I. L. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 98 str., 291 str., 5 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-62/2024

Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00027-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama I. L., kuriai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Girdučio Vainiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu I. L., kuriai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas G. Vainius prašo sušvelninti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi I. L. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, paskiriant ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų nutartys yra neteisėtos ir nepagrįstos dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 1 dalies taikymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkto pažeidimų.

Pasak kasatoriaus, teismai tinkamai nenustatė ir neįvertino visų BPK 395 straipsnyje nurodytų būtinų priverčiamųjų medicinos priemonių procese įrodinėtinų aplinkybių, susijusių tiek su padaryta veika, tiek su ją padariusiu asmeniu, ir neteisingai parinko jos rūšį, todėl nepagrįstai I. L. paskyrė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Ši priverčiamoji medicinos priemonė yra neproporcinga, neatitinka I. L. diagnozuotų psichikos sutrikimų sunkumo, jos socialinio pavojingumo sau ir visuomenei. Teismų išvada, kad I. L. yra būtina skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, nėra pagrįsta bylos duomenimis, sprendimo motyvai nėra aiškūs ir logiški.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad I. L. gynėjas G. Vainius savo teiginius, susijusius su netinkamu BK 98 straipsnio 1 dalies taikymu ir padarytais BPK 395 straipsnio bei Konvencijos pažeidimais, grindžia nesutikimu su teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl būtinumo I. L. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad argumentai dėl aplinkybių, susijusių su I. L. padaryta veika bei jos asmeniu, netinkamo vertinimo ir neteisingai jai parinktos priverčiamosios medicinos priemonės, buvo išdėstyti I. L. gynėjo apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klaidų. I. L. gynėjas kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų, jame nurodyti kasacijos pagrindai yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami I. L. palankiu subjektyviu bylos įrodymų vertinimu. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Kartu pažymėtina, kad spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti jų rūšį yra žemesnės instancijos teismų diskrecija. I. L. gynėjo subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasatorius laikosi klaidingos pozicijos, prilygindamas I. L. taikomą priverčiamosios medicinos priemonę griežčiausios iš BK 291 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimo bausmės, kurios maksimali trukmė dveji metai, atlikimui. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-328-648/2017, 2K-135-697/2022. Šiose nutartyse išaiškinta, kad priverčiamosios medicinos priemonės skiriasi nuo bausmės savo paskirtimi, turiniu ir teisinėmis pasekmėmis: jomis nesiekiama nubausti asmens už padarytą pavojingą veiką; veika, už kurią jos taikomos, nelaikoma nusikalstama, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas neužtraukia teistumo ir kitų baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių; jos skiriamos nenurodant termino, kada jų taikymas privalo būti nutrauktas. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti I. L., kuriai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Girdučio Vainiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas