šių prekių pardavimo eksportui į importuojančią šalį sąlyga.
3 dalis
Jei nėra objektyvių ir kiekybiškai įvertinamų duomenų apie vertes (išlaidas), kurios, vadovaujantis 8 straipsnio nuostatomis, turėtų būti pridėtos prie sumos, sumokėtos ar mokėtinos už importuojamas prekes, sandorio vertė, vadovaujantis 1 straipsnio nuostatomis, negali būti nustatoma. Tokio atvejo pavyzdys – tai mokestis už patentą, nustatomas remiantis importuojančioje šalyje parduoto tam tikro produkto litro kaina, tačiau importuojant šio produkto kiekis buvo nurodytas kilogramais ir tik jį importavus produktas buvo ištirpdytas. Jeigu mokestis už patentą iš dalies susijęs su importuojamomis prekėmis ir iš dalies su kitais veiksniais, nesusijusiais su importuojamomis prekėmis (pvz., kai importuojamos prekės sumaišomos su vietinės gamybos ingredientais ir jau nebegali būti identifikuojamos kaip atskiros prekės arba kai atitinkamame finansiniame pirkėjo ir pardavėjo susitarime iš nurodytos pinigų sumos neįmanoma išskirti mokesčio už patentą dydžio), šio mokesčio dydžio neįmanoma nurodyti apskaičiuojant pridėtinę vertę (išlaidas). Tačiau kai mokestis už patentą susijęs tik su importuojamomis prekėmis, jo dydis gali būti lengvai apskaičiuojamas, papildoma vertė prie faktiškai sumokėtos ar mokėtinos importuojamų prekių kainos gali būti pridedama.
9 straipsnio pastaba
9 straipsnyje „importavimo metu“ gali reikšti ir laiką, skirtą muitinei vertei nustatyti.
11 straipsnio pastaba
1. 11 straipsnis suteikia importuotojui teisę apskųsti prekių muitinės vertės nustatymą, kurį atliko muitinės administracija. Pirmiausia skundas gali būti pateiktas aukštesniam muitinės administracijos organui, tačiau importuotojas blogiausiu atveju turi teisę skundą pateikti teismui.
2. „Be baudų“ reiškia, jog importuotojui neskiriama ir nenumatoma bauda vien už tai, kad jis nusprendė pasinaudoti teise pateikti skundą. Įprasti teismo mokesčiai ir užmokestis už teisininko darbą nelaikomi bauda.
3. Tačiau 11 straipsnis netrukdo šaliai narei reikalauti, kad prieš paduodant skundą būtų sumokėti visi apskaičiuoti importo muitai.
15 straipsnio pastaba
4 dalis
15 straipsnyje sąvoka „asmenys“, kur tai tinka, reiškia ir juridinius asmenis.
4 dalies e punktas
Pagal šią Sutartį vienas asmuo kontroliuoja kitą asmenį, jei pastarasis teisiškai ar veiksmais yra pirmojo suvaržytas ar priverstas atlikti jo nurodymus.
II priedas
MUITINIO ĮVERTINIMO TECHNINIS KOMITETAS
1. Pagal šios Sutarties 18 straipsnį, Techninis komitetas turi būti įsteigiamas, globojant MBT, tam, kad techniniu lygiu būtų užtikrintas šios Sutarties aiškinimo ir taikymo nuoseklumas.
2. Techninio komiteto funkcijos:
a) tirti tam tikras technines problemas, kylančias kasdieniame šalių narių muitinio įvertinimo sistemos administravimo darbe, bei, remiantis pateiktais faktais, teikti patarimus dėl atitinkamų sprendimų;
b) esant prašymui, analizuoti vertinimo įstatymus, tvarką bei praktiką, kiek jie yra susiję su šia Sutartimi, ir, remiantis tokių analizių rezultatais, parengti ataskaitas;
c) parengti ir platinti metines ataskaitas apie šios Sutarties statuso bei vykdymo techninius aspektus;
d) pateikti tokią informaciją ir patarti bet kuriais klausimais, susijusiais su importuojamų prekių muitiniu įvertinimu, kai šalis narė ar Komitetas to paprašo; tokia informacija ir patarimas gali būti pateikti patariamojo vertinimo, komentarų ar aiškinamųjų pastabų forma;
e) suteikti, esant prašymui, techninę pagalbą šalims narėms, siekiančioms pagreitinti šios Sutarties tarptautinį priėmimą;
f) vykdyti tyrimą, kai jį paveda kolegija, pagal šios Sutarties 19 straipsnį;
g) atlikti kitas funkcijas, kurias Komitetas gali pavesti Techniniam komitetui.
Bendrosios nuostatos
3. Techninis komitetas stengiasi atlikti savo darbą tam tikrais klausimais, ypač patikėtais (pavestais) jam šalių narių, Komiteto ar kolegijos, kaip įmanoma greičiau. Kaip nustatyta 19 straipsnio 4 dalyje, kolegija nustato tam tikrą laikotarpį Techninio komiteto ataskaitai gauti, o Techninis komitetas turi pateikti ataskaitą per tą laikotarpį.
4. MBT Sekretoriatas turi padėti veikti Techniniam komitetui.
Atstovavimas
5. Kiekviena šalis narė turi teisę būti atstovaujama Techniniame komitete. Kiekviena šalis narė gali skirti vieną delegatą ir vieną ar daugiau atstovų Techniniame komitete. Šalis narė, turinti tokį atstovą Techniniame komitete, šiame priede vadinama „Techninio komiteto nare“. Techninio komiteto narių atstovai gali turėti patarėjų. Techninio komiteto susirinkimuose kaip stebėtojas gali dalyvauti PPO Sekretoriatas.
6. MBT šalys narės, kurios nėra PPO šalys narės, Techninio komiteto susirinkimuose gali būti atstovaujamos vieno delegato ir vieno ar daugiau papildančiųjų. Tokie atstovai Techninio komiteto susirinkimuose dalyvauja kaip stebėtojai.
7. Atsižvelgiant į Techninio komiteto pirmininko sutikimą, MBT generalinis sekretorius (šiame priede – „generalinis sekretorius „) gali pakviesti šalių, kurios nėra nei PPO, nei MBT šalys narės, vyriausybių atstovus bei tarptautinių vyriausybinių ir prekybos organizacijų atstovus stebėtojų teise dalyvauti Techninio komiteto susirinkimuose.
8. Delegatų, papildomų delegatų bei patarėjų dalyvauti Techninio komiteto susirinkimuose kandidatūros turi būti pateiktos generaliniam sekretoriui.
Techninio komiteto susirinkimai
9. Techninis komitetas renkasi tuomet, kai būtina, bet ne rečiau kaip du kartus per metus. Kiekvieno susirinkimo datą Techninis komitetas turi nustatyti prieš tai vykusioje sesijoje. Susirinkimo data gali būti keičiama, jei to prašo kuri nors Techninio komiteto narė ir jai pritaria paprasta Techninio komiteto narių dauguma, arba Pirmininko prašymu skubaus dėmesio reikalaujančiais atvejais. Nepaisant šio punkto pirmojo sakinio nuostatų, Techninis komitetas renkasi, kai būtina apsvarstyti jam kolegijos patikėtus klausimus pagal šios Sutarties 19 straipsnio nuostatas.
10. Techninio komiteto susirinkimai turi vykti MBT būstinėje, jei nepriimamas kitoks sprendimas.
11. Generalinis sekretorius informuoja visas Techninio komiteto nares bei kitus dalyvius, išvardytus 6 ir 7 punktuose, apie kiekvienos Techninio komiteto sesijos atidarymo dieną mažiausiai prieš 30 dienų, išskyrus ypatingos skubos atvejus.
Darbotvarkė
12. Laikina kiekvienos sesijos darbotvarkė turi būti sudaryta generalinio sekretoriaus ir išplatinta Techninio komiteto narėms bei kitiems dalyviams, išvardytiems šio priedo 6 ir 7 punktuose, mažiausiai 30 dienų prieš sesiją, išskyrus ypatingos skubos atvejus. Į darbotvarkę įtraukiami visi klausimai, kurių įtraukimą prieš tai vykusioje sesijoje patvirtinto Techninis komitetas, visi klausimai, kuriuos savo iniciatyva įtraukia pirmininkas, bei visi klausimai, kuriuos įtraukti paprašė generalinis sekretorius, Komitetas ar bet kokia Techninio komiteto narė.
13. Kiekvienos sesijos pradžioje Techninis komitetas patvirtina darbotvarkę. Sesijos metu Techninis komitetas gali bet kada keisti darbotvarkę.
Pareigūnai ir vadovavimas
14. Techninis komitetas iš savo narių delegatų renka pirmininką ir vieną ar daugiau vicepirmininkų. Pirmininkas ir vicepirmininkas savo pareigas eina vienerius metus. Baigę kadenciją, pirmininkas ir vicepirmininkas gali būti perrenkami. Pirmininko ir vicepirmininko, kurie nebėra Techninio komiteto nariai, mandatai automatiškai nustoja galios.
15. Jei pirmininkas nedalyvauja susirinkime ar jo dalyje, jį pavaduoja vicepirmininkas. Tokiu atveju vicepirmininkui tenka tie patys įgaliojimai ir pareigos, kurios pavestos pirmininkui.
16. Susirinkimo pirmininkas Techninio komiteto veikloje dalyvauja kaip pirmininkas, o ne kaip Techninio komiteto narės atstovas.
17. Be šiomis taisyklėmis pirmininkui skirtų pareigų, pirmininkas skelbia susirinkimą pradėtą bei baigtą, vadovauja diskusijoms, skirsto teisę kalbėti ir, remdamasis šiomis taisyklėmis, vadovauja susirinkimui. Pirmininkas taip pat gali reikalauti, kad kalbėtojas laikytųsi tvarkos, jei pastarojo kalba yra netinkama.
18. Vykstant diskusijoms bet kuriuo klausimu, delegacija gali iškelti klausimą dėl susirinkimo tvarkos. Tokiu atveju pirmininkas nedelsdamas paskelbia sprendimą. Jei su sprendimu nesutinkama, pirmininkas teikia dėl jo spręsti susirinkimui. Jeigu nėra nusprendžiama kitaip, sprendimas įsigalioja.
19. Generalinis sekretorius arba generalinio sekretoriaus paskirti MBT Sekretoriato pareigūnai Techninio komiteto susirinkimuose atlieka sekretoriato darbą.
Kvorumas ir balsavimas
20. Techninio komiteto narių paprastosios daugumos atstovai sudaro kvorumą.
21. Kiekvienas Techninio komiteto narys turi vieno balso teisę. Techninio komiteto sprendimai priimami balsų dauguma, kurią sudaro mažiausiai du trečdaliai dalyvaujančių narių. Neatsižvelgiant į balsavimo konkrečiais atvejais rezultatus, Techninis komitetas turi teisę Komitetui ir MBT pateikti išsamią ataskaitą apie svarstytą atvejį, nurodydamas tam tikrose diskusijose išsakytas skirtingas nuomones. Neprieštaraudamas anksčiau išdėstytoms šio punkto nuostatoms, atvejais, kuriuos jam paveda kolegija („panel“), Techninis komitetas sprendimus priima konsensuso būdu. Jeigu Techninis komitetas negali priimti sprendimo (nesusitaria) dėl atvejų, kuriuos jam pavedė kolegija, Techninis komitetas parengia ataskaitą, išsamiai išdėstydamas svarstomo atvejo faktus ir narių nuomones tuo klausimu.
Kalbos ir užrašai
22. Oficialios Techninio komiteto kalbos yra anglų, prancūzų ir ispanų. Kalbos ir pareiškimai, padaryti viena iš šių trijų kalbų, turi būti nedelsiant išverčiami į kitas oficialias kalbas, išskyrus atvejus, kai visos delegacijos sutinka apsieiti be vertimų. Kalbos ir pareiškimai, padaryti bet kuria kita kalba, turi būti išversti į anglų, prancūzų ir ispanų kalbas, laikantis tų pačių sąlygų, bet tuo atveju kalbėjusioji ar pareiškimą padariusioji delegacija pateikia vertimą į anglų, prancūzų ar ispanų kalbą. Oficialiuose Techninio komiteto dokumentuose turi būti vartojamos tik anglų, prancūzų ir ispanų kalbos. Memorandumai ir korespondencija, pateikiami svarstyti Techniniam komitetui, turi būti viena iš oficialiųjų kalbų.
23. Techninis komitetas rengia visų sesijų ataskaitas ir, jeigu pirmininkas mano esant reikalinga, posėdžių protokolus ar užrašų santraukas. Pirmininkas arba pirmininko paskirtas asmuo kiekviename Komiteto posėdyje ir kiekviename MBT posėdyje pateikia ataskaitą apie Techninio komiteto darbą.
III priedas
1. 20 straipsnio 1 dalyje numatytas leidimas besivystančiai šaliai narei atidėti šios Sutarties nuostatų taikymą penkeriems metams kai kurioms besivystančioms šalims narėms gali būti nepakankamas. Tokiais atvejais besivystanti šalis narė, prieš pasibaigiant 20 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui, gali prašyti pratęsti terminą, suprasdama, kad šalys narės dėl tokio prašymo laikysis „geranoriškumo principo“ („sympathetic consideration“) tais atvejais, kai besivystanti šalis narė pateikia rimtų priežasčių.
2. Besivystančios šalys, prekių muitinį įvertinimą šiuo metu atliekančios oficialiai nustatytų minimalių kainų pagrindu, gali pageidauti išlygų, kurios leistų joms išlaikyti tokį įvertinimo būdą (ribotą laiką ir pereinamuoju laikotarpiu) tokiomis sąlygomis, dėl kurių susitaria šalys narės.
3. Besivystančios šalys, kurios mano, kad nuoseklių muitinio įvertinimo būdų taikymo tvarkos pakeitimas importuotojo prašymu, kaip numatyta Sutarties 4 straipsnyje, gali sukelti joms rimtų sunkumų, gali pageidauti 4 straipsnio taikymo išlygų šiomis sąlygomis:
„(Šalies) Vyriausybė pasilieka teisę nustatyti, kad tam tikra Sutarties 4 straipsnio nuostata galioja tik tuo atveju, jeigu muitinės vadovybė sutinka patenkinti prašymą pakeisti 5 ir 6 straipsnių tvarką.“
Jeigu besivystančios šalys padaro tokią išlygą, šalys narės leidžia taikyti ją pagal Sutarties 21 straipsnį.
4. Besivystančios šalys gali pageidauti Sutarties 5 straipsnio 2 dalies išlygos taikymo šiomis sąlygomis:
„(Šalies) Vyriausybė pasilieka teisę nustatyti, kad Sutarties 5 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma remiantis atitinkama 5 straipsnio pastaba, neatsižvelgiant į tai, ar importuotojas to prašo.“
Jeigu besivystančios šalys padaro tokią išlygą, šalys narės leidžia taikyti ją pagal Sutarties 21 straipsnį.
5. Kai kurioms besivystančioms šalims gali kilti problemų dėl Sutarties 1 straipsnio įgyvendinimo, kiek tai susiję su importu, vykdomu į jų šalį, per vienintelius tarpininkus, distributorius ir koncesininkus. Jeigu besivystančioje šalyje narėje kyla tokių Sutarties taikymo problemų, tų šalių narių prašymu tas atvejis turi būti išanalizuotas siekiant surasti tinkamą sprendimą.
6. 17 straipsnyje pripažįstama, kad, taikant šią Sutartį, muitinių administracijoms gali tekti pateikti paklausimus dėl ataskaitų, dokumentų ar deklaracijų, pateiktų muitinio įvertinimo tikslais, teisingumo ir tikslumo. Todėl straipsnyje pripažįstama, kad galima pateikti paklausimus, pavyzdžiui, siekiant patikrinti, ar deklaruotos vertės elementai arba elementai, pateikti muitinei siekiant nustatyti muitinę vertę, yra išsamūs ir teisingi. Šalys narės, laikydamosi savo nacionalinių įstatymų ir tvarkos, turi teisę tikėtis visapusiško importuotojų bendradarbiavimo atsakant į tokius paklausimus.
7. Faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina apima visus mokėjimus, kuriuos kaip importuotų prekių pardavimo sąlygą pirkėjas faktiškai sumoka ar turi sumokėti pardavėjui arba pirkėjas trečiajai šaliai, kad įvykdytų pardavėjo įsipareigojimus.
______________
SUTARTIS DĖL TIKRINIMO PRIEŠ PAKRAUNANT
Valstybės narės,
atsižvelgdamos į tai, kad 1986 m. rugsėjo 20 d. ministrai susitarė, kad Daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo tikslas – „toliau plėsti ir liberalizuoti pasaulinę prekybą“, „stiprinti GATT vaidmenį“ ir „skatinti GATT sistemą labiau reaguoti į kintančią tarptautinę ekonominę aplinką“,
atsižvelgdamos į tai, kad daugelis besivystančių šalių narių kreipiasi dėl tikrinimo prieš pakraunant,
pripažindamos, kad besivystančioms šalims reikia tai daryti per tokį laikotarpį ir tiek, kiek reikalinga patikrinti importuojamų prekių kokybę, kiekybę ar kainą,
atsimindamos, kad tokios programos turi būti vykdomos be nereikalingo delsimo ir nevienodo traktavimo,
atsižvelgdamos į tai, kad šis tikrinimas paprastai atliekamas eksportuojančių valstybių narių teritorijoje,
pripažindamos, kad reikia nustatyti tarptautines teises ir pareigas, dėl kurių turi būti susitarta tiek valstybėms narėms vartotojoms, tiek valstybėms narėms eksportuotojoms,
pripažindamos, kad GATT 1994 principai ir įsipareigojimai taikomi toms tikrinimo prieš pakraunant tarnyboms, kurias PPO valstybių narių vyriausybės yra įgaliojusios vykdyti šią veiklą,
pripažindamos, kad yra pageidautina, jog tikrinimo prieš pakraunant tarnybų veikla bei su tikrinimu prieš pakraunant susiję įstatymai ir taisyklės būtų aiškūs,
siekdamos, kad ginčai, kylantys tarp eksportuotojų ir tikrinimo prieš pakraunant tarnybų dėl su šia Sutartimi susijusių klausimų būtų sprendžiami greitai, efektyviai ir teisingai,
susitaria:
1 straipsnis
APIMTIS – APIBRĖŽIMAI
1. Ši Sutartis taikoma visai tikrinimo prieš pakraunant veiklai, vykdomai valstybių narių teritorijoje pagal valstybės narės vyriausybės arba vyriausybinės institucijos sudarytą kontraktą ar įgaliojimą.
2. Terminas „valstybė narė vartotoja“ reiškia valstybę narę, kurios vyriausybė arba vyriausybinė tarnyba yra sudariusi kontraktą arba įgaliojusi atlikti tikrinimą prieš pakraunant.
3. Tikrinimo prieš pakraunant veikla yra veikla, susijusi su prekių, skirtų eksportuoti į valstybės narės vartotojos teritoriją, kokybės, kiekybės, kainų, atsižvelgiant į valiutų keitimo kursus ir apmokėjimo sąlygas, ir/arba muitinio prekių klasifikavimo patikrinimu.
4. Terminas „tikrinimo prieš pakraunant tarnyba“ yra tokia tarnyba, su kuria valstybė narė sudaro kontraktą arba kurią įgalioja vykdyti tikrinimą prieš pakraunant1.
2 straipsnis
VALSTYBĖS NARĖS VARTOTOJOS ĮSIPAREIGOJIMAI
Nediskriminavimas
1. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad tikrinimas prieš pakraunant būtų atliekamas nediskriminuojant ir kad šios veiklos procedūros ir kriterijai būtų objektyvūs ir vienodi visiems eksportuotojams, kurių atžvilgiu atliekamas toks patikrinimas. Jos užtikrina, kad visi tikrinimo prieš pakraunant tarnybų, veikiančių pagal kontraktą arba įgaliojimą, tikrintojai laikytųsi vienodų reikalavimų.
Vyriausybiniai reikalavimai
2. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad vykdant tikrinimą prieš pakraunant su tuo susijusiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir reikalavimuose į GATT 1994 III straipsnio 4 dalies nuostatas būtų atsižvelgta tiek, kiek yra svarbu.
Tikrinimo vieta
3. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad visas tikrinimas prieš pakraunant vyktų ir patikrinimo pažyma arba pažyma apie tokios pažymos neišdavimą būtų išduodama muitinės teritorijoje, iš kurios prekės eksportuojamos, arba, jei tikrinimas toje muitinės teritorijoje neįmanomas dėl gaminių sudėtingumo arba jei sutinka abi šalys, – muitinės teritorijoje, kur prekės pagamintos.
Standartai
4. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad kokybės ir kiekybės tikrinimas būtų atliekamas laikantis standartų, kuriuos nustato pardavėjas ir pirkėjas pirkimo sutartyje, o jei tokie standartai nenustatyti, būtų taikomi atitinkami tarptautiniai standartai2.
Aiškumas
5. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad tikrinimas prieš pakraunant būtų atliekamas aiškiai ir suprantamai.
6. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad tikrinimo prieš pakraunant tarnybos, kai į jas pirmą kartą kreipiasi eksportuotojai, suteiktų jiems visą informaciją, kurios reikia, kad eksportuotojai patenkintų tikrinimo reikalavimus. Tikrinimo prieš pakraunant tarnybos suteikia visą aktualią informaciją, kai jos prašo eksportuotojai. Ši informacija – tai nuorodos į valstybių narių vartotojų įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su tikrinimo prieš pakraunant veikla, taip pat procedūros ir kriterijai, taikomi per patikrinimą bei tikrinant kainas ir valiutų keitimo kursus, eksportuotojo teisės tikrinimo tarnybų atžvilgiu, taip pat apeliavimo tvarka, nustatyta pagal šio straipsnio 21 dalį. Papildomi procedūriniai reikalavimai arba jau taikomų procedūrų pakeitimai pakrovimams neturi būti taikomi, jei apie šiuos pakeitimus tikrinamiems eksportuotojams yra pranešama tik patikrinimo dieną. Tačiau kritiniais atvejais, numatytais pagal GATT 1994 XX ir XXI straipsnius, tokie papildomi reikalavimai ar pakeitimai pakrovimams gali būti taikomi prieš tai apie juos informuojant eksportuotoją. Tačiau ši pagalba neatleidžia eksportuotojų nuo įsipareigojimų laikytis valstybės narės vartotojos importo reikalavimų.
7. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad informacija, pateikiama šio straipsnio 6 dalyje, būtų lengvai prieinama eksportuotojams ir kad tikrinimo prieš pakraunant biurai prie tikrinimo prieš pakraunant tarnybų veiktų kaip informaciniai punktai, kur būtų galima gauti tokią informaciją.
8. Valstybės narės vartotojos skubiai skelbia visus taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus, kad kitų šalių vyriausybės ir prekiautojai galėtų su jais susipažinti.
Konfidencialios verslo informacijos apsauga
9. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad visą informaciją, gautą tikrinimo prieš pakraunant metu, tikrinimo prieš pakraunant tarnybos laikys konfidencialia verslo informacija ir užtikrins, kad ta informacija nebūtų skelbiama, apskritai netaptų prieinama trečiosioms šalims nei būtų kitaip viešinama. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad tikrinimo prieš pakraunant tarnybos laikytųsi tvarkos, kuri leistų tai užtikrinti.
10. Valstybės narės vartotojos, valstybėms narėms prašant, suteikia informaciją apie priemones, kurių jos imasi, vykdydamos šio straipsnio 9 dalies nuostatas. Šios straipsnio dalies nuostatos iš jokios valstybės narės nereikalauja atskleisti konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas keltų pavojų tikrinimo prieš pakraunant programų efektyvumui arba pažeistų teisėtus tam tikrų įmonių, privačių ar valstybinių, komercinius interesus.
11. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad tikrinimo prieš pakraunant tarnybos neatskleistų konfidencialios verslo informacijos jokiai trečiajai šaliai, išskyrus tuos atvejus, kai tikrinimo prieš pakraunant tarnybos gali pasidalyti šia informacija su vyriausybės institucijomis, kurios jas įgaliojo ar sudarė kontraktą dėl tikrinimo. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad konfidenciali verslo informacija, jų gaunama iš tikrinimo prieš pakraunant tarnybų, kurias tos valstybės narės yra įgaliojusios arba su kuriomis sudaryti kontraktai, būtų tinkamai apsaugota. Tikrinimo prieš pakraunant tarnybos dalijasi konfidencialia verslo informacija su jas įgaliojusiomis ar sudariusiomis kontraktą vyriausybėmis tik tiek, kiek tokios informacijos paprastai reikia išduoti akredityvams ar kitokiems apmokėjimo dokumentams, arba muitų, importo licencijų ir valiutos kurso kontrolės reikalams.
12. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad tikrinimo prieš pakraunant tarnybos nereikalautų iš eksportuotojų pateikti informacijos apie:
a) duomenis apie gamybą, susijusius su patentuotais, licencijuotais ar neatskleistais gamybos procesais arba su procesais, kurių patento klausimas dar neišspręstas;
b) neskelbtus techninius duomenis, išskyrus duomenis, reikalingus pademonstruoti, kad laikomasi techninio reglamento ar standartų;
c) vidinę kainodarą, taip pat gamybinius kaštus;
d) pelną;
e) kontraktų tarp eksportuotojų ir jų tiekėjų sąlygas, jei tarnybai kitaip neįmanoma atlikti patikrinimo; tokiais atvejais tarnyba reikalauja tik šiam tikslui reikalingos informacijos.
13. Šio straipsnio 12 dalyje teikiamą informaciją, kurios kitais atvejais tikrinimo prieš pakraunant tarnybos neturi reikalauti, eksportuotojas gali atskleisti savo noru, kad pailiustruotų konkretų atvejį.
Interesų konfliktai
14. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad tikrinimo prieš pakraunant tarnybos, atsižvelgdamos taip pat ir į šio straipsnio 9-13 dalyse esančias nuostatas dėl konfidencialios verslo informacijos apsaugos, laikytųsi šios tvarkos, kad išvengtų interesų konfliktų:
a) tarp tikrinimo prieš pakraunant tarnybų ir visų kitų susijusių tarnybų, priklausančių tikrinimo prieš pakraunant tarnyboms, įskaitant visas tarnybas, kuriose pastarosios turi finansinių ar komercinių interesų, arba visas tarnybas, kurios turi finansinių interesų tose tikrinimo prieš pakraunant tarnybose ir kurių pakrovimus tikrinimo prieš pakraunant tarnybos turi tikrinti;
b) tarp tikrinimo prieš pakraunant tarnybų ir visų kitų tarnybų, įskaitant kitas tarnybas, susijusias su tikrinimu prieš pakraunant, išskyrus vyriausybines tarnybas, kurios sudaro kontraktą ar suteikia įgaliojimus dėl tikrinimo;
c) su tikrinimo prieš pakraunant tarnybų padaliniais, dalyvaujančiais kitoje veikloje nei yra reikalaujama atlikti per patikrinimą.
Delsimas
15. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad tikrinimo prieš pakraunant tarnybos vengtų nepagrįstai delsti, atlikdamos tikrinimą prieš pakraunant. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad, tikrinimo prieš pakraunant tarnybai ir eksportuotojui susitarus dėl tikrinimo datos, tikrinimo prieš pakraunant tarnyba patikrinimą atliktų tą dieną, nebent ji būtų pakeista abiem pusėms priimtinu pagrindu, eksportuotojui ir tikrinimo prieš pakraunant tarnybai susitarus. Priešingu atveju eksportuotojas arba force majeure3 neleidžia tikrinimo prieš pakraunant tarnybai vykdyti patikrinimą.
16. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad per penkias darbo dienas po galutinių dokumentų gavimo ir patikrinimo užbaigimo, tikrinimo prieš pakraunant tarnybos arba išduotų pažymą apie patikrinimą, arba pateiktų išsamų paaiškinimą raštu, kodėl tokia pažyma nebuvo išduota. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad pastaruoju atveju tikrinimo prieš pakraunant tarnyba suteiktų eksportuotojams galimybę raštu išdėstyti savo požiūrį ir, jeigu taip pageidauja eksportuotojai, artimiausiu abiem pusėms patogiu laiku atliktų naują patikrinimą.
17. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad, eksportuotojams prašant, tikrinimo prieš pakraunant tarnybos prieš dieną, kai atliekamas patikrinimas, kontrakto tarp eksportuotojo ir importuotojo pro forma važtaraščio pagrindu ir, kur tinka, prašymo leisti importuoti pagrindu, atliktų preliminarų kainos ir, kur tinka, valiutos keitimo kurso patikrinimą. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad kaina ar valiutos keitimo kursas, su kuriuo sutiko tikrinimo prieš pakraunant tarnyba, remdamasi tokiu preliminariu patikrinimu, nebūtų atšaukiama, su sąlyga, kad prekės atitinka importo dokumentus ir/arba importo licenciją. Jos užtikrina, kad, atlikus preliminarų patikrinimą, tikrinimo prieš pakraunant tarnybos nedelsiant raštu informuotų eksportuotojus apie jų kainos ir/arba valiutos keitimo kurso priėmimą arba pateiktų išsamias nepriėmimo priežastis.
18. Valstybės narės vartotojos užtikrina, jog tam, kad būtų išvengta mokėjimo delsimo, tikrinimo prieš pakraunant tarnybos kuo operatyviau išsiųstų patikrinimo pažymą eksportuotojams arba paskirtiems eksportuotojų atstovams.
19. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad, atsiradus patikrinimo pažymoje techninio pobūdžio klaidų, tikrinimo prieš pakraunant tarnybos ištaisytų klaidas ir kuo operatyviau išsiųstų ištaisytą informaciją atitinkamoms šalims.
Kainų patikrinimas
20. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad, siekiant užkirsti kelią klastotėms ir sumažintoms arba padidintoms sąskaitoms-faktūroms (važtaraščiams), tikrinimo prieš pakraunant tarnybos atliktų kainų patikrinimą4, vadovaudamosi šiomis gairėmis:
a) tikrinimo prieš pakraunant tarnybos atmeta tik tokias kontrakto kainas, dėl kurių buvo susitarę eksportuotojas ir importuotojas, jei jos gali įrodyti, kad išvados apie netenkinančias kainas yra pagrįstos tikrinimu, atitinkančiu šios straipsnio dalies b ir e punktuose išdėstytus kriterijus;
b) tikrinimo prieš pakraunant tarnybos atliekamą kainų palyginimą dėl eksporto kainos patikrinimo turi pagrįsti tapačių ar panašių prekių, skirtų eksportui iš tos pačios šalies ir vykdant eksportą panašiu arba tuo pačiu laiku, kainomis, esant konkurencinėms ir palyginamoms pardavimo sąlygoms, laikantis įprastos komercinės praktikos ir paisant kiekvienų taikytinų standartinių nuolaidų esmės; tokie palyginimai turi būti pagrįsti šiais reikalavimais:
i) naudojamasi tik tokiomis kainomis, kurios suteikia pagrįstą pagrindą lyginimui, atsižvelgiant į importuojančiai šaliai ir kitai šaliai ar šalims, kuriomis naudojamasi lyginant kainas, būdingus atitinkamus ekonominius veiksnius,
ii) tikrinimo prieš pakraunant tarnyba nesinaudoja kainomis prekių, skirtų eksportuoti į skirtingas importo šalis, kad nebūtų nepateisinamai nustatoma prekių siuntai mažiausia kaina,
iii) tikrinimo prieš pakraunant tarnyba atsižvelgia į specialiuosius dalykus, išdėstytus šios straipsnio dalies c punkte,
iv) bet kurioje anksčiau aprašyto proceso stadijoje tikrinimo prieš pakraunant tarnyba eksportuotojui suteikia galimybę paaiškinti kainą;
c) atlikdama kainos patikrinimą, tikrinimo prieš pakraunant tarnyba atsižvelgia į pardavimo kontrakto sąlygas ir paprastai taikomus reguliuojančius veiksnius tų sandorių atžvilgiu; šie veiksniai turi apimti, tarp kitų, pardavimų komercinį lygį ir kiekį, pristatymo terminus ir sąlygas, kainos eskalacijos straipsnius; kokybės specifikacijas, specialias dizaino ypatybes, specialias gabenimo ar pakavimo sąlygas; užsakymo dydį, pardavimus su pristatymu iš karto ir atsiskaitymu grynaisiais, sezoninius veiksnius, mokesčius už licencijas ar kitus intelektinės nuosavybės mokesčius, paslaugas, teikiamas kaip kontrakto dalį, jei visa tai nėra atskirai įtraukta į sąskaitą-faktūrą (važtaraštį); veiksniai taip pat turi apimti tam tikrus elementus, susijusius su eksportuotojo kaina, tokius kaip kontraktiniai eksportuotojo ir importuotojo santykiai;
d) transportavimo mokesčių tikrinimas susijęs tik su eksportuojančios šalies transportavimo būdo kaina, dėl kurios susitarta ir kuri nurodyta pardavimo kontrakte;
e) kainų tikrinimo tikslais neturi būti naudojamasi:
i) importuojančioje šalyje gaminamų prekių toje šalyje pardavimo kaina,
ii) kaina prekių, eksportuojamų iš šalies, bet ne iš šiuo atveju eksportuojančios šalies,
iii) gamybos kaštais,
iv) ginčytinomis arba nerealiomis kainomis ar vertėmis.
Apeliavimo tvarka
21. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad tikrinimo prieš pakraunant tarnybos nustatytų priėmimo, svarstymo ir sprendimų priėmimo dėl eksportuotojų nusiskundimų tvarką ir kad informacija apie tokią tvarką būtų prieinama eksportuotojams, kaip nustatyta šio straipsnio 6 ir 7 dalyse. Valstybės narės vartotojos užtikrina, kad toji tvarka yra nustatoma ir taikoma, vadovaujantis šiomis gairėmis:
a) tikrinimo prieš pakraunant tarnybos paskiria vieną ar daugiau pareigūnų, į kuriuos būtų galima kreiptis darbo valandomis kiekviename mieste ar uoste, kuriuose yra tikrinimo prieš pakraunant administracinė įstaiga, kurioje priimami, svarstomi ir taikomi sprendimai dėl eksportuotojų apeliacijų ar nusiskundimų;
b) eksportuotojai paskirtiems pareigūnams raštiškai pateikia faktus apie atitinkamų sandorių, dėl kurių skundžiamasi, skundo pobūdį ir siūlomą sprendimą;
c) paskirtas (-i) pareigūnas (pareigūnai), svarstydamas (-i) eksportuotojų nusiskundimus, laikosi „geranoriškumo principo“ ir, gavęs (-ę) dokumentus, numatytus šios straipsnio dalies b punkte, kuo greičiau priima sprendimus.
Dalinės išlygos (nukrypimai)
22. Darydamos dalinę išlygą 2 straipsnio nuostatų atžvilgiu, valstybės narės vartotojos nustato, kad, išskyrus dalinius pakrovimus, siuntos, kurių vertė mažesnė, negu minimali vertė, taikytina tokioms siuntoms, kaip yra nustatyta valstybės narės vartotojos, nėra tikrinamos, išskyrus ypatingus atvejus. Ši minimali vertė sudaro dalį informacijos, kuri pateikiama eksportuotojams pagal šio straipsnio 6 dalies nuostatas.
3 straipsnis
EKSPORTUOJANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ PAREIGOS
Nediskriminavimas
1. Eksportuojančios valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su tikrinimo prieš pakraunant veikla, būtų taikomi nediskriminuojant.
Viešumas
2. Eksportuojančios valstybės narės nedelsdamos skelbia visus su tikrinimo prieš pakraunant veikla susijusius įstatymus ir kitus teisės aktus, kad kitos vyriausybės ir prekiautojai galėtų su jais susipažinti.
Techninė pagalba
3. Eksportuojančios valstybės narės siūlo teikti valstybėms narėms vartotojoms, jeigu šios prašytų, techninę pagalbą, nukreiptą į šios Sutarties tikslų įgyvendinimą abipusiai sutartomis sąlygomis.5
4 straipsnis
NEPRIKLAUSOMOS PERŽIŪROS TVARKA
Valstybės narės skatina tikrinimo prieš pakraunant tarnybas ir eksportuotojus savo ginčus išspręsti tarpusavyje. Tačiau po dviejų dienų nuo skundo padavimo dienos, kaip numatyta 2 straipsnio 21 dalyje, bet kuri iš šalių gali kreiptis dėl ginčo nepriklausomos peržiūros. Valstybės narės imasi tokių joms prieinamų pagrįstų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų nustatytos šios procedūros ir jų laikomasi:
a) šios procedūros turi būti administruojamos nepriklausomo jungtinio organo, sudaryto bendrai iš organizacijos, atstovaujančios tikrinimo prieš pakraunant tarnyboms, ir organizacijos, atstovaujančios eksportuotojams pagal šią Sutartį;
b) nepriklausomas organas, minimas šio straipsnio a punkte, sudaro tokį ekspertų sąrašą:
i) grupė iš narių, paskirtų tikrinimo prieš pakraunant tarnyboms atstovaujančios organizacijos,
ii) grupė iš narių, paskirtų eksportuotojams atstovaujančios organizacijos,
iii) nepriklausomų prekybos ekspertų grupė, paskirta šio straipsnio a punkte minimo nepriklausomo organo. Į šį sąrašą įtrauktų ekspertų geografinis pasiskirstymas turi būti toks, kad bet kokie ginčai, kilę pagal šias procedūras, būtų sprendžiami operatyviai. Šis sąrašas turi būti sudarytas per du mėnesius nuo PPO sutarties įsigaliojimo ir kiekvienais metais turi būti atnaujinamas. Sąrašas turi būti viešai prieinamas. Jis turi būti paskelbtas Sekretoriatui ir išplatintas visoms valstybėms narėms.
c) eksportuotojas arba tikrinimo prieš pakraunant tarnyba, norinti inicijuoti ginčą, kreipiasi į šio straipsnio a punkte minimą nepriklausomą organą ir prašo sudaryti kolegiją; nepriklausomas organas turi būti atsakingas už kolegijos sudarymą; šią kolegiją sudaro trys nariai; kolegijos nariai turi būti parenkami taip, kad būtų galima išvengti nereikalingų išlaidų ir delsimo; pirmąjį narį parenka atitinkama tikrinimo prieš pakraunant tarnyba iš anksčiau minimo sąrašo i papunkčio, su sąlyga, kad tas narys nepriklausytų tai tarnybai; antrąjį narį parenka eksportuotojas iš minėto sąrašo ii papunkčio, su sąlyga, kad tas narys nebūtų susijęs su tuo eksportuotoju; trečiąjį narį parenka šio straipsnio a punkte minimas nepriklausomas organas iš aukščiau minimo sąrašo iii papunkčio; negali būti prieštaraujama jokiam nepriklausomo prekybos eksperto iš minėto sąrašo iii grupės paskyrimui;
d) nepriklausomas prekybos ekspertas, paskirtas iš minėto sąrašo iii papunkčio, eina kolegijos pirmininko pareigas; nepriklausomas prekybos ekspertas priima reikalingus sprendimus, kad užtikrintų, jog kolegija operatyviai nagrinės ginčą, pavyzdžiui, ar dėl su nagrinėjamu atveju susijusių faktų kolegijai reikia susirinkti, o jei taip, tai kur vyks tas susirinkimas, atsižvelgiant į tikrinimo, dėl kurio kilo ginčas, vietą;
e) jei ginčo šalys sutinka, vieną nepriklausomą prekybos ekspertą gali parinkti nepriklausomas organas, minimas šio straipsnio a punkte, iš minėto sąrašo iii papunkčio, kad šis peržiūrėtų ginčijamą klausimą; šis ekspertas priima reikalingus sprendimus, kad užtikrintų operatyvų ginčo sprendimą, pavyzdžiui, atsižvelgdamas į tikrinimo, dėl kurio kilo ginčas, vietą;
f) peržiūros tikslas turi būti nustatyti, ar, atliekant ginčijamą tikrinimą, ginčo šalys laikėsi šios Sutarties nuostatų; procedūros turi būti atliekamos operatyviai ir būtina leisti abiem šalims išdėstyti savo požiūrį žodžiu arba raštu;
g) trijų asmenų kolegija sprendimus turi priimti balsų dauguma; sprendimas dėl ginčo turi būti priimamas per aštuonias darbo dienas nuo prašymo dėl nepriklausomos peržiūros pateikimo dienos ir apie jį turi būti informuojamos ginčo šalys; šis terminas gali būti pratęstas abiejų ginčo šalių susitarimu; kolegija arba nepriklausomas prekybos ekspertas proporcingai paskirsto išlaidas, kurio būtinos tam konkrečiam atvejui;
h) kolegijos sprendimas turi būti privalomas tikrinimo prieš pakraunant tarnybai ir eksportuotojui, kurie yra ginčo šalys.
5 straipsnis
PRANEŠIMAS
Valstybės narės pateikia Sekretoriatui įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriomis jos įgyvendina šią Sutartį, kopijas, taip pat kitų įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tikrinimu prieš pakraunant, kopijas, kai tik toje valstybėje narėje įsigalioja PPO sutartis. Jokie įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tikrinimu prieš pakraunant, pakeitimai neįsigalioja, kol nėra oficialiai paskelbti. Jie Sekretoriatui turi būti pranešti nedelsiant po paskelbimo. Sekretoriatas informuoja valstybes nares apie tokios informacijos prieinamumą.
6 straipsnis
PERŽIŪRA
Antrų PPO sutarties galiojimo metų pabaigoje ir po to kas treji metai Ministrų Konferencija peržiūri šios Sutarties nuostatas, įgyvendinimą ir veikimą, atsižvelgdama į šios Sutarties tikslus ir į patirtį, sukauptą ją įgyvendinant. Atlikus tokią peržiūrą, Ministrų Konferencija gali pakeisti šios Sutarties nuostatas.
7 straipsnis
KONSULTACIJOS
Esant prašymui, valstybės narės konsultuojasi su kitomis valstybėmis narėmis dėl kiekvieno klausimo, susijusio su šios Sutarties veikimu. Tokiais atvejais GATT 1994 XXII straipsnio nuostatos, išplėstos ir taikomos pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo, yra taikytinos šiai Sutarčiai.
8 straipsnis
GINČŲ SPRENDIMAS
Bet kokie ginčai tarp valstybių narių dėl šios Sutarties veikimo turi būti sprendžiami pagal GATT 1994 XXIII straipsnio nuostatas, išplėstas ir taikomas pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo.
9 straipsnis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės narės imasi reikalingų priemonių šios Sutarties įgyvendinimui.
2. Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymai ir kiti teisės aktai neprieštarautų šios Sutarties nuostatoms.
SUTARTIS DĖL KILMĖS TAISYKLIŲ
Valstybės narės,
atsižvelgdamos į 1986 m. rugsėjo 20 d. ministrų susitarimą, kad daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundu bus siekiama „toliau liberalizuoti ir plėsti pasaulinę prekybą“, „stiprinti GATT vaidmenį“ ir „didinti GATT sistemos galimybes reaguoti į besiplėtojančią tarptautinę ekonomiką“,
siekdamos prisidėti prie GATT 1994 tikslų įgyvendinimo,
pripažindamos, kad aiškios ir prognozuojamos kilmės taisyklės bei jų taikymas palengvina tarptautinę prekybą,
siekdamos užtikrinti, kad kilmės taisyklės savaime nesudarytų nereikalingų kliūčių prekybai,
siekdamos užtikrinti, kad kilmės taisyklės nepanaikintų ir nesumažintų valstybių narių teisių, suteiktų pagal GATT 1994,
pripažindamos, kad su kilmės taisyklėmis susijusiems įstatymams, norminiams aktams ir kitiems teisės aktams bei jų taikymui pageidautina suteikti skaidrumo,
siekdamos užtikrinti, kad kilmės taisyklės būtų nustatytos ir taikomos nešališkai, skaidriai, prognozuojamai, nuosekliai ir neutraliai,
pripažindamos, kad reikalingas konsultacijų mechanizmas ir procedūros greitai, efektyviai ir nešališkai išspręsti ginčus, kylančius pagal šią Sutartį,
siekdamos harmonizuoti ir išaiškinti kilmės taisykles,
susitaria:
I dalis
APIBRĖŽIMAI IR APIMTIS
1 straipsnis
KILMĖS TAISYKLĖS
1. Šios Sutarties I ir IV dalyse kilmės taisyklės turi būti apibrėžiamos kaip įstatymai, norminiai teisės aktai ir bendrojo taikymo administraciniai sprendimai, kuriais remiasi bet kuri valstybė narė, nustatydama prekių kilmės šalį, su sąlyga, kad tos kilmės taisyklės nėra susijusios su kontraktiniais ar autonominiais prekybos režimais, suteikiančiais tarifų lengvatas, kurios pagal GATT 1994 I straipsnio 1 dalį nėra numatytos.
2. Kilmės taisyklės, minimos šio straipsnio 1 dalyje, apima visas kilmės taisykles, kuriomis vadovaujamasi prekyboje be lengvatų, pavyzdžiui, taikant: didžiausio palankumo režimą pagal GATT 1994 I, II, III, XI ir XIII straipsnius; antidempingo ir kompensacinius muitus pagal GATT 1994 VI straipsnį; specialiąsias rinkos protekcines (apsaugos) priemones pagal GATT 1994 XIX straipsnį; kilmės žymėjimo reikalavimus pagal GATT 1994 IX straipsnį; arba bet kokius diskriminacinius kiekybinius apribojimus ar tarifų kvotas. Jos taip pat apima ir kilmės taisykles, vartojamas viešiesiems pirkimams ir prekybos statistikoje.1
II dalis
KILMĖS TAISYKLIŲ TAIKYMĄ REGLAMENTUOJANTI TVARKA
2 straipsnis
TVARKA PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU
Kol bus baigta kilmės taisyklių derinimo programa, nustatyta IV dalyje, valstybės narės užtikrina, kad:
a) kai jos išleidžia bendrojo taikymo administracinius sprendimus, reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti, yra aiškiai apibrėžti; ypač:
i) tais atvejais, kai taikomas tarifų klasifikacijos pakeitimo kriterijus, tokioje kilmės taisyklėje ir visose jos išimtyse turi būti aiškiai nurodytos tarifų nomenklatūros pozicijos ir subpozicijos, kurioms skiriama ši taisyklė,
ii) tais atvejais, kai taikomas ad valorem procentinis kriterijus, to procento apskaičiavimo metodas turi taip pat būti nurodytas kilmės taisyklėse,
iii) tais atvejais, kai nurodyti gamybos ar perdirbimo operacijų kriterijai, turi būti tiksliai aprašoma operacija, kuria nustatoma aptariamosios prekės kilmė;
b) nepaisant prekybos politikos priemonių nei žingsnių, susijusių su tomis priemonėmis, jų kilmės taisyklėmis nesinaudojama kaip būdais tiesiogiai ar netiesiogiai siekti prekybinių tikslų;
c) kilmės taisyklės savaime nesukelia ribojamojo, iškreipiamojo ar griaunamojo poveikio tarptautinei prekybai. Jos nekelia perdėtai griežtų reikalavimų ir nereikalauja atitikti tam tikrų sąlygų, nesusijusių su gamyba ar perdirbimu, kurie būtų laikomi būtinais nustatant kilmės šalį. Tačiau kaštai, tiesiogiai nesusiję su gamyba ar perdirbimu, gali būti įtraukiami tam, kad būtų galima taikyti ad valorem procentinį kriterijų, kaip numatyta šio straipsnio a punkte;
d) kilmės taisyklės, taikomos importui ir eksportui, nėra griežtesnės už tas kilmės taisykles, kuriomis valstybės narės vadovaujasi nustatydamos, ar prekė pagaminta šalies viduje, taip pat valstybės narės nediskriminuoja kitų valstybių narių, nepriklausomai nuo to, kuriai valstybei narei priklauso tos prekės gamintojai2
e) jų kilmės taisyklės taikomos nuosekliai, vieningai, nešališkai ir pagrįstai;
f) jų kilmės taisyklės pagrįstos pozityviu standartu. Kilmės taisyklės, nurodančios požymius, pagal kuriuos kilmė nenustatoma (negatyvus standartas), yra leidžiamos kaip pozityvaus standarto išaiškinimo dalis arba tam tikrais atvejais kai pozityvus kilmės nustatymas nėra reikalingas;
g) jų įstatymai, norminiai aktai, teismo nutartys ir bendrojo taikymo administraciniai sprendimai, susiję su kilmės taisyklėmis, yra skelbiami, jei jie atitinka GATT 1994 X straipsnio 1 dalies nuostatas arba yra jų objektas;
h) eksportuotojo, importuotojo ar bet kurio kito asmens, turinčio pagrįstą priežastį, prašymu kuo greičiau, bet ne
vėliau kaip per 150 dienų3 po prašymo pateikimo, su sąlyga, kad buvo pateikti visi kiti reikalingi prašymo elementai, yra išduodami tos prekės kilmės įvertinimo dokumentai. Prašymai atlikti tokį įvertinimą turi būti priimami dar nepradėjus prekiauti ta preke ir gali būti priimami bet kada vėliau. Tokie įvertinimai galioja trejus metus su sąlyga, kad faktus bei sąlygas, taip pat ir kilmės taisykles, pagal kurias buvo atliktas toks įvertinimas, tebegalima palyginti. Tokie įvertinimai netenka galios, jeigu, atlikus peržiūrą, numatytą šio straipsnio j punkte, priimamas sprendimas, priešingas ankstesniam įvertinimui, ir su sąlyga, kad suinteresuotos šalys iš anksto apie tai informuojamos. Tokie įvertinimai turi būti viešai skelbiami, laikantis šio straipsnio k punkto nuostatų;
i) priimdamos savo kilmės taisyklių pakeitimus arba naujas kilmės taisykles, valstybės narės netaiko tų pakeitimų atgaline tvarka, kaip nurodyta jų įstatymuose ir norminiuose aktuose ir kitaip jų nepažeidžia;
j) bet kuri administracinė veikla, atliekama ryšium su kilmės apibrėžimu, gali būti skubiai peržiūrima teismine, arbitražo arba administracine tvarka arba teismuose, kurie yra nepriklausomi nuo institucijos, priimančios sprendimą dėl kilmės, siekiant, kad sprendimui nebūtų daroma įtaka, galinti jį pakeisti ar panaikinti;
k) visa savo pobūdžiu konfidenciali informacija arba konfidencialiai teikiama informacija, taikant kilmės taisykles, aptariamųjų institucijų yra traktuojama kaip griežtai konfidenciali, jos negalima atskleisti be atitinkamo asmens ar vyriausybės leidimo priklausomai nuo to, kas pateikia tokią informaciją, išskyrus atvejus, kai tą informaciją atskleisti reikalaujama dėl teisminio proceso.
3 straipsnis
TVARKA PO PEREINAMOJO LAIKOTARPIO
Atsižvelgdamos į visų valstybių narių siekius, vykdant derinimo programą, pateiktą IV dalyje, t. y. nustatyti suderintas kilmės taisykles, valstybės narės užtikrina, kad, įgyvendindamos derinimo programą:
a) kilmės taisykles jos taiko vienodai visais atvejais, kaip numatyta 1 straipsnyje;
b) pagal jų kilmės taisykles šalis, apibrėžiama kaip tam tikros prekės kilmės šalis, yra arba šalis, kurioje ta prekė buvo pagaminta/gauta visa, arba, tais atvejais, kai su prekės pagaminimu susijusi daugiau negu viena šalis, kilmės šalimi laikoma ta šalis, kurioje atliktas paskutinis esminis prekės pakeitimas;
c) kilmės taisyklės, taikomos importui ir eksportui, nėra griežtesnės už tas kilmės taisykles, kurias valstybės narės taiko nustatyti, ar prekė pagaminta šalies viduje, taip pat valstybės narės nediskriminuoja kitų valstybių narių, nepriklausomai nuo to, kuriai valstybei narei priklauso tos prekės gamintojai;
d) kilmės taisyklės taikomos nuosekliai, vieningai, nešališkai ir pagrįstai;
e) jų įstatymai, norminiai aktai, teismo nutartys ar bendrojo taikymo administraciniai sprendimai, susiję su kilmės taisyklėmis, yra skelbiami, jei atitinka GATT 1994 X straipsnio 1 dalies nuostatas arba yra jų objektas;
f) eksportuotojo, importuotojo ar bet kurio kito asmens, turinčio pagrįstą priežastį, prašymu kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 150 dienų po prašymo pateikimo, su sąlyga, kad buvo pateikti visi kiti reikalingi prašymo elementai, yra išduodami tos prekės kilmės vertinimo dokumentai. Prašymai atlikti tokį vertinimą turi būti priimami dar nepradėjus prekiauti ta preke ir gali būti priimami bet kada vėliau. Tokie vertinimai galioja trejus metus, su sąlyga, kad faktus bei sąlygas, taip pat ir kilmės taisykles, pagal kurias buvo atliktas toks vertinimas, tebegalima palyginti. Tokie vertinimai netenka galios, jeigu, atlikus peržiūrą, numatytą šio straipsnio h punkte, priimamas sprendimas, priešingas ankstesniam vertinimui, ir su sąlyga, kad suinteresuotos šalys yra iš anksto apie tai informuojamos. Tokie įvertinimai turi būti viešai skelbiami, laikantis šio straipsnio i punkto nuostatų;
g) priimdamos savo kilmės taisyklių pakeitimus arba naujas kilmės taisykles, valstybės narės netaiko tų pakeitimų atgaline tvarka ir kitaip nepažeidžia savo įstatymų ir norminių aktų;
h) bet kuri administracinė veikla, atliekama ryšium su kilmės apibrėžimu, gali būti skubiai peržiūrima teismine, arbitražo arba administracine tvarka arba teismuose, kurie yra nepriklausomi nuo institucijos, priimančios sprendimą dėl kilmės, siekiant, kad sprendimui nebūtų daroma įtaka, galinti jį pakeisti ar panaikinti;
i) visa savo pobūdžiu konfidenciali informacija arba konfidencialiai teikiama informacija, taikant kilmės taisykles, aptariamųjų institucijų traktuojama kaip griežtai konfidenciali, jos negalima atskleisti be atitinkamo asmens ar vyriausybės leidimo, priklausomai nuo to, kas pateikia tokią informaciją, išskyrus tuos atvejus, kai tą informaciją atskleisti reikalaujama dėl teisminio proceso.
III dalis
PROCEDŪRINIAI SUSITARIMAI DĖL PASKELBIMO, PERŽIŪROS, KONSULTACIJŲ IR GINČŲ SPRENDIMO
4 straipsnis
INSTITUCIJOS
1. Įsteigiamas Kilmės taisyklių komitetas (toliau – Komitetas). Jį sudaro kiekvienos valstybės narės atstovai. Komitetas išsirenka savo pirmininką ir renkasi tada, kai būtina, bet ne rečiau kaip kartą per metus, kad suteiktų valstybėms narėms galimybę konsultuotis klausimais, susijusiais su veikla, numatyta pagal šios Sutarties I, II, III ir IV dalis, ar kad paremtų tose dalyse numatytus tikslus bei atliktų kitas funkcijas, numatytas jam šioje Sutartyje arba paskirtas Prekybos prekėmis tarybos. Kai reikia, klausimais, susijusiais su šia Sutartimi, komitetas prašo informacijos ir patarimo techninio komiteto, numatyto pagal šio straipsnio 2 dalį. Komitetas taip pat gali prašyti, kad techninis komitetas atliktų kitokius darbus, kuriuos mano esant reikalingus siekiant šios Sutarties tikslų. PPO Sekretoriatas veikia kaip komiteto sekretoriatas.
2. Turi būti įsteigtas Kilmės taisyklių techninis komitetas (toliau – techninis komitetas), globojamas Muitinių bendradarbiavimo tarybos (toliau – MBT), kaip numatyta I priede. Techninis komitetas atlieka techninius darbus, reikalaujamus pagal šios Sutarties IV dalį ir nustatytus I priede. Kai reikia, klausimais, susijusiais su šia Sutartimi, techninis komitetas prašo komiteto informacijos ir patarimo. Techninis komitetas taip pat gali prašyti, kad komitetas atliktų kitokius darbus, kuriuos mano esant reikalingus siekiant šios Sutarties tikslų. MBT sekretoriatas veikia kaip techninio komiteto sekretoriatas.
5 straipsnis
INFORMACIJA IR PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU NAUJŲ KILMĖS TAISYKLIŲ ĮDIEGIMU IR PAKEITIMU
1. Kiekviena valstybė narė per 90 dienų nuo PPO sutarties joje įsigaliojimo Sekretoriatui pateikia tuo metu galiojančias savo kilmės taisykles, teismo sprendimus bei bendrojo taikymo administracinius sprendimus, susijusius su kilmės taisyklėmis. Jei dėl neapdairumo kokia nors kilmės taisyklė nebuvo pateikta, ta valstybė narė, kai tik tas faktas tampa žinomas, nedelsdama ją pateikia. Gautos ir Sekretoriate prieinamos informacijos sąrašus Sekretoriatas turi išplatinti valstybėms narėms.
2. Per laikotarpį, minimą 2 straipsnyje, valstybės narės, darančios kilmės taisyklėse pataisas, išskyrus de minimis pataisas, ar įdiegiančios naujas kilmės taisykles, į kurias įeina visos šio straipsnio 1 dalyje minimos kilmės taisyklės, nepateiktos Sekretoriatui, paskelbia pranešimą apie tas pataisas likus mažiausiai 60 dienų iki įsigaliojant tai pakeistai arba naujai taisyklei tokiu būdu, kad suinteresuotos šalys turėtų galimybę susipažinti su ketinimu pakeisti kilmės taisyklę arba įdiegti naują kilmės taisyklę, išskyrus tuos atvejus, kai valstybei narei susidaro ar gresia susidaryti išskirtinės aplinkybės. Tais išskirtiniais atvejais valstybė narė kuo greičiau paskelbia pakeistą arba naują kilmės taisyklę.
6 straipsnis
PERŽIŪRA
1. Komitetas kasmet peržiūri, kaip įgyvendinamos ir kaip vykdomos šios Sutarties II ir III dalys, atsižvelgiant į joje numatytus tikslus. Kiekvienais metais komitetas informuoja Prekybos prekėmis tarybą, kas įvyko per tą laiką, kurį apima peržiūra.
2. Komitetas peržiūri šios Sutarties I, II ir III dalių nuostatas ir prireikus siūlo pataisas, kad būtų atspindimi derinimo programos rezultatai.
3. Komitetas, bendradarbiaudamas su techniniu komitetu, pagal 9 straipsnyje nurodytus principus ir tikslus nustato pataisų, susijusių su derinimo programos rezultatais, siūlymo ir svarstymo mechanizmą. Tai gali būti susiję su atvejais, kai kilmės taisykles reikia padaryti veiksmingesnes arba atnaujinti, atsižvelgiant į naujus gamybos technologinius procesus, atsiradusius dėl kokių nors technologinių pakitimų.
7 straipsnis
KONSULTACIJOS
Šiai Sutarčiai galioja GATT 1994 XXII straipsnio nuostatos, išplėstos ir taikomos pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo.
8 straipsnis
GINČŲ SPRENDIMAS
Šiai Sutarčiai galioja GATT 1994 XXIII straipsnio nuostatos, išplėstos ir taikomos pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo.
IV dalis
KILMĖS TAISYKLIŲ DERINIMAS
9 straipsnis
TIKSLAI IR PRINCIPAI
1. Siekdama suderinti kilmės taisykles ir, inter alia, suteikti daugiau tikrumo vykdant pasaulinę prekybą, Ministrų Konferencija kartu su MBT imasi žemiau išdėstytos darbų programos, remdamasi šiais principais:
a) kilmės taisyklės turėtų būti taikomos vienodai visais atvejais, kaip numatyta 1 straipsnyje;
b) kilmės taisyklės turėtų nustatyti, kad šalis, apibrėžiama kaip tam tikros prekės kilmės šalis, yra arba šalis, kurioje ta prekė buvo pagaminta/gauta visa, arba, tais atvejais, kai su prekės pagaminimu susijusi daugiau negu viena šalis, kilmės šalimi laikoma ta šalis, kurioje atliktas paskutinis esminis prekės pakeitimas;
c) kilmės taisyklės turėtų būti objektyvios, suprantamos ir prognozuojamos;
d) nepaisant priemonių nei žingsnių, susijusių su tomis priemonėmis, kilmės taisyklėmis nesinaudojama kaip būdais tiesiogiai ar netiesiogiai siekti prekybinių tikslų. Jos neturėtų savaime daryti ribojamojo, iškreipiamojo ar griaunamojo poveikio tarptautinei prekybai. Jos neturėtų kelti perdėtai griežtų reikalavimų ir neturėtų reikalauti, kad būtų laikomasi tam tikrų su gamyba ar perdirbimu nesusijusių sąlygų kaip būtinų nustatant kilmės šalį. Tačiau kaštai, tiesiogiai nesusiję su gamyba ar perdirbimu, gali būti įtraukiami tam, kad būtų galima taikyti ad valorem procentinį kriterijų;
e) kilmės taisyklės turėtų būti administruojamos nuosekliai, vieningai, nešališkai ir pagrįstai;
f) kilmės taisyklės turėtų būti nuoseklios;
g) kilmės taisyklės turėtų būti grindžiamos pozityviu standartu. Negatyvus standartas gali būti taikomas siekiant išaiškinti pozityvų standartą.
Darbų programa
2. a). Darbų programa turi būti pradėta vykdyti kuo greičiau, kai tik įsigalios PPO sutartis, ir turi būti užbaigta per trejus metus.
b) Komitetas ir techninis komitetas, numatyti 4 straipsnyje, turi būti atitinkamos institucijos, atliekančios šį darbą.
c) Kad būtų detaliai numatytas MBT indėlis, komitetas prašo, kad techninis komitetas, remdamasis šio straipsnio 1 dalyje išdėstytais principais, pateiktų savo išaiškinimą ir nuomonę dėl toliau aprašytų darbų; norint užtikrinti, kad derinimo darbų programa būtų laiku užbaigta, šie darbai turi būti atliekami prekių sektorių pagrindu taip, kaip suskirstyta Suderintos sistemos (SS) nomenklatūros atskirais skirsniais ar pozicijomis.
Visiškai gautas (gaminys) ir minimalios operacijos ar perdirbimas Techninis komitetas nustato suderintus apibrėžimus: – prekių, kurios laikomos visiškai gautomis vienoje šalyje.
Šis darbas turi būti kuo detalesnis; – minimalių operacijų ar perdirbimo, kuriais nėra nenustatoma kilmė. Šio darbo rezultatai turi būti pateikti komitetui per tris mėnesius nuo tos dienos, kai gaunamas komiteto prašymas.
ii) Esminis pakeitimas – tarifų klasifikacijos pakeitimai – Techninis komitetas, remdamasis esminio pakeitimo kriterijumi, apsvarsto ir detalizuoja pakeitimų tarifų pozicijose ar subpozicijose vartojimą, kai tam tikroms prekėms ar prekių sektoriams rengiamos kilmės taisyklės, ir prireikus minimalių pakeitimų nomenklatūroje, atitinkančių šį kriterijų, vartojimą; – Techninis komitetas taip paskirsto anksčiau minimus darbus prekių pagrindu, atsižvelgdamas į SS nomenklatūros skirsnius ir pozicijas, kad galėtų kas ketvirtį pateikti komitetui savo darbo rezultatus. Techninis komitetas atlieka tuos darbus per vienerius metus ir tris mėnesius nuo tos dienos, kai gauna komiteto prašymą.
iii) Esminis pakeitimas – papildomi kriterijai Užbaigę darbus, numatytus šio straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje, kiekvienam prekių sektoriui ar atskirai prekių grupei, kai išimtinai taikoma SS nomenklatūra neleidžia išreikšti esminio pakeitimo, techninis komitetas: – nustatydamas tam tikrų prekių ar prekių sektorių kilmės taisykles, remdamasis esminio pakeitimo kriterijais, apsvarsto ir detalizuoja galimybę išimtinai ar papildomai vadovautis kitais reikalavimais, tarp jų ad valorem procentiniu4 ir/arba gamybos arba perdirbimo operacijų5 kriterijais; – gali pateikti savo siūlymų paaiškinimus; – taip paskirsto aukščiau minimus darbus prekių pagrindu atsižvelgdamas į SS nomenklatūros skirsnius ir pozicijas, kad galėtų bent kas ketvirtį pateikti komitetui savo darbo rezultatus, techninis komitetas atlieka minėtus darbus per dvejus metus ir tris mėnesius nuo tos dienos, kai gauna komiteto prašymą.
Komiteto vaidmuo
3. Remdamasis šio straipsnio 1 dalyje išdėstytais principais:
a) laikydamasis šio straipsnio 2 dalies c punkto i, ii ir iii papunkčiuose numatytų terminų, komitetas apsvarsto techninio komiteto išaiškinimą bei nuomonę, kad galėtų spręsti, ar joms pritarti. Komitetas gali prašyti techninio komiteto patobulinti ar išplėtoti savo darbą ir/arba pateikti naujų pasiūlymų; kad padėtų techniniam komitetui, komitetas turėtų nurodyti priežastis, kodėl prašoma atlikti papildomą darbą, ir, esant reikalui, pasiūlyti alternatyvius būdus;
b) atlikęs visus darbus, numatytus šio straipsnio 2 dalies c punkto i, ii ir iii papunkčiuose, komitetas svarsto darbo rezultatus atsižvelgdamas į jų visuminį sąryšį.
Derinimo programos rezultatai ir tolesnis darbas
4. Ministrų Konferencija nustato, kad derinimo programos rezultatai įtraukiami į priedą, kuris yra neatskiriama šios Sutarties 6 dalis. Ministrų Konferencija nustato šio priedo įsigaliojimo terminą.
I priedas
TECHNINIS KILMĖS TAISYKLIŲ KOMITETAS
Funkcijos
1. Techninio komiteto nuolatinės funkcijos yra šios:
a) bet kurio techninio komiteto nario prašymu ištirti specifines technines problemas, susijusias su kasdieniu valstybių narių kilmės taisyklių administravimu, ir pateikti patariamąsias išvadas dėl atitinkamų sprendimų, priimtų atsižvelgiant į pateiktus faktus;
b) teikti informaciją ir konsultuoti visais su prekių kilmės nustatymu susijusiais atvejais, kai to prašo bet kuri komiteto šalis narė;
c) reguliariai rengti ir platinti ataskaitas apie techninius šios Sutarties veikimo aspektus ir jos vykdymą;
d) kiekvienais metais peržiūrėti techninius šios Sutarties II ir III dalių įgyvendinimo ir veikimo aspektus.
2. Techninis komitetas atlieka ir kitokias funkcijas, kurių gali prašyti komitetas.
3. Techninis komitetas stengiasi atlikti su specifinėmis užduotimis susijusius darbus, ypač tuos, kuriuos jam nurodo valstybės narės ar komitetas, per pagrįstai trumpą laiką.
Atstovavimas
4. Kiekviena valstybė narė turi teisę būti atstovaujama techniniame komitete. Kiekviena valstybė narė gali paskirti vieną delegatą ir vieną ar daugiau papildomų (-us) atstovų (-us) techniniame komitete. Tokia valstybė narė, taip atstovaujama techniniame komitete, toliau vadinama techninio komiteto „nare“. Techninio komiteto narių atstovams techninio komiteto susirinkimuose gali padėti patarėjai. PPO sekretoriatas gali taip pat dalyvauti tokiuose susirinkimuose stebėtojo teisėmis.
5. MBT narėms, kurios nėra PPO narės, techninio komiteto susirinkimuose gali atstovauti vienas delegatas ir vienas ar daugiau papildomų atstovų. Tokie atstovai techninio komiteto susirinkimuose dalyvauja stebėtojų teisėmis.
6. Pritarus techninio komiteto pirmininkui, MBT generalinis sekretorius (toliau – generalinis sekretorius) gali pakviesti vyriausybių, kurios nėra nei PPO valstybės narės, nei MBT narės, atstovus bei tarptautinių vyriausybinių ir prekybos organizacijų atstovus dalyvauti techninio komiteto susirinkimuose stebėtojų teisėmis.
7. Delegatus, papildomus atstovus ir patarėjus dalyvauti techninio komiteto susirinkimuose siūlo generalinis sekretorius.
Susirinkimai
8. Techninis komitetas renkasi esant reikalui, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
Reglamentas
9. Techninis komitetas išsirenka savo pirmininką ir nustato savo darbo tvarką.
II priedas
BENDRA DEKLARACIJA DĖL LENGVATINIŲ KILMĖS TAISYKLIŲ
1. Pripažindamos, kad kai kurios valstybės narės taiko lengvatines kilmės taisykles, kurios skiriasi nuo nelengvatinių kilmės taisyklių, valstybės narės susitaria:
2. Šioje bendroje deklaracijoje lengvatinės kilmės taisyklės turi būti apibrėžiamos kaip įstatymai, norminiai aktai ir kiti bendrojo taikymo administraciniai sprendimai, kuriais remiasi bet kuri valstybė narė norėdama nustatyti, ar prekėms galima taikyti lengvatinį režimą pagal kontraktinius arba autonominius prekybos režimus, suteikiančius tarifų lengvatas, kurios pagal GATT 1994 I straipsnio 1 dalį nėra numatytos.
3. Valstybės narės susitaria užtikrinti, kad:
a) joms priimant bendrojo taikymo administracinius sprendimus, reikalavimai, kurie turi būti įvykdyti, būtų aiškiai apibrėžiami; ypač:
i) tais atvejais, kai taikomas tarifų klasifikacijos pakeitimo kriterijus, tokiose lengvatinėse kilmės
taisyklėse ir visose tų taisyklių išimtyse turi būti aiškiai nurodytos tarifų nomenklatūros pozicijos ir subpozicijos, kurioms ši taisyklė skiriama,
ii) tais atvejais, kai taikomas ad valorem procentinis kriterijus, lengvatinėse kilmės taisyklėse turi taip pat būti nurodytas to procento apskaičiavimo būdas,
iii) tais atvejais, kai nurodyti gamybos ar perdirbimo operacijų kriterijai, turi būti detaliai aprašoma operacija, kuria nustatoma lengvatinė kilmė;
b) jų lengvatinės kilmės taisyklės pagrįstos pozityviu standartu. Lengvatinės kilmės taisyklės, nurodančios požymius, pagal kuriuos lengvatinė kilmė nenustatoma (negatyvus standartas), yra leidžiamos kaip pozityvaus standarto išaiškinimo dalis arba tam tikrais atvejais kai pozityvus lengvatinės kilmės nustatymas nėra reikalingas;
c) jų įstatymai, norminiai aktai ar bendrojo taikymo administraciniai sprendimai, susiję su lengvatinėmis kilmės taisyklėmis, yra skelbiami, jei atitinka GATT 1994 X straipsnio 1 dalies nuostatas arba yra jų objektas;
d) eksportuotojo, importuotojo ar bet kurio kito asmens, turinčio pagrįstą priežastį, prašymu kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 150 dienų7 po prašymo pateikimo, su sąlyga, kad buvo pateikti visi kiti reikalingi prašymo elementai, yra išduodami tai prekei suteikiamo lengvatinės kilmės vertinimo dokumentai. Prašymai atlikti tokį vertinimą turi būti priimami dar nepradėjus prekiauti ta preke ir gali būti priimami bet kada vėliau. Tokie vertinimai galioja trejus metus su sąlyga, kad faktus bei sąlygas, taip pat lengvatines kilmės taisykles, pagal kurias tie vertinimai buvo atlikti, tebegalima palyginti. Tokie vertinimai netenka galios, jeigu, atlikus peržiūrą, numatytą šio priedo 3 punkto f papunktyje, priimamas sprendimas, priešingas ankstesniam vertinimui, ir su sąlyga, kad apie tai iš anksto informuojamos suinteresuotos šalys. Tokie vertinimai pagal šio priedo 3 punkto g papunkčio nuostatas turi būti viešai skelbiami;
e) priimdamos savo lengvatinių kilmės taisyklių pakeitimus arba naujas lengvatines kilmės taisykles, valstybės narės netaiko tų pakeitimų atgaline tvarka ir kitaip nepažeidžia savo įstatymų ir norminių aktų;
f) kiekviena administracinė veikla, atliekama ryšium su kilmės apibrėžimu, gali būti skubiai peržiūrima teismine, arbitražo arba administracine tvarka arba teismuose, kurie yra nepriklausomi nuo institucijos, priimančios sprendimą dėl kilmės, kad sprendimui nebūtų daroma įtaka, galinti jį pakeisti ar panaikinti;
g) visa savo pobūdžiu konfidenciali informacija arba konfidencialiai teikiama informacija taikant lengvatines kilmės taisykles aptariamųjų institucijų yra traktuojama kaip griežtai konfidenciali, jos negalima atskleisti be atitinkamo asmens ar vyriausybės leidimo priklausomai nuo to, kas pateikia tokią informaciją, išskyrus tuos atvejus, kai tą informaciją atskleisti reikalaujama dėl teisminio proceso.
4. Valstybės narės susitaria skubiai pateikti Sekretoriatui savo lengvatines kilmės taisykles, įskaitant ir lengvatinių susitarimų, pagal kuriuos jos yra taikomos, sąrašą, teismo sprendimus, bendrojo taikymo administracinius sprendimus, susijusius su jų lengvatinėmis kilmės taisyklėmis, galiojančiomis tuo metu, kai įsigalioja PPO sutartis tai valstybei narei. Be to, valstybės narės susitaria kuo greičiau pateikti Sekretoriatui lengvatinių kilmės taisyklių pakeitimus ar naujas preferencinės kilmės taisykles. Gautos informacijos sąrašą galima gauti Sekretoriate. Sekretoriatas turi jį išplatinti valstybėms narėms.
______________
SUTARTIS DĖL IMPORTO LICENCIJOS IŠDAVIMO TVARKOS
Valstybės narės,
atsižvelgdamos į daugiašales derybas dėl prekybos,
siekdamos įgyvendinti GATT 1994 tikslus,
atsižvelgdamos į besivystančių šalių narių ypatingus prekybinius, plėtros ir finansinius poreikius,
pripažindamos automatinio importo licencijos išdavimo tam tikrais tikslais naudingumą ir tai, kad toks licencijos išdavimas neturėtų būti taikomas prekybai riboti,
pripažindamos, kad importo licencijos išdavimui galima taikyti priemones, priimtas pagal atitinkamas GATT 1994 nuostatas,
pripažindamos GATT 1994 nuostatas, galiojančias importo licencijos išdavimo tvarkai,
siekdamos užtikrinti, kad taikoma importo licencijos išdavimo tvarka neprieštarautų GATT 1994 principams ir įsipareigojimams,
pripažindamos, kad tarptautinės prekybos srautams gali būti trukdoma, jei importo licencijos išdavimo tvarka netinkama,
įsitikinusios, kad importo licencijos išdavimas, ypač neautomatinis importo licencijos išdavimas, turėtų būti įgyvendinamas skaidriai ir prognozuojamai,
pripažindamos, kad administracinės neautomatinio licencijos išdavimo procedūros neturėtų varžyti labiau, negu būtina administruojant tokią priemonę,
siekdamos supaprastinti ir padaryti skaidresnę administracinę tvarką ir praktiką, naudojamas tarptautinėje prekyboje, bei užtikrinti tokios tvarkos ir praktikos tinkamą bei nešališką taikymą,
siekdamos užtikrinti konsultacinį mechanizmą ir spartų, efektyvų bei nešališką ginčų, kylančių pagal šią Sutartį, sprendimą,
susitaria:
1 straipsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šioje Sutartyje importo licencijos išdavimas apibrėžiamas kaip administracinė tvarka1, taikoma veikiant importo licencijos išdavimo režimui, pagal kurį, norint importuoti prekes į importuojančios valstybės narės muitinės teritoriją, pirmiausia būtina pateikti prašymą ar kitus dokumentus (be muitinės reikalaujamų) atitinkamai institucijai, administruojančiai licencijos išdavimą.
