A. L. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 145 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3719/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18534-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. L. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 8 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėjas advokatas R. Mikulskas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą A. L. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, o apeliacinės instancijos teismas dar ir 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai pripažinta įrodytomis faktinės bylos aplinkybės. Tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalies taikymą. Teismai nevertino kiekvieno įrodymo atskirai ir kaip visumos, nepalygino jų tarpusavyje, netyrė ir nevertino nuteistąjį teisinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pateikė paviršutiniškas išvadas ir nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų šiurkščių teisės taikymo klaidų.

Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismų išvados, kad A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra teisiškai nepagrįstos, abstrakčios, grįstos ne tiesioginiais įrodymais, o prielaidomis. A. L. kaltė preziumuota. Pažeidžiant nuteistojo teises bei teisėtus interesus, nebuvo vadovaujamasi in dubio pro reo principu. Teismų sprendimuose neanalizuoti BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, neatskleistas sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą požymis, nevertintas kiekvienas A. L. inkriminuotas veiksmas atskirai, nemotyvuota, kodėl yra pagrindas juos kriminalizuoti.

Pasak kasatoriaus, A. L. inkriminuoti veiksmai yra arba visiškai neįrodyti, arba neatitinka bauginimo ir bauginimo sistemingumo požymio. Apie sistemingumą teismai sprendė tik iš kaltinime inkriminuotų veiksmų skaičiaus. Tačiau septynių iš jų (2022 m. vasario 26 d., 2022 m. gegužės pradžioje, 2022 m. gegužės 16 d., 2022 m. gegužės 23 d., 2022 m gegužės 24 d., 2022 m. birželio 10 d., 2022 m. lapkričio 3 d.) atlikimo faktas tinkamai neįrodytas. Vienas iš įvykių yra grindžiamas dviem pokalbių per Messenger programėlę įrašais, kurie negali būti įrodymais byloje, nes specialisto išvadoje konstatuota, kad šie įrašai yra iškarpyti ir sumontuoti, iškreipiant pokalbio turinį bei kontekstą. Kiti veiksmai – nuteistojo elgesys, prasilenkus mieste su nukentėjusiąja (nepagarbaus ženklo jai rodymas, išvadinimas negražiais žodžiais, kitų žodžių išsakymas ir kt.), SMS žinučių, elektroninių laiškų rašymas – negali būti pripažintas bauginimu BK 145 straipsnyje 2 dalies prasme. Tai buvo vertinama atskirai nuo konteksto. Be to, dalis A. L. inkriminuotų veiksmų yra aprašyti iš esmės perrašant visą susirašinėjimo tekstą, nesukonkretinant ir neatskleidžiant, kuri šių susirašinėjimų dalis sudaro pagrindą vertinti kaip bauginimą panaudojant psichinę prievartą. Kiti nuteistajam inkriminuoti veiksmai (purškimas ašarinėmis dujomis, grasinimas apipilti sietos rūgštimi, persekiojimai automobiliu) grindžiami tik nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai.

Be to, teismai vertino tik A. L. nukentėjusiajai siųstų SMS žinučių turinį, neatsižvelgė į tai, kad jiedu su nukentėjusiąja buvo pora, o susirašinėjimas vyko aiškinantis tarpusavio santykius po išsiskyrimo ir necenzūrinė leksika, abipusiai kaltinimai buvo išsakyti abiejų. Įvertinus visą kontekstą, nėra pagrindo SMS žinučių turinį vertinti kaip realų grasinimą, o veiksmus – kaip pakankamai pavojingus ir juos kriminalizuoti. Teismai vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais, suteikdami jiems prioritetinę reikšmę ir visiškai nevertindami jų prieštaringumo bylos įrodymams. Pirmosios instancijos teismo teiginiai apie nukentėjusiosios parodymus ir objektyvią bylos medžiagą rodo akivaizdų šališkumą arba tai, kad teismas vertino tik dalį įrodymų, o ne jų visumą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išreiškiamas nesutikimas su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu bei pateikiama subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama, teisiškai vertinant A. L. inkriminuotus veiksmus. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės analogiški klausimai buvo keliami ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas juos išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidų. Kasacinio skundo grindimas ne teisiniais argumentais, o deklaratyviais teiginiais apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, teismų padarytus BPK reikalavimų, nuteistojo A. L. teisių ir in dubio pro reo principo pažeidimus, teismo šališkumą vertinant įrodymus, nelaikytinas tinkamu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. L. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Eligijus Gladutis

Tomas Šeškauskas