Civilinė byla Nr. e3K-3-469-313/2016
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01030-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, Kaišiadorių rajono savivaldybei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys: Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė Rasa Birutienė, Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarė Dalė Krištolaitytė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo nešališkumą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas A. K. ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiais 2005 m. lapkričio 21 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį ir 2005 m. lapkričio 22 d. nuosavybės teisės perdavimo–priėmimo aktą, 2006 m. sausio 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 175Ž-05 ir 2006 m. sausio 19 d. perdavimo–priėmimo aktą, 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą dalį, kuria A. K. po M. K. mirties paveldėjo administracinį pastatą, du garažus, ūkinį pastatą ir kiemo statinius (kiemo aikštelė; tvora; lauko tualetas; estakada; anglių saugykla), bei 1,4140 ha valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir priteisti valstybei natūra nurodytus statinius ir 1,2305 ha valstybinės žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš valstybės priteisti 307 814,63 Lt, iš Kaišiadorių rajono savivaldybės – 10 622,90 Lt.
2005 m. rugpjūčio 26 d. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 28(318) buvo paskelbta apie valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, kurį sudaro dviejų aukštų 332,90 kv. m administracinis pastatas su kiemo statiniais, 1 aukšto mūrinis garažas, užstatytas plotas 44 kv. m, vieno aukšto mūrinis garažas, užstatytas plotas 120,50 kv. m, vieno aukšto mūrinis ūkinis pastatas, užstatytas plotas 18 kv. m, ir šiems statiniams priskirtas 1,4140 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), pardavimą viešo aukciono būdu. M. K. 2005 m. spalio 13 d. pateikė paraišką dalyvauti viešame aukcione ir tapo aukciono, įvykusio 2005 m. spalio 14 d. nugalėtoja, pasiūliusi didžiausią kainą – 313 000 Lt, iš kurios objekto pardavimo kaina – 273 043 Lt, objektui priskirto žemės sklypo pardavimo kaina – 39 957,00 Lt. Pardavėjas valstybės įmonė Valstybės turto fondas ir pirkėja M. K. 2005 m. lapkričio 21 d. sudarė privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį dėl išvardyto nekilnojamojo turto. Pagal sutarties 14 punktą pirkėja įsipareigojo sudaryti atskirą šiam privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. 2006 m. sausio 19 d. pardavėjas VĮ Valstybės turto fondas ir pirkėja M. K. pasirašė 1,4140 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei turto perdavimo–priėmimo aktą. M. K. nuosavybės teises įregistravo Nekilnojamojo turto duomenų registre.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-14">2-14</a>-548/2013 panaikino 2006 m. sausio 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir tos pačios dienos nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto dalį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 1835 kv. m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės dalimi, pardavimo ir perdavimo nuosavybėn, taip pat pripažino negaliojančiu dėl šio žemės sklypo 1835 kv. m ploto 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą dalį. Teismas sprendimu taikė restituciją ir įpareigojo M. K. teisių perėmėją A. K. grąžinti natūra valstybei žemės sklypo 1835 kv. m ploto dalį, esančią po Didžiosios gatvės dalimi, o M. K. teisių perėmėjui A. K. iš valstybės priteisė 5185,37 Lt, iš Kaišiadorių rajono savivaldybės – 1584,16 Lt. Nurodytas teismo sprendimas paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTU2NS02NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1565-657/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1565-657/2013">2A-1565-657/2013</a>.
