K. S. pagal BK 260 str., 41 str., 369 str., 368 str., 376 str., 63 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-65/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41236-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko, spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vytauto Jancevičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžio K. S. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nuosprendį: K. S. nuteistai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, K. S. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas išvadas ir netinkamai aiškino bei taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai pakeitė Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendį ir priėmė netinkamą sprendimą dėl bausmės K. S. skyrimo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir skirdamas K. S. švelnesnę bausmės rūšį nei įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmę, neteisingai įvertino aplinkybes ir netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normą, tai lėmė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto teisingumo principo pažeidimą bei neteisingos bausmės paskyrimą nuteistajai. K. S. vaidmuo darant minėtą nusikaltimą buvo aktyvus, nėra nustatyta lengvinančių aplinkybių. Taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių K. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir išimtinių aplinkybių, susijusių su jos asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas K. S. už jos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Nustatydamas faktines bylos aplinkybes bei jas vertindamas bausmės skyrimo K. S. kontekste, apeliacinės instancijos teismas iš esmės rėmėsi vien tik aplinkybėmis, atsiradusiomis jau po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nuteistosios K. S. aktyvias pastangas resocializuotis po nusikalstamos veikos padarymo bei jos socialinius ryšius nepagrįstai pripažindamas išimtinėmis ir mažinančiomis nuteistosios dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pavojingumą, tuo pačiu nepagrįstai neatsižvelgdamas į kitas aplinkybes, kurios atskleidžia nuteistosios bei jos padarytos veikos pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu K. S. paskirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams yra visiškai neproporcinga nusikalstamos veikos pavojingumui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde prokuroras kelia BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė šią normą, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir K. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį skirdamas švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje. Kasatoriaus prašymas dėl nuteistajai K. S. paskirtos bausmės sugriežtinimo iš esmės grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, sumenkino jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tinkamai neįvertino nuteistosios asmenybės.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Teismų atliktas faktinių aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti, vertinimas paprastai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl sprendė, kad K. S. paskirta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra nors ir minimalaus dydžio, tačiau nagrinėjamu atveju nėra teisinga, todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skyrė K. S. švelnesnę bausmės rūšį nei įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų taisyklių aiškinimo ir taikymo, o kasaciniame skunde nepateikiami teisiniai argumentai, duodantys pagrindą abejoti skundžiamo sprendimo teisingumu ir sudarantys pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka. Kasaciniame skunde keliami klausimai susiję su faktinių aplinkybių vertinimu, o faktinių aplinkybių vertinimo klausimus galutinai išsprendžia bei pirmosios instancijos teismo paskirtų kriminalinių bausmių teisingumą vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai įvertina apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vytauto Jancevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas