Civilinė byla Nr. 3K-3-264-248/2018
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00790-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.1.3.5; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių solidariąją terminuotą prievolę prieš terminą įvykdžiusio skolininko teisę regreso tvarka reikalauti prievolės vykdymo iš kitų bendraskolių, nesuėjus prievolės vykdymo terminui, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 16 100,39 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą 16 100,39 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu. Nutraukdamas santuoką teismas konstatavo, kad prievoles AB SEB bankui pagal 2006 m. birželio 8 d. kredito sutartį Nr. 1160618070285 ir bankrutuojančiam bankui „Snoras“ pagal sutartį Nr. EM110302Z99002 šalys įvykdys bendrai pagal tų sutarčių sąlygas. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalybų ir priteisė šalims po 1/2 dalį turto. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo dalis dėl namų valdos su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo buvo panaikinta ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-86-187/2015) patvirtino A. S. ir A. S. taikos sutartį dėl nurodytos nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Turtas po santuokos nutraukimo liko įkeistas bankui ir šalių prievolė liko solidari.
4. Ieškovas raštu kreipėsi į kreditorių AB SEB banką dėl leidimo parduoti įkeisto turto dalį. Gavęs banko leidimą ieškovas pateikė atsakovei siūlymą pirmumo teise pirkti bendrosios nuosavybės dalį, tačiau, atsakovei nepateikus jokio atsakymo į jo siūlymą, 2017 m. sausio 23 d. atsakovas sau priklausančią 1/2 nekilnojamojo turto dalį pardavė, AB SEB bankui pervedė 29 372,34 Eur ir padengė solidarųjį įsipareigojimą, viso turto hipoteka buvo išregistruota.
5. Ieškovas nurodė, kad nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2017 m. vasario 8 d. AB SEB bankui buvo sumokėta 36 986,43 Eur, iš jų atsakovė sumokėjo 2392,83 Eur. Už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2015 m. sausio 6 d. A. S. tik du kartus prisidėjo prie savo, kaip kreditorės, įsipareigojimų vykdymo, į ieškovo sąskaitą 2014 m. lapkričio 7 d. įnešdama 91,45 Eur, 2014 m. gruodžio 8 d. – 91,45 Eur, iš viso – 182,90 Eur. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1388,18 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2015 m. sausio 6 d., 26,04 Eur – už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2017 m. vasario 8 d. ir 14 686,17 Eur už grąžintą kreditą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui iš atsakovės 15 415,61 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 15 415,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimo vykdymą teismas atidėjo keturių mėnesių laikotarpiui, paskyrė ieškovui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 150 Eur – skyrė atsakovei.
7. Teismas nurodė, kad po santuokos nutraukimo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties pagrindu šalims asmeninės nuosavybės teise atiteko po 1/2 dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), susidedančios iš 0,191 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prievolė AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 1160618070285-24 buvo pripažinta solidariąja. Paskola buvo panaudota gyvenamajam namui su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Solidariąją prievolę pagal kredito sutartį Nr. 1160618070285-24 įvykdė ieškovas.
8. Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu konstatuota, kad buvusių sutuoktinių prievolė AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 1160618070285-24 yra 122 977,93 Lt (35 616,87 Eur). Ši skola su kitais buvusių sutuoktinių įsipareigojimais įtraukta į bendrą dalytino turto masę, skolinių įsipareigojimų suma mažinant bendrą dalytino turto vertę, todėl atsakovės prievolė ieškovui turi būti skaičiuojama nuo šios sumos, o ne, kaip nurodė ieškovas, už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 25 d., t. y. už ankstesnį laikotarpį, nei buvo nutraukta jų santuoka. Ieškovas, norėdamas, kad prievolė bankui, kurią jis vykdė dar neišsituokęs, tačiau šalims jau gyvenant atskirai, būtų įskaityta kaip iš jo asmeninių lėšų įvykdyta prievolė, santuokos nutraukimo metu turėjo prašyti teismo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 2 dalį ir taip reikalauti priteisti jam daugiau turto už įvykdytus bendrus įsipareigojimus.