Ieškovo teigimu, po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-14">2-14</a>-548/2013 paaiškėjo, kad aukcione įsigyta prekė (privatizuotas objektas) neatitinka atsakovės VĮ Valstybės turto fondo paskelbtos informacijos apie privatizuojamą objektą, M. K. buvo perduotas ne tokios apimties turtas, kuris buvo parduodamas aukcione; žinodama tokią turto apimtį, kad nebus privatizuojamas įvažiavimo kelias į sklypą ir jo gale esanti asfaltuota aikštelė, M. K. objekto nebūtų pirkusi, nes be šio kelio bei jo gale esančios aikštelės iš esmės negalimas pastatų ir žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį. Ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. ginčijamos 2005 m. lapkričio 21 d. ir 2006 m. sausio 19 d. sutartys sudarytos suklydus dėl esminių sandorio aplinkybių. Ieškovo teigimu, M. K. suklydimą lėmė tai, kad atsakovė, pateikdama informaciją privatizavimo biuletenyje, neatskleidė visų reikšmingų aplinkybių, kurios turėjo esminę reikšmę sudarant sandorį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad iš privatizavimo biuletenyje paskelbtos informacijos matyti, jog prie privatizuojamų objektų priskiriama kiemo aikštelė bei 1,4140 ha žemės sklypas. Iš prijungtoje civilinėje byloje esančių įrodymų – Didžiosios gatvės techninės apskaitos bylos, 1999 m. gegužės 31 d. Kaišiadorių miesto gatvių schemos, 1999 m. gegužės 24 d. Didžiosios gatvės dangos ir želdinių plano, 1999 m. gegužės 24 d. gatvės dangos bei želdinių techninio paso, 2000 m. vasario 23 d. Kaišiadorių rajono tarybos sprendimo Nr. 685 patvirtinti Kaišiadorių miesto bendrąjį planą kartu su detaliuoju planu, ištraukos iš 1999 m. kovo 24 d. sudaryto Kaišiadorių miesto gatvių sklypų schematinio plano ir iš Kaišiadorių miesto bendrojo plano, 1997 m. spalio 1 d. miesto laidojimo paslaugų pagrindinių priemonių suvestinės, 1997 m. spalio 1 d. miesto gerovės priemonių sąrašo, 1998 m. sausio 8 d. kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų perduodamų Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo–priėmimo akto, 2002 m. sausio 31 d. Kaišiadorių rajono tarybos sprendimo dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo Nr. 461 su priedu, Kaišiadorių miesto seniūnijos 2002 m. gruodžio 16 d. ilgalaikio turto – Didžiosios gatvės inventorinės kortelės, 2010 m. lapkričio 25 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų bendrųjų planų ištraukos – nustatyta, kad įvažiavimo kelias ir asfaltuota aikštelė yra Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybė, tačiau dėl nežinomų priežasčių ši gatvės dalis detaliajame plane iki žemės sklypo privatizavimo nebuvo pažymėta kaip neprivatizuotina žemė.
Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybės teisė į Didžiąją gatvę įregistruota Nekilnojamojo turto duomenų registre nuo 1999 m. birželio 9 d. Byloje nėra įrodymų, kad prie privatizuojamų statinių buvo priskirta Didžiosios gatvės dalis ir jos gale esanti asfaltuota aikštelė. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši. Taigi faktas, kad prie privatizavimo objektų nepriskirtina Didžioji gatvė, buvo atskleistas, ir M. K. šią informaciją galėjo sužinoti susipažinusi su privatizavimo biuletenyje nurodytais objektais ir jų dokumentais.
Neatidus pirkėjos elgesys nesusipažįstant su privatizavimo objekto dokumentais, kurie nurodyti pačiame privatizavimo biuletenyje, yra nepateisinamas, ir rizika, susijusi su tuo, kad pirkėja M. K., sudarydama sandorį, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, tenka pačiai pirkėjai. Be to, pati M. K. ieškinio nereiškė, o ieškovas sandorį ėmė ginčyti po gana ilgo laiko, pareiškė ieškinį 2014 m. lapkričio mėnesį, t. y. praėjus devyneriems metams po sandorių sudarymo.
Teismo vertinimu, privažiuoti iki ieškovo privatizuotų statinių, šiuos naudojant pagal paskirtį, galima Didžiąja gatve, neįrengiant atskiro įvažiavimo kelio. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gatvės yra bendro naudojimo objektas, taigi Didžiąja gatve iki statinių ieškovas gali privažiuoti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Byloje nėra įrodymų, kad prieš turto privatizavimą gatvė ir asfaltuota aikštelė buvo priskirtos prie privatizuojamų administracinių pastatų ir skirtos jų tiesioginei paskirčiai, pagal sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, faktinį žemės sklypo naudojimą, jo ploto atitikimą, įregistruotą gamybos ar veiklos paskirtį.
Pirkėjai M. K. visas šalių sudarytų sutarčių turinys buvo žinomas, byloje nėra įrodyta, kad pirkėja objektą privatizavo tik dėl gatvės dalies, nevertindama kito įsigyjamo turto, jo paskirties, naudojimo būdo, jog ji buvo suklaidinta ar tyčia apgauta, todėl negalima teigti, kad ji neteisingai suvokė sandorio turinį ar buvo neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės, kad jai buvo perduotas ne tokios apimties daiktas, kokį ji įsigijo, ir tai nesudaro įstatyme įtvirtinto pagrindo ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis).
Pripažinti sandorį CK 1.90 straipsnio pagrindu galima tik pagal sandorį sudariusio asmens ieškinį, nes suklydus sudaryti sandoriai priskiriami prie sandorių, turinčių valios trūkumų, t. y. šiuo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. M. K. nereiškė ieškinio, jį pareiškė jos teisių perėmėjas (ieškovas). Nenustačius, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo, ieškinį pareiškus ne pačiai klydusiai šaliai, nėra pagrindo tenkinti ieškinio, todėl jis atmestinas.
Netenkinus ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai – pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą dalį ir taikyti restituciją.
Netenkinusi ieškovo A. K. apeliacinio skundo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad klausimai, susiję su gatvės vieta ir priklausomybe, jau yra išnagrinėti įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-14">2-14</a>-548/2013, kuris vėliau paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi. Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybės teisė į Didžiąją gatvę buvo įregistruota viešame registre. Didžioji gatvė jokiuose pirkimo dokumentuose įrašyta nebuvo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad prieš turto privatizavimą gatvė ir asfaltuota aikštelė buvo priskirtos prie privatizuojamų administracinių pastatų ir skirtos jų tiesioginei paskirčiai, pagal sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, faktinį žemės sklypo naudojimą, įregistruotą gamybos ar veiklos paskirtį.
Taigi, nors Didžiosios gatvės dalis ir jos gale esanti asfaltuota aikštelė faktiškai ir buvo tapusi M. K. nuosavybe, tačiau tai neatsispindėjo jokiuose privatizavimo dokumentuose, Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegijos nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, M. K. neturėjo jokio objektyvaus pagrindo įsivaizduoti, kad privatizavimo objektui buvo priskirta ir Didžiosios gatvės dalis, ir žemė po ja.
Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartyje konstatuota, kad 2006 m. sausio 19 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypas, sudarantis Didžiosios gatvės dalį bei užimantis 1835 kv. m ieškovui priklausančio žemės sklypo, M. K. nuosavybėn perduotas nepagrįstai, pažeidžiant imperatyviąsias teisės aktų normas, nustatančias, kad valstybinės žemės, skirtos bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms, privatizuoti nėra galima. Ši valstybės institucijų padaryta klaida buvo ištaisyta nurodytais teismų sprendimais grąžinant natūra valstybei žemės sklypo 1835 kv. m ploto dalį, esančią po Didžiosios gatvės dalimi, ir priteisiant ieškovui iš valstybės 5185,37 Lt, o iš Kaišiadorių rajono savivaldybės – 1584,16 Lt kompensaciją.
Pagal ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis M. K. didžiąją kainos dalį sumokėjo už statinius (duomenys neskelbtini), tai suponuoja išvadą, kad būtent statiniai buvo pagrindinis pirkėjos tikslas. Dėl to suklydimas dėl sutarčių dalimi esančio žemės sklypo dalies kaip nedidelės viso nupirkto turto dalies nėra esminis. Vėliau sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo turėti jokios tiesioginės įtakos anksčiau sudarytai pastatų pirkimo–pardavimo sutarčiai, kurią ieškovas taip pat prašo pripažinti negaliojančia.
Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalis gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą, kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Teisę naudotis tokiais keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys (Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovas turi teisę netrukdomai naudotis Didžiosios gatvės dalimi iki pat privažiavimo prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų. Tai, kad ši gatvės dalis yra Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybė ir jos remontas bei priežiūra priklauso būtent savivaldybei, ieškovui neabejotinai yra tik naudinga. Gatvė nėra ieškovui priklausančių statinių priklausinys.
Ieškovas iškėlė pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo klausimą, nurodydamas, kad teisėja, išnagrinėjusi šią bylą, savo nuomonę dėl šiai bylai svarbių aplinkybių jau buvo išdėsčiusi kitoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTU2NS02NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1565-657/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1565-657/2013">2A-1565-657/2013</a>. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, priėmusi sprendimą, būtų turėjusi išankstinę nuomonę dėl nagrinėjamos bylos, t. y. būtų buvusi šališka.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutartį bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
22.1. Teismai netinkamai taikė CK 1.90 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, nes M. K. suklydo dėl įgyjamo turto apimties, t. y. ji buvo pagrįstai įsitikinusi, kad įsigyja ir į suformuotą sklypą įtrauktą įvažiavimo kelią bei gale jo esančią aikštelę, ir šis jos suklydimas yra esminis. Prieš sudarant privatizavimo sutartį M. K. buvo pateikti objekto techninės apskaitos bylos dokumentai, kuriuose kaip kiemo statiniai buvo inventorizuotas tiek įvažiavimo kelias, tiek kiemo aikštelė, įtraukti į Didžiąją gatvę.
