Dėl teisės normų, reglamentuojančių asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe šį turtą pagerinus iš esmės ir jo padalijimą, aiškinimo bei taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-417-969/2016

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01553-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko, Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl kompensacijos priteisimo; trečiasis asmuo – AB „Danske“ bankas; išvadą teikiančios institucijos: Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe šį turtą pagerinus iš esmės ir jo padalijimą, aiškinimo bei taikymo.

Ieškovė V. G. ieškiniu teismo prašė nutraukti jos santuoką su atsakovu D. S. dėl jo kaltės; pripažinti, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiti statiniai (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir ją bei kitą santuokoje įgytą turtą padalyti; nustatyti dukters O. S. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti jos išlaikymui iš atsakovo po 600 Lt (173,77 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 7400 Lt (2143,18 Eur) skolos už patalpų nuomą.

Atsakovas D. S. pateikė priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovės jam priteisti 12 724,34 Lt (3685,22 Eur) kompensaciją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė nepilnametės dukters O. S. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; priteisė dukters išlaikymui iš atsakovo po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės; padalijo šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: automobilį „Nissan X-trail“, po 1/2 dalį žemės sklypo, 0,64 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini); butą Kaune, (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius Raseinių r., (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: automobilį „Fiat Ducato“; po 1/2 dalį žemės sklypo, 0,64 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini); butą Kaune, (duomenys neskelbtini); 32/100 dalis ūkinio pastato Kaune, (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Šakių r., (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Raseinių r., (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 2400 Lt (695,08 Eur) skolą už patalpų nuomą; priteisė iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją už prievolę – 8995,32 Lt (2605,22 Eur); prievolę trečiajam asmeniui „Danske“ bankui pagal 2006 m. lapkričio 29 d. kredito sutartį pripažino solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole.

Teismas konstatavo, kad žemės sklypas, 64/100 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šį turtą atsakovui 1997 m. spalio 21 d. padovanojo jo tėvas J. S., tačiau nuo santuokos sudarymo 1999 m. lapkričio 5 d. ūkio būdu, sutuoktinių ir jų šeimos narių darbu bei lėšomis, buvo atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstravimo ir remonto darbai, iš esmės pagerinę namo dalies ir žemės sklypo būklę: pasikeitė namo tūris ir konfigūracija, aplink pastatą buvo suklotos trinkelės, naujai sukurta patalpa, suprojektuotas tambūras, pertvarkytos rūsio patalpos, antrame namo aukšte sukurta 34,92 kv. m terasa, dėl rekonstrukcijos pasikeitė namo išvaizda. Taip pat buvo suprojektuoti lauko dujotiekio tinklai, įrengtas suskystintųjų dujų požeminis rezervuaras. Byloje apklausti liudytojai T. V., R. V., I. A. patvirtino, kad minėti darbai buvo atliekami bendru sutuoktinių darbu ir bendromis lėšomis. Byloje paskirta ekspertizė taip pat patvirtino, kad gyvenamasis namas rekonstrukcijos metu buvo pagerintas iš esmės, atliktų darbų vertė – 137 513 Lt (39 826,51 Eur). Pagal UAB „Skena“ ataskaitą pagerinimo darbų statybinė vertė, įvertinus atsakovo nurodytus atliktus statybos darbus, yra 93 896,13 Lt (27 194,19 Eur). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamojo namo vertė, 1998 m. kovo 2 d. kadastro duomenimis, – 127 283 Lt (36 863,70 Eur), statybos vertė – 235 201 Lt (68 118,91 Eur). 2013 metais, užregistravus rekonstrukcijos pakeitimus, atkuriamoji vertė nurodoma 554 000 Lt (160 449,49 Eur), o statybinė vertė – 738 000 Lt (213 739,57 Eur). Taigi, namo statybos vertė padidėjo daugiau nei 2 kartus, o namo atkuriamoji vertė – 2,46 karto. Teismas atlikto namo pagerinimo vertę laikė didele ir sprendė, kad ji sudaro pusę buvusio namo vertės. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog pagerinimo darbams panaudojo savo asmenines lėšas. Byloje nėra duomenų, jog būtent pinigai už gautą automobilį buvo panaudoti gyvenamajam namui rekonstruoti, be to, automobilis buvo laimėtas ir perleistas tretiesiems asmenims šalims jau gyvenant santuokoje. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad šalių nepilnametė duktė lieka gyventi su ieškove, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. sausio 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslino sprendimo dalį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad šalims priteisiama po 1/2 dalį iš 324/817 dalių žemės sklypo.

Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino 324/817 dalis žemės sklypo ir 64/100 dalis gyvenamojo namo bei kitų statinių (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes byloje buvo nustatytos tokiam sprendimui priimti teisiškai reikšmingos aplinkybės. Kolegija pažymėjo, kad, VĮ Registrų centrui 2013 m. spalio 30 d. atlikus statinio perkainojimą po jo rekonstrukcijos, gyvenamojo namo atkūrimo statybinė vertė padidėjo iki 778 000 Lt (213 739,57 Eur) (2,7 karto), o atkuriamoji vertė – iki 529 000 Lt (153 208,98 Eur) (2,46 karto) (2 t., b. l. 47), todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad turto vertė iš esmės padidėjo ne dėl atliktų darbų, bet dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje.

Teisėjų kolegija sprendė, kad santuokoje taip pat iš esmės pagerintas žemės sklypas, ne tik pakeičiant jo vaizdą, bet ir jį pritaikant poilsiui bei tam, kad būtų galima patogiau naudotis gyvenamuoju namu: sklypas naujai apsodintas augmenija, betoniniai takai pakeisti trinkelių danga, įrengta rekreacinė zona su židiniu, lauko dujotiekis, suskystintųjų dujų rezervuaras. 1997 m. spalio 21 d. dovanojimo sutartyje žemės sklypas buvo įkainotas 665 Lt (192,59 Eur), viso žemės sklypo indeksuota vertė buvo 2141 Lt (620,07 Eur), o 2014 m. liepos 23 d. masinio vertinimo būdu nustatyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – jau 20 331 Eur, todėl atitinkamai 324/817 dalys šio sklypo yra daug didesnės vertės nei jo įsigijimo metu.

Kolegija pažymėjo, kad dalytinas gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo įgyti iki santuokos, t. y. į šio turto sukūrimą buvo įdėta ir atsakovo asmeninių lėšų. Šie faktai būtų pagrindas tai pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnio 1 dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi šias teisės normas. Šalims gyvenant santuokoje gyvenamasis namas buvo šeimos gyvenamoji patalpa (CK 3.84 straipsnio 2 dalis), kurioje augo šalių duktė. Atsakovas sutiko, kad šalių dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, kuri nurodė, kad duktė nuolat pasiilgsta savo buvusių namų, kuriuose praėjo jos vaikystė, ten palanki vaikui vystytis aplinka ir oras. Ieškovė su dukterimi išvyko gyventi kitur pablogėjus šalių tarpusavio santykiams. Kadangi gyvenamasis namas yra 345,50 kv. m bendro ploto ir 147,28 kv. m gyvenamojo ploto, todėl, atsakovui priteisus 2/3 dalis gyvenamojo namo, ieškovei su dukterimi liktų 1/3 dalis ir tik 49,09 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovas nurodė, kad šalių duktė galėtų gyventi su motina bute Kaune, (duomenys neskelbtini), kurį teismas priteisė jam, tačiau šis butas yra tik 34,13 kv. m ploto, be to, disponavimo teisė juo yra apribota hipoteka, o nuo 2014 m. vasario 7 d. įregistruotas notaro išduotas vykdomasis įrašas, pagal kurį pradėtas išieškojimas, t. y. turto dalijimas tokiu būdu prieštarauja vaiko interesams. Kadangi abu tėvai turi užtikrinti vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai padalijo turtą, atsižvelgdamas į nepilnametės šalių dukters interesus.