2. Valstybės narės užtikrina, kad administracinė tvarka, taikoma įgyvendinant importo licencijos išdavimo režimą, neprieštarautų atitinkamoms GATT 1994 nuostatoms, įskaitant GATT 1994 priedus ir protokolus, kaip suprantama šioje Sutartyje, siekiant užkirsti kelią prekybos iškraipymams, galintiems atsirasti netinkamai taikant šią tvarką, ir atsižvelgiant į besivystančių šalių narių ekonominės plėtros tikslus, jų finansinius ir prekybinius poreikius.2
3. Importo licencijos išdavimo taisyklės turi būti neutralios ir administruojamos tinkamai ir nešališkai.
4. a). Taisyklės ir visa su prašymo pateikimu susijusi informacija, įskaitant informaciją apie asmenis, įmones bei institucijas, turinčias teisę pateikti tokius prašymus, taip pat licencijos išdavimą administruojančias institucijas, į kurias reikia kreiptis, ir prekių, kurioms reikia licencijų, sąrašus, turi būti paskelbti šaltiniuose, praneštuose Importo licencijos išdavimo komitetui, minimam 4 straipsnyje (toliau – „komitetui“) taip, kad vyriausybės3 ir prekiautojai galėtų su ta informacija susipažinti. Tokia informacija skelbiama, jei tik praktiškai įmanoma, likus 21 dienai iki reikalavimo įsigaliojimo, bet jokiu būdu ne vėliau kaip jo įsigaliojimo dieną. Apie visas licencijos išdavimo tvarkos taisyklių ar prekių, kurioms reikalaujama licencijų, sąrašo išimtis, leistinus nukrypimus ar pakeitimus taip pat turi būti skelbiama tuo pačiu būdu ir tais pačiais terminais, kaip nurodyta anksčiau. Tokių skelbimų kopijos turi taip pat būti pateiktos Sekretoriatui.
b) Valstybėms narėms, norinčioms pateikti komentarus raštu, turi būti sudarytos sąlygos, jei to prašoma, tuos komentarus ir aptarti; atitinkama valstybė narė turi rimtai atsižvelgti į šiuos komentarus ir aptarimo pastabas.
5. Prašymo formos ir prireikus prašymo pratęsti licenciją formos turi būti kuo paprastesnės. Prašyme gali būti reikalaujama tokių dokumentų ir informacijos, kurie laikomi būtinai reikalingi, kad tinkamai funkcionuotų licencijos išdavimo režimas.
6. Prašymo pateikimo tvarka ir prireikus prašymo pratęsti licenciją pateikimo tvarka turi būti kuo paprastesnė. Prašymų pateikėjams turi būti suteikiama pakankamai laiko, kad galėtų pateikti prašymą licencijai gauti. Jeigu yra nurodyta galutinė data, tas laikotarpis turėtų būti mažiausiai 21 diena su galimybe šį terminą pratęsti, jeigu per tą laikotarpį prašymų buvo gauta nepakankamai. Prašymų pateikėjai turėtų kreiptis ne daugiau kaip į vieną instituciją, administruojančią licencijas, dėl prašymo pateikimo. Kur tikrai reikalinga kreiptis daugiau kaip į vieną instituciją, administruojančią licencijas, prašymo pateikėjai turėtų kreiptis ne daugiau kaip į tris institucijas, administruojančias licencijas.
7. Nė vienas prašymas neturi būti atmetamas dėl neesminių dokumentacijos klaidų, kurios nekeičia pagrindinės prašymo esmės. Neturi būti skiriama jokia didesnė nuobauda negu paprasčiausias įspėjimas dėl dokumentacijoje ar procedūrose padarytos klaidos ar praleidimo, atsiradusio akivaizdžiai ne dėl sąmoningos apgaulės ar rimto aplaidumo.
8. Licencijuotos importuojamos prekės negali būti atmetamos dėl nedidelių nukrypimų nuo licencijoje nurodytos vertės, kiekio ar svorio, t. y. dėl skirtumų, atsiradusių gabenant, pakraunant, ar kitų nedidelių skirtumų, kurie prekyboje yra normalus reiškinys.
9. Užsienio valiuta sumokėti už licencijuotą importą turi būti leidžiama licencijos turėtojams tokiu pat pagrindu, kaip ir importuotojams prekių, kurioms importo licencijos nereikia.
10. Išimtims, susijusioms su saugumo sumetimais, galioja GATT 1994 XXI straipsnio nuostatos.
11. Šios Sutarties nuostatos nereikalauja, kad bet kuri valstybė narė atskleistų konfidencialią informaciją, kuri galėtų trukdyti užtikrinti įstatymų vykdymą ar kaip nors kitaip prieštarautų visuomenės interesams ar teisėtiems konkrečių įmonių, valstybinių ar privačių, komerciniams interesams.
2 straipsnis
AUTOMATINIS IMPORTO LICENCIJOS IŠDAVIMAS4
1. Automatinis importo licencijos išdavimas apibrėžiamas kaip importo licencijos išdavimas, kur prašymas gauti licenciją visada yra patenkinamas ir kuris atitinka šio straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimus.
2. Toliau pateiktos nuostatos5 kartu su 1 straipsnio 1-11 dalių bei šio straipsnio 1 dalies nuostatomis taikomos automatinio importo licencijos išdavimo tvarkai:
a) automatinis licencijos išdavimas negali būti administruojamas taip, kad darytų ribojantį poveikį importui, kuriam galioja automatinis licencijų išdavimas. Automatinio licencijos išdavimo tvarka turi būti laikoma daranti prekybai ribojantį poveikį, nebent, inter alia, jei:
i) visi asmenys, įmonės ar institucijos, kurios įvykdo visus importuojančios valstybės narės keliamus teisinius reikalavimus importo operacijoms, susijusioms su prekėmis, kurioms galioja automatinio licencijos išdavimo tvarka, turi tokias pat teises kreiptis dėl importo licencijų ir jas gauti;
ii) prašymai licenciją gauti gali būti pateikiami bet kurią darbo dieną prieš prekių muitinį patikrinimą;
iii) prašymai licenciją gauti, pateikti pagal reikalavimus ir reikiama forma, patenkinami iš karto juos gavus, per administracijos požiūriu įmanomą laiką, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų;
b) valstybės narės pripažįsta, kad automatinis importo licencijos išdavimas gali būti reikalingas, kai neįmanoma kita atitinkama tvarka. Automatinis importo licencijos išdavimas gali būti taikomas tol, kol vyrauja aplinkybės, dėl kurių tokia tvarka buvo įvesta, ir tol, kol tos tvarkos pagrindą sudarančių administracinių tikslų neįmanoma pasiekti tinkamesniu būdu.
3 straipsnis
NEAUTOMATINIS IMPORTO LICENCIJOS IŠDAVIMAS
1. Toliau pateiktos nuostatos kartu su 1 straipsnio 1-11 dalių nuostatomis yra taikomos neautomatinio importo licencijos išdavimo tvarkai. Neautomatinis importo licencijos išdavimas apibrėžiamas kaip importo licencijos išdavimas, kuriam netinka 2 straipsnio 1 dalies apibrėžimas.
2. Neautomatinis licencijos išdavimas neturi sukelti papildomo prekybos ribojamojo ar iškreipiamojo poveikio importui, negu tas, kurį sąlygoja tų apribojimų įvedimas. Neautomatinio importo licencijos išdavimo tvarkos apimtis ir trukmė atitinka priemonę, kuriai įgyvendinti ta tvarka naudojamasi, ir negali būti administraciškai labiau varžanti, negu būtina tą priemonę taikant.
3. Jeigu licencijų reikalaujama kitais, ne kiekybinių apribojimų tikslais, valstybė narė paskelbia pakankamai informacijos, kad kitos valstybės narės ir prekiautojai žinotų licencijų suteikimo ir/arba paskirstymo pagrindą.
4. Jeigu valstybė narė suteikia galimybę asmenims, įmonėms ar institucijoms prašyti išimčių ar leidimo nukrypti nuo licencijos išdavimo reikalavimų, tokia valstybė narė turi šį faktą įtraukti į informaciją, skelbiamą pagal 1 straipsnio 4 dalį, kartu su informacija apie tai, kaip tokį prašymą pateikti, ir, kiek įmanoma, nurodyti aplinkybes, kuriomis prašymai būtų svarstomi.
5. a). Bet kurios valstybės narės, suinteresuotos prekyba atitinkama preke, prašymu, valstybės narės pateikia visą reikalingą informaciją apie:
i) apribojimų administravimą;
ii) importo licencijas, suteiktas per pastarąjį laikotarpį;
iii) tokių licencijų pasiskirstymą tarp šalių tiekėjų;
iv) kur įmanoma, statistinius importo duomenis (t. y. natūrine ir/arba vertine išraiška) tų prekių, kurioms reikia importo licencijų. Iš besivystančių šalių narių papildomų administracinių ar finansinių įsipareigojimų šiuo klausimu nereikalaujama.
b) valstybės narės, kvotas administruojančios licencijomis, paskelbia bendrą skiriamų kvotų, pagal kiekį ir/arba vertę, dydį, kvotų galiojimo pradžios ir pabaigos datą, taip pat visus su tuo susijusius pasikeitimus, įvykusius per 1 straipsnio 4 dalyje nurodytą laiką ir taip, kad vyriausybės ir prekiautojai galėtų su tokia informacija susipažinti;
c) paskirstant kvotas tarp tiekiančių šalių valstybė narė, taikanti apribojimus, nedelsdama informuoja kitas valstybes nares, suinteresuotas tiekti atitinkamą prekę, apie tuo metu skirstomos kvotos dalis pagal kiekį ar vertę atskiroms tiekiančioms šalims, ir šią informaciją ta valstybė narė skelbia per 1 straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį ir taip, kad vyriausybės ir prekiautojai galėtų su tokia informacija susipažinti;
d) kai susiklosto padėtis, verčianti nustatyti ankstesnę kvotų galiojimo pradžios datą, informacija, nurodyta 1 straipsnio 4 dalyje, turi būti paskelbta per 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą laikotarpį ir taip, kad vyriausybės ir prekiautojai galėtų su ta informacija susipažinti;
e) visi asmenys, įmonės ir institucijos, kurios įvykdo teisinius ir administracinius importuojančios valstybės narės reikalavimus, turi turėti vienodas teises kreiptis dėl licencijos ir būti svarstomos licencijai gauti. Jeigu prašymas išduoti licenciją nepatenkinamas, prašytojui prašant turi būti paaiškinama priežastis, kodėl neišduota ir suteikiama teisė į apeliaciją ar peržiūrą laikantis importuojančios valstybės narės įstatymų ir licencijos išdavimo tvarkos;
f) prašymų svarstymo laikotarpis, išskyrus atvejus, kai yra nuo valstybės narės nepriklausomų kliūčių, neturi būti ilgesnis kaip 30 dienų, jeigu prašymai svarstomi gavimo eiliškumo, t. y. pagal principą „pirmas atėjęs pirmas aptarnaujamas“, ir ne ilgesnis kaip 60 dienų, jeigu visi prašymai svarstomi vienu metu. Šiuo atveju laikotarpis, skirtas prašymams apsvarstyti, turi būti skaičiuojamas nuo kitos dienos, pasibaigus paskelbto prašymų padavimo terminui;
g) licencijos galiojimo terminas turi būti nustatytas pagrįstai, bet ne per trumpas, kad nesutrukdytų importui. Licencijos galiojimo terminas netrukdo importui iš tolimų vietų, išskyrus atskirus atvejus, kai reikia, kad importuojamos prekės atitiktų nenumatytus trumpalaikius reikalavimus;
h) administruodama kvotas valstybė narė netrukdo importuoti pagal išduotas licencijas ir netrukdo visiškai išnaudoti kvotas;
i) išduodamos licencijas valstybės narės atsižvelgia į pageidavimą išduoti licencijas ekonomiškai naudingiems prekių kiekiams;
j) paskirstydama licencijas valstybė narė atsižvelgia į besikreipiančios šalies importo lygį. Šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar praeityje besikreipiančiai šaliai išduotos licencijos buvo visiškai išnaudotos per atitinkamą nustatytą laikotarpį. Jeigu licencijos nebuvo visiškai išnaudotos, valstybė narė išnagrinėja neišnaudojimo priežastis ir atsižvelgia į jas, skirstydama naujas licencijas. Į tai turėtų būti kreipiamas dėmesys ir užtikrinant pagrįstą licencijų paskirstymą naujiems importuotojams, atsižvelgiant į pageidavimą išduoti licencijas ekonomiškai naudingiems prekių kiekiams. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas importuotojams, įvežantiems prekes, kurių kilmės šalis yra besivystanti šalis narė, ypač mažiausiai išsivysčiusi šalis narė;
k) tais atvejais, kai kvotos administruojamos licencijomis, kurios nėra paskirstytos tarp šalių tiekėjų, licencijos turėtojai6 gali laisvai pasirinkti importo šaltinius. Jeigu licencijos skirstomos tarp šalių tiekėjų, licencijoje aiškiai nurodoma šalis arba šalys;
l) taikant 1 straipsnio 8 dalį, kompensaciniai patikslinimai gali būti daromi ateityje skirstant licencijas, jeigu importo kiekis buvo didesnis už nurodytą išduotoje licencijoje.
4 straipsnis
INSTITUCIJOS
Šiuo įsteigiamas Importo licencijos išdavimo komitetas, susidedantis iš kiekvienos valstybės narės atstovų. Komitetas išsirenka savo pirmininką ir vicepirmininką, pats renkasi tada, kai būtina suteikti valstybėms narėms galimybę konsultuotis visais klausimais, susijusiais su šios Sutarties veikimu bei jos tikslų siekimu.
5 straipsnis
NOTIFIKAVIMAS
1. Valstybės narės, įvedančios licencijos išdavimo tvarką arba darančios tos tvarkos pakeitimus, praneša komitetui per 60 dienų nuo paskelbimo dienos.
2. Pranešimuose apie licencijos išdavimo tvarkos įvedimą turi būti tokia informacija:
a) prekių, kurioms taikoma licencijos išdavimo tvarka, sąrašas;
b) kontaktinis punktas pasiteiravimui dėl kriterijų licencijai gauti atitikties;
c) nurodytos institucijos, administruojančios licencijos išdavimą, kurioms pateikiami prašymai;
d) skelbimo, kur buvo paskelbta licencijos išdavimo tvarka, data ir pavadinimas;
e) nuoroda, ar pagal 2 ir 3 straipsnių apibrėžimus, licencijos išdavimas yra automatinis ar neautomatinis;
f) jei licencijos išdavimo tvarka automatinė – jos administraciniai tikslai;
g) jei licencijos išdavimo tvarka neautomatinė – nurodyta priemonė, įgyvendintina licencijos išdavimo tvarka,
h) jeigu galima apytikriai apskaičiuoti, tikėtina licencijos išdavimo trukmė, o jeigu ne, priežastis, dėl kurios tokios informacijos pateikti neįmanoma.
3. Pranešimuose apie licencijos išdavimo tvarkos pasikeitimus nurodomi šie anksčiau išdėstyti punktai, jeigu juose atsiranda pasikeitimų.
4. Valstybės narės praneša Komitetui apie skelbimą (-us), kuriame (-iuose) bus paskelbta informacija, reikalaujama pagal 1 straipsnio 4 dalį.
5. Kiekviena suinteresuota valstybė narė, kuri mano, kad kita valstybė narė nepranešė licencijos išdavimo tvarkos ar jos pakeitimų pagal šio straipsnio 1-3 dalių nuostatas, gali į tai atkreipti tos valstybės narės dėmesį. Jeigu po to nedelsiant pranešimas nepateikiamas, toji valstybė narė gali pati pranešti licencijos išdavimo tvarką ar jos pakeitimus, įskaitant visą atitinkamą ir prieinamą informaciją.
6 straipsnis
KONSULTACIJOS IR GINČŲ SPRENDIMAS
Konsultacijos ir ginčų dėl bet kokios įtakos šios Sutarties veikimui sprendimas turi būti įtrauktas į GATT 1994 XXII ir XXIII straipsnių nuostatas, išplėstas ir taikomas pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo.
7 straipsnis
PERŽIŪRA
1. Prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per dvejus metus komitetas peržiūri šios Sutarties veikimą ir įgyvendinimą, atsižvelgdamas į jos tikslus bei joje išdėstytas teises ir pareigas.
2. Kaip pagrindą peržiūrai Sekretoriatas parengia faktinę ataskaitą, pasiremdamas informacija, pateikta pagal 5 straipsnį, atsakymus į metinius klausimynus apie importo licencijos išdavimo tvarką7 ir kitą atitinkamą patikimą informaciją, kuri yra jam (Sekretoriatui) prieinama. Šioje ataskaitoje pateikiama anksčiau minimos informacijos santrauka, ypač nurodant pokyčius ar patobulinimus, atliktus peržiūros periodu, ir įtraukiant visą kitą informaciją, kurią numato komitetas.
3. Valstybės narės įsipareigoja išsamiai ir skubiai atsakyti į metinius klausimynus apie importo licencijos išdavimo tvarką.
4. Komitetas informuoja Prekybos prekėmis tarybą apie tokių peržiūrų periodu atliktus patobulinimus.
8 straipsnis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Išlygos
1. Išlygos negali būti taikomos jokiai šios Sutarties nuostatai be kitų valstybių narių sutikimo.
Nacionaliniai įstatymai
2. a). Ne vėliau kaip PPO sutarties įsigaliojimo valstybėje narėje dieną kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos įstatymų norminiai aktai ir kiti teisės aktai atitinka šios Sutarties nuostatas.
b) Kiekviena valstybė narė informuoja komitetą apie visus savo įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su šia Sutartimi,
pasikeitimus bei apie pasikeitimus šių įstatymų ir kitų teisės aktų administravime.
SUTARTIS DĖL SUBSIDIJŲ IR KOMPENSACINIŲ PRIEMONIŲ
Valstybės narės susitaria:
I dalis: BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
SUBSIDIJOS APIBRĖŽIMAS
1.1. Šioje Sutartyje laikoma, kad subsidija egzistuoja, jeigu:
a) 1). yra teikiama vyriausybės ar kitos valstybės institucijos, esančios tos valstybės narės teritorijoje (šioje Sutartyje vadinamos „vyriausybe“), finansinė parama, t. y. kai:
i) vyriausybė tiesiogiai skiria lėšų (pvz., teikia
dotacijas, paskolas ar daro įnašus į akcinį kapitalą), taip pat sudaro sąlygas potencialiam tiesioginiam lėšų suteikimui ar įsipareigojimų trečiosioms sandorio šalims perėmimui (pvz., teikia paskolų garantijas),
i) vyriausybės pajamų, kurios kitaip būtų privalomos, yra atsisakoma arba jos nerenkamos (pvz., mokesčių mokėjimo nuolaidos ir kitos fiskalinės lengvatos)1,
iii) vyriausybė perka arba tiekia prekes ar teikia paslaugas, nebūdingas bendrajai infrastruktūrai,
iv) vyriausybė skiria lėšų tam tikram finansavimo mechanizmui arba patiki ar nurodo privačiam subjektui atlikti vieną ar kelias šio straipsnio 1 dalies a punkto i-iii papunkčiuose nurodytas funkcijas, kurios paprastai priklauso vyriausybei ir kurių atlikimo praktika iš esmės nesiskiria nuo praktikos, kurios paprastai laikosi vyriausybės; arba
a) 2). bet kokia forma teikia paramą pajamoms ar kainoms palaikyti, kaip apibūdinta GATT 1994 XVI straipsnyje; ir
b) dėl suteiktos pagalbos gaunama naudos.
1.2. Subsidijai, kaip ji apibūdinama šio straipsnio 1 dalyje, taikomos II dalies nuostatos arba III ar V dalies nuostatos, jeigu pagal 2 straipsnio nuostatas tokia subsidija yra specifinė.
2 straipsnis
SPECIFIŠKUMAS
2.1. Norint nustatyti, ar subsidija, apibūdinta 1 straipsnio 1 dalyje, yra specifinė įmonei, pramonės šakai ar įmonių arba pramonės šakų grupei (šioje Sutartyje vadinamoms „tam tikros įmonės“), priklausančioms subsidijas teikiančios institucijos jurisdikcijai, galioja šie principai:
a) subsidija yra specifinė, jeigu subsidijas teikianti institucija ar teisės aktai, kuriais subsidijas teikianti institucija vadovaujasi, aiškiai nustato galimybę gauti subsidiją tik tam tikroms įmonėms;
b) jeigu subsidijas teikianti institucija ar teisės aktai, kuriais subsidijas teikianti institucija vadovaujasi, nustato objektyvius kriterijus ar sąlygas2 subsidijai gauti ir jos dydį, ji nelaikoma specifine tuo atveju, kai subsidija gaunama automatiškai, o kriterijų ir sąlygų yra griežtai laikomasi; kriterijai ir sąlygos turi būti aiškūs iš įstatymų, kitų teisės aktų ar kitų oficialių dokumentų, kad juos būtų galima patikrinti;
c) tuo atveju, jeigu, nepaisant kokio nors nespecifiškumo pasireiškimo, atsirandančio taikant šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose išdėstytus principus, yra pagrindo manyti, kad subsidija faktiškai gali būti specifinė, gali būti atsižvelgiama ir į kitus veiksnius; veiksniai yra tokie: subsidijų programa naudojasi ribotas tam tikrų įmonių skaičius, ja dažniausiai naudojasi tik tam tikros įmonės, neproporcingai didelės subsidijos suteikiamos tik tam tikroms įmonėms, ir metodas, kuriuo vadovavosi subsidijas skirianti institucija, priimdama sprendimą skirti subsidiją.3 Taikant šį punktą, reikia atsižvelgti į ekonominės veiklos, priklausančios subsidijas teikiančios institucijos jurisdikcijai, įvairovę, taip pat į tai, kiek laiko veikė subsidijų programa.
2.2. Subsidija, kuri suteikiama tik konkrečioms įmonėms, esančioms apibrėžtame geografiniame regione, priklausančiame subsidijas teikiančios institucijos jurisdikcijai, yra specifinė. Susitariama, kad bet kokio lygio valstybės institucijų, turinčių galią tai daryti, bendrai taikomų mokesčių tarifų nustatymas ar keitimas šioje Sutartyje nelaikomas specifine subsidija.
2.3. Kiekviena subsidija, atitinkanti 3 straipsnio nuostatas, laikoma specifine.
2.4. Bet koks specifiškumo nustatymas pagal šio straipsnio nuostatas turi būti akivaizdžiai paremtas tai patvirtinančiais įrodymais.
II dalis: DRAUDŽIAMOS SUBSIDIJOS
3 straipsnis
DRAUDIMAS
3.1. Išskyrus Sutartyje dėl žemės ūkio nurodytus atvejus, 1 straipsnyje apibūdintos subsidijos yra draudžiamos, jei tai yra:
a) subsidijos, kurių suteikimo vienintelė arba viena iš kelių sąlygų, nustatytų teisės akte ar faktiškų4, yra eksportas, įskaitant subsidijas, įrašytas I priede5;
b) subsidijos, kurių suteikimo vienintelė arba viena iš kelių sąlygų yra vietinių prekių vartojimo pirmenybė, palyginti su importuojamomis prekėmis.
3.2. Valstybė narė neteikia ir nepalaiko šio straipsnio 1 dalyje minėtų subsidijų.
4 straipsnis
TEISĖS GYNIMO BŪDAI
4.1. Kai valstybė narė turi pagrindo manyti, kad kita valstybė narė teikia ar naudoja draudžiamą subsidiją, ta valstybė narė gali prašyti konsultacijų su tokias subsidijas teikiančia valstybe nare.
4.2. Prašant konsultacijų pagal šio straipsnio 1 dalį, pridedamas pareiškimas dėl turimų įrodymų apie tokių subsidijų egzistavimą ir pobūdį.
4.3. Gavusi prašymą konsultuotis pagal šio straipsnio 1 dalį, valstybė narė, įtariama teikianti ar naudojanti tokias subsidijas, kuo skubiau pradeda konsultuotis. Konsultacijų tikslas – išsiaiškinti padėties faktus ir priimti abipusiškai priimtiną sprendimą.
4.4. Jeigu per 30 dienų6 nuo prašymo dėl konsultacijų pateikimo dienos nepriimamas joks abi puses tenkinantis sprendimas, kiekviena valstybė narė, esanti tokių konsultacijų šalimi, gali šiuo reikalu kreiptis į Ginčų sprendimo tarybą (DSB), kad būtų nedelsiant sudaryta kolegija, jeigu DSB konsensuso būdu nenusprendžia kolegijos nesudaryti.
4.5. Sudarius kolegiją, ji gali prašyti Nuolatinės ekspertų grupės7 ((šioje Sutartyje vadinamos „PGE“) pagalbos nustatant, ar svarstoma priemonė yra draudžiamoji subsidija. Jei to prašoma, PGE nedelsdama susipažįsta su svarstomos priemonės egzistavimo ir pobūdžio įrodymais ir suteikia taikančiai ar naudojančiai priemonę valstybei narei galimybę įrodyti, kad svarstomoji priemonė nėra draudžiama subsidija. PGE pateikia savo išvadas kolegijai per kolegijos nustatytą laikotarpį. PGE išvadas, ar svarstoma priemonė yra draudžiama subsidija, ar ne, kolegija turi priimti be pakeitimų.
4.6. Kolegija pateikia savo galutinę ataskaitą ginčo šalims. Ataskaita nusiunčiama visoms valstybėms narėms per 90 dienų nuo kolegijos sudarymo ir jos kompetencijos nustatymo dienos.
4.7. Jeigu nustatoma, kad svarstoma priemonė yra draudžiama subsidija, kolegija rekomenduoja subsidijuojančiajai valstybei narei nedelsiant atšaukti tokią subsidiją. Tokiu atveju kolegija savo rekomendacijoje nurodo terminą, per kurį subsidija privalo būti atšaukta.
4.8. Per 30 dienų nuo ataskaitos pateikimo visoms valstybėms narėms ataskaitą turi patvirtinti DSB, jeigu kuri nors ginčo šalis oficialiai nepraneša DSB apie savo sprendimą pateikti apeliaciją arba jeigu DSB vienbalsiai nenusprendžia netvirtinti ataskaitos.
4.9. Jeigu kolegijos ataskaita apskundžiama, Apeliacinis komitetas priima sprendimą per 30 dienų nuo tos dienos, kai ginčo šalis oficialiai praneša apie ketinimą apeliuoti. Jeigu Apeliacinis komitetas mano, kad negalės pateikti savo sprendimo per 30 dienų, jis raštu informuoja DSB apie delsimo priežastis ir nurodo apytikslį laiką, per kurį jis galės pateikti savo ataskaitą. Tas laikotarpis jokiu būdu negali viršyti 60 dienų. Apeliacinę ataskaitą tvirtina DSB ir besąlygiškai priima ginčo šalys, jeigu DSB per 20 dienų nuo ataskaitos įteikimo valstybėms narėms konsensusu nenusprendžia ataskaitos netvirtinti.8
4.10. Jeigu DSB rekomendacijos nevykdomos per kolegijos nustatytą terminą, kuris prasideda nuo tos dienos, kai patvirtinama kolegijos ataskaita arba Apeliacinio komiteto ataskaita, DSB besiskundžiančiajai valstybei narei suteikia įgaliojimus imtis atitinkamų9 kontrpriemonių, jeigu DSB nėra konsensusu nusprendusi prašymą atmesti.
4.11. Jeigu ginčo šalis prašo arbitražo pagal Susitarimo dėl ginčų sprendimo (DSU) 22 straipsnio 6 dalį, arbitražas nustato, ar tokios kontrpriemonės yra tinkamos.10
4.12. Ginčams pagal šį straipsnį spręsti, išskyrus terminus, konkrečiai nurodytus šiame straipsnyje, taikoma pusė nurodyto termino, numatyto tokiems ginčams spręsti pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo.
III dalis: KOMPENSUOTINOS SUBSIDIJOS
5 straipsnis
NEIGIAMAS POVEIKIS
Nė viena valstybė narė, naudodamasi kokiomis nors 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis subsidijomis, neturėtų daryti neigiamo poveikio kitos valstybės narės interesams, t. y.:
a) žalos vietinei kitos valstybės narės pramonei11,
b) panaikinti arba sumažinti naudą, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai gautų kita valstybė narė pagal GATT 1994, o ypač naudą iš nuolaidų, „įšaldytų“ pagal GATT 1994 II straipsnį12
c) didelės žalos kitos valstybės narės interesams13
Šis straipsnis negalioja subsidijoms, taikomoms žemės ūkio produktams, kaip nustatyta Sutarties dėl žemės ūkio 13 straipsnyje.
6 straipsnis
DIDELĖ ŽALA
6.1. Didelė žala, kaip apibūdinta 5 straipsnio c punkte, nustatoma tais atvejais, kai:
a) visas ad valorem14 prekės subsidijavimas yra didesnis negu 5 procentai15
b) subsidijos yra skirtos įmonių veiklos nuostoliams, kuriuos patiria pramonė, padengti;
c) subsidijos yra skirtos įmonių veiklos nuostoliams, kuriuos patiria įmonė, padengti, išskyrus vienkartines priemones, kurios yra nekartojamos ir negali būti pakartotinai taikomos tai pačiai įmonei ir kurios teikiamos tik siekiant duoti laiko ilgalaikiams sprendimams priimti ir išvengti aštrių socialinių problemų;
d) yra tiesiogiai atleidžiama nuo skolos, t. y. atleidžiama nuo skolos valstybei, ir teikiamos dotacijos, skirtos padengti skolos apmokėjimą.16
6.2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, jeigu subsidijuojanti valstybė narė įrodo, kad ginčijama subsidija nesukėlė jokio poveikio pagal šio straipsnio 3 dalį, tai nelaikoma rimta žala.
6.3. Didelė žala, kaip apibūdinta 5 straipsnio c punkte, gali būti nustatoma visais tais atvejais, kai yra vienas ar keli toliau išdėstyti elementai:
a) subsidijos poveikis yra trukdymas importuoti panašias kitos valstybės narės prekes į subsidijuojančios valstybės narės rinką arba tokio importo perkėlimas/nukreipimas kitur;
b) subsidijos poveikis yra trukdymas eksportuoti panašias kitos valstybės narės prekes iš trečiosios šalies rinkos arba tokio eksporto perkėlimas/nukreipimas kitur;
c) subsidijos poveikis yra didelis subsidijuojamos prekės kainos sumažinimas, palyginti su kitos valstybės narės panašių prekių kaina toje pačioje rinkoje, arba pastebimas kainos suvaržymas, kainos kritimas ar nuostolingas išpardavimas toje pačioje rinkoje;
d) subsidijos poveikis yra padidėjusi subsidijuojančios valstybės narės subsidijuojamo pirminio produkto ar prekės rinkos dalis pasaulinėje prekyboje17, palyginti su rinkos dalies vidurkiu, kurį ta šalis turėjo ankstesniu trejų metų laikotarpiu, ir kad tas rinkos dalies didėjimas yra nuoseklus tuo laikotarpiu, kai subsidijos buvo teikiamos.
6.4. Šio straipsnio 3 dalies b punkte eksporto perkėlimas arba eksporto trukdymas yra visi atvejai, kai pagal 6 straipsnio 7 dalies nuostatas buvo įrodyta, kad įvyko atitinkamos rinkos dalies pasikeitimas nesubsidijuojamos panašios prekės nenaudai (per tam tikrą atsiskaitomąjį laikotarpį, pakankamą parodyti aiškias tiriamos prekės rinkos plėtojimosi kryptis, kuris įprastomis aplinkybėmis turėtų būti ne trumpesnis kaip vieneri metai). „Atitinkamos rinkos dalies pasikeitimas“ reiškia, kad situacija yra tokia: a) subsidijuojamos prekės rinkos dalis padidėjusi; b) subsidijuojamos prekės rinkos dalis išlieka nepakitusi tomis aplinkybėmis, kuriomis, jeigu nebūtų subsidijuojama, ji būtų sumažėjusi; c) subsidijuojamos prekės rinkos dalis mažėja, tačiau lėčiau, negu būtų mažėjusi, jeigu nebūtų subsidijuojama.
6.5. Šio straipsnio 3 dalies c punkte kainos sumažinimas tai visi atvejai, kai kainos sumažinimas įrodomas lyginant subsidijuojamos prekės kainas su nesubsidijuojamos panašios prekės, tiekiamos į tą pačią rinką, kainomis. Lyginama turi būti tuo pačiu prekybos lygiu ir naudojant palyginamą laikotarpį bei atsižvelgiant į visus veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos kainų palyginimui. Tačiau jeigu toks tiesioginis palyginimas yra neįmanomas, kainų sumažinimas gali būti įrodomas remiantis vidutinėmis eksporto vienetų kainomis.
6.6. Kiekviena valstybė narė, kurios rinkai įtariama padaryta žala, pagal V priedo 3 dalies nuostatas turi pateikti ginčo, kilusio pagal 7 straipsnį, šalims ir kolegijai, įsteigtai pagal 7 straipsnio 4 dalį, visą atitinkamą informaciją, kuri gali būti gauta, apie ginčo šalių rinkos dalies pasikeitimą, taip pat apie tiriamųjų prekių kainas.
6.7. Perkėlimas ar trukdymas nereiškia, kad padaryta didelė žala, apibūdinta šio straipsnio 3 dalyje, jeigu tam tikru laikotarpiu susiklosto kuri nors iš šių aplinkybių18:
a) panašios prekės eksporto iš besiskundžiančios valstybės narės ar importo iš besiskundžiančios valstybės narės į trečiosios šalies rinką draudimas ar apribojimas;
b) importuojančios vyriausybės, turinčios prekybos monopolį ar valstybinę prekybą tiriamąja preke, sprendimas perkelti nekomerciniais tikslais importą iš besiskundžiančios valstybės narės į kitą šalį ar šalis;
c) stichinės nelaimės, streikai, transporto sutrikimai bei kitos force majeure aplinkybės, darančios esminį poveikį prekės, kurią galima eksportuoti iš besiskundžiančios valstybės narės, gamybai, kokybei, kiekybei ar kainoms;
d) susitarimų, apribojančių eksportą iš besiskundžiančios valstybės narės, egzistavimas;
e) savanoriškas tiriamosios prekės eksporto iš besiskundžiančios valstybės narės sumažinimas (be kita ko, įskaitant padėtį, kai besiskundžiančios valstybės narės įmonės savarankiškai perkelia šios prekės eksportą į naujas rinkas);
f) standartų ir kitų reglamentuojančių normų neatitikimas importuojančioje šalyje.
6.8. Jeigu nėra šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, didelės žalos darymo faktas turi būti nustatomas kolegijai pateiktos arba jos pačios gautos informacijos pagrindu, įskaitant ir informaciją, pateiktą pagal V priedo nuostatas.
6.9. Šis straipsnis netaikomas subsidijoms, teikiamoms žemės ūkio produktams pagal Sutarties dėl žemės ūkio 13 straipsnį.
7 straipsnis
TEISĖS GYNIMO BŪDAI
7.1. Išskyrus atvejus, numatytus Sutarties dėl žemės ūkio 13 straipsnyje, jeigu kuri nors valstybė narė turi pagrindo manyti, kad kitos valstybės narės teikiamos ar naudojamos subsidijos, minimos 1 straipsnyje, daro žalą jos vietinei pramonei, lemia nuolaidų ar įsipareigojimų panaikinimą ar sumažinimą ar daro didelę žalą, tokia valstybė narė gali prašyti konsultacijų su ta kita valstybe nare.
7.2. Prie prašymo konsultuotis pridedamas pareiškimas dėl turimų įrodymų, liudijančių a) tiriamosios subsidijos egzistavimo faktą bei jos pobūdį ir b) žalą, padarytą vietinei pramonei arba nuolaidų ar įsipareigojimų panaikinimą ar sumažinimą, arba didelę žalą19, padarytą konsultacijų prašančios valstybės narės interesams.
7.3. Gavusi prašymą konsultuotis pagal šio straipsnio 1 dalį, valstybė narė, įtariama teikianti ar naudojanti tiriamąsias subsidijas, kuo skubiau pradeda konsultuotis. Konsultacijų tikslas yra išsiaiškinti susiklosčiusios situacijos faktus ir surasti abipusiškai priimtiną sprendimą.
7.4. Jeigu konsultuojantis per 60 dienų20 nepriimamas abi šalis tenkinantis sprendimas, bet kuri valstybė narė, esanti tokių konsultacijų šalimi, gali pateikti svarstomą atvejį DSB, kad būtų sudaryta kolegija, nebent DSB konsensusu nusprendžia kolegijos nesudaryti. Kolegijos sudėtis ir jos kompetencija turi būti nustatomos per 15 dienų nuo jos sudarymo dienos.
7.5. Kolegija susipažįsta su svarstomu atveju ir pateikia galutinę ataskaitą ginčo šalims. Ataskaita turi būti išplatinama visoms valstybėms narėms per 120 dienų nuo kolegijos sudarymo ir jos kompetencijos nustatymo dienos.
7.6. Per 30 dienų nuo kolegijos ataskaitos išplatinimo visoms valstybėms narėms ataskaita turi patvirtinti DSB21, nebent kuri nors iš ginčo šalių oficialiai praneša DSB apie savo sprendimą pateikti apeliaciją arba DSB konsensusu nusprendžia ataskaitos netvirtinti.
7.7. Jeigu dėl kolegijos ataskaitos yra pateikiama apeliacija, Apeliacinis komitetas priima sprendimą per 60 dienų nuo tos dienos, kai ginčo šalis oficialiai praneša apie savo ketinimą apeliuoti. Jeigu Apeliacinis komitetas mano negalėsiąs pateikti savo ataskaitos per 60 dienų, jis raštu informuoja DSB apie tokio delsimo priežastis ir apytiksliai nurodo, kada ataskaita bus pateikta. Jokiu būdu procesas negali trukti ilgiau kaip 90 dienų. Ataskaitą dėl apeliacijos tvirtina DSB ir besąlygiškai priima ginčo šalys, jeigu per 20 dienų nuo ataskaitos įteikimo valstybėms narėms DSB konsensuso būdu nenusprendžia ataskaitos netvirtinti.22
7.8. Jeigu patvirtinama kolegijos arba Apeliacinio komiteto ataskaita, kurioje nustatyta, kad tam tikros subsidijos yra sukėlusios neigiamą poveikį kitos valstybės narės interesams, kaip apibūdinta 5 straipsnyje, tokią subsidiją teikianti arba ją naudojanti valstybė narė imasi atitinkamų priemonių tam neigiamam poveikiui pašalinti arba nutraukia subsidijos teikimą.
7.9. Tais atvejais, kai valstybė narė per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai DSB patvirtina kolegijos ataskaitą arba Apeliacinio komiteto ataskaitą, nesiima atitinkamų priemonių neigiamam subsidijos poveikiui pašalinti ir nenutraukia subsidijos teikimo, ir jeigu nesusitariama dėl kompensacijos, DSB, jeigu konsensuso būdu nenusprendžiama prašymą atmesti, besiskundžiančiai valstybei narei suteikia teisę imtis kontrpriemonių, atitinkančių nustatyto neigiamo poveikio pobūdį ir dydį.
7.10. Tuo atveju, kai ginčo šalis prašo arbitražo, kaip numatyta Susitarimo dėl ginčų sprendimo 22 straipsnio 6 dalyje, arbitras nustato, ar kontrpriemonės atitinka nustatyto neigiamo poveikio pobūdį ir dydį.
IV dalis: NEKOMPENSUOTINOS SUBSIDIJOS
8 straipsnis
NEKOMPENSUOTINŲ SUBSIDIJŲ NUSTATYMAS
8.1. Šios subsidijos laikomos nekompensuotinomis23:
a) subsidijos, kurios pagal 2 straipsnio apibrėžimą nėra specifinės;
b) subsidijos, kurios pagal 2 straipsnio apibrėžimą yra specifinės, tačiau atitinka visas sąlygas, nustatytas toliau išdėstytuose šio straipsnio 2 dalies a, b ar c punktuose.
8.2. Nepaisant III ir V dalių nuostatų, šios subsidijos laikomos nekompensuotinomis:
a) parama mokslo tiriamajai veiklai, kurią atlieka įmonės arba aukštojo mokslo ar tyrimo įstaigos pagal sutartis su įmonėmis, jeigu:24, 25,26 ši parama padengia27 ne daugiau kaip 75 procentus pramoninių tyrimų28 išlaidų ar 50 procentų ikikonkurencinės plėtros29,30 išlaidų ir yra skirta padengti tik:
i) personalo (mokslininkų, techninių ar aptarnaujančių darbuotojų, dirbančių tik mokslo tiriamojoje veikloje) išlaidas;
ii) instrumentų, įrengimų, žemės ir pastatų, nuolatos naudojamų tik mokslo tiriamojoje veikloje (išskyrus, kai jie naudojami komerciniais pagrindais), išlaidas;
iii) konsultacijų ir joms lygiaverčių paslaugų, susijusių tik mokslo tiriamąja veikla, įskaitant tyrimų, techninių žinių, patentų pirkimą ir pan., išlaidas;
iv) pridėtinėms išlaidoms, papildomai susidariusioms dėl mokslo tiriamosios veiklos;
v) kitoms einamosioms išlaidoms (žaliavoms įsigyti ir pan.), tiesiogiai susidariusioms dėl mokslo tiriamosios veiklos;
b) parama valstybės narės teritorijoje esantiems regionams, kurių ekonomikos padėtis nepalanki, suteikiama pagal bendrą regioninės plėtros sistemą31, kuri yra nespecifinė (kaip apibūdinta 2 straipsnyje) tokią paramą galintiems gauti regionams, jei tenkinamos sąlygos, kad:
i) kiekvienas regionas, kurio ekonomikos padėtis nepalanki, turi būti tiksliai apibrėžtas vientisas geografinis rajonas, kurio ekonominis ir administracinis identiškumas gali būti nustatytas;
ii) regiono ekonomikos padėtis yra nepalanki vertinant pagal neutralius ir objektyvius kriterijus32, rodančius, kad regiono sunkumai atsiranda ne dėl trumpalaikių aplinkybių; šie kriterijai turi būti aiškūs iš įstatymų, kitų teisės aktų ar kitų oficialių dokumentų, kad juos būtų galima patikrinti;
iii) ekonomikos plėtros įvertinimo kriterijai turi atspindėti bent vieną iš šių rodiklių: – vidutinės vieno gyventojo ar namų ūkio pajamos arba BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, turi būti ne didesni kaip 85 procentai aptariamosios teritorijos šių rodiklių vidurkio, – nedarbo lygis turi sudaryti ne mažiau kaip 110 procentų aptariamosios teritorijos šio rodiklio vidurkio, skaičiuojamų per trejų metų laikotarpį; tačiau šie rodikliai gali būti sudėtiniai bei gali apimti ir kitus veiksnius;
c) parama, teikiama modernizuoti eksploatuojamus įrenginius33, kad šie atitiktų įstatymų ir/ar kitų teisės aktų nustatytus naujus aplinkos apsaugos reikalavimus, numatančius įmonėms griežtesnius apribojimus ir finansinius įpareigojimus, jei tenkinamos sąlygos, kad parama:
i) yra vienkartinė priemonė;
ii) ne didesnė kaip 20 procentų visų modernizavimo išlaidų;
iii) nepadengia subsidijuotomis investicijomis įsigyto turto pakeitimo ir eksploatavimo išlaidų, kurias privalo visiškai padengti pačios įmonės;
iv) yra tiesiogiai susijusi su įmonės planuojamu taršos bei žalos aplinkai sumažinimu ir jam proporcingos bei nepanaudotos gamybos išlaidoms sumažinti;
v) ją gali gauti visos įmonės, kurios gali įdiegti naujus įrenginius ir/ar naujus gamybos procesus.
8.3. Apie subsidijų programos, kuriai taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos, įgyvendinimą turi būti iš anksto pranešama Komitetui pagal VII dalies nuostatas. Bet koks pranešimas turi būti pakankamai tikslus, kad valstybės narės galėtų įvertinti, ar ta programa atitinka sąlygas ir kriterijus, nustatytus tokioms programoms atitinkamose šio straipsnio 2 dalies nuostatose. Valstybės narės taip pat kasmet pateikia Komitetui naujausius tokius pranešimus, ypač pateikdamos visus kiekvienos programos išlaidų duomenis ir visus programos pakeitimus. Kitos valstybės narės turi teisę prašyti informacijos apie atskirus notifikuotosios programos subsidijavimo atvejus.34
8.4. Valstybės narės prašymu Sekretoriatas išnagrinėja pranešimą, pateiktą pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas ir, jeigu reikia, gali reikalauti, kad subsidijuojanti valstybė narė pateiktų papildomos informacijos apie nagrinėjamą notifikuotąją programą. Sekretoriatas savo išvadas pateikia komitetui. Komitetas, gavęs prašymą, skubiai susipažįsta su Sekretoriato išvadomis (arba, jeigu Sekretoriato nebuvo prašyta išnagrinėti, – susipažįsta su pačiu pranešimu) siekdamas nustatyti, ar nebuvo nesutikimo šio straipsnio 2 dalyje išdėstytoms sąlygoms ir kriterijams. Šia straipsnio dalimi nustatyta procedūra turi būti atlikta vėliausiai pirmajame eiliniame komiteto susirinkime, vykstančiame, kai gaunamas pranešimas apie subsidijų programą, su sąlyga, kad tarp tokio pranešimo ir eilinio komiteto susirinkimo praeitų mažiausiai du mėnesiai. Šioje straipsnio dalyje aprašyta nagrinėjimo tvarka, esant prašymui, taip pat yra taikoma esminiams programos pakeitimams, apie kuriuos buvo pranešta kasmetiniame naujausiame pranešime, nurodytame šio straipsnio 3 dalyje.
8.5. Valstybės narės prašymu komitetui priėmus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą arba jo nepriėmus, taip pat tam tikrais atvejais pažeidus notifikuotoje programoje išdėstytas sąlygas, visi šie klausimai turi būti pateikti privalomam arbitražui. Arbitražas pateikia savo išvadas valstybėms narėms per 120 dienų nuo tos dienos, kai klausimas buvo perduotas arbitražui. Jeigu šiame punkte nenustatyta kitaip, Susitarimas dėl ginčų sprendimo yra taikomas arbitražo procedūrai, atliekamai pagal šią straipsnio dalį.
9 straipsnis
KONSULTACIJOS IR LEISTINI TEISĖS GYNIMO BŪDAI
9.1. Jeigu 8 straipsnio 2 dalyje minėtos programos įgyvendinimo metu, nepaisant to, kad programa atitinka toje straipsnio dalyje išdėstytus kriterijus, valstybė narė turi pagrindo manyti, kad ši programa sukėlė tokį didelį neigiamą poveikį tos valstybės narės vietinei pramonei, kad padarinius būtų sunku ištaisyti, ta valstybė narė gali prašyti konsultacijų su valstybe nare, kuri teikia ar naudoja tokias subsidijas.
9.2. Prašant konsultacijų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, valstybė narė, teikianti ar naudojanti tiriamąją subsidijų programą, kuo greičiau pradeda tokias konsultacijas. Konsultacijų tikslas yra išsiaiškinti faktinę situaciją ir surasti abipusiškai priimtiną sprendimą.
9.3. Jeigu konsultacijų, rengiamų pagal šio straipsnio 2 dalį, metu nepasiekiama jokio abipusiškai priimtino sprendimo, konsultacijų prašanti valstybė narė per 60 dienų nuo prašymo pateikimo dienos svarstomą klausimą gali perduoti komitetui.
9.4. Kai klausimas perduodamas komitetui, komitetas nedelsdamas susipažįsta su pateiktais faktais ir su poveikiu, minėtu šio straipsnio 1 dalyje, susijusiais įrodymais. Jeigu komitetas nustato, kad toks poveikis iš tikrųjų daromas, jis gali rekomenduoti subsidijuojančiai valstybei narei pakeisti tą programą taip, kad poveikis būtų pašalintas. Komitetas pateikia savo išvadas per 120 dienų nuo dienos, kai klausimas pagal šio straipsnio 3 dalį perduodamas jam. Jeigu rekomendacija neįvykdoma per šešis mėnesius, komitetas konsultacijų prašiusiai valstybei narei suteikia teisę imtis atitinkamų kontrpriemonių, atitinkančių nustatyto daromo poveikio pobūdį ir dydį.
V dalis: KOMPENSACINĖS PRIEMONĖS
10 straipsnis
GATT 1994 VI STRAIPSNIO TAIKYMAS35
Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog kompensacinio muito36 įvedimas bet kurios valstybės narės teritorijos bet kuriai prekei, importuotai į kitos valstybės narės teritoriją, atitinka GATT 1994 VI straipsnio nuostatas ir šios Sutarties sąlygas. Kompensaciniai muitai gali būti įvesti tik atlikus tyrimą, kuris buvo inicijuotas37 ir atliktas pagal šios Sutarties ir Sutarties dėl žemės ūkio nuostatas.
11 straipsnis
TYRIMO INICIJAVIMAS IR PASKESNIS TYRIMAS
11.1. Išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 6 dalyje, tyrimas, siekiant nustatyti kiekvienos tariamos subsidijos egzistavimo faktą, jos dydį ir poveikį, turi būti pradedamas gavus vietinės pramonės arba jos vardu pateiktą prašymą raštu.
11.2. Prašyme, pateikiamame pagal šio straipsnio 1 dalį, turi būti pakankamai įrodymų apie: a) subsidijos egzistavimą ir, jeigu įmanoma, jos dydį, b) daromą žalą, apibūdintą GATT 1994 VI straipsnyje, kaip ji yra aiškinama šioje Sutartyje, ir c) priežastinio ryšio tarp subsidijuojamo importo ir tariamos žalos darymo. Paprastas tvirtinimas, neparemtas tinkamais įrodymais, negali būti laikomas pakankamu, kad atitiktų šios straipsnio dalies reikalavimus. Prašyme turi būti ši informacija, kiek ji atitinkamai prieinama prašymo pateikėjui:
i) prašymo pateikėjo identiškumas ir prašymo pateikėjo panašios prekės vietinės gamybos apimtis ir vertė. Kai prašymas pateikiamas vietinės pramonės vardu, prašyme nurodoma pramonės šaka, kurios vardu pateikiamas prašymas, taip pat nurodomi visi žinomi vietiniai panašių prekių gamintojai (arba panašių prekių vietinių gamintojų asociacijos) ir, kiek įmanoma, panašių prekių vietinės gamybos, priklausančios tiems gamintojams, apimtis ir vertė,
ii) prekės, įtariamos esant subsidijuojama, smulkus aprašymas, jos kilmės šalies ar šią prekę eksportuojančių šalių pavadinimai; visi žinomi eksportuotojai arba užsienio gamintojai ir žinomų asmenų, importuojančių šią prekę, sąrašas,
iii) duomenys, reikalingi įrodyti prekės subsidijavimo faktą, subsidijos dydį ir pobūdį,
iv) tariamos žalos, kurią vietinei pramonei padarė subsidijuojamas importas per subsidijų poveikį, įrodymai; į šiuos įrodymus įeina informacija apie įtariamo esant subsidijuotu prekių importo apimties pasikeitimus, to importo įtaką panašių prekių kainoms vidaus rinkoje bei apie iš to išplaukiantį to importo poveikį vietinei pramonei; tokia informacija turi būti pateikta naudojant atitinkamus veiksnius ir rodiklius, kurie parodytų vietinės pramonės padėtį, tokius kaip išvardytieji 15 straipsnio 2 ir 4 dalyse.
11.3. Tiriančios institucijos patikrina, ar prašyme pateikti įrodymai tikslūs ir ar jų pakanka, kad nustatytų, ar tų įrodymų pagrindu galima pradėti tyrimą.
11.4. Tyrimas pagal šio straipsnio 1 dalį neturi būti pradėtas, jeigu tiriančios institucijos, ištyrusios vietinių panašios prekės gamintojų prašyme išreikšto pritarimo ar nepritarimo38 mastą, nenustato, kad prašymas pateiktas vietinės pramonės arba jos vardu.39 Pareiškimas laikomas pateiktu „vietinės pramonės arba jos vardu“, jeigu jam pritaria tie vietiniai gamintojai, kurių bendra panašios prekės gamybos apimtis sudaro daugiau kaip 50 procentų panašios prekės visos gamybos apimties, pagamintos tų vietinių gamintojų, kurie išreiškė pritarimą ar nepritarimą prašymui. Tačiau tyrimas nepradedamas, jeigu vietiniai gamintojai, išreiškę savo pritarimą prašymui, sudaro mažiau kaip 25 procentus panašios prekės, pagamintos vietinių gamintojų, visos gamybos apimties.
11.5. Tiriančios institucijos vengia skelbti, kad gavo prašymą pradėti tyrimą, jeigu sprendimas pradėti tyrimą nepriimtas.
11.6. Jeigu, esant išskirtinėms aplinkybėms, tiriančios institucijos nusprendžia pradėti tyrimą, nors nėra gavusios vietinės pramonės arba jos vardu parengto raštiško prašymo pradėti tokį tyrimą, jos gali pradėti tyrimą tik tokiu atveju, jeigu turi pakankamai įrodymų apie subsidijavimo faktą, žalą ir priežastinį ryšį, kaip yra aprašyta šio straipsnio 2 dalyje, kad iniciatyva pradėti tokį tyrimą būtų pateisinta.
11.7. Subsidijos egzistavimo ir žalos darymo įrodymai nagrinėjami tuo pačiu metu a) priimant sprendimą pradėti tyrimą ar ne, ir b) po to tyrimo metu, pradedant ne vėliau kaip anksčiausią dieną, kurią, laikantis šios Sutarties nuostatų, gali būti taikomos laikinosios priemonės.
11.8. Tais atvejais, kai prekės nėra importuojamos tiesiai iš tos prekės kilmės šalies, o yra eksportuojamos į importuojančią valstybę narę iš tarpinės šalies, visos šios Sutarties nuostatos turi būti taikomos ir sandoris ar sandoriai pagal šią Sutartį turi būti laikomi vykstančiais tarp kilmės šalies ir importuojančios valstybės narės.
11.9. Prašymas pagal šio straipsnio 1 dalį yra atmetamas ir tyrimas tuoj pat nutraukiamas, kai tik tiriančios institucijos įtikinamos, kad nėra pakankamai subsidijavimo arba padarytos žalos įrodymų bylos tyrimui pateisinti. Tyrimas yra nedelsiant nutraukiamas tais atvejais, kai subsidijos dydis yra de minimis arba kai subsidijuojamo importo, faktinio ar potencialaus, apimtis ar jo padaryta žala yra nedidelė. Šioje straipsnio dalyje subsidijos dydis yra laikomas de minimis, jeigu subsidija sudaro mažiau kaip 1 procentą ad valorem vertės.
11.10. Dėl tyrimo neturi būti stabdomos muitinio tikrinimo procedūros.
11.11. Tyrimas, išskyrus ypatingas aplinkybes, yra pabaigiamas per vienerius metus, ir jokiu būdu tyrimas negali tęstis ilgiau kaip 18 mėnesių nuo jo pradžios.
12 straipsnis
ĮRODYMAI
12.1. Suinteresuotoms valstybėms narėms ir visoms šalims, suinteresuotoms kompensacinių priemonių tyrimu, turi būti suteikiama informacija, kurios reikalauja tiriančios institucijos, ir sudaromos visos sąlygos raštu pateikti visus įrodymus, kurie, tų šalių nuomone, yra susiję su tuo tyrimu.
12.1.1. Klausimynus, naudojamus tiriant kompensacines priemones, gavusiems eksportuotojams, užsienio gamintojams ar suinteresuotoms valstybėms narėms turi būti skirta ne mažiau kaip 30 dienų atsakymams pateikti.40 Kiekvienas prašymas pratęsti 30 dienų laikotarpį yra atidžiai išnagrinėjamas ir, esant akivaizdžiam pagrindui, laikotarpis yra pratęsiamas, jei tik įmanoma.
12.1.2. Laikantis reikalavimo saugoti konfidencialią informaciją, su vienos suinteresuotos valstybės narės ar kitų suinteresuotų tyrime dalyvaujančių šalių raštu pateiktais įrodymais turi būti nedelsiant supažindinamos kitos suinteresuotos valstybės narės arba kitos suinteresuotos tyrime dalyvaujančios šalys.
12.1.3. Kai tik pradedamas tyrimas, tiriančios institucijos pateikia visiems žinomiems eksportuotojams41 ir eksportuojančios valstybės narės institucijoms visą raštiško prašymo tekstą, gautą pagal 11 straipsnio 1 dalį, bei pasirūpina, kad su juo prireikus galėtų susipažinti kitos suinteresuotos ir tyrime dalyvaujančios šalys. Pakankamai dėmesio turi būti skiriama konfidencialios informacijos apsaugai, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje.
12.2. Suinteresuotos valstybės narės ir suinteresuotos šalys taip pat turi teisę pateisinamomis aplinkybėmis pateikti informaciją žodžiu. Kai tokia informacija pateikiama žodžiu, iš suinteresuotų valstybių narių ir suinteresuotų šalių taip pat reikalaujama pateikti šią informaciją raštu. Visi tyrimą atliekančių institucijų sprendimai gali būti priimami tik tokios informacijos ir argumentų pagrindu, kurie buvo pateikti tos institucijos raštiškuose dokumentuose ir su kuriais galėjo susipažinti suinteresuotos valstybės narės ir suinteresuotos šalys, dalyvaujančios tyrime, tinkamai atsižvelgiant į reikalavimą saugoti konfidencialią informaciją.
12.3. Institucijos, kai yra tikslinga, visoms suinteresuotoms valstybėms narėms ir suinteresuotoms šalims laiku sudaro sąlygas susipažinti su visa informacija, kuri yra susijusi su jų pristatomais atvejais ir kuri nėra konfidenciali pagal šio straipsnio 4 dalies apibrėžimą, o tos informacijos pagrindu tiriančios institucijos atlieka kompensacinio muito tyrimą ir pasiruošia pristatymui.
12.4. Visą konfidencialaus pobūdžio informaciją (pvz., jeigu tokios informacijos atskleidimas suteiktų konkurencinį pranašumą konkurentui arba jos atskleidimas padarytų didelį neigiamą poveikį asmeniui, suteikusiam tokią informaciją, arba asmeniui, iš kurio informacijos pateikėjas gavo informaciją) arba informaciją, kurią šalys pateikia tyrimui konfidencialiai, tiriančios institucijos, jei pateiktas svarbus motyvas, turi laikyti konfidencialia. Tokia informacija negali būti atskleidžiama be ją pateikusios šalies specialaus leidimo42
12.4.1. Tiriančios institucijos reikalauja, kad suinteresuotos valstybės narės ar suinteresuotos šalys, pateikiančios konfidencialią informaciją, pateiktų ir tos informacijos nekonfidencialias santraukas. Santraukos turi būti pakankamai išsamios, kad leistų aiškiai suvokti pateiktos konfidencialios informacijos esmę. Išskirtiniais atvejais tokios valstybės narės ar suinteresuotos šalys gali nurodyti, kad neįmanoma pateikti tokios informacijos santraukos. Tokiais išskirtiniais atvejais turi būti pateikiamas dokumentas, dėl kokių priežasčių neįmanoma pateikti santraukos.
12.4.2. Jeigu tiriančios institucijos nustato, kad prašymas išlaikyti konfidencialumą yra nepagrįstas ir jeigu informacijos pateikėjas nesutinka, kad informacija būtų viešai atskleista, arba nesutinka pateikti apibendrintos informacijos ar jos santraukos, institucijos gali neatsižvelgti į tą informaciją, jeigu kitais šaltiniais nėra pakankamai įrodoma, kad informacija yra teisinga.43
12.5. Išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 7 dalyje, tiriančios institucijos tyrimo metu turi įsitikinti suinteresuotų valstybių narių ir kitų suinteresuotų šalių pateiktos informacijos, kurios pagrindu daromos išvados, tikslumu.
12.6. Tiriančios institucijos gali atlikti tyrimą kitos valstybės narės teritorijoje, jei yra reikalaujama, su sąlyga, kad institucijos laiku apie tai praneštų tai valstybei narei, dėl kurios vyksta tyrimas, ir kad toji valstybė narė neprieštarautų tyrimui. Be to, tiriančios institucijos gali atlikti tyrimą įmonės patalpose ir gali susipažinti su įmonės dokumentus, jeigu a) įmonė su tuo sutinka, (b) tai valstybei narei apie tai yra pranešta ir ji neprieštarauja. VI priede išdėstyta tvarka yra taikoma tyrimui, atliekamam įmonės patalpose. Laikantis reikalavimo saugoti konfidencialią informaciją, tiriančios institucijos leidžia susipažinti su tokio tyrimo rezultatais – arba atskleidžia rezultatus pagal šio straipsnio 8 dalies nuostatas, – toms įmonėms, kurioms jie yra svarbūs, ir praneša apie rezultatus prašymo pateikėjams.
12.7 Tais atvejais, kai bet kuri suinteresuota valstybė narė arba suinteresuota šalis atsisako leisti susipažinti arba kitu būdu nepateikia reikalingos informacijos per atitinkamą laikotarpį arba trukdo tyrimui, preliminarūs ar galutiniai sprendimai, tiek patvirtinantys, tiek paneigiantys, gali būti priimti turimų faktų pagrindu.
12.8 Tiriančios institucijos, prieš priimdamos galutinį sprendimą, praneša visoms suinteresuotoms valstybėms narėms ir suinteresuotoms šalims pagrindinius tiriamus faktus, kurie pagrindžia sprendimą, ar taikyti konkrečias priemones. Ta informacija pateikiama paliekant šalims pakankamai laiko apginti savo interesus.
12.9 Šioje Sutartyje „suinteresuotos šalys“ – tai:
i) tiriamos prekės eksportuotojas arba užsienio gamintojas ar importuotojas arba prekybos ar verslo asociacija, kurios didžioji dalis narių yra tos prekės gamintojai, eksportuotojai ar importuotojai,
ii) panašios prekės gamintojas importuojančioje valstybėje narėje arba prekybos ar verslo asociacija, kurios didžioji dalis narių gamina panašias prekes importuojančios valstybės narės teritorijoje.
Šis sąrašas nedraudžia valstybėms narėms įtraukti savo valstybės ir užsienio šalis, kitas, negu nurodytos pirmiau, kaip suinteresuotas šalis.
12.10 Tiriančios institucijos pramoniniams tiriamos prekės vartotojams ir, jeigu prekė parduodama mažmeniniu lygmeniu, vartotojų organizacijų atstovams sudaro sąlygas pateikti informaciją, kuri būtų susijusi su tyrimu, atliekamu dėl subsidijavimo, žalos ar priežastinio ryšio.
12.11 Tiriančios institucijos atsižvelgia į visus suinteresuotų šalių, ypač mažųjų įmonių, patiriamus sunkumus pateikiant prašomą informaciją ir teikia visą įmanomą pagalbą.
12.12 Pirmiau išdėstyta tvarka netrukdo valstybės narės tiriančioms institucijoms, laikantis šios Sutarties atitinkamų nuostatų, operatyviai pradėti tyrimą, priimti preliminarius ar galutinius sprendimus, patvirtinančius ar paneigiančius, arba taikyti laikinąsias ar galutines priemones.
13 straipsnis
KONSULTACIJOS
13.1 Kai pateikiamas prašymas pagal 11 straipsnį ir bet kuriuo atveju prieš pradedant kiekvieną tyrimą, valstybės narės, kurių prekės gali būti tiriamos, tuoj pat, kai tik įmanoma, yra kviečiamos konsultuotis siekiant išsiaiškinti padėtį dėl 11 straipsnio 2 dalyje minėtų klausimų ir surasti abipusiškai priimtiną sprendimą.
13.2 Be to, tyrimo laikotarpiu valstybėms narėms, kurių prekės yra to tyrimo objektas, yra suteikiamos motyvuotos galimybės tęsti konsultacijas siekiant išsiaiškinti faktinę padėtį ir surasti abipusiškai priimtiną sprendimą44.
13.3 Neprieštaraujant įsipareigojimui suteikti konsultacijų galimybę, šios nuostatos dėl konsultacijų neturi trukdyti valstybės narės tiriančioms institucijoms, laikantis šios Sutarties nuostatų, operatyviai pradėti tyrimą, priimti preliminarius arba galutinius sprendimus, patvirtinančius ar paneigiančius, arba taikyti laikinąsias ar galutines priemones.
13.4 Valstybė narė, ketinanti pradėti tyrimą ar atliekanti tokį tyrimą, gavusi prašymą, leidžia valstybei narei ar valstybėms narėms, kurių prekės yra tiriamos, susipažinti su nekonfidencialia informacija, įskaitant ir konfidencialių duomenų, kuriais buvo naudotasi pradedant ar atliekant tyrimą, nekonfidencialią santrauką.
14 straipsnis
SUBSIDIJOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS GAUNAMOS NAUDOS POŽIŪRIU
V dalyje visi metodai, kuriuos taiko tiriančioji institucija apskaičiuodama gaunamą naudą, apibūdintą 1 straipsnio 1 dalyje, turi būti reglamentuoti tos valstybės narės nacionalinių įstatymų arba kitų teisės aktų, ir tų metodų taikymas kiekvienu atveju turi būti aiškus ir atitinkamai paaiškintas. Be to, visi tie metodai turi atitikti šias taisykles:
a) valstybės įnašai į nuosavą kapitalą laikomi teikiančiais naudos tik tuo atveju, kai toks investavimas gali būti vertinamas kaip neatitinkantis privačių investuotojų, esančių tos valstybės narės teritorijoje, įprastos investavimo praktikos (įskaitant rizikos kapitalo suteikimą);
b) valstybės suteikta paskola laikoma teikiančia naudos tik tuo atveju, kai yra skirtumas tarp to, kiek paskolą gaunanti įmonė moka už valstybės paskolą, ir kiek ta įmonė mokėtų už atitinkamą komercinę paskolą, kurią įmonė faktiškai galėtų gauti; šiuo atveju nauda yra tų dviejų dydžių skirtumas;
c) valstybės suteikta paskolos garantija laikoma teikiančia naudos tik tuo atveju, kai yra skirtumas tarp sumos, kurią paskolos garantiją gaunanti įmonė moka už paskolą, kuriai valstybė suteikė garantiją, ir sumos, kurią įmonė mokėtų už atitinkamą komercinę paskolą, jei nebūtų valstybės garantijos; šiuo atveju nauda yra tų dviejų sumų skirtumas, patikslintas atsižvelgiant į visas skirtingas papildomas įmokas;
d) valstybės vykdomas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas arba prekių įsigijimas laikomas teikiančiu naudos tik tuo atveju, kai tiekiama už mažesnę negu adekvati kaina arba įsigyjama už didesnę negu adekvati kainą; kainos adekvatumas yra nustatomas įvertinant šalyje, kurioje perkama ar į kurią tiekiama, dominuojančias rinkos sąlygas už tas prekes ar paslaugas (įskaitant kainą, kokybę, naudingumą, galimybę parduoti, gabenimo ir kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas).
15 straipsnis
ŽALOS NUSTATYMAS45
15.1 Žalos nustatymas GATT 1994 VI straipsnyje yra grindžiamas patvirtinančiais įrodymais ir apima objektyvų a) subsidijuojamo importo apimties bei subsidijuojamo importo poveikio panašių prekių kainoms46 vietinėje rinkoje tyrimą ir b) to importo poveikio vietiniams panašių prekių gamintojams tyrimą.
15.2 Nagrinėdamos subsidijuojamo importo apimtį tiriančios institucijos įvertina, ar šis importas yra labai padidėjęs (absoliučiu dydžiu arba gamybos ar suvartojimo importuojančioje valstybėje narėje apimties atžvilgiu). Nagrinėdamos subsidijuojamo importo poveikį kainoms, tiriančios institucijos įvertina, ar subsidijuotos importo prekės nebuvo parduodamos už gerokai mažesnę kainą negu importuojančios valstybės narės panašių prekių kaina, ar toks importas kitaip verčia labai mažinti kainas ar trukdo didinti kainą, kas įvyktų, jeigu nebūtų importuojama. Nei vienas, nei keli iš šių veiksnių nebūtinai gali turėti lemiamos reikšmės.
15.3 Jei kompensacinių priemonių tyrimo metu tuo pačiu nagrinėjamas prekės importas iš daugiau kaip vienos šalies, tiriančios institucijos kumuliatyvų tokio importo poveikį gali įvertinti tik tokiu atveju, jei jos nustato, kad a) subsidijų apimtis, nustatyta kaip santykis su importo iš kiekvienos šalies apimtimi, yra didesnė negu de minimis, kaip numatyta 11 straipsnio 9 dalyje, ir importo iš kiekvienos šalies apimtis nėra nedidelė, ir b) kumuliatyvaus importo poveikio įvertinimas yra priimtinas atsižvelgiant į importuotų prekių konkurencijos sąlygas bei į importuotų prekių ar panašių vietinių prekių konkurencijos sąlygas.
15.4 Subsidijuojamo importo poveikio vietinei pramonei nagrinėjimas apima visų svarbių ekonominių veiksnių ir rodiklių, susijusių su pramonės (ūkio šakos) būkle, įvertinimą, įskaitant faktinį ir galimą produkcijos apimties, realizacijos, rinkos dalies, pelno, našumo, investicijų grąžos ar pajėgumų išnaudojimo sumažėjimą; veiksnius, darančius įtakos vidaus kainoms; faktinę ir galimą neigiamą įtaką pinigų srautams, atsargoms, darbo vietoms, darbo užmokesčiui, augimui, sugebėjimui gauti kapitalo ar investicijų ir, žemės ūkio atžvilgiu, ar padidėjo našta vyriausybės vykdomoms paramos programoms. Šis sąrašas nėra galutinis; nei vienas, nei keli minėti veiksniai nebūtinai gali turėti lemiamos reikšmės.
15.5 Turi būti įrodyta, kad subsidijuojamas importas subsidijų sukeliamu poveikiu47 daro žalą, kaip nurodyta šioje Sutartyje. Subsidijuojamo importo ir žalos vietinei pramonei priežastinio ryšio įrodymas yra grindžiamas visų atitinkamų įrodymų, kuriuos turi tiriančios institucijos, tyrimu. Tiriančios institucijos taip pat išnagrinėja kitus nei subsidijuojamas importas žinomus veiksnius, kurie tuo pat metu darė žalą vietinei pramonei, kad būtų galima užtikrinti, jog tų kitų veiksnių nulemta žala nepriskiriama subsidijuotam importui. Veiksniai, kurie gali būti šiuo požiūriu reikšmingi, yra, be kita ko, nesubsidijuojamo tiriamų prekių importo kainos ir apimtys, paklausos sumažėjimas ar vartojimo struktūros pasikeitimas, prekybą ribojanti praktika ir vietinių ir užsienio gamintojų konkurencija, technologijos raida ir vietinės pramonės eksporto lygis bei našumas.
15.6. Subsidijuojamo importo poveikis yra vertinamas pagal santykį su panašių prekių vietine gamyba, kai prieinami duomenys leidžia išskirti tą gamybą remiantis tokiais kriterijais kaip gamybos procesas, gamintojų realizacija ir pelnas. Jeigu išskirti negalima, subsidijuojamo importo poveikis yra vertinamas nagrinėjant panašią prekę apimančios siauriausios prekių grupės, apie kurią galima gauti būtiną informaciją, gamybą.
15.7. Realios žalos grėsmės nustatymas turi būti pagrįstas faktais, o ne tik įtarimais, prielaidomis ar neaiškiomis numatomomis galimybėmis. Aplinkybių pasikeitimas, galintis sukurti tokią padėtį, kai subsidija darytų žalą, turi būti akivaizdus ir neišvengiamas. Nustatydamos realios žalos grėsmę, tiriančiosios institucijos, be kita ko, turėtų įvertinti ir tokius veiksnius, kaip:
i) nagrinėjamos subsidijos ar subsidijų prigimtį ir jų galimą poveikį prekybai,
ii) spartų subsidijuojamo importo į vidaus rinką augimą, rodantį, kad reikia laukti nemažo importo padidėjimo,
iii) didelį eksportuotojo pajėgumą, kurį jis gali laisvai naudoti, ar neišvengiamą tokio pajėgumo padidėjimą, rodantį, kad reikia laukti nemažo subsidijuojamo eksporto į importuojančios valstybės narės rinką padidėjimo, atsižvelgiant į kitų eksporto rinkų, galinčių absorbuoti papildomą eksportą, prieinamumą,
iv) ar importuojama kainomis, kurios gali priversti dideliu mastu mažinti kainas ar trukdyti didinti kainą, kuri kitu atveju didėtų ir tikriausiai padidintų papildomo importo poreikį,
v) tiriamų prekių atsargas.
Nė vienas iš šių veiksnių nebūtinai yra lemiamas, bet minėtų veiksnių visuma turi vesti prie išvados, kad tolesnis subsidijuotas eksportas yra neišvengiamas ir, jeigu nebus imtasi apsaugos veiksmų, bus padaryta apčiuopiama žala.
15.8. Tais atvejais, kai subsidijuojamo importo žala dar tiktai gresia, prašymas dėl kompensacinių priemonių yra svarstomas ir sprendimas priimamas itin apdairiai.
16 straipsnis
VIETINĖS PRAMONĖS APIBRĖŽIMAS
16.1. Šioje Sutartyje terminas „vietinė pramonė“, išskyrus tai, kas nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, turi būti suprantamas kaip reiškiantis panašių prekių vietinių gamintojų visumą arba tuos iš jų, kurių bendras tų prekių gamybos kiekis sudaro didžiąją visos tų prekių vietinės gamybos dalį, išskyrus atvejus, kai gamintojai yra susiję48 su tos prekės ar panašios prekės, kuri yra įtariama esanti subsidijuota, eksportuotojais ar importuotojais iš kitų šalių arba patys yra tokios prekės importuotojai; tuomet terminas „vietinė pramonė“ gali būti suprantamas kaip reiškiantis visus kitus gamintojus.
16.2. Išskirtinėmis aplinkybėmis valstybės narės teritorija nagrinėjamos prekės atžvilgiu gali būti padalyta į dvi ar daugiau konkuruojančių rinkų ir kiekvienoje šių rinkų esantys gamintojai gali būti laikomi atskira pramonės šaka, jeigu a) tokioje rinkoje esantys gamintojai visą ar beveik visą savo prekės, kuri yra tiriama, produkciją parduoda toje rinkoje ir b) nagrinėjamos prekės gamintojai, esantys kitoje negu ši teritorijos dalyje, jokiu būdu nepatenkina toje rinkoje esančios paklausos. Tokiais atvejais, net jeigu didžiajai daliai visos vietinės pramonės žala ir nėra padaryta, gali būti nustatyta, kad žala yra daroma, su sąlyga, kad tokioje izoliuotoje rinkoje sukoncentruotas subsidijuojamas importas ir kad subsidijuojamas importas daro žalą gamintojams, gaminantiems visą ar beveik visą produkciją tokioje rinkoje.
16.3. Kai vietinė pramonė suprantama kaip tam tikro regiono gamintojai, t. y. rinkos, apibūdintos šio straipsnio 2 dalyje, kompensaciniai muitai gali būti įvesti tik toms nagrinėjamoms prekėms, kurios skiriamos galutinai suvartoti tame regione. Jeigu importuojančios valstybės narės konstitucinė teisė neleidžia tokiu pagrindu įvesti kompensacinių muitų, importuojanti valstybė narė gali be apribojimų įvesti kompensacinius muitus, tik jeigu a) eksportuotojams buvo suteikta galimybė nutraukti eksportą subsidijuojamomis kainomis į atitinkamą nagrinėjamą regioną arba kitaip įsipareigoti pagal 18 straipsnį ir atitinkami įsipareigojimai šiuo atžvilgiu laiku nebuvo prisiimti ir b) tokie muitai negali būti įvesti tik tam tikrų gamintojų, aprūpinančių būtent tą regioną, prekėms.
16.4. Jeigu dvi ar daugiau šalių pagal GATT 1994 XXIV straipsnio 8 dalies a punkto nuostatas yra pasiekusios tokį integracijos lygį, kad turi bendrosios suvienytos rinkos požymius, visa tokio integruoto regiono pramonė yra laikoma vietine pramone, minima šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
16.5. 15 straipsnio 6 dalies nuostatos šiam straipsniui turi būti taikomos.
17 straipsnis
LAIKINOSIOS PRIEMONĖS
17.1. Laikinosios priemonės gali būti taikomos, tiktai jeigu:
a) tyrimas buvo pradėtas pagal 11 straipsnio nuostatas, apie tai buvo viešai pranešta ir suinteresuotos valstybės narės ir kitos suinteresuotos šalys turėjo adekvačias galimybes pateikti informaciją ir paaiškinimus;
b) padarytos parengtinės patvirtinančios išvados, kad subsidija egzistuoja ir kad subsidijuojamas importas daro žalą vietinei pramonei;
c) atitinkamos institucijos nusprendžia, kad tokios priemonės reikalingos siekiant išvengti žalos, kuri gali pasireikšti tyrimo metu.
17.2. Laikinosios priemonės gali būti taikomos laikinųjų kompensacinių muitų forma, t. y. garantuojant piniginiu užstatu ar pateikiant laidavimo dokumentą, kuriame nurodyta, jog užstatas bus sumokėtas; užstato dydis yra lygus preliminariai apskaičiuotai subsidijavimo apimčiai.
17.3. Laikinosios priemonės gali būti pradėtos taikyti ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo tyrimo pradžios.
17.4. Laikinųjų priemonių taikymas yra ribojamas kuo trumpesniu laikotarpiu, kuris negali tęstis ilgiau kaip 4 mėnesius.
17.5. Taikant laikinąsias priemones, turi būti laikomasi atitinkamų 19 straipsnio nuostatų.
18 straipsnis
ĮSIPAREIGOJIMAI
18.1. Tyrimo procesas gal49i būti sustabdytas ar nutrauktas netaikant laikinųjų priemonių nei kompensacinių muitų, jeigu yra gaunami pakankami savanoriški įsipareigojimai, pagal kuriuos:
a) eksportuojančios valstybės narės vyriausybė sutinka panaikinti ar sumažinti subsidiją arba imtis kitų priemonių, susijusių su tos subsidijos poveikiu; arba
b) eksportuotojas sutinka patikslinti savo kainas taip, kad tyrimą atliekančios institucijos įsitikintų, jog žalingas subsidijos poveikis yra pašalintas; pagal tokius įsipareigojimus kainą neturi būti padidinta daugiau negu reikia subsidijos dydžiui atsverti; pageidautina, kad kaina būtų padidinta mažiau negu subsidijos dydis, jeigu tiek padidinti pakaktų, kad būtų pašalinta žala, daroma vietinei pramonei.
18.2. Importuojančios valstybės narės tiriančios institucijos negali siūlyti pateikti įsipareigojimą ar priimti teikiamą įsipareigojimą, jei neturi preliminarių patvirtinančių duomenų apie subsidijavimą ir tokio subsidijavimo padarytą žalą bei, eksportuotojui prisiėmus įsipareigojimus, neturi eksportuojančios valstybės narės sutikimo.
18.3. Importuojančios valstybės narės tiriančios institucijos gali nepriimti siūlomo įsipareigojimo, jeigu jos laiko, kad priimti įsipareigojimą nepraktiška dėl per didelio esamų ar galimų eksportuotojų skaičiaus ar dėl bet kurių kitų priežasčių, įskaitant bendrą valstybės vykdomą politiką. Jeigu iškiltų toks atvejis ir jei tai būtų tikslinga, tiriančios institucijos praneša eksportuotojui priežastis, kuriomis remiantis buvo nuspręsta, kad įsipareigojimo priėmimas yra netinkamas, ir, kiek įmanoma, suteikia eksportuotojui galimybę pateikti savo pastabas tuo klausimu.
18.4. Jeigu įsipareigojimas yra priimamas, subsidijavimo ir žalos tyrimas vis tiek turi būti užbaigiamas, jeigu to nori eksportuojančioji valstybė narė arba jeigu taip nusprendžia importuojančioji valstybė narė. Tokiu atveju, jeigu prieinama prie subsidijavimą ar žalą paneigiančios išvados, įsipareigojimas automatiškai netenka galios, išskyrus atvejus, kai tokias išvadas nulemia priimtas įsipareigojimas. Tokiais atvejais atitinkamos institucijos gali reikalauti, kad įsipareigojimas dar būtų vykdomas atitinkamą laikotarpį ir pagal šios Sutarties nuostatas. Jeigu prieinama prie subsidijavimą ir žalą patvirtinančios išvados, įsipareigojimas toliau vykdomas laikantis jo sąlygų ir šios Sutarties nuostatų.
18.5. Įsipareigojimus dėl kainų gali siūlyti importuojančios valstybės narės institucijos, bet eksportuotojas negali būti verčiamas priimti tuos įsipareigojimus. Tas faktas, kad vyriausybės ir eksportuotojai nesiūlo tokių įsipareigojimų ar nepriima pasiūlymo taip pasielgti, jokiu būdu neturi pakenkti šio atvejo svarstymui. Tačiau tiriančios institucijos turi teisę nuspręsti, kad žalos grėsmė gali virsti žala, jeigu importo subsidijavimas bus tęsiamas.
18.6. Importuojančios valstybės narės tiriančios institucijos gali reikalauti, kad kiekviena vyriausybė ar eksportuotojas, kurio įsipareigojimas yra priimtas, periodiškai pateiktų informaciją apie to įsipareigojimo vykdymą ir leistų patikrinti su tuo susijusius duomenis. Jeigu įsipareigojimas pažeidžiamas, importuojančios valstybės narės institucijos gali, pagal šią Sutartį ir neprieštaraujant jos nuostatoms, imtis operatyvių veiksmų, kurie gali reikšti ir skubų laikinųjų priemonių įvedimą, pasinaudojant patikimiausia turima informacija. Tokiais atvejais pagal šią Sutartį konkretūs muitai gali būti įvesti prekėms, pateiktoms vartoti ne anksčiau kaip likus 90 dienų iki tokių laikinųjų priemonių įvedimo, išskyrus tai, kad bet koks atgalinio veikimo apmokestinimas netaikomas importui, pateiktam vartoti prieš pažeidžiant įsipareigojimą.
19 straipsnis
KOMPENSACINIŲ MUITŲ ĮVEDIMAS IR TAIKYMAS
19.1. Jeigu, nepaisant atitinkamų pastangų ginčą baigti konsultacijomis, valstybė narė padaro galutines išvadas dėl subsidijos egzistavimo ir dydžio, ir kad dėl subsidijos poveikio subsidijuojamas importas daro žalą, toji valstybė narė, jeigu subsidija ar subsidijos nepanaikinamos, pagal šio straipsnio nuostatas gali įvesti kompensacinį muitą.
19.2. Tais atvejais, kai visi reikalavimai, lemiantys kompensacinio muito įvedimą, yra įvykdomi, sprendimas įvesti kompensacinį muitą ar ne, taip pat sprendimas, ar įvedamo kompensacinio muito dydis turi prilygti visam subsidijos dydžiui, ar būti mažesnis, yra sprendimai, kuriuos priima importuojančios valstybės narės institucijos. Pageidautina, kad įvesti muitą būtų leidžiama visų valstybių narių teritorijose ir kad muitas būtų mažesnis už visą subsidijos dydį, jeigu tokio mažesnio muito pakaktų pašalinti vietinei pramonei padarytą žalą, ir kad būtų nustatyta tvarka, kuri leistų atitinkamoms institucijoms tinkamai atsižvelgti į vietos suinteresuotų šalių,50 kurių interesams įvedus kompensacinius muitus gali būti pakenkta, pareiškimus.
19.3. Kai kuriai nors prekei įvedamas kompensacinis muitas, kiekvienu atveju toks muitas turi būti įvedamas atitinkamo dydžio ir nediskriminaciniu pagrindu tokių prekių importui iš visų šaltinių, kur buvo nustatyta, kad subsidijos teikiamos ir kad jos daro žalą, išskyrus importą iš tokių šaltinių, kur buvo atsisakyta tiriamųjų subsidijų arba iš kurių buvo priimti įsipareigojimai pagal šios Sutarties sąlygas. Kiekvienas eksportuotojas, kurio eksportui yra galutinai nustatytas kompensacinis muitas, tačiau kuris nebuvo faktiškai ištirtas dėl kitų priežasčių negu atsisakymas bendradarbiauti, turi teisę į operatyvų patikrinimą, kad tiriančios institucijos skubiai nustatytų individualų kompensacinio muito tarifą tam eksportuotojui.
19.4. Jokiai importuojamai prekei neįvedamas51 kompensacinis muitas, didesnis negu egzistuojanti subsidija, apskaičiuojama pagal subsidijos dydį subsidijuojamos ir eksportuojamos prekės vienetui.
20 straipsnis
ATGALINIS VEIKIMAS
20.1. Laikinosios priemonės ir kompensaciniai muitai yra taikomi tik toms prekėms, kurios pradedamos vartoti įsigaliojus sprendimui, priimtam atitinkamai pagal 17 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į šiame straipsnyje nustatytas išimtis.
20.2. Jei nustatoma, kad žala yra padaryta (t. y., ne žalos grėsmė ar kliūtis vietinės pramonės kūrimuisi) arba nustatoma, kad, netaikant laikinųjų priemonių, žala faktiškai būtų buvusi padaryta, nes subsidijuojamo importo poveikis sudarytų sąlygas žalai, kompensaciniai muitai gali būti įvesti atgaline tvarka tam laikotarpiui, kuriuo buvo taikomos laikinosios priemonės, jeigu jos apskritai buvo taikomos.
20.3. Jeigu nustatytas kompensacinis muitas yra didesnis negu suma, garantuojama piniginiu užstatu ar pateikiamu laidavimo dokumentu, kuriame nurodyta, jog jis bus sumokėtas, neturi būti reikalaujama padengti skirtumo. Jeigu nustatytas kompensacinis muitas yra mažesnis, negu garantuojama piniginiu užstatu ar pateikiamu laidavimo dokumentu, kuriame nurodyta, jog jis bus sumokėtas, skirtumas turi būti kompensuojamas, o laidavimo dokumentas skubiai anuliuojamas.
20.4. Išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kai nustatoma, kad gali būti padaryta žala ar kad yra esminė kliūtis (bet žala dar nepadaryta), nustatytas kompensacinis muitas gali būti įvestas tik nuo tos dienos, kai buvo nustatyta, kad žala gali būti padaryta ar kad yra esminė kliūtis, o bet koks piniginis užstatas, duotas laikinųjų priemonių taikymo laikotarpiu, yra grąžinamas, o bet kokie laidavimo dokumentai skubiai anuliuojami.
20.5. Kai galutinės išvados dėl subsidijos egzistavimo, žalos ir priežastinio ryšio yra neigiamos, bet koks piniginis užstatas, duotas laikinųjų priemonių taikymo laikotarpiu, yra grąžinamas, o bet kokie laidavimo dokumentai skubiai anuliuojami.
20.6. Kritinėmis aplinkybėmis, tiriančioms institucijoms nustačius, kad tiriamosios subsidijuotos prekės padarė sunkiai ištaisomą žalą dėl masinio tos subsidijuojamos prekės importo per santykinai trumpą laikotarpį, ar dėl tos prekės subsidijavimo prieštaraujant GATT 1994 ir šios Sutarties nuostatoms, ir kai manoma, kad reikia išvengti tokios žalos pasikartojimo, galima apmokestinti tas importuotas prekes kompensaciniais muitais atgaline data, o konkretūs nustatyti kompensaciniai muitai gali būti įvesti importui, kuris pradėtas vartoti ne anksčiau kaip prieš 90 dienų iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios.
21 straipsnis
KOMPENSACINIŲ MUITŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ TRUKMĖ IR PERŽIŪRA
21.1. Kompensacinis muitas taikomas tik tol, kol jis būtinas subsidijai, kuri daro žalą, atsverti.
21.2. Ar reikia toliau taikyti muitą, kur tai pateisinama, tiriančios institucijos atlieka peržiūrą savo iniciatyva arba, jeigu nuo nustatyto kompensacinio muito įvedimo jau yra praėjęs atitinkamas laiko tarpas, bet kurios suinteresuotos šalies prašymu, kai ši pateikia patvirtinančią informaciją, pagrindžiančią, kad peržiūrą reikia atlikti. Suinteresuotos šalys turi teisę prašyti, kad tiriančios institucijos išnagrinėtų, ar reikia toliau taikyti muitą, kad subsidijavimas būtų kompensuotas, ir ar žala galėtų būti daroma toliau, ar daroma pakartotinai, jeigu muitas būtų panaikintas ar pakeistas, arba ir viena, ir kita. Jeigu, atlikus peržiūrą pagal šią straipsnio dalį, tiriančios institucijos nustato, kad kompensacinio muito taikymas daugiau nebepateisinamas, jis turi būti nedelsiant nutraukiamas.
21.3. Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, bet kurio nustatyto kompensacinio muito taikymas yra nutraukiamas ne vėliau kaip po penkerių metų nuo jo taikymo pradžios (arba nuo paskutinės jo peržiūros, atliktos pagal šio straipsnio 2 dalį, dienos, jeigu ta peržiūra apėmė ir subsidijavimą, ir žalą, arba atliktos pagal šią straipsnio dalį), jeigu institucija, atlikusi peržiūrą anksčiau savo iniciatyva arba remdamasi tinkamai motyvuotu prašymu, pateiktu vietinės pramonės arba jos vardu, arba pateiktu likus atitinkamam laiko tarpui iki tos dienos, nenustato, kad nustojus taikyti muitą subsidija vėl gali būti teikiama, toliau daroma žala ar daroma pakartotinai52. Muitas gali likti galioti, kol bus padarytos tokios peržiūros išvados.
21.4. 12 straipsnio nuostatos dėl įrodymų ir tvarkos yra taikomos visoms peržiūroms, atliekamoms pagal šį straipsnį. Kiekviena tokia peržiūra turi būti atliekama greitai ir paprastai užbaigiama per 12 mėnesių nuo peržiūros pradžios.
21.5. Šio straipsnio nuostatos galioja mutatis mutandis įsipareigojimams, prisiimtiems pagal 18 straipsnį.
22 straipsnis
SPRENDIMŲ AIŠKINIMAS IR VIEŠAS SKELBIMAS
22.1 Kai tiriančioms institucijoms atrodo, jog pakanka įrodymų, kad pagal 11 straipsnį būtų pradėtas tyrimas, valstybėms narėms arba valstybėms narėms, kurių prekės yra tiriamos, ir kitoms suinteresuotoms šalims, kurios, tiriančios institucijos žiniomis, yra suinteresuotos tiriamu klausimu, apie tyrimą turi būti pranešama, taip pat apie tai turi būti viešai paskelbta.
22.2 Viešame skelbime, kad tyrimas yra pradedamas, arba, jeigu apie tai pranešama atskiru dokumentu53, tame dokumente yra pateikiama atitinkama informacija:
i) tiriamą prekę eksportuojančios šalies ar šalių pavadinimai,
ii) tyrimo pradžios data,
iii) tiriamosios subsidijos ar subsidijų aprašymas,
iv) veiksnių, kuriais grindžiamas įtarimas, kad yra daroma žala, santrauka,
v) adresas, kuriuo turi būti siunčiami suinteresuotų valstybių narių ir kitų suinteresuotų šalių pareiškimai,
vi) terminai, suteikiami suinteresuotoms valstybėms narėms ir kitoms suinteresuotoms šalims, kad šios galėtų paskelbti savo poziciją.
22.3. Visi preliminarūs ar galutiniai sprendimai, tiek patvirtinantys, tiek paneigiantys, taip pat visi sprendimai priimti įsipareigojimus pagal 18 straipsnį ar tokius įsipareigojimus nutraukti, taip pat sprendimai nutraukti nustatytus kompensacinius muitus turi būti skelbiami viešai. Kiekviename tokiame pranešime arba, jeigu apie tai pranešama atskiru dokumentu, tame dokumente turi būti pakankamai išsamiai išdėstomi tyrimą atlikusių institucijų nustatyti faktai ir priimti sprendimai visais faktiniais ir teisiniais klausimais, kuriuos tyrimą atlikusios institucijos laiko svarbiais. Visi tokie pranešimai ir dokumentai yra nusiunčiami valstybei narei ar valstybėms narėms, kurių prekės yra tiriamos arba kurios prisiėmė įsipareigojimus, ir kitoms suinteresuotoms šalims, kurios yra žinomos kaip turinčios tam tikrų interesų.
22.4. Viešame skelbime apie laikinųjų priemonių įvedimą arba, jeigu apie tai pranešama atskiru dokumentu, tame dokumente yra išdėstomi pakankamai išsamūs preliminarių sprendimų dėl subsidijų egzistavimo ir žalos paaiškinimai, taip pat nurodomi faktai ir teisės aktai, kurių pagrindu buvo priimti ar atmesti argumentai. Laikantis reikalavimo saugoti konfidencialią informaciją, tokiame skelbime ar atskirame dokumente nurodoma:
i) tiekėjų pavadinimai arba, jeigu tai netikslinga, tiekiančių šalių pavadinimai,
ii) prekės apibūdinimas, kurio pakanka muitinei,
iii) nustatytos subsidijos dydis ir pagrindas, kuriuo remiantis buvo nustatyta, kad subsidija egzistuoja,
iv) įrodymai ir motyvai, susiję su žalos nustatymu pagal 15 straipsnį,
v) pagrindiniai priimto sprendimo/išvadų motyvai.
22.5. Viešame skelbime, kad tyrimas baigtas arba sustabdytas, kai padaromos patvirtinančios išvados, leidžiančios įvesti konkretų muitą ar priimti įsipareigojimą, arba, jeigu apie tai pranešama atskiru dokumentu, tame dokumente, laikantis reikalavimo saugoti konfidencialią informaciją, yra pateikiama visa atitinkama informacija apie faktus, teisės aktus ir priežastis, kuriais remiantis buvo įvestos galutinės priemonės arba priimti įsipareigojimai. Pranešime ar atskirame dokumente būtinai turi būti šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija, taip pat priežastys, kurių pagrindu buvo priimti ar atmesti argumentai, ar skundai, kuriuos pateikė suinteresuotos valstybės narės ir eksportuotojai bei importuotojai.
22.6. Viešame skelbime, kad tyrimas nutrauktas arba sustabdytas, priėmus 18 straipsnyje numatytą įsipareigojimą, arba, jeigu apie tai pranešama atskiru dokumentu, tame dokumente, turi būti paskelbiama šio įsipareigojimo nekonfidencialioji dalis.
22.7. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos peržiūrų, atliekamų pagal 21 straipsnį, pradžiai ir pabaigai, taip pat sprendimams taikyti muitus atgaline data pagal 20 straipsnį.
23 straipsnis
TEISMO PERŽIŪRA
Kiekviena valstybė narė, kurios nacionaliniuose įstatymuose yra nuostatų, numatančių kompensacinių muitų priemones, turi turėti teismus, taip pat arbitražo arba administracinius teismus arba palaikyti tam tikrą tvarką, be kita ko, leidžiančią skubiai susipažinti su administraciniais veiksmais, susijusiais su galutinėmis išvadomis/sprendimais ir jų peržiūromis pagal 21 straipsnį. Tokie teismai ar tvarka yra nepriklausomi nuo institucijų, atsakingų už išvadas/sprendimus ar tokias peržiūras, ir leidžia susipažinti su peržiūros medžiaga visoms suinteresuotoms šalims, dalyvavusioms administraciniuose procesuose, ir šalims, kurioms tiesiogiai arba netiesiogiai turėjo įtakos tie administraciniai veiksmai.
VI dalis: INSTITUCIJOS
24 straipsnis
SUBSIDIJŲ IR KOMPENSACINIŲ PRIEMONIŲ KOMITETAS IR JAM PAVALDŽIOS INSTITUCIJOS
24.1. Įsteigiamas Komitetas dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, sudarytas iš kiekvienos valstybės narės atstovų. Komitetas išsirenka pirmininką ir renkasi ne rečiau kaip du kartus per metus arba bet kurios valstybės narės prašymu, kaip numato šios Sutarties atitinkamos nuostatos. Komitetas atlieka funkcijas, pavestas jam pagal šią Sutartį arba valstybių narių, ir valstybėms narėms sudaro sąlygas konsultuotis visais klausimais, susijusiais su šios Sutarties veikimu arba jos tikslų įgyvendinimu. PPO sekretoriatas yra ir šio Komiteto sekretoriatas.
24.2. Komitetas prireikus gali steigti pavaldžias institucijas.
24.3. Komitetas sukuria nuolatinę ekspertų grupę, kurią sudaro penki nepriklausomi asmenys, turintys aukštą kvalifikaciją subsidijų ir prekybinių santykių srityse. Ekspertus renka Komitetas, ir vienas iš jų bus keičiamas kiekvienais metais. Nuolatinės ekspertų grupės gali būti prašoma padėti kolegijai, kaip numatyta 4 straipsnio 5 dalyje. Komitetas taip pat gali prašyti pateikti patariamąją nuomonę dėl kurios nors subsidijos egzistavimo arba pobūdžio.
24.4. Nuolatinė ekspertų grupė gali konsultuoti kiekvieną valstybę narę ir pateikti patariamąją nuomonę dėl tos valstybės narės siūlomos įvesti ar šiuo metu jos taikomos subsidijos pobūdžio. Tokia patariamoji nuomonė yra konfidenciali ir ja negali būti remiamasi procesuose pagal 7 straipsnį.
24.5. Atlikdamas savo funkcijas, Komitetas ir jam pavaldžios institucijos gali konsultuotis ir prašyti informacijos iš visų, jų nuomone, tinkamų šaltinių. Tačiau prieš prašydami tokios informacijos iš šaltinio, priklausančio valstybės narės jurisdikcijai, Komitetas arba jam pavaldžios institucijos praneša tai valstybei narei.
VII dalis: PRANEŠIMAS IR PRIEŽIŪRA
25 straipsnis
PRANEŠIMAI
25.1. Valstybės narės sutinka, kad, neprieštaraujant GATT 1994 XVI straipsnio 1 dalies nuostatoms, jų pranešimai apie subsidijas yra pateikiami ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 dieną ir atitinka šio straipsnio 2-6 dalių nuostatas.
25.2. Valstybės narės praneša apie kiekvieną jų teritorijose suteiktą ar taikomą subsidiją, apibrėžtą 1 straipsnio 1 dalyje, kuri yra specifinė pagal 2 straipsnį.
25.3. Pranešimai turėtų būti pakankamai išsamūs, kad leistų kitoms valstybėms narėms įvertinti prekybos poveikį ir suprasti notifikuotųjų subsidijų programų veikimą. Turėdamos tai omenyje ir nepažeisdamos klausimyno apie subsidijas54 formos ir turinio, valstybės narės užtikrina, kad jų pranešimuose bus ši informacija:
i) subsidijos forma (t. y. dotacija, paskola, mokestinė lengvata ir kt.),
ii) subsidija vienetui arba, kai tai neįmanoma, visas subsidijos dydis arba metinė suma, numatyta biudžete tai subsidijai (nurodant, jei įmanoma, vidutinį subsidijos dydį vienetui ankstesniais metais),
iii) politikos tikslas ir/arba subsidijos tikslas,
iv) subsidijavimo trukmė ir/arba visi kiti su ja siejami terminai,
v) statistiniai duomenys, leidžiantys įvertinti subsidijos poveikį prekybai.
25.4. Tada, kai tam tikri šio straipsnio 3 dalyje minimi klausimai pranešime nebuvo atitinkamai nurodyti, pačiame pranešime turi būti pateikiamas paaiškinimas.
25.5. Jeigu subsidijos teikiamos tam tikroms prekėms ar sektoriams, pranešimai turi būti parengiami pagal prekes ar sektorius.
25.6. Valstybės narės, kurios mano, kad jų teritorijoje netaikomos priemonės, apie kurias pagal GATT 1994 XVI straipsnio 1 dalį ir šią Sutartį reikia pranešti, apie tai raštu informuoja sekretoriatą.
25.7. Valstybės narės pripažįsta, kad pranešimas apie priemonę iš anksto nenulemia nei jos teisinio statuso pagal GATT 1994 ir šią Sutartį, nei paties priemonės pobūdžio, nei poveikio pagal šią Sutartį.
25.8. Visos valstybės narės bet kuriuo metu gali raštu prašyti informacijos apie kiekvienos subsidijos, suteiktos ar taikomos kurios nors kitos valstybės narės (įskaitant bet kurią subsidiją, minimą IV dalyje), pobūdį ir dydį, arba paaiškinimo, dėl kokių priežasčių buvo manoma, kad apie kurią nors specialią priemonę nereikia pateikti pranešimo.
25.9. Valstybės narės, kurioms buvo pateiktas toks prašymas, kuo skubiau ir suprantamiau pateikia tokią informaciją ir yra pasirengusios, jeigu būtų prašoma, pateikti papildomą informaciją to prašančiai valstybei narei. Informacija privalo būti pakankamai išsami, kad kita valstybė narė galėtų įvertinti, ar tos priemonės atitinka šios Sutarties nuostatas. Bet kuri valstybė narė, kuri mano, kad tokia informacija nebuvo pateikta, gali į šį klausimą atkreipti Komiteto dėmesį.
25.10. Kiekviena valstybė narė, mananti, kad apie kitos valstybės narės priemonę, darančią subsidijos poveikį, nebuvo pranešta pagal GATT 1994 XVI straipsnio 1 dalies nuostatas ir šį straipsnį, pati gali atkreipti į tai tos valstybės narės dėmesį. Jeigu apie įtariamąją subsidiją ir po to nėra skubiai pranešama, toji valstybė narė pati gali apie tą įtariamą subsidiją pranešti Komitetui.
25.11. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komitetui apie visus preliminarius ar galutinius veiksmus, kurių buvo imtasi kompensacinių muitų atžvilgiu. Kitoms valstybėms narėms sekretoriate turi būti sudarytos sąlygos tokius pranešimus patikrinti. Taip pat valstybės narės kas pusę metų pateikia ataskaitas, kokių su kompensaciniais muitais susijusius veiksmų jos ėmėsi per pastaruosius šešis mėnesius. Pusmetiniai pranešimai yra pateikiami sutartine standartine forma.
25.12. Kiekviena valstybė narė praneša Komitetui: a) kurios iš jos institucijų yra kompetentingos pradėti ir atlikti tyrimą, minimą 11 straipsnyje; b) savo vidaus tvarką, reglamentuojančią tokio tyrimo pradžią ir vykdymą.
26 straipsnis
PRIEŽIŪRA
26.1. Komitetas naujus ir išsamius pranešimus, pateiktus pagal GATT 1994 XVI straipsnio 1 dalį ir šios Sutarties 25 straipsnio 1 dalį, išnagrinėja specialiame posėdyje, rengiamame kas treji metai. Pranešimai, pateikiami tarpiniais metais (naujausi pranešimai) yra nagrinėjami kiekviename eiliniame Komiteto posėdyje.
26.2. Komitetas ataskaitas, pateikiamas pagal 25 straipsnio 11 dalį, nagrinėja kiekviename eiliniame Komiteto posėdyje.
VIII dalis: BESIVYSTANČIOS VALSTYBĖS NARĖS
27 straipsnis
SPECIALUSIS IR DIFERENCINIS REŽIMAS BESIVYSTANČIOMS VALSTYBĖMS NARĖMS
27.1. Valstybės narės pripažįsta, kad subsidijos gali atlikti svarbų vaidmenį besivystančių valstybių narių ekonominio vystymosi programose.
27.2. 3 straipsnio 1 dalies a punkte minėtas draudimas negalioja:
a) besivystančioms valstybėms narėms, minimoms VII priede;
b) kitoms besivystančioms valstybėms narėms aštuonerius metus nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos, jei atitinka šio straipsnio 4 dalies nuostatas.
27.3. 3 straipsnio 1 dalies b punkto draudimas besivystančioms valstybėms narėms negalioja penkerius metus ir mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms negalioja aštuonerius metus nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos.
27.4. Kiekviena besivystanti valstybė narė, minėta šio straipsnio 2 dalies b punkte, laipsniškai per aštuonerius metus atsisako savo eksporto subsidijų, pageidautina palaipsniui mažinant. Tačiau besivystanti valstybė narė nedidina savo eksporto subsidijų lygio55 ir panaikina jas per trumpesnį, negu nurodytas šiame punkte, laiką, kai tokių eksporto subsidijų taikymas neatitinka šalies vystymosi poreikių. Jeigu besivystanti valstybė narė mano esant reikalinga taikyti tokias subsidijas ilgiau negu aštuonerius metus, ji ne vėliau kaip likus vieneriems metams iki šio termino pabaigos pradeda konsultacijas su Komitetu, ir šis, išnagrinėjęs tos besivystančios valstybės narės atitinkamus ekonominius, finansinius ir vystymosi poreikius, nustato, ar to termino pratęsimas yra pateisinamas. Jeigu Komitetas nustato, kad pratęsimas pateisinamas, aptariamoji besivystanti valstybė narė kasmet konsultuojasi su Komitetu, kad nustatytų tokių subsidijų išlaikymo reikalingumą. Jeigu Komitetas nepadaro tokių išvadų, besivystančioji valstybė narė laipsniškai atsisako likusių eksporto subsidijų per dvejus metus nuo paskutinio suteikto termino pabaigos.
27.5. Besivystanti valstybė narė, kurios atitinkamos prekės pasiekė eksporto konkurencingumą, laipsniškai per dvejus metus atsisako savo eksporto subsidijų toms prekėms. Tačiau besivystančioje valstybėje narėje, kuri minima VII priede ir kuri yra pasiekusi vienos ar daugiau prekių eksporto konkurencingumą, eksporto subsidijos, skirtos toms prekėms, turi būti laipsniškai panaikinamos per aštuonerių metų laikotarpį.
27.6 Prekės eksporto konkurencingumas pripažįstamas, jei besivystančios valstybės narės tos prekės eksportas siekia mažiausiai 3,25 procento pasaulinės prekybos ta preke per dvejus kalendorinius metus iš eilės. Eksporto konkurencingumas pripažįstamas a) eksporto konkurencingumą pasiekusių besivystančių valstybių narių pateiktų pranešimų pagrindu arba b) apskaičiavimų, kuriuos kurios nors valstybės narės prašymu atlieka sekretoriatas, pagrindu. Šioje straipsnio dalyje prekė yra apibrėžiama kaip suderintos sistemos skyriaus pozicija. Komitetas peržiūri šios nuostatos veikimą penkerių metų laikotarpiu nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos.
27.7 4 straipsnio nuostatos netaikomos toms besivystančių valstybių narių eksporto subsidijoms, kurios atitinka šio straipsnio 2-5 dalių nuostatas. Tokiais atvejais galioja 7 straipsnio nuostatos.
27.8 Laikantis 6 straipsnio 1 dalies neturi būti daroma išankstinė prielaida, kad besivystančios valstybės narės teikiama subsidija daro didelę žalą, kaip apibrėžta šioje Sutartyje. Tokia didelė žala, kai taikytinos šio straipsnio 9 dalies sąlygos, turi būti įrodyta tai patvirtinančiais įrodymais pagal 6 straipsnio 3-8 dalių nuostatas.
27.9 Kompensuotinų subsidijų, kurias teikia ar taiko besivystanti valstybė narė, atžvilgiu, išskyrus 6 straipsnio 1 dalyje minimas subsidijas, nesiimama arba neleidžiama imtis veiksmų pagal 7 straipsnį, jeigu nenustatoma, kad dėl tokios subsidijos tarifinės nuolaidos ar kiti pagal GATT 1994 numatyti įsipareigojimai buvo anuliuoti ar sumažinti tiek, kad būtų išstumtas ar stabdomas kitos valstybės narės panašių prekių importas į subsidijuojančios besivystančios valstybės narės rinką arba, jeigu daroma žala vietinei pramonei, į importuojančios valstybės narės rinką.
27.10 Kiekvienas kompensacinio muito prekei, kilusiai besivystančioje valstybėje narėje, tyrimas turi būti nutraukiamas iš karto, kai atitinkamos institucijos nustato, kad:
a) bendras tiriamai prekei teikiamų subsidijų dydis ne didesnis kaip 2 procentai jos vertės, apskaičiuotos prekės vienetui; arba
b) subsidijuojamo importo apimtis sudaro mažiau kaip 4 procentus bendro panašių prekių importo importuojančioje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai importas iš besivystančių valstybių narių, kurių kiekvienos dalis sudaro mažiau kaip 4 procentus bendro importo, bendrai sudaro daugiau kaip 9 procentus viso panašios prekės importo importuojančioje valstybėje narėje.
27.11 Šio straipsnio 2 dalies b punkte apibrėžtoms besivystančioms valstybėms narėms, kurios panaikino eksporto subsidijas prieš pasibaigiant aštuonerių metų terminui, skaičiuojamam nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos, ir VII priede minimoms besivystančioms valstybėms narėms, šio straipsnio 10 dalies a punkte galioja 3 procentai vietoj nurodytųjų 2 procentų. Ši nuostata galioja nuo tos dienos, kai apie eksporto subsidijų panaikinimą yra pranešama Komitetui, ir tol, kol pranešusi besivystanti valstybė narė neteikia eksporto subsidijų. Šių nuostatų galiojimo laikas baigiasi po aštuonerių metų nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos.
27.12 Šio straipsnio 10 ir 11 dalių nuostatomis vadovaujamasi nustatant de minimis pagal 15 straipsnio 3 dalį.
27.13 III dalies nuostatos netaikomos tiesioginiam skolų dovanojimui, bet kokios formos subsidijoms, kurios yra skirtos socialinėms išlaidoms padengti, įskaitant valstybės pajamų atsisakymą bei kitų įsipareigojimų perdavimą, kai tokios subsidijos teikiamos besivystančios valstybės narės privatizacijos programai ir yra su ja tiesiogiai susijusios, su sąlyga, kad ir programa, ir tokios subsidijos yra teikiamos ribotą laiką ir apie jas pranešama Komitetui, ir kad dėl programos atitinkama įmonė yra privatizuojama.
27.14 Komitetas, prašomas suinteresuotos valstybės narės, atlieka eksporto subsidijų taikymo besivystančioje valstybėje narėje peržiūrą, kad išnagrinėtų, ar taikymo praktika atitinka tos šalies vystymosi reikmes.
27.15 Komitetas, prašomas suinteresuotos besivystančios valstybės narės, atlieka kompensacinės priemonės peržiūrą, kad išnagrinėtų, ar ji atitinka šio straipsnio 10 ir 11 dalių nuostatas, kaip taikytinos tai besivystančiai valstybei narei.
IX dalis: PEREINAMOJO LAIKOTARPIO SUSITARIMAI
28 straipsnis
ESAMOS PROGRAMOS
28.1 Subsidijų programos, kurios buvo pradėtos taikyti kurios nors valstybės narės teritorijoje prieš tai valstybei narei pasirašant PPO sutartį ir kurios neatitinka šios Sutarties nuostatų, turi būti:
a) apie jas pranešta Komitetui ne vėliau kaip per 90 dienų nuo PPO sutarties įsigaliojimo tai valstybei narei dienos;
b) suderintos su šios Sutarties nuostatomis per trejus metus nuo PPO sutarties įsigaliojimo tai valstybei narei dienos, o iki to laiko toms programoms negalioja II dalies nuostatos.
28.2 Nė viena valstybė narė neišplečia tokios programos, o pasibaigus programos terminui, ji neatnaujinama.
29 straipsnis
PERĖJIMAS Į RINKOS EKONOMIKĄ
29.1 Valstybės narės perėjimo iš planinės ekonomikos į rinkos bei laisvų įmonių ekonomiką laikotarpiu gali taikyti programas ir priemones, kurios yra būtinos tokiam perėjimui.
29.2 Tokioms valstybėms narėms subsidijų programos, apibrėžtos 3 straipsnyje, apie kurias pranešta pagal šio straipsnio 3 dalį, yra pamažu naikinamos arba suderinamos su 3 straipsnio nuostatomis per septynerius metus nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos. Tokiu atveju 4 straipsnis netaikomas. Be to, tuo pačiu laikotarpiu:
a) 6 straipsnio 1 dalies d punkte apibrėžtos subsidijų programos nelaikomos kompensuotinomis pagal 7 straipsnį;
b) kitoms kompensuotinoms subsidijoms yra taikomos 27 straipsnio 9 dalies nuostatos.
29.3 Įsigaliojus PPO sutarčiai apie 3 straipsnyje apibrėžtas subsidijų programas kuo greičiau reikia pranešti Komitetui. Vėlesni pranešimai apie tokias subsidijas gali būti teikiami iki dvejų metų nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos.
29.4 Išskirtinėmis aplinkybėmis 1 punkte minėtoms valstybėms narėms Komitetas gali leisti nukrypti nuo notifikuotųjų programų arba priemonių, taip pat nuo nustatytų terminų, jeigu tokie nukrypimai laikomi reikalingais pereinamojo laikotarpio procesui.
X dalis: GINČŲ SPRENDIMAS
30 straipsnis
GATT 1994 XXII ir XXIII straipsnių nuostatos, parengtos ir taikomos pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo, yra taikomos konsultuojantis ir ginčų sprendimui pagal šią Sutartį, išskyrus atvejus, kai šioje Sutartyje numatyta kitaip.
XI dalis: BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31 straipsnis
LAIKINASIS TAIKYMAS
6 straipsnio 1 dalies nuostatos ir 8 straipsnio bei 9 straipsnio nuostatos taikomos penkerius metus skaičiuojant nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos. Ne vėliau kaip likus 180 dienų iki šio laikotarpio pabaigos Komitetas peržiūri, kaip veikia tos nuostatos, siekdamas nustatyti, ar taikyti jas toliau, ar pakeisti.
32 straipsnis
KITOS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32.1. Negalima imtis jokių specifinių veiksmų prieš kitos valstybės narės subsidijas, išskyrus numatytus GATT 1994 nuostatose, išdėstytose šioje Sutartyje56.
32.2. Negalima daryti išlygų jokių šios Sutarties nuostatų atžvilgiu be kitų valstybių narių sutikimo.
32.3. Pagal šio straipsnio 4 dalį šios Sutarties nuostatos taikomos egzistuojančių priemonių tyrimui ir tikrinimui, kurie yra pradedami remiantis prašymais, pateiktais PPO sutarties įsigaliojimo tai valstybei narei dieną arba vėliau.
32.4. 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacinės priemonės turi būti laikomos įvestomis ne vėliau kaip PPO sutarties įsigaliojimo tai valstybei narei dieną, išskyrus atvejus, kai nacionaliniuose valstybės narės įstatymuose, kurie galiojo tą dieną, jau buvo numatytos tame punkte nurodytos sąlygos.
32.5. Kiekviena valstybė narė žengia visus reikiamus bendro pobūdžio ar konkrečius žingsnius, kad ne vėliau kaip PPO sutarties įsigaliojimo tai valstybei narei dieną galėtų užtikrinti, kad jos įstatymai ir kiti teisės aktai yra suderinti su šios Sutarties nuostatomis taip, kaip jie gali būti taikomi tai valstybei narei.
32.6. Kiekviena valstybė narė praneša Komitetui apie visus įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su šia Sutartimi, pasikeitimus, taip pat apie tų įstatymų ir teisės aktų administravimo pasikeitimus.
32.7. Komitetas kiekvienais metais peržiūri, kaip įgyvendinama ir veikia ši Sutartis, atsižvelgdamas į jos tikslus. Komitetas kiekvienais metais praneša Prekybos prekėmis tarybai apie pokyčius, įvykusius tokių peržiūrų laikotarpiu.
32.8. Šios Sutarties priedai yra neatsiejama Sutarties dalis.
I priedas
PAVYZDINIS EKSPORTO SUBSIDIJŲ SĄRAŠAS
a) Vyriausybės teikiamos tiesioginės subsidijos įmonei ar pramonės šakai priklausomai nuo eksporto rodiklių.
b) Valiutos palaikymo ar panašios programos, susijusios su eksporto padidėjimu.
c) Vidaus transporto ir frachto eksporto mokesčiai, vyriausybės taikomi ar nustatyti palankesnėmis sąlygomis negu sąlygos, taikomos ar nustatytos, šalies vidaus siuntoms.
d) Vyriausybės ar vyriausybinių tarnybų tiesiogiai ar netiesiogiai per vyriausybines programas tiekiamos importuotos ar vietinės gamybos prekės ar teikiamos paslaugos, kurios yra naudojamos eksportuojamoms prekėms gaminti, palankesnėmis sąlygomis, negu sąlygos, kuriomis tiekiamos panašios arba tiesiogiai konkuruojančios prekės ar teikiamos paslaugos, naudojamos vietinio vartojimo prekėms gaminti, jeigu (prekėms) tos sąlygos ar aplinkybės yra palankesnės, negu sąlygos, kurios tiems eksportuotojams gali būti pasiekiamos komerciniu būdu57 pasaulio rinkose.
e) Visiškas ar dalinis atleidimas nuo tiesioginių mokesčių58 ar socialinio draudimo įmokų, kurias sumokėjo ar turi sumokėti pramonės ar prekybos įmonės, arba jų atidėjimas, susijęs su eksportu.59
f) Tam tikri išskaitymai, tiesiogiai susiję su eksportu ar eksporto rodikliais, didesni negu išskaitymai, taikomi vidaus vartojimo produkcijai, naudojami apskaičiuojant pagrindą tiesioginiams mokesčiams skaičiuoti.
g) Eksportuojamų prekių gamybos ir paskirstymo atleidimas nuo tiesioginių mokesčių, 58 didesnių negu tie, kuriais buvo apmokestinta panašių prekių gamyba ir paskirstymas, kai jos parduodamos vietiniam vartojimui, arba tų mokesčių sumažinimas.
h) Atleidimas nuo pradinės stadijos kumuliatyvinių netiesioginių mokesčių, jų sumažinimas ar atidėjimas, kai tokiais mokesčiais apmokestinamos prekės ar paslaugos, naudojamos eksportuojamų prekių gamybai, viršijančių panašių pradinės stadijos kumuliatyvinių netiesioginių mokesčių, nuo kurių atleidžiama arba kurie yra sumažinami ar atidedami, sumą, kai tie mokesčiai taikomi prekėms ar paslaugoms, naudojamoms panašių vidaus vartojimo prekių gamybai; tačiau su sąlyga, kad eksportuojamos prekės gali būti atleistos nuo pradinės stadijos kumuliatyvinių netiesioginių mokesčių arba jie gali būti sumažinti ar atidėti, net jeigu panašios prekės, skirtos vidaus vartojimui, nėra atleistos nuo tų mokesčių arba jie nėra joms sumažinti ar atidėti, tik jeigu pradinės stadijos kumuliatyviniais netiesioginiais mokesčiais yra apmokestinamos sąnaudos eksportuojamų prekių gamybai (atskaičiavus įprastą atliekų normą).60 Šis punktas yra aiškinamas pagal II priede išdėstytas nuostatas dėl sąnaudų gamybos procese.
i) Muito grąžinimas arba atleidimas nuo importo mokesčių, kurie yra didesni negu mokesčiai, kuriais apmokestinamos importuojamos sąnaudos, naudojamos gaminant prekes, skirtas eksportui (atskaičiuojant įprastą atliekų normą)61; tačiau su sąlyga, kad tam tikrais atvejais įmonė gali naudoti tokį pat kiekį vietinės rinkos sąnaudų, kurių kokybė ir savybės yra tokios pat kaip importuojamų sąnaudų, kaip jų pakaitalą, kad gautų naudos pagal šią nuostatą, jeigu importo ir atitinkamo eksporto operacijos įvyksta per motyvuotą laikotarpį, ne ilgesnį kaip dveji metai. Šis punktas turi būti aiškinamas laikantis II priede išdėstytų taisyklių, nustatančių, ar muito grąžinimo sistema yra taikoma kaip eksporto subsidijų pakaitalas.
j) Vyriausybės (arba atitinkamos vyriausybės kontroliuojamos institucijos) teikiamos eksporto kreditų garantijos ar draudimo programos, draudimo arba garantijų programos padidėjus eksportuojamų prekių kaštams arba valiutos kursų rizikos programos, kurių draudimo įmokų tarifas neadekvatus tam, kurio reikia ilgalaikėms veiklos sąnaudoms ir programų nuostoliams padengti.
k) Vyriausybės (arba atitinkamų institucijų, kurias kontroliuoja arba kurios yra pavaldžios vyriausybei) teikiami eksporto kreditai už mažesnes palūkanas negu palūkanos, kurias faktiškai reikia sumokėti už taip panaudotas lėšas (arba kurios turėtų būti mokamos, jei lėšų būtų skolinamasi tarptautinėse kapitalo rinkose, kad galėtų pasiskolinti tam pačiam terminui, tomis pat kredito sąlygomis ir tos pačios denominacijos valiuta, kaip ir eksporto kreditas), arba vyriausybės apmokamos visos arba dalis išlaidų, kurias patiria eksportuotojai arba finansinės institucijos gaudamos kreditus tiek, kiek jie yra naudojami eksporto kreditavimo sąlygų materialinės naudos apsaugai. Tačiau su sąlyga, kad valstybė narė yra tarptautinio įsipareigojimo dėl oficialių eksporto kreditų šalis ir kad nuo 1979 metų sausio 1 dienos mažiausiai dvylika valstybių narių, pasirašiusių šią Sutartį, yra tokio įsipareigojimo šalys (arba vėlesnio įsipareigojimo, kurį yra prisiėmusios valstybės narės, pasirašiusios šią Sutartį), arba jeigu valstybė narė praktiškai taiko atitinkamo įsipareigojimo palūkanų normų sąlygas, eksporto kreditavimo būdas, kuris neprieštarauja toms sąlygoms, nelaikomas eksporto subsidija, kurią draudžia ši Sutartis.
l) Bet kurios kitos valstybės išlaidos, jeigu jos yra eksporto subsidija pagal GATT 1994 XVI straipsnį.
II priedas
NUOSTATOS DĖL GAMYBOS PROCESO SĄNAUDŲ61
I
1. Pagal netiesioginių mokesčių lengvatų programas galima taikyti atleidimą nuo ankstesniu periodu susikaupusių netiesioginių mokesčių, kuriais apmokestinamos sąnaudos, sunaudojamos eksportuojamų prekių gamybai (atskaičiavus įprastą atliekų normą) arba taikyti jų sumažinimą ar atidėjimą. Panašiai muito grąžinimo ir atleidimo nuo muitų programos gali leisti importo mokesčių, kuriais apmokestinamos sąnaudoms eksportuojamų prekių gamybai (atskaičiavus įprastą atliekų normą), atleidimą ar importo mokesčių grąžinimą.
2. Pavyzdiniame eksporto subsidijų sąraše šios Sutarties I priedo h ir i punktuose yra vartojamas terminas „sąnaudos eksportuojamų prekių gamybai“. Pagal h punktą, netiesioginių mokesčių lengvatų programos gali būti laikomos eksporto subsidijomis, jeigu jų pasekmė yra atleidimas nuo tokios pradinės stadijos kumuliatyvinių netiesioginių mokesčių sumos, jų sumažinimas arba atidėjimas, kuri yra didesnė negu mokesčių, kuriais faktiškai apmokestinamos sąnaudos eksportuojamos prekės gamybai, suma. Pagal i punktą muito grąžinimo ir atleidimo nuo muitų sistema gali būti laikomos eksporto subsidija, jeigu jų pasekmė yra atleidimas nuo importo mokesčių ar tokios importo mokesčio sumos grąžinimas, kuri faktiškai yra didesnė už sumą, kuria apmokestinamos sąnaudos eksportuojamos prekės gamybai. Abiejuose punktuose nustatyta, kad įprastinė atliekų norma turi būti skiriama atsižvelgiant į sąnaudas eksportuojamos prekės gamybai. Punktas i taip pat numato ir pakeitimo tam tikrais atvejais galimybę.
II
Atlikdamos sąnaudų gaminant eksportuojamą prekę tyrimą, kuris yra dalis kompensacinių muitų tyrimo pagal šią Sutartį, tyrimą atliekančios institucijos laikosi tokios tvarkos:
1. Kai yra įtariama, kad netiesioginių mokesčių lengvatų programos ar muito grąžinimo ar atleidimo nuo muitų programos gali būti laikomos subsidijomis dėl tos priežasties, kad yra suteikiamos per didelės netiesioginių mokesčių už sąnaudas gaminant eksportuojamą prekę lengvatos arba per didelės importo mokesčių už sąnaudas gaminant eksportuojamą prekę priemonės, tiriančios institucijos turėtų pirmiausia nustatyti, ar eksportuojančios valstybės narės vyriausybė turi ir taiko sistemą ar tvarką, pagal kurią galima patvirtinti, kokios sąnaudos ir koks jų kiekis buvo gaminant eksportuojamą prekę. Kai turi būti taikoma tokia sistema ar tvarka, tyrimą atliekančios institucijos turėtų išnagrinėti tą sistemą ar tvarką, kad nustatytų, ar ji yra pagrįsta, ar efektyvi siekiamo tikslo atžvilgiu ir ar ji atitinka eksportuojančios šalies visuotinai priimtą prekybos praktiką. Tiriančios institucijos gali manyti esant reikalinga pagal 12 straipsnio 6 dalį atlikti tam tikrus praktinius testus, kad patikrintų informaciją ar įsitikintų, kad sistema ar tvarka yra taikoma efektyviai.
2. Ten, kur tokios sistemos ar tvarkos nėra ar kur joms nėra pagrindo, arba kur jos numatytos ir laikomos pagrįstomis, bet yra nustatyta, kad jos netaikomos arba taikomos neefektyviai, eksportuojančios valstybės narės atliekamas tolesnis tyrimas, grindžiamas faktiškai sunaudotų sąnaudų kiekiu, turėtų būti atliekamas, kad būtų nustatyta, ar iš tiesų įvyko permokėjimas. Jeigu tiriančios institucijos mano esant reikalinga, tolesnis tyrimas turėtų būti atliekamas laikantis šios dalies 1 punkto nuostatų.
3. Tiriančios institucijos turėtų traktuoti sąnaudas kaip fiziškai inkorporuotas, jeigu tos sąnaudos yra panaudotos gamybos procese ir fiziškai egzistuoja eksportuojamoje prekėje. Valstybės narės pažymi, kad sąnaudos galutiniame produkte neturi būti tokios pat formos, kokios jos buvo patekdamos į gamybos procesą.
4. Nustatant eksportuojamos prekės gamyboje sunaudotų tam tikrų sąnaudų kiekį, turėtų būti atsižvelgiama į „įprastinę normą atliekoms“, ir tokios atliekos turi būti laikomos kaip eksportuojamos prekės gamyboje sunaudotų sąnaudų dalis. Terminas „atliekos“ reiškia tokią dalį sąnaudų, kuri neatlieka savarankiškos funkcijos gamybos procese, nėra sunaudota eksportuojamos prekės gamyboje (dėl tokių priežasčių kaip neefektyvumas) ir kuri nėra to paties gamintojo atgaunama, panaudojama ar parduodama.
5. Tyrimą atliekančios institucijos išvadoje, ar atliekų norma, į kurią pretenduojama, yra „įprasta“, turėtų būti atsižvelgta į gamybos procesą, įprastinę eksportuojančios valstybės narės pramonės šakos patirtį ir kitus techninius veiksnius, kurie šiuo atveju yra tinkami. Tirianti institucija turėtų kreipti dėmesį į tokį svarbų klausimą, ar eksportuojančios valstybės narės institucijos pagrįstai apskaičiavo atliekų kiekį, kai į tą kiekį ketinama atsižvelgti taikant mokesčių ar muitų lengvatas ar atleidimus.
III priedas
REKOMENDACIJOS, PAGAL KURIAS NUSTATOMA, AR MUITO GRĄŽINIMO AR ATLEIDIMO NUO MUITŲ SISTEMOS YRA NAUDOJAMOS KAIP EKSPORTO SUBSIDIJŲ PAKAITALAS
I
Muito grąžinimo ar atleidimo nuo muitų sistemos gali leisti grąžinti arba kompensuoti sąnaudų importo kitos prekės gamybai mokesčius ten, kur tos eksportuojamos prekės gamybai naudojamos vietinės sąnaudos yra tos pačios kokybės ir turi tas pačias savybes kaip ir importuotos sąnaudos, kurios yra keičiamos. Pagal Pavyzdinio eksporto subsidijų sąrašo, pateikto 1 priede, i punktą pakeitimas muito grąžinimo ar atleidimo nuo muitų sistema gali būti laikoma eksporto subsidija tiek, kiek grąžintas importo mokestis yra didesnis negu mokesčiai, kuriais iš pradžių buvo apmokestintos importuojamos sąnaudos ir kuriuos buvo prašoma grąžinti.
II
Atlikdamos pakeitimo muito grąžinimo ar atleidimo nuo muitų sistemos tyrimą, kuris yra dalis kompensacinių muitų tyrimo pagal šią Sutartį, tyrimą atliekančios institucijos laikosi tokios tvarkos:
1. Pavyzdinio sąrašo i punkte nustatyta, kad vidaus rinkos sąnaudomis galima pakeisti eksportuojamos prekės gamybai importuojamas sąnaudas, su sąlyga, kad tų sąnaudų yra vienodas kiekis ir jos yra tos pačios kokybės bei turi tas pačias savybes kaip ir importuojamos sąnaudos, kurios jomis keičiamos. Tikrinimo sistema ar tvarka svarbi tuo, kad leidžia eksportuojančios valstybės narės vyriausybei užtikrinti ir parodyti, kad sąnaudų, kurių muito mokestį prašoma grąžinti, kiekis ne didesnis negu panašių bet kokia forma eksportuojamų prekių ir kad grąžinto importo mokesčio suma nėra didesnė negu mokesčių, kuriais iš pradžių buvo apmokestintos atitinkamos importuotos sąnaudos, suma.
2. Kai įtariama, kad pakeitimas muito grąžinimo ar atleidimo nuo muitų sistema gali būti laikomas subsidija, tirianti institucija pirma turėtų nustatyti, ar eksportuojančios valstybės narės vyriausybė yra nustačiusi ir ar taiko tikrinimo sistemą ar tvarką. Ten, kur nustatoma, kad tokia sistema ar tvarka taikoma, tyrimą atliekančios institucijos turėtų ištirti tikrinimo tvarką, kad nustatytų, ar ji yra pagrįsta, ar veiksminga siekiamo tikslo atžvilgiu ir ar atitinka eksportuojančios šalies visuotinai priimtą prekybos praktiką. Jeigu nustatoma, kad tokia tvarka atitinka tyrimo reikalavimus ir yra veiksmingai taikoma, tai neturi būti laikoma, kad subsidija egzistuoja. Tyrimą atliekančios institucijos gali laikyti esant reikalinga pagal 12 straipsnio 6 dalį atlikti tam tikrus praktinius testus, kad patikrintų informaciją arba kad įsitikintų, jog tikrinimo tvarka yra veiksmingai taikoma.
3. Ten, kur tikrinimo tvarkos nėra ar kur jai taikyti nėra pagrindo, arba kur ji numatyta ir laikoma pagrįsta, bet yra nustatyta, kad ji netaikoma arba taikoma neveiksmingai, gali egzistuoti subsidija. Tokiais atvejais eksportuojančios valstybės narės atliekamas tolesnis tyrimas, grindžiamas atitinkamu sandoriu, turėtų būti atliekamas nustatyti, ar iš tiesų įvyko permokėjimas. Jeigu tyrimą atliekančios institucijos laiko esant reikalinga, tolesnis tyrimas turėtų būti atliekamas laikantis 2 punkto nuostatų.
4. Pakeitimo muito grąžinimo ar atleidimo nuo muitų sistemos nuostatos, pagal kurias eksportuotojai galėtų atsirinkti atitinkamas importo siuntas, kurių muito mokestį prašoma grąžinti, pačios savaime negali būti laikomos subsidija.
5. Grąžinto importo mokesčio perviršis, apibūdintas i punkte, būtų laikomas egzistuojančiu, kai vyriausybės sumokėjo palūkanas už bet kurias lėšas, grąžintas pagal atitinkamas muito grąžinimo ar atleidimo nuo muitų programas sumokėtų ar mokėtinų palūkanų lygiu.
IV priedas
VISO AD VALOREM SUBSIDIJAVIMO APSKAIČIAVIMAS (6 STRAIPSNIO 1 DALIES A PUNKTAS)62
1. Bet koks subsidijos dydžio apskaičiavimas pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą turi būti atliekamas atsižvelgiant į kaštus, kurie tenka subsidiją teikiančiai vyriausybei.
2. Išskyrus atvejus, nurodytus šio priedo 3-5 dalyse, nustatant, ar bendras subsidijavimo lygis yra didesnis kaip 5 procentai prekės vertės, prekės vertė turi būti apskaičiuojama kaip įmonės gavėjos63 bendra realizacijos vertė pastaruoju 12 mėnesių laikotarpiu, kurio duomenys turimi, ir ankstesniu laikotarpiu, kuriuo buvo suteikta subsidija.64
3. Kai subsidija siejama su atitinkamos prekės gamyba ar realizavimu, prekės vertė turi būti apskaičiuojama kaip bendra įmonės gavėjos tos prekės realizacijos vertė pastaruoju 12 mėnesių laikotarpiu, kurio duomenys turimi, ir ankstesniu laikotarpiu, kuriuo buvo suteikta subsidija.
4. Kai įmonė gavėja yra tik gamybos paleidimo stadijoje, turi būti laikoma, kad didelė žala nustatyta, jeigu bendras subsidijavimo lygis yra didesnis kaip 15 procentų visų investuotų lėšų. Šioje priedo dalyje apibūdinta gamybos paleidimo stadija nėra ilgesnė negu pirmieji gamybos metai.65
5. Tais atvejais, kai įmonė gavėja yra infliacinės ekonomikos šalyje, prekės vertė turi būti apskaičiuojama kaip bendra įmonės gavėjos realizacijos (arba atitinkamos prekės realizacijos, jeigu subsidija yra ribojama) paskutiniaisiais kalendoriniais metais vertė, indeksuota pagal infliacijos lygį per 12 pastarųjų mėnesių prieš tą mėnesį, kurį turi būti suteikta subsidija.
6. Nustatant bendrą subsidijavimo lygį atitinkamais metais, subsidijos, teikiamos pagal skirtingas programas ir skirtingų valdžios institucijų valstybės narės teritorijoje, turi būti susumuojamos.
7. Subsidijos, suteiktos prieš įsigaliojant PPO sutarčiai, iš kurių gauta nauda yra skiriama būsimai gamybai, turi būti įtrauktos į bendrą subsidijavimo lygį.
8. Subsidijos, kurios yra nekompensuotinos pagal atitinkamas šios Sutarties nuostatas, neįtraukiamos apskaičiuojant subsidijos dydį pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą.
V priedas
INFORMACIJOS APIE DIDELĘ ŽALĄ RINKIMO TVARKA
1. Kiekviena valstybė narė bendradarbiauja renkant įrodymus, kuriuos nagrinėja kolegija procedūrų, atliekamų pagal 7 straipsnio 4-6 dalis, metu. Ginčo šalys ir bet kuri trečioji valstybė narė, pradėjusi taikyti 7 straipsnio 4 dalį, nedelsiant praneša DSB, kokia organizacija yra atsakinga už šios nuostatos administravimą tos šalies teritorijoje ir kokios tvarkos turi būti laikomasi vykdant prašymus pateikti informaciją.
2. Tais atvejais, kai pagal 7 straipsnio 4 dalį nagrinėjamas klausimas pateikiamas DSB, gavusi prašymą, DSB pradeda procedūrą tokiai informacijai iš subsidijuojančios valstybės narės vyriausybės gauti, kokios reikia nustatyti, ar subsidija egzistuoja ir koks jos dydis, subsidijuojamų įmonių bendrą realizacijos vertę, taip pat informaciją, reikalingą analizuojant neigiamą poveikį, kurį sukelia subsidijuojama prekė.66 Šio proceso metu prireikus gali būti pateikiami klausimai subsidijuojančios valstybės narės vyriausybei ir besiskundžiančiai valstybei narei siekiant surinkti informaciją, taip pat siekiant išsiaiškinti ir gauti išsamesnę informaciją, prieinamą ginčo šalims pagal informacijos teikimo tvarką, nustatytą VII dalyje.67
3. Tais atvejais, kai poveikis daromas trečiųjų šalių rinkoms, ginčo šalis informaciją, kurios kitaip neįmanoma gauti iš besiskundžiančios valstybės narės arba iš subsidijuojančios valstybės narės, gali surinkti taip pat ir pateikdama klausimus, reikalingus neigiamam poveikiui išanalizuoti, trečiosios valstybės narės vyriausybei. Šis reikalavimas turėtų būti taip administruojamas, kad trečiajai valstybei narei nebūtų uždėta papildoma našta. Visų pirma iš tokios valstybės narės nereikalaujama atlikti rinkos nei kainų analizės būtent šiuo tikslu. Informacija, kurią reikia pateikti, yra ta, kuria ši valstybė narė jau turi ar kurią gali greitai gauti (t. y. naujausi atitinkamų statistikos tarnybų jau surinkti, tačiau dar neskelbti statistiniai duomenys; muitinės duomenys, susiję su tiriamų prekių importu ir deklaruota verte, ir kt.). Tačiau, jeigu kuri nors ginčo šalis atlieka išsamią rinkos analizę savo sąskaita, tokią analizę atliekančiam asmeniui ar įmonei turi padėti trečiosios valstybės narės institucijos bei tokiam asmeniui ar įmonei turi būti suteikiama galimybė susipažinti su visa informacija, kurios paprastai vyriausybė nelaiko konfidencialia.
4. DSB paskiria atstovą, atsakingą už greitą informacijos surinkimą. Vienintelis tokio atstovo tikslas yra užtikrinti, kad būtų laiku parengta informacija, reikalinga operatyviai daugiašalei ginčo peržiūrai pagreitinti. Visų pirma atstovas gali siūlyti būdus, kaip veiksmingiausiai stengtis gauti reikiamą informaciją, taip pat skatinti šalių bendradarbiavimą.
5. Informacijos rinkimo procesas, kurio pagrindiniai principai pateikti šio priedo 2-4 dalyse, turi būti užbaigtas per 60 dienų nuo tos dienos, kai tiriamas klausimas pagal 7 straipsnio 4 dalį buvo perduotas DSB. Šio proceso metu gauta informacija yra perduodama kolegijai, kurią įsteigia DSB pagal X dalies nuostatas. Į šią informaciją, be kita ko, įeina duomenys apie tiriamos subsidijos dydį (ir tam tikrais atvejais apie subsidijuojamų įmonių bendrą realizacijos vertę), subsidijuojamų prekių kainą, nesubsidijuojamų prekių kainą, kitų tiekėjų į rinką kainas, subsidijuojamos prekės pasiūlos tiriamoje rinkoje pokyčius ir rinkos dalies pokyčius. Į informaciją taip pat turėtų būti įtraukti paneigiančių įrodymų duomenys ir tokia papildoma informacija, kokią kolegija laiko esant reikalingą, kad galėtų padaryti išvadas.
6. Jeigu subsidijuojanti ir/arba trečioji valstybė narė nebendradarbiauja renkant informaciją, besiskundžianti valstybė narė pateikia savo didelės žalos atvejį, paremtą turimais įrodymais, kartu pateikdama visus faktus ir aplinkybes apie tai, kad subsidijuojanti ir/arba trečioji valstybė narė nebendradarbiauja. Kai informacijos negalima gauti dėl to, kad subsidijuojanti arba trečioji valstybė narė nebendradarbiauja, kolegija prireikus gali užbaigti tą dokumentą remdamasi tinkamiausia informacija, gaunama kitu būdu.
7. Priimdama sprendimus, kolegija turėtų daryti neigiamas išvadas dėl bet kurios dalyvaujančios šalies nebendradarbiavimo renkant informaciją.
8. Priimdama sprendimą naudotis tinkamiausia prieinama informacija arba neigiamomis išvadomis, kolegija atsižvelgia į pagal šio priedo 4 dalį DSB paskirto atstovo patarimą dėl bet kurio prašymo pateikti informaciją pagrįstumo ir į šalių pastangas patenkinti tokius prašymus laiku ir noriai bendradarbiaujant.
9. Renkant informaciją niekas negali riboti kolegijos galimybių stengtis gauti tokią papildomą informaciją, kokią ji laiko esant svarbia siekiant tinkamai išspręsti ginčą, ir kuri nebuvo tinkamai surinkta ar parengta ją renkant. Tačiau įprastomis aplinkybėmis kolegija neturėtų reikalauti papildomos informacijos atitinkamam dokumentui užbaigti, kai tokia informacija remtų kurios nors šalies poziciją, o informacijos stoka dokumente būtų tos šalies nepagrįsto nebendradarbiavimo renkant informaciją rezultatas.
VI priedas
TYRIMO, ATLIEKAMO VIETOJE PAGAL 12 STRAIPSNIO 6 DALĮ, TVARKA
1. Kai pradedamas tyrimas, eksportuojančios valstybės narės tarnyboms ir įmonėms, kurios, jei žinoma, yra su tuo susijusios, turėtų būti pranešama apie ketinimą atlikti tyrimą vietoje.
2. Jeigu ypatingomis aplinkybėmis į tyrimo grupę ketinama kviesti nevyriausybinius ekspertus, apie tai reikėtų pranešti eksportuojančios valstybės narės įmonėms ir tarnyboms. Tokiems nevyriausybiniams ekspertams už konfidencialumo reikalavimų nesilaikymą reikėtų taikyti veiksmingas sankcijas.
3. Turėtų nusistovėti tokia praktika, kad, prieš galutinai nustatant apsilankymo laiką, aptariamosios eksportuojančios valstybės narės įmonės turėtų duoti aiškų sutikimą.
4. Kai tik gaunamas aptariamųjų įmonių sutikimas, tyrimą atliekančios tarnybos turėtų pranešti eksportuojančios valstybės narės tarnyboms lankytinų įmonių pavadinimus ir adresus bei sutartą laiką.
5. Apie numatomą apsilankymą aptariamosioms įmonėms reikėtų pranešti pakankamai anksti prieš jam įvykstant.
6. Apsilankymai, kurių metu aiškinamas klausimynas, turėtų vykti tik eksportuojančios įmonės prašymu. Gavusios tokį prašymą, tyrimą atliekančios institucijos gali leisti įmonei naudotis jų paslaugomis; toks apsilankymas galimas tik, jeigu a) importuojančios valstybės narės tarnybos praneša apie tai aptariamosios valstybės narės atstovams ir b) pastarieji neprieštarauja apsilankymui.
7. Kadangi pagrindinis tyrimo vietoje tikslas yra patikrinti gautą informaciją arba gauti papildomos informacijos, jį reikėtų atlikti gavus atsakymus į klausimyną, nebent įmonė sutiktų priešingai ir tyrimą atliekančios tarnybos praneštų eksportuojančios valstybės narės vyriausybei apie numatomą apsilankymą, o ši jam neprieštarautų; be to, turėtų nusistovėti tokia praktika, kad prieš apsilankymą aptariamajai įmonei turėtų būti pranešama, kokio bendro pobūdžio informacija bus tikrinama ir kokią papildomą informaciją reikia pateikti, nors tai neturėtų trukdyti vietoje prašyti papildomos informacijos, priklausomai nuo jau turimos informacijos.
8. Į paklausimus ar klausimus, kuriuos pateikia eksportuojančių valstybių narių tarnybos ar įmonės ir kurie yra esminiai, kad tyrimas vietoje būtų sėkmingas, turėtų, kai įmanoma, būti atsakyta iki apsilankymo.
VII priedas
BESIVYSTANČIOS VALSTYBĖS NARĖS, MINIMOS 27 STRAIPSNIO 2 DALIES a PUNKTE
Besivystančios valstybės narės, kurioms netaikomos 3 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos pagal 27 straipsnio 2 dalies a punkto sąlygas, yra šios:
a) Jungtinių Tautų nustatytos mažiausiai išsivysčiusios šalys, kurios yra PPO narės;
b) visoms toliau išvardytoms besivystančioms šalims, kurios yra PPO narės, turi būti taikomos nuostatos, pagal 27 straipsnio 2 dalies b punktą taikomos kitoms besivystančioms valstybėms narėms, kai BNP vienam gyventojui yra pasiekęs 1000 JAV dolerių per metus68:
Bolivija, Kamerūnas, Kongas, Dramblio Kaulo Krantas, Dominikos Respublika, Egiptas, Gana, Gvatemala, Gajana, Indija, Indonezija, Kenija, Marokas, Nikaragva, Nigerija, Pakistanas, Filipinai, Senegalas, Šri Lanka ir Zimbabvė.
______________
SUTARTIS DĖL SPECIALIŲJŲ RINKOS PROTEKCINIŲ (APSAUGOS) PRIEMONIŲ
Valstybės narės,
atsižvelgdamos į bendrą valstybių narių tikslą gerinti ir stiprinti tarptautinę prekybos sistemą, grindžiamą GATT 1994,
pripažindamos poreikį išaiškinti ir įtvirtinti GATT 1994 principus ir ypač XIX straipsnio principus (nepaprastosios priemonės, taikomos tam tikrų prekių importui), taip pat poreikį atkurti daugiašalę specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių kontrolę ir pašalinti priemones, kurios leidžia išvengti tokios kontrolės,
pripažindamos konstruktyvaus prisitaikymo svarbą ir poreikį veikiau pagyvinti nei apriboti konkurenciją tarptautinėse rinkose,
be to, pripažindamos, kad, norint pasiekti šių tikslų, reikia sudaryti išsamią, taikytiną visoms valstybėms narėms ir grindžiamą GATT 1994 principais sutartį,
susitaria:
1 straipsnis
BENDROJI NUOSTATA
Ši Sutartis nustato specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių, kurios turi būti suprantamos, kaip tai yra pateikta GATT 1994 XIX straipsnyje, taikymo taisykles.
2 straipsnis
SĄLYGOS
1. Valstybė narė1 gali taikyti specialiąsias rinkos protekcines (apsaugos) priemones tam tikrai prekei tik tuo atveju, jei ta valstybė narė yra nustačiusi, laikydamasi toliau išdėstytų nuostatų, kad ta prekė yra importuojama į jos teritoriją tokiais išaugusiais kiekiais – absoliučiais ar santykiniais, palyginti su vietine gamyba – ir tokiomis sąlygomis, kurios sukėlė ar gali sukelti rimtą žalą vietos pramonei, gaminančiai tapačias ar panašias arba tiesiogiai konkuruojančias prekes.
2. Specialiosios rinkos apsaugos (protekcinės) priemonės turi būti taikomos importuotai prekei nepriklausomai nuo jos šaltinio.
3 straipsnis
TYRIMAS
1. Valstybė narė gali taikyti specialiąsias rinkos apsaugos (protekcines) priemones tik po kompetentingų tos valstybės narės institucijų tyrimo, atlikto laikantis anksčiau nustatytos tvarkos ir paskelbto, kaip numatyta pagal GATT 1994 X straipsnį. Toks tyrimas turi apimti visoms suinteresuotoms šalims priimtiną viešą informavimą ir viešus svarstymus ar kitas atitinkamas priemones, kuriose importuotojai, eksportuotojai ir kitos suinteresuotos šalys galėtų pateikti įrodymus ir savo požiūrį, įskaitant ir galimybę atsakyti į kitų šalių pranešimus bei pateikti jų požiūrį, inter alia, dėl to, ar specialiosios rinkos apsaugos (protekcinės) priemonės taikymas tarnaus visuomenės interesams, ar ne. Kompetentingos institucijos paskelbia ataskaitą apie atskleistus faktus ir kartu paskelbia pagrįstas išvadas visais svarstomais faktiniais ir teisiniais klausimais.
2. Informaciją, kuri savo pobūdžiu yra slapta arba kuri suteikta konfidencialiai, kompetentingos institucijos, pateikus pagrįstas priežastis, turi laikyti konfidencialia. Tokia informacija negali būti atskleidžiama be ją pateikusios šalies leidimo. Šalys, pateikiančios konfidencialią informaciją, gali būti prašomos pateikti tos informacijos nekonfidencialią santrauką arba, jeigu tos šalys nurodo, kad toji informacija negali būti pateikiama santraukos pavidalu, jos turi pateikti priežastis, kodėl negalima padaryti tokios santraukos. Tačiau jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad reikalavimas laikyti informaciją konfidencialia nėra pagrįstas ir jeigu aptariamoji šalis nenori skelbti informacijos arba leisti ją atskleisti ištisai arba santraukos pavidalu, institucijos gali nepaisyti tokios informacijos, nebent iš atitinkamų šaltinių gali būti parodoma, kad informacija yra teisinga ir institucijas tai tenkintų.
4 straipsnis
RIMTOS ŽALOS ARBA JOS GRĖSMĖS NUSTATYMAS
1. Šioje Sutartyje:
a) „rimta žala“ suprantama kaip žymus bendras vietinės pramonės pozicijų susilpninimas;
b) „rimtos žalos grėsmė“ suprantama kaip aiškiai gresianti rimta žala, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas; rimtos žalos grėsmės nustatymas turi būti grindžiamas faktais, o ne nepagrįstu tvirtinimu, spėjimu ar menka tikimybe;
c) nustatant žalą ar jos grėsmę, „vietinė pramonė“ suprantama kaip reiškianti tos valstybės narės teritorijoje veikiančių gamintojų, gaminančių tapačias ar panašias arba tiesiogiai konkuruojančias prekes, visumą, arba tuos tapačių ar panašių prekių gamintojus, kurių bendra tų prekių gamybos apimtis sudaro didžiąją visos tokių prekių vietinės gamybos dalį.
2. a). Atlikdamos tyrimus, siekiant nustatyti, ar išaugęs importas padarė rimtą žalą arba ar sukelia rimtos žalos grėsmę vietinei pramonei, pagal šios Sutarties apibrėžimus, kompetentingos institucijos įvertina visus reikiamus objektyvius ir skaičiais išreiškiamus veiksnius, veikiančius tos pramonės būklę, o ypač tų tiriamųjų prekių importo padidėjimo mastą ir kiekį absoliučiais ir santykiniais dydžiais, vietinės pramonės dalį, kurią užėmė padidėjęs importo kiekis, pardavimų kiekio pasikeitimus, gamybą, našumą, pajėgumų panaudojimą, pelną bei nuostolius ir užimtumą.
b) Žalos nustatymas, minimas šio straipsnio 2 dalies a punkte, neturi būti atliekamas, jeigu tyrimas objektyvių faktų pagrindu neparodo, jog esama priežastinio ryšio tarp padidėjusio tiriamosios prekės importo ir rimtos žalos ar jos grėsmės vietinei pramonei. Kai kiti, nesusiję su padidėjusia importo apimtimi, veiksniai tuo pačiu metu daro žalą vietinei pramonei, tokia žala neturi būti siejama su padidėjusiu importu.
c) Vadovaujantis 3 straipsnio nuostatomis, kompetentingos institucijos skubiai paskelbia išsamią tiriamo atvejo analizę ir tiriamų veiksnių ryšį su svarstomu atveju.
5 straipsnis
SPECIALIŲJŲ RINKOS PROTEKCINIŲ (APSAUGOS) PRIEMONIŲ TAIKYMAS
1. Valstybė narė taiko specialiąsias rinkos apsaugos (protekcines) priemones tik tiek, kiek reikalinga užkirsti kelią rimtai žalai arba ją ištaisyti bei paspartinti prisitaikymą. Jei taikomi kiekybiniai apribojimai, tai tokios priemonės nesumažina importo kiekio žemiau pastarojo laikotarpio lygio, kuris turi būti paskutinių trejų ataskaitinių metų importo vidurkis, kurių statistiniai duomenys yra prieinami, išskyrus tą atvejį, kai pateikiami pagrįsti įrodymai, kad, norint išvengti rimtos žalos arba ją ištaisyti, reikia keisti importo kiekį. Valstybės narės turi pasirinkti priemones, kurios labiausiai tiktų šiems tikslams pasiekti.
2. a). Tais atvejais, kai tiekiančioms valstybėms narėms yra paskirstyta kvota, valstybė narė, taikanti apribojimus, gali siekti susitarimo su visomis kitomis valstybėmis narėmis, iš esmės suinteresuotomis tiriamosios prekės tiekimu, dėl kvotos dalių paskirstymo. Tais atvejais, kai toks būdas nėra tinkamas, aptariamoji valstybė narė paskirsto kvotos dalis tarp valstybių narių, turinčių esminį interesą tiriamosios prekės tiekimu, remdamasi proporcijomis, tiektomis tų valstybių narių per ankstesnįjį parodomąjį laikotarpį, palyginti su viso prekės importo kiekiu ar verte, atsižvelgiant į tuos ypatingus veiksnius, kurie galėjo daryti ar tebedaro įtaką šios prekės prekybai.
b) Šalis narė gali nesilaikyti šios straipsnio dalies a punkto nuostatų, su sąlyga, kad konsultacijos pagal 12 straipsnio 3 dalį yra rengiamos prižiūrint Komitetui dėl specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių, kaip numatyta pagal 13 straipsnio 1 dalį, ir kad Komitetui aiškiai parodoma, kad: i) importas iš tam tikrų valstybių narių neproporcingai padidėjo, lyginant su bendru tiriamosios prekės importo padidėjimu tuo ataskaitiniu laikotarpiu; ii) priežastys, dėl kurių nesilaikoma šios straipsnio dalies a punkto nuostatų, yra pateisinamos; iii) tokio nukrypimo sąlygos yra vienodos visiems tiriamosios prekės tiekėjams. Tokios priemonės trukmė neturi būti ilgesnė kaip 7 straipsnio 1 dalyje numatytas pradinis laikotarpis. Anksčiau minimas nukrypimas nuo nuostatų neturi būti leidžiamas rimtos žalos grėsmės atveju.