22.2. 2005 m. VĮ Valstybės turto fondo informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodyta, kad aukciono būdu parduodamas 1,414 ha žemės sklypas. 2005 m. rugpjūčio 26 d. privatizavimo komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad parduodamas administracinis pastatas su kiemo statiniais ir šiems objektams priskirtas 1,414 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Būtent 1,4140 ha žemės sklypas buvo privatizavimo objektas ir dėl tokio dydžio žemės sklypo susitarta pirkimo–pardavimo sutartimi. Prie parduodamų statinių žemės sklypas buvo suformuotas rengiant kadastrinių matavimų planą, šis patvirtintas 2005 m. vasario 25 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ir 2005 metų balandžio 26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu. Pagal šį planą įvažiavimo kelias į Didžiąją gatvę ir jo gale esanti aikštelė (kurie šiuo metu įregistruoti kaip Didžioji gatvė) pateko į parduodamo žemės sklypo ribas. CK 4.40 straipsnis nustato, kad žemės sklypo savininkui priklauso visi ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Šiuo atveju jokių išimčių sutartyje nebuvo. Teismai dėl išvardytų įrodymų iš viso nepasisakė, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį.
22.3. 2005 m. spalio 13 d. paraiškoje M. K. nurodė, kad prašo ją įregistruoti kaip potencialią pirkėją pirkti administracinį pastatą su kiemo statiniais. Kaip kiemo statinys kiemo aikštelė buvo nurodyta ir 2005 m. lapkričio 21 d. sutartyje dėl privatizavimo objekto pirkimo ir pardavimo. Kiemo aikštelė ir yra ta aikštelė, kuri, kaip nustatė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-14">2-14</a>-548/2013, sudaro Didžiosios gatvės dalį. Šiam teismo sprendimui prieštarauja byloje priimti skundžiami teismų sprendimai.
22.4. Tiek įvažiavimo kelias, tiek ir kiemo aikštelė yra antraeiliai daiktai, skirti tik atsakovo žemės sklypui ir jame esantiems statiniams tarnauti, todėl pagal CK 4.14 straipsnį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Šio straipsnio antra dalis nustato, kad kai pagrindinio daikto perleidimo metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pavyzdžiui, perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-433/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-433/2009">3K-3-433/2009</a>; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2010). Kadangi įvažiavimo kelias buvo inventorizuotas kaip kiemo (duomenys neskelbtini), statinys, t. y. pagrindinio daikto priklausinys, nes Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad kiemo statiniai priklauso pagrindiniam daiktui – administraciniam pastatui, akivaizdu, kad kartu su pagrindiniu daiktu M. K. įgijo ir įvažiavimo kelią – antraeilį daiktą. Šie statiniai įėjo į privatizuojamo žemės sklypo ribas. Įsigydama žemės sklypą, į kurį pagal parengtą planą buvo įtrauktas ir įvažiavimo kelias, ir aikštelė, pirkėja buvo pagrįstai įsitikinusi, kad juos įsigyja savo nuosavybėn.
22.5. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės dėl suklydimo yra labai panašios į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTAtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-610-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-610-378/2015">3K-3-610-378/2015</a> nagrinėtas aplinkybes, kur atsakovas įrodinėjo suklydimą dėl įsigytų antraeilių daiktų, po kuriais ir buvo suformuotas sklypas. Apeliacinės instancijos teismui priimant nutartį šioje byloje, ši praktika jau buvo suformuota, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo ja vadovautis.
22.6. Apeliacinės instancijos teismas iš viso neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų ieškovo argumentų, būtent dėl 2012 m. balandžio 10 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo rašto (jame konstatuota, kad Didžioji gatvė, kaip susisiekimo komunikacijos objektas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas, tačiau kadastro žemėlapyje nepažymėtas), VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio, aplinkybės, kad M. K. sudaryti sandoriai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o tai nebūtų buvę galima be jokių įrašų, kad perkamame sklype yra kitiems asmenims priklausantys statiniai ar gatvės.
