R. S. pagal BK 260 str., 41 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4959/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41236-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios R. S. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji R. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, t. y. panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies ją išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką; taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti R. S. žymiai švelnesnę bausmę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principo pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 260 straipsnio 2 dalį.

Anot nuteistosios R. S., abiejų instancijų teismai nuosprendžius grindė nepatikimais, nenuosekliais, prieštaringais ir abejones keliančiais duomenimis, įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai, nesivadovavo įrodymų pakankamumo kriterijumi ir priėmė nepagrįstus, nemotyvuotus ir klaidingus nuosprendžius. Teismai nepagrįstai pernelyg didelę reikšmę suteikė R. S. kaltinantiems įrodymams (A. B. parodymams, specialisto išvadoms). Apeliacinės instancijos teismas į apeliacinio skundo argumentus atsakė bendro pobūdžio teiginiais, formaliai pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams. Skundžiami teismų sprendimai neatitinka BPK reikalavimų ir teismų praktikos, nes juose R. S. kaltumas padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką grindžiamas nepašalintomis abejonėmis ir prielaidomis.

Nuteistosios R. S. teigimu, byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ji disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir turėjo tikslą jas platinti. Teismai nepagrįstai R. S. DNR pėdsako buvimą ant maišelio su narkotinėmis medžiagomis laikė esminiu jos kaltės įrodymu, nors neabejotinai nebuvo nustatyta maišelio kilmė ir nebuvo paneigta, kad R. S. naudojo šį maišelį dar prieš įdedant į jį narkotines medžiagas. R. S. nuosekliai tvirtino, kad jokiomis narkotinėmis medžiagomis nedisponavo, jų neplatino ir nieko nežinojo apie kratos metu bute rastas narkotines medžiagas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų A. B. parodymus, jog dėl narkotinių medžiagų pirkimo tarėsi su R. S. Suinteresuotos bylos baigtimi A. B. parodymai yra prieštaringi ir nepatikimi. Vertinant juos nebuvo atsižvelgta į R. S. parodymus, iš kurių galima spręsti, kad A. B. galimai veikė ir davė parodymus bendradarbiaudama su ikiteisminio tyrimo įstaiga. Apeliacinės instancijos teismas dėl A. B. parodymų pasisakė formaliai, nepatikrino jų patikimumo. Šis teismas turėjo atidžiai įvertinti apeliaciniame skunde nurodomus pažeidimus, nes ne tik narkotinių medžiagų paėmimas nebuvo užfiksuotas atskiru procesiniu dokumentu, bet ir buto bei asmens kratų protokoluose dalis užfiksuotų aplinkybių yra neteisingos.

Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepateikė R. S. nusikalstamos veikos sudėties požymių vertinimo, nenurodė, kokius veiksmus atliko R. S. ir kuo pasireiškė jos tyčia disponuoti narkotine medžiaga, turint tikslą ją platinti. Iš nuosprendžių nesuprantama, kokiais duomenimis remiantis tai buvo nustatyta.

Nuteistosios R. S. teigimu, teismai, netaikydami BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, pažeidė teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir paskyrė jai neteisingą, neindividualizuotą, akivaizdžiai per griežtą, neproporcingą, suformuotai teismų praktikai prieštaraujančią bausmę. Būtent įrodymų nepatikimumas ir nepakankamumas bei abejonių nepašalinimas byloje turėjo lemti žymiai švelnesnės bausmės parinkimą. Šiuo atveju padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis, nei rūšinis BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pavojingumas, nuteistosios asmenybė taip pat nėra tokia pavojinga, kad reikalautų tokios griežtos bausmės, nes, nors R. S. ir buvo anksčiau teista, paskirtas bausmes atliko, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pajamas, šeimą. Nurodytos sąlygos yra pakankamas pagrindas švelninti paskirtą bausmę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, taip pat išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-525-648/2015, 2K-274-788/2019, 2K-7-57-648/2021 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios R. S. teiginiai dėl netinkamo BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 2 dalies taikymo, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nesilaikymo, taip pat pažeidimų, padarytų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir paskirta bausme. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl ikiteisminio tyrimo teisėtumo, netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių buvo keliami nuteistosios R. S. gynėjo apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, ištaisęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl R. S. padarytą klaidą, t. y. pašalinęs iš kaltinimo aplinkybes dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo, kitą nuosprendžio dalį dėl R. S. disponavimo narkotinių medžiagų dideliu kiekiu platinimo tikslais paliko galioti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje būtų pradėtas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, taip pat nenustatė baudžiamojo įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo klaidų pripažįstant R. S. kalta padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Nuteistosios R. S. kasaciniame skunde nepateikta pagrįstų teisinių argumentų, kurie galėtų kelti abejonių dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Nuteistosios kasaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis bylos aplinkybėmis ir išvadomis dėl bausmės skyrimo, pareiškiama apie įrodymų nepakankamumą R. S. kaltumui pagrįsti, išreikšta pozicija dėl to, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai, kokios bylos aplinkybės turėjo būti nustatytos. Konstatuotina, kad visi šie pateikti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.

Kasaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad teismai nepagrįstai atsisakė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajai R. S. švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su išimtinėmis aplinkybėmis, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). Tačiau kasaciniame skunde tokių argumentų nepateikta, teiginiai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui yra deklaratyvūs. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-5-788/2023 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios R. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Olegas Fedosiukas

Albinas Antanaitis