6 straipsnis
LAIKINOSIOS SPECIALIOSIOS RINKOS PROTEKCINĖS (APSAUGOS) PRIEMONĖS
Kritiškomis aplinkybėmis, kai delsimas padarytų sunkiai pataisomą žalą, valstybė narė gali imtis laikinųjų specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių, jeigu yra preliminarių duomenų, aiškiai rodančių, kad padidėjusi importo apimtis padarė rimtą žalą arba kelia tokios žalos grėsmę. Laikinųjų priemonių galiojimo trukmė neviršija 200 dienų, kurių metu turi būti laikomasi atitinkamų 2-7 ir 12 straipsnių reikalavimų. Tokios priemonės turėtų būti padidinti tarifai, kurie būtų nedelsiant kompensuojami, jeigu per vėliau atliekamą tyrimą pagal 4 straipsnio 2 dalį nenustatoma, kad padidėjęs importas sukėlė ar gali sukelti rimtą žalą vietinei pramonei. Tokios laikinosios priemonės trukmė ir jos pratęsimas, kaip numatyta 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, turi būti įskaičiuojama į pradinį periodą kaip jo dalis.
7 straipsnis
SPECIALIŲJŲ RINKOS PROTEKCINIŲ (APSAUGOS) PRIEMONIŲ TRUKMĖ IR PERŽIŪRA
1. Valstybė narė taiko specialiąsias rinkos protekcines (apsaugos) priemones tik tokiam laikotarpiui, koks gali būti reikalingas užkirsti kelią rimtai žalai arba ją ištaisyti bei pagreitinti prisitaikymą. Tas laikotarpis neviršija ketverių metų, jeigu jis nėra pratęsiamas pagal šio straipsnio 2 dalį.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis gali būti pratęsiamas, su sąlyga, kad importuojančios valstybės narės kompetentingos institucijos yra nustačiusios, laikydamosi 2, 3, 4 ir 5 straipsnių nustatytos tvarkos, kad specialiosios rinkos apsaugos (protekcinės) priemonės tebėra reikalingos užkirsti kelią rimtai žalai arba ją ištaisyti, ir kad yra įrodymų, jog pramonė prisitaiko, ir jei laikomasi atitinkamų 8 ir 12 straipsnių nuostatų.
3. Visas specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių taikymo laikotarpis, įskaičiuojant ir bet kokios laikinosios priemonės taikymą, taip pat pradinio taikymo laikotarpį ir pratęsimą, neviršija aštuonerių metų.
4. Norint palengvinti prisitaikymą, esant tokiai padėčiai, kada specialiosios rinkos protekcinės (apsaugos) priemonės, kaip skelbia 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, tikėtina trukmė yra daugiau kaip vieneri metai, valstybė narė, taikydama priemonę, ją laipsniškai liberalizuoja reguliariais intervalais, kol ta priemonė taikoma. Jeigu priemonė taikoma ilgiau negu treji metai, valstybė narė, taikanti šią priemonę, peržiūri padėtį ne vėliau kaip priemonės taikymo termino viduryje ir, jei ta priemonė nebūtina, jos atsisako arba pagreitina liberalizavimo tempą. Priemonė, kurios taikymo laikas pratęsiamas pagal šio straipsnio 2 dalį, neturi būti griežtesnė, negu buvo pradinio laikotarpio pabaigoje, ir turi būti toliau liberalizuojama.
5. Jokia specialioji rinkos protekcinė (apsaugos) priemonė negali būti taikoma prekės importui dar kartą, jei tokia priemonė tai prekei jau buvo taikyta po to, kai įsigaliojo PPO sutartis, tokiam laikotarpiui, kuriuo ta priemonė jau yra anksčiau buvusi taikyta, su sąlyga, kad netaikymo laikotarpis yra mažiausiai dveji metai.
6. Nepaisant šio straipsnio 5 dalies nuostatų, specialioji rinkos protekcinė (apsaugos) priemonė, kurios trukmė yra 180 dienų ar mažiau, gali būti dar kartą taikoma prekės importui, jeigu:
a) praėjo mažiausiai vieneri metai nuo tos dienos, kai tos prekės importui pradėta taikyti specialioji rinkos protekcinė (apsaugos) priemonė;
b) tokia specialioji rinkos protekcinė (apsaugos) priemonė nėra buvusi taikyta tai pačiai prekei daugiau kaip du kartus per penkerių metų laikotarpį, einantį iš karto po tos priemonės įvedimo.
8 straipsnis
NUOLAIDŲ IR KITŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ LYGIS
1. Valstybė narė, siūlanti taikyti specialiąją rinkos protekcinę (apsaugos) priemonę arba siekianti, kad specialiosios rinkos protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo laikas būtų pratęstas, vadovaudamasi 12 straipsnio 3 dalies nuostatomis, stengiasi taikyti tokį nuolaidų ir kitų įsipareigojimų lygį, kuris būtų visiškai ekvivalentiškas esamam pagal GATT 1994 tarp jos ir eksportuojančių valstybių narių, kurios būtų veikiamos tokių priemonių. Siekdamos šio tikslo, valstybės narės gali sutikti su adekvačiomis priemonėmis, kurios kompensuotų neigiamą anksčiau minimų priemonių poveikį tų šalių prekybai.
2. Jeigu per 30 dienų konsultacijomis, numatytomis pagal 12 straipsnio 3 dalį, nepasiekiama susitarimo, paveiktos eksportuojančios valstybės narės gali ne vėliau kaip per 90 dienų po to, kai pradėta taikyti ši priemonė, ir praėjus 30 dienų po to, kai apie tokį sustabdymą Prekybos prekėmis taryba gauna raštišką pranešimą sustabdyti ekvivalentiškų nuolaidų ir kitų įsipareigojimų pagal GATT 1994 taikymą specialiąją rinkos apsaugos (protekcinę) priemonę taikančios valstybės narės prekybai, jeigu tokiam sustabdymui neprieštarauja Prekybos prekėmis taryba.
3. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta teise sustabdyti priemonės taikymą neturi būti naudojamasi per pirmuosius trejus tos specialiosios rinkos protekcinės (apsaugos) priemonės galiojimo metus, su sąlyga, kad ta specialioji rinkos protekcinė (apsaugos) priemonė pradėta taikyti dėl absoliutaus importo padidėjimo ir kad ta priemonė atitinka šios Sutarties nuostatas.
9 straipsnis
BESIVYSTANČIOS ŠALYS NARĖS
1. Specialiosios rinkos protekcinės (apsaugos) priemonės neturi būti taikomos prekėms, kilusioms besivystančioje šalyje narėje, jeigu jos dalis tiriamosios prekės importe į importuojančią valstybę narę neviršija 3 procentų ir su sąlyga, kad besivystančių šalių narių, turinčių mažesnę kaip 3 procentų importo dalį, bendras importo kiekis neviršija 9 procentų viso šios prekės importo.2
2. Besivystanti šalis narė turi teisę pratęsti specialiosios rinkos apsaugos (protekcinės) priemonės taikymo laikotarpį iki dvejų metų po maksimalaus laikotarpio, nustatyto 7 straipsnio 3 dalyje. Nepaisant 7 straipsnio 5 dalies nuostatų, besivystanti šalis narė turi teisę pakartotinai taikyti specialiąją rinkos protekcinę (apsaugos) priemonę prekės importui, kurio atžvilgiu tokia priemonė jau buvo taikyta po PPO sutarties įsigaliojimo dienos, praėjus laiko tarpui, lygiam pusei to laiko, kai ta priemonė buvo taikyta anksčiau, su sąlyga, kad priemonės netaikymo periodas yra mažiausiai dveji metai.
10 straipsnis
ANKSČIAU BUVUSIOS PRIEMONĖS PAGAL XIX STRAIPSNĮ
Valstybės narės panaikina visas specialiąsias rinkos protekcines (apsaugos) priemones, taikytas pagal GATT 1947 XIX straipsnį ir kurios galiojo PPO sutarties įsigaliojimo dieną, ne vėliau kaip per aštuonerius metus po to, kai jos buvo pirmą kartą taikytos, arba per penkerius metus po to, kai įsigaliojo PPO sutartis, priklausomai nuo to, kuri data yra vėlesnė.
11 straipsnis
KAI KURIŲ PRIEMONIŲ UŽDRAUDIMAS IR PANAIKINIMAS
1. a). Valstybė narė nesiima ir nesiekia jokių nepaprastųjų priemonių importui tam tikrų prekių atžvilgiu, leistinų pagal GATT 1994 XIX straipsnį, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės atitinka to straipsnio nuostatas, taikomas laikantis šios Sutarties nuostatų.
b) Be to, valstybė narė nesiekia, nesiima ir netaiko jokių savanoriškų eksporto apribojimų, reguliarių susitarimų dėl rinkodaros nei kitų panašių priemonių eksporto ar importo atžvilgiu.3, 4 Tai apima priemones, kurių imasi viena valstybė narė, taip pat priemones, kurių imasi dvi ar daugiau valstybių narių pagal sutartis ar kitokius susitarimus. Visos šios priemonės, galiojančios PPO sutarties įsigaliojimo dieną, turi būti suderintos su šia Sutartimi arba laipsniškai panaikinamos, laikantis šio straipsnio 2 dalies nuostatų.
c) Ši Sutartis netaikoma priemonėms, kurių valstybė narė siekia, imasi ar taiko pagal kitas GATT 1994 nuostatas (išskyrus XIX straipsnį) ir 1A priede išvardytas Daugiašales prekybos sutartis (išskyrus šią Sutartį), arba pagal protokolus ir sutartis ar susitarimus, sudarytus GATT 1994 sistemoje.
2. Laipsniškas priemonių panaikinimas, minėtų šio straipsnio 1 dalies b punkte, atliekamas pagal grafiką, kurį valstybė narė pateikia Specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių komitetui ne vėliau kaip per 180 dienų po PPO sutarties įsigaliojimo dienos. Šiuose grafikuose numatomos visos laipsniškai panaikintinos arba suderintinos su šia Sutartimi priemonės, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, per laikotarpį, ne ilgesnį kaip ketveri metai po PPO įsigaliojimo dienos, taikant ne daugiau kaip vieną specialiąją priemonę vienai importuojančiai valstybei narei5, ir tos priemonės taikymo trukmė yra ne ilgesnė kaip iki 1999 metų gruodžio 31 d. Dėl kokios nors išimties turi būti abipusiškai susitarta tarp tiesiogiai suinteresuotų valstybių narių, ir apie ją turi būti pranešta Specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių komitetui, kad būtų galima apsvarstyti ir patvirtinti per 90 dienų nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos. Šios Sutarties Priede nurodoma priemonė, kuri pagal susitarimą laikoma tokia išimtimi.
3. Valstybės narės neskatina ir nepalaiko valstybinių nei privačių įmonių taikant ne vyriausybės nustatytas priemones, lygiavertes nustatytosioms šio straipsnio 1 dalyje.
12 straipsnis
PRANEŠIMAS IR KONSULTACIJOS
1. Valstybė narė nedelsdama praneša Specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių komitetui apie:
a) tyrimo dėl rimtos žalos ar jos grėsmės bei jos priežasčių inicijavimą;
b) rimtos žalos arba jos grėsmės dėl padidėjusio importo nustatymą;
c) sprendimą dėl specialiosios rinkos protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo ar pratęsimo.
2. Pateikdama pranešimus pagal šio straipsnio 1 dalies b ir c punktus, valstybė narė, siūlanti taikyti arba pratęsti specialiosios rinkos protekcinės (apsaugos) priemonės taikymą, pateikia Specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių komitetui visą reikalingą informaciją, kurioje būtų įrodymai apie rimtą žalą ar jos grėsmę, sukeltą padidėjusio importo, detalų tiriamos prekės ir siūlomos priemonės apibūdinimą, siūlomą priemonės įvedimo datą, laukiamą trukmę ir laipsniško liberalizavimo grafiką. Priemonės pratęsimo atveju įrodymai, kad aptariamoji pramonės šaka prisitaiko, taip pat turi būti pateikiami. Prekybos prekėmis taryba ar Specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių komitetas gali iš valstybės narės, siūlančios taikyti priemonę arba pratęsti jos taikymą, reikalauti tokios papildomos informacijos, kokia jiems atrodo reikalinga.
3. Valstybė narė, siūlanti taikyti specialiąją rinkos protekcinę (apsaugos) priemonę arba pratęsti jos taikymą, sudaro atitinkamas sąlygas išankstinėms konsultacijoms su tomis valstybėmis narėmis, kurios yra iš esmės suinteresuotos kaip tos prekės eksportuotojos, kad su jomis galėtų, inter alia, peržiūrėti pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktą informaciją, pasidalyti nuomonėmis dėl siūlomos priemonės ir pasiekti tarpusavio supratimą siekiant tikslų, išdėstytų 8 straipsnio 1 dalyje.
4. Prieš pradėdama taikyti laikinąją specialiąją rinkos protekcinę (apsaugos) priemonę, numatytą pagal 6 straipsnį, valstybė narė praneša apie tai Specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių komitetui. Konsultacijos turi būti pradedamos nedelsiant po to, kai tokios priemonės buvo įvestos.
5. Šiame straipsnyje numatytų konsultacijų rezultatus ir apie termino viduryje atliktos peržiūros, numatytos 7 straipsnio 4 dalyje, rezultatus, taip pat apie kompensacijos, numatytos pagal 8 straipsnio 1 dalį, formą ir siūlomų nuolaidų ir kitų įsipareigojimų sustabdymus, numatytus 8 straipsnio 2 dalyje, aptariamos valstybės narės turi nedelsiant pranešti Prekybos prekėmis tarybai.
6. Valstybės narės nedelsdamos praneša Specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių komitetui apie savo įstatymus, kitus teisės aktus ir administracines procedūras, susijusias su specialiosiomis rinkos apsaugos (protekcinėmis) priemonėmis, bei visus tuose dokumentuose padarytus pakeitimus.
7. Valstybės narės, kurios taiko priemones, nurodytas 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 1 dalyje, ir kurios tebegalioja PPO sutarties įsigaliojimo dieną, ne vėliau kaip per 60 dienų po PPO sutarties įsigaliojimo dienos praneša apie tokias priemones Specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių komitetui.
8. Bet kuri valstybė narė gali pranešti Specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių komitetui apie įstatymus, kitus teisės aktus ir administracines procedūras, taip pat kitas priemones ar veiklą, susijusią su šia Sutartimi, jei to nepranešė kitos valstybės narės, pagal šios Sutarties reikalavimus, turėjusios tai padaryti.
9. Bet kuri valstybė narė gali pranešti Specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių komitetui apie visas nevyriausybines priemones, paminėtas 11 straipsnio 3 dalyje.
10. Visi šioje Sutartyje numatyti pranešimai Prekybos prekėmis tarybai paprastai turi būti siunčiami per Specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių komitetą.
11. Nuostatos dėl informacijos pateikimo pagal šią Sutartį nereikalauja iš jokios šalies narės atskleisti konfidencialią informaciją, jei tai trukdytų teisėtvarkai arba kaip nors kitaip prieštarautų visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus tam tikrų įmonių, valstybinių ar privačių, komercinius interesus.
13 straipsnis
PRIEŽIŪRA
1. Įkuriamas Specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių komitetas, pavaldus Prekybos prekėmis tarybai; jame gali dalyvauti bet kuri šalis narė, pareiškusi norą jame dirbti. Komiteto funkcijos yra šios:
a) kontroliuoti ir kiekvienais metais informuoti Prekybos prekėmis tarybą apie bendrą šios Sutarties įgyvendinimą bei teikti pasiūlymus dėl tolesnio jos tobulinimo,
b) priemonės paveiktai valstybei narei paprašius, nustatyti, ar šios Sutarties procedūriniai reikalavimai buvo įvykdyti ryšium su specialiosios rinkos protekcinės (apsaugos) priemonės įvedimu bei taikymu, ir informuoti apie rezultatus Prekybos prekėmis tarybą,
c) padėti valstybėms narėms, šioms paprašius, konsultacijomis, numatytomis šioje Sutartyje,
d) ištirti priemones, numatytas pagal 10 straipsnį ir 11 straipsnio 1 dalį, kontroliuoti laipsnišką tokių priemonių panaikinimą ir atitinkamai pranešti apie nustatytus faktus Prekybos prekėmis tarybai,
e) valstybės narės, įvedusios specialiąją rinkos protekcinę (apsaugos) priemonę, prašymu, peržiūrėti, ar siūlymas sustabdyti nuolaidas ir kitus įsipareigojimus yra „iš esmės ekvivalentiškas“, ir pranešti apie nustatytus faktus Prekybos prekėmis tarybai,
f) priimti ir peržiūrėti visus pranešimus, pateiktus pagal šią Sutartį, ir atitinkamai informuoti apie tai Prekybos prekėmis tarybą,
g) atlikti visas kitas funkcijas, susijusias su šia Sutartimi, kurias gali nustatyti Prekybos prekėmis taryba.
2. Padėdamas Komitetui atlikti jo priežiūros funkciją, Sekretoriatas rengia metinę faktų ataskaitą apie šios Sutarties veikimą, remdamasis pranešimais ir kita patikima informacija, kuri yra jam prieinama.
14 straipsnis
GINČŲ SPRENDIMAS
GATT 1994 XXII ir XXIII straipsnių nuostatos, detaliai išdėstytos ir pritaikytos pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo, taikomos konsultacijoms ir ginčų, kilusių pagal šią Sutartį, sprendimui.
Priedas
IŠIMTIS, MINIMA 11 STRAIPSNIO 2 PUNKTE
| Veikiančios šalys narės |
Prekė |
Galiojimo laiko pabaiga |
| EB/Japonija |
Keleiviniai automobiliai, ne keliu važiuojančios transporto priemonės, lengvieji komerciniai automobiliai, lengvieji sunkvežimiai (iki 5 tonų) ir visiškai išardytos tokios pat transporto priemonės (CKD rinkiniai). |
1999 metų gruodžio 31 d. |
1B priedas
BENDRASIS SUSITARIMAS DĖL PREKYBOS PASLAUGOMIS
I DALIS TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽIMAI
I straipsnis Taikymo sritis ir apibrėžimai
II DALIS BENDRIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI IR TVARKA
II straipsnis Didžiausio palankumo režimas
III straipsnis Skaidrumas
III bis straipsnis Konfidencialios informacijos atskleidimas
IV straipsnis Prekyboje dalyvaujančių besivystančių šalių daugėjimas
V straipsnis Ekonominė integracija
V bis straipsnis Sutartys dėl darbo rinkų integracijos
VI straipsnis Reguliavimas šalies viduje
VII straipsnis Pripažinimas
VIII straipsnis Monopolijos ir išimtinę teisę turintys paslaugų teikėjai
IX straipsnis Verslo praktika
X straipsnis Specialiosios rinkos apsaugos (protekcinės) priemonės, taikomos kritinės padėties atveju
XI straipsnis Mokėjimai ir pervedimai
XII straipsnis Apribojimai, kuriais siekiama išsaugoti mokėjimų balansą
XIII straipsnis Viešieji pirkimai
XIV straipsnis Bendrosios išimtys
XIV bis straipsnis Saugumą užtikrinančios išimtys
XV straipsnis Subsidijos
III DALIS KONKRETŪS ĮSIPAREIGOJIMAI
XVI straipsnis Rinkos atvėrimas
XVII straipsnis Nacionalinis režimas
XVIII straipsnis Papildomi įsipareigojimai
IV DALIS NUOSEKLUS LIBERALIZAVIMAS
XIX straipsnis Derybos dėl konkrečių įsipareigojimų
XX straipsnis Konkrečių įsipareigojimų sąrašas
XXI straipsnis Įsipareigojimų sąrašų keitimas
V DALIS INSTITUCINĖS NUOSTATOS
XXII straipsnis Konsultacijos
XXIII straipsnis Ginčų sprendimas ir sprendimų įgyvendinimas
XXIV straipsnis Prekybos paslaugomis taryba
XXV straipsnis Techninis bendradarbiavimas
XXVI straipsnis Santykiai su kitomis tarptautinėmis organizacijomis
VI DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
XXVII straipsnis Atsisakymas taikyti nuolaidas
XXVIII straipsnis Apibrėžimai
XXIX straipsnis Priedai
PRIEDAI
Priedas dėl II straipsnio išimčių
Priedas dėl fizinių asmenų, teikiančių paslaugas pagal šį susitarimą, judėjimo
Priedas dėl oro transporto paslaugų Priedas dėl finansinių paslaugų
Antrasis priedas dėl finansinių paslaugų
Priedas, skirtas deryboms dėl jūrų transporto paslaugų Priedas dėl telekomunikacijų
Priedas, skirtas deryboms dėl pagrindinių telekomunikacijų paslaugų
1B Priedas
BENDRASIS SUSITARIMAS DĖL PREKYBOS PASLAUGOMIS
Šalys narės,
pripažindamos didėjančią prekybos paslaugomis svarbą pasaulio ekonomikos augimui ir plėtrai;
norėdamos sukurti pagrindinius daugiašalius prekybos paslaugomis principus ir taisykles, kurie sudarytų sąlygas šiai prekybai plėsti skaidrumo bei tolydaus liberalizavimo sąlygomis ir skatintų visų prekybos partnerių ekonomikos augimą bei užtikrintų besivystančių šalių plėtrą;
siekdamos kuo greitesnio prekybos paslaugomis liberalizavimo, tam rengdamos daugiašales derybas, kurių tikslas – remti visų jų dalyvių interesus ir užtikrinti abipusę naudą, taip pat bendrą teisių ir įsipareigojimų pusiausvyrą, kartu tinkamai atsižvelgdamos į nacionalinės politikos tikslus;
pripažindamos šalių narių teisę reglamentuoti paslaugų teikimą savo teritorijose bei nustatyti naujas paslaugų teikimo taisykles, kad būtų įgyvendinti nacionalinės politikos tikslai, taip pat pripažindamos ypatingą būtinybę besivystančioms šalims įgyvendinti šią teisę, atsižvelgiant į skirtingą paslaugas reglamentuojančių taisyklių lygį atskirose šalyse;
siekdamos sudaryti palankias sąlygas besivystančioms šalims aktyviau prekiauti paslaugomis ir išplėsti jų paslaugų eksportą, kartu stiprinant inter alia tų šalių pajėgumą teikti paslaugas bei jų efektyvumą ir konkurencingumą;
ypač atsižvelgdamos į rimtus sunkumus, kurių patiria mažiausiai išsivysčiusios šalys dėl savo specifinės ekonominės padėties ir poreikių, susijusių su plėtra, prekyba ir finansais;
susitaria:
I dalis
TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽIMAI
I straipsnis
TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽIMAI
1. Šis susitarimas skirtas šalių narių taikomoms priemonėms, kurios turi įtakos prekybai paslaugomis.
2. Šiame susitarime prekyba paslaugomis yra paslaugų teikimas:
a) iš vienos šalies narės teritorijos į kitos šalies narės teritoriją;
b) vienos šalies narės teritorijoje bet kokios kitos šalies narės paslaugos vartotojui;
c) kurį atlieka vienos šalies narės paslaugos teikėjas per komercinį įsisteigimą bet kokios kitos šalies narės teritorijoje;
d) kurį atlieka vienos šalies narės paslaugos teikėjas per šalies narės fizinių asmenų paslaugų teikimą bet kokios kitos šalies narės teritorijoje.
3. Šiame susitarime:
a) šalių narių taikomos priemonės – priemonės, kurių imasi:
i) šalies, regioninė ar vietos valdžia ir jos institucijos;
ii) nevyriausybinės organizacijos, veikdamos pagal šalies, regioninės ar vietos valdžios arba jos institucijų joms suteiktus įgaliojimus.
Įgyvendindama savo prievoles ir įsipareigojimus pagal šį susitarimą, kiekviena šalis narė taiko pagrįstas jai prieinamas priemones, kad užtikrintų, jog jų laikysis jos teritorijoje esanti regioninė ir vietos valdžia bei jos institucijos ir nevyriausybinės organizacijos;
b) paslaugos – visos bet kokiame sektoriuje teikiamos paslaugos, išskyrus tas, kurios teikiamos vykdant vyriausybės pavestas funkcijas;
c) paslauga, teikiama vykdant vyriausybės pavestas funkcijas, – kiekviena paslauga, kuri teikiama nekomerciniais pagrindais ir nekonkuruojant su vienu ar keliais paslaugų teikėjais.
II dalis
BENDRIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI IR TVARKA
II straipsnis
DIDŽIAUSIO PALANKUMO REŽIMAS
1. Imdamasi bet kokių Susitarime numatytų priemonių, kiekviena šalis narė kitos šalies narės teikiamoms paslaugoms ir paslaugų teikėjams nedelsdama ir besąlygiškai taiko ne mažiau palankų režimą kaip tas, kurį ji taiko kiekvienos kitos šalies tapačioms ir panašioms paslaugoms ir paslaugų teikėjams.
2. Šalis narė gali taikyti priemonę, prieštaraujančią šio straipsnio 1 daliai, jeigu tokia priemonė įrašyta Priede dėl II straipsnio išimčių ir atitinka tame priede nustatytas išimčių taikymo sąlygas.
3. Šio susitarimo nuostatos neturi būti aiškinamos kaip trukdymas bet kokiai šaliai narei suteikti šalims kaimynėms lengvatų, kurios pasienio zonose palengvintų pasikeitimą vietoje teikiamomis ir naudojamomis paslaugomis.
III straipsnis
SKAIDRUMAS
1. Kiekviena šalis narė apie visas su šio susitarimo taikymu susijusias ar jam įtakos turinčias atitinkamas priemones skelbia nedelsdama ar vėliausiai jų įsigaliojimo dieną, išskyrus ypatingosios padėties atvejus. Be to, turi būti skelbiami su prekyba paslaugomis susiję ar jai turintys įtakos tarptautiniai susitarimai, kurių signatarė yra šalis narė.
2. Jeigu skelbti, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje netikslinga, tokia informacija turi būti paskelbta kitais būdais.
3. Kiekviena šalis narė nedelsdama ir mažiausiai kartą per metus praneša Prekybos paslaugomis tarybai apie visus naujus įstatymus, taisykles ar administracines procedūras arba jų pakeitimus, turinčius didelės įtakos prekybai paslaugomis, dėl kurių ji buvo prisiėmusi konkrečių įsipareigojimų pagal šį susitarimą.
4. Kiekviena šalis narė nedelsdama pateikia bet kokiai kitai šaliai narei šios prašomą informaciją apie visas savo taikomas bendro pobūdžio priemones ar tarptautinius susitarimus, kaip tai nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Be to, kiekviena šalis narė įsteigia vieną ar kelis informacijos centrus, kad šie teiktų kitoms šalims narėms jų prašomą konkrečią informaciją visais minėtais klausimais ir klausimais, apie kuriuos reikalaujama pranešti pagal šio straipsnio 3 dalį. Informacijos centrai turi būti įsteigti per dvejus metus nuo PPO steigimo sutarties (toliau šiame susitarime – PPO sutartis) įsigaliojimo dienos. Gali būti susitarta atskiroms besivystančioms šalims narėms lanksčiau taikyti terminus, per kuriuos tie informacijos centrai turi būti įsteigti. Informacijos centruose nebūtinai turi būti laikomi įstatymai ir įstatymų lydimieji aktai.
5. Kiekviena šalis narė gali pranešti Prekybos paslaugomis tarybai apie kiekvieną bet kokios kitos šalies narės taikomą priemonę, kuri, jos nuomone, turi įtakos šio susitarimo įgyvendinimui.
III bis straipsnis
KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS
Jokia šio susitarimo nuostata nereikalauja, kad šalis narė teiktų konfidencialią informaciją, kurios paskelbimas trukdytų laikytis įstatymų ar kitaip prieštarautų visuomenės interesams, ar pakenktų bet kokios konkrečios valstybinės ar privačios įmonės teisėtiems komerciniams interesams.
IV straipsnis
PREKYBOJE DALYVAUJANČIŲ BESIVYSTANČIŲ ŠALIŲ DAUGĖJIMAS
1. Sąlygas besivystančioms šalims narėms aktyviau dalyvauti pasaulinėje prekyboje palengvina skirtingų šalių narių pagal šio susitarimo III ir IV dalis derybų keliu priimti konkretūs įsipareigojimai:
a) stiprinti besivystančių šalių pajėgumą teikti paslaugas savo šalyje ir gerinti paslaugų teikėjų produktyvumą bei konkurencingumą inter alia per galimybę komerciniu pagrindu naudotis technologijomis;,
b) gerinti paskirstymo kanalų ir informacijos tinklų prieinamumą besivystančioms šalimis;
c) liberalizuoti eksporto aspektu jas dominančių paslaugų sektorių ir jų teikimo būdų rinkos atvėrimą.
2. Išsivysčiusios šalys narės ir pagal galimybes kitos šalys narės per dvejus metus nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos įsteigia punktus ryšiams palaikyti, kad besivystančių šalių narių paslaugų teikėjai apie juos dominančias rinkas lengviau galėtų gauti informaciją, kuri susijusi su:
a) paslaugų teikimo komerciniais ir techniniais aspektais;
b) profesinės kvalifikacijos registravimu, pripažinimu ir įgijimu;
c) galimybe naudotis paslaugų technologijomis.
3. Išskirtinis prioritetas įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 2 dalis teikiamas mažiausiai išsivysčiusioms šalims narėms. Ypatingas dėmesys kreipiamas į tai, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys dėl savo ekonominės padėties ir plėtros, prekybos ir finansinių reikmių susiduria su rimtais sunkumais prisiimdamos konkrečius įsipareigojimus, dėl kurių jau susitarta.
V straipsnis
EKONOMINĖ INTEGRACIJA
1. Šis susitarimas nedraudžia nė vienai šaliai narei būti sutarties dėl prekybos paslaugomis tarp šalių liberalizavimo šalimi ar prisijungti prie tokios sutarties, jeigu ta sutartis:
a) taikoma esminei sektorių daliai1,
b) numato, kad sektoriuose, kuriuos aprėpia šio straipsnio 1 dalies a punktas, sutarties šalys, remdamosi XVII straipsniu, viena kitos nediskriminuoja arba visą diskriminaciją iš esmės panaikina:
i) nutraukdamos taikomas diskriminacines priemones ir (ar)
ii) uždrausdamos naujas diskriminacines priemones ar didesnį jų kiekį arba įsigaliojus tai sutarčiai, arba per pagrįstą laiko tarpą, išskyrus priemones, leidžiamas pagal XI, XII, XIV ir XIVbis straipsnius.
2. Įvertinant, ar įvykdytos šio straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos sąlygos, gali būti atsižvelgta į tai, kaip sutartis susijusi su platesniu aptariamųjų šalių ekonominės integracijos ar prekybos liberalizavimo procesu.
3. (a). Jeigu besivystančios šalys yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutarties šalys, tai, atsižvelgiant į aptariamųjų šalių bendrą išsivystymo lygį bei atskirų sektorių ir subsektorių išsivystymo lygį, lanksčiai taikomos šio straipsnio 1 dalyje, ypač b punkte, nurodytos sąlygos.
(b) Nepaisant to, kas numatyta šio straipsnio 6 dalyje, tuo atveju, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį sudaro tik besivystančios šalys, didesnio palankumo režimas gali būti taikomas juridiniams asmenims, kurie nuosavybės teise priklauso arba kuriuos kontroliuoja tos sutarties šalių fiziniai asmenys.
4. Bet kokios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutarties tikslas – palengvinti prekybą tarp sutartį sudariusių šalių ir jokiai šaliai narei, kuri nėra tos sutarties šalis, nesudaryti daugiau prekybos paslaugomis atitinkamuose sektoriuose ar subsektoriuose apribojimų, negu jų buvo iki tokios sutarties.
5. Jeigu, sudarydama šio straipsnio 1 dalyje numatytą sutartį, ją išplėsdama ar darydama joje bet kokius reikšmingus pakeitimus, šalis narė ketina atšaukti ar pakeisti savo konkretų įsipareigojimą nesilaikydama savo pačios įsipareigojimų sąraše nustatytų sąlygų, tai ji ne vėliau kaip prieš 90 dienų praneša apie tokį pakeitimą ar atšaukimą ir tokiu atveju taikoma XXI straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
6. Kiekvienos kitos šalies narės paslaugų teikėjas, kuris yra juridinis asmuo, įsteigtas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį sudariusios šalies įstatymus, turi teisę į pagal tą sutartį taikomą režimą, jeigu jis sutartį sudariusių šalių teritorijoje atlieka didelio masto verslo operacijas.
7. (a). Šalys narės, kurios yra bet kokios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutarties šalys, nedelsdamos praneša Prekybos paslaugomis tarybai apie kiekvieną tokią sutartį ir apie kiekvieną tos sutarties išplėtimą ar reikšmingą pakeitimą. Be to, jos pateikia Tarybai visą šios prašomą atitinkamą informaciją. Taryba tokiai sutarčiai ar jos išplėtimui ar pakeitimui išnagrinėti gali sudaryti darbo grupę, kuri praneša Tarybai, ar niekas neprieštarauja šio straipsnio nuostatoms.
(b) Šalys narės, kurios yra bet kokios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutarties šalys, kai sutartis įgyvendinama per jai nustatytą laikotarpį, periodiškai teikia Prekybos paslaugomis tarybai ataskaitas apie tos sutarties įgyvendinimą. Taryba, manydama, jog tai būtina, gali sudaryti darbo grupę tokioms ataskaitoms išnagrinėti.
(c) Remdamasi šio straipsnio 7 dalies a ir b punktuose nurodytų darbo grupių ataskaitomis, Taryba gali pateikti rekomendacijų sutarties šalims, jei mano, kad tai tinkama.
8. Šalis narė, kuri yra bet kokios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutarties šalis, negali reikalauti kompensacijos už tai, kad dėl tos sutarties bet kokia kita šalis narė gali turėti prekybos lengvatų.
V bis straipsnis
SUTARTYS DĖL DARBO RINKŲ INTEGRACIJOS
Šis susitarimas nė vienai šaliai narei nedraudžia būti sutarties dėl sutarties šalių darbo rinkų visiškos integracijos2 šalimi, jeigu:
a) ši sutartis leidžia ją sudariusių šalių piliečiams netaikyti gyvenamosios vietos ir leidimo dirbti reikalavimų;
b) apie sutartį yra pranešta Prekybos paslaugomis tarybai.
VI straipsnis
REGULIAVIMAS ŠALIES VIDUJE
1. Kiekviena šalis narė užtikrina, kad tuose sektoriuose, dėl kurių ji yra prisiėmusi konkrečių įsipareigojimų, visos bendro pobūdžio įtakos prekybai paslaugomis turinčios priemonės yra administruojamos tinkamai, objektyviai ir nešališkai.
2. (a). Kiekvienoje šalyje narėje veikia arba kuo greičiau įsteigiamos teismo, arbitražo ar administracinės institucijos ar nustatomos procedūros, kurių paskirtis – nedelsiant peržiūrėti administracinius sprendimus, kai to prašo paveiktas paslaugų teikėjas, ir nustatyti atitinkamas žalos atlyginimo priemones, kai administraciniai sprendimai turi įtakos prekybai paslaugomis. Jeigu šios procedūros nėra nepriklausomos nuo įstaigos, kuriai pavestas atitinkamas administracinis sprendimas, šalis narė užtikrina, kad tos procedūros sudarytų sąlygas sprendimą peržiūrėti objektyviai ir nešališkai.
(b) Šio straipsnio 2 dalies a punkto nuostatos nereiškia reikalavimo, kad šalis narė įsteigtų tokius teismus ar nustatytų tokias procedūras, jeigu tai prieštarauja jos konstitucinei tvarkai ar teisinei sistemai.
3. Jeigu paslauga, dėl kurios prisiimtas konkretus įsipareigojimas, teikiama tik turint oficialų leidimą, šalies narės kompetentingos institucijos apie priimtą sprendimą praneša prašymo pateikėjui praėjus pagrįstam laiko tarpui po to, kai buvo įteiktas pagal šalies įstatymus ir kitus teisės aktus įformintas prašymas. Prašymo pateikėjo prašymu šalies narės kompetentingos institucijos nedelsdamos pateikia informaciją apie tai, kaip tenkinamas jo prašymas.
4. Siekdama užtikrinti, kad su kvalifikacijos reikalavimais ir procedūromis, techniniais standartais ir licencijavimo reikalavimais susijusios priemonės nesudarytų nereikalingų prekybos paslaugomis apribojimų, Prekybos paslaugomis taryba per atitinkamas tarnybas, kurias ji gali steigti, parengia visą reikalingą tvarką. Šia tvarka siekiama užtikrinti, kad minėtieji reikalavimai inter alia:
a) būtų pagrįsti objektyviais ir aiškiais kriterijais, tokiais kaip kompetencija ir gebėjimas teikti paslaugas;
b) nebūtų griežtesni, negu būtina paslaugos kokybei užtikrinti;
c) tais atvejais, kai reikalinga licencija, patys neapribotų paslaugos teikimo.
5. (a). Sektoriuose, dėl kurių šalis narė prisiėmė konkrečių įsipareigojimų, kol neįsigaliojo tvarka, parengta tiems sektoriams laikantis šio straipsnio 4 dalies reikalavimų, šalis narė netaiko licencijų, kvalifikacijos reikalavimų bei techninių standartų, kurie prisiimtus konkrečius įsipareigojimus panaikintų ar sumažintų tokiu būdu:
i) kuris neatitiktų šio straipsnio 4 dalies a, b ar c punktuose nustatytų kriterijų;
ii) kurio nebūtų buvę galima pagrįstai tikėtis iš tos šalies narės tuo metu, kai ji prisiėmė konkrečius įsipareigojimus dėl tų sektorių.
(b) Nustatant, ar šalis narė laikosi šio straipsnio 5 dalies a punkte nurodytų reikalavimų, atsižvelgiama į tos šalies narės taikomus atitinkamų tarptautinių organizacijų3 tarptautinius standartus.
6. Tuose sektoriuose, kur prisiimti konkretūs įsipareigojimai dėl specialistų teikiamų paslaugų, kiekviena šalis narė nustato reikalingą kitų šalių narių specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką.
VII straipsnis
PRIPAŽINIMAS
1. Siekdama visiškai ar iš dalies laikytis savo standartų ar kriterijų, kuriuos turi atitikti leidimą, licenciją ar sertifikatą veiklai gauti norintys paslaugų teikėjai, bei veikdama pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, šalis narė gali pripažinti tam tikroje konkrečioje šalyje įgytą išsilavinimą ar darbo patirtį, įvykdytus reikalavimus arba išduotas licencijas ar sertifikatus. Šio derinimo būdu ar kitaip pasiekto pripažinimo pagrindas gali būti sutartis ar susitarimas su atitinkama šalimi arba pripažinimas gali būti suteiktas savarankiškai nusprendus.
2. Šalis narė, kuri yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų jau galiojančių ar ateityje galiosiančių sutarties arba susitarimo šalis, suteikia kitoms suinteresuotoms šalims narėms tinkamą galimybę derėtis dėl prisijungimo prie tos sutarties ar susitarimo arba dėl galimybės sudaryti tokią sutartį ar susitarimą. Jeigu šalis narė, pati savarankiškai nusprendusi, suteikia pripažinimą, ji sudaro kiekvienai kitai šaliai narei tinkamas galimybes parodyti, kad jos teritorijoje įgytas išsilavinimas, darbo patirtis, licencija ar sertifikatas arba įvykdyti reikalavimai turėtų būti pripažinti.
3. Šalis narė suteikia pripažinimą taip, kad šalys nebūtų diskriminuojamos taikant paslaugų teikėjams jos leidimų, licencijų ar sertifikatų išdavimo standartus ar kriterijus arba nebūtų užmaskuotų prekybos paslaugomis apribojimų.
4. Kiekviena šalis narė:
a) per 12 mėnesių po PPO sutarties įsigaliojimo praneša Prekybos paslaugomis tarybai apie savo taikomas pripažinimo priemones ir nurodo, ar šių priemonių pagrindas – šio straipsnio 1 dalyje nurodyti susitarimai ar sutartys;
b) nedelsdama, kuo anksčiau iki derybų dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo ar sutarties pradžios, praneša apie tai Prekybos paslaugomis tarybai, kad kiekviena kita šalis narė turėtų galimybę pareikšti savo norą įsitraukti į derybas, kol jos yra tik pradinėje stadijoje;
c) nustačiusi naujas pripažinimo priemones ar reikšmingai pakeitusi galiojančias priemones, nedelsdama apie tai praneša Prekybos paslaugomis tarybai ir nurodo, ar šių priemonių pagrindas – šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susitarimas ar sutartis.
5. Kur tinkama, pripažinimas turėtų būti pagrįstas daugiašalio susitarimo pripažintais kriterijais. Atitinkamais atvejais, siekdamos nustatyti ir patvirtinti bendrus tarptautinius pripažinimo standartus bei kriterijus ir bendrus tarptautinius veiklos pagal profesiją atitinkamose paslaugų srityse standartus, šalys narės dirba bendradarbiaudamos su atitinkamomis tarpvyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
VIII straipsnis
MONOPOLIJOS IR IŠIMTINĘ TEISĘ TURINTYS PASLAUGŲ TEIKĖJAI
1. Kiekviena šalis narė užtikrina, kad nė vieno jos teritorijoje esančio paslaugos teikėjo monopolininko, teikiančio monopolinę paslaugą atitinkamoje rinkoje, veikla neprieštarautų tos šalies narės įsipareigojimams pagal II straipsnį ir konkretiems įsipareigojimams.
2. Jeigu šalies narės paslaugų teikėjas monopolininkas, tiesiogiai arba per savo filialą konkuruodamas tam tikros paslaugos teikimo srityje, viršija savo monopolines teises ir tai yra tos šalies narės konkrečių įsipareigojimų objektas, šalis narė užtikrina, kad toks teikėjas nepiktnaudžiautų savo monopoline padėtimi ir kad jo veikla jos teritorijoje neprieštarautų tiems įsipareigojimams.
3. Jeigu šalis narė, kuri turi pagrindo manyti, kad bet kokios kitos šalies narės paslaugų teikėjo monopolininko veikla prieštarauja šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms, prašo, Prekybos paslaugomis taryba gali pareikalauti, kad tokį paslaugų teikėją įsteigusi ar jam leidžianti veikti šalis narė pateiktų konkrečią informaciją apie atitinkamas operacijas.
4. Jeigu po PPO sutarties įsigaliojimo šalis narė suteikia monopolines teises teikti paslaugą, kuri yra jos konkrečių įsipareigojimų objektas, ji ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomo monopolinių teisių suteikimo praneša apie tai Prekybos paslaugomis tarybai ir tokiu atveju taikomos XXI straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos.
5. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir išimtinę teisę teikti paslaugas turintiems teikėjams, jeigu šalis narė formaliai ar faktiškai (a) duoda leidimą veikti mažam paslaugos teikėjų kiekiui ar nustato nedidelį jų skaičių ir (b) iš esmės kliudo tokiems paslaugų teikėjams konkuruoti savo teritorijoje.
IX straipsnis
VERSLO PRAKTIKA
1. Šalys narės pripažįsta, kad tam tikra paslaugų teikėjų verslo praktika, išskyrus VIII straipsnio reglamentuojamą praktiką, gali riboti konkurenciją ir todėl suvaržyti prekybą paslaugomis.
2. Kiekviena šalis narė kitos šalies narės prašymu pradeda konsultacijas, siekdama užkirsti kelią šio straipsnio 1 dalyje nurodytai praktikai. Šalis narė, kuriai adresuotas prašymas, dėmesingai ir geranoriškai atsižvelgia į tokius prašymus ir bendradarbiauja teikiant su tuo klausimu susijusią viešai prieinamą nekonfidencialią informaciją. Be to, šalis narė, kuriai adresuotas prašymas, prašymą pateikusiai šaliai narei pateikia kitą turimą informaciją, laikydamasi savo įstatymų ir sudariusi susitarimą su prašymą pateikusia šalimi nare, kad ši išlaikys šios informacijos slaptumą.
X straipsnis
SPECIALIOSIOS RINKOS APSAUGOS (PROTEKCINĖS) PRIEMONĖS, TAIKOMOS KRITINĖS PADĖTIES ATVEJU
1. Dėl specialiųjų rinkos apsaugos (protekcinių) priemonių, taikomų kritinės padėties atveju, rengiamos nediskriminaciniu principu pagrįstos daugiašalės derybos. Tokiose derybose priimti sprendimai įsigalioja ne vėliau kaip per trejus metus po PPO sutarties įsigaliojimo dienos.
2. Kol neįsigaliojo šio straipsnio 1 dalyje nurodytose derybose priimti sprendimai, kiekviena šalis narė, nepaisydama XXI straipsnio 1 dalies nuostatų, gali pranešti Prekybos paslaugomis tarybai apie ketinimą pakeisti savo konkretų įsipareigojimą ar jo atsisakyti praėjus vieneriems metams po šio įsipareigojimo įsigaliojimo; šiuo atveju šalis narė Prekybos paslaugomis tarybai nurodo priežastį, dėl kurios jos įsipareigojimas turi būti pakeistas ar jo turi būti atsisakyta nepraėjus XXI straipsnio 1 dalyje numatytam trejų metų terminui.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos nebetaikomos praėjus trejiems metams po PPO sutarties įsigaliojimo dienos.
XI straipsnis
MOKĖJIMAI IR PERVEDIMAI
1. Išskyrus XII straipsnyje numatytas aplinkybes, šalis narė netaiko apribojimų tarptautiniams pervedimams ir mokėjimams už einamuosius sandorius, susijusius su jos konkrečiais įsipareigojimais.
2. Nė viena šio susitarimo nuostata neturi įtakos Tarptautinio valiutos fondo narių teisėms ir pareigoms, nustatytoms Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties straipsniuose, įskaitant valiutos keitimą, atliekamą pagal Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties straipsnius, su sąlyga, kad šalis narė nenustato jokių kapitalo operacijų apribojimų, kurie prieštarautų jos konkretiems įsipareigojimams dėl tokių operacijų, išskyrus apribojimus, kurie numatyti XII straipsnyje arba nustatomi Fondo prašymu.
XII straipsnis
APRIBOJIMAI, KURIAIS SIEKIAMA IŠSAUGOTI MOKĖJIMŲ BALANSĄ
1. Patirdama mokėjimų balanso ar tarptautinių finansinių sunkumų arba iškilus jų grėsmei, šalis narė gali priimti ar taikyti prekybos paslaugomis, dėl kurių ji yra prisiėmusi konkrečių įsipareigojimų, apribojimus, įskaitant mokėjimų ar pervedimų už sandorius, susijusius su tais įsipareigojimais, apribojimus. Pripažįstama, kad dėl ypatingų su šalies narės ekonomikos plėtra ar jos ekonomikos pereinamuoju laikotarpiu susijusių sunkumų mokėjimų balansui, šalis narė gali būti priversta nustatyti apribojimų, kad užtikrintų inter alia savo ekonominės plėtros ar pereinamojo ekonomikos laikotarpio programai įgyvendinti tinkamą finansinių išteklių dydį.
2. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus apribojimus:
a) šalys narės viena kitos nediskriminuoja;
b) užtikrinama, kad apribojimai neprieštarautų Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties straipsniams;
c) vengiama nereikalingos žalos bet kokios kitos šalies narės komerciniams, ekonominiams ir finansiniams interesams;
d) netaikoma apribojimų, kurie būtų griežtesni, negu būtina susidarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms;
e) taikomi laikini apribojimai ir gerėjant šio straipsnio 1 dalyje nurodytai padėčiai nuosekliai panaikinami.
3. Nustatydamos tokių apribojimų veikimo sritį, šalys narės gali teikti pirmenybę toms paslaugoms, kurios yra svarbiausios jų ekonominėms ar plėtros programoms. Tačiau tie apribojimai neturi būti nustatomi ar taikomi siekiant apsaugoti bet kokį konkretų paslaugų sektorių.
4. Generalinei tarybai nedelsiant turi būti pranešta apie visus pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytus ar taikomus apribojimus ar jų pakeitimus.
5. (a). Taikydamos šio straipsnio nuostatas, šalys narės dėl pagal šį straipsnį priimtų apribojimų nedelsdamos konsultuojasi su komitetu, reguliuojančiu su mokėjimų balansu susijusius apribojimus.
(b) Ministrų konferencija, siekdama užtikrinti, kad aptariamosioms šalims narėms prireikus būtų suteiktos rekomendacijos, nustato reguliarių konsultacijų tvarką4.4
(c) Tų konsultacijų metu įvertinama aptariamosios šalies narės mokėjimų balanso padėtis bei pagal šį straipsnį priimti ar taikomi apribojimai, atsižvelgiant inter alia į tokius veiksnius kaip:
i) mokėjimų balanso ir tarptautinių finansinių sunkumų pobūdį bei mastą;
ii) šalies narės, kuriai teikiama konsultacija, išorines ekonomines ir prekybos sąlygas;
iii) alternatyvias prieinamas priemones, kuriomis galima pagerinti padėtį.
(d) Konsultacijų metu vertinama, ar apribojimai neprieštarauja šio straipsnio 2 daliai, ypač ar laikomasi e punkto nuostatos, numatančios nuoseklų apribojimų panaikinimą.
(e) Tokioms konsultacijoms priimami visi Tarptautinio valiutos fondo pateikti statistiniai ir kiti faktiniai duomenys, susiję su užsienio valiutos keitimu, valiutų atsargomis ir mokėjimų balansu, o išvados grindžiamos Fondo pateiktu šalies narės, kuriai teikiama konsultacija, mokėjimų balanso ir jos finansinės padėties užsienyje įvertinimu.
6. Jeigu šalis narė, kuri nėra Tarptautinio valiutos fondo narė, nori taikyti šio straipsnio nuostatas, Ministrų konferencija nustato peržiūros tvarką ir visas kitas reikalingas procedūras.
XIII straipsnis
VIEŠIEJI PIRKIMAI
1. II, XVI ir XVII straipsniai netaikomi paslaugų pirkimą valdžios įstaigų užsakymu reglamentuojantiems įstatymams, kitiems teisės norminiams aktams ar reikalavimams, jeigu paslaugos perkamos oficialiems valdžios įstaigų poreikiams tenkinti, o ne komerciniam perpardavimui ar paslaugų tiekimui komerciniais tikslais.
2. Dvejus metus po PPO sutarties įsigaliojimo dienos, vadovaujantis šiuo susitarimu, rengiamos daugiašalės derybos dėl paslaugų viešųjų pirkimų.
XIV straipsnis
BENDROSIOS IŠIMTYS
Atsižvelgiant į reikalavimą, kad tokių priemonių taikymas neturi sudaryti ginčytinos ar nepateisinamos šalių, kuriose vyrauja panašios sąlygos, diskriminacijos arba paslėptų prekybos paslaugomis apribojimų, nė viena šio susitarimo nuostata nėra aiškinama kaip neleidžianti šaliai narei patvirtinti ar imtis priemonių, kurios:
a) būtinos visuomenės dorovei apsaugoti ar viešajai tvarkai palaikyti5;
b) būtinos žmogaus, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti;
c) būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio susitarimo nuostatas atitinkančių įstatymų ir kitų teisės norminių aktų, įskaitant nuostatas, susijusias su:
i) apgaulės ir sukčiavimo prevencija arba su sutarčių dėl paslaugų teikimo nevykdymo padarinių šalinimu;
ii) asmens privataus gyvenimo apsauga tvarkant bei teikiant asmens duomenis ir su asmens dokumentų ir sąskaitų slaptumo apsauga;
iii) saugumu;
d) prieštarauja XVII straipsniui, su sąlyga, kad skirtingas režimas nustatomas siekiant užtikrinti nešališką ar efektyvų6 tiesioginių mokesčių nustatymą kitų šalių narių paslaugoms ar paslaugų teikėjams arba jų surinkimą;
e) prieštarauja II straipsniui, su sąlyga, kad skirtingas režimas yra sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo rezultatas arba nustatomas dėl bet kokiame kitame tarptautiniame susitarime, pagal kurį šalis narė turi įsipareigojimų, numatytų nuostatų dėl dvigubo apmokestinimo
išvengimo.
i) taikomos paslaugų teikėjams-nerezidentams, pripažįstant faktą, kad nerezidentų mokestinės prievolės yra nustatomos pagal šalies narės teritorijoje gaunamus ar esančius apmokestinamus gaminius; arba
ii) taikomos nerezidentams tam, kad būtų užtikrintas mokesčių nustatymas ar surinkimas šalies narės teritorijoje; arba
iii). taikomos nerezidentams arba rezidentams, siekiant užtikrinti, kad nebus vengiama mokesčių, įskaitant įstatymų laikymąsi užtikrinančias priemones; arba
iv) taikomos paslaugų, teikiamų kitos šalies narės teritorijoje arba gaunamų iš jos, vartotojams, siekiant užtikrinti, kad būtų nustatomi ir imami iš tokių vartotojų mokesčiai už paslaugas, gautas iš kitos šalies narės teritorijoje esančio teikėjo; arba
v) atskiria paslaugų teikėjus, kurie mokesčius moka kaip visuotinai apmokestinamų gaminių tiekėjai, nuo kitų paslaugų teikėjų, pripažįstant jų mokesčio bazės skirtumus; arba
vi) sudaro sąlygas nustatyti, paskirti ar proporcingai paskirstyti rezidentų ar filialų pajamas, pelną, nuostolius, išskaitas ar paskolas arba giminingiems asmenims, arba to paties asmens filialams dėl to, kad būtų apsaugota šalies narės mokesčio bazė. XIV straipsnio d punkte ir šioje išnašoje vartojami su mokesčiais susiję terminai ar sąvokos atitinka priemonę taikančios šalies narės nacionaliniuose įstatymuose nustatytus mokesčių apibrėžimus ir sąvokas arba tolygius ar panašius apibrėžimus ir sąvokas.
XIV bis straipsnis
SAUGUMĄ UŽTIKRINANČIOS IŠIMTYS
1. Nė viena šio susitarimo nuostata nėra aiškinama kaip:
a) reikalaujanti, kad šalis narė pateiktų informaciją, kurios atskleidimas, šalies narės įsitikinimu, prieštarauja esminiams jos saugumo interesams; arba
b) trukdanti šaliai narei imtis, jos nuomone, esminiams saugumo interesams užtikrinti būtų veiksmų, kurie:
i) susiję su paslaugomis tiesiogiai ar netiesiogiai aprūpinant karines įmones;
ii) susiję su skylančiomis ir besilydančiomis medžiagomis arba medžiagomis, iš kurių šios gautos;
iii) atliekami karo metu ar kitų kritinių tarptautinių situacijų atvejais; arba
c) trukdanti šaliai narei imtis veiksmų vykdant įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatus dėl tarptautinio saugumo ir taikos palaikymo.
2. Prekybos paslaugomis tarybai suteikiama kuo išsamesnė informacija apie priemones, taikomas pagal šio straipsnio 1 dalies b ir c punktus, ir jų taikymo terminus.
XV straipsnis
SUBSIDIJOS
1. Šalys narės pripažįsta, kad tam tikromis aplinkybėmis subsidijos gali turėti neigiamos įtakos prekybai paslaugomis. Šalys narės pradeda derybas, siekdamos parengti reikiamą daugiašalę tvarką, kuri padėtų išvengti tokios neigiamos įtakos prekybai.7 Be to, derybomis taip pat sprendžiamas ir kompensacinių priemonių priimtinumo klausimas. Tokiose derybose pripažįstamas subsidijų vaidmuo besivystančių šalių plėtros programoms ir atsižvelgiama į tai, kad šalims narėms, ypač besivystančioms šalims narėms, reikalingas lankstumas šioje srityje. Tokioms deryboms šalys narės pasikeičia informacija apie visas su prekyba paslaugomis susijusias subsidijas, kurias jos skiria savo paslaugų teikėjams.
2. Kiekviena šalis narė, manydama, kad jai kenkia kitos šalies narės subsidijos, gali paprašyti konsultacijų su ta šalimi nare šiuo klausimu. Toks prašymas traktuojamas geranoriškai.
III dalis
KONKRETŪS ĮSIPAREIGOJIMAI
XVI straipsnis
RINKOS ATVĖRIMAS
1. Kai rinka atveriama per paslaugų teikimo būdus, nurodytus I straipsnyje, kiekviena šalis narė bet kokios kitos šalies narės paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko ne mažiau palankų režimą, negu kad yra nurodyta pagal jos įsipareigojimų sąrašo sąlygas8.
2. Tuose sektoriuose, kur įsipareigota atverti rinką, šalis narė nei regionuose, nei visos teritorijos mastu nenustato ir netaiko priemonių, kurios, jeigu kitaip nenustatyta jos įsipareigojimų sąraše, yra apibūdinamos kaip:
a) paslaugos teikėjų skaičiaus apribojimas tokiomis formomis kaip: kiekybinės kvotos, monopolijos, išimtinę teisę turintys paslaugų teikėjai, arba reikalavimas atlikti ekonominių reikmių analizę;
b) paslaugų teikimo sandorių ar turto bendros vertės apribojimas nustatant kiekybines kvotas ar reikalaujant atlikti ekonominių reikmių analizę;
c) bendro paslaugų operacijų kiekio apribojimas arba bendro paslaugų gamybos masto, išreikšto nustatytais vienetais, apribojimas nustatant kvotas arba reikalaujant atlikti ekonominių reikmių analizę9;
d) bendro fizinių asmenų, kurie gali būti įdarbinti tam tikrame paslaugų sektoriuje arba kuriuos gali įdarbinti paslaugų teikėjas ir kurie yra būtini tam tikrai paslaugai teikti bei tiesiogiai su ja susiję, skaičiaus apribojimas nustatant kiekybines kvotas ar reikalaujant atlikti ekonominių reikmių analizę;
e) priemonės, kurios apriboja juridinių asmenų, per kuriuos paslaugų teikėjas gali teikti paslaugą, rūšis arba reikalauja, kad paslauga būtų teikiama per tam tikros rūšies juridinį asmenį ar bendrą įmonę;
f) užsienio kapitalo dalies apribojimas nustatant procentais išreikštą didžiausią leistiną užsienio kapitalo dalį įmonės kapitale arba bendrą leistiną individualios ar agreguotos užsienio investicijos vertę.
XVII straipsnis
NACIONALINIS REŽIMAS
1. Kiekviena šalis narė savo įsipareigojimų sąraše nurodytuose sektoriuose ir pagal jame nustatytas sąlygas bet kokios kitos šalies narės paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko ne mažiau palankų režimą negu savo tapačioms ar panašioms paslaugoms ir paslaugų teikėjams10.
2. Šalis narė gali įvykdyti šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, kiekvienos kitos šalies narės paslaugoms ar paslaugų teikėjams nustatydama režimą, kuris yra arba formaliai tolygus jos pačios tapačioms ar panašioms paslaugoms ir paslaugų teikėjams taikomam režimui, arba formaliai skirtingas.
3. Formaliai tolygus ar formaliai skirtingas režimas laikomas mažiau palankiu, jeigu jis keičia konkurencijos sąlygas šalies narės paslaugų ar paslaugų teikėjų naudai, palyginti su bet kokios kitos šalies narės tapačiomis ar panašiomis paslaugomis ar paslaugų teikėjais.
XVIII straipsnis
PAPILDOMI ĮSIPAREIGOJIMAI
Šalys narės gali derėtis dėl įsipareigojimų dėl prekybą paslaugomis veikiančių priemonių, kurios nėra įsipareigojimų sąrašo objektas pagal XVI ar XVII straipsnius, įskaitant priemones dėl kvalifikacijų, standartų ar licencijų. Tokie įsipareigojimai įrašomi į šalies narės įsipareigojimų sąrašą.
IV dalis
NUOSEKLUS LIBERALIZAVIMAS
XIX straipsnis
DERYBOS DĖL KONKREČIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ
1. Siekdamos įgyvendinti šio susitarimo tikslus, šalys narės ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po PPO sutarties įsigaliojimo dienos pradeda periodiškais etapais rengiamas derybas, kurių tikslas – užtikrinti nuoseklų liberalizavimą. Šių derybų paskirtis – sumažinti ar panaikinti neigiamą taikomų priemonių poveikį prekybai paslaugomis ir tokiu būdu efektyviai atverti rinką. Šiame procese atsižvelgiama į visų dalyvių interesus ir siekiama užtikrinti visišką teisių ir įsipareigojimų pusiausvyrą.
2. Liberalizuojama tinkamai atsižvelgiant į nacionalinės politikos tikslus ir atskirų šalių narių bendrą išsivystymo lygį bei atskirų jų sektorių plėtrą. Laikomasi tam tikro lankstumo, atskiroms besivystančioms šalims atveriant rinką tam tikruose sektoriuose, liberalizuojant tam tikrų rūšių sandorius, nuosekliai atveriant rinką pagal tų šalių plėtros būklę ir jų rinkos atvėrimą užsienio paslaugų teikėjams susiejant su sąlygomis, kurios padėtų įgyvendinti IV straipsnyje numatytus tikslus.
3. Kiekvienam derybų etapui pateikiamos gairės ir nustatoma tvarka. Kad galėtų pateikti tokias gaires, Prekybos paslaugomis taryba atlieka tiek bendrą prekybos paslaugomis įvertinimą, kiek pagal sektorius, atsižvelgdama į šio susitarimo tikslus, įskaitant ir IV straipsnio 1 dalyje nurodytuosius. Derybų gairėse nurodoma, kas privaloma liberalizavimo režimui, kurį pačios savarankiškai pradėjo taikyti šalys narės po paskutinių derybų, ir kas privaloma mažiausiai išsivysčiusių šalių narių specialiam režimui, taikomam pagal IV straipsnio 3 dalies nuostatas.
4. Kiekvieno derybų etapo metu nuoseklaus liberalizavimo siekiama dvišalėmis, keliašalėmis ar daugiašalėmis derybomis, kurių tikslas – pakelti šalių narių pagal šį susitarimą prisiimamų konkrečių įsipareigojimų bendrą lygį.
XX straipsnis
KONKREČIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ SĄRAŠAS
1. Kiekviena šalis narė pateikia savo prisiimamų pagal šio susitarimo III dalį konkrečių įsipareigojimų dėl paslaugų sąrašą. Įsipareigojimų sąraše prie kiekvieno sektoriaus, kuriam prisiimti konkretūs įsipareigojimai, nurodoma:
a) rinkos atvėrimo terminai, apribojimai ir sąlygos;
b) nacionalinio režimo sąlygos ir apribojimai;
c) su papildomais įsipareigojimais susiję įsipareigojimai;
d) kur tinkama, konkrečių įsipareigojimų vykdymo terminai;
e) konkrečių įsipareigojimų įsigaliojimo data.
2. Abiejų – XVI ir XVII – straipsnių neatitinkančios priemonės įrašomos XVI straipsniui skirtoje skiltyje. Šiuo atveju bus laikoma, kad įrašas reiškia ir XVII straipsnio sąlygą ar apribojimą.
3. Konkrečių įsipareigojimų sąrašai pridedami prie šio susitarimo ir yra jo sudedamoji dalis.
XXI straipsnis
ĮSIPAREIGOJIMŲ SĄRAŠŲ KEITIMAS
1. (a). Šalis narė (šiame straipsnyje vadinama įsipareigojimus keičiančia šalimi nare) gali, laikydamasi šio straipsnio nuostatų, pakeisti ar atšaukti bet kokį savo įsipareigojimų sąraše nurodytą įsipareigojimą bet kuriuo metu praėjus trejiems metams po to įsipareigojimo įsigaliojimo.
(b) Įsipareigojimus keičianti šalis narė ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomos įsipareigojimo pakeitimo ar atšaukimo datos praneša Prekybos paslaugomis tarybai apie savo ketinimą laikantis šio straipsnio pakeisti ar atšaukti savo įsipareigojimą.
2. (a). Bet kokios šalies narės, kurios lengvatoms, gautoms pagal šį susitarimą, gali turėti įtakos pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą praneštas siūlomas pakeitimas ar atšaukimas (šiame straipsnyje vadinama paveiktąja šalimi nare) prašymu įsipareigojimus keičianti šalis narė pradeda derybas susitarimui dėl bet kokių būtinų kompensacinių priemonių sudaryti. Šiose derybose ir priimdamos minėtąjį susitarimą aptariamosios šalys narės stengiasi išlaikyti abiem pusėms naudingų įsipareigojimų bendrąjį lygį, kad jis būtų ne mažiau palankus prekybai, negu buvo numatyta konkrečių įsipareigojimų sąraše iki tokių derybų.
(b) Kompensacinės priemonės priimamos remiantis didžiausio palankumo statusu.
3. (a). Jeigu įsipareigojimus keičianti šalis narė ir paveiktoji šalis narė nesusitaria iki deryboms numatyto laikotarpio pabaigos, paveiktoji šalis narė gali kreiptis į arbitražą. Kiekviena paveiktoji šalis narė, kad įgyvendintų savo teisę į kompensaciją, privalo dalyvauti arbitraže.
(b) Jeigu jokia paveiktoji šalis narė nepateikė prašymo dėl arbitražo, įsipareigojimus keičiančiai šaliai narei nekliudoma pakeisti ar atšaukti numatytą įsipareigojimą.
4. (a). Įsipareigojimus keičianti šalis narė negali pakeisti ar atšaukti savo įsipareigojimų, kol nesiėmė kompensacinių priemonių pagal arbitražo sprendimą.
(b) Jeigu įsipareigojimus keičianti šalis narė pakeičia ar atšaukia savo numatytus įsipareigojimus ir ignoruoja arbitražo sprendimą, kiekviena arbitraže dalyvavusi paveiktoji šalis narė gali pakeisti ar atšaukti iš esmės tolygias lengvatas pagal arbitražo sprendimą. Šis pakeitimas ar atšaukimas, nepaisant II straipsnio, gali būti įgyvendintas tik įsipareigojimus keičiančios šalies narės atžvilgiu.
5. Prekybos paslaugomis taryba nustato įsipareigojimų sąrašo taisymo ar keitimo tvarką. Kiekviena šalis narė, pagal šį straipsnį pakeitusi ar atšaukusi sąraše esančius įsipareigojimus, savo įsipareigojimų sąrašą keičia vadovaudamasi šia tvarka.
V dalis
INSTITUCINĖS NUOSTATOS
XXII straipsnis
KONSULTACIJOS
1. Kiekviena šalis narė laikosi geranoriškumo principo ir sudaro reikiamas sąlygas konsultacijoms dėl kiekvienos šalies narės pateikto pareiškimo, susijusio su bet kokiu šio susitarimo įgyvendinimui turinčiu įtakos klausimu. Tokioms konsultacijoms taikomas Susitarimas dėl ginčų sprendimo (angl. Dispute Settlement Understanding – DSU).
2. Šalies narės prašymu Prekybos paslaugomis taryba arba Ginčų sprendimo taryba (angl. Dispute Settlement Body – DSB) konsultuojasi su bet kokia šalimi nare ar šalimis narėmis visais klausimais, dėl kurių konsultacijų pagal šio straipsnio 1 dalį metu nebuvo pasiekta tenkinančio sprendimo.
3. Nei pagal šį straipsnį, nei pagal XXIII straipsnį šalis narė negali taikyti XVII straipsnio nuostatų tai kitos šalies narės priemonei, kuriai galioja šių abiejų šalių tarptautinis susitarimas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Jeigu kyla šalių narių ginčas dėl to, ar minėtoji priemonė priklauso tokio jų susitarimo taikymo sričiai, kiekviena iš tų šalių narių gali šiuo klausimu kreiptis į Prekybos paslaugomis tarybą.11 Taryba perduoda šį klausimą spręsti arbitražui. Arbitražo sprendimas yra galutinis ir šalims narėms privalomas.
XXIII straipsnis
GINČŲ SPRENDIMAS IR SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS
1. Jeigu viena šalis narė mano, kad bet kokia kita šalis narė nevykdo savo prievolių ar konkrečių įsipareigojimų pagal šį susitarimą, tikėdamasi abi šalis tenkinančio sprendimo, ji gali vadovautis DSU.
2. Jeigu DSB mano, kad aplinkybės yra pakankamai rimtos, kad pateisintų tokį veiksmą, ji gali leisti šaliai narei ar šalims narėms pagal DSU 22 straipsnį sustabdyti savo prievolių ar konkrečių įsipareigojimų bet kokiai kitai šaliai narei ar šalims narėms vykdymą.
3. Jeigu šalis narė mano, kad nauda, kurios ji pagrįstai galėjo tikėtis iš kitos šalies narės dėl šios konkretaus įsipareigojimo pagal šio susitarimo III dalį, negaunama arba sumažinama dėl to, kad taikoma bet kokia šio susitarimo nuostatoms neprieštaraujanti priemonė, ji gali vadovautis DSU. Jeigu DSB nustato, kad dėl tos priemonės naudos negauta ar ji sumažėjo, paveiktoji šalis narė turi teisę reikalauti abi šalis tenkinančio problemos sprendimo remiantis XXI straipsnio 2 dalimi, įskaitant tos priemonės pakeitimą ar atšaukimą. Jeigu aptariamosioms šalims narėms nepavyksta susitarti, taikomas DSU 22 straipsnis.
XXIV straipsnis
PREKYBOS PASLAUGOMIS TARYBA
1. Prekybos paslaugomis taryba atlieka jai priskirtas funkcijas, kurių tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas šiam susitarimui įgyvendinti ir padėti siekti jo tikslų. Taryba gali įsteigti tokias sau pavaldžias tarnybas, kurių, jos nuomone, reikia jos funkcijoms atlikti.
2. Visų šalių narių atstovai gali dalyvauti Tarybos ir, jeigu Taryba nenusprendžia kitaip, jai pavaldžių tarnybų veikloje.
3. Tarybos pirmininką renka šalys narės.
XXV straipsnis
TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS
1. Šalių narių paslaugų teikėjai, kuriems reikalinga tokia pagalba, gali naudotis IV straipsnio 2 dalyje nurodytų punktų ryšiams palaikyti paslaugomis.
2. Besivystančioms šalims techninę pagalbą daugiašaliu lygiu teikia sekretoriatas, o sprendimą dėl šios pagalbos teikimo priima Prekybos paslaugomis taryba.
XXVI straipsnis
SANTYKIAI SU KITOMIS TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS
Generalinė taryba priima reikiamus susitarimus dėl konsultacijų ir bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų Organizacija ir jos specializuotomis organizacijomis, taip pat su kitomis tarpvyriausybinėmis organizacijomis, kurios susijusios su paslaugomis.
VI dalis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
XXVII straipsnis
ATSISAKYMAS TAIKYTI NUOLAIDAS
Šalis narė nuolaidas pagal šį susitarimą gali atsisakyti taikyti:
a) paslaugos teikimui, jeigu ji nustato, kad paslauga teikiama iš šalies, kuri nėra narė, ar tokios šalies teritorijoje arba kad paslaugą teikia šalis narė, kuriai PPO sutarties netaiko atsisakanti taikyti nuolaidas šalis narė;
b) jūrų transporto paslaugoms, jeigu ta šalis narė nustato, kad paslaugą teikia:
i) laivas, registruotas pagal šalies, kuri nėra narė, įstatymus arba registruotas pagal tos šalies narės, kuriai PPO sutarties netaiko atsisakanti taikyti nuolaidas šalis narė, įstatymus;
ii) asmuo, kuris valdo ir (ar) naudoja visą laivą ar jo dalį, bet yra iš šalies, kuri nėra narė, arba yra iš tokios šalies narės, kuriai PPO sutarties netaiko atsisakanti taikyti nuolaidas šalis narė;
c) paslaugų teikėjui, kuris yra juridinis asmuo, jeigu ji nustato, kad šis nėra kitos šalies narės paslaugų teikėjas arba yra tokios šalies narės, kuriai PPO sutarties netaiko atsisakanti taikyti nuolaidas šalis narė, paslaugų teikėjas.
XXVIII straipsnis
APIBRĖŽIMAI
Šiame susitarime:
a) priemonė – bet kokia šalies narės taikoma priemonė: įstatymas, kitas teisės norminis aktas, taisyklė, tvarka, sprendimas, administracinis veiksmas ar kita;
b) paslaugos teikimas aprėpia paslaugos sukūrimą, platinimą, rinkodarą, pardavimą ir pristatymą;
c) šalių narių priemonės, turinčios įtakos prekybai paslaugomis, yra priemonės, susijusios su:
i) paslaugos pirkimu, apmokėjimu už ją ar naudojimusi ja;
ii) galimybe gauti ryšium su paslaugos teikimu tas paslaugas, kurios, kaip reikalauja tos šalys narės, turi būti teikiamos viešai, ir naudotis jomis;
iii) šalies narės fizinių ir juridinių asmenų įsisteigimu, įskaitant komercinį įsisteigimą, paslaugai teikti kitos šalies narės teritorijoje;
d) komercinis įsisteigimas – bet kokio tipo verslo ar profesinė įmonė, įskaitant:
i) įsteigus, įgijus ar eksploatuojant juridinį asmenį; arba
ii) įsteigus ar eksploatuojant skyrių ar atstovybę kitos šalies narės teritorijoje siekiant teikti paslaugą;
e) paslaugos sektorius:
i) kai kalbama apie konkretų įsipareigojimą, reiškia vieną ar daugiau arba visus tos paslaugos subsektorius, nurodytus šalies narės įsipareigojimų sąraše;
ii) kitais atvejais – visus tos paslaugos sektorius, įskaitant visus jo subsektorius;
f) kitos šalies narės paslauga – paslauga:
i) kuri teikiama iš kitos šalies narės teritorijos ar kitos šalies narės teritorijoje arba jūrų transporto paslaugą, kurią teikia pagal tos kitos šalies narės įstatymus registruotas laivas ar tos kitos šalies narės juridinis ar fizinis asmuo, eksploatuodamas laivą ar (ir) naudodamas visą laivą ar jo dalį; arba
ii) kurią teikia tos kitos šalies narės paslaugų teikėjas, jei paslauga teikiama per komercinį įsisteigimą ar fizinius asmenis;
g) paslaugos teikėjas – bet kokią paslaugą teikiantis juridinis ar fizinis asmuo12;
h) paslaugos teikėjas monopolininkas – bet koks valstybinis ar privatus asmuo, kuriam tam tikros šalies narės rinkoje suteikta teisė būti vieninteliu tos paslaugos teikėju arba kurį ta šalis narė formaliai ar faktiškai įsteigė kaip vienintelį tos paslaugos teikėją;
i) paslaugos vartotojas – kiekvienas asmuo, kuris paslaugą gauna ar ja naudojasi;
j) asmuo – fizinis ar juridinis asmuo;
k) kitos šalies narės fizinis asmuo – tos kitos šalies narės ar bet kokios kitos šalies narės teritorijoje gyvenantis asmuo, kuris pagal tos kitos šalies narės įstatymus:
i) yra tos kitos šalies narės nacionalinis subjektas; arba
ii) turi teisę nuolat gyventi toje kitoje šalyje narėje, jeigu šalis narė:
1) neturi nacionalinių subjektų; arba
2) kaip pranešta jos PPO sutarties priėmimo dokumentuose ar jos prisijungimo prie PPO sutarties dokumentuose, prekybai paslaugomis įtakos turinčių priemonių atžvilgiu ji pastoviems rezidentams taiko iš esmės tą patį režimą kaip ir savo nacionaliniams subjektams, su sąlyga, kad nė viena šalis narė neprivalo tokiems pastoviems rezidentams taikyti didesnio palankumo režimo, negu ji pati taiko. Tokiame pranešime (apie PPO sutarties priėmimą ar prisijungimą prie jos) kartu užtikrinama, kad dėl tų nuolatinių rezidentų ji prisiima pagal savo įstatymus ir kitus teisės norminius aktus tokius pačius įsipareigojimus, kaip ta kita šalis narė yra prisiėmusi dėl jos nacionalinių subjektų;
l) juridinis asmuo – kiekvienas juridinis subjektas, tinkamai pagal atitinkamą įstatymą įsteigtas ar kitaip organizuotas pelnui gauti ar kitais tikslais ir yra privatus ar valstybinis, įskaitant bet kokią bendrovę, trestą, ūkinę bendriją, bendrą įmonę, personalinę įmonę arba asociaciją;
m) kitos šalies narės juridinis asmuo – juridinis asmuo:
i) kuris įsteigtas ar kitu būdu organizuotas pagal tos kitos šalies narės įstatymus ir atlieka savarankiškas verslo operacijas tos kitos šalies narės ar bet kurios kitos šalies narės teritorijoje; arba
ii) kurį turi ar kontroliuoja (tais atvejais, kai paslauga teikiama per komercinį įsisteigimą):
1) šalies narės fizinis asmuo arba
2) šio straipsnio m punkto i papunktyje apibūdintas tos kitos šalies narės juridinis asmuo;
n) laikoma, kad:
i) juridinis asmuo nuosavybės teise priklauso šalies narės asmenims, jeigu tos šalies narės asmenims priklauso daugiau kaip 50 procentų to juridinio asmens akcinio kapitalo;
ii) juridinį asmenį kontroliuoja šalies narės asmenys, jeigu šie asmenys gali skirti daugumą jo direktorių ar kitu būdu teisiškai vadovauti jo veiklai;
iii) juridinis asmuo yra susijęs su kitu asmeniu, jeigu jis tą kitą asmenį kontroliuoja ar yra jo kontroliuojamas arba jeigu jį ir tą kitą asmenį kontroliuoja tas pats asmuo;
o) tiesioginiai mokesčiai – visi mokesčiai, skaičiuojami nuo bendros pajamų sumos, nuo visos kapitalo sumos arba nuo atskirų pajamų ar kapitalo dalių, įskaitant pelno iš turto perdavimo mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, paveldėjimo ir dovanojimo mokestį ir mokestį, skaičiuojamą nuo įmonės mokamo darbo užmokesčio, bei kapitalo vertės padidėjimo mokestį.
