K. T. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 67 str., 41 str., 301 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3841/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40525-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Dariaus Čapliko kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžio nuteistojo K. T. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Čaplikas prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2, 5 dalimis, K. T. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę per 1 metus ir 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti visą nukentėjusiesiems priteistą žalą; vienerių metų laikotarpiui paskirta intensyvi priežiūra, įpareigojant jį neišeiti iš deklaruotos gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir mokymusi; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti įpareigojimai – tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kitą šio teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus, kurie lėmė netinkamą BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 75 straipsnio 2, 5 dalių taikymą bei nepagrįstą K. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Šio teismo išvados dėl BK 75 straipsnio taikymo prieštarauja formuojamai teismų praktikai.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad K. T. dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės bus atskirtas nuo šeimos ir tai paveiks jo socialinius ryšius. Byloje nenustatyta, kad realus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas esminiai paveiks svarbiausius K. T. socialinius ryšius. Byloje nėra duomenų, kad jis yra sukūręs šeimą, turi nepilnamečių vaikų, išlaikytinių. Nors K. T. tėvams nustatytas neįgalumas, K. T. nėra vienintelis sūnus, galintis jais pasirūpinti.

Kasatoriaus nuomone, priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, anksčiau taikyta probacija K. T. jokios teigiamos įtakos nepadarė, jis nusikalstamo gyvenimo būdo nepakeitė ir yra linkęs toliau nusikalsti. Išvada, kad K. T. po nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas šioje byloje, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nėra pagrįsta byloje išnagrinėtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 16 d. iki lapkričio 11 d. K. T. už įvairius administracinius nusižengimus buvo baustas septynis kartus ir duomenų, kad būtų sumokėjęs baudas, išskyrus vieną, nėra. Be to, K. T. yra atlyginęs tik nežymią dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos.

Kasatorius pažymi, kad K. T., iki priimant nuosprendį šioje byloje, buvo teistas penkis kartus, nusikalto neišnykus teistumui, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Be to, K. T. ankstesniu nuosprendžiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris vėliau teismo buvo panaikintas. Nusikalstamas veikas nuteistasis pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatyta naujų ar pasikeitusių esminių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad K. T. daugiau nenusikals ir bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistasis savo gyvenimo būdo kritiškai neįvertino ir socialinių nuostatų teigiama linkme nepakeitė. Po nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas šioje byloje, K. T. padarė dvi naujas nusikalstamas veikas, toliau darė administracinius nusižengimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Čaplikas kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduoda antrą kartą. Nors naujai pateikto skundo turinys nėra identiškas, šio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. Kaip ir pirmame skunde, kasatorius iš esmės tapačiais argumentais kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą bylos duomenų, charakterizuojančių K. T. asmenybę, vertinimą bei jų pagrindu padarytą sprendimą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti K. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tik šiame kasaciniame skunde savo teiginiams dėl netinkamo minėto baudžiamojo įstatymo taikymo pagrįsti kasatorius papildomai nurodo aplinkybes (kad K. T. po nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas šioje byloje, padarė dvi naujas nusikalstamas veikas ir kad jis per mažai atlygino nukentėjusiesiems priteistos žalos), kurios, jo manymu, taip pat patvirtina apie negalimumą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasatorius papildomai nurodo teiginius apie apeliacinės instancijos teismo netinkamą BK 41 straipsnio 2 dalies taikymą ir padarytus BPK 20 straipsnio 1 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus. Šie teiginiai, kuriais siūloma kasacinės instancijos teismui naikinti bausmės vykdymo atidėjimą K. T., nėra grindžiami aiškiais teisiniais argumentais ir yra susiję ne su teisės taikymo aspektu keliamomis problemomis, o nuteistojo K. T. asmenybę apibūdinančių duomenų, jo elgesio po nuteisimo nauju vertinimu. Tokie kasatoriaus argumentai nesudaro kasacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyko.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pirmąjį kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo galimai padarytas teisės taikymo klaidas, nepateikta ir antrą kartą paduotame kasaciniame skunde. Naujai pateikiami argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą nuosprendžio dalį, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Dariaus Čapliko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Eligijus Gladutis

Tomas Šeškauskas