Name yra keli sanitariniai mazgai abiejuose aukštuose, kambariai izoliuoti, todėl šalys gali nustatyti naudojimosi turtu tvarką arba atsidalyti priklausančias nuosavybės dalis. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo nuomone, kad gyvenamasis namas nepritaikytas gyventi kelioms šeimoms, juolab kad atsakovas neturi pinigų išmokėti ieškovei kompensacijos.

Kolegija sutiko su atsakovo argumentu, kad jam buvo padovanotos tik 324/817 dalys šio sklypo, o pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta apie viso sklypo padalijimą šalims, nėra tiksli, todėl ją patikslino.

Kolegija nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovei nepagrįstai priteistas žemės sklypas Raseinių r., (duomenys neskelbtini), pažymėjo, jog abi šalys turi įrodytą kompetenciją ūkininkauti, nepaneigta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad žemės sklypu rūpinasi ji viena, nėra duomenų, kad šiame žemės sklype ūkininkauja atsakovas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 11 d. nutartį ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria ginčo nekilnojamasis turtas buvo pripažintas šeimos turtu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalytas, bei ieškinio dalį dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmesti; pakeisti sprendimo dalį dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), padalijimo ir ieškovei priteisti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui – sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Sprendžiant, ar pagal CK 3.90 straipsnį asmeninį turtą, kaip iš esmės pagerintą, galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėtų būti pagal įstatymo analogiją taikoma Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 21 dalis, nustatanti, kad pastato esminis pagerinimas – tai statybos darbai, kurie pailgina pastato arba statinio naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes. Teismai nepagrįstai netaikė šios įstatymo analogijos, taip pat nevertino, kiek ginčo nekilnojamojo turto vertė padidėjo dėl atliktų darbų ir kiek – dėl nekilnojamojo turto rinkoje įvykusių pokyčių. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šia atsakovo pozicija, nenurodė motyvų ir neanalizavo, kokie buvo nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai.

Ekspertizės akte nurodyta atsakovui priklausiusios namo dalies vertė ekspertizės atlikimo metu su ieškovės nurodytais pagerinimais buvo 233 000 Lt (67 481,46 Eur), o be jų – 219 000 Lt (63 426,78 Eur), t. y. vertės padidėjimas dėl atliktų darbų, o ne dėl rinkos pokyčių buvo 14 000 Lt (4054,68 Eur), arba 6 proc. Kasatoriaus nuomone, tokio pagerinimo negalima pripažinti esminiu, todėl kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojamas turto vertės padidėjimas arba panaudotos santuokinės lėšos turtui pagerinti.

Teismai rėmėsi ne atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies, bet jo viso verte, todėl netinkamai nustatė vertės padidėjimą.

Teismai, pripažindami atsakovui priklausiusias 324/817 dalis žemės sklypo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, netinkamai taikė CK 3.90 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė tam būtinų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, sprendime nenurodė motyvų dėl išvados, kad žemės sklypas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Žemės sklypo rinkos vertė pasikeitė dėl rinkos pokyčių, o ne dėl to, kad sklypas buvo pagerintas. Teismai, analizuodami sklypo vertės pasikeitimą, rėmėsi masiniu vertinimu, kuris netinka individualaus žemės sklypo vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad žemės sklypas buvo naujai apsodintas augmenija, betoniniai takai pakeisti trinkelių danga, įrengta rekreacinė zona su židiniu, šiuos gyvenamojo namo priklausinius nepagrįstai priskyrė ne tik prie gyvenamojo namo dalies, bet ir prie žemės sklypo dalies pagerinimo.

Teismai nenustatė, iš kokių lėšų buvo atlikti turto pagerinimo darbai, ar ieškovė ir atsakovas turėjo bendrų lėšų darbams atlikti. Apeliacinės instancijos teismas dovanojimo sutarčių pagrindu gautų lėšų panaudojimą vertino kaip neįrodytą, tačiau neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalys neturėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, iš kurių būtų galėjusios atlikti 93 896,13 Lt (27 194,19 Eur) vertės statybos darbus. Bendra atsakovo turėta 103 219 Lt (29 894,28 Eur) asmeninių lėšų suma, susidariusi iš dovanotų lėšų bei gauta už parduotą automobilį, patvirtina, kad namo remontas buvo atliktas už asmenines atsakovo lėšas. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, kad dalis darbų buvo atlikta iki santuokos. Liudytojos ieškovės mama ir ieškovės sesuo nurodė, kad remonto darbai buvo atliekami šalims apsigyvenus kartu, dar iki santuokos.