XXIX straipsnis
PRIEDAI
Šio susitarimo priedai yra neatsiejama jo dalis.
Priedas dėl II straipsnio išimčių
Taikymo sritis
1. Šiame priede nustatomos sąlygos, kuriomis šalis narė po šio susitarimo įsigaliojimo yra atleidžiama nuo įsipareigojimų pagal II straipsnio 1 dalį.
2. Bet kokių kitų naujų išimčių taikymą po PPO sutarties įsigaliojimo dienos reglamentuoja tos sutarties IX straipsnio 3 dalies nuostatos.
Peržiūra
3. Prekybos paslaugomis taryba peržiūri visas išimtis, suteiktas ilgesniam negu 5 metų laikotarpiui. Pirmoji tokia peržiūra atliekama ne vėliau kaip praėjus 5 metams po PPO sutarties įsigaliojimo.
4. Atlikdama peržiūrą, Prekybos paslaugomis taryba:
a) patikrina, ar dar vyrauja sąlygos, dėl kurių reikėjo taikyti išimtį;
b) nustato kitos peržiūros datą.
Išimties galiojimo pabaiga
5. Šalies narės atleidimas pagal Susitarimo II straipsnio 1 dalį nuo įsipareigojimų, susijusių su tam tikra priemone, galioja iki išimtyje nurodytos datos.
6. Iš esmės tokios išimtys negalioja ilgiau kaip 10 metų. Bet kokiu atveju išimtys yra derybų dėl prekybos liberalizavimo vėlesnių etapų objektas.
7. Pasibaigus išimties galiojimo terminui, šalis narė praneša Prekybos paslaugomis tarybai apie tai, kad Susitarimo neatitinkanti priemonė jau suderinta su Susitarimo II straipsnio 1 dalies nuostatomis.
II straipsnio išimčių sąrašas
(Išimčių pagal II straipsnio 2 dalį sąrašai, dėl kurių susitarta derybų metu ir kurie yra šio priedo dalis, pridedami prisijungimo prie PPO sutarties kopijoje.)
Priedas dėl fizinių asmenų, teikiančių paslaugas pagal šį susitarimą, judėjimo
1. Šis priedas taikomas priemonėms, turinčioms įtakos fiziniams asmenims, kurie yra šalies narės paslaugų teikėjai, ir šalies narės fiziniams asmenims, kuriuos samdo šalies narės paslaugų teikėjas ryšium su paslaugos teikimu.
2. Susitarimas netaikomas priemonėms, kurios turi įtakos šalyje narėje įsidarbinti siekiantiems fiziniams asmenims, taip pat priemonėms, susijusioms su pilietybe, nuolatine gyvenamąja vieta ar nuolatiniu darbu.
3. Pagal susitarimo III ir IV dalis šalys narės gali rengti derybas dėl konkrečių įsipareigojimų, susijusių su paslaugas pagal šį susitarimą teikiančių visų kategorijų fizinių asmenų judėjimu. Fiziniams asmenims, kuriems taikomas tam tikras konkretus įsipareigojimas, leidžiama teikti paslaugą to įsipareigojimo sąlygomis.
4. Šis susitarimas netrukdo šaliai narei taikyti fizinių asmenų atvykimą ar laikiną buvimą jos teritorijoje reglamentuojančias priemones, įskaitant priemones, kurios reikalingos jos sienų neliečiamumui apsaugoti ir tvarkingam fizinių asmenų judėjimui per sienas užtikrinti, jeigu tokios priemonės taikomos taip, kad nebūtų anuliuota ar sumažinta bet kokios šalies narės dėl tam tikro konkretaus įsipareigojimo gaunama nauda13.
Priedas dėl oro transporto paslaugų
1. Šis priedas taikomas priemonėms, kurios turi įtakos oro transporto paslaugoms, tiek į įsipareigojimų sąrašą įtrauktoms, tiek neįtrauktoms, ir pagalbinėms paslaugoms. Patvirtinta, kad joks konkretus įsipareigojimas ar prievolė, prisiimti pagal šį susitarimą, nesumažina ir neturi įtakos šalies narės įsipareigojimams pagal dvišalius ar daugiašalius susitarimus, galiojusius PPO sutarties įsigaliojimo dieną.
2. Susitarimas, įskaitant jame nustatytą ginčų sprendimo tvarką, netaikomas priemonėms, kurios turi įtakos:
a) nesvarbu kaip suteiktoms gabenimo teisėms; arba
b) tiesiogiai su gabenimo teisių įgyvendinimu susijusioms paslaugoms, išskyrus šio priedo 3 punkte numatytus atvejus.
3. Šis susitarimas taikomas priemonėms, kurios turi įtakos:
a) lėktuvų remonto ir eksploatavimo paslaugoms;
b) oro transporto paslaugų pardavimui ir rinkodarai;
c) kompiuterinės bilietų rezervavimo sistemos (angl. computer reservation system – CRS) paslaugoms.
4. Susitarime nustatyta ginčų sprendimo tvarka gali būti taikoma tik tuo atveju, kai aptariamoji šalis narė turi prievolių ir yra prisiėmusi konkrečių įsipareigojimų ir ginčo nepavyko išspręsti dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose nustatyta tvarka.
5. Prekybos paslaugomis taryba periodiškai ir ne rečiau kaip kas penkeri metai apžvelgia permainas oro transporto sektoriuje ir šio priedo įgyvendinimą, siekdama nustatyti, ar galima toliau šį susitarimą taikyti šiame sektoriuje.
6. Apibrėžimai:
a) lėktuvų remonto ir eksploatavimo paslaugos – veikla, kuri nukreipta į lėktuvą ar jo dalį, bet nėra naudojimasis lėktuvu ir į kurią neįeina vadinamoji einamoji techninė priežiūra;
b) oro transporto paslaugų pardavimas ir rinkodara – galimybės oro vežėjui nevaržomai parduoti ir teikti į rinką savo oro transporto paslaugas, įskaitant visus rinkodaros aspektus, tokius kaip: rinkos tyrimas, reklama ir platinimas. Į šią veiklą neįeina oro transporto paslaugų kainų ir taikytinų sąlygų nustatymas;
c) kompiuterinės bilietų rezervavimo sistemos (CRS) paslaugos – paslaugos, teikiamos panaudojant kompiuterines sistemas, kuriose yra informacija apie oro vežėjo tvarkaraščius, laisvas vietas, bilietų kainas, ir per kurias galima rezervuoti vietas ar gauti bilietus;
d) gabenimo teisės – teisė teikti į įsipareigojimų sąrašą įtrauktas ir neįtrauktas paslaugas ir (ar) gabenti keleivius, krovinius bei paštą už užmokestį ar samdos pagrindu iš šalies narės, jos teritorijoje ar per ją, įskaitant aptarnautinus taškus, maršrutus, susisiekimo priemonių rūšis, lėktuvų krovą, mokesčius už paslaugas bei jų sąlygas ir oro linijų žymėjimo kriterijus, tarp jų tokius kaip: numeris, nuosavybė ir kontrolė.
Priedas dėl finansinių paslaugų
1. Taikymo sritis ir apibrėžimai
(a) Šis priedas taikomas priemonėms, kurios turi įtakos finansinių paslaugų teikimui. Šiame priede sąvoka „finansinės paslaugos teikimas“ vartojama tokia pat reikšme, kaip paslaugos teikimas, apibrėžtas šio susitarimo I straipsnio 2 dalyje.
(b) Šio susitarimo I straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos paslaugos, teikiamos vykdant vyriausybės pavestas funkcijas, yra:
i) centrinio banko ar pinigų politiką vykdančios institucijos arba bet kokios kitokios valstybės institucijos veikla įgyvendinant pinigų politiką ar valiutų keitimo politiką;
ii) veikla, kuri yra įstatymų nustatytos socialinės apsaugos sistemos ar pensinio aprūpinimo sistemos dalis;
iii) kita veikla, kurią vyriausybės vardu arba su vyriausybės garantija, arba jos lėšomis atlieka valstybės institucija.
(c) Jeigu šalis narė leidžia, kad šio priedėlio 1 dalies b punkto ii ar iii papunkčiuose nurodyta veikla verstųsi jos finansinių paslaugų teikėjai, konkuruodami su valstybės institucija ar valstybiniu finansinių paslaugų teikėju, į Susitarimo I straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas paslaugos įeina ir tokia veikla.
(d) Susitarimo I straipsnio 3 dalies c punktas netaikomas paslaugoms, kurias reglamentuoja šis priedas.
2. Reguliavimas šalies viduje
(a) Nepaisant visų kitų Susitarimo nuostatų, šaliai narei nedraudžiama taikyti priemonių racionaliems tikslams (vadinamuosius racionalius reikalavimus (priemones), įskaitant priemones, skirtas investuotojams, indėlininkams, draudimo polisų savininkams ar asmenims, kuriems finansinės paslaugos teikėjas yra įsipareigojęs kaip patikėtinis, apsaugoti arba finansų sistemos vientisumui ir stabilumui užtikrinti. Jeigu tokios priemonės prieštarauja šio susitarimo nuostatoms, jos nenaudojamos kaip būdas išvengti šalies narės konkrečių įsipareigojimų ar įsipareigojimų pagal šį susitarimą.
(b) Nė viena šio susitarimo nuostata nereiškia reikalavimo, kad šalis narė atskleistų su individualių klientų reikalais ir sąskaitomis susijusią informaciją arba bet kokią konfidencialią ar su nuosavybe susijusią valstybės institucijų turimą informaciją.
3. Pripažinimas
(a) Šalis narė gali pripažinti bet kokios kitos šalies racionalias priemones, nustatydama, kaip turi būti taikomos šalies narės priemonės, susijusios su finansinėmis paslaugomis. Tokio derinimo būdu ar kitaip pasiekto pripažinimo pagrindas gali būti sutartis ar susitarimas su aptariamąja šalimi arba pripažinimas gali būti suteiktas savarankiškai nusprendus.
(b) Šalis narė, kuri yra šio priedo 3 punkto a papunktyje nurodytų ateityje įsigaliosiančių ar jau galiojančių sutarties arba susitarimo šalis, suteikia kitoms suinteresuotoms šalims narėms tinkamą galimybę derėtis dėl prisijungimo prie tokių sutarčių ar susitarimų arba dėl analogiškų sutarčių ar susitarimų su ja sudarymo tokiomis sąlygomis, kurios garantuotų tolygų reguliavimą, jų priežiūrą, įgyvendinimą ir, jei tinkama, tolygią tvarką, susijusią su pasikeitimu informacija tarp sutarties ar susitarimo šalių. Jeigu šalis narė pripažinimą suteikia savarankiškai, ji kiekvienai kitai šaliai narei suteikia tinkamas galimybes parodyti, kad tokios sąlygos egzistuoja.
(c) Kai šalis narė svarsto bet kokios kitos šalies racionalių priemonių pripažinimo klausimą, VII straipsnio 4 dalies b punkto nuostatos netaikomos.
4. Ginčų sprendimas
Ginčų dėl racionalinių reikalavimų ir kitų finansinių klausimų sprendimo kolegijos, spręsdamos ginčą, turi turėti būtinų konkrečios finansinės paslaugos ekspertų.
5. Apibrėžimai
Šiame priede:
a) finansinė paslauga – bet kokia finansinio pobūdžio paslauga, kurią siūlo šalies narės finansinės paslaugos teikėjas. Finansines paslaugas sudaro visos draudimo ir su draudimu susijusios paslaugos bei visos banko ir kitos finansinės paslaugos (išskyrus draudimą). Finansines paslaugas sudaro ši veikla: draudimo ir su draudimu susijusios paslaugos:
i) tiesioginis draudimas (įskaitant bendrąjį draudimą):
(A) gyvybės,
(B) ne gyvybės;
ii) perdraudimas ir perdraudžiant prisiimtos atsakomybės perdavimas trečiajai kompanijai (retrocesija);
iii) tarpininkavimo paslaugos, tokios kaip draudimo tarpininko ir agento paslaugos;
iv) su draudimu susijusios papildomos paslaugos, tokios kaip: konsultavimas, aktuarijaus paslaugos, rizikos įvertinimas ir ieškinių patenkinimas; banko ir kitos finansinės paslaugos (išskyrus draudimą):
v) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš gyventojų;
vi) visų rūšių skolinimas, įskaitant vartojimo kreditą, hipotekinį kreditą, faktoringą ir komercinių sandorių finansavimą;
vii) finansinė išperkamoji nuoma (lizingas);
viii) visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, įskaitant kredito, mokamąsias ir debito korteles, kelionės čekius ir bankų vekselius;
ix) garantijos ir finansiniai įsipareigojimai;
x) prekyba savo sąskaita ar klientų sąskaita vertybinių popierių biržoje arba neregistruotų vertybinių popierių rinkoje ar kitur:
(A) pinigų rinkos priemonėmis (įskaitant čekius, vekselius, indėlių sertifikatus);
(B) užsienio valiuta;
(C) teisėmis pirkti vertybinius popierius (derivatyvais), įskaitant ateities sandorius ir opcionus, bet jais neapsiribojant;
(D) valiutų keitimo kurso ir palūkanų normos priemonėmis, įskaitant spekuliacines operacijas valiuta, susitarimus dėl terminuotų sandorių kurso;
(E) perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais;
(F) kitais apyvartos dokumentais ir finansiniais aktyvais, įskaitant aukso ir sidabro lydinius;
xi) dalyvavimas išleidžiant visų rūšių vertybinius popierius, įskaitant vertybinių popierių pirkimo garantavimą ir agento paslaugas platinant (viešu ar uždaru būdu) vertybinius popierius tiesiogiai investuotojams, ir su tokiu vertybinių popierių išleidimu susijusių paslaugų teikimas;
xii) pinigų rinkos maklerio paslaugos;
xiii) aktyvų valdymas, t. y. piniginių operacijų priežiūra arba vertybinių popierių portfelio valdymas, visų formų bendrų investicijų valdymas, pensijų fondų valdymas, saugojimo, depozitarijaus ir patikėjimo paslaugos;
xiv) atsiskaitymas už finansinius aktyvus ir kliringas, įskaitant vertybinius popierius, derivatyvus bei kitus apyvartos dokumentus;
xv) finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei kitų finansinių paslaugų teikėjų atliekamas finansinių duomenų tvarkymas ir su tuo susijusios programinės įrangos parengimas;
xvi) konsultacijos, tarpininkavimas ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos visose v-xv papunkčiuose išvardytose veiklos srityse, įskaitant duomenų apie skolininko kreditinių įsipareigojimų vykdymą pateikimą ir analizę, taip pat investicijų ar vertybinių popierių portfelių analizė ir patarimai šiais klausimais, patarimai dėl turto įsigijimo ir dėl įmonių pertvarkymo bei strategijos;
b) finansinės paslaugos teikėjas – kiekvienos šalies narės fizinis ar juridinis asmuo, norintis teikti ar teikiantis finansines paslaugas, tačiau terminas“finansinių paslaugų teikėjas“ neaprėpia valstybės institucijų;
c) valstybės institucija yra:
i) šalies narės vyriausybė, centrinis bankas arba pinigų politiką vykdanti institucija arba šaliai narei nuosavybės teise priklausanti ar jos kontroliuojama institucija, kurios pagrindinė veikla – atlikti vyriausybės pavestas funkcijas arba kuri savo veikla siekia vyriausybės nustatytų tikslų, neskaitant tokios institucijos, kurios pagrindinė veikla – teikti finansines paslaugas komercinėmis sąlygomis; arba
ii) privati institucija tuo atveju, kai ji atlieka įprastines centrinio banko ar pinigų politiką vykdančios institucijos funkcijas.
Antrasis priedas dėl finansinių paslaugų
1. Nepaisydama šio susitarimo II straipsnio ir Priedo dėl II straipsnio išimčių 1 ir 2 punktų, šalis narė gali, praėjus 4 mėnesiams po PPO sutarties įsigaliojimo dienos, per 60 dienų įtraukti į Priedą dėl II straipsnio išimčių priemones, susijusias su finansinėmis paslaugomis, kurios prieštarauja Susitarimo II straipsnio 1 daliai.
2. Nepaisydama šio susitarimo XXI straipsnio, šalis narė gali, praėjus 4 mėnesiams po PPO sutarties įsigaliojimo dienos, per 60 dienų patikslinti, pakeisti ar atšaukti visus ar dalį įsipareigojimų sąraše įrašytų su finansinėmis paslaugomis susijusių konkrečių įsipareigojimų.
3. Prekybos paslaugomis taryba nustato šio priedo 1 ir 2 punktų taikymo tvarką.
Priedas, skirtas deryboms dėl jūrų transporto paslaugų
1. Susitarimo II straipsnis ir Priedas dėl II straipsnio išimčių, įskaitant reikalavimą nurodyti Priede kiekvieną šalies narės taikomą didžiausio palankumo statusui prieštaraujančią priemonę, tarptautinei laivybai, taip pat pagalbinėms paslaugoms ir leidimui įplaukti į uostą bei juo naudotis įsigalioja tik:
a) įgyvendinimo dieną, kuri bus nustatyta pagal Ministrų sprendimo dėl derybų jūrų transporto paslaugų klausimais 4 punktą; arba
b) tame sprendime numatytą derybų dėl jūrų transporto paslaugų grupės galutinės ataskaitos pateikimo dieną, jeigu derybos nepavyktų.
2. Šio priedo 1 punktas netaikomas jokiam į šalies narės įsipareigojimų sąrašą įtrauktam konkrečiam įsipareigojimui dėl jūrų transporto paslaugų.
3. Nuo šio priedo 1 punkte nurodytų derybų pabaigos ir iki įgyvendinimo dienos šalis narė gali, nepaisydama XXI straipsnio nuostatų ir nepateikdama kompensacijos, tikslinti, keisti ar atšaukti šio sektoriaus visus ar dalį savo konkrečių įsipareigojimų.
Priedas dėl telekomunikacijų
1. Tikslai
Šalys narės, pripažindamos telekomunikacijų paslaugų sektoriaus specifiškumą, ypač dvejopą vaidmenį, kurį šis sektorius atlieka kaip konkreti ekonominės veiklos sritis ir kaip kitos ekonominės veiklos pagrindinė ryšių priemonė, priėmė šį priedą; jo tikslas – detaliai paaiškinti šio susitarimo nuostatas dėl priemonių, kurios turi įtakos prisijungimui prie bendrojo telekomunikacijų tinklo ir naudojimuisi juo bei telekomunikacijų paslaugomis. Šiame priede pateikiamos tam tikros pastabos ir šį susitarimą papildančios nuostatos.
2. Taikymo sritis
(a) Šis priedas taikomas visoms šalies narės priemonėms, kurios
turi įtakos prisijungimui prie bendrojo telekomunikacijų tinklo ir naudojimuisi juo bei telekomunikacijų paslaugomis.14
(b) Šis priedas netaikomas priemonėms, kurios turi įtakos radijo ar televizijos programų transliavimui kabeliniais ar retransliaciniais tinklais.
(c) Nė viena šio priedo nuostata neaiškinama kaip reikalavimas, kad šalis narė:
i) leistų bet kokios kitos šalies narės paslaugų teikėjui įsteigti, pastatyti, įsigyti, išsinuomoti, eksploatuoti ar teikti telekomunikacijų tinklus ar telekomunikacijų paslaugas, išskyrus tas, kurios yra įtrauktos į jos įsipareigojimų sąrašą; arba
ii) įsteigtų, pastatytų, įsigytų, išsinuomotų, eksploatuotų ar suteiktų telekomunikacijų tinklus ar telekomunikacijų paslaugas, kurios neteikiamos visuomenei (arba reikalavimas, kad šalis narė įpareigotų tai daryti sau pavaldų paslaugų teikėją).
3. Apibrėžimai
Šiame priede:
a) telekomunikacijos – signalų perdavimas ir priėmimas bet kokiomis elektromagnetinėmis priemonėmis;
b) bendroji telekomunikacijų paslauga – bet kokia telekomunikacijų paslauga, kurią pagal šalies narės aiškų reikalavimą būtina teikti visuomenei. Į šias paslaugas inter alia gali įeiti telegrafo, telefono, telekso paslaugos bei duomenų perdavimas, kuris paprastai susijęs su tiesioginiu kliento pateiktos informacijos perdavimu iš vieno taško į kitą ar į daugiau taškų, nekeičiant kliento pateiktos informacijos formos ir turinio.
c) bendrasis telekomunikacijų tinklas – visuomenei skirta telekomunikacijų infrastruktūra, leidžianti palaikyti telekomunikacijų ryšį tarp nustatytų tinklo galinių taškų;
d) bendrovės vidaus telekomunikacijų ryšiai – telekomunikacijos, kuriomis bendrovė palaiko savo vidinius ryšius arba ryšius su antrinėmis įmonėmis ir skyriais ar tarp jų ir, jeigu šalies narės nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės norminiai aktai leidžia, – ryšius su filialais arba tarp jų. Šiems tikslams terminai „antrinė įmonė“, „skyrius“ ir, kur vartojama, „filialas“ vartojami kiekvienos šalies narės apibrėžta reikšme. Šiame priede į bendrovių vidaus telekomunikacijų ryšius neįeina komercinės ar nekomercinės paslaugos, teikiamos bendrovėms, kurios nėra susijusios kaip antrinės įmonės, skyriai ar filialai, arba siūlomos vartotojams ar potencialiems vartotojams.
e) kiekviena nuoroda į šio priedo punktą ar papunktį aprėpia visas to punkto ar papunkčio sudedamąsias dalis.
4. Skaidrumas
Kiekviena šalis narė, taikydama šio susitarimo III straipsnį, užtikrina, kad visuomenei būtų pateikta tinkama informacija apie sąlygas, turinčias įtakos prisijungimui prie bendrojo telekomunikacijų tinklo ir naudojimuisi juo bei telekomunikacijų paslaugomis, įskaitant: paslaugų tarifus ir kitas sąlygas; prisijungimo prie tokio tinklo ir paslaugų technines charakteristikas; informaciją apie institucijas, atsakingas už standartų, turinčių įtakos tokiam prisijungimui ir naudojimuisi, parengimą ir tvirtinimą; galinių ar kitų įrenginių prijungimo sąlygas ir su notifikavimu, registravimu bei licencijomis susijusius reikalavimus, jeigu šie nustatyti.
5. Prisijungimas prie bendrojo telekomunikacijų tinklo ir naudojimasis juo bei telekomunikacijų paslaugomis
(a) Kiekviena šalis narė užtikrina, kad bet kokiam kitos šalies narės paslaugos teikėjui pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis būtų leidžiama prisijungti prie bendrojo telekomunikacijų tinklo ir naudotis juo ir telekomunikacijų paslaugomis, teikiant į jos įsipareigojimų sąrašą įtrauktą paslaugą. Šis įsipareigojimas taikomas inter alia pagal šio priedo 5 punkto b-f papunkčius.15
(b) Kiekviena šalis narė užtikrina, kad kiekvienos kitos šalies narės paslaugų teikėjai galėtų prisijungti ir prie visų toje šalyje narėje esančių ar jos sienas kertančių bendrųjų telekomunikacijų tinklų ir naudotis jais bei telekomunikacijų paslaugomis, įskaitant privačias išsinuomotas ryšių linijas, ir šiam tikslui užtikrina, kaip numatyta šio punkto e ir f papunkčiuose, kad tokiems teikėjams būtų leista:
i) pirkti ar išsinuomoti ir prijungti galinius ar kitus prie tinklo jungiamus įrenginius, kurie reikalingi teikėjo paslaugai teikti;
ii) prisijungti privačias išsinuomotas ar nuosavybės teise priklausančias telekomunikacijų linijas prie bendrojo telekomunikacijų tinklo ir telekomunikacijų paslaugų arba prie kito paslaugų teikėjo išsinuomotų ar jam nuosavybės teise priklausančių telekomunikacijų linijų;
iii) teikiant bet kokią paslaugą, išskyrus tas, kurios būtinos užtikrinant visuomenei galimybę naudotis telekomunikacijų tinklais ir telekomunikacijų paslaugomis, naudotis paslaugos teikėjo pasirinktais darbiniais dokumentais (protokolais).
(c) Kiekviena šalis narė užtikrina, kad bet kokios kitos šalies narės paslaugų teikėjai galėtų naudotis bendruoju telekomunikacijų tinklu ir telekomunikacijų paslaugomis perduoti informacijai šalyje ar kertant jos sienas, įskaitant tokių paslaugų teikėjų vidaus telekomunikacijų ryšius, ir prieiti prie duomenų bazėse ar kitokia kompiuterine forma bet kokios šalies narės teritorijoje laikomos informacijos. Pagal atitinkamas šio susitarimo nuostatas būtina pranešti apie visas naujas ar pakeistas šalies narės priemones, turinčias didelės įtakos tokiai naudojimosi tvarkai. Dėl tokių priemonių priėmimo ar pakeitimo pagal atitinkamas šio susitarimo nuostatas būtina rengti konsultacijas.
(d) Nepaisydama to, kas nurodyta ankstesniame punkte, šalis narė gali taikyti visas pranešimų saugumui ir slaptumui užtikrinti būtinas priemones, su sąlyga, kad tokios priemonės nenaudojamos tokiu būdu, kuris reikštų nepagrįstą ar nepateisinamą diskriminaciją ar paslėptą prekybos paslaugomis ribojimą.
(e) Kiekviena šalis narė užtikrina, kad prisijungti prie bendrojo telekomunikacijų tinklo ir naudotis juo bei telekomunikacijų paslaugomis būtų leidžiama nenustatant jokių sąlygų, išskyrus tas, kurios būtinos siekiant:
i) užtikrinti, kad bendrojo telekomunikacijų tinklo ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai vykdytų pareigas visuomenei, ypač kad gebėtų sudaryti visuomenei galimybę naudotis jų tinklais ar paslaugomis;
ii) apsaugoti bendrojo telekomunikacijų tinklo ar telekomunikacijų paslaugų techninį vientisumą; arba
iii) užtikrinti, kad jokios kitos šalies narės paslaugų teikėjai neteiktų paslaugų, jeigu tai nėra jiems leista pagal šalies narės įsipareigojimų sąrašą.
(f) Į prisijungimo prie bendrojo telekomunikacijų tinklo ir naudojimosi juo bei telekomunikacijų paslaugomis sąlygas, atitinkančias šio priedo 5 punkto e papunktyje nustatytus kriterijus, gali įeiti:
i) tokių paslaugų perpardavimo ar bendro naudojimo apribojimai;
ii) reikalavimas prisijungiant prie tokio tinklo ir paslaugų naudoti specifines technines jungtis, įskaitant jungties specifikacijas;
iii) reikalavimai prireikus užtikrinti tokių paslaugų darnumą ir siekti šio priedo 7 punkto a papunktyje nustatytų tikslų;
iv) reikalavimas, kad galiniai ar kiti su tinklu sujungiami įrenginiai bei tokių įrenginių prijungimui prie tokio tinklo keliami reikalavimai atitiktų patvirtintas normas;
v) privačių išsinuomotų ar nuosavybės teise priklausančių telekomunikacijų linijų sujungimo su tokiu tinklu ar paslaugomis, ar su kito paslaugų teikėjo nuomojamomis ar jam nuosavybės teise priklausančiomis telekomunikacijų linijomis apribojimai arba
vi) notifikavimas, registravimas ir licencijavimas.
(g) Nepaisydama ankstesniųjų šio punkto papunkčių, besivystanti šalis narė, atsižvelgdama į savo plėtros lygį, gali nustatyti pagrįstas prisijungimo prie jos bendrojo telekomunikacijų tinklo ir naudojimosi juo bei telekomunikacijų paslaugomis sąlygas, nes jos būtinos tos besivystančios šalies narės vidaus telekomunikacijų infrastruktūrai bei gebėjimui teikti paslaugas stiprinti ir jos dalyvavimui tarptautinėje prekyboje telekomunikacijų paslaugomis plėsti. Tokios sąlygos nurodomos šalies narės įsipareigojimų sąraše.
6. Techninis bendradarbiavimas
(a) Šalys narės pripažįsta, kad šalių, ypač besivystančių šalių, efektyvi ir pažangi telekomunikacijų infrastruktūra yra pagrindinis veiksnys, skatinantis jų prekybos paslaugomis plėtrą. Dėl to šalys narės remia ir skatina, kad išsivysčiusios ir besivystančios šalys ir jų bendrųjų telekomunikacijų tinklų ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai bei kiti subjektai kuo aktyviau prisidėtų plėtojant tarptautinių ir regioninių organizacijų, įskaitant Tarptautinę telekomunikacijų sąjungą (ITU), Jungtinių Tautų Organizacijos plėtros programą (UNDP) ir Tarptautinį rekonstrukcijos ir plėtros banką (IBRD), programas.
(b) Šalys narės skatina ir remia besivystančių šalių bendradarbiavimą telekomunikacijų srityje tarptautiniu, regionių ir subregioniniu lygiu.
(c) Bendradarbiaudamos su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, šalys narės, jei tai tikslinga, suteikia besivystančioms šalims galimybę naudotis informacija, susijusia su telekomunikacijų paslaugomis ir telekomunikacijų bei informacijos technologijų laimėjimais, padėdamos joms sustiprinti savo telekomunikacijų paslaugų sektorius.
(d) Šalys narės ypatingą dėmesį skiria mažiausiai išsivysčiusių šalių galimybėms sudaryti užsienio telekomunikacijų paslaugų teikėjams sąlygas teikti joms pagalbą technologijų perdavimo, profesinio parengimo ir kitose veiklos srityse, kurios prisideda prie jų telekomunikacijų infrastruktūros plėtros ir prekybos jų telekomunikacijos paslaugomis plėtimo.
7. Santykis su tarptautinėmis organizacijomis ir susitarimais
(a) Šalys narės pripažįsta tarptautinių standartų svarbą telekomunikacijų tinklų ir telekomunikacijų paslaugų atitikimui pasauliniu mastu bei tarpusavio darnai ir įsipareigoja per atitinkamas tarptautines institucijas, įskaitant Tarptautinę telekomunikacijų sąjungą ir Tarptautinę standartizacijos organizaciją (ISO), populiarinti šiuos standartus.
(b) Šalys narės pripažįsta vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų bei susitarimų vaidmenį užtikrinant efektyvų šalies ir pasaulio mastu veikiančių telekomunikacijų paslaugų teikėjų, ypač Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos, funkcionavimą. Šalys narės prireikus priima reikiamus susitarimus dėl konsultacijų su tokiomis organizacijomis šio priedo įgyvendinimo klausimais.
Priedas, skirtas deryboms dėl pagrindinių telekomunikacijų paslaugų
1. Susitarimo II straipsnis ir Priedas dėl II straipsnio išimčių, įskaitant reikalavimą tame priede nurodyti visas šalies narės taikomas didžiausio palankumo režimui prieštaraujančias priemones, pagrindinėms telekomunikacijoms įsigalioja tik:
a) įgyvendinimo dieną, kuri bus nustatyta pagal Ministrų sprendimo dėl derybų pagrindinių telekomunikacijų klausimais 5 punktą; arba
b) deryboms nepasisekus, tame sprendime numatytą derybų pagrindinių telekomunikacijų klausimais grupės galutinės ataskaitos pateikimo dieną.
2. Šio priedo 1 punktas netaikomas jokiam į šalies narės įsipareigojimų sąrašą įrašytam konkrečiam įsipareigojimui dėl pagrindinių telekomunikacijų.
1C priedas
SUTARTIS DĖL INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ ASPEKTŲ, SUSIJUSIŲ SU PREKYBA
I dalis Bendrosios nuostatos ir pagrindiniai principai
II dalis Intelektinės nuosavybės teisių, jų apimties ir naudojimo standartai
1 skyrius Autorių teisės ir gretutinės teisės
2 skyrius Prekių ženklai
3 skyrius Geografinės nuorodos
4 skyrius Pramoninis dizainas
5 skyrius Patentai
6 skyrius Integralinės mikroschemos (puslaidininkinių gaminių topografijos)
7 skyrius Komercinių paslapčių apsauga
8 skyrius Antikonkurencinės praktikos kontrolė licencinėse sutartyse
III dalis Intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas
1 skyrius Bendri įsipareigojimai
2 skyrius Civilinis bei administracinis procesas ir žalos atlyginimo priemonės
3 skyrius Laikinosios priemonės
4 skyrius Ypatingi, su priemonėmis pasienyje susiję reikalavimai
5 skyrius Baudžiamasis procesas
IV dalis Intelektinės nuosavybės teisių įsigijimas bei išsaugojimas ir su tuo susijusi inter partes tvarka
V dalis Ginčų vengimas ir sprendimas
VI dalis Pereinamojo laikotarpio susitarimai
VII dalis Institucijos; baigiamosios nuostatos
______________
SUTARTIS DĖL INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ ASPEKTŲ, SUSIJUSIŲ SU PREKYBA
Valstybės narės,
siekdamos sumažinti tarptautinės prekybos iškraipymus ir trukdymus ir atsižvelgdamos į būtinybę skatinti efektyvią ir tinkamą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, taip pat siekdamos užtikrinti, kad pačios intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo priemonės ir tvarka netaptų teisėtos prekybos kliūtimis,
pripažindamos, jog tam tikslui reikia naujos tvarkos ir taisyklių, apimančių:
a) pagrindinių GATT 1994 principų bei atitinkamų tarptautinių intelektinės nuosavybės sutarčių ar konvencijų taikomumą,
b) atitinkamų standartų ir principų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisėmis prekyboje, jų apimtimi ir naudojimu, sukūrimą,
c) efektyvių ir atitinkamų priemonių, skirtų intelektinės nuosavybės teisėms prekyboje užtikrinti, atsižvelgiant į nacionalinių teisės sistemų skirtumus, sukūrimą,
d) efektyvių ir neatidėliotinų procedūrų, įgalinančių daugiašaliu pagrindu išvengti ginčų tarp vyriausybių ir juos spręsti, sukūrimą,
e) pereinamojo laikotarpio susitarimus, kuriais siekiama visapusiškai pasinaudoti derybų rezultatais;
pripažindamos daugiašalės principų, taisyklių ir metodų sistemos reikalingumą kovai su tarptautine prekyba suklastotomis prekėmis,
pripažindamos, kad intelektinės nuosavybės teisės yra privačios teisės,
pripažindamos valstybės politikos nacionalinių sistemų, skirtų intelektinės nuosavybės apsaugai, pagrindinius tikslus, įskaitant plėtros ir technologijų tikslus,
taip pat pripažindamos mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių specifinius poreikius, kuriems tenkinti reikia kuo lanksčiau įgyvendinti įstatymus ir kitus teisės aktus šalies viduje, kad jos galėtų sukurti tvirtą ir gyvybingą technologinę bazę,
pabrėždamos įtampos mažinimo svarbą stiprinant įsipareigojimus spręsti ginčus dėl intelektinės nuosavybės su prekyba susijusiais klausimais daugiašalėmis procedūromis,
siekdamos sukurti tarpusavio paramos santykius tarp PPO ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (šioje Sutartyje vadinamos „WIPO“ – World Intellectual Property Organization), taip pat kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų,
susitaria:
I dalis
BENDROSIOS NUOSTATOS IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI
1 straipsnis
ĮSIPAREIGOJIMŲ POBŪDIS IR APIMTIS
1. Valstybės narės įgyvendina šios Sutarties nuostatas. Valstybės narės gali, bet neprivalo, savo įstatymuose numatyti didesnę apsaugą, negu reikalauja ši Sutartis, su sąlyga, kad tokia apsauga neprieštarautų šios Sutarties nuostatoms. Valstybės narės savo teisės sistemoje ir praktikoje gali nustatyti atitinkamą šios Sutarties nuostatų vykdymo būdą.
2. Šioje Sutartyje terminas „intelektinė nuosavybė“ taikomas visoms intelektinės nuosavybės kategorijoms, esančioms II dalies 1-7 skyrių objektu.
3. Valstybės narės šioje Sutartyje numatytą režimą taiko kitų valstybių narių nacionaliniams subjektams.1 Konkrečios intelektinės nuosavybės teisės atžvilgiu kitų valstybių narių nacionaliniai subjektai turi būti suprantami kaip fiziniai ar juridiniai asmenys, atitinkantys kriterijus, pagal kuriuos gali gauti apsaugą, numatytą Paryžiaus konvencijoje (1967), Berno konvencijoje (1971), Romos konvencijoje ir Intelektinės nuosavybės sutartyje dėl integralinių mikroschemų, esantys iš PPO valstybių narių prisijungusių prie tų konvencijų.2 Bet kuri valstybė narė, naudodamasi galimybėmis, numatytomis Romos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje arba 6 straipsnio 2 dalyje, tose nuostatose numatyta tvarka pateikia pranešimą Tarybai dėl Intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba („TRIPS tarybai“).
2 straipsnis
INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS KONVENCIJOS
1. Dėl šios Sutarties II, III ir IV dalių, valstybės narės laikosi Paryžiaus konvencijos (1967) 1-12 straipsnių ir 19 straipsnio.
2. Jokios šios Sutarties I-IV dalių nuostatos nesumažina įsipareigojimų, kuriuos gali viena kitai turėti valstybės narės pagal Paryžiaus konvenciją, Berno konvenciją, Romos konvenciją ir Intelektinės nuosavybės sutartį dėl integralinių mikroschemų.
3 straipsnis
NACIONALINIS REŽIMAS
1. Kiekviena valstybė narė kitų valstybių narių nacionaliniams subjektams taiko ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ji taiko savo pačios nacionaliniams subjektams intelektinės nuosavybės apsaugos3 atžvilgiu, su išimtimis, jau numatytomis atitinkamai Paryžiaus konvencijoje (1967), Berno konvencijoje (1971), Romos konvencijoje ar Intelektinės nuosavybės sutartyje dėl integralinių mikroschemų. Atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų atžvilgiu šis įsipareigojimas taikomas tik teisių, kurios numatytos šioje Sutartyje, atžvilgiu. Bet kuri valstybė narė, naudodamasi galimybėmis, numatytomis Berno konvencijos (1971) 6 straipsnyje arba Romos konvencijos 16 straipsnio 1 dalies b punkte, tose nuostatose numatyta tvarka pateikia pranešimą TRIPS tarybai.
2. Valstybės narės teismo ir administracinio proceso atžvilgiu gali pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje leidžiamomis išimtimis, įskaitant adreso korespondencijai ar agento valstybės narės jurisdikcijoje nurodymą, tik tada, kai tokios išimtys būtinos įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie neprieštarauja šios Sutarties nuostatoms, laikymosi užtikrinimui ir kai tokių išimčių taikymu slapčia nevaržoma prekyba.
4 straipsnis
DIDŽIAUSIO PALANKUMO REŽIMAS
Dėl intelektinės nuosavybės apsaugos valstybė narė bet kurios kitos šalies nacionaliniams subjektams teikiamą pranašumą, palankumą, privilegiją ar imunitetą turi taikyti nedelsiant ir besąlygiškai visų kitų valstybių narių piliečiams. Šio įsipareigojimo išimtys yra pranašumas, palankumas, privilegija ar imunitetas, kuriuos valstybė narė suteikė:
a) pagal tarptautines sutartis dėl bendro pobūdžio teisinės pagalbos ar teisėsaugos, tiesiogiai nesusijusias su intelektinės nuosavybės apsauga;
b) pagal Berno konvencijos (1971) ar Romos konvencijos nuostatas, leidžiančias, kad taikomas režimas būtų ne nacionalinis, o remtųsi kitoje šalyje taikomu režimu;
c) šia Sutartimi nenumatytų atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų teisių atžvilgiu;
d) pagal tarptautines sutartis, susijusias su intelektinės nuosavybės apsauga, kurios įsigaliojo iki įsigaliojant PPO Sutarčiai, su sąlyga, kad apie tą sutartį yra pranešta TRIPS tarybai ir kad jomis nepagrįstai ar nepateisinamai nediskriminuojami kitų valstybių narių piliečiai.
5 straipsnis
DAUGIAŠALĖS SUTARTYS DĖL APSAUGOS ĮGIJIMO AR IŠSAUGOJIMO
Įsipareigojimai, numatyti pagal 3 ir 4 straipsnius, netaikomi procedūroms, numatytoms daugiašalėse, su intelektinės nuosavybės teisių įgijimu ir išsaugojimu susijusiose sutartyse, kurios sudaromos globojant WIPO.
6 straipsnis
IŠNAUDOJIMAS
Ginčų sprendimui pagal šią Sutartį, atsižvelgiant į 3 ir 4 straipsnius, jokios šios Sutarties nuostatos negali būti naudojamos sprendžiant klausimą dėl intelektinių nuosavybės teisių išnaudojimo.
7 straipsnis
TIKSLAI
Intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir užtikrinimas turėtų prisidėti prie technologijų inovacijos skatinimo ir technologijų perdavimo bei platinimo, duoti abipusę naudą technologinių žinių kūrėjams ir vartotojams tokiu būdu, kuris skatintų socialinę bei ekonominę gerovę ir subalansuotų teises ir pareigas.
8 straipsnis
PRINCIPAI
1. Valstybės narės gali, rengdamos ar taisydamos savo įstatymus ir kitus teisės aktus, priimti priemones, reikalingas visuomenės sveikatos ir mitybos apsaugai bei skatinti visuomenės sluoksnių domėjimąsi gyvybiškai svarbiais reikalais, siekiant jų socialinės ekonominės ir technologinės plėtotės, su sąlyga, kad šios priemonės atitiktų šios Sutarties nuostatas.
2. Kad būtų užkirstas kelias teisių turėtojų piktnaudžiavimui intelektinės nuosavybės teisėmis arba praktikai, nepagrįstai ribojančiai prekybą ar darančiai neigiamą poveikį tarptautiniam technologijų perdavimui, gali būti reikalingos atitinkamos priemonės su sąlyga, kad jos atitiktų šios Sutarties nuostatas.
II dalis
INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ, JŲ APIMTIES IR NAUDOJIMO STANDARTAI
1 skyrius: AUTORIŲ TEISĖS IR GRETUTINĖS TEISĖS
9 straipsnis
SĄSAJA SU BERNO KONVENCIJA
1. Valstybės narės laikosi Berno konvencijos (1971) 1-21 straipsnių ir jos priedo. Tačiau valstybės narės pagal šią Sutartį neturi teisių nei įsipareigojimų tų teisių, kurias suteikia tos konvencijos 6 bis straipsnis arba iš kurio tos teisės kyla, atžvilgiu.
2. Autorių teisių apsauga teikiama ne idėjoms, procedūroms, veikimo būdams ar matematinėms koncepcijoms, o jų išraiškai.
10 straipsnis
KOMPIUTERIŲ PROGRAMOS IR DUOMENŲ BAZĖS
1. Pagal Berno konvenciją (1971) kompiuterinės programos, pradinės ir dalykinės, turi būti saugomos kaip literatūros kūriniai.
2. Duomenų ar kitokios medžiagos rinkiniai, mašinos skaitoma ar kitokia forma, kurie dėl turinio pasirinkimo ar išdėstymo yra intelektiniai kūriniai, turi būti saugomi kaip intelektiniai kūriniai. Tokia apsauga, kuri netaikoma patiems duomenims ar kitokiai medžiagai, neturi pažeisti jokių autorių teisių, ginančių tuos duomenis ar kitokią medžiagą.
11 straipsnis
NUOMOS TEISĖS
Bent kompiuterinių programų ir kinematografijos kūrinių atžvilgiu valstybės narės suteikia autoriams ir jų teisių perėmėjams teisę leisti ar uždrausti nuomoti visuomenei komerciniais tikslais jų autorių teisių ginamų kūrinių originalus ar kopijas. Valstybė narė turi būti atleidžiama nuo tokio įsipareigojimo kinematografijos kūrinių atžvilgiu, nebent dėl tokios nuomos vyktų tų kūrinių masinis kopijavimas, kuris darytų materialinę žalą išimtinei dauginimo teisei, kuri toje valstybėje narėje suteikiama autoriams ir jų teisių perėmėjams. Kompiuterinių programų atžvilgiu šis įsipareigojimas netaikomas nuomai, kai pati programa nėra esminis nuomos objektas.
12 straipsnis
APSAUGOS GALIOJIMO TERMINAS
Kai kitokio, ne fotografijos ar taikomojo meno kūrinio apsaugos galiojimo terminas apskaičiuojamas ne fizinio asmens gyvenimo trukmės pagrindu, toks terminas turi būti ne mažesnis kaip 50 metų, skaičiuojant nuo kalendorinių metų po publikavimo su autoriaus leidimu pabaigos, arba, jeigu kūrinys nebuvo publikuotas per 50 metų nuo jo sukūrimo, – ne mažesnis kaip 50 metų nuo kalendorinių metų, kai jis buvo sukurtas, pabaigos.
13 straipsnis
APRIBOJIMAI IR IŠIMTYS
Tam tikrais atskirais atvejais valstybės narės išimtinėms teisėms įveda apribojimus ar išimtis, kurie neprieštarauja normaliam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų.
14 straipsnis
ATLIKĖJŲ, FONOGRAMŲ (GARSO ĮRAŠŲ) GAMINTOJŲ IR TRANSLIUOJANČIŲ ORGANIZACIJŲ APSAUGA
1. Įrašydami savo atlikimą į fonogramą, atlikėjai turi galimybę neleisti vykti šiems veiksmams, jeigu jie vyksta be jų leidimo: įrašyti dar neįrašytą savo atlikimą ir tiražuoti atlikimo įrašą. Atlikėjai taip pat turi galimybę neleisti vykti šiems veiksmams, kai jie vyksta be jų leidimo: transliuoti bevielėmis priemonėmis ir kitaip viešai perduoti atlikimą.
2. Fonogramų gamintojai turi teisę leisti ar uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai tiražuoti savo fonogramas.
3. Transliuojančios organizacijos turi teisę uždrausti šiuos veiksmus, jeigu jie vykdomi be jų leidimo: įrašyti jų laidas, tiražuoti įrašus ir bevielėmis priemonėmis retransliuoti laidas, taip pat transliuoti laidas visuomenei per televiziją. Kai valstybės narės transliuojančioms organizacijoms tokių teisių nesuteikia, pagal Berno konvencijos (1971) nuostatas jos numato galimybę platinamo dalyko autorių teisių savininkams neleisti vykti anksčiau išvardytiems veiksmams.
4. Kompiuterinių programų atžvilgiu 11 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis fonogramų gamintojams ir visiems kitiems teisių turėtojams, kaip numatyta valstybės narės teisėje. Jeigu 1994 metų balandžio 15 dieną valstybėje narėje galioja teisingo atlyginimo už fonogramų nuomą teisės turėtojams sistema, ji gali galioti toliau su sąlyga, kad fonogramų komercinė nuoma nepadarys materialinės žalos išimtinėms teisių turėtojų tiražavimo teisėms.
5. Šia Sutartimi atlikėjams ir fonogramų gamintojams teikiama apsauga negali būti trumpesnė kaip 50 metų, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais buvo padarytas įrašas ar atlikimas, pabaigos. Šio straipsnio 3 dalimi teikiama apsauga negali būti trumpesnė kaip 20 metų nuo kalendorinių metų, kuriais įvyko transliacija, pabaigos.
6. Bet kuri valstybė narė dėl šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis suteiktų teisių gali numatyti sąlygas, apribojimus, išimtis ir išlygas, kiek tai leidžiama pagal Romos konvenciją. Tačiau Berno konvencijos (1971) 18 straipsnio nuostatos taip pat taikomos mutatis mutandis atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisėms į fonogramas.
2 skyrius: PREKIŲ ŽENKLAI
15 straipsnis
SAUGOTINAS OBJEKTAS
1. Bet koks žymuo ar žymenų kombinacija, pagal kuriuos vienos įmonės prekes ar paslaugas galima atskirti nuo kitos įmonės prekių ar paslaugų, laikomi galinčiais sudaryti prekės ženklą. Tokius žymenis, ypač žodžius, į kuriuos įeina asmenvardžiai, raidės, skaitmenys, vaizdiniai elementai ir spalvų kombinacijos, taip pat bet kokią tų žymenų kombinaciją turi būti leista registruoti kaip prekių ženklus. Kai žymenys nėra tiek būdingi, kad pagal juos būtų galima atskirti atitinkamas prekes ar paslaugas, valstybės narės numato, kad įregistravimas priklauso nuo atpažinimo/skirtingumo, kuris įgytas tuos žymenis naudojant. Valstybės narės kaip įregistravimo sąlygos gali reikalauti, kad žymenys būtų vizualiai suvokiami.
2. Šio straipsnio 1 dalis neturi būti suprantama kaip neleidžianti valstybei narei atmesti prekės ženklo registravimą kitais pagrindais, su sąlyga, kad tie kiti pagrindai nepažeistų Paryžiaus konvencijos (1967) nuostatų.
3. Valstybės narės gali nustatyti, kad registruojamumas priklauso nuo ženklo naudojimo. Tačiau faktiškas prekės ženklo naudojimas neturi būti paraiškos ženklui registruoti pateikimo sąlyga. Paraiška neturi būti atmesta tik tuo pagrindu, kad prekės ženklas nebuvo panaudotas, kaip ketinta, per trejų metų laikotarpį nuo paraiškos padavimo dienos.
4. Prekių ar paslaugų, kurioms bus taikomas prekės ženklas, pobūdis jokiu būdu neturi trukdyti įregistruoti prekės ženklą.
5. Valstybės narės skelbia kiekvieną prekės ženklą arba prieš jo įregistravimą, arba tuoj po jo įregistravimo ir sudaro atitinkamas sąlygas pateikti prašymus dėl registravimo panaikinimo. Be to, valstybės narės gali suteikti galimybę pareikšti protestą dėl prekės ženklo įregistravimo.
16 straipsnis
SUTEIKIAMOS TEISĖS
1. Įregistruoto prekės ženklo savininkas turi išimtines teises neleisti jokiai trečiajai šaliai, neturinčiai savininko sutikimo, naudoti prekyboje tapačius arba panašius žymenis prekėms ar paslaugoms, kurie yra tapatūs ar panašūs į tuos, kuriais buvo užregistruotas prekės ženklas, jei toks naudojimas keltų pavojų painioti. Tuo atveju, kai tapatus žymuo naudojamas tapačioms prekėms ar paslaugoms, turi būti daroma prielaida dėl pavojaus supainioti. Anksčiau apibūdintos teisės nei menkina ankstesnių teisių, nei daro įtakos valstybių narių galimybei suteikti teises ženklo naudojimo pagrindu.
2. Paryžiaus konvencijos (1967) 6bis straipsnis mutatis mutandis taikomas paslaugoms. Valstybės narės, nustatydamos, ar prekės ženklas plačiai žinomas, atsižvelgia į tai, kiek žinių apie tą prekės ženklą turi atitinkamas visuomenės sluoksnis, įskaitant žinias atitinkamoje valstybėje narėje, kurios buvo gautos reklamuojant prekės ženklą.
3. Paryžiaus konvencijos (1967) 6bis straipsnis mutatis mutandis taikomas prekėms ar paslaugoms, kurios nėra panašios į tas, kurių atžvilgiu yra įregistruotas prekės ženklas, su sąlyga, kad to prekės ženklo naudojimas tų prekių ar paslaugų atžvilgiu rodytų ryšį tarp tų prekių ar paslaugų ir registruoto prekės ženklo savininko, ir su sąlyga, kad, taip tą ženklą naudojant, gali būti pažeisti registruoto prekės ženklo savininko interesai.
17 straipsnis
IŠIMTYS
Valstybės narės gali numatyti tokias ribotas išimtis teisėms, kurias suteikia prekės ženklas, kai, pavyzdžiui, aiškiai vartojami apibūdinimo terminai, su sąlyga, kad tokiose išimtyse atsižvelgiama į teisėtus prekės ženklo savininko ir trečiųjų šalių interesus.
18 straipsnis
APSAUGOS GALIOJIMO TERMINAS
Pradinė prekės ženklo registracija bei kiekviena atnaujinta registracija galioja ne trumpiau kaip septynerius metus. Prekės ženklo registracija atnaujinama be apribojimų.
19 straipsnis
NAUDOJIMO REIKALAVIMAS
1. Jeigu registracijai išlaikyti reikalaujama prekės ženklą naudoti, registracija gali būti panaikinta, tik jeigu prekės ženklas be pertraukos buvo nenaudojamas ne mažiau kaip trejus metus, jeigu prekės ženklo savininkas neįrodo, kad buvo svarių priežasčių, kurios trukdė naudoti prekės ženklą. Aplinkybės, atsiradusios nepriklausomai nuo prekės ženklo savininko valios, kurios trukdo naudoti prekės ženklą, pavyzdžiui, importo suvaržymai ar kitokie vyriausybės keliami reikalavimai prekių ženklais apsaugotoms prekėms ar paslaugoms, turi būti pripažįstamos svariomis nenaudojimo priežastimis.
2. Jeigu kitas asmuo, kontroliuojamas savininko, naudoja prekės ženklą, tai toks naudojimas turi būti pripažįstamas prekės ženklo naudojimu, siekiant išsaugoti registraciją.
20 straipsnis
KITI REIKALAVIMAI
Prekės ženklo naudojimas prekyboje neturi būti nepateisinamai apsunkintas tokių specialių reikalavimų kaip naudojimas su kitu prekės ženklu, naudojimas tam tikra forma ar būdu, dėl kurio pagal jį nebūtų galima atskirti vienos įmonės prekių ar paslaugų nuo kitos įmonės prekių ar paslaugų. Tai netrukdo reikalauti, kad būtų naudojamas prekės ženklas, identifikuojantis prekes ar paslaugas gaminančią įmonę, kartu su tuo ženklu, bet nesusiejant jos su tuo prekės ženklu, kuris išskiria tos įmonės specifines prekes ar paslaugas.
21 straipsnis
LICENCIJAVIMAS IR PERDAVIMAS
Valstybės narės gali numatyti prekių ženklų licencijavimo ir perdavimo sąlygas, nors suprantama, kad privalomas prekių ženklų licencijavimas (priverstinės licencijos) yra neleidžiamas ir kad užregistruoto prekės ženklo savininkas turi teisę perduoti prekės ženklą kartu su perduodamu verslu arba be jo, kuriam priklauso prekės ženklas.
3 skyrius: GEOGRAFINĖS NUORODOS
22 straipsnis
GEOGRAFINIŲ NUORODŲ APSAUGA
1. Šioje Sutartyje geografinės nuorodos yra nuorodos, iš kurių galima nustatyti, ar prekė yra kilusi iš valstybės narės teritorijos, ar iš tos teritorijos rajono ar vietovės, kai tos prekės kokybė, reputacija ar kiti ypatumai iš esmės yra priskirtini jos geografinės kilmės vietai.
2. Geografinių nuorodų atžvilgiu valstybės narės suinteresuotosioms šalims numato teisėtas priemones, kad būtų galima išvengti:
a) naudojimo priemonių prekei nurodyti ar ją pristatyti, kurios nurodo ar leidžia suprasti, kad aptariamoji prekė yra kilusi iš kitos geografinės srities, o ne iš tikrosios kilmės vietos, taip, kad visuomenė klaidinama dėl geografinės prekės kilmės;
b) bet kokio nuorodos naudojimo, kuris yra nesąžiningos konkurencijos veiksmas, kaip ji suprantama pagal Paryžiaus konvencijos (1967) 10 bis straipsnį.
3. Valstybė narė ex officio, jeigu tai leidžia jos teisės aktai, arba jeigu to prašo suinteresuotoji valstybė, atsisako registruoti arba pripažįsta negaliojančia registraciją prekės ženklo, kuriame yra arba kurį sudaro geografinė nuoroda prekių, kilusių ne iš nurodytos teritorijos, jeigu tokių prekių nuorodos prekės ženkle yra klaidinančios visuomenę toje valstybėje narėje dėl tikrosios jų kilmės vietos.
4. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis apsauga turi būti nukreipta prieš geografinę nuorodą, kuri, nors paraidžiui teisingai nurodo teritoriją, rajoną ar vietovę, iš kurios kilusios prekės, neteisingai teigia visuomenei, kad tos prekės kilusios iš kitos teritorijos.
23 straipsnis
PAPILDOMA VYNO IR STIPRIŲ ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ GEOGRAFINIŲ NUORODŲ APSAUGA
1. Kiekviena valstybė narė numato suinteresuotoms šalims teisėtas priemones, kad išvengtų vynus identifikuojančios geografinės nuorodos naudojimo vynams, kilusiems ne iš tos vietovės, kuri nurodyta minimoje geografinėje nuorodoje, arba stiprius alkoholinius gėrimus identifikuojančios geografinės nuorodos naudojimo stipriems alkoholiniams gėrimams, kilusiems ne iš tos vietovės, kuri nurodyta minimoje geografinėje nuorodoje, net jeigu tikroji prekių kilmė yra nurodyta arba geografinė nuoroda yra vartojama vertime arba kartu vartojami tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „stilius“, „imitacija“ ar pan.4
2. Vynų prekės ženklo, kuriame yra arba kurį sudaro vynus identifikuojanti geografinė nuoroda, arba stiprių alkoholinių gėrimų prekės ženklo, kuriame yra arba kurį sudaro stiprius alkoholinius gėrimus identifikuojanti geografinė nuoroda, registruoti neturi būti leidžiama arba jo registracija turi būti panaikinama ex officio, jeigu tai daryti leidžia valstybės narės teisės aktai arba to prašo suinteresuotoji šalis, kai vynų ar stiprių alkoholinių gėrimų kilmė yra kitokia.
3. Jei vynų geografinės nuorodos homoniminės, tai apsauga turi būti teikiama kiekvienai nuorodai, kaip nurodyta 22 straipsnio 4 dalyje. Kiekviena valstybė narė nustato praktines sąlygas, pagal kurias viena nuo kitos bus atskiriamos homoniminės nuorodos, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti teisingą režimą atitinkamiems gamintojams ir į tai, kad nebūtų klaidinami vartotojai.
4. Siekiant palengvinti vynų geografinių nuorodų apsaugą, TRIPS taryboje turi įvykti derybos dėl daugiašalės vynų geografinių nuorodų pranešimo ir registravimo sistemos sukūrimo, kuri būtų tinkama apsauga valstybėms narėms, dalyvaujančioms tokioje sistemoje.
24 straipsnis
TARPTAUTINĖS DERYBOS. IŠIMTYS
1. Valstybės narės sutaria pradėti derybas, skirtas didinti atskirų geografinių nuorodų apsaugą pagal 23 straipsnį. Valstybė narė neturi remtis toliau išdėstytų šio straipsnio 4-8 dalių nuostatomis atsisakydama vesti derybas arba sudarydama dvišales ar daugiašales sutartis. Tokių derybų kontekste valstybės narės turi būti pasirengusios svarstyti tolesnį šių nuostatų taikomumą atskiroms geografinėms nuorodoms, kurių naudojimas buvo tokių derybų objektas.
2. TRIPS taryba peržiūri, kaip taikomos šio skyriaus nuostatos; pirmoji tokia peržiūra turi vykti per dvejus metus nuo PPO Sutarties įsigaliojimo. Tarybos dėmesys gali būti atkreiptas į viską, kas turi įtakos įsipareigojimų pagal šias nuostatas vykdymui; Taryba, gavusi valstybės narės prašymą, konsultuojasi su kita valstybe nare ar valstybėmis narėmis tuo klausimu, dėl kurio buvo neįmanoma rasti patenkinamo sprendimo per dvišales ar keliašales konsultacijas tarp atitinkamų valstybių narių. Taryba imasi tokių veiksmų, dėl kurių gali būti susitariama, kad palengvintų šio skyriaus veikimą ir paremtų jo tikslus.
3. Įgyvendindama šį skyrių, valstybė narė nesumažina geografinių nuorodų, buvusių toje valstybėje narėje prieš pat įsigaliojant PPO Sutarčiai, apsaugos.
4. Jokios šio skyriaus nuostatos nedraudžia valstybei narei toliau ar panašiai naudoti kitos valstybės narės atitinkamas vynų ar stiprių alkoholinių gėrimų geografines nuorodas, kurias prekėms ar paslaugoms taiko kurie nors jos nacionaliniai subjektai ar nuolatiniai gyventojai, kurie tos valstybės narės teritorijoje tų pačių ar susijusių prekių ar paslaugų atžvilgiu nenutrūkstamai naudojo tą geografinę nuorodą arba a) ne mažiau kaip 10 metų iki 1994 metų balandžio 15 dienos, arba b) sąžiningai iki tos dienos.
5. Jeigu prekės ženklas buvo taikomas ar įregistruotas sąžiningai arba jeigu teisės į prekės ženklą buvo įgytos sąžiningai jį naudojant:
a) arba iki šių nuostatų taikymo toje valstybėje narėje, kaip apibrėžta VI dalyje,
b) arba iki įvedant geografinės nuorodos apsaugą jos kilmės šalyje, priemonės, kurios priimamos tam, kad būtų įgyvendintas šis skyrius, nesumažina prekės ženklo galimybės būti įregistruotam ar jo registracijos galiojimo, arba teisės naudoti prekės ženklą tokiu pagrindu, jog toks prekės ženklas yra tapatus geografinei nuorodai arba į ją panašus.
6. Jokios šio skyriaus nuostatos nereikalauja, kad valstybė narė taikytų savo nuostatas kurios nors kitos valstybės narės geografinės nuorodos atžvilgiu prekėms ar paslaugoms, kurių atitinkama nuoroda yra įprastinis bendrinis pavadinimas, kuriuo tokios prekės ar paslaugos vadinamos tos valstybės narės teritorijoje. Jokios šio skyriaus nuostatos nereikalauja iš valstybės narės taikyti savo nuostatas kurios nors kitos valstybės narės geografinės nuorodos atžvilgiu vyno gaminiams, kurių atitinkama nuoroda yra identiška įprastiniam vynuogių rūšies, augančios tos valstybės narės teritorijoje, pavadinimui PPO Sutarties įsigaliojimo dieną.
7. Valstybė narė gali numatyti, kad kiekvienas prašymas pagal šį skyrių, susijęs su prekės ženklo naudojimu ar registracija, turi būti pateiktas per penkerius metus nuo tada, kai toje valstybėje narėje tapo plačiai žinoma apie neteisėtą apsaugomos nuorodos panaudojimą, arba nuo tada, kai prekės ženklas buvo įregistruotas toje valstybėje narėje, su sąlyga, kad tas prekės ženklas buvo paskelbtas iki tos dienos, jeigu ta diena buvo anksčiau, negu tapo plačiai žinoma apie neteisėtą panaudojimą, su sąlyga, kad geografinė nuoroda nėra naudojama ar įregistruota nesąžiningai.
8. Šio skyriaus nuostatos jokiu būdu nepažeidžia jokio asmens teisių naudoti prekyboje to asmens pavardę arba to asmens verslo pirmtako pavardę, išskyrus tuos atvejus, kai ta pavardė naudojama taip, jog klaidina visuomenę.
9. Pagal šią Sutartį neturi būti įsipareigojimo ginti geografines nuorodas, kurios neturi ar neteko apsaugos savo kilmės šalyje arba kurios toje šalyje daugiau nebenaudojamos.
4 skyrius: PRAMONINIS DIZAINAS
25 straipsnis
REIKALAVIMAI APSAUGAI
1. Valstybės narės numato apsaugą tokiam nepriklausomai sukuriamam pramoniniam dizainui, kuris yra naujas arba originalus. Valstybės narės gali numatyti, kad dizainas gali ir nebūti naujas ar originalus, jeigu jis labai nesiskiria nuo žinomo dizaino ar žinomo dizaino požymių kombinacijų. Valstybės narės gali numatyti, kad tokia apsauga netaikoma dizainui, kuris padiktuotas iš esmės techninių ar funkcinių sumetimų.
2. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad reikalavimai tekstilės modelių apsaugai, ypač jų sąnaudų, tyrimo ar paskelbimo atžvilgiu, nepagrįstai netrukdo siekti tokios apsaugos ir ją gauti. Valstybėms narėms suteikiama laisvė, ar vykdyti šį įsipareigojimą pasirenkant pramoninio dizaino įstatymą, ar autorinių teisių įstatymą.
26 straipsnis
APSAUGA
1. Saugomo pramoninio dizaino savininkas turi teisę neleisti trečiajai šaliai, neturinčiai savininko sutikimo, gaminti, pardavinėti ar importuoti gaminius, tokio dizaino, kuris yra saugomo dizaino kopija arba žymia dalimi kopija, jei tai daroma komerciniais tikslais.
2. Valstybės narės gali numatyti ribotas išimtis pramoninio dizaino apsaugai, su sąlyga, kad tokios išimtys nepagrįstai neprieštarauja normaliam ginamo pramoninio dizaino panaudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų ginamo dizaino savininko interesų, atsižvelgiant į teisėtus trečiųjų šalių interesus.
3. Apsaugą galima gauti ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui.
5 skyrius: PATENTAI
27 straipsnis
PATENTUOTINAS OBJEKTAS
1. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas yra patentuojami visokie visų technologijos sričių išradimai, produktai ar procesai, tik jeigu jie yra nauji, išradimo lygio ir gali būti pritaikomi pramonei5. Pagal 65 straipsnio 4 dalį, 70 straipsnio 8 dalį ir šio straipsnio 3 dalį turi būti leidžiama gauti patentą ir naudotis patento teisėmis nepriklausomai nuo išradimo vietos, technologijos srities ir nepriklausomai nuo to, ar produktai importuojami, ar gaminami šalyje.
2. Valstybės narės gali nepatentuoti išradimų, kurie jų teritorijoje neleidžiami naudoti komercijoje, siekiant apsaugoti ordre public ar moralę, įskaitant žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugą, arba norint išvengti rimto pakenkimo aplinkai, su sąlyga, kad toks sprendimas nepatentuoti nėra priimamas tik todėl, kad tokių išradimų naudojimas pagal tų valstybių narių teisę yra draudžiamas.
3. Valstybės narės gali taip pat laikyti nepatentuotinais:
a) diagnostinius, terapinius ir chirurginius metodus žmonių ar gyvūnų gydymui;
b) augalus ir gyvūnus, išskyrus mikroorganizmus, ir iš esmės biologinius augalų ar gyvūnų išvedimo procesus, išskyrus nebiologinius bei mikrobiologinius procesus; tačiau valstybės narės numato apsaugą augalų veislėms patentais arba efektyvia sui generis sistema, arba bet kokia anksčiau išvardytųjų kombinacija; šio punkto nuostatos turi būti peržiūrėtos praėjus ketveriems metams po PPO Sutarties įsigaliojimo dienos.
28 straipsnis
SUTEIKIAMOS TEISĖS
1. Patentas suteikia jo savininkui šias išimtines teises:
a) kai patento objektas yra produktas, trečiosioms šalims, neturinčioms savininko leidimo, neleisti: gaminti, naudoti, siūlyti pardavimui, pardavinėti arba šiems tikslams importuoti6 tą produktą;
b) kai patento objektas yra procesas, neleisti trečiosioms šalims, neturinčioms savininko leidimo, naudoti tą procesą ir užkirsti kelią: naudoti, siūlyti pardavimui, pardavinėti arba šiems tikslams importuoti bent tiesiogiai tuo procesu gautą produktą.
2. Patento savininkai taip pat turi teisę perleisti ar perduoti patentą perėmėjui ir sudaryti licencines sutartis.
29 straipsnis
SĄLYGOS, KURIŲ TURI LAIKYTIS PATENTO PAREIŠKĖJAI
1. Valstybės narės reikalauja, kad patento pareiškėjas atskleistų išradimą pakankamai aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti, ir gali reikalauti, kad pareiškėjas paraiškos padavimo dieną arba, pretenduodamos į pirmenybę turėti patentą, paraiškoje nurodytos pirmenybės dieną nurodytų geriausią išradėjui žinomą būdą, kaip panaudoti išradimą.
2. Valstybės narės gali reikalauti, kad patento pareiškėjas pateiktų informacijos apie atitinkamas pareiškėjo paraiškas ir išduotus patentus užsienyje.
30 straipsnis
SUTEIKTŲ TEISIŲ IŠIMTYS
Valstybės narės gali numatyti ribotas patentu suteiktų išimtinių teisių išimtis, su sąlyga, kad tokios išimtys nepagrįstai neprieštarauja normaliam patento naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų patento savininko interesų, atsižvelgiant į teisėtus trečiųjų šalių interesus.
31 straipsnis
KITOKS NAUDOJIMAS BE TEISĖS TURĖTOJO LEIDIMO
Kai valstybės narės teisė leidžia patento objektą be teisės turėtojo leidimo naudoti kitaip7, įskaitant tuos atvejus, kai naudoja vyriausybė ar trečiosios šalys, kurioms vyriausybė davė leidimą, turi būti laikomasi šių nuostatų:
a) leidimas tokiam naudojimui turi būti svarstomas, atsižvelgiant į patento objekto individualią vertę;
b) toks naudojimas gali būti leidžiamas, tik jeigu, prieš taip naudojant, siūlomas naudotojas siekė pagrįstais komerciniais terminais ir sąlygomis gauti leidimą iš teisės turėtojo ir jeigu per pagrįstą laikotarpį jam leidimo gauti nepavyko; valstybė narė gali netaikyti tokio reikalavimo ypatingosios padėties įvedimo ar kitokių ekstremalių situacijų atveju, ar dėl nekomercinio naudojimo visuomenės poreikiams tenkinti; ypatingosios padėties įvedimo ar kitokių ekstremalių situacijų atvejais vis dėlto teisės turėtojui turi būti apie tai pranešta kuo greičiau; nekomercinio naudojimo visuomenės poreikiams tenkinti atveju, kai vyriausybė ar rangovas, neatlikdami patento tyrimo, žino ar turi rimtą pagrindą konstatuoti, kad galiojantis patentas yra ar bus naudojamas vyriausybės ar vyriausybei, teisės turėtoją būtina nedelsiant informuoti;
c) tokio naudojimo apimtis ir trukmė turi būti apriboti tikslo, kuriam buvo duotas leidimas, o puslaidininkinių gaminių topografijų atveju tikslas turi būti tik viešas naudojimas nekomerciniais tikslais arba praktikos, kuri teismo ar administracinio proceso buvo pripažinta antikonkurencine, ištaisymas;
d) toks naudojimas turi būti neišimtinis;
e) toks naudojimas turi būti neperduodamas, išskyrus atvejus, kai perduodama su ta įmonės dalimi ar įmonės reputacija, kuriais naudotis turima teisė;
f) leidimas tokiam naudojimui duodamas dažniausiai tiekimui į valstybės narės, išduodančios leidimą tokiam naudojimui, vidaus rinką;
g) suteikus atitinkamą apsaugą asmenų, taip gavusių leidimą, teisėtiems interesams, leidimas tokiam naudojimui turi būti panaikintas, jeigu ir kai aplinkybės, kurios privedė prie tokio naudojimo nutrūkimo, išnyksta ir mažai tikėtina, kad pasikartos; kompetentinga institucija turi teisę, gavusi motyvuotą prašymą, peržiūrėti, ar šios aplinkybės tebeegzistuoja;
h) teisės turėtojui turi būti mokamas atitinkamas atlyginimas/kompensacija kiekvienu atskiru atveju, atsižvelgiant į ekonominę išduoto leidimo vertę;
i) kiekvieno sprendimo, susijusio su leidimu taip naudoti, galiojimo teisėtumo atžvilgiu turi būti atlikta teisminė ar kita nepriklausoma peržiūra; ją vykdo atskira aukštesnė instancija toje valstybėje narėje;
j) bet kokio sprendimo, susijusio su dėl tokio naudojimo gaunamu atlyginimu/kompensacija, atžvilgiu turi būti atlikta teisminė ar kita nepriklausoma peržiūra, kurią vykdo atskira aukštesnė instancija toje valstybėje narėje;
k) valstybės narės neprivalo taikyti šio straipsnio b ir f punktuose numatytų sąlygų, kai toks naudojimas leidžiamas, kad būtų pakeista praktika, kuri teismo ar administracinio proceso buvo pripažinta antikonkurencine; galima atsižvelgti į būtinybę ištaisyti antikonkurencinę praktiką tokiais atvejais nustatant atlyginimo/kompensacijos dydį; kompetentingos institucijos turi teisę atsisakyti panaikinti tokį leidimą, jeigu ir kuomet sąlygos, dėl kurių suteiktas toks leidimas, pasikartotų;
l) kai yra leidžiamas toks naudojimas, kad būtų galima naudoti patentą („antrąjį patentą“), kurio negalima naudoti nepažeidžiant kito patento („pirmojo patento“), taikomos šios papildomos sąlygos:
i) išradimas, patvirtintas antrajame patente, turi reikšti žymią techninę pažangą ir ekonominę svarbą, palyginti su pirmajame patente patvirtintu išradimu;
ii) pirmojo patento savininkas pagrįstomis sąlygomis turi turėti priešpriešinę licenciją, kad galėtų naudoti antrajame patente patvirtintą išradimą;
iii) leidimas naudotis pirmuoju patentu, turi būti neperduodamas, išskyrus tuos atvejus, kai perduodamas antrasis patentas.
32 straipsnis
ATŠAUKIMAS/ATĖMIMAS
Yra galimybė teismui peržiūrėti bet kokį sprendimą atšaukti arba atimti patentą.
33 straipsnis
APSAUGOS GALIOJIMO TERMINAS
Apsaugos galiojimo terminas neturi būti trumpesnis negu 20 metų, skaičiuojant nuo paraiškos padavimo dienos.8
34 straipsnis
GAMYBOS BŪDO PATENTAI: PAREIGA ĮRODYTI
1. Civilinio proceso tikslais dėl savininko teisių, nurodytų 28 straipsnio 1 dalies b punkte, pažeidimo, jeigu patento objektas yra produkto gamybos būdas, teismai turi teisę pareikalauti, kad atsakovas įrodytų, jog tapataus produkto gamybos būdas yra kitoks negu užpatentuotasis būdas. Todėl valstybės narės numato nors vienose iš toliau vardijamų aplinkybių, kad bet koks tapatus produktas, kai jis gaminamas be patento savininko sutikimo, nesant įrodymų, jog yra priešingai, laikomas produktu, gautu užpatentuotu gamybos būdu:
a) jeigu patentuojamu gamybos būdu gaunamas produktas yra naujas;
b) jeigu yra didelė tikimybė, jog tapatus produktas buvo pagamintas tuo gamybos būdu ir patento savininkas nesugebėjo, bet siekė nustatyti, koks gamybos būdas buvo faktiškai naudojamas.
2. Bet kuri valstybė narė turi turėti galimybę numatyti, kad šio straipsnio 1 dalyje numatyta įrodinėjimo pareiga turi tekti įtariamam pažeidėjui, tik esant šio straipsnio 1 dalies a punkte aprašytai sąlygai arba tik esant sąlygai, aprašytai šio straipsnio 1 dalies b punkte.
3. Kai pateikiami įrodymai, kad yra priešingai, turi būti atsižvelgiama į teisėtus atsakovų interesus saugoti jų gamybos bei verslo paslaptis.
6 skyrius: INTEGRALINIŲ MIKROSCHEMŲ TOPOGRAFIJA
35 straipsnis
SĄSAJA SU IPIC SUTARTIMI
Valstybės narės sutaria teikti apsaugą integralinių mikroschemų topografijoms (šioje Sutartyje vadinamoms „topografijomis“) pagal Intelektinės nuosavybės sutarties dėl integralinių mikroschemų 2-7 straipsnius (išskyrus 6 straipsnio 3 dalį), 12 straipsnį ir 16 straipsnio 3 dalį, be to, taikyti toliau išdėstytas nuostatas.