9. Įvertinus aplinkybę, kad šalys dėl skolinių įsipareigojimų AB SEB bankui gavo mažiau turto, o likęs turtas tarp jų buvo padalytas lygiomis dalimis, konstatuotina, kad atsakovės solidariosios prievolės dalis yra 17 808,44 Eur, t. y. pusė 35 616,87 Eur bendros skolos. Atsakovė po santuokos nutraukimo sumokėjo ieškovui už prievolę 2392,83 Eur ir liko skolinga ieškovui, grąžinusiam visą skolą bankui, 15 415,61 Eur.
10. Teismas, remdamasis CK 6.6 straipsnio 4, 6 dalimis, 6.9 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Tokia teisinė padėtis negali būti laikoma sutarties sąlygų keitimu ar modifikavimu, nes sutartis, kurios pagrindu buvo prisiimti įsipareigojimai, pasibaigė vienam iš bendraskolių ją įvykdžius. Be to, šios prievolės įvykdymas nėra susijęs su kitų bendraskolių valia, nėra nuo jos priklausomas dėl solidariosios prievolės esmės ir specifikos. Solidariąją prievolę įvykdžiusio asmens regreso teisė, atskaičius jam tenkančią dalį, yra besąlyginė ir nepriklauso nuo kitų skolininkų norų, valios ar kitų subjektyvių kriterijų. Vis dėlto tai nepaneigia buvusių bendraskolių galimybių tarpusavyje susitarti dėl prievolės grąžinimo, tačiau nagrinėjamu atveju tai nepadaryta. Vienvaldiškas regresinės prievolės įvykdymo tvarkos nustatymas yra jos pažeidimas ir turėtų būti traktuojamas kaip vienašališkas atsisakymas įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Dėl to atsakovės pozicija, kad ji sutiktų grąžinti likusią skolą ieškovui tokiais terminais, kokie buvo nurodyti paskolos sutartyje su banku (iki 2031 m. birželio 7 d.), yra nepagrįsti, nes ieškovas su tuo nesutinka.
11. Teismas, įvertinęs, kad atsakovė yra bedarbė ir įvykdyti teismo sprendimo iš karto negalės, bei atsižvelgdamas į kilusių santykių prigimtį (skola atsirado iš bendrų prievolių, ieškovas ir atsakovė prievolių atsiradimo metu buvo sutuokę) sprendimo įvykdymą atidėjo keturiems mėnesiams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad šis laiko tarpas yra pakankamas, jog atsakovė galėtų parduoti turimą nekilnojamąjį turtą ar rastų kitų būdų įvykdyti sprendimą.
12. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą.
13. Kolegija nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentu, jog šalių prievolė AB SEB bankui pagal kredito sutartį buvo modifikuota. Bankas sutiko, kad ieškovas parduotų sau nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį turto, tačiau nenurodė, kad pagal kredito sutartį lieka tik vienas skolininkas. Bankas leidimu išreiškė sutikimą, kad ieškovui priklausantis turtas būtų parduotas leidime nurodytomis sąlygomis tam, kad būtų užtikrintas suteikto kredito grąžinimas.
14. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30/2011">3K-3-30/2011</a> išaiškinimais, nurodė, kad atgręžtinis bendraskolių tarpusavio reikalavimas nėra prievolės modifikavimas, nes vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį reikalavimą kitiems bendraskoliams. Pagal CK 6.114 straipsnio 3 punktą tokią regreso teisę bendraskolis įgyja pagal įstatymą, todėl jokie papildomi bendraskolių susitarimai nėra reikalingi ir solidariąją prievolę įvykdęs bendraskolis iš kitų bendraskolių gali reikalauti to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį. Dėl to atmestini argumentai, kad ieškovas turėjo kreiptis į atsakovę dėl prievolės kreditoriui įvykdymo ir kad kai ieškovas įvykdė prievolę kreditoriui, ji buvo modifikuota.
15. Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-671/2017 nustatė, kad šalių prievolė AB SEB bankui yra bendra. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sutarusios, kokią skolos dalį pagal kredito sutartį mokės kiekviena iš jų, todėl pagal bendrą prezumpciją laikytina, kad dalinės prievolės dalys yra lygios (CK 6.5 straipsnis). Ieškovas, atsiskaitęs su kreditoriumi AB SEB banku pagal kredito sutartį, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovė sutinka su teismų argumentu, kad pagal CK 6.6 straipsnį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, tačiau nesutinka su CK 6.9 straipsnio taikymu. CK 6.9 straipsnyje nustatyta, kad solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Nurodytame straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad turi būti atsižvelgta į sutartį. CK 6.9 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas perima kreditoriaus funkcijas ir tampa kreditoriumi buvusio bendraskolio atžvilgiu. Buvęs skolininkas, tapdamas kreditoriumi, privalo laikytis kredito sutarties ir joje nustatytų sąlygų, nes tik tokios apimties prievolę, kokia buvo nustatyta sutartyje, perėmė buvęs solidarusis skolininkas. Kadangi pirminis kreditorius neturėjo teisės reikalauti iš atsakovės įvykdyti visą prievolę pirma laiko, tai ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę, negali pakeisti atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimties ir reikalauti įvykdyti jos prievolės dalį anksčiau, nei nustatyta kredito sutartyje. Ieškovas, pateikdamas ieškinį ir reikalaudamas priteisti iš atsakovės visą skolos sumą iš karto, pažeidžia kredito sutarties sąlygas, pagal kurias skola turi būti grąžinta per 25 metus su joje nustatytomis palūkanomis.
16.2. Pagal kredito sutartį bankas išdavė ieškovui 170 000 Lt (49 235,40 Eur) kreditą 25 metams. Kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas gyvenamasis namas su žemės sklypu, atsakovė, pasirašydama kredito sutartį, sutiko tik su tokiomis sąlygomis. Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo pagrindu atsakovė tapo bendraskole pagal kredito sutartį. Ieškovas, neinformuodamas atsakovės, kreipėsi į AB SEB banką dėl kredito sutarties pakeitimo ir jam priklausančios namų valdos pardavimo. 2017 m. sausio 16 d. bankas išdavė leidimą ieškovui parduoti turtą. Ieškovas pardavė turtą ir padengė visą kreditą, apie tai neinformuodamas atsakovės bei nepasiūlydamas jai savo skolos dalį dengti banko sutartyje nustatytomis skolos grąžinimo sąlygomis. Ieškovas, pateikdamas ieškinį nesilaikydamas kredito sutarties, pažeidė CK 6.38 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, protingumo, bendradarbiavimo principus. Be to, ieškovas, gavęs banko atsakymą apie tai, kad dėl atsakovės prievolės modifikavimo į asmeninę prievolę reikalingas jos sutikimas, pažeisdamas sąžiningumo principą, apie tai atsakovės neinformavo, kreipėsi į banką dėl leidimo parduoti jam priklausančią turto dalį ir jam vienam padengti visą kreditą, taip pažeisdamas ekonomiškumo, bendradarbiavimo principus, nes atsakovė neprieštaravo kredito grąžinimui pagal teismo sprendimą kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis, o šių sąlygų pakeitimas vienam iš bendraskolių prieštarauja nurodytiems principams.
16.3. Ieškovas, nuslėpdamas nuo atsakovės faktą apie sutarties įvykdymą, faktiškai užkirto atsakovei kelią savo kredito dalį grąžinti kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis. Ne atsakovė, o ieškovas, nesilaikydamas kredito sutarties sąlygų, neieškojo galimybių ir nebendradarbiavo tam, kad susitartų dėl skolos padengimo sąlygų, nuslėpė nuo atsakovės faktą apie skolos įvykdymą, o vėliau kreipėsi į teismą. Faktiškai ieškovas atsiduria finansiškai geresnėje padėtyje, nes jam atsakovė pagal teismo sprendimą skolą privalo grąžinti iš karto. Ieškovas, nuslėpdamas tai, kad kredito sutartis įvykdyta, nesuteikdamas atsakovei galimybės savo kredito dalį dengti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, piktnaudžiauja savo teisėmis bei pažeidžia prievolių vykdymo principus (CK 6.38 straipsnis).