Teismai, pripažindami, kad vieno iš sutuoktinių asmeninis turtas buvo pagerintas santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis ar darbu, negali nusavinti sutuoktinio asmeninės nuosavybės, kuri yra turto, pripažinto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalis. Kasatoriaus turėta asmeninė nuosavybė yra išlikusi. Teismai pažeidė konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą ir CK 3.98 straipsnį, nustatantį sutuoktinio teisę į kompensaciją, nes, turtą padalijus sutuoktiniams lygiomis dalimis, buvo nusavinta atsakovo iki santuokos turėta asmeninė nuosavybė, už ją nekompensuota nei turtu, nei pinigais, o ieškovė nepagrįstai praturtėjo.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagrindas nenukrypti nuo lygių dalių principo yra nepilnametės dukters interesai, yra nepagrįsti, nes ieškovei priteistas butas Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame duktė gali gyventi su ieškove. Duktė su ieškove ginčo name negalės gyventi dėl blogų šalių santykių, taip pat teismo sprendimu nenustatytos naudojimosi tvarkos. Be to, ginčo namo dalis yra nedali, nes be didelių investicijų negalima įrengti antros virtuvės. Ginčo namo dalies negalima laikyti šeimos turtu, nes, ieškovei šioje gyvenamojoje patalpoje nebegyvenant nuo 2011 m., šis turtas neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų.

Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Raseinių r., (duomenys neskelbtini), nes byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovas yra ūkininkas ir minėtas sklypas yra ūkininko sodyba. Teismai taip pat neatsižvelgė į tai, kad nurodytą žemės sklypą nuo ieškovės tėvų skiria kelias, o atsakovui priteistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Raseinių r., (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančiu sklypu, todėl naudojimasis juo būtų apsunkintas dėl blogų santykių su ieškovės tėvais.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovė pažymi, kad su teismų sprendimais sutinka. Bylą nagrinėję teismai turto pripažinimo bendrąja nuosavybe institutą taikė pagrįstai, remdamiesi byloje surinktų įrodymų visetu. Atsakovas teisingai nurodo, kad CK 3.90 straipsnyje nenustatyta, kaip turi būti kompensuota sutuoktiniui už jo asmeninę nuosavybę, kuri yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau jis tokios kompensacijos siekia, remdamasis CK 3.98 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju joks atsakovo turtas nebuvo prijungiamas prie bendrosios jungtinės ieškovės ir atsakovo nuosavybės. Taip pat jokiam turtui, kuris yra bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, įsigyti nebuvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos. Dėl to atsakovo argumentai, grindžiami faktinių bylos aplinkybių neatitinkančių teisės aktų nuostatomis, negali būti laikomi pagrįstais.

Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pagerintas santuokoje (naujai apsodintas augmenija, betoniniai takai pakeisti trinkelių danga, įrengta rekreacinė zona su židiniu) bendromis sutuoktinių lėšomis. Ieškovė savo darbu prisidėjo tvarkant žemės sklypą. Be to, ginčo gyvenamasis namas, kiti statiniai ir žemės sklypas laikytini vientisu nedalomu turto kompleksu, kurį sudaro atskiri objektai, didinantys vienas kito vertę, būdami būtent nedalomo turto komplekso dalys. Tokie objektai negali būti vienas nuo kito atskiriami ir tai gali būti savarankiškas pagrindas visus pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šis vientisas nedalomas turto kompleksas buvo pagerintas iš esmės.