36 straipsnis
APSAUGOS APIMTIS
Atsižvelgiant į 37 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybės narės šiuos veiksmus laiko neteisėtais, jeigu jie vykdomi be teisės turėtojo9 leidimo: ginamos topografijos, integralinės mikroschemos, kurioje yra panaudoti saugomos topografijos elementai, importavimas, pardavimas ar kitoks platinimas komerciniais tikslais, taip pat gaminio, kuriame yra integralinė mikroschema, importavimas, pardavimas ar kitoks platinimas komerciniais tikslais, jeigu jame tebėra neteisėtai atkartoti topografijos elementai.
37 straipsnis
VEIKSMAI, KURIEMS NEREIKIA TEISĖS TURĖTOJO LEIDIMO
1. Nepaisant 36 straipsnio, jokia valstybė narė nelaiko neteisėtu nė vieno iš šiame straipsnyje paminėtų veiksmų integralinių mikroschemų atžvilgiu, kurios turi neteisėtai atkartotų topografijos elementų, arba nė vieno gaminio, kuriame yra tokia integralinė mikroschema, atžvilgiu, jeigu asmuo, atliekantis ar užsakantis tokius veiksmus, nežinojo ir neturėjo pagrindo žinoti, įsigydamas integralinę mikroschemą ar gaminį, kuriame yra tokia integralinė mikroschema, kad juose yra neteisėtai atkartoti topografijos elementai. Valstybės narės numato, kad po to, kai toks asmuo buvo pakankamai perspėtas apie tai, kad topografijos elementai buvo neteisėtai atkartoti, tas asmuo su turimomis ar anksčiau užsakytomis atsargomis gali atlikti bet kokį veiksmą, bet teisės turėtojui turi sumokėti sumą, lygią tokiam deramam honorarui, kuris būtų mokėtinas pagal laisvai suderėtą licenciją tokių topografijos elementų atžvilgiu.
2. 31 straipsnio a-k punktuose išdėstytos sąlygos taikomos mutatis mutandis bet kokio nesavanoriško topografijos elementų licencijavimo atveju arba kai jie naudojami vyriausybės ar vyriausybei be teisės turėtojo leidimo.
38 straipsnis
APSAUGOS GALIOJIMO TERMINAS
1. Valstybėse narėse, kuriose topografijos elementų registracija yra apsaugos sąlyga, jų apsaugos galiojimo terminas neturi būti trumpesnis kaip 10 metų, skaičiuojant nuo paraiškos registracijai padavimo dienos arba nuo pirmojo komercinio panaudojimo, kad ir kur pasaulyje tai būtų įvykę.
2. Valstybėse narėse, kuriose topografijos elementų registracija nėra apsaugos sąlyga, jų apsaugos galiojimo terminas neturi būti trumpesnis kaip 10 metų nuo pirmojo komercinio panaudojimo, kad ir kur pasaulyje tai būtų įvykę.
3. Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, valstybė narė gali numatyti, kad apsaugos galiojimo terminas baigiasi praėjus 15 metų po topografijos elementų sukūrimo.
7 skyrius. KOMERCINIŲ PASLAPČIŲ APSAUGA
39 straipsnis
1. Užtikrinant efektyvią apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip numatyta Paryžiaus konvencijos (1967) 10 bis straipsnyje, valstybės narės saugo komercines paslaptis sutinkamai su šio straipsnio 2 dalimi, o vyriausybei ar vyriausybinėms agentūroms teikiamus duomenis – sutinkamai su šio straipsnio 3 dalimi.
2. Fiziniai bei juridiniai asmenys turi turėti galimybę pagal įstatymą neleisti jų kontroliuojamos informacijos atskleisti kitiems ar kitiems ją įsigyti arba naudoti be jų sutikimo būdu, kuris prieštarautų sąžiningai komercijos praktikai10, jeigu tokia komercinė paslaptis:
a) yra slapta ta prasme, kad kaip visumos ar kaip tikslaus jos komponentų konfigūracijos ir jos surinkimo atkartojimo apskritai nežino arba lengvai jos negauna tos aplinkos asmenys, kurie paprastai dirba su aptariamąja informacija;
b) turi komercinę vertę, nes yra slapta;
c) yra objektas pagrįstų veiksmų, kurių imasi teisėtai kontroliuojantis tokią informaciją asmuo, stengiantis tam tikromis aplinkybėmis ją išlaikyti slaptą.
3. Valstybės narės, reikalaudamos, kad farmacijos ar žemės ūkio chemijos produktų, turinčių naujų cheminių junginių, sankcionavimui būtų pateikiama komercinė paslaptis apie bandymą ar būtų teikiami kitokie duomenys, kuriems sudaryti reikia daug pastangų, gina tokius duomenis nuo nesąžiningo tų duomenų komercinio panaudojimo. Be to, valstybės narės gina tokius duomenis, neleisdamos jų atskleisti, išskyrus tuos atvejus, kai būtina juos atskleisti siekiant apsaugoti visuomenę, arba nebent imamasi tokių priemonių siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų saugomi nuo nesąžiningo komercinio panaudojimo.
8 skyrius: ANTIKONKURENCINĖS PRAKTIKOS KONTROLĖ LICENCINĖSE SUTARTYSE
40 straipsnis
1. Valstybės narės sutaria, jog pasitaiko su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusios licencijavimo praktikos ar sąlygų, varžančių konkurenciją, kurios gali daryti neigiamą poveikį prekybai ir gali trukdyti perduoti bei skleisti technologiją.
2. Jokios šios Sutarties nuostatos neturi trukdyti valstybėms narėms savo teisės aktuose tiksliai nurodyti licencijavimo praktikos ar sąlygų, kurios ypatingais atvejais reiškia piktnaudžiavimą intelektinės nuosavybės teisėmis, darantį neigiamą poveikį konkurencijai atitinkamoje rinkoje. Kaip numatyta anksčiau, valstybė narė gali, sutinkamai su kitomis šios Sutarties nuostatomis ir atsižvelgdama į savo atitinkamus įstatymus bei kitus teisės aktus, imtis atitinkamų priemonių, kad neleistų vykdyti ar kontroliuotų tokią praktiką, apimančią, pavyzdžiui, išimtines licencijų atėmimo sąlygas, sąlygas, neleidžiančias ginčyti licencijų teisėtumo, ir priverstinį paketo licencijavimą.
3. Kiekviena valstybė narė, gavusi prašymą, turi pradėti konsultacijas su kita valstybe nare, kuri turi pagrindo tikėti, kad intelektinės nuosavybės teisių savininkas, kuris yra nacionalinis subjektas ar nuolatinis gyventojas valstybės narės, į kurią buvo kreiptasi dėl konsultacijų, vykdo veiklą, kuria pažeidžia prašančiosios valstybės narės įstatymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius šio skyriaus objektą, ir kuri nori užtikrinti, kad būtų laikomasi tų teisės aktų, bet netrukdomas joks veiksmas pagal įstatymą ir nevaržoma visiška laisvė bet kuriai iš tų dviejų valstybių narių priimti galutinį sprendimą. Valstybė narė, į kurią kreipiamasi per konsultacijas, besikreipiančiai valstybei narei rodo visišką supratimą ir geranoriškumą bei suteikia atitinkamas galimybes konsultuotis ir talkina teikdama viešai prieinamą, nekonfidencialią, aptariamajam klausimui svarbią informaciją ir kitą savo turimą informaciją vadovaudamasi savo nacionaline teise ir abi puses tenkinančių susitarimų dėl prašančios valstybės narės konfidencialumo užtikrinimu.
4. Valstybei narei, kurios nacionaliniai subjektai ar nuolatiniai gyventojai patraukiami atsakomybėn kitoje valstybėje narėje dėl įtariamo tos kitos valstybės narės įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių šio skyriaus objektą, pažeidimo, pateikus prašymą, turi būti suteikta konsultacijų su kita valstybe nare galimybė tokiomis pat sąlygomis, kurios numatytos šio straipsnio 3 dalyje.
III dalis
INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ UŽTIKRINIMAS
1 skyrius: BENDRI ĮSIPAREIGOJIMAI
41 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo tvarka, numatyta šioje Sutarties dalyje, būtų apibrėžta jų įstatymuose taip, kad būtų leidžiama imtis efektyvių veiksmų prieš kiekvieną šioje Sutartyje numatytų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo veiksmą, įskaitant operatyvias priemones pažeidimų išvengti ir priemones, kurios sulaikytų nuo tolesnių pažeidimų. Ši tvarka turi būti taikoma taip, kad nebūtų sukuriamos kliūtys teisėtai prekybai ir kad būtų numatytos protekcinės priemonės nuo piktnaudžiavimo ja.
2. Intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo tvarka turi būti nešališka ir teisinga. Ji neturi būti dirbtinai komplikuota ar brangi, taip pat neturi būti nepagrįstai ribojamas laikas ar nepateisinamai vilkinama.
3. Pageidautina, kad sprendimai dėl bylos esmės būtų raštiški ir pagrįsti. Jie be nereikalingo delsimo turi tapti prieinami bent byloje dalyvaujančioms šalims. Sprendimai dėl bylos esmės turi remtis tik įrodymais, kuriuos pateikia šalys, kai joms suteikiama galimybė būti išklausytoms.
4. Proceso šalys turi turėti galimybę kreiptis dėl teisminės galutinių administracinių sprendimų peržiūros ir pagal valstybės narės teisės nuostatas dėl bylos svarbos, reglamentuojančias jurisdikciją, bent pirminių teismo sprendimų dėl bylos esmės teisinių aspektų peržiūros. Tačiau neturi būti privaloma suteikti galimybę kreiptis dėl išteisinamojo nuosprendžio peržiūrėjimo baudžiamosiose bylose.
5. Suprantama, kad šia Sutarties dalimi nenumatomas joks įsipareigojimas sukurti kitokią intelektinės nuosavybės teisių apsaugos užtikrinimo sistemą, negu reikalinga užtikrinti įstatymų įgyvendinimą apskritai, ši Sutarties dalis taip pat neturi įtakos valstybių narių sugebėjimui apskritai užtikrinti teisėsaugą. Šioje Sutarties dalyje nėra jokių nuostatų, kurios numatytų įsipareigojimą dėl išteklių paskirstymo, dėl to, kiek skirti intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimui ir kiek įstatymų įgyvendinimo užtikrinimui apskritai.
2 skyrius: CIVILINIS BEI ADMINISTRACINIS PROCESAS IR ŽALOS ATLYGINIMO PRIEMONĖS
42 straipsnis
NEŠALIŠKAS IR TEISINGAS PROCESAS
Valstybės narės suteikia teisių turėtojams 11 galimybę pasinaudoti civiliniu teismo procesu dėl kiekvienos šia Sutartimi numatytos intelektinės nuosavybės teisės užtikrinimo. Atsakovams turi būti laiku nusiųstas raštiškas pranešimas apie tai, kokiu pagrindu pateiktas ieškinys. Šalims turi būti leidžiama būti atstovaujamoms nepriklausomo patikėtinio, o procesas neturi numatyti apsunkinančio reikalavimo būtinai asmeniškai dalyvauti procese. Visoms tokių procesų šalims turi būti suteikiama galimybė pagrįsti savo ieškinius ir pateikti visus atitinkamus įrodymus. Procese turi būti numatytos priemonės konfidencialios informacijos nustatymui ir apsaugojimui, jeigu tai neprieštarauja konstituciniams reikalavimams.
43 straipsnis
ĮRODYMAI
1. Teismai turi teisę pareikalauti iš šalių pateikti atitinkamus įrodymus, kai šalis, pateikusi ieškinį, pateikia pakankamai įrodymų savo pretenzijoms pagrįsti ir nurodo, kokius papildomus reikalingus įrodymus turi priešinga šalis atitinkamais atvejais tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina konfidencialios informacijos apsaugą.
2. Tais atvejais, kai proceso šalis sąmoningai ir be rimtos priežasties atsisako leisti pasinaudoti reikalinga informacija ar kitaip jos neteikia per atitinkamą laikotarpį, ar kitaip labai trukdo vykdyti su sprendimų įgyvendinimu susijusį procesą, valstybė narė gali teismui suteikti teisę priimti preliminarius ir galutinius sprendimus, patvirtinančius ar paneigiančius iškeltas pretenzijas teismui pateiktos informacijos pagrindu, įskaitant skundą ar pareiškimą teismui, pateiktus šalies, kuriai tai, kad buvo neleista pasinaudoti informacija, padarė neigiamą poveikį, suteikiant abiem šalims galimybę būti išklausytoms dėl pareiškimo teismui ar įrodymų.
44 straipsnis
DRAUDIMAI TEISMO NUTARTIMI
1. Teismai turi teisę įpareigoti proceso šalį susilaikyti nuo pažeidinėjimo, inter alia, neleisti prekėms, kuriomis pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, patekti į savo jurisdikcijoje esančius prekybos kanalus iš karto po to, kai yra sutvarkomi importuojamų prekių muitinės dokumentai. Valstybės narės neprivalo naudotis tokia teise saugomo objekto atžvilgiu, kuris buvo asmens įsigytas ar užsakytas, iki jam sužinant ar turint rimtą pagrindą manyti, jog tokio objekto pardavimas reikštų intelektinės nuosavybės teisės pažeidimą.
2. Nepaisant kitų šios Sutarties dalies nuostatų ir su sąlyga, kad yra laikomasi II dalies nuostatų, konkrečiai aptariančių vyriausybių ar vyriausybės įgaliotų trečiųjų šalių naudojimąsi be teisės turėtojo leidimo, valstybės narės gali iš turimų kovai su tokiu naudojimusi žalos atlyginimo priemonių apsiriboti tik atlyginimo/kompensacijos mokėjimu pagal 31 straipsnio h punktą. Kitais atvejais yra taikomos žalos atlyginimo priemonės pagal šią Sutarties dalį arba, kai šios priemonės neatitinka valstybės narės teisės, turi būti teismo sprendimai, kurie patvirtintų iškeltas pretenzijas, ir atitinkama kompensacija.
45 straipsnis
NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS
1. Teismai turi teisę įpareigoti pažeidėją atlyginti teisės turėtojui nuostolius, ir atlyginimas/kompensacija turi būti pakankamas, kad kompensuotų teisės turėtojo dėl jo intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo patirtą žalą, kai pažeidėjas, žinodamas arba turėdamas rimtą pagrindą manyti, jog pažeidžia teisę, ėmėsi neteisėtos veiklos.
2. Teismai taip pat turi teisę įpareigoti pažeidėją apmokėti teisės turėtojo išlaidas, į kurias gali įeiti ir atitinkamas mokestis patikėtiniui/advokatui. Atitinkamais atvejais valstybės narės gali įgalioti teismus, kad šie įgaliotų išieškoti pelną ir/ar apmokėti tikėtinus nuostolius net tada, kai pažeidėjas ėmėsi neteisėtos veiklos, nežinodamas ar neturėdamas rimto pagrindo manyti, jog ėmėsi neteisėtos veiklos.
46 straipsnis
KITOS ŽALOS ATLYGINIMO PRIEMONĖS
Siekdami sukurti efektyvią atgrasymo nuo pažeidinėjimo priemonę, teismai turi teisę įpareigoti, kad prekės, kuriomis, kaip jie nustatė, pažeidžiama teisė, be jokios kompensacijos būtų perduotos ne prekybos kanalais taip, kad teisės turėtojui nebūtų padaryta žalos arba, jeigu tai neprieštarauja konstituciniams reikalavimams, kad jos būtų sunaikintos. Teismai taip pat turi teisę įpareigoti, kad medžiagos ir įranga, kurių naudojimas vyravo kuriant tokias pažeidžiančias prekes, be jokios kompensacijos būtų perduotos ne prekybos kanalais taip, kad iki minimumo būtų sumažinta tolesnio pažeidimo rizika. Nagrinėjant tokius prašymus, turi būti atsižvelgta į tai, jog būtinas proporcingumas tarp pažeidimo rimtumo ir nurodomų vykdyti žalos atlyginimo priemonių, taip pat į trečiosios šalies interesus. Dėl prekių su suklastotu prekės ženklu, kad būtų leista tokias prekes parduoti prekybos kanalais, paprasto neteisėtai uždėto prekės ženklo pašalinimo nepakanka, išskyrus išimtinius atvejus.
47 straipsnis
TEISĖ Į INFORMACIJĄ
Valstybės narės gali numatyti, kad teismai turi teisę įpareigoti, jeigu tai ne per griežta priemonė tokiam pažeidimui, kad pažeidėjas informuotų teisės turėtoją apie trečiųjų asmenų, dalyvaujančių teises pažeidžiančių prekių ar paslaugų gamyboje ir paskirstyme, tapatybę bei apie jų išsidėstymo kanalus.
48 straipsnis
KOMPENSACIJA ATSAKOVUI
1. Teismai turi teisę įpareigoti šalį, kurios prašymu buvo imtasi priemonių ir kuri piktnaudžiavo teisių užtikrinimo tvarka, suteikti šaliai, kuriai buvo neteisingai uždrausta naudotis teise arba buvo suvaržytas jos naudojimasis teise, atitinkamą kompensaciją už patirtą dėl tokio piktnaudžiavimo žalą. Teismai taip pat turi teisę įpareigoti pareiškėją apmokėti atsakovo išlaidas, į kurias gali įeiti atitinkamas mokestis patikėtiniui/ advokatui.
2. Dėl kiekvieno įstatymo dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir jų užtikrinimo vykdymo valstybės narės gali atleisti nuo atsakomybės vykdyti atitinkamas žalos atlyginimo priemones valstybės institucijas, ir pareigūnus tik tada, kai veiksmai, vykdant tą įstatymą, atliekami ar ketinama atlikti sąžiningai.
49 straipsnis
ADMINISTRACINĖ TVARKA
Tiek, kiek, administracine tvarka išnagrinėjus bylos esmę, yra galimas įpareigojimas vykdyti kokią nors civilinę žalos atlyginimo priemonę, tokia tvarka turi atitikti principus, iš esmės atitinkančius tuos, kurie išdėstyti šiame skyriuje.
3 skyrius: LAIKINOSIOS PRIEMONĖS
50 straipsnis
1. Teismai turi teisę įpareigoti imtis neatidėliotinų bei efektyvių laikinųjų priemonių:
a) neleisti įvykti nė vienos intelektinės nuosavybės teisės pažeidimui ir ypač neleisti patekti į savo jurisdikcijoje esančius prekybos kanalus prekėms, įskaitant importuojamas prekes tuoj po muitinės dokumentų sutvarkymo;
b) išsaugoti reikalingus, su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus.
2. Teismai turi teisę, esant reikalui, leisti imtis laikinųjų priemonių inaudita altera parte, ypač kai bet koks tokių priemonių įvedimo delsimas gali sukelti nepataisomą žalą teisės turėtojui arba kai yra įrodoma rizika, kad gali būti sunaikinti įrodymai.
3. Teismai turi teisę pareikalauti iš pareiškėjo pateikti kokį nors pagrįstai jam prieinamą įrodymą, kuris pakankamai įtikintų, jog pareiškėjas yra tikrasis teisės turėtojas ir jog pareiškėjo teisė yra pažeidžiama arba jog toks pažeidimas neišvengiamas, ir pateikti užstatą ar lygiavertę garantiją, kurios pakaktų atsakovui apginti ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui.
4. Kai buvo leista imtis laikinųjų priemonių inaudita altera parte, nedelsiant, ne vėliau kaip iš karto po priemonių įvykdymo, apie tai turi būti pranešta šalims, kurios patiria tokio sprendimo poveikį. Peržiūra, įskaitant teisę būti išklausytai, turi vykti esant atsakovo prašymui, siekiant per atitinkamą laikotarpį pranešus apie tokias priemones, priimti sprendimą, ar tos priemonės turi būti pakeistos, atšauktos ar patvirtintos.
5. Institucija, kuri įgyvendins laikinąsias priemones, iš pareiškėjo gali pareikalauti kitokios informacijos, reikalingos tiriamųjų prekių identifikavimui.
6. Nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies, laikinosios priemonės, kurių imamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, esant atsakovo prašymui, turi būti atšauktos ar kitaip jos netenka galios, jeigu procesas, vedantis prie sprendimo apie bylos esmę, neinicijuojamas per atitinkamą laikotarpį, kurį, kai tai leidžia valstybės narės teisė, nustato teismas, įpareigojantis imtis priemonių, arba, jeigu teismas taip nenustato, laikinųjų priemonių galiojimo laikas negali būti ilgesnis kaip 20 darbo dienų arba 31 kalendorinė diena, priklausomai nuo to, kuris iš šių laikotarpių ilgesnis.
7. Kai laikinosios priemonės atšaukiamos arba kai jos nustoja galioti dėl kokios nors pareiškėjo veiklos ar neveikimo, arba jei vėliau paaiškėja, kad intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, teismai turi teisę įpareigoti pareiškėją, esant atsakovo prašymui, suteikti atsakovui atitinkamą kompensaciją už šiomis priemonėmis sukeltą bet kokią žalą.
8. Tiek, kiek administracine tvarka galima įpareigoti taikyti kokią nors laikinąją priemonę, tokia tvarka turi atitikti principus, lygiaverčius tiems, kurie išdėstyti šiame skyriuje.
4 skyrius: YPATINGI PASIENIO PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI 12
51 straipsnis
IŠLEIDIMO SULAIKYMAS MUITINĖS TARNYBŲ
Valstybės narės sutinkamai su toliau išdėstytomis nuostatomis nustato tvarką13, pagal kurią teisės turėtojas, turintis rimtą pagrindą įtarti, jog gali būti įvežtos prekės su suklastotu prekės ženklu ar piratinės prekės, pažeidžiančios autorines teises14, galėtų raštu kreiptis į atitinkamas administracines ar teismo institucijas, kad muitinės institucijos sulaikytų tokių prekių išleidimą į laisvą apyvartą. Valstybės narės gali suteikti galimybę paduoti tokį prašymą prekių, kurios susijusios su kitokiais intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, atžvilgiu su sąlyga, kad būtų laikomasi šio skyriaus reikalavimų. Valstybės narės taip pat gali numatyti atitinkamą tvarką, pagal kurią muitinės tarnybos sulaiko pažeidžiančių prekių, skirtų eksportuoti iš jų teritorijų, išleidimą.
52 straipsnis
TAIKYMAS
Turi būti reikalaujama, kad kiekvienas teisės turėtojas, inicijuojantis procesą pagal 51 straipsnį, pateiktų atitinkamus įrodymus, kurie įtikintų atitinkamas institucijas prima facie, jog pagal šalies, į kurią importuojamos prekės, įstatymus vyksta teisių turėtojo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas, ir pateiktų pakankamai išsamų prekių aprašymą, kad muitinės institucijos galėtų lengvai jas atpažinti. Atitinkamos institucijos per atitinkamą laikotarpį informuoja prašymo pateikėją, ar jos priėmė prašymą ir, jei taip nustato atitinkamos institucijos, kuriam laikotarpiui bus taikomi muitinės institucijos veiksmai.
53 straipsnis
UŽSTATAS ARBA LYGIAVERTĖ GARANTIJA
1. Atitinkamos institucijos turi teisę reikalauti, kad prašymo pateikėjas pateiktų užstatą arba lygiavertę garantiją, kurių pakaktų atsakovui bei atitinkamoms institucijoms apginti ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Toks užstatas arba lygiavertė garantija neturi tapti nepagrįsta kliūtimi norint kreiptis į teismą dėl šių teisės normų taikymo.
2. Kai pagal prašymą, sutinkamai su šiuo skyriumi, muitinės institucijos sulaiko ir neišleidžia laisvai cirkuliuoti prekių, turinčių pramoninio dizaino, patentų, topografijų elementų ar komercinių paslapčių, ne teismo ar kitos nepriklausomos institucijos sprendimo pagrindu, o tinkamai įgaliota institucija nepriima laikinos draudžiančios nutarties per laikotarpį, numatytą 55 straipsnyje, ir su sąlyga, kad buvo laikomasi visų kitų įvežimo sąlygų, tokių prekių savininkui, importuotojui ar gavėjui turi būti suteikta galimybė, pateikus užstatą, kurio dydis pakankamas, kad apgintų teisių turėtoją nuo kiekvieno pažeidimo, išleisti savo prekes. Tokio užstato sumokėjimas nereiškia, jog negalima taikyti kokios kitos priemonės žalos atlyginimui, kuria gali pasinaudoti teisių turėtojas, nes suprantama taip, kad užstatas turi būti grąžintas, jeigu teisių turėtojas per atitinkamą laikotarpį nesugeba pasinaudoti teise imtis veiksmų.
54 straipsnis
PRANEŠIMAS APIE PREKIŲ SULAIKYMĄ
Importuotojui ir prašymo pateikėjui apie prekių išleidimo sulaikymą pagal 51 straipsnį turi būti pranešta nedelsiant.
55 straipsnis
PREKIŲ SULAIKYMO TRUKMĖ
Jeigu per 10 darbo dienų po to, kai prašymo pateikėjui buvo pateiktas pranešimas apie prekių sulaikymą, muitinės institucijos nebuvo informuotos, kad ne atsakovas, o kita šalis inicijavo procesą, vedantį prie sprendimo apie bylos esmę (pateikė ieškinį dėl teisių pažeidimo), arba kad tinkamai įgaliota tarnyba ėmėsi laikinų priemonių, kuriomis pratęsiamas prekių išleidimo sulaikymo laikas, prekės turi būti išleistos su sąlyga, kad buvo laikomasi visų kitų įvežimo ar išvežimo sąlygų; atitinkamais atvejais toks laikotarpis gali būti pratęstas dar 10-čiai darbo dienų. Jeigu buvo inicijuotas procesas, vedantis prie sprendimo apie bylos esmę (pateiktas ieškinys dėl teisių pažeidimo), tai atsakovo prašymu atliekama peržiūra, įskaitant ir teisę būti išklausytam, kurios tikslas per atitinkamą laikotarpį nuspręsti, ar šias priemones reikia keisti, atšaukti, ar patvirtinti. Nepaisant to, kas išdėstyta anksčiau, kai prekių išleidimo sulaikymas vykdomas ar tęsiamas sutinkamai su laikinąja teismine priemone, yra taikomos 50 straipsnio 6 dalies nuostatos.
56 straipsnis
KOMPENSACIJA PREKIŲ IMPORTUOTOJUI IR SAVININKUI
Atitinkamos institucijos turi teisę įpareigoti, kad prašymo pateikėjas sumokėtų prekių importuotojui, gavėjui ir savininkui atitinkamą kompensaciją už visokią jiems padarytą žalą dėl neteisingo prekių sulaikymo arba dėl prekių, išleistų pagal 55 straipsnį, sulaikymo.
57 straipsnis
TEISĖ Į PATIKRINIMĄ IR INFORMACIJĄ
Nepažeisdamos konfidencialios informacijos apsaugos, valstybės narės numato, kad atitinkamos institucijos turi teisę teisių turėtojui suteikti pakankamai galimybių prašyti, kad muitinės institucijos sulaikytų bet kokias prekes patikrinimui, kad jis galėtų pagrįsti savo ieškinį. Atitinkamos institucijos taip pat turi teisę suteikti importuotojui tokią pačią galimybę tokių prekių patikrinimui. Tiems atvejams, kai priimtas patvirtinantis sprendimas dėl bylos esmės (nustačius, kad sulaikytos prekės yra neteisėtos), valstybės narės gali numatyti, kad atitinkamos institucijos įgaliojamos informuoti teisės turėtoją apie prekių siuntėjo, importuotojo bei gavėjo vardus bei adresus ir tiriamųjų prekių kiekį.
58 straipsnis
EX OFFICIO VEIKSMAI
Kai valstybės narės reikalauja, kad atitinkamos institucijos veiktų savo iniciatyva ir sulaikytų išleidimą prekių, kurių atžvilgiu jos gavo prima facie įrodymų, patvirtinančių, jog yra pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė:
a) atitinkamos institucijos bet kuriuo metu gali iš teisių turėtojo siekti gauti visokią informaciją, kuri gali joms padėti vykdyti savo įgaliojimus;
b) importuotojui bei teisės turėtojui nedelsiant pranešama apie prekių išleidimo sulaikymą; kai importuotojas pateikia atitinkamai tarnybai apeliaciją dėl sulaikymo, tas sulaikymas turi būti sąlygų, mutatis mutandis, turi vykti pagal 55 straipsnio sąlygas;
c) valstybės narės valstybės institucijas ir pareigūnus nuo atitinkamų priemonių žalos atlyginimui prievolės atleidžia tik tada, kai veiksmai atliekami ar juos ketinama atlikti sąžiningai.
59 straipsnis
ŽALOS ATLYGINIMO PRIEMONĖS
Nepažeidžiant kitų veikimo teisių, kuriomis gali naudotis teisių turėtojas, ir pagal atsakovo teisę prašyti, kad teismas peržiūrėtų sprendimą, kompetentingos institucijos turi teisę įpareigoti, kad pagal 46 straipsnyje išdėstytus principus neteisėtos prekės būtų sunaikintos ar realizuotos. Dėl prekių su suklastotu prekės ženklu, tai institucijos neleidžia tokių neteisėtų prekių reeksportuoti nepakeista forma ir taikyti joms muitinės procedūrų, išskyrus išskirtines aplinkybes.
60 straipsnis
DE MINIMIS IMPORTAS
Valstybės narės gali netaikyti anksčiau išdėstytų nuostatų mažiems kiekiams nekomercinio pobūdžio prekių, kurios sudaro keleivio asmeninį bagažą ar siunčiamos mažomis siuntomis.
5 skyrius: BAUDŽIAMASIS PROCESAS
61 straipsnis
Valstybės narės numato, jog bent tyčinio prekės ženklo suklastojimo ar autorinių teisių piratavimo komerciniu mastu atvejais turi būti taikomas baudžiamasis procesas ir bausmės. Galimas žalos atlyginimo priemones sudaro laisvės atėmimas ir/ar piniginės baudos, pakankamos, kad atgrasintų nuo pažeidinėjimo, ir atitinkančios bausmes, skiriamas už panašaus sunkumo nusikaltimus. Atitinkamais atvejais galimas žalos atlyginimo priemones taip pat sudaro neteisėtų prekių ir visų medžiagų bei įrangos, kurių naudojimas vyravo darant pažeidimą (prekių gamyboje), areštas, konfiskavimas bei sunaikinimas. Valstybės narės gali numatyti, kaip taikomas baudžiamasis procesas ir bausmės kitais intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo atvejais, ypač jeigu pažeidimai daromi sąmoningai ir komerciniu mastu.
IV dalis
INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ ĮSIGIJIMAS IR IŠSAUGOJIMAS IR SU TUO SUSIJUSI INTER PARTES TVARKA
62 straipsnis
1. Valstybės narės gali reikalauti kaip II dalies 2-6 skyriuose numatyto intelektinės nuosavybės teisių įsigijimo bei išsaugojimo sąlygos laikytis pagrįstų procedūrų ir formalumų. Tokios procedūros ir formalumai turi atitikti šios Sutarties nuostatas.
2. Kai intelektinės nuosavybės teisės įsigijimas priklauso nuo teisės suteikimo ar užregistravimo, valstybės narės užtikrina, kad suteikimo ar užregistravimo tvarka, kuri turi atitikti esmines teisės įsigijimo sąlygas, leistų per pakankamą laikotarpį suteikti ar užregistruoti teisę taip, kad būtų galima išvengti nepagrįsto apsaugos laiko sutrumpinimo.
3. Paryžiaus konvencijos (1967) 4 straipsnis taikomas mutatis mutandis paslaugų ženklams.
4. Intelektinės nuosavybės teisių įsigijimo ar išsaugojimo tvarka ir, jeigu valstybės narės teisė numato tokią tvarką, administracinio atšaukimo tvarka ir inter partes tvarka tokia, kaip protestavimo, atšaukimo ir anuliavimo, turi būti grindžiama bendrais, 41 straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytais principais.
5. Galutinius administracinius sprendimus pagal kiekvieną šio straipsnio 4 dalimi numatytą tvarką turi peržiūrėti teismas arba administracinė institucija. Tačiau neturi būti įsipareigojimo suteikti galimybę tokiai sprendimų peržiūrai nesėkmingo protesto ar administracinio atšaukimo atvejais, su sąlyga, kad tokios tvarkos taikymo priežastis gali būti anuliavimas.
V dalis
GINČŲ VENGIMAS IR SPRENDIMAS
63 straipsnis
VIEŠUMAS
1. Valstybėje narėje įsigalioję įstatymai ir kiti teisės aktai bei galutiniai teismo sprendimai ir bendro pobūdžio administraciniai sprendimai, susiję su šios Sutarties objektu (intelektinės nuosavybės teisės, jų apimtis, įsigijimas, užtikrinimas ir piktnaudžiavimo jomis prevencija), turi būti skelbiami arba, kai tokie skelbimai praktiškai nėra prieinami viešai nacionaline kalba, tokiu būdu, kad vyriausybės ir teisių turėtojai galėtų su jais susipažinti. Galiojančios sutartys dėl šios Sutarties objekto tarp valstybės narės vyriausybės ar vyriausybinės agentūros ir kitos valstybės narės vyriausybės ar vyriausybinės agentūros taip pat turi būti skelbiamos.
2. Valstybės narės praneša apie įstatymus ir kitus teisės aktus, minimus šio straipsnio 1 dalyje, TRIPS tarybai, norėdamos padėti tai Tarybai peržiūrėti šios Sutarties veikimą. Taryba stengiasi iki minimumo sumažinti valstybėms narėms sunkumus vykdyti šį įsipareigojimą ir gali nutarti atidėti įsipareigojimą pranešti apie tokius įstatymus ir kitus teisės aktus tiesiai Tarybai, jeigu konsultacijos su WIPO dėl bendro registro, kuriame būtų šie įstatymai ir kiti teisės aktai, įsteigimo taikomi sėkmingai. Ryšium su tuo, Taryba taip pat svarsto kiekvieną veiksmą, kurio reikia pranešimams pagal šios Sutarties įsipareigojimus, išplaukiančius iš Paryžiaus konvencijos (1967) 6 ter straipsnio nuostatų.
3. Kiekviena valstybė narė turi būti pasirengusi, atsakydama į raštišką kitos valstybės narės prašymą, suteikti šio straipsnio 1 dalyje minimo pobūdžio informacijos. Valstybė narė, turinti pagrindo tikėti, kad tam tikras teismo sprendimas ar administracinis sprendimas, arba dvišalis susitarimas intelektinės nuosavybės teisių srityje daro poveikį jos teisėms pagal šią Sutartį, taip pat gali raštu prašyti, kad jai taptų prieinami arba ji būtų pakankamai smulkiai informuota apie tokius teismo sprendimus, administracinius sprendimus ar dvišalius susitarimus.
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nėra jokių nuostatų, kurios reikalautų, kad valstybė narė atskleistų konfidencialią informaciją, kuri trukdytų įstatymų vykdymui ar kaip kitaip prieštarautų visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus tam tikrų įmonių, valstybinių, arba privačių, komercinius interesus.
64 straipsnis
GINČŲ SPRENDIMAS
1. GATT 1994 XXII ir XXIII straipsnių nuostatos, išplėstos ir taikomos pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo, yra taikomos konsultacijoms ir ginčų, kilusių pagal šią Sutartį, sprendimui, išskyrus atvejus, kurie specialiai šioje Sutartyje numatyti kaip kitokiu būdu spręstini atvejai.
2. GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies b ir c punktai netaikomi ginčų, kilusių pagal šią Sutartį, sprendimui penkerius metus, skaičiuojant nuo PPO Sutarties įsigaliojimo dienos.
3. Per šio straipsnio 2 dalyje paminėtą laikotarpį TRIPS taryba išnagrinėja pagal šią Sutartį pateiktų nusiskundimų, kurių pobūdis apibūdintas GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies b ir 1c punktuose, apimtį bei specifiką ir savo rekomendacijas pateikia Ministrų konferencijos patvirtinimui. Kiekvienas Ministrų konferencijos sprendimas, kad tokias rekomendacijas reikia patvirtinti arba šio straipsnio 2 dalimi punktu numatytą laikotarpį reikia pratęsti, turi būti priimamas tik konsensuso būdu, o patvirtintos rekomendacijos įsigalioja visoms valstybėms narėms be tolesnio oficialaus priėmimo proceso.
VI dalis
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO SUSITARIMAI
65 straipsnis
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO SUSITARIMAI
1. Atsižvelgiant į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas, jokia valstybė narė neprivalo taikyti šios Sutarties nuostatų, kol nesibaigia bendrasis vienerių metų laikotarpis nuo PPO Sutarties įsigaliojimo dienos.
2. Besivystanti valstybė narė turi teisę atidėti šios Sutarties nuostatų, išskyrus 3, 4 ir 5 straipsnių nuostatas, taikymo laiką dar ketverių metų laikotarpiui, pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtam laikotarpiui.
3. Kiekviena kita valstybė narė, kuri pereina iš planinės į rinkos ekonomiką ir kuri vykdo savo intelektinės nuosavybės sistemos struktūrinę reformą ir susiduria su konkrečiomis problemomis, rengdama ir įgyvendindama intelektinės nuosavybės įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat gali pasinaudoti atidėjimo laikotarpiu, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje.
4. Tiek, kiek besivystanti valstybė narė pagal šią Sutartį privalo išplėsti apsaugą prekių patentams, kad apimtų technologijos sritį, kuri nėra taip ginama jos teritorijoje, kai tai valstybei narei apskritai pradedama taikyti ši Sutartis, ji, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, gali atidėti II dalies 5 skyriaus nuostatų dėl prekių patentų taikymą tokioms technologijos sritims papildomai dar 5 metų laikotarpiui.
5. Valstybė narė, kuri pasinaudoja pereinamuoju laikotarpiu pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis, užtikrina, kad dėl jokių jos įstatymų, kitų teisės aktų ir praktikos pakeitimų, padarytų per tą laikotarpį, šios Sutarties nuostatų atitikimas dar labiau nesumažėtų.
66 straipsnis
MAŽIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIOS VALSTYBĖS NARĖS
1. Atsižvelgiant į atitinkamus mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių poreikius ir reikalavimus, jų ekonominius, finansinius ir administracinius sunkumus ir jų lankstumo poreikį, kuris leistų sukurti gyvybingą technologinę bazę, iš tokių valstybių narių neturi būti reikalaujama taikyti šios Sutarties nuostatas, išskyrus 3, 4 ir 5 straipsnių nuostatas, 10 metų nuo tos dienos, kai ši Sutartis pradedama taikyti, kaip numatyta 65 straipsnio 1 dalyje. TRIPS taryba, esant tinkamai motyvuotam mažiausiai išsivysčiusios valstybės narės prašymui, šį laikotarpį pratęsia.
2. Išsivysčiusios valstybės narės sudaro savo teritorijose esančioms įmonėms ir institucijoms aplinkybes, skatinančias perduoti technologijas mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms, kad šios galėtų kurti tvirtą ir gyvybingą technologinę bazę.
67 straipsnis
TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS
Siekdamos palengvinti šios Sutarties įgyvendinimą, išsivysčiusios valstybės narės numato, gavusios besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių prašymą, abipusiškai sutartais terminais ir sąlygomis, techninį ir finansinį bendradarbiavimą besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių labui. Toks bendradarbiavimas apima pagalbą rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus dėl intelektinės nuosavybės apsaugos ir užtikrinimo, taip pat užtikrinimo, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo jomis, ir toks bendradarbiavimas apima ir paramą kuriant atitinkamas įstaigas bei agentūras šalyje ar gerinant jų darbą, įskaitant personalo mokymą.
VII dalis
INSTITUCIJOS; BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
68 straipsnis
TARYBA DĖL INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ ASPEKTŲ, SUSIJUSIŲ SU PREKYBA
TRIPS taryba kontroliuoja šios Sutarties veikimą, o ypač valstybių narių įsipareigojimų, prisiimtų pagal šią Sutartį laikymąsi, ir suteikia valstybėms narėms galimybę konsultuotis intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, klausimais. Ji vykdo ir kitas funkcijas, kurias jai skiria valstybės narės, o ypač teikia visokeriopą jų prašymu pagalbą sprendžiant ginčus. Vykdydama savo funkcijas, TRIPS taryba gali konsultuotis su kiekvienu šaltiniu, kuris jai atrodo tinkamas, ir prašyti iš jo informacijos. Konsultuodamasi su WIPO, Taryba per vienerius metus nuo pirmojo savo susitikimo siekia sudaryti atitinkamus susitarimus dėl bendradarbiavimo su tos organizacijos padaliniais.
69 straipsnis
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
Valstybės narės sutaria bendradarbiauti viena su kita, siekdamos panaikinti tarptautinę prekybą prekėmis, pažeidžiančiomis intelektinės nuosavybės teises. Šiuo tikslu jos įkuria kontaktinius centrus savo administracijose ir praneša apie juos, ir yra pasirengusios keistis informacija apie prekybą intelektinės nuosavybės teises neteisėtomis prekėmis. Jos ypač skatina keitimąsi informacija bei bendradarbiavimą tarp muitinės tarnybų dėl prekybos prekėmis su suklastotu prekės ženklu ir piratinėmis prekėmis, pažeidžiančiomis autorines teises.
70 straipsnis
ESAMO OBJEKTO APSAUGA
1. Ši Sutartis neįpareigoja dėl veiksmų, įvykusių prieš šios Sutarties taikymą aptariamajai valstybei narei.
2. Jeigu kitaip nenumatyta šioje Sutartyje, dėl šios Sutarties tą dieną, kai ji pradedama taikyti aptariamajai valstybei narei, atsiranda įsipareigojimų dėl viso toje šalyje esančio šios Sutarties objekto, kuris tuo metu toje valstybėje narėje yra ginamas arba kuris atitinka ar tuojau atitiks gynimo pagal šios Sutarties sąlygas kriterijus. Dėl šios straipsnio dalies bei dėl 3 ir 4 dalių įsipareigojimai dėl autorių teisių egzistuojančių darbų atžvilgiu turi būti numatyti tik pagal Berno konvencijos (1971) 18 straipsnį, o įsipareigojimai fonogramų gamintojų ir atlikėjų turimose fonogramose teisių atžvilgiu turi būti numatyti tik pagal Berno konvencijos (1971) 18 straipsnį taip, kaip jų taikymą numato šios Sutarties 14 straipsnio 6 dalis.
3. Nėra įsipareigojimo atnaujinti apsaugą objekto, kuris šios Sutarties įsigaliojimo aptariamajai valstybei narei dieną tapo visuotine nuosavybe.
4. Dėl veiksmų, atliekamų specifinių objektų atžvilgiu, įkūnijančių ginamąjį objektą, kurie tampa pažeidžiančiais veiksmais, priėmus teisės aktus, atitinkančius šią Sutartį, ir kurie buvo pradėti vykdyti arba ryšium su kuriais buvo padarytos reikšmingos investicijos prieš tai, kai ta valstybė narė prisijungė prie PPO Sutarties, kiekviena valstybė narė gali numatyti, kad, kai tokie veiksmai tęsiasi prasidėjus šios Sutarties tai valstybei narei taikymo laikui, priemonės žalai atlyginti, kuriomis gali pasinaudoti teisės turėtojas, yra ribojamos. Tačiau tokiais atvejais valstybė narė numato, kad turi būti sumokėtas bent teisėtas atlyginimas/kompensacija.
5. Valstybė narė neprivalo taikyti 11 straipsnio ir 14 straipsnio 4 dalies nuostatų originalams nei kopijoms, pirktiems iki šios Sutarties taikymo tai valstybei narei dienos.
6. Neturi būti reikalaujama, kad valstybės narės taikytų 31 straipsnį ar 27 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad patentų teisėmis galima naudotis nepriklausomai nuo technologijos srities be teisių turėtojo leidimo, kai leidimą tokiam naudojimui suteikė vyriausybė prieš tai, kai tapo žinoma apie šią Sutartį.
7. Tokių intelektinės nuosavybės teisių atveju, kurių apsauga yra sąlygiška jas užregistravus, prašymus dėl apsaugos, kurie dar neišnagrinėti tą dieną, kai aptariamajai valstybei narei pradedama taikyti ši Sutartis, turi būti leidžiama pataisyti ir jais paprašyti didesnės apsaugos, kuri numatyta pagal šios Sutarties nuostatas. Tokiose prašymų pataisose neturi būti naujo objekto.
8. Kai valstybė narė PPO Sutarties įsigaliojimo dieną nesuteikia patentų apsaugos farmacijos ir žemės ūkio chemijos produktams, sutinkamai su savo įsipareigojimais pagal 27 straipsnį, ta valstybė narė:
a) nepriklausomai nuo VI dalies nuostatų numato nuo PPO Sutarties įsigaliojimo dienos būdą, kuriuo galima paduoti patentines paraiškas tokiems išradimams;
b) nuo tos dienos, kai pradedama taikyti ši Sutartis, šioms paraiškoms taiko patentabilumo kriterijus, išdėstytus šioje Sutartyje, tokiu būdu, lyg tie kriterijai būtų taikyti toje valstybėje narėje paraiškos padavimo dieną arba, pretenduojant į pirmenybę turėti patentą, paraiškoje nurodytos pirmenybės dieną;
c) numato patento apsaugą pagal šią Sutartį nuo patento suteikimo dienos ir likusiam patento galiojimo laikui, skaičiuojant nuo paraiškos padavimo dienos pagal šios Sutarties 33 straipsnį, suteikiamą toms iš šių paraiškų, kurios atitinka šios straipsnio dalies b punkte išdėstytus apsaugos kriterijus.
9. Kai produktas valstybėje narėje yra patentinės paraiškos objektas sutinkamai su šio straipsnio 8 dalies a punktu, nepriklausomai nuo VI dalies nuostatų, išimtinės rinkodaros teisės turi būti suteikiamos trumpesniajam iš laikotarpių: 5 metų laikotarpiui po pritarimo toje valstybėje narėje rinkodaros veiklai gavimo arba laikotarpiui iki suteikiamas arba atmetamas produkto patentas toje valstybėje narėje, su sąlyga, kad įsigaliojus PPO Sutarčiai buvo paduota patentinė paraiška ir buvo suteiktas patentas tam produktui kitoje valstybėje narėje ir toje kitoje valstybėje narėje buvo gautas pritarimas rinkodaros veiklai.
71 straipsnis
PERŽIŪRA IR PATAISOS
1. TRIPS taryba peržiūri šios Sutarties įgyvendinimą pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nurodytam 65 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgdama į patirtį, įgytą įgyvendinant šią Sutartį, Taryba peržiūri ją, praėjus 2 metams nuo tos dienos, kai baigėsi pereinamasis laikotarpis, o po to ją peržiūri tokios pat trukmės intervalais. Taryba gali taip pat atlikti peržiūrą priklausomai nuo bet kokių svarbių, naujų įvykių, kurie galėtų būti pagrindu šios Sutarties pakeitimams ar pataisoms.
2. Pataisos, kurios skirtos tik prisitaikyti prie aukštesnio intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygio, pasiekto ir galiojančio kitose daugiašalėse sutartyse ir pagal tas sutartis priimto visų PPO valstybių narių, TRIPS tarybos konsensuso pagrindu gali būti perduotos Ministrų konferencijai, kuri imtųsi veiksmų pagal PPO Sutarties X straipsnio 6 dalį.
72 straipsnis
IŠLYGOS
Jokių šios Sutarties nuostatų atžvilgiu išlygos negalimos be kitų valstybių narių sutikimo.
73 straipsnis
SAUGUMO IŠIMTYS
Jokios šios Sutarties nuostatos:
a) nereikalauja, kad valstybė narė pateiktų kokią nors informaciją, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu esminiams savo saugumo interesams; arba
b) nedraudžia valstybei narei imtis kokių nors veiksmų, kuriuos ji mano esant reikalinga esminių savo saugumo interesų apsaugai:
i) susijusių su skylančiomis medžiagomis ar medžiagomis, iš kurių jos gaunamos,
ii) susijusių su ginklų, amunicijos ir karinio inventoriaus judėjimu ir kitokių prekių ir medžiagų judėjimu, kuris vyksta tiesiogiai ar netiesiogiai karinės dalies aprūpinimo tikslu,
iii) kurių imamasi karo metu ar susidarius kitoms ekstremalioms situacijoms tarptautiniuose santykiuose; arba
c) nedraudžia valstybei narei imtis kokių nors veiksmų, vykdant savo įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Įstatus dėl tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo.
2 PRIEDAS
SUSITARIMAS DĖL GINČŲ SPRENDIMO TAISYKLIŲ IR TVARKOS
Šalys narės susitaria:
1 straipsnis
TAIKYMAS
1. Šio susitarimo taisyklės ir tvarka taikomos ginčams, svarstomiems pagal konsultacijų ir ginčų sprendimo nuostatas, esančias šio susitarimo 1 priedėlyje išvardytose sutartyse (toliau šiame susitarime – apibrėžtosios sutartys). Be to, šio susitarimo taisyklės ir tvarka taikomos šalių narių konsultacijoms ir sprendžiant jų ginčus dėl jų teisių ir pareigų pagal Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties (toliau šiame susitarime – PPO sutartis) nuostatas ir pagal šį susitarimą, tiek laikant jį atskiru dokumentu, tiek derinant kartu su bet kokia apibrėžtąja sutartimi.
2. Šio susitarimo taisyklės ir tvarka taikomos laikantis tokių specialių ar papildomų ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos, kurios yra apibrėžtosiose sutartyse ir yra nurodytos šio susitarimo 2 priedėlyje. Kadangi yra šio susitarimo taisyklių bei tvarkos ir 2 priedėlyje išdėstytų specialių ar papildomų taisyklių bei tvarkos skirtumų, viršenybę turi 2 priedėlyje nustatytos taisyklės ir tvarka. Tais atvejais, kai sprendžiami ginčai yra susiję su daugiau negu vienos apibrėžtosios sutarties taisyklėmis bei tvarka ir kyla tų sutarčių nagrinėjamų specialių ar papildomų taisyklių ir tvarkos konfliktas, o ginčo šalys per 20 dienų nuo kolegijos sudarymo dienos negali susitarti dėl taisyklių ir tvarkos, šio susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje numatytos Ginčų sprendimo tarybos (toliau šiame susitarime – DSB, angl. Dispute Settlement Body) pirmininkas, konsultuodamasis su ginčo šalimis, nustato taisykles ir tvarką, kurių privaloma laikytis 10 dienų po šalies narės prašymo gavimo. Pirmininkas turi vadovautis principu, kad, kai įmanoma, turėtų būti taikomos specialios ar papildomos taisyklės ir tvarka, o šio susitarimo taisyklės ir tvarka turėtų būti taikomos tiek, kiek reikia, kad būtų išvengta konflikto.
2 straipsnis
ADMINISTRAVIMAS
1. Šioms taisyklėms ir tvarkai bei konsultacijų ir ginčų sprendimo nuostatoms, esančioms apibrėžtosiose sutartyse, išskyrus atvejus, kai apibrėžtojoje sutartyje yra numatyta kitaip, administruoti įsteigiama Ginčų sprendimo taryba. Dėl to DSB turi įgaliojimus sudaryti kolegijas, tvirtinti kolegijų ir Apeliacinio komiteto ataskaitas, prižiūrėti sprendimų ir rekomendacijų įgyvendinimą ir leisti sustabdyti nuolaidų ir kitų įsipareigojimų, prisiimtų pagal apibrėžtąsias sutartis, taikymą. Kai kalbama apie ginčus, susijusius su apibrėžtąja sutartimi, kuri yra keliašalė prekybos sutartis, vartojamas terminas „šalis narė“ reiškia tik tas šalis nares, kurios yra atitinkamos keliašalės prekybos sutarties šalys. Tais atvejais, kai DSB administruoja keliašalės prekybos sutarties ginčų sprendimo nuostatas, DSB priimant sprendimus dėl to ginčo ar imantis atitinkamų veiksmų, gali dalyvauti tik tos šalys narės, kurios yra tos sutarties šalys.
2. DSB praneša atitinkamoms PPO taryboms ir komitetams apie visus poslinkius sprendžiant ginčus, susijusius su atitinkamų apibrėžtųjų sutarčių nuostatomis.
3. DSB posėdžiauja tiek dažnai, kiek tai būtina, kad galėtų per šiame susitarime numatytus terminus atlikti savo funkcijas.
4. Kai pagal šio susitarimo taisykles ir procedūras DSB suteikiama teisė priimti sprendimą, jis priimamas konsensu.1
3 straipsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šalys narės patvirtina savo pritarimą ginčų tvarkymo principams, anksčiau taikytiems pagal GATT 1947 XXII ir XXIII straipsnius, bei šiame susitarime pakeistoms ir išplėstoms taisyklėms ir tvarkai.
2. PPO ginčų sprendimo sistema yra pagrindinis veiksnys, teikiantis daugiašalei prekybos sistemai saugumą ir leidžiantis ją prognozuoti. Šalys narės pripažįsta, kad ji prisideda prie šalių narių pagal apibrėžtąsias sutartis prisiimtų teisių ir įsipareigojimų apsaugos ir padeda išaiškinti tų sutarčių galiojančias nuostatas pagal priimtas viešosios tarptautinės teisės aiškinimo taisykles. DSB rekomendacijos ir sprendimai negali praplėsti ar susiaurinti apibrėžtosiose sutartyse numatytų teisių ir pareigų.
3. Spartus išeities iš padėties radimas, kai šalis narė mano, kad nauda, kurią ji tiesiogiai ar netiesiogiai gautų pagal apibrėžtąsias sutartis, yra sumažinama dėl kitos šalies narės taikomų priemonių, yra pagrindas, sudarantis sąlygas PPO efektyviai funkcionuoti ir šalių narių teisių bei pareigų tinkamai pusiausvyrai išlaikyti.
4. DSB rekomendacijų ir sprendimų paskirtis – tinkamai spręsti ginčus pagal teises ir pareigas, numatytas šiame susitarime ir apibrėžtosiose sutartyse.
5. Visi sprendimai dėl klausimų, kilusių pagal apibrėžtųjų sutarčių konsultacijų ir ginčų sprendimo nuostatas, tarp jų ir arbitražo sprendimai, turi atitikti tas sutartis ir nepanaikinti bei nesumažinti naudos, kurią šalis narė gauna pagal tas sutartis, ir netrukdyti siekti bet kokių tose sutartyse numatytų tikslų.
6. Apie abipusį susitarimą dėl klausimų, kilusių pagal apibrėžtųjų sutarčių konsultacijų ir ginčų sprendimo nuostatas, turi būti pranešta DSB ir atitinkamoms taryboms bei komitetams, į kuriuos šalys narės gali kreiptis dėl visų su tuo reikalu susijusių aspektų.
7. Prieš pateikdama klausimą nagrinėti, šalis narė pati nusprendžia dėl to, ar veiksmai pagal šią tvarką duotų rezultatų. Ginčų sprendimo mechanizmo paskirtis – užtikrinti pozityvų ginčo sprendimą. Be abejo, pageidautinas abiem ginčo šalims priimtinas ir apibrėžtųjų sutarčių nuostatas atitinkantis sprendimas. Kai abiem ginčo šalims priimtino sprendimo nepasiekiama, pirmasis ginčų sprendimo mechanizmo tikslas yra paprastai užtikrinti, kad būtų atšauktos aptariamos priemonės, jei nustatoma, kad jos neatitinka bet kokios iš apibrėžtųjų sutarčių nuostatų. Nuostata dėl kompensacijos turėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai praktiškai neįmanoma tuoj pat atšaukti tą priemonę, ir taikoma kaip laikinoji priemonė iki apibrėžtosios sutarties neatitinkančios priemonės atšaukimo. Kraštutinis sprendimas, numatytas šiame susitarime ginčo sprendimo procedūrą inicijuojančiai šaliai narei, yra galimybė sustabdyti nuolaidų ar kitų įsipareigojimų pagal apibrėžtąsias sutartis taikymą tokiu būdu diskriminuojant kitą šalį narę, kai gautas šiai priemonei DSB leidimas.
8. Tais atvejais, kai yra pažeisti pagal apibrėžtąją sutartį prisiimti įsipareigojimai, tai prima facie laikoma pakankamu pagrindu bylai dėl naudos, kurią pagal prisiimtus įsipareigojimus gautų šalys narės, anuliavimo ar sumažėjimo. Tai reiškia, kad paprastai daroma prielaida, jog taisyklių pažeidimas daro neigiamą įtaką kitoms šalims narėms, kurios yra apibrėžtosios sutarties šalys, ir tokiais atvejais šaliai narei, prieš kurią pateiktas skundas, tenka atsakyti į kaltinimą.
9. Šio susitarimo nuostatos neprieštarauja šalių narių teisėms siekti autoritetingo apibrėžtosios sutarties nuostatų išaiškinimo priimant sprendimus pagal PPO sutartį arba apibrėžtąją sutartį, kuri yra keliašalė prekybos sutartis.
10. Sutariama, kad prašymas sutaikyti ir pasinaudoti ginčų sprendimo tvarka neturėtų būti laikomas ar suprantamas kaip ginčytinas veiksmas, ir, jeigu kyla ginčas, visos šalys narės gera valia laikosi tos tvarkos ir deda pastangas ginčui išspręsti. Be to, sutariama, kad skundai ir atsakomieji skundai dėl iškilusių klausimų neturėtų būti susiejami.
11. Šis susitarimas turi būti taikomas tik PPO sutarties įsigaliojimo dieną arba po jos įsigaliojimo pateiktiems naujiems prašymams dėl konsultacijų, laikantis apibrėžtųjų sutarčių nuostatų dėl konsultacijų. Ginčams, dėl kurių prašymai dėl konsultacijų buvo pateikti pagal GATT 1947 arba pagal bet kokią sutartį – apibrėžtosios sutarties pirmtakę iki PPO sutarties įsigaliojimo, tebegalioja tos ginčų sprendimo taisyklės ir tvarka, kurios galiojo iki PPO sutarties įsigaliojimo. 2
12. Nepaisant šio straipsnio 11 dalies, jeigu skundą, remdamasi apibrėžtąja sutartimi, pateikia besivystanti šalis narė prieš išsivysčiusią šalį narę, skundą pateikusi šalis turi teisę kaip alternatyva šio susitarimo 4, 5, 6 ir 12 straipsnių nuostatoms pasinaudoti atitinkamomis 1966 m. balandžio 5 d. Sprendimo (BISD 14S/18) nuostatomis, išskyrus tuos atvejus, kai kolegija mano, kad to sprendimo 7 punkte numatyto laikotarpio nepakanka kolegijos ataskaitai pateikti, ir skundą pateikusios šalies sutikimu tas laikotarpis gali būti pratęstas. Kadangi yra šio susitarimo 4, 5, 6 ir 12 straipsniuose numatytų taisyklių bei tvarkos ir to sprendimo atitinkamų taisyklių bei tvarkos skirtumų, viršesnės yra pastarosios.
4 straipsnis
KONSULTACIJOS
1. Šalys narės patvirtina savo pasiryžimą didinti ir tobulinti šalių narių taikomos konsultacijų tvarkos efektyvumą.
2. Kiekviena šalis narė įsipareigoja būti geranoriška ir suteikti adekvačią galimybę konsultuotis dėl bet kokio kitos šalies narės pareiškimo dėl priemonių, kurios priimtos pirmosios šalies narės teritorijoje ir kurios turi įtakos bet kokios apibrėžtosios sutarties įgyvendinimui. 3
3. Jeigu prašymas pradėti konsultacijas yra pateiktas laikantis apibrėžtosios sutarties nuostatų ir abi šalys nesusitaria kitaip, šalis narė, kuriai tas prašymas pateiktas, į prašymą atsako per 10 dienų nuo jo gavimo dienos ir, siekdama abi puses tenkinančio sprendimo, gera valia pradeda konsultacijas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu šalis narė per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos į jį neatsako arba per 30 dienų ar per kitą abiejų šalių susitartą laikotarpį nuo prašymo gavimo dienos nepradeda konsultacijų, konsultacijų prašiusi šalis narė gali iš karto prašyti sudaryti kolegiją.
4. Apie visus tokius prašymus pradėti konsultacijas konsultacijų prašiusi šalis narė praneša DSB ir atitinkamoms taryboms bei komitetams. Kiekvienas prašymas pradėti konsultacijas turi būti pateiktas raštu, jame nurodytos prašymo priežastys, įskaitant priemones, dėl kurių prašoma konsultacijų, ir skundo teisinis pagrindas.
5. Per konsultacijas, vykstančias pagal apibrėžtosios sutarties nuostatas, šalys narės, prieš imdamosi tolesnių šiame susitarime numatytų veiksmų, turėtų stengtis pasiekti tenkinantį susitarimą svarstomu klausimu.
6. Konsultacijos vyksta konfidencialiai ir nepažeidžiant šalies narės teisių į visas tolesnes procedūras.
7. Jei konsultacijomis nepavyksta išspręsti ginčo per 60 dienų nuo prašymo pradėti konsultacijas gavimo dienos, skundą pateikusi šalis gali prašyti sudaryti kolegiją. Skundą pateikusi šalis gali prašyti sudaryti kolegiją ir nesuėjus minėtajam 60 dienų terminui, jeigu konsultacijose dalyvaujančios šalys mano, kad konsultacijomis ginčas išspręstas nebus.
8. Neatidėliotinais atvejais, įskaitant susijusius su gendančiais produktais, šalys narės pradeda konsultacijas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu per 20 dienų nuo prašymo gavimo dienos konsultacijomis ginčo išspręsti nepavyksta, skundą pateikusi šalis gali prašyti sudaryti kolegiją.
9. Neatidėliotinais atvejais, įskaitant susijusius su gendančiais produktais, ginčo šalys, kolegijos ir Apeliacijų komitetas stengiasi, kiek įmanoma, paskubinti procesą.
10. Per konsultacijas šalys narės turėtų ypatingą dėmesį skirti besivystančių šalių narių problemoms ir interesams.
11. Kai šalis narė, kuri nėra konsultacijų dalyvė, mano turinti esminį prekybinį suinteresuotumą dalyvauti konsultacijose, kurios vyksta pagal GATT 1994 XXII straipsnio 1 dalį, GATS XXII straipsnio 1 dalį arba pagal atitinkamas kitų apibrėžtųjų sutarčių nuostatas4, ta šalis narė gali per 10 dienų nuo prašymo pradėti konsultacijas pagal nurodytą straipsnį išplatinimo dienos šalims narėms – konsultacijų dalyvėms ir DSB pranešti apie savo norą dalyvauti konsultacijose. Ta šalis narė įtraukiama į konsultacijas, jeigu šalis narė, kuriai buvo skirtas prašymas pradėti konsultacijas, sutinka, kad pretenzijos dėl esminio intereso yra pagrįstos. Šiuo atveju jos apie tai praneša DSB. Jeigu šalies narės prašymas įtraukti į konsultacijas nepriimamas, ta šalis narė gali prašyti konsultacijų pagal GATT 1994 XXII straipsnio 1 dalį ar XXIII straipsnio 1 dalį, GATS XXII straipsnio 1 dalį ar XXIII straipsnio 1 dalį arba pagal atitinkamas kitų apibrėžtųjų sutarčių nuostatas.
5 straipsnis
ĮTAKOS DARYMAS, TAIKINIMAS IR TARPININKAVIMAS
1. Daryti įtaką, taikinti ir tarpininkauti yra savanoriškai, jeigu su tuo sutinka ginčo šalys, prisiimamos procedūros.
2. Su įtaka, taikinimu ar tarpininkavimu susiję veiksmai, ypač ginčo šalių principinis nusistatymas tų veiksmų metu, yra konfidencialaus pobūdžio ir neprieštarauja nė vienos iš ginčo šalių teisei imtis visų tolesnių veiksmų pagal šias procedūras.
3. Prašyti daryti įtaką, taikinti ar tarpininkauti gali bet kuriuo metu kiekviena ginčo šalis. Šios procedūros gali būti pradėtos ir baigtos bet kuriuo metu. Kai įtakos darymo, taikinimo ar tarpininkavimo procedūros yra baigtos, skundą pateikusi šalis gali prašyti sudaryti kolegiją.
4. Kai įtakos darymo, taikinimo ar tarpininkavimo procedūros pradedamos per 60 dienų laikotarpį nuo prašymo pradėti konsultacijas gavimo dienos, skundą pateikusi šalis, prieš prašydama sudaryti kolegiją, turi išlaukti 60 dienų nuo prašymo pradėti konsultacijas gavimo dienos. Skundą pateikusi šalis gali prašyti sudaryti kolegiją ir nepraėjus 60 dienų laikotarpiui, jeigu ginčo šalys kartu nusprendžia, kad darant įtaką, taikinant ar tarpininkaujant ginčo išspręsti nepavyko.
5. Jeigu ginčo šalys sutinka, įtakos darymo, taikinimo ar tarpininkavimo procedūros gali būti tęsiamos, kai kolegija jau dirba.
6. Generalinis direktorius gali, veikdamas ex officio, siūlyti daryti įtaką, taikinti ar tarpininkauti, kad padėtų šalims narėms išspręsti ginčą.
6 straipsnis
KOLEGIJŲ SUDARYMAS
1. Jeigu skundą pateikusi šalis prašo, vėliausiai kolegija gali būti sudaryta DSB posėdyje, vykstančiame po to posėdžio, kuriame prašymas pirmą kartą buvo pateiktas kaip DSB darbotvarkės punktas, išskyrus atvejį, kai DSB tame posėdyje konsensu nusprendė nesudaryti kolegijos. 5
2. Prašymas sudaryti kolegiją pateikiamas raštu. Jame nurodoma, ar vyko konsultacijos, konkrečios priemonės, dėl kurių kyla klausimas, ir pateikiama glausta skundo teisinio pagrindo santrauka, pakankama, kad problema būtų aiškiai apibūdinta. Jeigu pareiškėjas prašo sudaryti kolegiją, kurios įgaliojimų turinys skirtųsi nuo standartinių, rašytiniame prašyme pateikiamas siūlomų kolegijos įgaliojimų aprašymas.
7 straipsnis
KOLEGIJŲ ĮGALIOJIMAI
1. Kolegijos turi šiuos įgaliojimus, nebent ginčo šalys per 20 dienų nuo kolegijos sudarymo nuspręstų kitaip:
„Remiantis atitinkamomis (apibrėžtosios sutarties (sutarčių), kuria (kuriomis) remiasi ginčo šalys, pavadinimas (pavadinimai) nuostatomis, išnagrinėti klausimą, kurį (ginčo šalies pavadinimas) pateikė DSB dokumente..., ir padaryti tokias išvadas, kurios padėtų DSB pateikti rekomendacijas ar priimti sprendimus, numatytus toje (tose) sutartyje (sutartyse).“
2. Kolegijos taiko reikiamas kiekvienos apibrėžtosios sutarties ar sutarčių, kuriomis remiasi ginčo šalys, nuostatas.
3. Sudarydama kolegiją, DSB gali nurodyti savo pirmininkui, konsultuojantis su ginčo šalimis ir vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, apibrėžti kolegijos įgaliojimus. Taip nustatyti kolegijos įgaliojimai raštu išplatinami visoms šalims narėms. Jeigu susitariama dėl kitokių negu standartiniai įgaliojimų, kiekviena šalis narė DSB gali iškelti bet kokį su tuo susijusį klausimą.
8 straipsnis
KOLEGIJŲ SUDĖTIS
1. Kolegiją turi sudaryti tinkamos kvalifikacijos pareigūnai ir (arba) nepareigūnai, įskaitant asmenis, kurie dirbo su aptariamu klausimu arba pateikė jį kolegijai, atstovavo šaliai narei ar GATT 1947 susitariančiajai šaliai arba atstovavo bet kokios iš apibrėžtųjų sutarčių ar tos sutarties pirmtakės tarybai ar komitetui, arba dirbo sekretoriate, dėstė tarptautinę prekybos teisę ar prekybos politiką ar skelbė spaudoje šių sričių darbus, arba buvo šalies narės aukšto rango prekybos politikos pareigūnai.
2. Kolegijos nariai turėtų būti parinkti taip, kad būtų užtikrinta jų nepriklausomybė, pakankamai įvairi kvalifikacija ir plataus spektro patirtis.
3. Šalių narių piliečiai, kurių vyriausybės6 yra ginčo šalys arba trečiosios šalys, kaip apibrėžta 10 straipsnio 2 dalyje, nedirba su tuo ginču susijusioje kolegijoje, nebent ginčo šalys susitartų kitaip.
4. Kad būtų lengviau parinkti kolegijos narius, sekretoriatas išleidžia pareigūnų ir nepareigūnų, turinčių šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas kvalifikacijas, sąrašą, iš kurio galima atrinkti tinkamus kolegijos narius. Į šį sąrašą įtraukiamas 1984 m. lapkričio 30 d. sudarytas kolegijos narių nepareigūnų sąrašas (BISD 31S/9) ir kiti tokie sąrašai bei pagal bet kokią iš apibrėžtųjų sutarčių sudarytieji sąrašai ir jame paliekamos asmenų, kurie buvo tuose visuose sąrašuose PPO sutarties įsigaliojimo metu, pavardės. Šalys narės gali periodiškai siūlyti pareigūnų ir nepareigūnų pavardes įtraukti į sąrašą, pridėdamos atitinkamą informaciją apie jų kvalifikaciją tarptautinės prekybos ir apibrėžtųjų sutarčių sektorių ar dalykų, dėl kurių kilo klausimų, srityse, ir tomis pavardėmis po DSB patvirtinimo sąrašas papildomas. Sąraše nurodoma kiekvieno į jį įtraukto asmens individuali patirtis apibrėžtųjų sutarčių sektoriuose ar dalykuose, dėl kurių kilo klausimų.
5. Kolegijos sudaromos iš trijų narių, jeigu ginčo šalys per 10 dienų nuo kolegijos sudarymo nesusitaria, kad kolegiją turi sudaryti penki nariai. Šalims narėms nedelsiant pranešama apie kolegijos sudėtį.
6. Sekretoriatas ginčo šalims pateikia kandidatus į kolegijos narius. Ginčo šalys be svarbių priežasčių neprieštarauja kandidatūroms.
7. Jeigu per 20 dienų nuo kolegijos sudarymo dienos nesusitariama dėl konkrečių kolegijos narių, bet kurios iš šalių prašymu generalinis direktorius, konsultuodamasis su DSB pirmininku ir atitinkamo komiteto arba tarybos pirmininku bei pasikonsultavęs su ginčo šalimis, nustato kolegijos sudėtį ir paskiria kolegijos narius, kurie, generalinio direktoriaus nuomone, yra tinkamiausi toms pareigoms pagal visas taikomas specialias ar papildomas taisykles ar tvarką, nustatytas apibrėžtojoje sutartyje ar apibrėžtosiose sutartyse, kurių klausimais ir kilo ginčas. DSB pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų po prašymo sudaryti kolegiją gavimo dienos praneša šalims narėms apie čia nustatyta tvarka sudarytos kolegijos sudėtį.
8. Paprastai šalys narės įsipareigoja leisti savo pareigūnams būti kolegijos nariais.
9. Kolegijos nariai savo pareigas atlieka kaip privatūs asmenys, o ne kaip pareigūnai ar kokių nors organizacijų atstovai. Todėl šalys narės negali jiems duoti nurodymų kolegijoje svarstomais klausimais ar siekti daryti jiems įtaką.
10. Kai kyla besivystančios šalies narės ir išsivysčiusios šalies narės ginčas, į kolegiją įeina bent vienas narys iš besivystančios šalies narės, jeigu ši to prašo.
11. Kolegijos narių išlaidos, įskaitant kelionės išlaidas ir dienpinigius, padengiamos iš PPO biudžeto laikantis Generalinės tarybos nustatytų kriterijų, kurie pagrįsti Biudžeto, finansų ir administravimo komiteto rekomendacijomis.
9 straipsnis
DAUGIAŠALIŲ SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
1. Jeigu daugiau negu viena šalis narė prašo sudaryti kolegiją dėl to paties klausimo, tiems skundams nagrinėti gali būti sudaryta viena kolegija, atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių narių teises. Kai įmanoma, tokiems skundams nagrinėti turėtų būti sudaroma viena kolegija.
2. Viena kolegija taip organizuoja atliekamą tyrimą ir pateikia išvadas DSB, kad nebūtų suvaržytos ginčo šalių teisės, kurias šalys turėtų, jeigu jų reikalus svarstytų atskiros kolegijos. Jeigu viena iš ginčo šalių prašo, kolegija kiekvieno ginčo atveju pateikia atskiras ataskaitas. Rašytinius vienos skundą pateikusios šalies dokumentus gali gauti susipažinti kitos skundus dėl to paties klausimo pateikusios šalys ir kiekviena iš skundus pateikusių šalių turi teisę dalyvauti, kai kita šalis dėsto savo požiūrį kolegijoje.
3. Jeigu tam pačiam klausimui svarstyti sudaroma daugiau negu viena kolegija, atskirose kolegijose kaip jų nariai dalyvauja kuo daugiau tų pačių asmenų ir atskirų kolegijų darbo sprendžiant tokius ginčus tvarkaraščiai tarpusavy suderinami.
10 straipsnis
TREČIOSIOS ŠALYS
1. Nagrinėjant ginčą kolegijoje, visapusiškai atsižvelgiama į ginčo šalių interesus ir kitų šalių narių su ginču susijusius interesus pagal svarstomą apibrėžtąją sutartį.
2. Kiekviena šalis narė, būdama iš esmės suinteresuota kolegijoje svarstomu klausimu ir apie savo suinteresuotumą pranešusi DSB (toliau šiame susitarime – trečioji šalis), turi galimybę būti kolegijos išklausyta ir įteikti kolegijai raštu išdėstytus savo argumentus. Su šiais rašytiniais pareiškimais taip pat gali susipažinti ginčo šalys ir jie turi atsispindėti kolegijos ataskaitoje.
3. Trečiosios šalys gauna ginčo šalių rašytinius pareiškimus dėl ginčo, pateiktus pirmajam kolegijos posėdžiui.
4. Jeigu, trečiosios šalies nuomone, kolegijos jau svarstoma priemonė, anuliuoja ar sumažina naudą, kurią ji gautų pagal atitinkamą apibrėžtąją sutartį, ta šalis narė turi teisę į paprastą ginčų sprendimo procedūrą pagal šį susitarimą. Tokie ginčai, kai įmanoma, pateikiami pirminei kolegijai.
11 straipsnis
KOLEGIJŲ FUNKCIJOS
Kolegijų funkcija yra padėti DSB atlikti savo pareigas, numatytas šiame susitarime ir apibrėžtosiose sutartyse. Tam kolegija objektyviai įvertina svarstomą klausimą, taip pat visus su svarstomu klausimu susijusius faktus bei tai, kiek tuo atveju taikytinos atitinkamos apibrėžtosios sutartys ir kaip jų laikomasi, nustato kitus duomenis, kurie padės DSB teikiant rekomendacijas ar priimant sprendimus, numatytus pagal apibrėžtąsias sutartis. Kolegijos reguliariai konsultuojasi su ginčo šalimis ir suteikia joms galimybę surasti abiem (visoms) šalims priimtiną sprendimą.
12 straipsnis
KOLEGIJOS DARBO TVARKA
1. Kolegijos laikosi 3 priedėlyje išdėstytos darbo tvarkos, išskyrus atvejus, kai kolegija, pasikonsultavusi su ginčo šalimis, nusprendė kitaip.
2. Kolegijos darbo tvarka turėtų suteikti pakankamai lankstumo, kad būtų galima užtikrinti kvalifikuotai parengtas kolegijos ataskaitas ir be reikalo nevilkinti klausimo svarstymo.
3. Pasikonsultavę su ginčo šalimis, kolegijos nariai kuo greičiau, o jeigu įmanoma, – per vieną savaitę nuo kolegijos sudarymo ir jos įgaliojimų nustatymo sudaro klausimo svarstymo kolegijoje tvarkaraštį, reikiamais atvejais atsižvelgdami į 4 straipsnio 9 dalį.
4. Nustatydama klausimo svarstymo kolegijoje tvarkaraštį, kolegija ginčo šalims skiria pakankamai laiko pareiškimams dėl šalių principinių nuostatų parengti.
5. Kolegija nustato tikslias datas, iki kurių šalys privalo pateikti rašytinius pareiškimus dėl savo principinių nuostatų, o šalys turi laikytis tų datų.