16.4. Atsakovė yra kredito sutarties šalis, tai konstatavo ir Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu, nurodydamas, kad prievoles AB SEB bankui pagal 2006 m. birželio 8 d. kredito sutartį Nr. 1160618070285 ir bankrutuojančiam bankui „Snoras“ pagal sutartį Nr. EM110302Z99002 šalys grąžins bendrai pagal sudarytų sutarčių sąlygas. Tačiau teismai šioje byloje nusprendė priešingai. CK 6.9 ir 6.59 straipsniais imperatyviai nustatyta, kad sutarties sąlygų privaloma laikytis. Pagal 2006 m. birželio 8 d. kredito sutartį yra nustatytos kitos sutarties vykdymo sąlygos nei skundžiamu teismo sprendimu. Teismo sprendimas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje nustatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovė per keturis mėnesius turi grąžinti visą priteistą sumą ir net su 5 procentų metinėmis palūkanomis. Toks teismo sprendimas yra sunkiai įgyvendinamas, pasunkina atsakovės padėtį ir visai neatitinka kredito sutarties sąlygų. Bankas kredito sutarties panašiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos 2006 m. birželio 8 d. kredito sutartyje, sudaryti su atsakove nesutiko. Atsakovė teismo sprendime nurodytos sumos neturi, nes pagal kredito sutartį ji tikėjosi savo kredito dalį padengti per 25 metus su sutartyje nustatytomis palūkanomis. Teismas priteisė 5 procentus palūkanų, nors, kaip matyti iš banko 2017 m. liepos 13 d. rašto, palūkanų norma pagal kredito sutartį buvo 0,4840 procento. Norėdama įvykdyti teismo sprendimą atsakovė būtų priversta per keturis mėnesius parduoti savo vienintelį gyvenamąjį būstą.
16.5. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, jog yra pagrindas ieškovui priteisti 15 415,16 Eur skolą, tai kad nustatytų atsakovei pareigą skolą mokėti tokiomis pat sąlygomis ir terminais, kaip tai buvo nustatyta 2006 m. birželio 8 d. kredito sutartyje. Teismas šiuo apeliacinio skundo klausimu nepasisakė. Taigi nutarties dalis dėl skolos mokėjimo pagal kredito sutartį iš esmės yra be motyvų, t. y. dėl šios dalies nebuvo apeliacijos.
17. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl solidariojo skolininko, prieš terminą įvykdžiusio terminuotą prievolę, atgręžtinio reikalavimo teisės
18. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl prievolės, atsiradusios iš kredito sutarties, pagal kurią paskolos grąžinimas išdėstytas dalimis, nurodant jų sumokėjimo terminus, vykdymo. Pagal savo pobūdį tai yra terminuota prievolė su atidedamuoju terminu. Prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis).
19. Be to, prievolė įgyta santuokos metu kaip solidari, teismų sprendimais santuokos nutraukimo byloje tarp buvusių sutuoktinių (ieškovo ir atsakovės šioje byloje) nepadalyta, taigi jie išliko solidariosios prievolės subjektai.
20. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktą bei šiose nutartyse nurodytą praktiką).
21. Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
22. Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas).
23. Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).
24. Prievolės asmenų pasikeitimas, kad ir kokia forma jis įvyktų (įstatymo pagrindu, sutartinė cesija), yra grindžiamas principu, kad asmuo, kuris įsigijo reikalavimą, negali atsidurti geresnėje padėtyje už reikalavimą perleidusį asmenį.
25. Šis principas reikalavimo perėjimo regreso tvarka atveju įtvirtintas CK 6.113 straipsnyje, pagal kurį trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Be to, bendraskolis, kuriam buvo pareikštas reikalavimas, gali panaudoti tokius pat atsikirtimus šiam reikalavimui, kokius jis galėjo pareikšti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu, taip pat kitus atsikirtimus, išskyrus tuos, kurie yra pagrįsti išimtinai asmeniniais bendraskolio santykiais su kitu bendraskoliu, nepareiškusiu atgręžtinio reikalavimo (CK 6.9 straipsnio 4 dalis).
26. Nurodytose teisės normose išdėstytos taisyklės, be kita ko, reiškia, kad skolininkas turi lygiai tokias pat gynybos priemones prieš naująjį kreditorių, kokias turėjo prieš pradinį. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad jeigu pradinis kreditorius būtų galėjęs anksčiau nei kredito sutartimi nustatyti terminai reikalauti piniginių prievolių įvykdymo, tada ir naujasis kreditorius turėtų tokią teisę. Tačiau pradiniam kreditoriui tokios teisės neturint, jos negali turėti ir naujasis kreditorius. Tai, kad naujuoju kreditoriumi tapo vienas iš solidariųjų skolininkų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl kredito sutartimi prisiimtų prievolių vykdytinumo. Priešingu atveju būtų paneigta esminė prievolės asmenų pasikeitimo taisyklė, t. y. naujasis kreditorius įgytų daugiau teisių negu pradinis.