Byloje nustatyta, kad ginčo nekilnojamojo turto, kuris teismų buvo pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, esminiai pagerinimai atlikti ieškovės ir atsakovo santuokos metu, sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dalis ginčo turto pagerinimo darbų buvo atliekami iki šalių santuokos ir jo asmeninėmis lėšomis.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, pritarus atsakovo argumentams ir jam priteisus 2/3 dalis gyvenamojo namo, ieškovei su dukterimi liktų 1/3 dalis su ypač mažu gyvenamuoju plotu. Atsakovo nurodomas butas dėl mažo ploto yra netinkamas gyventi dviem žmonėms, gyvenimas jame aiškiai pažeistų šalių dukters teises ir interesus, be to, disponavimo butu teisė yra apribota hipoteka, kreditoriaus iniciatyva pradėtas išieškojimas.

Atsakovas nepagrįstai laikosi pozicijos, kad gyvenamasis namas, kiti statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), negalėjo būti dalijami natūra. Ieškovės nuomone, šalių santykiai yra normalūs, o ne konfliktiški. Turto padalijimo natūra būdas yra prioritetinis, nes jis labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, juolab kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas patvirtino, jog neturi pinigų išmokėti ieškovei kompensacijos. Šalims gyvenant santuokoje, gyvenamasis namas buvo šeimos gyvenamoji patalpa.

Ieškovė prižiūri ir tvarko jai priteistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Raseinių r., (duomenys neskelbtini), turi teisę ūkininkauti, taigi šis žemės sklypas jai priteistas pagrįstai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, jog asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, jog asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2011">3K-3-317/2011</a>; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2012">3K-3-447/2012</a>; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kito sutuoktinio lėšomis padaryti kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTktMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-259-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-259-378/2015">3K-3-259-378/2015</a>).

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-187/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-187/2013">3K-3-187/2013</a>). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kurį lemia atlikti pagerinimai, o ne padėtis rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTktMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-259-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-259-378/2015">3K-3-259-378/2015</a>).

Byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495-916/2015">3K-3-495-916/2015</a> ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsakovui iki santuokos turėtą turtą – 324/817 dalis žemės sklypo, 64/100 dalis pastato – gyvenamojo namo ir 64/100 dalis kitų statinių (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe.

Išvadą, kad gyvenamasis namas ieškovo ir atsakovo santuokos metu buvo pagerintas iš esmės, apeliacinės instancijos teismas pagrindė šiais įrodymais:

2010 m. kovo 22 d. atsakovui išduotu leidimu rekonstruoti statinį ir rekonstrukcijos aiškinamuoju raštu, pagal kuriuos po rekonstrukcijos padidėjo gyvenamojo namo bendras plotas, gyvenamasis plotas, pastato tūris, aukštų skaičius, įrengta mansarda;

teismo eksperto V. Š. 2013 m. balandžio 15 d. ekspertizės aktu, pagal kurį gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė po rekonstrukcijos padidėjo daugiau kaip dvigubai – prieš rekonstrukciją ji buvo 127 283 Lt (36 863,70 Eur), po rekonstrukcijos – 262 685 Lt (76 078,83 Eur);

UAB „Skena“ ataskaita, kurioje konstatuota, kad ūkio būdu atliktų darbų vertė yra 93 896,13 Lt (27 194,19 Eur);

teismo statybinės techninės ekspertizės 2013 m. lapkričio 11 d. aktu, kuriame konstatuota, kad:

atlikti pagerinimo darbai priskiriami rekonstravimo statybos rūšiai ir yra esminiai;

2010 m. atkuriamoji namo vertė buvo 195 820 Lt (56 713,39 Eur), o vidutinė rinkos vertė – 127 283 Lt (36 863,70 Eur); 2013 m. kovo 5 d. atkuriamoji namo vertė buvo 554 000 Lt (160 449,49 Eur), vidutinė rinkos vertė – 233 000 Lt (67 481,46 Eur);

atliktų darbų vertė yra 127048,71 Lt (36 795,84 Eur), įvertinus nevisišką įrengimą, o įvertinus visišką įrengimą – 137 513,24 Lt (39 826,51 Eur).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, o kasatoriaus argumentai dėl netinkamo materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Pirma, kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismas atskirai nevertino, kiek namo vertė padidėjo dėl atliktų darbų ir kiek – dėl nekilnojamojo turto rinkoje įvykusių pokyčių. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas analizavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose esančią informaciją apie namo rinkos vertės ir atkuriamosios vertės pokyčius 2010–2013 metais, lygino šias vertes su teismo ekspertizės metu nustatyta atliktų darbų verte ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad namas iš esmės buvo pagerintas ir jo kaina nuo jo įsigijimo momento padidėjo ne dėl atliktų kapitalinio remonto darbų, bet iš esmės dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje. Kasaciniame skunde nenurodyta, kokius kitus byloje esančius nekilnojamojo turto rinkos duomenis teismas turėjo analizuoti ir jais remdamasis kitaip spręsti apie tikrąją namo vertės padidėjimo priežastį. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Todėl kaip teisiškai nepagrįstas atmestinas kasatoriaus teiginys, kad namo rinkos vertė pasikeitė dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, o ne dėl to, kad turtas buvo pagerintas. Taip pat atmestinas kasatoriaus teiginys, neva namo vertės padidėjimas dėl atliktų darbų, o ne dėl rinkos pokyčių buvo 14 000 Lt (4054,68 Eur), arba 6 procentai.

Antra, nors kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžta „pastato esminio pagerinimo“ sąvoka, tačiau nepagrindžiama, kad remiantis minėtoje sąvokoje įtvirtintais pastato esminio pagerinimo kriterijais išvada dėl ginčo turto esminio pagerinimo skirtųsi nuo tos, kokią nagrinėjamoje byloje padarė apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šios nutarties 17 punkte nurodytais kasacinio teismo praktikoje įtvirtintais kriterijais.

Trečia, kasatorius pagrįstai nurodo, kad teismai rėmėsi ne atsakovui priklausančios namo dalies, bet jo viso verte. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objektų specifiką ir į tai, kad pagerinimas apėmė visą namą, o ne tik atsakovui priklausiusią jo dalį, teismas galėjo remtis skaičiavimais, atliktais įvertinus minėtų objektų, o ne jų dalies vertės padidėjimą. Be to, kasaciniame skunde nenurodoma, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl teismo ekspertizės skyrimo kasatorius būtų siūlęs užduoti ekspertui klausimus, susijusius ne su viso namo, o tik su jo dalies vertės pokyčiais, nors tokią teisę jis turėjo (CPK 213 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl žemės sklypo dalies esminio pagerinimo kasatorius ginčija teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyti atlikti sklypo pagerinimai – pakeista trinkelių danga, židinys, dujotiekis ir suskystintųjų dujų rezervuaras – yra gyvenamojo namo priklausiniai. Tačiau šį kasatoriaus teiginį grindžiančiame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše kaip vieninteliai gyvenamojo namo priklausiniai nurodyti kiemo aikštelė ir tvora. Be to, kasatorius neginčija kitų apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių (senos žemės sklypo augmenijos iškasimo ir išvežimo, žemės sklypo apsodinimo nauja augmenija, rekreacinės zonos įrengimo), kurias, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą laikyti teisiškai reikšmingomis sprendžiant dėl žemės sklypo dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

Teisėjų kolegija teisiškai nepagrįstais pripažįsta ir kasacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo apeliacinės instancijos teismui nustatant kitas dvi aplinkybes, būtinas ginčo turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį – kad nurodytas turtas pagerintas santuokos metu ir kad nurodytas turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo visus susijusius šalių argumentus ir įrodymus, reikalingus išvadai dėl pirmiau nurodytų aplinkybių padaryti. Priešingai, nei teigia kasatorius, buvo įvertinti jo pateikti įrodymai dėl 50 000 Lt (14 481 Eur), kuriuos jis teigia gavęs 2008 m. birželio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu, dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur), kuriuos jis gavęs 2008 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutarties pagrindu, ir dėl lėšų, kurias jis gavo pardavęs laimėtą automobilį. Teismai pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Įvertinę byloje surinktus faktinius duomenis, teismai padarė išvadą, kad kasatorius neįrodė, jog ginčo turtas buvo pagerintas jo asmeninėmis lėšomis. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl sutuoktinių dalių dalijant bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą

Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme (vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėties ir kt.), o kitas gali nustatyti teismas (kitos svarbios aplinkybės) pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a>).

Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2006">3K-3-251/2006</a>; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479/2009">3K-3-479/2009</a>; kt.). Taigi, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina (atsižvelgiant į tai, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam išlaikyti mokamos gana didelės periodinės išmokos) nėra tos įstatyme išvardytos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2011">3K-3-82/2011</a>; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2011">3K-3-491/2011</a>).

Kasacinis teismas faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Todėl įvertinusi tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su kasatore, atsižvelgdama į dalytino buto pobūdį (butas yra kotedžo tipo, kelių aukštų, 256,16 kv. m ploto, 5 kambarių su mansarda, rūsiu, garažu) bei vadovaudamasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje nepilnamečio vaiko interesai, taip pat ir teisė į gyvenamąją vietą nebūtų pažeista, padalijant šalių butą lygiomis dalimis, nes byloje nenustatyta realaus poreikio nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353/2008">3K-3-353/2008</a>). Tai reiškia, kad poreikis nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo galėtų būti nustatytas tik konstatavus, kad padalijus šalių gyvenamąjį būstą lygiomis dalimis būtų pažeista nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąją vietą.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo dvi aplinkybes, suponuojančias nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo pagrindą:

gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo atsakovo įgyti iki santuokos bei santuokos metu iš esmės pagerinti, todėl į šio turto sukūrimą buvo įdėta ir jo asmeninių lėšų. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) atsakovo naudai;

šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kuri nurodo, kad duktė nuolat pasiilgsta savo buvusių namų, kuriuose praėjo jos vaikystė, ten palanki vaikui vystytis aplinka ir oras. Gyvenamasis namas yra 345,50 kv. m bendro ploto ir 147,28 kv. m gyvenamojo ploto, todėl, pritarus atsakovo argumentams ir jam priteisus 2/3 dalis gyvenamojo namo, ieškovei su dukterimi liktų 1/3 dalis ir tik 49,09 kv. m gyvenamojo ploto. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ieškovės naudai dėl nepilnametės dukters interesų.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad nukrypdamas nuo lygių dalių principo teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Jeigu jų yra keletas, ir jos pasiskirsto taip, kad vienos vertinamos vieno, o kitos – kito sutuoktinio naudai ir savo reikšme yra lygiavertės, tai nukrypimas nuo lygių dalių gali būti netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a>).

Dėl šios nutarties 32.1 punkte nurodyto pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo kasatoriaus naudai tarp šalių ginčo nėra.

Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nepilnametės dukters interesai laikytini pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai (šios nutarties 32.2 punktas). Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą pripažįsta teisiškai pagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog gyvenamasis namas yra dalus, galima nustatyti naudojimosi juo tvarkos nustatymas arba atidalijimas. Šiai išvadai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, kuris, be kita ko, pažymėjo, kad ginčo gyvenamasis namas yra didelio bendro (345,50 kv. m), naudingojo (213,04 kv. m) ir gyvenamojo ploto (147,28 kv. m). Name yra keli sanitariniai mazgai abiejuose aukštuose, kambariai izoliuoti, todėl šalys gali nustatyti naudojimosi turtu tvarką arba atsidalyti priklausančias nuosavybės dalis. Nors ginčydamas šias teismų nustatytas aplinkybes kasatorius teigia, kad ginčo namas yra nedalus, tačiau nepagrindžia, kokias materialiosios ir (ar) proceso teisės normas teismai pažeidė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad namas yra 147,28 kv. m gyvenamojo ploto, o tarp šalių dalijama tik 64/100 dalys šio namo. Tai reiškia, apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, pritarus atsakovo argumentams ir jam priteisus 2/3 dalis gyvenamojo namo, ieškovei liktų 1/3 dalis ir tik 49,09 kv. m gyvenamojo ploto, nėra matematiškai tiksli – pirmiau nurodytu atveju ieškovei liktų ne 49,09 kv. m, o tik 31,45 kv. m gyvenamojo ploto (147,28 x 0,64 / 3 = 31,45).

Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir konstatavus, kad ieškovei tenka 31,45 kv. m gyvenamojo ploto namo dalis, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad nenukrypus nuo lygių dalių principo būtų pažeista nepilnamečio vaiko teisė turėti gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į dalytino turto pobūdį – name yra 6 kambariai, kurių plotas nuo 17,40 iki 29,94 kv. m, visuose aukštuose yra sanitariniai mazgai, kurių plotas nuo 4,27 iki 15,83 kv. m, dvi virtuvės, kurių plotas – 12,68 kv. m ir 12,09 kv. m, kambariai izoliuoti (t. 2, b. l. 36–50), šalys gali nustatyti naudojimosi turtu tvarką arba atsidalyti priklausančias nuosavybės dalis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo būtinumą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ieškovės naudai (šios nutarties 32.2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustačiusi pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo atsakovo naudai (šios nutarties 32.1 punktas) ir nenustačiusi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ieškovės naudai, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 324/817 dalių žemės sklypo, 64/100 dalių pastato – gyvenamojo namo ir 64/100 dalių kitų statinių, esančių Kauno r., (duomenys neskelbtini), padalijimo, ir priteisti ieškovei 1/3 dalį, o atsakovui – 2/3 dalis nurodyto turto.

Dėl žemės sklypų

Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė protingumo principą ieškovei priteisdamas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Raseinių r., (duomenys neskelbtini), atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad atsakydamas į analogišką atsakovo argumentą apeliacinės instancijos teismas plačiai argumentavo pirmosios instancijos teismo šios sprendimo dalies pagrįstumą, be kita ko, nurodydamas, jog:

byloje nėra duomenų, kad šiame sklype buvo įkurta ūkininko sodyba ar kad šiame žemės sklype atsakovas ūkininkauja;

abi šalys turi įrodytą kompetenciją ūkininkauti;

ieškovė su artimais giminaičiais šį žemės sklypą šienauja ir tvarko, kad nebūtų paskirta bauda už jo nepriežiūrą.

Kasaciniame skunde nenurodyta argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas pirmiau nurodytas aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasatoriaus nurodyti argumentai dėl ginčo žemės sklypo padėties ieškovės tėvų valdomo sklypo atžvilgiu ir galimo kasatoriaus naudojimosi jam priskirtu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Raseinių r., (duomenys neskelbtini), apsunkinimo, nulemto blogų santykių su ieškovės tėvais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo žemės sklypas priskirtas ieškovei pažeidžiant protingumo principą (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai pagal teismo tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje pakeitus šalims priteisiamas žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių dalis, atsakovui tenkanti šio turto dalis padidėja nuo 1/2 iki 2/3, t. y. 1/6 dalimi. Atsižvelgiant į byloje nustatytą šia nutartimi perdalyto turto vertę ir tai, kad šalims priklausė 0,64 jo dalys, nurodyto turto 1/6 dalies vertė yra 4050 Eur. Kasaciniu skundu ginčyta suma – 19 949,25 Eur, taigi patenkinta 20,3 proc. kasaciniame skunde pareikštų reikalavimų.

Kasatorius sumokėjo 601 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 800 Eur už kasacinio skundo surašymą. Kasatoriui prašant priteisti jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pagal patenkintų reikalavimų dalį jam iš ieškovės priteistinas proporcingas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 122 Eur žyminio mokesčio ir 162 Eur už advokato pagalbą, iš viso – 284 Eur.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 16,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies tenkinus kasacinį skundą, 13,38 Eur šių bylinėjimosi išlaidų priteistina valstybės naudai iš kasatoriaus, o 3,40 Eur – iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 11 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalis dėl 324/817 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 64/100 dalių pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 64/100 dalių kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno r., (duomenys neskelbtini), padalijimo, ir priteisti D. S. 2/3 dalis, o V. G. – 1/3 dalį nurodyto turto.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 284 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,40 Eur (tris Eur 40 ct), o iš D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 13,38 Eur (trylika Eur 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui, tvarkančiam Nekilnojamojo turto registrą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Gediminas Sagatys

Antanas Simniškis