6. Visos ginčo šalys savo rašytinius pareiškimus dėl principinių nuostatų pateikia sekretoriatui, o šis nedelsdamas perduoda juos kolegijai ir kitai ar kitoms ginčo šalims. Skundą pateikusi šalis savo pirmąjį pareiškimą dėl principinių nuostatų pateikia anksčiau negu atsakančioji šalis, jeigu kolegija, po konsultacijų su ginčo šalimis nustatydama šio straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarkaraštį, nenusprendžia, kad ginčo šalys savo pirmuosius pareiškimus dėl principinių nuostatų turėtų pateikti tuo pačiu metu. Jeigu nuspręsta, kad minėtieji pirmieji pareiškimai teikiami paeiliui, kolegija nustato tikslų laiką, kada turi būti pateiktas atsakančiosios šalies atitinkamas pareiškimas. Visi kiti vėlesni rašytiniai pareiškimai dėl šalių principinių nuostatų pateikiami tuo pačiu metu.
7. Tais atvejais, kai ginčo šalims nepavyksta surasti abiem (visoms) pusėms priimtino sprendimo, kolegija savo išvadas rašytinės ataskaitos forma pateikia DSB. Šiais atvejais kolegijos ataskaitoje išdėstomi nustatyti faktai, ar taikytinos atitinkamos nuostatos, ir pagrindžiamos kolegijos išvados bei teikiamos rekomendacijos. Kai dėl ginčo sprendimo šalys susitaria, kolegijos ataskaita turi apsiriboti trumpu klausimo apibūdinimu ir nurodyti sutartąjį sprendimą.
8. Kad kolegijos darbo tvarka būtų efektyvesnė, laikotarpis, per kurį kolegija atlieka savo tyrimą, skaičiuojant nuo kolegijos sudarymo ir jos įgaliojimų nustatymo dienos iki galutinės ataskaitos pateikimo ginčo šalims dienos, paprastai neviršija šešių mėnesių. Neatidėliotinais atvejais, įskaitant susijusius su gendančiais produktais, kolegija stengiasi pateikti ginčo šalims savo ataskaitą per tris mėnesius.
9. Tais atvejais, kai kolegija mano negalinti pateikti ataskaitos per šešis mėnesius, o neatidėliotinais atvejais – per tris mėnesius, ji raštu praneša DSB apie tai, kas verčia užtrukti, ir nurodo apytikrį laikotarpį, per kurį parengs savo ataskaitą. Jokiais atvejais laikotarpis nuo kolegijos sudarymo iki ataskaitos pateikimo šalims narėms neturi būti ilgesnis kaip devyni mėnesiai.
10. Kai konsultacijos rengiamos dėl priemonės, kurios ėmėsi besivystanti šalis narė, ginčo šalys gali susitarti pratęsti 4 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytus laikotarpius. Jeigu, pasibaigus atitinkamam laikotarpiui, konsultacijose dalyvaujančios šalys negali sutikti, kad konsultacijos baigtos, DSB pirmininkas, pasitaręs su tomis šalimis, nusprendžia, ar pratęsti konsultacijoms skiriamą laiką ir, jei taip – tai kiek. Be to, tirdama skundą prieš besivystančią šalį narę, kolegija tai besivystančiai šaliai narei skiria pakankamai laiko argumentams parengti ir pateikti. 20 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 4 dalies nuostatoms neturi įtakos joks veiksmas, atliekamas laikantis šios straipsnio dalies.
11. Jeigu viena ar daugiau ginčo šalių yra besivystančios šalys narės, kolegijos ataskaitoje turi būti išsamiai išdėstyta, kaip buvo atsižvelgta į atitinkamas diferencijuotą ir palankesnį režimą besivystančioms šalims narėms numatančias nuostatas, kurios sudaro apibrėžtųjų sutarčių dalį ir kuriomis, sprendžiant ginčą, rėmėsi konkreti besivystanti šalis narė.
12. Kolegija gali bet kuriuo metu skundą pateikusios šalies prašymu sustabdyti savo darbą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju laikotarpiai, numatyti šio straipsnio 8 ir 9 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 4 dalyje, pratęsiami tiek, kiek buvo kolegijos darbas sustabdytas. Jeigu kolegijos darbas buvo sustabdytas ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui, kolegijos įsteigimo įgaliojimai nutrūksta.
13 straipsnis
TEISĖ GAUTI INFORMACIJĄ
1. Kiekviena kolegija turi teisę gauti informaciją ir techninių patarimų iš bet kokio asmens ar institucijos, kurie jai atrodo tinkami. Tačiau prieš pasinaudodama teise gauti informaciją ar techninių patarimų iš šalies narės jurisdikcijai priklausančio bet kokio asmens ar institucijos, kolegija apie tai praneša tos šalies narės valdžios institucijoms. Šalis narė turi skubiai ir išsamiai atsakyti į kiekvieną kolegijos prašymą dėl informacijos, kuri kolegijai atrodo reikalinga ir tinkama. Pateikta konfidenciali informacija neatskleidžiama be formalaus tą informaciją pateikusio asmens, institucijos arba šalies narės valdžios institucijų sutikimo.
2. Kolegijos gali prašyti informacijos iš bet kokio tinkamo šaltinio ir konsultuotis su ekspertais bei gauti jų nuomonę dėl tam tikrų svarstomo klausimo aspektų. Kolegija gali prašyti ekspertų grupės rašytinio patariamojo pranešimo apie faktus, susijusius su moksline ar technine ginčo šalies iškelta problema. Tokios ekspertų grupės sudarymo ir jos darbo tvarkos taisyklės išdėstytos 4 priedėlyje.
14 straipsnis
KONFIDENCIALUMAS
1. Klausimai kolegijoje svarstomi konfidencialiai.
2. Kolegijos ataskaitos rengiamos nedalyvaujant ginčo šalims ir atsižvelgiant į pateiktą informaciją bei padarytus pareiškimus.
3. Atskirų kolegijos narių nuomonės ataskaitoje pateikiamos anonimiškai.
15 straipsnis
TARPINĖ SVARSTYMO STADIJA
1. Apsvarsčiusi paneigiančius pareiškimus ir žodinius argumentus, kolegija ginčo šalims pateikia savo ataskaitos projekto aprašomąją dalį (faktinę medžiagą ir argumentus). Per kolegijos nustatytą laikotarpį ginčo šalys raštu pateikia savo komentarus.
2. Pasibaigus ginčo šalių komentarams gauti nustatytam laikotarpiui, kolegija šalims pateikia tarpinę ataskaitą, kurioje yra ir aprašomoji dalis, ir kolegijos nustatyti duomenys bei išvados. Per kolegijos nustatytą laikotarpį ginčo šalis gali pateikti rašytinį prašymą kolegijai, kad ši atidžiau persvarstytų kai kuriuos tarpinės ataskaitos aspektus prieš pateikdama galutinę ataskaitą visoms šalims narėms. Bet kurios šalies prašymu kolegija susitinka su ginčo šalimis aptarti rašytiniuose komentaruose nurodytų klausimų. Jeigu per nustatytą laikotarpį nė iš vienos ginčo šalies negaunama jokių komentarų, tarpinė ataskaita laikoma galutine ataskaita ir nedelsiant išsiunčiama šalims narėms.
3. Į kolegijos galutinės ataskaitos išvadas įtraukiamos diskusijos dėl argumentų, pateiktų tarpinės svarstymo stadijos metu. Tarpinė svarstymo stadija turi būti laikotarpiu, kuris nustatytas 12 straipsnio 8 dalyje.
16 straipsnis
KOLEGIJOS ATASKAITŲ TVIRTINIMAS
1. Tam, kad šalims narėms būtų suteikta pakankamai laiko kolegijų ataskaitoms apsvarstyti, DSB nesvarsto, ar tvirtinti ataskaitas, kol nepraėjo 20 dienų nuo jų pateikimo šalims narėms dienos.
2. Šalys narės, kurios nesutinka su kolegijos ataskaita, vėliausiai prieš 10 dienų iki DSB posėdžio, kuriame turi būti svarstoma kolegijos ataskaita, raštu paaiškina, dėl ko jos nesutinka, kad ataskaita būtų išplatinta.
3. Ginčo šalys turi teisę dalyvauti kolegijos ataskaitą svarstant DSB, o jų nuomonė visa įtraukiama į protokolą.
4. Per 60 dienų nuo kolegijos ataskaitos išplatinimo šalims narėms dienos ataskaita patvirtinama DSB posėdyje7, jeigu bent viena ginčo šalis formaliai nepraneša DSB apie savo sprendimą duoti apeliaciją dėl ataskaitos arba jeigu DSB konsensu nenusprendžia ataskaitos netvirtinti. Jeigu ginčo šalis apie savo sprendimą paduoti apeliaciją pranešė, DSB nesvarsto, ar tvirtinti kolegijos ataskaitą, kol nebaigiamas apeliacinis procesas. Tokia tvirtinimo tvarka nepažeidžia šalių narių teisės reikšti savo nuomonę dėl kolegijos ataskaitos.
17 straipsnis
NAGRINĖJIMAS APELIACINE TVARKA
Nuolatinis Apeliacinis komitetas
1. DSB įsteigia nuolatinį Apeliacinį komitetą. Apeliacinis komitetas svarsto apeliacijas dėl kolegijos nagrinėtų ginčų. Komitetas sudaromas iš septynių asmenų, iš kurių trys dalyvauja nagrinėjant ginčą. Apeliacinio komiteto nariai dirba rotacijos principu. Šios rotacijos tvarką nustato Apeliacinio komiteto darbo tvarkos taisyklės.
2. DSB skiria asmenis dirbti Apeliaciniame komitete ketverių metų kadencijai ir kiekvienas iš jų gali būti paskirtas dar vienai kadencijai. Tačiau trijų asmenų iš septynių, paskirtų iš karto po PPO sutarties įsigaliojimo, kadencijos baigiasi praėjus dvejiems metams ir tie trys asmenys nustatomi burtais. Kai tik atsiranda laisva vieta, į ją paskiriama. Asmuo, paskirtas vietoj kadencijos nebaigusio asmens, tas pareigas eina iki savo pirmtako kadencijos pabaigos.
3. Apeliacinis komitetas sudaromas iš pripažintą autoritetą turinčių asmenų, įrodžiusių savo patirtį teisės, tarptautinės prekybos bei apskritai nagrinėjamo klausimo ir atitinkamų apibrėžtųjų sutarčių srityje. Tie asmenys negali būti susiję su jokia vyriausybe. Apeliaciniame komitete turi būti kuo plačiau atstovaujamos PPO narės. Visi Apeliacinio komiteto nariai turi būti pasiekiami bet kuriuo metu ir iš karto, puikiai žinoti, kas vyksta ginčų sprendimo srityje bei kitose su PPO susijusiose atitinkamose srityse. Jie nedalyvauja svarstant bet kokį ginčą, kad nebūtų tiesioginio ar netiesioginio interesų konflikto.
4. Tik ginčo šalys, bet ne trečiosios šalys gali paduoti apeliaciją dėl kolegijos ataskaitos. Trečiosios šalys, pranešusios pagal 10 straipsnio 2 dalį DSB apie savo esminį suinteresuotumą svarstomu klausimu, gali Apeliaciniam komitetui pateikti rašytinius pareiškimus dėl savo principinių nuostatų ir joms gali būti suteikta galimybė būti išklausytoms.
5. Paprastai apeliacijos nagrinėjimas netrunka ilgiau kaip 60 dienų nuo tos dienos, kurią ginčo šalis oficialiai pranešė apie savo sprendimą pateikti apeliaciją, iki tos dienos, kurią Apeliacinis komitetas išplatina savo ataskaitą. Sudarydamas savo tvarkaraštį, Apeliacinis komitetas prireikus atsižvelgia į 4 straipsnio 9 dalies nuostatas. Jeigu Apeliacinis komitetas mano negalėsiąs pateikti ataskaitos per 60 dienų, jis raštu praneša DSB apie uždelsimo priežastis ir nurodo, per kokį apytikrį laiką ataskaita bus pateikta. Jokiu atveju apeliacijos nagrinėjimas negali tęstis ilgiau kaip 90 dienų.
6. Apeliacija turi apsiriboti tik kolegijos ataskaitoje nagrinėjamais teisės klausimais ir kolegijos pateikta klausimų teisine interpretacija.
7. Apeliaciniam komitetui, kai šis prašo, suteikiama reikiama administracinė ir teisinė pagalba.
8. Apeliacinio komiteto narių išlaidos, įskaitant kelionės išlaidas ir dienpinigius, padengiamos iš PPO biudžeto laikantis Generalinės tarybos nustatytų kriterijų, kurie pagrįsti Biudžeto, finansų ir administravimo komiteto rekomendacijomis.
Nagrinėjimo apeliacine tvarka procedūros
9. Apeliacinio nagrinėjimo tvarką nustato Apeliacinis komitetas konsultuodamasis su DSB pirmininku ir generaliniu direktoriumi. Ši tvarka yra pateikiama šalims narėms susipažinti.
10. Apeliacinio komiteto darbas vyksta konfidencialiai. Apeliacinio komiteto ataskaitos rengiamos nedalyvaujant ginčo šalims ir atsižvelgiant į pateiktą informaciją bei padarytus pareiškimus.
11. Atskirų Apeliacinio komiteto narių nuomonės Apeliacinio komiteto ataskaitoje pateikiamos anonimiškai.
12. Apeliacinis komitetas kiekvieną klausimą, kilusį pagal šio straipsnio 6 dalį, svarsto apeliacinio nagrinėjimo metu.
13. Apeliacinis komitetas gali patvirtinti, pakeisti ar atmesti kolegijos nustatytus teisinius faktus ir išvadas.
Apeliacinio komiteto ataskaitų tvirtinimas
14. Apeliacinio komiteto ataskaitas tvirtina DSB ir ginčo šalys jas priima besąlygiškai, išskyrus atvejus, kai DSB per 30 dienų nuo jos išplatinimo šalims narėms konsensu nusprendžia netvirtinti Apeliacinio komiteto ataskaitos8 Ši tvirtinimo procedūra nepažeidžia šalių narių teisės pareikšti savo nuomonę apie Apeliacinio komiteto ataskaitą.
18 straipsnis
BENDRAVIMAS SU KOLEGIJA AR APELIACINIU KOMITETU
1. Nei su kolegija, nei su Apeliaciniu komitetu ex parte neaptarinėjami klausimai, tuo metu svarstomi kolegijoje arba Apeliaciniame komitete.
2. Rašytiniai pareiškimai dėl principinių nuostatų kolegijai arba Apeliaciniam komitetui laikomi konfidencialiais, bet ginčo šalys gali su jais susipažinti. Niekas šiame susitarime neužkerta kelio ginčo šaliai viešai atskleisti savo pareiškimuose išdėstytas principines nuostatas. Šalys narės laiko konfidencialia informaciją, kurią bet kokia kita šalis narė pateikė kolegijai ar Apeliaciniam komitetui, jeigu ta kita šalis narė ją laiko konfidencialia. Ginčo šalis, jeigu to prašo šalis narė, pateikia nekonfidencialią informacijos, kuri yra jos rašytiniame pareiškime dėl principinių nuostatų, santrauką ir ši gali būti skelbiama viešai.
19 straipsnis
KOLEGIJOS IR APELIACINIO KOMITETO REKOMENDACIJOS
1. Kolegija ar Apeliacinis komitetas, padarę išvadą, kad bet kokia priemonė prieštarauja apibrėžtajai sutarčiai, rekomenduoja, kad aptariamoji šalis narė9 suderintų tą priemonę su ta sutartimi.10 Kolegija ar Apeliacinis komitetas, be savo rekomendacijų, dar gali siūlyti būdus, kaip aptariamoji šalis narė tas rekomendacijas galėtų įgyvendinti.
2. Pagal 3 straipsnio 2 dalį kolegija ar Apeliacinis komitetas savo išvadose ir rekomendacijose negali praplėsti ar susiaurinti apibrėžtosiose sutartyse nustatytų teisių ir pareigų.
20 straipsnis
DSB SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TERMINAI
Išskyrus atvejus, kai ginčo šalys nusprendžia kitaip, laikotarpis nuo tos dienos, kurią DSB sudaro kolegiją, iki dienos, kurią DSB svarsto, ar tvirtinti kolegijos ar Apeliacinio komiteto ataskaitą, paprastai neviršija devynių mėnesių, jeigu nėra pateikta apeliacijos dėl kolegijos ataskaitos, arba 12 mėnesių, – jeigu ataskaita apskundžiama. Tais atvejais, kai kolegija ar Apeliacinis komitetas pagal 12 straipsnio 9 dalį ar 17 straipsnio 5 dalį yra paprašę pratęsti laiką, skirtą savo ataskaitoms pateikti, tas papildomas laikas pridedamas prie anksčiau paminėtų terminų.
21 straipsnis
REKOMENDACIJŲ IR SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA
1. Spartus DSB rekomendacijų ar sprendimų vykdymas yra esminis dalykas, siekiant užtikrinti efektyvų ginčų sprendimą visų šalių narių labui.
2. Kai ginčas kyla dėl bet kokių priemonių, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas dalykams, turintiems įtakos besivystančių šalių narių interesams.
3. DSB posėdyje, kuris šaukiamas per 30 dienų11 nuo kolegijos ar Apeliacinio komiteto ataskaitos patvirtinimo, aptariamoji šalis narė praneša DSB apie savo ketinimus, susijusius su DSB rekomendacijų ir sprendimų įgyvendinimu. Jeigu praktiškai neįmanoma nedelsiant vykdyti rekomendacijų ir sprendimų, aptariamajai šaliai narei duodamas pagrįstas laikotarpis tam padaryti. Pagrįstas laikotarpis yra:
a) aptariamosios šalies narės pasiūlytas laikotarpis, jeigu jį patvirtina DSB; arba jeigu DSB patvirtinimo nėra,
b) laikotarpis, dėl kurio per 45 dienas nuo rekomendacijų ir sprendimų priėmimo dienos susitaria ginčo šalys; arba jeigu nėra ginčo šalių susitarimo,
c) laikotarpis, kuris per 90 dienų nuo rekomendacijų ir sprendimų priėmimo dienos12 nustatomas arbitražo patvirtinimu. Šiuo arbitražo atveju arbitras13 turėtų vadovautis nuostata, kad pagrįstas laikotarpis kolegijos ar Apeliacinio komiteto rekomendacijoms įgyvendinti neturėtų viršyti 15 mėnesių nuo kolegijos ar Apeliacinio komiteto ataskaitos patvirtinimo dienos. Tačiau šis laikotarpis, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti ilgesnis ar trumpesnis.
4. Išskyrus atvejus, kai pagal 12 straipsnio 9 dalį arba 17 straipsnio 5 dalį kolegija ar Apeliacinis komitetas pratęsė ataskaitos pateikimo terminą, laikas nuo tos dienos, kurią DSB sudarė kolegiją, iki tos dienos, kurią nustatomas pagrįstas laikotarpis rekomendacijoms ir sprendimams įgyvendinti, neturi viršyti 15 mėnesių, jeigu ginčo šalys nesusitaria kitaip. Tais atvejais, kai kolegija ar Apeliacinis komitetas yra paprašę pratęsti ataskaitai pateikti skirtą laiką, tas papildomas laikotarpis pridedamas prie 15 mėnesių termino. Tokiu atveju visas terminas negali viršyti 18 mėnesių, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys nusprendžia, kad yra išskirtinių aplinkybių.
5. Kai nesutariama dėl to, ar priemonės, taikomos vykdant rekomendacijas ir sprendimus, neprieštarauja apibrėžtosioms sutartims, tokie ginčai turi būti sprendžiami vadovaujantis šia ginčų sprendimo tvarka, pasitelkiant, kur įmanoma, kolegiją, kuri pirmoji buvo sudaryta šiam klausimui nagrinėti. Kolegija išsiuntinėja savo ataskaitą per 90 dienų nuo tos dienos, kurią klausimas buvo perduotas jai nagrinėti. Jeigu kolegija mano negalinti pateikti ataskaitos per šį laikotarpį, ji raštu praneša DSB apie uždelsimo priežastis ir nurodo laiką, per kurį pateiks ataskaitą.
6. DSB prižiūri, kaip įgyvendinamos priimtos rekomendacijos ar sprendimai. Rekomendacijų ar sprendimų įgyvendinimo klausimą DSB gali iškelti kiekviena šalis narė bet kada po jų priėmimo. Jeigu DSB nenusprendžia kitaip, rekomendacijų ar sprendimų įgyvendinimo klausimas įtraukiamas į DSB posėdžio darbotvarkę praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kurią pagal šio straipsnio 3 dalį buvo nustatytas pagrįstas laikotarpis toms rekomendacijoms ar sprendimams įgyvendinti, ir lieka DSB darbotvarkėje iki to klausimo išsprendimo. Vėliausiai likus 10 dienų iki tokio DSB posėdžio aptariamoji šalis narė pateikia DSB rašytinę ataskaitą apie pažangą įgyvendinant rekomendacijas ar sprendimus.
7. Jeigu klausimą iškėlusi šalis yra besivystanti šalis narė, DSB svarsto, kokių tolesnių veiksmų, tinkamų tomis aplinkybėmis, ji galėtų imtis.
8. Jeigu klausimą iškėlusi šalis yra besivystanti šalis narė, DSB, svarstydama, kokių veiksmų būtų galima imtis, atsižvelgia ne tik į tai, kiek priemonės, dėl kurių yra skundžiamasi, turi įtakos prekybai, bet ir į jų poveikį aptariamų besivystančių šalių narių ekonomikai.
22 straipsnis
KOMPENSACIJA IR NUOLAIDŲ SUSTABDYMAS
1. Kompensacija ir nuolaidų ar kitų įsipareigojimų sustabdymas yra laikinos priemonės, kurias galima taikyti tais atvejais, kai rekomendacijos ir sprendimai neįvykdomi per nustatytą pagrįstą laikotarpį. Tačiau kompensacijos, nuolaidų arba kitų įsipareigojimų sustabdymas rečiau taikytinas negu rekomendacijos, kad ginčijama priemonė būtų suderinta su apibrėžtosiomis sutartimis, visiškas įgyvendinimas. Kompensacija yra savanoriška priemonė ir, jeigu ji teikiama, tai turi atitikti apibrėžtųjų sutarčių nuostatas.
2. Jeigu aptariamajai šaliai narei, kurios priemonė buvo pripažinta neatitinkanti apibrėžtosios sutarties, nepavyksta tos priemonės suderinti su ta sutartimi arba ta šalis narė kitaip neįvykdo rekomendacijų ir sprendimų per pagrįstą laikotarpį, nustatytą pagal 21 straipsnio 3 dalį, tokia šalis narė, kai jos prašoma, bet kokia ginčo sprendimo procedūras inicijavusi šalis gali prašyti, kad DSB leistų sustabdyti nuolaidų ar kitų įsipareigojimų, numatytų apibrėžtosiose sutartyse, taikymą aptariamajai šaliai narei.
3. Svarstydama, kokias nuolaidas ar kitus įsipareigojimus sustabdyti, skundą pateikusi šalis laikosi šių principų ir tvarkos:
a) bendriausias principas – skundą pateikusi šalis pirmiausia siekia, kad būtų sustabdytas nuolaidų ar įsipareigojimų taikymas tame pačiame sektoriuje (sektoriuose), kuriame
kolegija ar Apeliacinis komitetas nustatė pažeidimą arba kitokį su nuolaidomis ar įsipareigojimais susijusios naudos anuliavimą ar sumažinimą;
b) jeigu skundą pateikusi šalis mano, kad sustabdyti nuolaidų ar kitų įsipareigojimų taikymą tame pačiame sektoriuje (sektoriuose) nerealu ar neefektyvu, ji gali siekti sustabdyti nuolaidas ar kitus įsipareigojimus, numatytus pagal tą pačią sutartį, tačiau kitame sektoriuje (sektoriuose);
c) jeigu skundą pateikusi šalis mano, kad sustabdyti nuolaidų ar kitų įsipareigojimų, numatytų pagal tą pačią sutartį, taikymą kitame sektoriuje (sektoriuose) nerealu arba neefektyvu, ir jei aplinkybės yra pakankamai rimtos, ji gali siekti, kad būtų sustabdytos nuolaidos ar kiti įsipareigojimai, numatyti pagal kitą apibrėžtąją sutartį;
d) taikydama anksčiau nurodytus principus, šalis atsižvelgia į:
i) prekybą tame sektoriuje arba pagal tą sutartį, kuriame ar kurios pažeidimą arba kitokį su nuolaidomis ar įsipareigojimais susijusios naudos anuliavimą ar sumažinimą nustatė kolegija ar Apeliacinis komitetas, ir į tos prekybos reikšmę tai šaliai;
ii) platesnio pobūdžio ekonominius veiksnius, susijusius su naudos anuliavimu ar sumažinimu, ir į didesnes tokio nuolaidų ar kitų įsipareigojimų sustabdymo ekonomines pasekmes;
e) jeigu skundą pateikusi šalis nusprendžia prašyti leidimo sustabdyti nuolaidas ar kitus įsipareigojimus pagal šio straipsnio 3 dalies b ar c punktus, prašyme ji nurodo tokio savo sprendimo priežastis. Tuo pačiu metu, kai prašymas pateikiamas DSB, jis taip pat pateikiamas ir atitinkamoms taryboms, o jeigu tai prašymas, pateikiamas pagal šio straipsnio 3 dalies b punktą, – ir atitinkamiems sektorių komitetams;
f) šiame punkte sektorius reiškia:
i) kai kalbama apie prekes, – visas prekes;
ii) kai kalbama apie paslaugas, – pagrindinį sektorių, kaip įvardyta Paslaugų klasifikavimo pagal sektorius sąraše (angl. Services Sectoral Classification List), kuriame tokie sektoriai nurodyti; 14
iii) kai kalbama apie intelektinės nuosavybės teises prekyboje, – visas intelektinės nuosavybės teisių kategorijas, išdėstytas TRIPS sutarties II dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6 ar 7 skyriuose arba III dalies įsipareigojimuose, arba IV dalyje;
g) šiame punkte sutartis reiškia:
i) kai kalbama apie prekes – visas sutartis, išvardytas PPO sutarties 1A priede, taip pat keliašales prekybos sutartis, jei atitinkamos ginčo šalys yra ir šių sutarčių šalys;
ii) kai kalbama apie paslaugas – GATS;
iii) kai kalbama apie intelektinės nuosavybės teises, – TRIPS sutartį.
4. Nuolaidos ar kitokie įsipareigojimai sustabdomi DSB leidimu tiek, kiek anuliuojama ar sumažėja nauda, susijusi su tomis nuolaidomis ar įsipareigojimais.
5. DSB neleidžia sustabdyti nuolaidų ar kitokių įsipareigojimų, jeigu apibrėžtojoje sutartyje toks sustabdymas draudžiamas.
6. Kai susidaro šio straipsnio 2 dalyje aprašyta situacija, skundą pateikusios šalies prašymu DSB suteikia leidimą sustabdyti nuolaidas ar kitus įsipareigojimus per 30 dienų nuo tos dienos, kurią baigiasi nustatytas pagrįstas terminas, išskyrus atvejus, kai DSB konsensu nusprendžia tokį prašymą atmesti. Tačiau jeigu aptariamoji šalis narė nesutinka su siūlomu nuolaidų ir įsipareigojimų sustabdymo mastu arba tvirtina, kad skundą pateikusi šalis, prašydama leidimo sustabdyti nuolaidas ar kitus įsipareigojimus pagal šio straipsnio 3 dalies b arba c punktus, nesilaikė šio straipsnio 3 dalyje išdėstytų principų ir tvarkos, klausimas perduodamas svarstyti arbitražui. Tokio arbitražo funkcijas atlieka pirminė kolegija, jeigu jos nariai yra pasiekiami, arba arbitras15, kurį paskiria generalinis direktorius; arbitražas klausimą išsprendžia per 60 dienų skaičiuojant nuo nustatyto pagrįsto termino pabaigos. Arbitražo metu nuolaidos ar kiti įsipareigojimai nesustabdomi.
7. Arbitras,16 veikdamas pagal šio straipsnio 6 dalį, nenagrinėja nuolaidų ar kitų įsipareigojimų, kuriuos norima sustabdyti, pobūdžio, bet nustato, ar tokio sustabdymo mastas yra tolygus naudos, susijusios su nuolaidomis ar įsipareigojimais, anuliavimo ar sumažinimo dydžiui. Be to, arbitras gali nustatyti, ar siūlomas nuolaidų bei kitų įsipareigojimų sustabdymas pagal apibrėžtąją sutartį leidžiamas. Tačiau jeigu arbitražui nagrinėti perduotas klausimas susijęs su skundu, kad nebuvo laikomasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos ar principų, arbitras šį skundą nagrinėja. Tuo atveju, kai arbitras nustato, kad nustatytos tvarkos ar principų nebuvo laikomasi, skundą pateikusi šalis pritaiko juos, laikydamasi šio straipsnio 3 dalies nuostatų. Ginčo šalys arbitro sprendimą priima kaip galutinį ir aptariamosios šalys nesiekia dar vieno arbitražo. DSB nedelsiant pranešama apie arbitro sprendimą ir, jei prašoma, suteikia leidimą sustabdyti nuolaidas ar kitus įsipareigojimus, jeigu prašymas neprieštarauja arbitro sprendimui, išskyrus atvejus, kai DSB konsensu nusprendžia atmesti prašymą.
8. Nuolaidų ar kitų įsipareigojimų sustabdymas yra laikinas ir taikomas tik iki priemonės, prieštaraujančios apibrėžtajai sutarčiai, pašalinimo arba tol, kol šalis narė, kuri privalo įgyvendinti rekomendacijas ar sprendimus, pateikia sprendimą dėl naudos anuliavimo ar sumažinimo, arba kol pasiekiamas abiem pusėms priimtinas sprendimas. Pagal 21 straipsnio 6 dalį DSB tęsia patvirtintų rekomendacijų ar sprendimų įgyvendinimo priežiūrą taip pat ir tais atvejais, kai buvo suteikta kompensacija arba kai nuolaidos ar įsipareigojimai buvo sustabdyti, tačiau nebuvo įgyvendintos rekomendacijos, kad priemonė būtų suderinta su apibrėžtąja sutartimi.
9. Apibrėžtosiose sutartyse išdėstytomis ginčų sprendimo nuostatomis galima remtis, kai svarstomos įtakos tų sutarčių laikymuisi turinčios priemonės, kurių ėmėsi šalies narės teritorijoje esančios regioninės ar vietos valdžios institucijos. Jeigu DSB nusprendė, kad apibrėžtosios sutarties nuostatų buvo nesilaikoma, atsakingoji šalis narė imasi tokių motyvuotų priemonių, kurios jai yra prieinamos, kad būtų užtikrintas tų nuostatų laikymasis. Apibrėžtųjų sutarčių ir šio susitarimo nuostatos, susijusios su kompensacijų suteikimu ir nuolaidų bei kitų įsipareigojimų sustabdymu, taikomos tais atvejais, kai nebuvo įmanoma užtikrinti minėtųjų nuostatų laikymosi.17
23 straipsnis
DAUGIAŠALĖS SISTEMOS STIPRINIMAS
1. Kai šalys narės siekia atlyginimo už žalą dėl įsipareigojimų pažeidimo arba dėl kitokio naudos, numatytos pagal apibrėžtąsias sutartis, anuliavimo ar sumažinimo, arba dėl trukdymo pasiekti apibrėžtosiose sutartyse numatytus tikslus, jos laikosi šio susitarimo taisyklių ir tvarkos.
2. Tokiais atvejais šalys narės:
a) apie tai, kad padarytas pažeidimas, kad nauda buvo anuliuota ar sumažinta, arba kad buvo trukdoma siekti apibrėžtosiose sutartyse numatytų tikslų, nusprendžia tik ginčų sprendimo būdu, laikydamosi šio susitarimo taisyklių ir tvarkos; kiekviena taip padaryta išvada turi atitikti išvadas, pateiktas kolegijos ar Apeliacinio komiteto ataskaitoje, kurią patvirtino DSB arba arbitražas, sudarytas pagal šio susitarimo nuostatas;
b) laikosi 21 straipsnyje išdėstytos tvarkos, siekdamos, kad būtų aptariamajai šaliai narei nustatytas pagrįstas laikotarpis, skirtas rekomendacijoms bei sprendimams įgyvendinti;
c) laikosi 22 straipsnyje išdėstytos tvarkos, siekdamos, kad
būtų nustatytas nuolaidų ar kitų įsipareigojimų sustabdymo mastas ir kad pagal tą tvarką gautų DSB leidimą dar iki nuolaidų ar kitų įsipareigojimų pagal apibrėžtąsias sutartis sustabdymo kaip atsaką į tai, kad aptariamoji šalis narė per nustatytą pagrįstą laikotarpį neįvykdė rekomendacijų ir sprendimų.
24 straipsnis
YPATINGOJI TVARKA MAŽIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIOMS ŠALIMS NARĖMS
1. Visose ginčų, kuriuose dalyvauja mažiausiai išsivysčiusios šalys narės, priežasčių nustatymo ir tų ginčų sprendimo stadijose ypač atsižvelgiama į specifinę mažiausiai išsivysčiusių šalių narių padėtį. Šiuo požiūriu šalys narės laikosi deramo santūrumo, kai vadovaudamosi šia tvarka kelia klausimą, susijusį su mažiausiai išsivysčiusia šalimi nare. Jeigu nustatoma, kad su nuolaidomis ar įsipareigojimais susijusios naudos anuliavimas ar sumažinimas atsirado dėl priemonės, kurią taiko mažiausiai išsivysčiusi šalis narė, skundą pateikusios šalys laikosi deramo santūrumo prašydamos kompensacijos ar leidimo sustabdyti nuolaidų ar kitokių įsipareigojimų taikymą, kaip pagal šią tvarką numatyta.
2. Sprendžiant ginčus, kuriuose dalyvauja mažiausiai išsivysčiusi šalis narė, kai konsultacijų metu nesurandamas priimtinas sprendimas, generalinis direktorius arba DSB pirmininkas mažiausiai išsivysčiusios šalies narės prašymu pasiūlo savo įtaka, taikinimo ir tarpininkavimo veiksmais padėti šalims išspręsti ginčą iki prašymo sudaryti kolegiją pateikimo. Generalinis direktorius arba DSB pirmininkas, teikdami minėtą pagalbą, gali konsultuotis su visais, jų manymu, tinkamais šaltiniais.
25 straipsnis
ARBITRAŽAS
1. PPO operatyvus arbitražas, kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas, gali padėti išspręsti tam tikrus ginčus dėl dalykų, kuriuos abi ginčo šalys aiškiai apibūdina.
2. Jeigu šiame susitarime nenustatyta kitaip, į arbitražą kreipiamasi abipusiu šalių susitarimu ir šalims sutarus dėl tvarkos, kurios bus laikomasi. Apie susitarimą kreiptis į arbitražą pranešama visoms šalims narėms dar gerokai iki arbitražo pradžios.
3. Kitos šalys narės gali tapti arbitražo proceso šalimis tik tuo atveju, jeigu sutinka ginčo šalys, susitarusios kreiptis į arbitražą. Arbitražo proceso šalys susitaria paklusti arbitražo sprendimui. Apie arbitražo sprendimą pranešama DSB ir tarybai arba komitetui, susijusiam su atitinkama apibrėžtąja sutartimi, jeigu kiekviena šalis narė gali iškelti bet kokį su ta sutartimi susijusį klausimą.
4. Šio susitarimo 21 ir 22 straipsniai taikomi mutatis mutandis arbitražo sprendimams.
26 straipsnis
1. GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti „nepažeidimo“ skundai
Kai GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos taikytinos apibrėžtajai sutarčiai, kolegija ar Apeliacinis komitetas gali pateikti sprendimus ir rekomendacijas tik tuo atveju, jeigu ginčo šalis mano, kad nauda, kurią ji tiesiogiai arba netiesiogiai turėtų gauti pagal atitinkamą apibrėžtąją sutartį, anuliuojama ar sumažinama arba kad tos sutarties tikslus pasiekti trukdo kitos šalies narės taikoma priemonė, nepaisant to, ar ji atitinka tos sutarties nuostatas ar ne. Tais atvejais ir tokiu mastu, kiek ta šalis laikosi nuomonės, o kolegija ar Apeliacinis komitetas nustato, kad klausimas yra susijęs su priemone, kuri neprieštarauja apibrėžtosios sutarties, kuriai taikytinos GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos, nuostatoms, šio susitarimo tvarka taikoma taip:
a) skundą pateikusi šalis detaliai pagrindžia kiekvieną skundą, susijusį su priemone, kuri neprieštarauja atitinkamai apibrėžtajai sutarčiai;
b) tais atvejais, kai nustatoma, kad priemonė, nepažeisdama atitinkamos apibrėžtosios sutarties, anuliuoja arba sumažina pagal tą sutartį gautiną naudą arba trukdo pasiekti tos sutarties tikslus, atšaukti tokią priemonę nereikalaujama. Tačiau tokiais atvejais kolegija ar Apeliacinis komitetas rekomenduoja, kad aptariamoji šalis narė imtųsi abi puses tenkinančių priemonių padėčiai pataisyti;
c) nepaisant 21 straipsnio nuostatų, 21 straipsnio 3 dalyje numatytas arbitražas bet kokios ginčo šalies prašymu gali nustatyti naudos, kuri buvo anuliuota ar sumažinta, dydį, taip pat gali siūlyti būdus ir priemones, kaip rasti ir įgyvendinti abi puses tenkinančias priemones padėčiai pataisyti; šie pasiūlymai ginčo šalims nėra privalomi;
d) nepaisant 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, kompensacija gali būti abi puses tenkinančių priemonių kaip galutinio ginčo sprendimo dalis.
2. GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti skundai
Kai GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos taikytinos apibrėžtajai sutarčiai, kolegija gali priimti sprendimus ir rekomendacijas tik tuo atveju, jeigu ginčo šalis mano, kad nauda, kurią ji tiesiogiai ar netiesiogiai turėtų gauti pagal atitinkamą apibrėžtąją sutartį, anuliuojama arba sumažinama arba kad tos sutarties tikslus pasiekti trukdo tai, kad susidaro kitokia situacija, negu ta, kuriai taikytinos GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatos. Tais atvejais ir tokiu mastu, kiek ta šalis laikosi nuomonės, o kolegija nustato, kad svarstomam klausimui taikytinas šis punktas, šiame susitarime nustatyta tvarka taikoma tik iki ginčo nagrinėjimo etapo (įskaitant ir jį), kai kolegijos ataskaita išsiuntinėjama šalims narėms. Ginčų sprendimo taisyklės ir tvarka, nurodyta 1989 m. balandžio 12 d. Sprendime (BISD 36S/61-67), taikoma svarstant rekomendacijų bei sprendimų patvirtinimą, priežiūrą ir įgyvendinimą. Taip pat taikomos šios taisyklės:
a) skundą pateikusi šalis detaliai pagrindžia kiekvieną argumentą, pateiktą dėl šioje straipsnio dalyje minimų klausimų,
b) tais atvejais, kai svarstomi klausimai, kuriems taikytina ši straipsnio dalis, ir jei kolegija nustato, kad svarstomi klausimai susiję ir su kitais, negu šioje straipsnio dalyje apibūdinti, ginčų sprendimo aspektais, kolegija DSB išsiunčia ataskaitą apie tuos aspektus ir atskirą ataskaitą apie klausimus, kuriems taikytina ši straipsnio dalis.
27 straipsnis
SEKRETORIATO FUNKCIJOS
1. Sekretoriatas atsakingas už pagalbą kolegijoms, ypač pagalbą teisės, istoriniais ir procedūrų klausimais, taip pat už techninę ir kanceliarinę pagalbą.
2. Kai sekretoriatas padeda šalims narėms jų pačių prašymu spręsti ginčus, galimi atvejai, kad prireiks besivystančioms šalims narėms teikti papildomą teisinę pagalbą ir konsultuoti jas dėl ginčų sprendimo. Šiuo tikslu sekretoriatas pasirūpina, kad į kvalifikuotą teisininką ekspertą iš PPO techninio bendradarbiavimo tarnybos galėtų kreiptis kiekviena besivystanti šalis narė, kuri to pageidauja. Toks teisininkas ekspertas padeda besivystančiai šaliai narei taip, kad ir toliau būtų išlaikytas sekretoriato nešališkumas.
3. Sekretoriatas organizuoja suinteresuotoms šalims narėms specialius ginčų sprendimo tvarkai ir praktikai skirtus mokymo kursus, kad šalių narių ekspertai geriau išmanytų šiuos klausimus.
1 priedėlis
SUTARTYS, KURIAS APIBRĖŽIA ŠIS SUSITARIMAS
| (A) |
Pasaulio prekybos organizacijos įsteigimo sutartis |
|
| (B) |
Daugiašalės prekybos sutartys |
|
|
|
1 A priedas: |
Daugiašalės sutartys dėl prekybos prekėmis |
|
|
1 B priedas: |
Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis |
|
|
1 C priedas: |
Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje |
| (C) |
2 priedas |
Susitarimas dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos |
|
|
|
Keliašalės prekybos sutartys |
|
|
4 priedas: |
Sutartis dėl prekybos civilinėje aviacijoje Sutartis dėl viešųjų pirkimų Tarptautinė pieno produktų sutartis Tarptautinė jautienos sutartis |
Šis susitarimas keliašalėms prekybos sutartims įsigalioja tuomet, kai tų sutarčių šalys priima sprendimą dėl šio susitarimo taikymo kiekvienai sutarčiai sąlygų, įskaitant visas specialias ar papildomas taisykles, įtrauktinas į 2 priedėlį, pranešus tai DSB.
2 priedėlis
APIBRĖŽTOSIOSE SUTARTYSE IŠDĖSTYTOS SPECIALIOS ARBA PAPILDOMOS TAISYKLĖS IR TVARKA
| Sutartis |
Tvarka ir taisyklės |
| Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo |
11.2 |
| Sutartis dėl tekstilės ir aprangos |
2.14, 2.21, 4.4, 5.2, 5.4, 5.6, 6.9, 6.10, 6.11, 8.1-8.12 |
| Sutartis dėl techninių prekybos apribojimų |
14.2-14.4, 2 priedas |
| Sutartis dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo |
17.4-17.7 |
| Sutartis dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo |
19.3-19.5, II priedas 2(f), 3, 9, 21 |
| Sutartis dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių |
4.2-4.12, 6.6, 7.2-7.10, 8.5, 35 išnaša, 24.4, 27.7, V priedas |
| Bendrasis susitarimas dėl prekybos |
XXII:3, XXIII:3 paslaugomis |
| Priedas dėl finansinių paslaugų |
4 |
| Priedas dėl oro transporto paslaugų |
4 |
| Sprendimas dėl tam tikros ginčų sprendimo tvarkos |
|
| GATS |
1-5 |
Šiame priede pateiktame taisyklių ir tvarkos sąraše yra nuostatų, kurių tik nuostatos dalis gali būti tinkama šiame kontekste.
Visos specialios ar papildomos keliašalių prekybos sutarčių taisyklės ar procedūros, kai jas nustato su kiekviena sutartimi susijusios kompetentingos tarnybos ir kai apie jas pranešama DSB.
3 priedėlis
DARBO TVARKA
1. Kolegija savo darbe vadovaujasi atitinkamomis šio susitarimo nuostatomis. Be to, taikoma ir ši darbo tvarka.
2. Kolegijos posėdžiai uždari. Ginčo šalys ir suinteresuotos šalys dalyvauja posėdžiuose tik kolegijai pakvietus.
3. Kolegijos svarstymai ir jai pateikti dokumentai laikomi konfidencialiais. Niekas šiame susitarime neužkerta kelio ginčo šaliai viešai paskelbti savo pareiškimuose išdėstytas principines nuostatas. Šalys narės laiko konfidencialia kitos šalies narės kolegijai pateiktą informaciją, jeigu ta šalis narė tą informaciją laiko konfidencialia. Kai ginčo šalis rašytiniame pareiškime dėl savo principinių nuostatų pateikia kolegijai konfidencialią informaciją, ji šalies narės prašymu taip pat pateikia informacijos, esančios tame pareiškime, nekonfidencialią santrauką, kuri gali būti skelbiama viešai.
4. Ginčo šalys iki pirmojo esminio kolegijos susitikimo su jomis raštu pateikia kolegijai pareiškimus, kuriuose išdėsto faktus svarstomu klausimu ir savo argumentus.
5. Pirmajame esminiame susitikime su ginčo šalimis kolegija prašo, kad skundą pateikusi šalis išdėstytų savo problemą. Po to tame pačiame susitikime šalis, prieš kurią buvo pateiktas skundas, prašoma išdėstyti savo požiūrį.
6. Visos trečiosios šalys, kurios yra pranešusios DSB apie savo suinteresuotumą ginčijamu klausimu, raštu kviečiamos pateikti savo požiūrį per pirmojo kolegijos esminio susitikimo posėdį, skirtą specialiai šiam tikslui. Visos šios trečiosios šalys gali dalyvauti viso posėdžio metu.
7. Formalūs paneigimai atliekami antrajame esminiame kolegijos susitikime. Šalis, prieš kurią pateiktas skundas, turi teisę kalbėti pirmoji, po jos kalba skundą pateikusi šalis. Ginčo šalys iki susirinkimo pateikia savo rašytinius paneigimus.
8. Kolegija bet kuriuo metu gali pateikti ginčo šalims klausimų ir paprašyti paaiškinti tiesiog susitikimo metu arba raštu.
9. Ginčo šalys ir visos trečiosios šalys, pakviestos išdėstyti savo požiūrį pagal 10 straipsnį, parengia kolegijai savo žodinių pareiškimų rašytinius variantus.
10. Visiško aiškumo dėlei šalių principinės nuostatos, paneigimai ir pareiškimai, nurodyti šio priedo 5-9 punktuose, skelbiami dalyvaujant ginčo šalims. Be to, su kiekvienos šalies rašytiniais pareiškimais dėl principinių nuostatų, įskaitant ataskaitos aprašomosios dalies komentarus ir atsakymus į kolegijos klausimus, gali susipažinti kita ginčo šalis arba šalys.
11. Visos kitos papildomos procedūros, būdingos kolegijai.
12. Siūlomas kolegijos darbo tvarkaraštis:
a) pirmųjų raštu išdėstytų ginčo šalių pareiškimų dėl principinių nuostatų gavimas:
1) iš skundą teikiančios šalies 3-6 savaitės
2) iš šalies, prieš kurią pateikiamas skundas 2-3 savaitės
b) pirmojo esminio susitikimo su ginčo šalimis data, laikas ir vieta; susitikimas su trečiosiomis šalimis 1-2 savaitės
c) šalių paneigimo, išdėstyto raštu, gavimas 2-3 savaitės
d) antrojo esminio susitikimo su šalimis data, laikas ir vieta 1-2 savaitės
e) ataskaitos aprašomosios dalies šalims įteikimas 2-4 savaitės
f) šalių komentarų apie ataskaitos aprašomąją dalį gavimas 2 savaitės
g) tarpinės ataskaitos, taip pat nustatytų faktų ir išvadų pateikimas šalims 2-4 savaitės
h) terminas, iki kada šalis gali prašyti persvarstyti ataskaitos dalį (dalis) 1 savaitė
i) laikas, per kurį kolegija persvarsto klausimą, taip pat galimi papildomi susitikimai su šalimis 2 savaitės
j) galutinės ataskaitos įteikimas ginčo šalims 2 savaitės
k) galutinės ataskaitos išsiuntimas šalims narėms 3 savaitės
Šis tvarkaraštis gali būti keičiamas dėl nenumatytų įvykių. Papildomi susitikimai su šalimis įtraukiami į tvarkaraštį, jeigu to reikia.
4 priedėlis
EKSPERTŲ PERŽIŪROS GRUPĖS
Šios taisyklės ir tvarka taikomos ekspertų grupėms, sudarytoms pagal 13 straipsnio 2 dalies nuostatas.
1. Ekspertų grupės yra pavaldžios kolegijai. Jų įgaliojimus ir detalią darbo tvarką nustato kolegija; šios grupės atsiskaito kolegijai.
2. Ekspertų grupėse dalyvauti gali tik atitinkamos srities profesionalai, turintys patirtį svarstomoje srityje.
3. Ginčo šalių piliečiai nedalyvauja ekspertų grupėse, jeigu nėra bendro ginčo šalių susitarimo, išskyrus tuos išimtinius atvejus, kai kolegija mano, kad kitaip negali būti atliktas specializuotas mokslinis tyrimas. Ginčo šalių pareigūnai negali būti ekspertų grupių nariais. Ekspertų grupių nariai savo funkcijas atlieka kaip privatūs asmenys, o ne kaip pareigūnai ar organizacijų atstovai. Todėl vyriausybės ar organizacijos neduoda jiems jokių nurodymų dėl klausimų, kuriuos svarsto ekspertų grupės.
4. Ekspertų grupės gali konsultuotis bei prašyti informacijos ir techninės pagalbos iš bet kokio, jų nuomone, tinkamo šaltinio. Prieš prašydama tokios informacijos ar techninės pagalbos iš šaltinio, kuris priklauso šalies narės jurisdikcijai, ekspertų grupė apie tai praneša tos šalies narės vyriausybei. Visos šalys narės nedelsdamos ir išsamiai atsako į kiekvieną ekspertų grupės prašymą dėl informacijos, kuri jai atrodo reikalinga ir tinkama.
5. Ginčo šalys gali gauti visą atitinkamą informaciją, kuri pateikta ekspertų grupei, išskyrus atvejus, kai informacija konfidenciali. Ekspertų grupei pateikta konfidenciali informacija neatskleidžiama be tą informaciją pateikusios vyriausybės, organizacijos ar asmens leidimo. Tais atvejais, kai iš ekspertų grupės prašoma konfidencialios informacijos, tačiau ekspertų grupė neturi leidimo tokią informaciją atskleisti, informaciją pateikusi vyriausybė, organizacija arba asmuo pateikia nekonfidencialią informacijos santrauką.
6. Ekspertų grupė, siekdama gauti ginčo šalių komentarus, ginčo šalims pateikia ataskaitos projektą ir, jei jai atrodo tinkama, į gautus komentarus atsižvelgia galutinėje ataskaitoje, kuri, teikiant ją kolegijai, taip pat pateikiama ir ginčo šalims. Galutinė peržiūros grupės ataskaita turi tik patariamąją galią.
3 PRIEDAS
PREKYBOS POLITIKOS PERŽIŪROS MECHANIZMAS
Valstybės narės susitaria:
A. Tikslai
i) Prekybos politikos peržiūros mechanizmo (TPRM) tikslas yra padėti visoms valstybėms narėms labai griežtai laikytis taisyklių, nurodymų ir įsipareigojimų, prisiimtų pagal daugiašales prekybos sutartis ir, kur taikytina, pagal keliašales (pasirinktines) prekybos sutartis, ir taip prisidėti prie sklandesnio daugiašalės prekybos sistemos veikimo bei pasiekti didesnio valstybių narių prekybos politikos ir praktikos skaidrumo ir geresnio jos išmanymo. Taigi peržiūros mechanizmas sudaro sąlygas reguliariai ir kolektyviai vertinti visą konkrečios valstybės narės prekybos politiką ir praktiką bei jų poveikį daugiašalės prekybos sistemos veikimui. Tačiau peržiūros mechanizmo neketinama paversti tam tikrų įsipareigojimų pagal Sutartis įgyvendinimo ar ginčų sprendimo procedūra ar juo priversti valstybes nares prisiimti naujų įsipareigojimų.
ii) Įvertinimas, atliekamas pagal peržiūros mechanizmo taisykles, vyksta, kiek yra tikslinga, atsižvelgiant į platesnius svarstomos valstybės narės ekonominius ir plėtros poreikius, politiką ir tikslus, taip pat į išorinę aplinką. Tačiau peržiūros mechanizmo funkcija yra ištirti valstybės narės prekybos politikos ir praktikos poveikį daugiašalei prekybos sistemai.
B. Skaidrumas šalyje
Valstybės narės pripažįsta, jog vyriausybės sprendimų, priimamų prekybos politikos klausimais, skaidrumas šalyje yra reikšmingas valstybių narių ekonomikai bei daugiašalei prekybos sistemai, ir susitaria skatinti didesnį skaidrumą savo sistemose, pripažindamos, kad skaidrumas šalyje privalo būti įgyvendinamas savanoriškai ir atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės teisinę ir politinę sistemą.
C. Peržiūros tvarka
i) Įkuriamas Prekybos politikos peržiūros komitetas (TPRB) prekybos politikos peržiūrai atlikti.
ii) Visų valstybių narių prekybos politika ir praktika turi būti periodiškai peržiūrimos. Daugiašalės prekybos sistemos veikimui konkrečios valstybės narės daroma įtaka, nustatoma iš tai šaliai priklausančios pasaulio prekybos dalies per praėjusį atsiskaitomąjį laikotarpį, yra pagrindinis veiksnys, lemiantis peržiūrų dažnumą. Pirmųjų keturių pagal šį požymį prekybos subjektų (Europos Bendrijos laikomos vienu subjektu) peržiūra turi būti atliekama kas dvejus metus. Kitų 16 – turi būti atliekama kas ketverius metus. Visų kitų valstybių narių peržiūros turi vykti kas šešerius metus, išskyrus mažiausiai išsivysčiusias valstybės nares, kurioms gali būti nustatytas ilgesnis laikotarpis. Suprantama, kad subjektų, kurių užsienio politika bendra ir apima daugiau kaip vieną valstybę narę, peržiūra apima visas politikos, kuri veikia prekybą, sudėtines dalis, įskaitant atitinkamą konkrečios valstybės narės politiką ir praktiką. Išimtiniais atvejais, jeigu valstybės narės prekybos politika ar praktika pasikeičia taip, kad tai gali turėti didelės įtakos tos šalies prekybos partneriams, tos valstybės narės TPRB pasikonsultavęs gali prašyti paankstinti kitą peržiūrą.
iii) TPRB posėdžių diskusijose turi būti vadovaujamasi A punkte nustatytais tikslais. Šių diskusijų dėmesio centre turi būti valstybės narės prekybos politika ir praktika, kurios yra vertinamos taikant peržiūros mechanizmą.
iv) TPRB sudaro bazinį peržiūrų atlikimo planą. TPRB taip pat gali aptarti naujausias valstybių narių ataskaitas ir į jas atsižvelgti. TPRB, konsultuodamasis su tiesiogiai susijusiomis valstybėmis narėmis, sudaro kiekvienų metų peržiūrų programą; konsultuodamasis su valstybe nare ar valstybėmis narėmis, kurių peržiūra atliekama, pirmininkas gali pasirinkti diskusijų dalyvius; šie savo vardu pristato diskusijas TPRB.
v) TPRB savo darbe vadovaujasi šiais dokumentais:
a) išsamia ataskaita, minima D punkte, pateikiama valstybės narės ar valstybių narių, kurių peržiūra atliekama;
b) ataskaita, kurią savo atsakomybe turi parengti sekretoriatas, remdamasis turima informacija bei atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių pateikta informacija; sekretoriatas turėtų siekti, kad atitinkama valstybė narė ar valstybės narės paaiškintų savo prekybos politiką ir praktiką.
vi) Peržiūrai pateikta valstybės narės ir sekretoriato ataskaita kartu su atitinkamo TPRB posėdžio protokolu turi būti skelbiamos nedelsiant peržiūrai pasibaigus.
vii) Šie dokumentai perduodami Ministrų konferencijai; ji į juos atsižvelgia.
D. Ataskaitų pateikimas
Kad būtų pasiektas didžiausias įmanomas skaidrumas, kiekviena valstybė narė reguliariai teikia ataskaitas TPRB. Išsamios ataskaitos, parengtos sutarta forma, kurią nustato TPRB, apibūdina aptariamosios valstybės narės ar valstybių narių prekybos politiką ir praktiką. Iš pradžių ši forma turi remtis Bendra šalių ataskaitų forma, nustatyta 1989 metų liepos 19 dienos nutarimu (BISD 36S/406-409), su atitinkamais pakeitimais, kuriuos reikėjo padaryti siekiant išplėsti ataskaitas, kad jos apimtų visus prekybos politikos aspektus, išdėstytus daugiašalėse prekybos sutartyse, nurodytose 1 priede, ir, kur taikytina, keliašalėse (pasirinktinėse) prekybos sutartyse. TPRB, atsižvelgdamas į patirtį, šią formą gali pakeisti. Tarp peržiūrų valstybės narės pateikia trumpas ataskaitas apie svarbius jų prekybos politikos pasikeitimus; naujausia metinė statistinė informacija yra pateikiama sutarta forma. Ypač atsižvelgiama į sunkumus, su kuriais, rengdamos ataskaitas, susiduria mažiausiai išsivysčiusios valstybės narės. Sekretoriatas, gavęs prašymą, besivystančioms valstybėms narėms, o visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms sudaro sąlygas pasinaudoti technine pagalba. Ataskaitose esanti informacija turėtų būti kuo labiau suderinta su pranešimais, kurie yra rengiami pagal daugiašalių prekybos sutarčių ir, kur taikytina, keliašalių (pasirinktinių) prekybos sutarčių nuostatas.
E. Ryšys su GATT 1994 ir GATS nuostatomis dėl mokėjimų balanso
Valstybės narės pripažįsta poreikį sumažinti naštą vyriausybėms, kurios taip pat privalo išsamiai konsultuoti ir pagal GATT 1994 arba GATS nuostatas dėl mokėjimų balanso. Šiuo tikslu TPRB pirmininkas, konsultuodamasis su aptariamąja valstybe nare ar valstybėmis narėmis ir su Komiteto dėl mokėjimų balanso apribojimų pirmininku, nustato administracines priemones, pagal kurias normalus prekybos politikos peržiūrų ritmas yra suderinamas su konsultacijų dėl mokėjimų balanso grafiku, bet prekybos politikos peržiūra nėra atidedama ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.
F. Mechanizmo įvertinimas
TPRB įvertina prekybos politikos peržiūros mechanizmo (TPRM) veikimą ne vėliau kaip po penkerių metų nuo PPO steigimo sutarties įsigaliojimo dienos. Įvertinimo rezultatai pateikiami Ministrų konferencijai. Po to TPRB gali vertinti prekybos politikos peržiūros mechanizmą paties nustatytais intervalais ar tokiais intervalais, kokių prašo Ministrų konferencija.
G. Tarptautinės prekybos aplinkos įvykių apžvalga
TPRB taip pat kasmet apžvelgia tuos tarptautinės prekybos aplinkos įvykius, kurie daro poveikį daugiašalės prekybos sistemai. Apžvalga remiasi metine generalinio direktoriaus ataskaita, kurioje nurodoma pagrindinė PPO veikla ir pabrėžiami svarbūs prekybos sistemą veikiantys politikos klausimai.
MINISTRŲ NUTARIMAI IR DEKLARACIJOS
NUTARIMAS DĖL MAŽIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIOMS ŠALIMS PALANKIŲ PRIEMONIŲ
Ministrai,
pripažindami mažiausiai išsivysčiusių šalių sunkią padėtį ir būtinumą užtikrinti jų aktyvų dalyvavimą pasaulinėje prekybos sistemoje bei imtis tolesnių priemonių, gerinančių jų prekiavimo galimybes,
pripažindami specifinius mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikius rinkų atvėrimo srityje, kuomet preferencinio atvėrimo išlaikymas lieka pagrindine jų prekiavimo galimybių gerinimo priemone,
dar kartą patvirtindami savo įsipareigojimą visiškai įgyvendinti nuostatas dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių, numatytas 1979 metų lapkričio 28 dienos Nutarimo „Dėl diferencinio ir palankesnio režimo besivystančioms šalims, abipusiškumo ir jų visavertiškesnio dalyvavimo“ 2 dalies d punkte, 6 ir 8 dalyse,
atsižvelgdami į dalyvių įsipareigojimus, numatytus Punta del Estėje Ministrų deklaracijos I dalies B skyriaus vii punkte,
1) Nutaria, kad, jeigu tai dar nėra reglamentuota per Urugvajaus raundo derybas priimtuose susitarimuose, iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, neatsižvelgiant į tai, ar jos priėmė tuos susitarimus, tol, kol jos išliks šioje kategorijoje, vadovaujantis bendromis taisyklėmis, kurias numato tie susitarimai, bus reikalaujama prisiimti tik tokius įsipareigojimus ir taikyti tokias nuolaidas, kurie atskirai atitiktų kiekvienos šalies išsivystymo lygį, finansinius ir prekybinius poreikius ar tų šalių administracines ir institucines galimybes. Mažiausiai išsivysčiusioms šalims nuo 1994 metų balandžio 15 dienos yra skiriamas papildomas vienerių metų laikotarpis, kad jos galėtų pateikti savo Įsipareigojimų sąrašus, kaip to reikalauja Sutarties, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija, XI straipsnis.
2) Susitaria, kad:
i) skubus visų specialiųjų ir diferencinių priemonių, priimtų mažiausiai išsivysčiusių šalių naudai, ir tų, dėl kurių susitarta per Urugvajaus raundą, įgyvendinimas turi būti užtikrintas, be kita ko, nuolatos vykdant peržiūras;
ii) tiek, kiek tai yra įmanoma, MFN nuolaidos tarifinėms ir netarifinėms priemonėms, dėl kurių susitarta per Urugvajaus raundą, ir kurios yra skirtos prekėms, kurių eksportu yra suinteresuotos mažiausiai išsivysčiusios šalys, gali būti įvykdytos neatsižvelgiant į kitų šalių iš anksto ir be pereinamųjų laikotarpių; toliau bus svarstomos GSP ir kitų schemų tobulinimas toms prekėms, kurių eksportu mažiausiai išsivysčiusios šalys yra ypač suinteresuotos;
iii) įvairiose Urugvajaus raundo sutartyse ir dokumentuose bei pereinamojo periodo nuostatose numatytos taisyklės mažiausiai išsivysčiusių šalių atžvilgiu turėtų būti taikomos lanksčiai ir joms palankiai; todėl turi būti laikomasi „geranoriškumo principo“, atsižvelgiant į konkrečius ir pagrįstus klausimus, kuriuos mažiausiai išsivysčiusios šalys iškėlė atitinkamose tarybose ir komitetuose;
iv) taikant lengvatines priemones importui ir kitas priemones, paminėtas GATT 1947 XXXVII straipsnio 3 dalies c punkte ir atitinkamoje GATT 1994 nuostatoje, ypač turi būti atsižvelgiama į mažiausiai išsivysčiusių šalių eksporto interesus;
v) mažiausiai išsivysčiusioms šalims turi būti suteikiama žymiai didesnė techninė pagalba jų gamybos ir eksporto bazės, įskaitant ir paslaugas, plėtojimui, stiprinimui bei diversifikavimui, taip pat prekybos skatinimui, kad jos gautų maksimalią naudą iš liberalizuoto patekimo į rinką.
3) Susitaria nuolatos peržiūrėti mažiausiai išsivysčiusių šalių ypatingus poreikius ir toliau siekti priimti pozityvias priemones, kurios palengvintų toms šalims naudingų prekiavimo galimybių plėtimąsi.
DEKLARACIJA DĖL PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJOS INDĖLIO SIEKIANT DIDESNIO SUDERINAMUMO FORMUOJANT PASAULIO EKONOMINĘ POLITIKĄ
1. Ministrai pripažįsta, kad pasaulio ekonomikos globalizavimas veda prie atskirų valstybių ekonominių politikų vis didėjančios tarpusavio sąveikos, įskaitant tarpusavio sąveiką tarp ekonominės politikos formavimo struktūrinių, makroekonominių, prekybinių, finansinių ir plėtros aspektų. Vyriausybėms pasiekti šių politikų suderinamumo tikslą pirmiausia reikia nacionaliniame lygmenyje, tačiau jų tarptautinis suderinamumas taip pat yra svarbus ir vertingas tuo, kad didina tų politikų veiksmingumą nacionaliniame lygmenyje. Urugvajaus raunde pasiekti susitarimai rodo, kad visos dalyvaujančios vyriausybės pripažįsta liberalios prekybos politikos indėlį jų pačių ekonomikai ir pasaulio ekonomikai palankiai augti ir plėtotis.
2. Sėkmingas bendradarbiavimas kiekvienoje ekonominės politikos srityje padeda kitų sričių pažangai. Didesnis valiutų kurso stabilumas, pagrįstas tvarkingesnėmis pamatinėmis ekonominėmis ir finansinėmis sąlygomis, turėtų padėti plėsti prekybą, prisidėti prie tolygaus augimo ir plėtojimo bei išlyginti išorinį disbalansą. Taip pat yra atitinkamų ir savalaikių lengvatinių bei nelengvatinių finansinių ir tikrųjų investicinių lėšų srauto į besivystančias šalis poreikis bei poreikis toliau spręsti įsiskolinimo problemas, siekiant padėti užtikrinti ekonominį augimą ir plėtrą. Prekybos liberalizavimas formuoja vis didesnę svarbą įgaunantį komponentą, įgalinantį sėkmingai vykdyti persitvarkymo programas, kurias prisiima vykdyti daugelis valstybių, kurioms dažnai dėl to tam tikrą laikotarpį tenka patirti žymių socialinių išlaidų. Dėl to Ministrai pabrėžė Pasaulio banko ir TVF vaidmenį remiant persitvarkymą siekiant liberalizuoti prekybą, įskaitant paramos teikimą tik maisto produktus importuojančioms besivystančioms šalims, kurios susiduria su trumpalaikėmis išlaidomis, susidarančiomis reformuojant prekybą žemės ūkio produktais.
3. Urugvajaus raundo teigiama pasekmė – tai pagrindinis įnašas formuojant suderintą ir viena kitą papildančią tarptautinę ekonominę politiką. Urugvajaus raundo rezultatai užtikrina rinkų atvėrimo išplėtimo naudą visoms šalims, į taip pat kaip ir sustiprintos daugiašalės tvarkos prekybai sistema. Pasiekti rezultatai taip pat užtikrina, kad prekybos politika bus vykdoma atviresniu būdu ir labiau suvokiant vietinės konkurencijos naudą laisvos prekybos aplinkoje. Sustiprinta daugiašalė prekybos sistema, kurios pamatai buvo padėti Urugvajaus raunde, yra pajėgi sudaryti geresnes sąlygas liberalizavimo procesui, prisidėti prie veiksmingesnės priežiūros ir užtikrinti daugiašaliu būdu suderintų taisyklių ir disciplinų griežtą laikymąsi. Šie patobulinimai reiškia, kad prekybos politika ateityje gali suvaidinti daug svaresnį vaidmenį, siekiant suderinamumo, formuojant pasaulio ekonominę politiką.
4. Tačiau Ministrai pripažįsta, kad sunkumai, kylantys ne iš prekybos sferų, negali būti pašalinti vien prekybai taikomomis priemonėmis. Todėl labai svarbu visokeriopai tobulinti kitus pasaulio ekonominės politikos formavimo elementus, kad jie papildytų Urugvajaus raunde pasiektų rezultatų veiksmingą įgyvendinimą.
5. Esant skirtingų ekonominės politikos aspektų sąveikai reikia, kad tarptautinės institucijos, atsakingos už kiekvieną iš šių sričių, vykdytų nuoseklią savitarpio pagalbos politiką. Dėl to Pasaulio prekybos organizacija, atsižvelgdama į joms suteiktus įgaliojimus, turėtų tęsti ir plėtoti bendradarbiavimą su atsakingomis už monetarinius ir finansinius klausimus tarptautinėmis organizacijomis, kiekvienai institucijai priimant sprendimus laikytis konfidencialumo reikalavimų ir būtinos autonomijos ir vengti vyriausybėms primesti tarpusavio priklausomybę ar papildomas sąlygas. Ministrai kviečia PPO Generalinį Direktorių su Tarptautiniu valiutos fondo Vykdančiuoju Direktoriumi ir Pasaulio banko Prezidentu toliau nagrinėti klausimą, kaip PPO vykdomos funkcijos veikia jos bendradarbiavimą su „Bretton Woods“ institucijomis, bei galimas tokio bendradarbiavimo formas, siekiant didesnio suderinamumo formuojant pasaulio ekonominę politiką.
NUTARIMAS DĖL NOTIFIKAVIMO TVARKOS
Ministrai nutaria rekomenduoti Ministrų Konferencijai nutarimą dėl notifikavimo tvarkos tobulinimo ir peržiūrėjimo priimti taip, kaip numatyta toliau.
Valstybės narės,
siekdamos pagerinti notifikavimo tvarkos veikimą, kaip yra numatyta Sutartyje, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija (toliau vadinama „PPO sutartimi“) ir tuo pagerinti valstybių narių vykdomą prekybos politikos skaidrumą ir tam tikslui sukurtų priežiūros priemonių veiksmingumą,
primindamos pagal PPO sutartį viešai skelbti ir pranešti įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus, prisiimtus pagal stojimo specialiųjų protokolų, įsipareigojimų atidėjimų ir kitų susitarimų sąlygas, kurias prisiėmė valstybės narės,
susitaria:
I. Bendras įsipareigojimas teikti notifikacijas
Valstybės narės pagal daugiašales prekybos sutartis ir, kur taikytina, pagal keliašales prekybos sutartis patvirtina savo įsipareigojimus dėl publikavimo ir notifikavimo.
Valstybės narės nustoja vykdyti savo įsipareigojimus, numatytus Susitarime dėl notifikavimo, konsultacijų, ginčų sprendimo ir priežiūros, kuris buvo priimtas 1979 m. lapkričio 28 dieną (BISD 26S/210). Atsižvelgiant į tuo dokumentu prisiimtus įsipareigojimus, reikalaujančius kiek įmanoma maksimaliai teikti notifikacijas, šalims priimant prekybos priemones, darančias įtaką GATT 1994 veikimui, tokia notifikacija pagal daugiašales prekybos sutartis ir, kur taikytina, pagal keliašales prekybos sutartis pati savaime nereiškia pažeidimo dėl teisių ir įsipareigojimų atitikimo ir tinkamumo, valstybės narės susitaria vadovautis atitinkamai priemonių sąrašu, numatytu Priede. Dėl to valstybės narės susitaria, kad tokių priemonių įvedimo ar pakeitimo notifikavimui yra taikomi 1979 metų Susitarimo reikalavimai.
II. Centrinis notifikacijų registras
Centrinis notifikacijų registras turi būti įsteigtas Sekretoriato atsakomybe. Kol valstybės narės ir toliau vadovausis esančia notifikavimo tvarka, Sekretoriatas užtikrins, kad centriniame registre būtų registruojami tokie valstybės narės pateikiamos informacijos apie priemonę elementai, t. y. priemonės tikslas, tą priemonę apimanti prekybos dalis ir reikalavimai, kurių laikantis buvo pateikta notifikacija. Centriniame registre notifikacijos registruojamos ir pagal valstybę narę, ir pagal įsipareigojimus.
Centrinis registras kiekvieną valstybę narę kasmet informuoja apie įsipareigojimus reguliariai teikti notifikacijas, kurias ta valstybė narė turi pateikti per ateinančius metus.
Centrinis registras atkreipia atskirų valstybių narių dėmesį į reguliariai teikiamų notifikacijų likusius neįvykdytus reikalavimus.
Centriniame registre apie atskiras notifikacijas esanti informacija turi būti prieinama bet kuriai besikreipiančiai valstybei narei, turinčiai teisę gauti norimą notifikaciją.
III. Įsipareigojimų teikti notifikacijas ir notifikavimo tvarkos peržiūra
Prekių prekybos taryba pagal sutartis, esančias PPO sutarties 1A priede, peržiūrės įsipareigojimus teikti notifikacijas ir notifikavimo tvarką. Peržiūrą atliks darbo grupė, kurios nare galės būti bet kuri valstybė narė. Grupė bus neatidėliojant sudaroma jau kitą dieną po PPO sutarties įsigaliojimo.
Darbo grupė įgaliojama:
- išsamiai tikrinti, kaip visos valstybės narės vykdo notifikavimo įsipareigojimus, numatytus sutartyse, esančiose PPO sutarties 1A priede, siekiant kiek įmanoma supaprastinti, standartizuoti, sujungti šiuos įsipareigojimus, taip pat pagerinti atitikimą tų įsipareigojimų, siekiant bendro tikslo gerinti valstybių narių prekybos politikos skaidrumą ir peržiūros priemonių, numatytų tam tikslui, veiksmingumą, taip pat atsižvelgiant į galimą kai kurių besivystančių valstybių narių, siekiančių įvykdyti notifikavimo reikalavimus, poreikį gauti pagalbos;
- Ne vėliau kaip po dvejų metų nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos Prekių prekybos tarybai pateikti rekomendacijas.
PRIEDAS
INDIKATYVINIS PRIEMONIŲ, KURIAS REIKIA PRANEŠTI, SĄRAŠAS 1
Tarifai (įskaitant „įšaldymų“ ribas ir apimtis, GSP nuostatas, tarifus, taikomus laisvų prekybos zonų/muitų sąjungų nariams, kitas preferencijas)
Tarifinės kvotos ir priemokos
Kiekybiniai apribojimai, įskaitant savanoriškus eksporto apribojimus ir reguliarias rinkodaros priemones, veikiančias importą
Kitos netarifinės priemonės, tokios kaip licencijavimas ir kompleksiniai reikalavimai; kintamieji muitų lygiai
Muitinis įvertinimas
Kilmės taisyklės
Viešieji pirkimai
Techniniai barjerai
Specialios rinkos apsaugos (protekcinės) priemonės
Antidempingo priemonės
Kompensuojamosios (išlyginamosios) priemonės
Eksporto mokesčiai
Eksporto subsidijos, atleidimas nuo mokesčių ir lengvatinis eksporto finansavimas
Laisvosios prekybos zonos, įskaitant ir neapmuitinamą gamybą
Eksporto apribojimai, įskaitant savanoriškus eksporto apribojimus ir reguliarius susitarimus dėl rinkodaros
Kita vyriausybės parama, įskaitant subsidijas, atleidimus nuo mokesčių
Valstybinės prekybos įmonių vaidmuo
Su importu ir eksportu susijusi užsienio valiutos keitimo kontrolė
Vyriausybės įgalioti natūriniai prekių mainai
Kiekviena kita priemonė, numatyta daugiašalėse prekybos sutartyse, esančiose PPO sutarties 1A priede
PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJOS IR TARPTAUTINIO VALIUTOS FONDO SANTYKIŲ DEKLARACIJA
Ministrai,
atsižvelgdami į glaudžius santykius tarp GATT 1947 Susitariančiųjų Šalių ir Tarptautinio valiutos fondo bei į GATT 1947 nuostatas, reglamentuojančias tokius santykius, ypač į GATT 1947 XV straipsnį,
pripažindami dalyvių norą sukurti pagrindą santykiams tarp Pasaulio prekybos organizacijos ir Tarptautinio valiutos fondo tose srityse, kurias reglamentuoja daugiašalės prekybos sutartys, nurodytos PPO sutarties 1A priede, pagrindžiant tuos santykius nuostatomis, kurios reglamentavo GATT 1947 Susitariančiųjų Šalių santykius su Tarptautiniu valiutos fondu,
dar kartą patvirtina, kad, nebent būtų kitaip reglamentuota Baigiamajame dokumente, PPO santykiai su Tarptautiniu valiutos fondu tose srityse, kurias reglamentuoja daugiašalės prekybos sutartys, nurodytos PPO sutarties 1A priede, bus pagrįsti nuostatomis, kurios reglamentavo GATT 1947 Susitariančiųjų Šalių santykius su Tarptautiniu valiutos fondu.
NUTARIMAS DĖL PRIEMONIŲ, TAIKYTINŲ GALIMIEMS NEIGIAMIEMS PADARINIAMS, KURIUOS GALI SUKELTI REFORMŲ PROGRAMA MAŽIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIOMS ŠALIMS IR TIK MAISTO PRODUKTUS IMPORTUOJANČIOMS BESIVYSTANČIOMS ŠALIMS
1. Ministrai pripažįsta, kad Urugvajaus raundo rezultatų pažangus įgyvendinimas, atnešdamas naudą visiems dalyviams, sudarys vis didesnes galimybes prekybos plėtimuisi ir ekonomikos augimui.
2. Ministrai pripažįsta, kad, vykdant reformų programą, kuri skatina didesnį prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimą, mažiausiai išsivysčiusios šalys ir tik maisto produktus importuojančios besivystančios šalys gali patirti neigiamų padarinių, – t. y. gali būti apsunkintos galimybės tam tikromis sąlygomis gauti pakankamai pagrindinių maisto produktų iš išorinių šaltinių, taip pat įskaitant ir trumpalaikius sunkumus finansuojant pagrindinių maisto produktų įprastinį komercinio importo kiekį.
3. Dėl to Ministrai susitaria įdiegti atitinkamus mechanizmus, kurie užtikrintų, kad Urugvajaus raundo rezultatų įgyvendinimas prekybos žemės ūkio produktais srityje nedarytų neigiamo poveikio gaunant tokią pagalbą maisto produktais, kuri yra pakankama toliau teikiant paramą, kuri patenkintų besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių ir tik maisto produktus importuojančių šalių, maisto poreikius. Tuo tikslu Ministrai susitaria, kad:
i) pagal 1986 metų Maisto pagalbos konvenciją Maisto pagalbos komitetas nuolatos peržiūrės, kaip yra teikiama pagalba maisto produktais, ir atitinkamuose forumuose inicijuos derybas, kad būtų nustatyti tokie įsipareigojimai pagalbai maisto produktais, kurie būtų pakankami siekiant patenkinti pagrįstus besivystančių valstybių poreikius vykdant jų reformų programą;
ii) bus laikomasi tokių principų, kurie užtikrins, kad didėjanti pagrindinių maisto produktų dalis būtų skiriama mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir tik maisto produktus importuojančioms šalims suteikiant pagalbą visiškai neatlyginama forma ir/arba atitinkamomis lengvatinėmis sąlygomis atsižvelgiant į sutinkamai su 1986 metų Maisto pagalbos konvencijos IV straipsnį;
iii) bus visapusiškai atsižvelgta į paramos dėl techninės ir finansinės pagalbos siekiant pagerinti žemės ūkio našumą ir infrastruktūrą programų kontekste gaunamus prašymus, kuriuos pateikia mažiausiai išsivysčiusios šalys ir tik maisto produktus importuojančios besivystančios šalys.
4. Toliau Ministrai susitaria užtikrinti, kad bet kokioje sutartyje, susijusioje su žemės ūkio eksporto kreditais, būtų atitinkama nuostata, reglamentuojanti išskirtinį statusą, palankų mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir tik maisto produktus importuojančioms besivystančioms šalims.
5. Ministrai pripažįsta, kad dėl Urugvajaus raundo kai kurios besivystančios šalys, finansuodamos įprastinį komercinį importą, gali patirti trumpalaikių sunkumų ir kad šioms šalims iš tarptautinių finansinių institucijų reikia leisti gauti lėšų pagal esamus finansinius mechanizmus arba tokius finansinius mechanizmus, kurie gali būti nustatyti persitvarkymo programų kontekste, siekiant išspręsti tuos finansinius sunkumus. Atsižvelgdami į tai, ministrai atkreipia dėmesį į GATT 1947 Susitariančiųjų Šalių generalinio direktoriaus ataskaitos, kuri buvo parengta po konsultacijų su Tarptautiniu valiutos fondo Vykdomuoju Direktoriumi ir Pasaulio banko Prezidentu (MTN. GNG/ NG14/W/35), 37 punktą.
6. Šio Nutarimo nuostatos bus nuolatos peržiūrimos Ministrų Konferencijoje, o šio Nutarimo tolesnę eigą stebės atitinkamai Žemės ūkio komitetas.
NUTARIMAS DĖL NOTIFIKAVIMO PER PIRMĄJĮ INTEGRAVIMOSI ETAPĄ PAGAL SUTARTIES DĖL TEKSTILĖS IR APRANGOS 2 STRAIPSNIO 6 DALĮ
Ministrai susitaria, kad dalyviai, taikantys apribojimus pagal Sutarties dėl tekstilės ir aprangos 2 straipsnio 1 dalį, ne vėliau kaip 1994 metų spalio 1 dieną GATT sekretoriatui pateiks detalias notifikacijas apie veiksmus, kurių bus imtasi pagal šios Sutarties 2 straipsnio 6 dalį. GATT sekretoriatas skubiai išplatins šias notifikacijas kitiems dalyviams susipažinti. O kai bus įsteigtas Tekstilės kontrolės komitetas, jam bus pateikiamos šios notifikacijos tuo tikslu, kuris numatytas Sutarties dėl tekstilės ir aprangos 2 straipsnio 21 dalyje.
SUTARTIES DĖL TECHNINIŲ PREKYBOS BARJERŲ NUTARIMAI SIŪLOMO SUSITARIMO DĖL PPO/ ISO STANDARTŲ INFORMACINĖS SISTEMOS NUTARIMAS
Ministrai nutaria rekomenduoti, kad Pasaulio prekybos organizacijos sekretoriatas susitartų su Tarptautine standartizacijos organizacija („ISO“) ir įkurtų informacinę sistemą, pagal kurią:
1. ISONET nariai ISO/IEC Informacijos centrui Ženevoje teiktų notifikacijas, minimas Tinkamos praktikos kodekso, susijusio su standartų rengimu, priėmimu ir taikymu, C ir J punktuose, ir pateikto Sutarties dėl techninių prekybos barjerų 3 priede taip, kaip ten nurodyta;
2. J punkte minimoms darbo programoms turi būti naudojamos šios raidinės-skaitmeninės klasifikacijos sistemos:
a) standartų klasifikacijos sistema, kuri standartizacijos organizacijoms leistų kiekvienam darbo programoje minimam standartui suteikti raidinę-skaitmeninę dalykinę nuorodą;
b) etapinė kodų sistema, kuri standartizacijos organizacijoms leistų kiekvienam darbo programoje minimam standartui pateikti raidinę-skaitmeninę nuorodą į standarto sukūrimo etapą; šiuo tikslu turėtų būti išskirti mažiausiai penki etapai: 1 etapas, kai sprendimas sukurti standartą jau priimtas, bet techninis darbas dar neprasidėjęs; 2 etapas, kai techninis darbas jau prasidėjęs, bet komentarų pateikimo laikotarpis dar neprasidėjęs; 3 etapas, kai jau prasidėjęs, bet dar nepasibaigęs komentarų pateikimas; 4 etapas, kai laikas, skirtas komentarų pateikimui, jau pasibaigęs, bet standartas dar nepriimtas; 5 etapas, kai standartas priimtas;
c) identifikacinė sistema, apimanti visus tarptautinius standartus, kuri standartizacijos organizacijoms leistų kiekvienam darbo programoje paminėtam standartui pateikti raidinę-skaitmeninę tarptautinio(-ių) pagrindinio(-ių) standarto(-ų) nuorodą;
3. ISO/IEC Informacijos centras nedelsdamas perduoda Sekretoriatui Tinkamos praktikos kodekso C punkte minimų visų notifikacijų kopijas;
4. ISO/IEC Informacijos centras reguliariai skelbia notifikacijose esančią pagal Tinkamos praktikos kodekso C ir J punktus centrui pateiktą informaciją; tokia informacija, už kurią gali būti imamas pagrįsto dydžio mokestis, turi būti prieinama ISONET nariams, o per Sekretoriatą – ir PPO valstybėms narėms.
NUTARIMAS DĖL ISO/IEC INFORMACIJOS CENTRO SKELBIAMOS INFORMACIJOS PERŽIŪRĖJIMO
Ministrai nutaria, kad, laikantis Sutarties dėl techninių prekybos barjerų, pateiktos Sutarties, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija, 1A priede, 13 straipsnio 1 dalimi, įsteigiamas Techninių prekybos barjerų komitetas, kuris, nepažeisdamas nuostatų dėl konsultacijų ir ginčų sprendimo, mažiausiai kartą per metus peržiūri ISO/IEC Informacijos centro skelbiamą informaciją, gaunamą pagal Tinkamos praktikos kodeksą, skirtą standartų rengimui, priėmimui ir taikymui, pateiktą Sutarties 3 priede, siekdama suteikti valstybėms narėms galimybę aptarti visus su to Kodekso veikimu susijusius klausimus.
Diskusijai palengvinti Sekretoriatas pateikia visų Kodeksą priėmusių standartizacijos institucijų/organizacijų sąrašą su išvardytomis kiekvienai organizacijai priklausančiomis valstybėmis narėmis, taip pat sąrašą tų standartizacijos institucijų/organizacijų, kurios po paskutinio peržiūrėjimo priėmė Kodeksą arba jo atsisakė.
Taip pat Sekretoriatas nedelsdamas išdalija valstybėms narėms iš ISO/IEC Informacijos centro gautų notifikacijų kopijas.
SUTARČIAI DĖL BENDROJO SUSITARIMO DĖL MUITŲ TARIFŲ IR PREKYBOS 1994 VI STRAIPSNIO ĮGYVENDINIMO SKIRTI NUTARIMAI IR DEKLARACIJA NUTARIMAS DĖL ANTIKLASTOJIMO
Ministrai,
pažymėdami, kad, nepaisant to, kad antidempingo muito priemonių klastojimo problema svarstyta derybose, vykusiose prieš Sutarties dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo priėmimą, derybininkai negalėjo susitarti dėl konkrečios redakcijos,
prisimindami pageidavimus kuo greičiau šiai sričiai taikyti vienodas taisykles,
nutaria šio klausimo sprendimą paskirti pagal minėtą Sutartį įsteigtam Antidempingo reikalų komitetui.
NUTARIMAS DĖL SUTARTIES DĖL BENDROJO SUSITARIMO DĖL MUITŲ TARIFŲ IR PREKYBOS 1994 VI STRAIPSNIO ĮGYVENDINIMO 17 STRAIPSNIO 6 DALIES PERŽIŪRĖJIMO
Ministrai nutaria, kad:
peržiūrėjimo standartas, pateiktas Sutarties dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo 17 straipsnio 6 dalyje, turi būti peržiūrimas po trejų metų laikotarpio, kartu apsvarstant klausimą, ar tas standartas tinkamas bendram taikymui.
DEKLARACIJA DĖL GINČŲ SPRENDIMO LAIKANTIS SUTARTIES DĖL BENDROJO
SUSITARIMO
DĖL MUITŲ TARIFŲ IR PREKYBOS 1994 VI STRAIPSNIO ĮGYVENDINIMO AR
SUTARTIES
DĖL SUBSIDIJŲ IR KOMPENSACINIŲ PRIEMONIŲ V DALIES
Ministrai pripažįsta, kad, dėl ginčų sprendimo laikantis Sutarties dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo ar Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių V dalies, yra būtina nuosekliai spręsti ginčus, kylančius dėl antidempingo ir kompensacinių priemonių.
SUTARTIES DĖL BENDROJO SUSITARIMO DĖL MUITŲ TARIFŲ IR PREKYBOS 1994 VII STRAIPSNIO ĮGYVENDINIMO NUTARIMAI
NUTARIMAS DĖL ATVEJŲ, KAI MUITINĖS TARNYBOS TURI PAGRINDO ABEJOTI DEKLARUOJAMOS VERTĖS TEISINGUMU AR TIKSLUMU
Ministrai kviečia Komitetą dėl muitinio įvertinimo, įkurtą pagal Sutartį dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo, priimti tokį sprendimą:
Komitetas dėl muitinio įvertinimo,
pakartotinai patvirtindamas, kad sandorio vertė pagal Sutartį dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo (toliau vadinamą „Sutartimi“) yra svarbiausias įvertinimo pagrindas,
pripažindamas, kad muitinės tarnybai gali tekti nagrinėti atvejus, kai yra pagrindo abejoti importuotojų pateikiamų dokumentų arba juose pateiktų duomenų, patvirtinančių deklaruojamą vertę, teisingumu ar tikslumu,
pabrėždamas, kad muitinės tarnyba, imdamasi šių veiksmų, neturėtų pakenkti teisėtiems komerciniams užsiimančiųjų prekyba interesams,
atsižvelgdamas į Sutarties 17 straipsnį, Sutarties III priedo 6 dalį ir į atitinkamus Techninio komiteto dėl muitinio įvertinimo sprendimus,
nutaria:
1. Kai, pateikus deklaraciją, muitinės tarnyba turi pagrindą abejoti dokumentų arba juose esančių duomenų, patvirtinančių deklaraciją, teisingumu arba tikslumu, muitinės tarnyba gali importuotojo paprašyti pateikti išsamesnius paaiškinimus, įskaitant dokumentus ar kitokius patvirtinimus, kad deklaruojama vertė atspindi visą už importuojamas prekes faktiškai sumokėtą ar mokėtiną sumą, nustatytą pagal 8 straipsnio nuostatas. Jeigu, gavus šią informaciją arba nesulaukus atsakymo, muitinės tarnybai ir toliau išlieka pagrįstų abejonių dėl deklaruojamos vertės teisingumo ar tikslumo, atsižvelgiant į 11 straipsnio nuostatas galima teigti, kad importuojamų prekių muitinė vertė negali būti nustatyta pagal 1 straipsnio nuostatas. Prieš priimdama galutinį sprendimą, muitinės tarnyba paaiškina importuotojui (raštu, jeigu taip reikalaujama), kodėl abejoja dokumentų ar atskirų juose pateiktų duomenų teisingumu ar tikslumu, ir turi suteikti importuotojui deramą galimybę atsakyti. Priėmusi galutinį sprendimą, muitinės tarnyba raštu praneša importuotojui apie savo sprendimą bei to sprendimo pagrindą.
2. Taikant Sutartį yra visiškai priimtina, kad viena valstybė narė abipusiškai priimtino susitarimo pagrindu padeda kitai valstybei narei.
NUTARIMAS DĖL TEKSTŲ, SUSIJUSIŲ SU MINIMALIOMIS VERTĖMIS IR PAVIENIŲ AGENTŲ, PAVIENIŲ DIDMENINIŲ IMPORTUOTOJŲ BEI PAVIENIŲ KONCESININKŲ IMPORTU
Ministrai nutaria perduoti šiuos tekstus patvirtinti Komitetui dėl muitinio įvertinimo, įsteigtam pagal Sutartį dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo.
I
Tais atvejais, kai besivystanti šalis prašo išlygos, kad jai, laikantis III priedo 2 dalies nuostatų, būtų palikta teisė turėti oficialiai nustatytas minimalias vertes, ir pateikia tam svarius argumentus, Komitetas prašymui dėl tokios išlygos taiko „geranoriškumo principą“.
Pritarus taikyti tokią išlygą, III priedo 2 dalyje minimos nuostatos bus taikomos tik nuodugniai išnagrinėjus besivystančios šalies vystymąsi bei jos finansinius ir prekybinius poreikius.
II
1. Daugelis besivystančių šalių nerimauja, kad problemų gali iškilti tada, kai vertinamas pavienių agentų, pavienių didmeninių importuotojų ir pavienių koncesininkų importas. Pagal 20 straipsnio 1 dalį besivystančios valstybės narės, prieš paduodamos prašymą prisijungti prie Sutarties, gali pasinaudoti penkerių metų atidėjimo laikotarpiu. Šia prasme besivystančios valstybės narės, pasinaudodamos tokia nuostata, gali per paminėtą laikotarpį atlikti atitinkamus tyrimus ir imtis tokių veiksmų, kurie pagreitintų šių šalių prisijungimą.
2. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas rekomenduoja, kad Muitinių bendradarbiavimo taryba (CCC), laikantis II priedo nuostatų, padėtų besivystančioms valstybėms narėms suformuluoti ir atlikti studijas/tyrimus tose srityse, kurios yra identifikuotos kaip labiausiai problemiškos, tarp jų ir pavienių agentų, pavienių didmeninių importuotojų bei pavienių koncesininkų importo tyrimus.
BENDRAJAM SUSITARIMUI DĖL PREKYBOS PASLAUGOMIS (GATS) SKIRTI NUTARIMAI
NUTARIMAS DĖL INSTITUCINIŲ KLAUSIMŲ BENDRAJAM SUSITARIMUI DĖL PREKYBOS PASLAUGOMIS
Ministrai nutaria rekomenduoti, kad Paslaugų prekybos taryba savo pirmajame susitikime priimtų sprendimą dėl toliau tekste išvardytų papildomų struktūrų.
Paslaugų prekybos taryba,
veikdama laikantis XXIV straipsnio ir siekdama pagreitinti Bendrojo susitarimo dėl paslaugų prekybos veikimą bei paspartinti Susitarimo tikslų įgyvendinimą,
nutaria:
1. Visos papildomos struktūros, kurias Taryba gali įsteigti, Tarybai atsiskaito kiekvienais metais, o jeigu reikia – ir dažniau. Kiekviena tokia struktūra nustato savo pačios reglamentą ir gali atitinkamai sukurti savo pačios papildomas struktūras.
2. Kiekvieno sektoriaus komitetas vykdo jam Tarybos priskirtas funkcijas ir sudaro valstybėms narėms sąlygas konsultuotis visais su paslaugų prekyba susijusiais atitinkamo sektoriaus klausimais bei sektoriaus priedų, su kuriais tas sektorius gali būti susijęs, veikimo klausimais. Pagal šias funkcijas privalu:
a) nuolat peržiūrėti ir prižiūrėti Susitarimo taikymą dėl atitinkamų sektorių,
b) rengti pasiūlymus ar rekomendacijas Tarybai svarstyti visus su atitinkamo sektoriaus prekyba susijusius klausimus,
c) jeigu yra priedas, susijęs su sektoriumi, svarstyti pasiūlymus dėl to sektoriaus priedo pakeitimų ir Tarybai teikti atitinkamas rekomendacijas,
d) organizuoti technines diskusijas, atlikti valstybių narių taikomų priemonių tyrimus/studijas ir vykdyti bet kurių kitų techninių dalykų, veikiančių atitinkamo paslaugų prekybos sektoriaus tyrimus,
e) teikti techninę pagalbą besivystančioms valstybėms narėms ir besivystančioms valstybėmis, besiderančioms dėl prisijungimo prie Sutarties, kuria, atsižvelgiant į įsipareigojimų taikymą ar kitus klausimus, veikiančius paslaugų atitinkamame sektoriuje prekybą, įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija,
f) bendradarbiauti su visomis papildomomis struktūromis, įkurtomis pagal Bendrąjį susitarimą dėl paslaugų prekybos, ir bet kuriomis kitomis tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis atitinkamame paslaugų sektoriuje.
3. Įsteigiamas finansinių paslaugų prekybos komitetas, kuris vykdys šio sprendimo 2 dalyje išdėstytas funkcijas.
NUTARIMAS DĖL TAM TIKROS GINČŲ SPRENDIMO TVARKOS BENDRAJAM SUSITARIMUI DĖL PASLAUGŲ PREKYBOS
Ministrai nutaria rekomenduoti, kad Paslaugų prekybos taryba savo pirmajame susitikime priimtų toliau išdėstytą sprendimą.
Paslaugų prekybos taryba,
atkreipdama dėmesį į specifinį įsipareigojimų pobūdį ir konkrečius Susitarimo ir paslaugų prekybos įsipareigojimus, atsižvelgdama į ginčų sprendimą pagal XXII ir XXIII straipsnius,
nutaria, kad:
1. Turi būti sudarytas kolegijų narių sąrašas, kuris padėtų parinkti kolegijų narius.
2. Tuo tikslu valstybės narės gali siūlyti į sąrašą įtraukti asmenis, turinčius šio sprendimo 3 dalyje apibūdintą kvalifikaciją, ir pateikia jų „curriculum vitae“, nurodydamos, jeigu įmanoma, jų darbo konkrečiame sektoriuje patirtį.
3. Kolegijos turi būti sudarytos iš aukštos kvalifikacijos asmenų, dirbančių vyriausybinėse ir/arba nevyriausybinėse struktūrose ir turinčių su Bendruoju susitarimu dėl paslaugų prekybos susijusią ir/arba paslaugų prekybos patirtį, kartu ir su tuo susijusią darbo su įstatymais patirtį. Kolegijų nariai dirba kaip individualūs asmenys, o ne kaip vyriausybės ar organizacijos atstovai.
4. Kolegijos posėdžiuose, nagrinėjančiuose ginčus, susijusius su atskirų sektorių reikalais, dalyvauja konkrečių sektorių, dėl kurių iškilo ginčas, ekspertai.
5. Sekretoriatas, pasitardamas su Tarybos pirmininku, tvarko sąrašą ir nustato jo administravimo tvarką.
NUTARIMAS DĖL PASLAUGŲ PREKYBOS IR APLINKOS
Ministrai nutaria rekomenduoti, kad Paslaugų prekybos taryba savo pirmajame susitikime priimtų toliau išdėstytą sprendimą.
Paslaugų prekybos taryba,
pripažindama, kad priemonės, reikalingos apsaugoti aplinką, gali prieštarauti Susitarimo nuostatoms,
pažymėdama, jog paprastai priemonių, reikalingų apsaugoti aplinką, tikslas – žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsauga, nemano, kad reikia papildomų nuostatų nei tos, kuri išdėstyta XIV straipsnio b punkte,
nutaria:
1. Siekiant nustatyti, ar reikia kokių nors Susitarimo XIV straipsnio pakeitimų, kad būtų atsižvelgta į tokias priemones, prašyti dėl Prekybos ir aplinkos apsaugos komiteto išnagrinėti ir drauge su rekomendacijomis, jei tokių yra, pranešti apie prekybos paslaugų bei aplinkos santykį ir apie tolygų jų vystymąsi. Komitetas taip pat patikrina tarpvyriausybinių susitarimų dėl aplinkos apsaugos tinkamumą ir jų ryšį su Susitarimu.
2. Įsigaliojus Sutarčiai, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija, Komitetas už savo darbo rezultatus atsiskaito pirmajai kas dveji metai vyksiančiai Ministrų Konferencijai.
DERYBŲ DĖL FIZINIŲ ASMENŲ JUDĖJIMO NUTARIMAS
Ministrai,
pažymėdami įsipareigojimus, prisiimtus Urugvajaus raundo derybose dėl fizinių asmenų judėjimo siekiant teikti paslaugas,
prisimindami Bendrojo susitarimo dėl paslaugų prekybos tikslus, tarp jų ir nuolat augantį besivystančių šalių dalyvavimą paslaugų prekyboje ir jų paslaugų eksporto didėjimą,
pripažindami, kad svarbu prisiimti griežtesnius įsipareigojimus dėl fizinių asmenų judėjimo, norint subalansuoti naudą, gautiną pagal Bendrąjį susitarimą dėl paslaugų prekybos,
nutaria:
1. Derybos dėl tolesnio fizinių asmenų judėjimo, siekiant teikti paslaugas, liberalizavimo tęsiamos ir po Urugvajaus raundo užbaigimo siekiant, kad pagal Bendrąjį susitarimą dėl paslaugų prekybos dalyviai prisiimtų griežtesnius įsipareigojimus.
2. Deryboms vesti sudaroma derybų grupė dėl fizinių asmenų judėjimo. Ši grupė nustato savo reglamentą ir periodiškai atsiskaito Paslaugų prekybos tarybai.
3. Derybų grupė ne vėliau kaip 1994 m. gegužės 16 d. sušaukia savo pirmąjį derybų posėdį. Ji turi užbaigti tokias derybas ir pateikti baigiamąjį raportą ne vėliau, kaip praėjus šešiems mėnesiams po Sutarties, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija, įsigaliojimo.
4. Tokiose derybose prisiimami įsipareigojimai turi būti įtraukti į valstybių narių paslaugų įsipareigojimų sąrašus.
NUTARIMAS DĖL FINANSINIŲ PASLAUGŲ
Ministrai,
pažymėdami, kad į Urugvajaus raundo derybų dalyvių įsipareigojimų sąrašus dėl paslaugų įtraukti įsipareigojimai dėl finansinių paslaugų įsigalioja didžiausio palankumo režimo pagrindu tuo pačiu metu kaip ir Sutartis, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija (toliau tekste vadinama „PPO sutartimi“),
nutaria:
1. Pasibaigus ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui po PPO sutarties įsigaliojimo dienos, valstybės narės gali nevaržomai tobulinti, keisti ar atšaukti visus ar dalį savo šio sektoriaus įsipareigojimų, nepasiūlydamos kompensacijų, nepaisydamos Bendrojo susitarimo dėl paslaugų prekybos XXI straipsnio nuostatų. Tuo pačiu metu valstybės narės, nepaisydamos Priedo dėl II straipsnio išimčių nuostatų, galutinai nustato savo pozicijas dėl didžiausio palankumo režimo taikomų išimčių šiame sektoriuje. Nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos ir iki anksčiau paminėto laikotarpio pabaigos išimtys, išvardytos Priede dėl II straipsnio išimčių, ir kurios yra sąlyginės kitų dalyvių prisiimtų įsipareigojimų ar išimčių atžvilgiu, nebus taikomos.
2. Finansinių paslaugų prekybos komitetas kontroliuoja bet kurių derybų, vedamų pagal šio Nutarimo sąlygas, pažangą ir ne vėliau kaip praėjus keturiems mėnesiams po PPO sutarties įsigaliojimo dienos atsiskaito Paslaugų prekybos tarybai.
NUTARIMAS DĖL DERYBŲ JŪRŲ TRANSPORTO PASLAUGŲ KLAUSIMAIS
Ministrai,
pažymėdami, kad į Urugvajaus raundo derybų dalyvių įsipareigojimų paslaugų sąrašus įtraukti įsipareigojimai dėl jūrų transporto paslaugų įsigalioja didžiausio palankumo režimo pagrindu tuo pačiu metu kaip ir Sutartis, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija (toliau vadinama „PPO sutartimi“),
nutaria:
1. Derybos jūrų transporto paslaugų sektoriuje turi būti pradėtos savanoriškai remiantis Bendruoju susitarimu dėl paslaugų prekybos. Tokios derybos turi būti visapusiškos, jos turi laikytis tarptautinių pervežimų, pagalbinių paslaugų ir uostų prieinamumo bei panaudojimo srityje priimtų įsipareigojimų ir per tam tikrą nustatytą laikotarpį siekti apribojimų panaikinimo.
2. Šio mandato vykdymui sudaroma Derybų dėl jūrų transporto paslaugų grupė (toliau tekste vadinama „DGJTP“). DGJTP periodiškai atsiskaito už derybose pasiektą pažangą.
3. Derybos derybų grupėje turi būti atviros visoms pareiškusioms savo ketinimą jose dalyvauti vyriausybėms ir Europos Bendrijoms. Iki šios dienos apie savo ketinimą dalyvauti derybose yra pareiškusios šios šalys:
Argentina, Kanada, Europos Bendrijos ir jų valstybės narės, Suomija, Honkongas, Islandija, Indonezija, Korėja, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Norvegija, Filipinai, Lenkija, Rumunija, Singapūras, Švedija, Šveicarija, Tailandas, Turkija, Jungtinės Amerikos Valstijos.
Vėlesnės notifikacijos dėl ketinimo dalyvauti derybose turi būti siunčiamos PPO sutarties depozitarui.
4. DGJTP pirmąją derybų sesiją surengia ne vėliau kaip 1994 m. gegužės 16 d. Ji užbaigia šias derybas ir pateikia baigiamąjį raportą ne vėliau kaip 1996 m. birželio mėn. Baigiamajame DGJTP raporte nurodoma šių derybų rezultatų įgyvendinimo data.
5. Tol, kol nepabaigiamos derybos, II straipsnio ir Priedo dėl II straipsnio išimčių 1 ir 2 dalių taikymas šiam sektoriui yra sustabdomas ir dėl to iš didžiausio palankumo režimo išimtis vardyti nebūtina. Pasibaigus deryboms, valstybės narės, nepaisydamos Susitarimo XXI straipsnio, gali nevaržomai tobulinti, keisti ar atšaukti bet kuriuos Urugvajaus raundo metu prisiimtus šio sektoriaus įsipareigojimus, nepasiūlydamos jokių kompensacijų. Tuo pačiu metu valstybės narės, nepaisydamos Priedo dėl II straipsnio išimčių nuostatų, galutinai nustato savo didžiausio palankumo režimo išimčių šiame sektoriuje pozicijas. Jeigu derybos būtų nesėkmingos, Paslaugų prekybos taryba nusprendžia, ar tęsti toliau derybas pagal šį mandatą.
6. Visi derybose prisiimti įsipareigojimai, tarp jų ir jų įsigaliojimo data, turi būti įtraukti į Įsipareigojimų paslaugų sąrašus, pridėtus prie Bendrojo susitarimo dėl paslaugų prekybos, ir jiems galioja visos šio Susitarimo nuostatos.
7. Susitariama, kad nedelsiant pradėdamos derybas ir tęsdamos jas tol, kol pagal šio Nutarimo 4 dalį nustatoma įgyvendinimo data, dalyvaujančios šalys netaiko jokių priemonių, kurios veiktų jūrų transporto paslaugų prekybą, išskyrus tuos atvejus, kai reaguojama į kitų šalių taikomas priemones, bei turint tikslą išlaikyti ar padidinti laisvę teikti jūrų transporto paslaugas, ir nesiima jokių priemonių, kurios sustiprintų jų derybinę padėtį ir suteiktų joms papildomų svertų.
8. Šio Nutarimo 7 dalies įgyvendinimas turi būti prižiūrimas DGJTP. Bet kuri dalyvaujanti šalis gali atkreipti DGJTP dėmesį į bet kurį veiksmą ar pasižadėjimų nevykdymą, kurie, jos manymu, yra svarbūs šio Nutarimo 7 dalies įgyvendinimui. Tokios notifikacijos turi būti laikomos pateiktomis DGJPT po to, kai jas gauna Sekretoriatas.
NUTARIMAS DĖL DERYBŲ PAGRINDINIŲ TELEKOMUNIKACIJŲ KLAUSIMAIS
Ministrai nusprendžia:
1. Derybos turi būti pradėtos savanoriškai, siekiant vis labiau liberalizuoti prekybą telekomunikacijų perdavimo tinklais ir paslaugas (toliau tekste vadinamus „pagrindinėmis telekomunikacijomis“) Bendrojo susitarimo dėl paslaugų prekybos sistemoje.
2. Kad nebūtų pakenkta derybų baigčiai, jos savo apimtimi turi būti išsamios ir viską apimančios, a priori neišskiriant nė vienų pagrindinių telekomunikacijų.
3. Šio mandato vykdymui įkuriama derybų dėl pagrindinių telekomunikacijų klausimų grupė (toliau tekste vadinama „DGPT“). DGPT periodiškai informuoja apie šių derybų pažangą.
4. Derybos derybų grupėje turi būti atviros visoms pareiškusioms savo ketinimą jose dalyvauti vyriausybėms ir Europos Bendrijoms. Šiuo metu apie savo ketinimą dalyvauti derybose yra pareiškusios šios šalys:
Australija, Austrija, Kanada, Čilė, Kipras, Europos Bendrijos ir jų valstybės narės, Suomija, Honkongas, Vengrija, Japonija, Korėja, Meksika, Naujoji Zelandija, Norvegija, Slovakijos Respublika, Švedija, Šveicarija, Turkija, Jungtinės Amerikos Valstijos.
Vėlesnės notifikacijos dėl ketinimo dalyvauti turi būti siunčiamos Sutarties, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija, depozitarui.
5. DGPT pirmąją derybų sesiją surengia ne vėliau kaip 1994 m. gegužės 16 d. Ji užbaigia šias derybas ir pateikia baigiamąjį raportą ne vėliau kaip iki 1996 m. balandžio 30 d. Baigiamajame DGPT raporte nurodoma šių derybų rezultatų įgyvendinimo data.
6. Visi derybose prisiimti įsipareigojimai, įskaitant jų įsigaliojimo datą, turi būti įtraukti į Įsipareigojimų paslaugų sąrašus, pridėtus prie Bendrojo susitarimo dėl paslaugų prekybos, ir jiems galioja visos šio Susitarimo nuostatos.
7. Susitariama, kad nedelsiant pradėdamos derybas ir tęsdamos jas tol, kol pagal šio Nutarimo 5 dalį nustatoma įgyvendinimo data, dalyvaujančios šalys netaiko jokių priemonių, kurios taip veiktų pagrindinių telekomunikacijų paslaugų prekybą, kad sustiprintų savo derybinę padėtį ir įgautų papildomų svertų. Susitariama, kad ši nuostata nekliudys sudaryti komercinius ir valstybinius susitarimus dėl pagrindinių telekomunikacijų paslaugų teikimo.
8. Šio Nutarimo 7 dalies įgyvendinimas turi būti prižiūrimas DGPT. Bet kuri dalyvaujanti šalis gali atkreipti DGPT dėmesį į bet kurį veiksmą ar neveikimą, kurie, jos manymu, yra svarbūs šio Nutarimo 7 dalies įgyvendinimui. Tokios notifikacijos turi būti laikomos pateiktomis DGPT po to, kai jas gauna Sekretoriatas.
NUTARIMAS DĖL PROFESINIŲ PASLAUGŲ
Ministrai nutaria rekomenduoti, kad Paslaugų prekybos taryba savo pirmajame susitikime priimtų toliau išdėstytą sprendimą:
Paslaugų prekybos taryba,
pripažindama įstatyminių priemonių, susijusių su profesine kvalifikacija, techniniais standartais ir licencijavimu, poveikį profesinių paslaugų prekybos plėtojimui,
norėdama nustatyti daugiašalę tvarką, kuri užtikrintų, kad po tam tikrų įsipareigojimų prisiėmimo tokios įstatyminės priemonės nesudarytų nereikalingų kliūčių profesinių paslaugų teikimui,
nutaria:
1. VI straipsnio dėl vidaus reguliavimo 4 dalyje numatyta darbo programa turėtų būti pradėta įgyvendinti nedelsiant. Šiuo tikslu turi būti sudaryta profesinių paslaugų darbo grupė, kuri tikrintų ir informuotų bei teiktų rekomendacijas dėl tvarkos, reikalingos užtikrinti, kad priemonės, susijusios su kvalifikaciniais reikalavimais, ir procedūros, techniniai standartai ir licencijavimo reikalavimai tiekiant profesines paslaugas nesudarytų nereikalingų kliūčių prekybai.
2. Svarbiausias darbo grupės uždavinys – teikti rekomendacijas dėl daugiašalės tvarkos buhalterijos sektoriuje nustatymo, kad būtų pradėti vykdyti prisiimti įsipareigojimai. Teikdama šias rekomendacijas, darbo grupė daugiausia dėmesio skiria:
a) daugiašalės tvarkos, susijusios su rinkos atvėrimu, plėtojimui, taip, kad būtų užtikrinta, jog vidaus reguliavimo reikalavimai:
i) bus paremti objektyviais ir skaidriais kriterijais, tokiais, kaip kompetencija ir sugebėjimas teikti paslaugą;
ii) nebus labiau griežti, negu būtina paslaugos kokybei užtikrinti, taigi sudarantys galimybes veiksmingai liberalizuoti buhalterines paslaugas;
b) tarptautinių standartų naudojimui, ir tuo būdu skatina bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis taip, kaip apibrėžta VI straipsnio 5 dalies b punkte, kad visiškai įsigaliotų VII straipsnio 5 dalis;
c) veiksmingam Susitarimo VI straipsnio 6 dalies taikymo pagreitinimui, nustatydama kvalifikacijų pripažinimo normas.
Nustatydama tokią tvarką, darbo grupė atsižvelgia į vyriausybinių ir nevyriausybinių struktūrų, reguliuojančių profesines paslaugas, svarbą.
NUTARIMAS DĖL PRISIJUNGIMO PRIE SUTARTIES DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
1. Ministrai kviečia Viešųjų pirkimų komitetą, įsteigtą pagal Sutartį dėl viešųjų pirkimų, esančią Sutarties, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija, 4 priede, išaiškinti, kad:
a) prisijungimu suinteresuota valstybė narė pagal Sutarties dėl viešųjų pirkimų XXIV straipsnio 2 dalį praneštų apie savo interesą PPO Generaliniam Direktoriui ir pateiktų atitinkamą informaciją, įskaitant pasiūlymą dėl įsipareigojimų apimties, kuris turi būti įtrauktas į I priedą, atsižvelgiant į atitinkamas Sutarties nuostatas, ypač į I straipsnį, o ten, kur tinkama, – į V straipsnį;
b) šis pranešimas būtų išplatintas Sutartį pasirašiusioms šalims;
c) prisijungimu suinteresuota valstybė narė dėl prisijungimo prie Sutarties sąlygų konsultuotųsi su prisijungusiomis šalimis;
d) prisijungimo palengvinimui Komitetas sudarytų darbo grupę, jeigu minima valstybė narė arba kuri nors prisijungusi prie Sutarties šalis to pareikalautų; darbo grupė turėtų patikrinti: i) valstybės narės kandidatės pateiktą pasiūlymą dėl įsipareigojimų apimties; ir ii) atitinkamą informaciją, susijusią su eksporto galimybėmis prisijungusių šalių rinkose, atsižvelgdama į esamus ir potencialius valstybės narės kandidatės eksporto pajėgumus ir prisijungusių prie Sutarties šalių eksporto galimybes valstybės narės kandidatės rinkoje;
e) Komitetui priėmus sprendimą, pritariantį prisijungimo sąlygoms, įskaitant prisijungiančios valstybės narės sąrašus dėl įsipareigojimų apimčių, prisijungianti valstybė narė PPO Generaliniam Direktoriui įteiktų prisijungimo dokumentą, konstatuojantį nustatytąsias sąlygas; prisijungiančios valstybės narės sąrašai dėl įsipareigojimų apimčių anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis būtų pridedami prie Sutarties;
f) prieš PPO sutarties įsigaliojimo dieną prisijungimu suinteresuotoms GATT 1947 susitariančiosioms šalims pirmiau minėtos procedūros būtų taikomos su atitinkamais pakeitimais ir PPO generaliniam direktoriui priskirtas funkcijas vykdytų GATT 1947 Susitariančiųjų Šalių generalinis direktorius.
2. Pažymima, kad Komiteto sprendimai priimami konsenso pagrindu. Taip pat pažymima, kad kiekviena prisijungusioji šalis gali pasinaudoti netaikymo pagrindu, išdėstytu XXIV straipsnio 11 dalyje.
NUTARIMAS DĖL SUSITARIMO DĖL TAISYKLIŲ IR TVARKOS, REGLAMENTUOJANČIŲ GINČŲ SPRENDIMĄ, TAIKYMO IR PERŽIŪRĖJIMO
Ministrai,
prisimindami 1994 m. vasario 22 d. Nutarimą, skelbiantį, kad egzistuojančios GATT 1947 ginčų sprendimo procedūros ir taisyklės galioja iki Sutarties, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija, įsigaliojimo,
kviečia atitinkamas tarybas ir komitetus nutarti tęsti darbą ir spręsti kiekvieną ginčą, dėl kurio prašymas surengti konsultacijas buvo pateiktas iki pirmiau minėtos datos;
kviečia Ministrų Konferenciją užbaigti visą ginčų sprendimo taisyklių ir procedūrų, veikiančių Pasaulio prekybos organizacijoje, peržiūrėjimą per ketverius metus nuo Sutarties dėl Pasaulio prekybos organizacijos įsteigimo įsigaliojimo ir, užbaigus peržiūrą, per pirmąjį susitikimą nuspręsti, ar tokias ginčų sprendimo taisykles ir procedūras toliau taikyti, keisti ar atšaukti.
MINISTRŲ NUTARIMAI, PRIIMTI PREKYBOS DERYBŲ KOMITETO SUSITIKIME MARAKEŠE 1994 M. BALANDŽIO 14 D. NUTARIMAS DĖL SUTARTIES, KURIA ĮSTEIGIAMA PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJA, PRIĖMIMO IR PRISIJUNGIMO PRIE JOS
Ministrai,
pastebėdami, kad Sutarties, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija (toliau vadinama „PPO sutartimi“) XI ir XIV straipsniai numato, kad tik GATT 1947 susitariančiosios šalys, įsigaliojus PPO sutarčiai, kurių Tarifinių nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašai yra pridėti prie GATT 1994, ir kurių Paslaugų įsipareigojimų sąrašai yra pridėti prie Bendrojo susitarimo dėl paslaugų prekybos (toliau vadinamo „GATS“), gali priimti PPO sutartį;
toliau pastebėdami, kad Daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatų (toliau vadinami atitinkamai „Baigiamuoju dokumentu“ ir „Urugvajaus raundu“) Baigiamojo dokumento 5 dalis numato, kad, jei Baigiamojo dokumento įsigaliojimo metu dalyvių, nesančių GATT 1947 susitariančiosiomis šalimis, Įsipareigojimų sąrašai nėra galutiniai, tai dėl jų prisijungimo prie GATT 1947 ir PPO sutarties priėmimo tie sąrašai turi būti atitinkamai užbaigti;
atsižvelgdami į Nutarimo dėl mažiausiai išsivysčiusioms šalims palankių priemonių 1 dalį, kuris numato, jog Įsipareigojimų sąrašams pateikti mažiausiai išsivysčiusioms šalims nuo 1994 metų balandžio 15 dienos turi būti suteiktas papildomas vienerių metų laikotarpis, kaip to reikalauja PPO sutarties XI straipsnis;
pripažindami, kad kai kurie Urugvajaus raundo dalyviai, kurie taikė GATT 1947 de facto ir tapo susitariančiosiomis šalimis pagal GATT 1947 XXVI straipsnio 5 dalies c punktą, negalėjo laiku pateikti Įsipareigojimų sąrašų prie GATT 1994 ir GATS;
pripažindami ir tai, kad kai kurios valstybės ar atskiros muitų teritorijos, kurios nebuvo Urugvajaus raundo dalyvės, prieš įsigaliojant PPO sutarčiai gali tapti GATT 1947 susitariančiosiomis šalimis ir kad tokioms valstybėms ar muitų teritorijoms turėtų būti sudarytos sąlygos derėtis dėl GATT 1994 ir GATS Įsipareigojimų sąrašų taip, kad jos galėtų priimti PPO sutartį;
atsižvelgdami į tai, kad kai kurios valstybės ar muitų teritorijos, kurios prieš PPO sutarties įsigaliojimą dar negali užbaigti prisijungimo prie GATT 1947 proceso arba kurios neketina tapti GATT 1947 susitariančiosiomis šalimis, gali prieš PPO sutarties įsigaliojimą inicijuoti savo stojimo į PPO procesą;
pripažindami, kad PPO sutartyje niekaip nenumatytas skirtumas tarp PPO valstybių narių, kurios priėmė šią Sutartį pagal XI ir XIV straipsnius, ir PPO valstybių narių, kurios įstojo į PPO pagal XII straipsnį, ir norėdami užtikrinti, kad tų valstybių ir atskirų muitų teritorijų, kurios nebuvo tapusios GATT 1947 susitariančiosiomis šalimis PPO sutarties įsigaliojimo dieną, stojimo tvarka būtų tokia, kad tų valstybių ir atskirų muitų teritorijų atžvilgiu būtų galima išvengti bet kokių nereikalingų trukdymų ir vilkinimo;
nutaria, kad
1. a). Bet kuri Baigiamąjį dokumentą pasirašiusi valstybė
- kuriai taikoma Baigiamojo dokumento 5 dalis,
- arba kuriai taikoma Nutarimo dėl mažiausiai išsivysčiusioms šalims palankių priemonių 1 dalis,
- arba kuri iki 1994 metų balandžio 15 dienos tapo susitariančiąja šalimi pagal GATT 1947 XXVI straipsnio 5 dalies c punktą ir negalėjo laiku parengti GATT 1994 bei GATS Įsipareigojimų sąrašų, kad juos būtų galima įtraukti į Baigiamąjį dokumentą ir bet kuri valstybė ar atskira muitų teritorija,
- kuri tarp 1994 metų balandžio 15 dienos ir PPO sutarties įsigaliojimo dienos tampa GATT 1947 susitariančiąja šalimi, gali Parengiamajam komitetui pateikti Tarifinių nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašą prie GATT 1994 ir Įsipareigojimų sąrašą prie GATS, kad šis juos išnagrinėtų ir patvirtintų.
b) PPO sutartį pagal tos Sutarties XIV straipsnį gali priimti GATT 1947 susitariančiosios šalys, kurių Įsipareigojimų sąrašai taip buvo pateikti ir patvirtinti iki PPO sutarties įsigaliojimo.
c) Šio punkto šios Nutarimo dalies a ir b punktai neturi pažeisti mažiausiai išsivysčiusių šalių teisės per vienerius metus nuo 1994 metų balandžio 15 dienos pateikti savo Įsipareigojimų sąrašus.
2. a). Kiekviena valstybė ar atskira muitų teritorija gali prašyti Parengiamojo komiteto pasiūlyti PPO Ministrų Konferencijai patvirtinti jos prisijungimo prie PPO sutarties sąlygas, laikantis tos Sutarties XII straipsnio nuostatų. Jeigu su tokiu prašymu kreipiasi valstybė ar atskira muitų teritorija, kuri dalyvauja prisijungimo prie GATT 1947 procese, Parengiamasis komitetas kartu su darbo grupe, kurią įkūrė GATT 1947 Susitariančiosios Šalys turi, kiek tai tikslinga, išnagrinėti prašymą, kad galėtų išnagrinėti tos valstybės ar atskiros muitų teritorijos prisijungimą.
b) Parengiamasis komitetas Ministrų Konferencijai pateikia ataskaitą apie prašymo nagrinėjimą. Ataskaita gali apimti stojimo protokolą, įskaitant GATT 1994 Tarifinių nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašą ir GATS Įsipareigojimų sąrašą, kad būtų galima Ministrų Konferencijoje tai patvirtinti. Ministrų Konferencija, svarstydama kiekvieną aptariamosios valstybės ar atskiros muitų teritorijos prašymą dėl prisijungimo prie PPO sutarties, turi atsižvelgti į Parengiamojo komiteto ataskaitą.
NUTARIMAS DĖL PREKYBOS IR APLINKOS
Ministrai,
susitikę Baigiamojo dokumento, atspindinčio daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatus, pasirašymo proga Marakeše 1994 metų balandžio 15 dieną,
prisimindami Sutarties, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija (PPO), preambulę, kurioje teigiama, kad valstybių narių „prekybos ir ekonomikos ryšiai turėtų būti plėtojami siekiant kelti pragyvenimo lygį, užtikrinti visišką užimtumą ir nuolat didėjančias realias pajamas bei faktinę paklausą, taip pat plėtojant prekių ir paslaugų gamybą bei plečiant prekybą jomis, kartu optimaliai naudojant pasaulio išteklius, laikantis plėtros tolygumo principo, siekiant išsaugoti ir išlaikyti aplinką ir tobulinti tam skirtas priemones taip, kad jos atitiktų skirtingo ekonomikos išsivystymo lygio šalių atitinkamus poreikius ir interesus“,
pabrėždami:
- Rio aplinkos ir plėtros deklaraciją, 21 Darbotvarkę ir jos tęsinį GATT-e, tai atsispindi Atstovų tarybos pirmininko pareiškime Susitariančiosioms Šalims 48-oje jų sesijoje 1992 m. gruodžio mėn., taip pat Aplinkos apsaugos priemonių ir tarptautinės prekybos grupės, Prekybos ir plėtros komiteto bei Atstovų tarybos darbe,
- darbo programą, numatytą Nutarime dėl paslaugų prekybos ir aplinkos,
- atitinkamas Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių prekybos nuostatas,
manydami, kad neturėtų kilti jokio poreikio sisteminiam prieštaravimui tarp atviros, nediskriminacinės ir nešališkos daugiašalės prekybos sistemos palaikymo ir užtikrinimo iš vienos pusės ir veiklos dėl aplinkos apsaugos bei plėtros tolygumo skatinimo iš kitos pusės,
siekdami koordinuoti nuostatas prekybos ir aplinkos srityje, neviršijant daugiašalės prekybos sistemos kompetencijos, kuri apsiriboja prekybos politika ir tais su prekyba susijusiais aplinkos apsaugos politikos aspektais, kurie gali reikšmingai paveikti valstybių narių prekybą,
nutaria:
- pavesti pirmajam PPO Generalinės tarybos posėdžiui įsteigti Prekybos ir aplinkos komitetą, kuris būtų atviras visoms PPO valstybėms narėms ir po Komiteto darbo ir jo kompetencijos peržiūrėjimo pirmajai po PPO įsigaliojimo kas dveji metai vyksiančiai Ministrų Konferencijai pateiktų ataskaitą su pasiūlytomis ir savo rekomendacijomis,
- atsižvelgiant į tai, kad 1993 metų gruodžio 15 dienos TNC
Nutarimas:
„a) skatinantį plėtros tolygumą identifikuojant ryšį tarp prekybos ir aplinkos apsaugos priemonių;
b) pateikiant atitinkamas su atviru, nešališku ir nediskriminaciniu sistemos pobūdžiu suderinamas rekomendacijas dėl kokių nors daugiašalės prekybos sistemos nuostatų pakeitimų būtinumo, ypač dėl:
- poreikio taikyti taisykles, skatinančias teigiamą santykį tarp prekybos ir aplinkosaugos priemonių, plėtros tolygumą, ypatingą dėmesį kreipiant į besivystančių, o ypač į mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikius,
- vengimo laikytis protekcionistinių prekybos priemonių ir veiksmingų daugiašalių taisyklių, siekiant užtikrinti, kad daugiašalės prekybos sistema atitiktų aplinkosaugos tikslus, numatytus 21 Darbotvarkėje bei Rio deklaracijoje, ypač 12 principe,
- aplinkosaugos naudojamų prekybos priemonių, su prekyba susijusių aplinkosaugos priemonių, kurios daro reikšmingą poveikį prekybai, ir veiksmingo daugiašalių taisyklių, reglamentuojančių tas priemones, įgyvendinimo priežiūros“, kartu su pirmiau pateikta preambulės formuluote yra Prekybos ir aplinkos komiteto darbo kompetencija,
- kad pagal savo kompetenciją, norint pasiekti, kad tarptautinės prekybos politika ir aplinkos apsaugos politika viena kitą paremtų, Komitetas iš pradžių spręs toliau išvardytus klausimus, kurių atžvilgiu gali kilti bet koks atitinkamas klausimas, t. y.:
- ryšys tarp daugiašalės prekybos sistemos nuostatų ir prekybos priemonių, taikomų aplinkosaugai, įskaitant tas, kurias apima daugiašalės aplinkosaugos sutartys,
- ryšys tarp su prekyba susijusios aplinkosaugos politikos bei reikšmingą poveikį prekybai turinčių aplinkosaugos priemonių ir daugiašalės prekybos sistemos nuostatų,
- ryšys tarp daugiašalės prekybos sistemos nuostatų ir:
a) mokesčių, susijusių su aplinkosauga,
b) prekėms, įskaitant standartus ir techninius reglamentus, įpakavimą, ženklinimą bei antrinį perdirbimą, taikomų aplinkosaugos reikalavimų,
- daugiašalės prekybos sistemos nuostatos dėl aplinkosaugai naudojamų prekybos priemonių skaidrumo ir aplinkosaugos priemonės bei reikalavimai, kurie daro reikšmingą poveikį prekybai,
- ryšys tarp ginčų sprendimo mechanizmų daugiašalėje prekybos sistemoje ir mechanizmų, reglamentuojamų daugiašalėse aplinkosaugos sutartyse,
- aplinkosaugos priemonių poveikis rinkos atvėrimui, susijęs su besivystančiomis šalimis, o ypač – su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, ir prekybos apribojimų bei iškraipymų pašalinimo nauda aplinkosaugai,
- šalies viduje uždraustų prekių eksportavimo klausimas,
- kad Prekybos ir aplinkos komitetas apsvarstys darbo programą, numatytą Nutarime dėl paslaugų prekybos ir aplinkos, bei atitinkamas Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje nuostatas kaip neatsiejamą jo darbo dalį, numatytą jo darbo apibrėžtyje,
- kad, artėjant pirmajam PPO Generalinės tarybos posėdžiui, Prekybos ir aplinkos komiteto darbą turėtų atlikti Pasaulio prekybos organizacijos Parengiamojo komiteto pakomitetis, atviras visoms PPOPK valstybėms narėms,
- pakviesti Parengiamojo komiteto pakomitetį bei Prekybos ir aplinkos komitetą, kai jis bus įkurtas, prisidėti prie atitinkamų struktūrų darbo priimant atitinkamus susitarimus ryšiams su tarpvyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, minimomis PPO sutarties V straipsnyje.
NUTARIMAS DĖL ORGANIZACINIŲ IR FINANSINIŲ PASEKMIŲ, IŠPLAUKIANČIŲ IŠ SUTARTIES, KURIA ĮSTEIGIAMA PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJA
Ministrai,
pripažindami Pasaulio prekybos organizacijos (toliau vadinama „PPO“) vaidmens bei indėlio į tarptautinę prekybą svarbą,
siekdami užtikrinti veiksmingą PPO sekretoriato darbą,
pripažindami, kad Urugvajaus raundo rezultatų įgyvendinimas padidins Sekretoriato funkcijų apimtį bei sudėtingumą ir todėl reikia išnagrinėti, kokių tam reikės priemonių,
prisimindami pareiškimus, kuriuos padarė ankstesnio GATT Susitariančiųjų Šalių pirmininkas ir GATT Taryba, atkreipiančius dėmesį į būtinybę gerinti profesionalių Sekretoriato darbuotojų tarnybos sąlygas, įskaitant algas ir pensijas,
turėdami omenyje tai, kad PPO profesionaliems darbuotojams siūlomos tarnybos sąlygos turi būti konkurencingos, kad PPO galėtų pritraukti reikalingus ekspertus,
pažymėdami Generalinio Direktoriaus pasiūlymą, kad, nustatant PPO darbuotojų tarnybos, įskaitant algas bei pensijas, sąlygas, reikia tinkamai atsižvelgti į Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko atitinkamas sąlygas,
pažymėdami Sutarties, kuria įsteigiama PPO, VI straipsnį, ypač jo 3 dalį, suteikiantį Generaliniam Direktoriui galios paskirti Sekretoriato darbuotojus ir nustatyti jų pareigas bei tarnybos sąlygas laikantis Ministrų Konferencijos priimtų taisyklių,
primindami, kad Parengiamojo komiteto mandatas reikalauja, kad jis atliktų tokias funkcijas, kurios būtinos, kad nedelsiant po jos įsteigimo būtų užtikrintas veiksmingas PPO veikimas, įskaitant rekomendacijų rengimą PPO kompetentingos struktūros svarstymui, arba pagal galimybes priima sprendimus arba, kai tinkama, naudojantis Sekretoriato pasiūlymais, dėl administracinių, biudžeto bei finansinių reikalų priima laikinus sprendimus,
susitaria, kad Parengiamasis komitetas apsvarsto organizacinius pakeitimus, reikalingų lėšų kiekį ir darbuotojų tarnybos sąlygas, kurie siūlomi atsižvelgiant į PPO įsteigimą ir Urugvajaus raundo susitarimų įgyvendinimą, ir parengia rekomendacijas bei pagal galimybes priima sprendimus dėl reikalingų derinimų.
NUTARIMAS DĖL PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJOS PARENGIAMOJO KOMITETO ĮSTEIGIMO
Ministrai,
atsižvelgdami į Sutartį, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija (toliau vadinama „PPO sutartimi“ ir „PPO“),
turėdami omenyje norą užtikrinti tvarkingą perėjimą į PPO ir veiksmingą PPO veikimą nuo PPO sutarties įsigaliojimo dienos,
susitaria, kad:
1. Įsteigiamas Pasaulio prekybos organizacijos Parengiamasis komitetas (toliau vadinamas „Komitetu“). Ponas P. D. Sutherland' as yra paskiriamas Komiteto pirmininko pareigoms.
2. Komitetas turi būti atviras visoms valstybėms, pasirašiusioms daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo Baigiamąjį dokumentą bei kiekvienai susitariančiajai šaliai, pagal PPO sutarties XI straipsnį galinčiai tapti steigiančiąja PPO valstybe nare.
3. Taip pat įsteigiamas Biudžeto, finansų ir administravimo pakomitetis, kuriam turi pirmininkauti GATT Susitariančiųjų Šalių pirmininkas, ir Paslaugų pakomitetis, atsakingas už parengiamąjį darbą GATS klausimais. Pagal reikiamybę Komitetas gali įsteigti papildomus pakomitečius. Pakomitečiai turi būti atviri visiems Komiteto nariams. Komitetas nustato savo paties ir savo pakomitečių darbo reglamentus.
4. Komitetas visus sprendimus priima konsenso pagrindu.
5. Tik tie Komiteto nariai, kurie yra GATT susitariančiosios šalys, galinčios tapti steigiančiosiomis PPO valstybėmis narėmis laikantis PPO sutarties XI ir XIV straipsnių, gali dalyvauti priimant Komiteto sprendimus.
6. Komitetą ir jo pakomitečius turi aptarnauti GATT Sekretoriatas.
7. Komitetas nustoja veikęs įsigaliojus PPO sutarčiai, tuomet savo dokumentus ir rekomendacijas jis perduoda PPO.
8. Komitetas vykdo tokias funkcijas, kurios būtinos norint užtikrinti veiksmingą PPO veikimą nedelsiant, t. y. jos įsteigimo dieną, įskaitant toliau išvardytas funkcijas, susijusias su:
a) administravimo, biudžeto ir finansų klausimais: PPO kompetentingų struktūrų svarstymui rengia rekomendacijas arba tiek kiek reikia, priima sprendimus arba, kai tinkama, laikinus sprendimus prieš įsteigiant PPO, atsižvelgdamas į rekomendacijas, kurias jam pateikia Biudžeto, finansų ir administravimo pakomitečio, minimo šio Nutarimo 3 dalyje, pirmininkas, bendradarbiaudamas su GATT biudžeto, finansų ir administravimo komiteto pirmininku, naudodamasis Sekretoriato siūlymais dėl:
i) būstinės sutarties, kuri numatyta PPO Sutarties VIII straipsnio 5 dalyje,
ii) finansinių reglamentų, įskaitant nuorodas dėl PPO valstybių narių įnašų į biudžetą įvertinimo, laikantis PPO Sutarties VII straipsnyje išdėstytų kriterijų,
iii) biudžeto projektų pirmiesiems PPO veikimo metams,
iv) ICITO/GATT turto, įskaitant finansinį turtą, perdavimo PPO,
v) GATT darbuotojų perdavimo PPO Sekretoriatui ir jų perdavimo sąlygų,
vi) santykių tarp Tarptautinio prekybos centro (ITC) ir PPO;
b) institucijų, procedūrų ir teisės klausimais:
i) išnagrinėja ir patvirtina Įsipareigojimų sąrašus, pateiktus pagal „Nutarimą dėl Sutarties, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija, priėmimo ir prisijungimo prie jos“ ir pagal to Nutarimo 2 dalį pasiūlo stojimo sąlygas,
ii) atsižvelgdamas į XVI straipsnio 1 dalį, teikia pasiūlymus dėl PPO struktūrų, ypač tų, kurios įsteigtos PPO sutarties IV straipsniu, darbo apibrėžties ir reglamentų, kuriuos tos struktūros yra kviečiamos pačios sau nusistatyti,
iii) PPO Generalinei tarybai teikia rekomendacijas dėl atitinkamų susitarimų dėl santykių su kitomis organizacijomis, minimomis PPO sutarties V straipsnyje,
iv) parengia ir pateikia PPO ataskaitą apie savo veiklą;
c) PPO Sutarties įsigaliojimu bei PPO veiklos sfera ir funkcijomis susijusiais klausimais:
i) paruošia ir surengia Įgyvendinimo konferenciją,
ii) inicijuoja darbo programą, sąlygotą Urugvajaus raundo rezultatų, išdėstytų Baigiamajame dokumente, pvz., šio Nutarimo 3 dalyje minimame Paslaugų pakomitetyje atlieka priežiūrą, veda derybas dėl atskirų paslaugų sektorių, taip pat vykdo pagal Marakešo susitikimo nutarimus pavestą darbą,
iii) aptaria pasiūlymus dėl papildomų punktų įtraukimo į PPO darbo programos darbotvarkę,
iv) teikia pasiūlymus dėl Tekstilės kontrolės komiteto sudėties, laikydamasis Sutarties dėl tekstilės ir aprangos 8 straipsnyje išdėstytų kriterijų,
v) surengia pirmąjį PPO Ministrų Konferencijos ar Generalinės tarybos, atsižvelgiama į tai, kuri iš jų posėdžiautų pirma, posėdį ir jam parengia preliminarią darbotvarkę.
SUSITARIMAS DĖL FINANSINIŲ PASLAUGŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ
Šalys – Urugvajaus raundo dalyvės – buvo įpareigotos prisiimti tam tikrus įsipareigojimus dėl finansinių paslaugų pagal Bendrąjį susitarimą dėl paslaugų prekybos (toliau vadinama „Susitarimu“) pagal alternatyvų metodą, išdėstytą Susitarimo III dalies nuostatose. Susitarta, kad šis metodas gali būti taikomas atsižvelgiant į tokį susitarimą, nes:
i) tai neprieštarauja Susitarimo nuostatoms,
ii) tai nepažeidžia nė vienos valstybės narės teisės laikantis šio Susitarimo III dalies sudaryti savo Įsipareigojimų paslaugų sąrašą,
iii) iš to išplaukiantys paslaugų įsipareigojimai taikomi pagal didžiausią palankumo statusą,
iv) nebuvo sukurta jokia prielaida dėl liberalizavimo, kuriuo pagal Susitarimą įsipareigoja valstybė narė, laipsnio.
Suinteresuotos valstybės narės, pasiremdamos derybomis ir atsižvelgdamos į sąlygas bei reikalavimus, kur nurodyta, į savo paslaugų Įsipareigojimų sąrašus įtraukė tam tikrus toliau pateiktą metodą atitinkančius įsipareigojimus.
A. Sustojimas
Visos toliau minimos sąlygos, apribojimai ir reikalavimai įsipareigojimams turi būti apriboti tik tomis jau egzistuojančiomis neatitinkančiomis priemonėmis.
B. Rinkos atvėrimas
Monopolijos teisės
1. Kartu su Susitarimo VIII straipsniu taikoma ir ši nuostata:
Kiekviena valstybė narė į savo Įsipareigojimų sąrašą dėl finansinių paslaugų įtraukia egzistuojančias monopolines teises ir stengiasi jas pašalinti arba sumažinti jų apimtį. Nepaisant Priedo dėl finansinių paslaugų 1 dalies b punkto, šis punktas taikomas veiklai, apibūdintai Priedo 1 dalies b punkto iii papunktyje.
Valstybinių institucijų perkamos finansinės paslaugos
2. Nepaisant Susitarimo XIII straipsnio, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kalbant apie tos valstybės narės teritorijoje esančių valstybinių institucijų perkamas ar įsigyjamas finansines paslaugas jos teritorijoje įsikūrusiems kiekvienos kitos valstybės narės finansinių paslaugų teikėjams būtų suteiktas didžiausio palankumo režimas ir nacionalinis režimas.
Prekyba kertant sieną
3. Kiekviena valstybė narė leidžia šalyje nereziduojantiems finansinių paslaugų teikėjams paprastai per tarpininką arba kaip tarpininkui ir pagal nacionalinį režimą atitinkančius reikalavimus ir sąlygas teikti tokias paslaugas:
a) draudžiamos tokios rizikos sritys:
i) jūrų laivininkystė ir komercinė aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimas ir krovinių kosmose skraidinimas (įskaitant ir palydovus), kai toks draudimas apima dalį ar visus šiuos dalykus: gabenamas prekes, prekes gabenančias transporto priemones ir visus su minėtais dalykais susijusius įsipareigojimus;
ii) tarptautiniu tranzitu gabenamos prekės;
b) perdraudimas ir retrocesija (perdraudžiant prisiimta atsakomybė perduodama trečiajai kompanijai) bei su draudimu susijusios paslaugos, nurodytos Priedo 5 dalies a punkto iv papunktyje;
c) finansinės informacijos ir finansinių duomenų apdorojimo teikimas ir perdavimas, apibūdintas Priedo 5 dalies a punkto xv papunktyje, konsultacinės ir kitos atitinkamos paslaugos, išskyrus tarpininkavimą, susijusios su bankininkyste ir kitomis Priedo 5 dalies a punkto xvi papunktyje pateiktomis paslaugomis.
4. Kiekviena valstybė narė leidžia savo gyventojams bet kurios kitos valstybės narės teritorijoje pirkti finansines paslaugas, nurodytas:
a) šio susitarimo 3 dalies a punkte;
b) šio susitarimo 3 dalies b punkte;
c) Priedo 5 dalies a punkto v ir xvi papunkčiuose.
Komercinis įsisteigimas
5. Kiekviena valstybė narė kiekvienos kitos valstybės narės finansinių paslaugų teikėjams suteikia teisę savo teritorijoje steigti ar plėsti komercinį įsisteigimą, įskaitant ir esamų įmonių įsigijimą.
6. Valstybė narė gali nustatyti reikalavimus, sąlygas ir procedūras, įteisinančias komercinį įsisteigimą ar plėtimą taip, kad tai nekliudytų valstybės narės pagal šio susitarimo 5 dalį prisiimtiems įsipareigojimams ir atitinka kitus Susitarimo įsipareigojimus.
Naujos finansinės paslaugos
7. Valstybė narė leidžia kiekvienos kitos valstybės narės jos teritorijoje įsikūrusiems finansinių paslaugų teikėjams siūlyti jos teritorijoje bet kokias naujas finansines paslaugas.
Informacijos perdavimas ir apdorojimas
8. Nė viena valstybė narė nesiima priemonių, kurios kliudytų informacijos perdavimui ar finansinės informacijos apdorojimui, tarp jų ir duomenų perdavimui elektroninio ryšio priemonėmis arba tokių priemonių, kurios, atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus atitinkančias importo taisykles, kliudo įrengimų pervežimams, kai tokie informacijos perdavimai, finansinės informacijos apdorojimai ar įrengimų pervežimai būtini finansinių paslaugų teikėjo įprastai veiklai. Jokios šio susitarimo dalies nuostatos neriboja valstybės narės teisės saugoti duomenis apie asmenis, asmenų privatumą ir individualių duomenų ir sąskaitų konfidencialumą, jeigu naudojimasis šia teise nekliudo Susitarimo nuostatoms.
Laikinas personalo įvažiavimas
9. a). Kiekviena valstybė narė leidžia į savo teritoriją laikinai įvažiuoti tokiam kiekvienos valstybės narės finansinių paslaugų teikėjo, steigiančio ar jau įsteigusio įmonę valstybės narės teritorijoje, personalui:
i) aukštesniajam vadovaujančiam personalui, turinčiam su nuosavybe susijusios informacijos, kuri yra svarbi finansinės paslaugos teikėjo įsteigimui, kontrolei ir paslaugų teikimui,
ii) finansinės paslaugos teikėjo veikloje dalyvaujantiems specialistams.
b) Kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo teritorijoje turimą kvalifikuotą personalą, leidžia laikinai į savo teritoriją įvažiuoti šiam personalui, susijusiam su bet kurios kitos valstybės narės finansinių paslaugų teikėjo komerciniu įsisteigimu:
i) kompiuterių paslaugų, telekomunikacijų paslaugų ir finansinės paslaugos teikėjo apskaitos specialistams,
ii) draudimo rizikos ir teisės specialistams.
Nediskriminacinės priemonės
10. Kiekviena valstybė narė stengiasi pašalinti ar apriboti kiekvieną žalingą poveikį kiekvienos kitos valstybės narės finansinės paslaugos teikėjams, kurį daro:
a) nediskriminacinės priemonės, trukdančios finansinės paslaugos teikėjams siūlyti valstybės narės teritorijoje valstybės narės nustatytas ir valstybės narės leidžiamas finansines paslaugas,
b) nediskriminacinės priemonės, ribojančios finansinės paslaugos teikėjų veiklos išplitimą po visą valstybės narės teritoriją,
c) valstybės narės priemonės, kai tokia valstybė narė taiko tas pačias priemones ir teikdama bankininkystės, ir vertybinių popierių paslaugas, o kurios nors kitos valstybės narės finansinės paslaugos teikėjas verčiasi vien tik vertybinių popierių paslaugų teikimu,
d) kitos priemonės, kurios, nežiūrint į tai, kad priimtos ir taikomos atsižvelgiant į Susitarimo nuostatas, nepalankiai veikia kurios nors kitos valstybės narės finansinės paslaugos teikėjo galimybes veikti, konkuruoti ir patekti į valstybės narės rinką, tik tada, jei bet kurios priemonės, kurių imamasi pagal šį punktą, tą priemonę taikančios valstybės narės finansinės paslaugos teikėjų nestatys į blogesnę padėtį.
11. Šio susitarimo 10 dalies a ir b punktuose aprašytų nediskriminacinių priemonių atžvilgiu valstybė narė stengiasi neapriboti ar kitaip suvaržyti nei esamų rinkos galimybių, nei gaunamos naudos, kuria jau naudojasi visų kitų valstybių narių finansinių paslaugų teikėjai, kaip tam tikra valstybės narės teritorijoje esanti paslaugų teikėjų rūšis, tik tada, jei šis įsipareigojimas nediskriminuos tokias priemones taikančios valstybės narės finansinių paslaugų teikėjų.
C. Nacionalinis režimas
1. Pagal nacionalinį režimą atitinkančius reikalavimus ir sąlygas kiekviena valstybė narė kiekvienos kitos valstybės narės finansinių paslaugų teikėjams, įsikūrusiems jos teritorijoje, suteikia galimybę naudotis valstybinių institucijų tvarkomomis apmokėjimo ir kliringo sistemomis bei oficialiomis finansavimo ir refinansavimo priemonėmis, taikomomis vykdant įprastinę verslo praktiką.
2. Tada, kai valstybei narei privalu būti nare ar dalyvauti joje/juose ar turėti galimybę pasinaudoti savarankiška struktūra, vertybinių popierių ar būsimų sandorių mainais arba rinka, kliringo institucija ar bet kuria kita organizacija ar asociacija tam, kad kiekvienos kitos valstybės narės finansinių paslaugų teikėjai galėtų teikti finansines paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės narės finansinių paslaugų teikėjai arba kai ta valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai suteikia tokioms institucijoms privilegijų ar pranašumų teikiant finansines paslaugas, valstybė narė užtikrina, kad tokios institucijos kiekvienos kitos valstybės narės finansinių paslaugų teikėjams, tos valstybės narės teritorijos rezidentams taikytų nacionalinį režimą.
D. Apibrėžimai
Šiame metode:
1. Finansinių paslaugų teikėjas nerezidentas yra valstybės narės finansinių paslaugų teikėjas, teikiantis finansinę paslaugą kitos valstybės narės teritorijoje iš įmonės, įsteigtos kitos valstybės narės teritorijoje, nesvarbu, ar toks finansinių paslaugų teikėjas turi ar neturi komercinį įsisteigimą valstybės narės, kurioje teikiama finansinė paslauga, teritorijoje.
2. „Komercinis įsisteigimas“ – tai valstybės narės teritorijoje esanti įmonė, teikianti finansines paslaugas ir turinti visiškai ar iš dalies valdomas dukterines įmones, bendras įmones, bendrijas, personalines įmones, veiklą franšizės pagrindu, filialus, agentūras, atstovybes ar kitas organizacijas.
3. Nauja finansinė paslauga – tai finansinio pobūdžio paslauga, apimanti paslaugas, susijusias su egzistuojančiais ir naujais produktais ar jų pristatymo būdu, kuri bet kurio finansinės paslaugos teikėjo nėra teikiama tam tikros valstybės narės teritorijoje, bet kuri yra teikiama kitos valstybės narės teritorijoje.
4 PRIEDAS
DAUGIAŠALĖS (PASIRINKTINĖS – „PLURILATERAL“) PREKYBOS SUTARTYS
Sutartis dėl civilinės aviacijos orlaivių prekybos
Sutartis dėl civilinės aviacijos orlaivių prekybos, sudaryta Ženevoje 1979 metų balandžio 12 dieną (BISD 26S/162), vėliau pakeista, pakoreguota ir pataisyta.
Sutartis dėl viešųjų pirkimų
Sutartis dėl viešųjų pirkimų, sudaryta Marakeše 1994 metų balandžio 15 dieną.
Tarptautinė pieno produktų sutartis
Tarptautinė pieno produktų sutartis, sudaryta Marakeše 1994 metų balandžio 15 dieną. (Nuo 1998 m. sausio 1 d. nebegalioja – red. pastaba.)
Tarptautinė jautienos sutartis
Tarptautinė jautienos sutartis, sudaryta Marakeše 1994 metų balandžio 15 dieną. (Nuo 1998 m. sausio 1 d. nebegalioja – red. pastaba.)
______________
PRIEDAS
LIETUVOS PRISIJUNGIMAS
Sprendimo projektas
Generalinė taryba,
atsižvelgdama į derybų dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Marakešo sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją, rezultatus ir parengusi Lietuvos prisijungimo protokolą,
remdamasi Marakešo sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją, XII straipsniu, nusprendžia, kad Lietuvos Respublika gali prisijungti prie Marakešo sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją, minėtame Protokole išdėstytomis sąlygomis.
LIETUVOS PRISIJUNGIMO PRIE MARAKEŠO SUTARTIES DĖL PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJOS ĮSTEIGIMO PROTOKOLAS
Projektas
Pasaulio prekybos organizacija (toliau vadinama „PPO“), vadovaudamasi PPO Generalinės tarybos pritarimu pagal Marakešo sutarties dėl Pasaulio prekybos organizacijos įsteigimo (toliau vadinamos „PPO sutartimi“) XII straipsnį, ir Lietuvos Respublika (toliau vadinama „Lietuva“),
atsižvelgusios į Darbo grupės dėl Lietuvos stojimo į PPO ataskaitą dokumente WT/ACC/LTU/… (toliau vadinamą „Darbo grupės ataskaita“),
atsižvelgusios į derybų dėl Lietuvos stojimo į PPO rezultatus,
susitaria:
I dalis
Bendrosios nuostatos
1. Įsigaliojus šiam Protokolui, Lietuva prisijungia prie PPO sutarties pagal tos Sutarties XII straipsnį ir tampa PPO nare.
2. Lietuva prisijungia prie PPO sutarties, pakeistos ir papildytos kitais susitarimais, kurie yra įsigalioję iki šio Protokolo įsigaliojimo dienos. Šis Protokolas, į kurį įeina Darbo grupės ataskaitos 189 punkte nurodyti įsipareigojimai, sudaro PPO sutarties sudedamąją dalį.
3. Išskyrus tuos atvejus, kai Darbo grupės ataskaitos 189 punkte minėtuose punktuose yra numatyta kitaip, daugiašalėse prekybos sutartyse, sudarančiose PPO sutarties priedus, numatytus įsipareigojimus, kuriuos būtina vykdyti nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, Lietuva vykdys taip, lyg ji būtų pripažinusi tą Sutartį jo įsigaliojimo dieną.
4. Lietuva gali taikyti tam tikrą priemonę, kuri neatitinka GATS II straipsnio 1 punkto, jei toji priemonė yra įrašyta į II straipsnio išimčių sąrašą, pridedamą prie šio Protokolo, ir atitinka GATS priedo dėl II straipsnio išimčių sąlygas.
II dalis
Įsipareigojimų sąrašai
5. Įsipareigojimų sąrašai, pridėti prie šio Protokolo, tampa Tarifinių nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašu, skirtu Lietuvai, prie Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 (toliau vadinamo „GATT 1994“) ir Įsipareigojimų sąrašu paslaugoms, skirtu Lietuvai, prie Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (toliau vadinamo „GATS“). Sąrašuose išvardytos nuolaidos ir įsipareigojimai vykdomi etapais, kaip nurodyta tam tikrose atitinkamų sąrašų dalyse.
6. GATT 1994 II straipsnio 6 punkto a papunktyje nurodyta šios Sutarties data, kalbant apie Tarifinių nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašų, pridėtų prie šio Protokolo, taikymo datą, laikoma šio Protokolo įsigaliojimo data.
III dalis
Baigiamosios nuostatos
7. Šį Protokolą Lietuva priima iki 2001 m. gegužės 1 d. jį pasirašydama ar kitokiu būdu.
8. Šis Protokolas įsigalioja trisdešimtą dieną nuo jo priėmimo dienos.
9. Šis Protokolas deponuojamas PPO generaliniam direktoriui. PPO generalinis direktorius nedelsdamas šio Protokolo patvirtintą kopiją ir pranešimą apie jo priėmimą pagal 7 punktą pateikia kiekvienai PPO narei ir Lietuvai.
10. Šis Protokolas registruojamas pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnio nuostatas.
11. Priimta du tūkstančiai …………. m. .…………. ….. d. Ženevoje vienu egzemplioriumi anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis. Visi tekstai turi vienodą teisinę galią, išskyrus tai, kad kuriame nors Įsipareigojimų sąraše, pridėtame prie šio Protokolo, gali būti nurodyta, kad jis turi teisinę galią tik viena ar keliomis iš šių kalbų.
PRIEDAS
ĮSIPAREIGOJIMŲ SĄRAŠAS – LIETUVA
I dalis
Prekės
[Įsipareigojimų sąrašas CL – Dokumentas WT/ACC/LTU/52/Add.1]
II dalis
Paslaugos
[Įsipareigojimų sąrašas GATS/SC/… – Dokumentas WT/ACC/LTU/52/Add.2]
______________
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.