22.7. CK 6.226 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šalys be tam tikros sutarties sąlygos nebūtų sudariusios sutarties, vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas daro negaliojančią visą sutartį. Kadangi be nuosavo asfaltuoto vidaus įvažiavimo kelio ir aikštelės prie pastatų M. K. nebūtų sudariusi visos privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties, todėl tokiu atveju abi sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis visa apimtimi, turėtų būti taikoma restitucija – pastatai ir žemė grąžinami valstybės nuosavybėn, o ieškovui priteisiama visa sumokėta suma – 325 207,06 Lt. Kadangi tiek statiniai, tiek ir sklypas įgyti dalyvaujant viešame aukcione, kuriame viena iš sąlygų buvo 1,4140 ha žemės sklypo pardavimas, kitoks sklypo plotas, jo konfigūracija bei kiemo statiniai ieškovui nėra reikalingi. Nei sklype esančių pastatų, nei paties sklypo pagal paskirtį eksploatuoti nėra galimybės, nes nėra pakankamai vietos automobiliams statyti.
22.8. Įsiteisėjus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 metų balandžio 15 d. sprendimui realiai pirkėjai M. K. buvo parduotas ir perduotas mažesnis daiktų kiekis, negu buvo susitarta, tai sudarė pagrindą teismui taikyti CK 6.330 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasekmes: kai pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduoda pirkėjui mažesnį, negu nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, daiktų kiekį, pirkėjas turi teisę, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, jei kaina jau sumokėta, – reikalauti ją grąžinti ir atlyginti nuostolius.
22.9. Bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teismas, dėl to sprendimas negali būti paliktas galioti. Sprendimą priėmusi pirmosios instancijos teismo teisėja Ž. Budžienė jau nagrinėjo ieškovo apeliacinį skundą, paduotą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-14">2-14</a>-548/2013. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTU2NS02NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1565-657/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1565-657/2013">2A-1565-657/2013</a> pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, nutartį priėmė trijų teisėjų kolegija, kurioje pranešėja buvo ta pati Ž. Budžienė. Teisėja ankstesnėje byloje jau buvo išreiškusi teisinį vertinimą dėl vieno iš šioje civilinėje byloje pareikštų ieškovo reikalavimų, tai laikytina išankstinės nuomonės turėjimu, todėl ieškovui nebuvo suteikiamos pakankamos garantijos, kad jo bylą nagrinės nešališkas teismas.
23. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti VĮ Turto bankas prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikiami tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
23.1. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstai leidžia teigti, jog M. K., sudarydama pirmiau minėtus sandorius, nemanė suklydusi dėl perkamo turto apimties. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir tai, kad M. K., būdama gyva, per aštuonerius metus nuo turto įsigijimo dėl sudarytų sandorių į teismą pati nesikreipė. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad ji niekuomet ir nemanė, jog jos teisės buvo pažeistos. Nesant sandorio šalies prieštaravimo dėl įgyto turto apimties, negali būti konstatuojamas suklydimo faktas. CK 1.90 straipsnio 1 dalis įtvirtina ribotą asmenų ratą, kurie gali teikti ieškinį dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus. Tokį ieškinį teisme gali pareikšti tik klydusi sandorio šalis. Ne ginčijamų sandorių šalies – ieškovo – siekis pripažinti, kad M. K. suklydo dėl įgyjamos turto apimties, yra pagrįstas vien tik ieškovo interesų patenkinimu ir teiginiais, jog jam tokios apimties turtas nėra reikalingas. Kaip pagrįstai konstatavo bylą nagrinėję teismai, šiuo atveju ieškovas nėra minėtų sandorių šalis ir įstatymai jam nesuteikia teisės reikšti reikalavimų dėl jų pripažinimo negaliojančiais.
23.2. Ieškovas kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad kelias, kuris yra pripažintinas Didžiąja gatve, ir asfaltuota aikštelė buvo įtraukti į privatizuojamo objekto sudėtį. Priešingai, nė viename bylos dokumente nebuvo nurodyta, kad M. K. sudarytų sandorių pagrindu įgijo Didžiąją gatvę ir jos gale esančią asfaltuotą aikštelę, todėl tokie kasatoriaus teiginiai prieštarauja sudarytų sandorių turiniui.