27. Terminuotos ilgalaikės kredito sutarties specifika lemia, kad pinigus skolininkas grąžina pagal sutarties šalių suderintą grafiką, kuriame nurodyti įmokų mokėjimo atidedamieji terminai. Nors prievolės vykdymas prieš terminą skolininko iniciatyva yra leidžiamas, jeigu to nedraudžia įstatymai, sutartis arba prievolės įvykdymas prieš terminą neprieštarauja jos esmei (CK 6.53 straipsnio 3 dalis), tačiau, kaip jau pirmiau nurodyta (žr. nutarties 18 punktą), negalima reikalauti prievolės su atidedamuoju terminu įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas. Šioje byloje naujasis kreditorius savo reikalavimu iš esmės siekia panaikinti atidedamąjį terminą, nustatytą skolininko naudai.
28. CK 6.59 straipsnyje įtvirtintas draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Esant skolininkų daugetui, vieno bendraskolio suderinus su kreditoriumi atliktas prievolės vykdymo sąlygų pakeitimas, neatsižvelgiant į kitų bendraskolių valią, šių skolininkų atžvilgiu traktuotinas kaip vienašališkas prievolės vykdymo pakeitimas.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir solidariųjų skolininkų tarpusavio santykiams. Nagrinėjamu atveju ieškovas įvykdė visą prievolę prieš terminą ne tik nesant atsakovės sutikimo, bet apie tai atsakovės visiškai neinformuodamas.
30. Atsakovė, būdama sutartinės terminuotos prievolės šalis, kai sutartimi paskolos grąžinimas buvo išdėstytas iki 2031 metų, turėjo teisėtą lūkestį, kad prievolę vykdys dalimis, sutartyje nustatytais terminais. Dėl to reikalavimas įvykdyti visą jai tenkančią prievolę prieš terminą ir iš karto pažeistų ir teisinio tikrumo principą.
31. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kai solidariosios terminuotos prievolės vienas iš skolininkų įvykdo šią prievolę, nesuėjus prievolės vykdymo terminui, jis regreso tvarka neįgyja teisės reikalauti iš kitų bendraskolių prievolės vykdymo prieš terminą, išskyrus atvejus, kai dėl to su kitais bendraskoliais buvo susitarta. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę gauti prievolės vykdymą iš atsakovės tokiomis sąlygomis, kokiomis ji, kaip solidarioji bendraskolė, privalėjo vykdyti prievolę bankui. Teisėjų kolegija pažymi, kad solidarieji skolininkai, kurių vienas yra įvykdęs prievolę, gali tarpusavyje susitarti dėl tarpusavio atsiskaitymų, ir juos vykdyti kita tvarka, nei buvo nustatyta pradiniam kreditoriui.
32. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju ginčas kilęs dėl solidariosios terminuotos prievolės įvykdymo prieš terminą pasekmių solidariesiems skolininkams, netaikė šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų ir dėl to priėmė neteisėtus sprendimus, kurie naikintini.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad ieškovas šioje byloje, nors ir įvykdęs visą prievolę pradiniam kreditoriui – bankui, neturi teisės iš atsakovės, kaip solidariosios skolininkės, reikalauti prieš terminą sumokėti jai tenkančią dalį, ieškinys tokia apimtimi, kaip yra pareikštas, netenkintinas. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad dalies paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs ir dėl šios paskolos dalies ieškovas reikalavimo teisę turi. Byloje nepakanka duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokia prievolės dalis jau turėjo būti įvykdyta pagal kredito sutartį. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), šiame teisme nauji įrodymai nerenkami, nevertinami ir naujos faktinės aplinkybės nenustatomos. Nesurinkus įrodymų ir jų pagrindu nenustačius aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti, yra pagrindas konstatuoti, kad neatskleista bylos esmė, todėl byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, kad būtų nustatyta, kurios prievolės jau yra vykdytinos, t. y. kurių mokėjimo terminai jau suėję, ir kokios piniginių prievolių dalies ieškovas gali reikalauti pagal kredito sutartį (CPK 360 straipsnis). Be to, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui būtų sudaryta galimybė ieškovui tikslinti reikalavimus, jei jis to pageidautų, atsižvelgdamas į šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus. Taip būtų užtikrinta proceso koncentracija ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. pažyma apie 11,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį ir Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Telšių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Danguolė Bublienė
Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
