Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Slovėnijos Respublikos Vyriausybės prekybos sutartis

Susitariančiosios Šalys pagal savo galiojančius įstatymus stengiasi panaikinti kliūtis, esančias jų tarpusavio prekių ir paslaugų prekyboje.

Susitariančiosios Šalys suteikia viena kitai didžiausio palankumo statusą prekių importo ir eksporto muito mokesčių ir jiems lygiaverčių rinkliavų, taip pat procedūrų ir formalumų, turinčių įtakos prekybai, atžvilgiu.

Aukščiau minėtos sąlygos netaikomos suteikiant arba išlaikant:

Susitariančiosios Šalys remia ir teikia pagalbą prekybai tarp abiejų valstybių ūkio subjektų normaliomis sąlygomis, taip pat skatina kontraktų sudarymą ir pasikeitimą informacija tarp ūkio subjektų ir organų, užsiimančių prekyba ir ekonominiu bendradarbiavimu, ypač kai tai susiję su įstatymais ir nutarimais, ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis.

Atsiskaitymai tarp abiejų valstybių atliekami laisvai konvertuojama valiuta, jeigu atskirais atvejais atskiri ūkio subjektai nesusitaria kitaip, taip pat pagal Susitariančiųjų Šalių valstybėse galiojančią tvarką bei tarptautinės bankininkystės tvarką.

Susitariančiosios Šalys pagal savo įstatymus ir tvarką atleidžia viena kitos importą ir eksportą nuo muito mokesčių bei kitų rinkliavų už:

Jungtinė Komisija, sudaryta iš Susitariančiųjų Šalių atstovų, stebi, kaip vykdoma ši Sutartis, teikia rekomendacijas, kaip skatinti Susitariančiųjų Šalių prekybą ir ekonominį bendradarbiavimą bei sprendžia kylančius tarp Susitariančiųjų Šalių ginčus dėl šios Sutarties aiškinimo ir vykdymo. Jungtinė Komisija susirenka Susitariančiųjų Šalių susitartu laiku bet kuriai Susitariančiajai Šaliai paprašius paeiliui Lietuvos Respublikoje ir Slovėnijos Respublikoje.

Jeigu kuri nors iš Susitariančiųjų Šalių nustato, kad iš kitos Susitariančiosios Šalies teritorijos kildinamų prekių importas sukelia arba gresia sukelti rimtą žalą, ta Susitariančioji Šalis gali pareikalauti konsultacijų, kurios turėtų įvykti Jungtinėje Komisijoje kaip galima greičiau. Jei konsultacijų būdu nerandama sprendimo, tai Susitariančioji Šalis, kuri dėl jų kreipėsi, gali imtis apsisaugojimo priemonių.

Nesant sąlygų pasikonsultuoti, įsivežančioji Susitariančioji Šalis gali imtis apsisaugojimo priemonių. Tokiu atveju konsultacijos turi įvykti tuoj pat po tokių priemonių įvedimo, jeigu jų reikalauja kita Susitariančioji Šalis.

Ši Sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai, kad visi jai įsigalioti būtini teisiniai formalumai yra įvykdyti. Ši Sutartis galios 5 metus. Praėjus šiam terminui, Sutarties galiojimas automatiškai pratęsiamas kitam 5 metų laikotarpiui, jeigu viena iš Susitariančiųjų Šalių ne mažiau kaip prieš 6 mėnesius iki termino pabaigos nepraneša kitai Susitariančiajai Šaliai apie Sutarties denonsavimą.

Sudaryta Lublijanoje 1994 m. kovo 29 d. dviem originaliais egzemplioriais lietuvių, slovėnų ir anglų kalbomis, visi tekstai vienodos teisinės galios.

Esant nesutarimams dėl interpretavimo, remtis tekstu anglų kalba.