1. Tas, kas karo ar ginkluoto konflikto arba agresijos, okupacijos ar aneksijos metu įsakė, kurstė ar organizavo nežmoniškai elgtis ar nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis: juos sunkiai sužalojo, susargdino arba kankino; atliko su jais biologinį ar medicininį eksperimentą, neteisėtai paėmė persodinti jų organą ar audinį, neteisėtai ėmė jų kraują arba kitaip nežmoniškai su jais elgėsi; ėmė juos įkaitais; baudė kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir nešališko teismo sprendimo ar be gynybos garantijų teisme; taikė kolektyvines bausmes; žagino ar seksualiai prievartavo žmones, įtraukė juos į seksualinę vergovę ar vertė juos užsiimti prostitucija; priverstinai sterilizavo arba apvaisino; naudojo bauginimo ir teroro priemones; neteisėtai suvaržė ar atėmė jų laisvę; atskyrė vaikus nuo tėvų ar globėjų; sukėlė jiems mirties nuo bado grėsmę; neteisėtai atėmė, konfiskavo civilių asmenų turtą ar vykdė didelio masto jo nusavinimą, nepateisinamą karo būtinumu; užgauliai žemino jų orumą; vertė pereiti į kitą tikėjimą; išniekino nukautųjų palaikus,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas apgaulę, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)