23.3. M. K. įsigyto žemės sklypo kaina (39 957 Lt) buvo daug mažesnė už statinių kainą (273 043 Lt) (sudarė apie 13 proc. bendros mokėtinos kainos). Be to, įsiteisėjus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimui, ieškovo įsigytas žemės sklypas sumažėjo tik nedidele dalimi (1835/14140), tai sudaro apie 13 proc. bendro sklypo ploto. Šios žemės sklypo dalies kaina (5185,37 Lt), kuri buvo grąžinta ieškovui, sudaro tik apie 1,7 proc. bendros aukciono metu M. K. įsigyto turto kainos. Taigi ieškovo žemės sklypo plotas sumažėjo tik labai nedidele dalimi. Didžioji kainos dalis sumokėta už statinius ir jie buvo pagrindinis sandorių dalykas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad, ieškovui netekus nedidelės žemės sklypo dalies, priskirtos Didžiosios gatvės atkarpai, jo turimos nuosavybės teisės apimtis, kaip jis teigia, iš esmės pasikeitė.
23.4. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje (8 p.) nurodė ieškovo minėtus dokumentus, kurių, kaip jis pats teigė, teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė. Byloje teismai padarė teisingą išvadą, kad Didžioji gatvė, kaip parduodamas nekilnojamojo turto objektas, nebuvo įrašytas nė viename minėto privatizavimo objekto dokumente. Teismai taip pat pažymėjo, kad Didžioji gatvė Kaišiadorių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausė jau nuo 1999 m. birželio 9 d. ir šie duomenys buvo vieši, todėl privatizavimo metu ieškovas ir M. K. turėjo galimybę su jais susipažinti.
23.5. Didžioji gatvė ir asfaltuota aikštelė negali būti pripažintos antraeiliu daiktu, nes neatitinka CK 4.13 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatyme įtvirtintų antraeiliams daiktams būdingų sąlygų. Be to, savarankišku laikytinas toks daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas, taip pat atskirai gali būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalis, 17 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nuostatas, Didžioji gatvė yra savarankiškas inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, o ne ieškovo statiniams naudoti. Gatvės ir ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto išsidėstymo vienoje erdvėje nepakanka, kad ši gatvė būtų pripažinta ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto priklausiniu.
23.6. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendime yra aiškiai nurodyta, kur yra Didžioji gatvė ir kokiai susisiekimo komunikacijai ji yra priskirta. Byloje pateikti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad M. K., net ir nesant nuosavo asfaltuoto vidaus įvažiavimo kelio ir aikštelės prie įsigytų pastatų, ir be šių ginčo objektų sutartį vis tiek būtų sudariusi. Pastarąją aplinkybę patvirtina tai, kad M. K. teisės ir teisėti interesai naudotis minėta gatve ir aikštele nebuvo varžomi. CK 1.96 straipsnis ir CK 6.226 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, jog sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies.
23.7. Ieškovo argumentas, kad teismas privalėjo taikyti CK 6.330 straipsnio nuostatas ginčui išspręsti, yra nepagrįstas, nes ieškovas turėjo pareigą ieškinyje nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus, to jis šiuo atveju nepadarė.
23.8. Tik esant CPK 64–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, teisėjas gali būti nušalinamas. Ieškovo nurodyta prielaida, kad šioje byloje teisėja buvo šališka, nes civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTU2NS02NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1565-657/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1565-657/2013">2A-1565-657/2013</a> buvo išsakiusi savo nuomonę, neatitinka ir CPK 64–67 straipsniuose nustatytų privalomų teisėjo nušalinimo pagrindų. Šiuo atveju situacija, kai ta pati teisėja dalyvavo nagrinėjant ir kitą su ieškovu susijusią bylą, iškeltą kitu teisiniu pagrindu, taip pat nepatenka į CPK 71 straipsnio reglamentavimo apimtį. Aplinkybė, kad ta pati teisėja dalyvavo nagrinėjant apeliacine tvarka civilinę bylą, kurioje dalyvavo ieškovas ir kurioje ji išsakė savo toje byloje turimą nuomonę, savaime nepatvirtina teisėjos šališkumo. Kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjos šališkumo, šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Dėl to galima teigti, kad ieškovo argumentai dėl teisėjos šališkumo grindžiami tik prielaidomis ir yra nepagrįsti.
24. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime pateikiami tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
24.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pirkėja Didžiosios gatvės su aikštele nepriėmė ir nuosavybės teisių į šį turtą neįgijo. Kasatoriaus prielaidos dėl pirkėjos suklydimo nepagrįstos, jis negalėjo žinoti apie M. K. netinkamą suvokimą sudarant sandorį, jos suklydimą, nes, 2006 m. sausio 19 d. sudarydamas valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, A. K. atstovavo pirkėjai ir pats pasirašė visus pirkimo dokumentus. Valstybinės žemės sklypo 2006 m. sausio 19 d. perdavimo–priėmimo akte ir Pažymoje apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre gatvė kaip statinys neperduota M. K. Todėl M. K. ir jos įgaliotiniui A. K. negalėjo kilti jokių abejonių, kad Didžiosios gatvės dalis kaip statinys nebuvo įtraukta į privatizuojamo turto sąrašą ir jai nebuvo parduota.
24.2. Gatvė yra ne priklausinys, o inžinerinis statinys, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybė nuo 1999 m. Privatizavimo sutartyje ir viešo registro pažymėjime nurodyta kiemo aikštelė yra kita – aikštelė prie statinių, o ne ta, kuria baigiasi gatvė. Tai jau buvo išnagrinėta ir nustatyta, nagrinėjant civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-14">2-14</a>-548/2013 Kaišiadorių rajono apylinkės teisme. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ar savivaldybės kelių. Todėl žemė po Didžiosios gatvės dalimi negalėjo būti parduota, tačiau tos žemės dalies pardavimo faktas niekaip nepaveikė nei pirkėjos, nei jos atstovo – kasatoriaus interesų, nes ta sklypo dalimi po gatve niekaip kitaip negalima naudotis, tik kaip gatve. Todėl kasatoriaus teiginiai kasaciniame skunde, kad žemės dalies po gatve grąžinimas valstybei pažeidė jo interesus ir kad jam reikia atskiro įvažiavimo kelio, yra nepagrįsti. Atskiras įvažiavimo kelias prie nuosavybės teise valdomų pastatų jokiuose teisės aktuose nepažymėtas, kasatorius netrukdomai naudojasi Didžiosios gatvės dalimi.
24.3. Kasatorius klaidina kasacinį teismą, nurodydamas, kad jam sumažėjo sklypas ir nėra galimybės juo naudotis – statyti automobilius, nors žemės sklypas sumažėjo tik gatvės užimta dalimi, kuria niekaip kitaip negalima naudotis, tik kaip gatve, kuria jis tebegali naudotis netrukdomai. Jam pagerėjo sąlygos, nes, valstybei grąžinus žemės dalį po gatve, sumažėjo sklypo kaina ir žemės mokestis.
24.4. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-14">2-14</a>- 548/2013 ieškovas įrodinėjo tas pačias aplinkybes dėl gatvės nuosavybės, įregistravimo, jos vietos Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje, dėl valstybinės žemės po gatve patekimo į perkamos žemės plotą; visi įrodymai buvo išnagrinėti ir 2013 m. balandžio 15 d. priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, įvykdytas, ieškovas už grąžintą žemės sklypo dalį gavo lėšas. Praėjus daugiau kaip metams jis vėl kreipėsi į Kauno apygardos teismą, įrodinėdamas tas pačias teismo jau nustatytas aplinkybes dėl sutarties sudarymo, gatvės nuosavybės įregistravimo, gatvės pažymėjimo vietos Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.
25. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime sutinkama su teismų sprendimais, juos priimdami teismai tinkamai įvertino byloje ištirtus įrodymus, faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės į nešališką teismą užtikrinimo
26. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būt neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2007">3K-3-389/2007</a>; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-553/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-553/2010">3K-3-553/2010</a>; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12/2013">3K-3-12/2013</a>; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2013).
27. Teismo nešališkumo klausimu išplėtota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. Nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas (EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, pareiškimo Nr. 10486/83). Pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją; 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, pareiškimo Nr. 17056/06).
28. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr., pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 65518/01). Kai teisėjui tenka daugiau negu vieną kartą nagrinėti bylą, nešališkumo aspektu EŽTT gali būti svarbu, ar nagrinėti klausimai buvo iš esmės analogiški, ar skirtumas tarp jų buvo mažas (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimą byloje Fazli Aslaner prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 36073/04).
29. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.
30. CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą. Šis ribojimas nustatytas dėl to, kad pakartotinis teisėjo tos pačios bylos nagrinėjimas gali sukelti abejonių dėl nešališkumo, kai bylą nagrinėjęs pirmą kartą teisėjas jau buvo pateikęs teisinį vertinimą. Neleistinumą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymas sieja su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės.
31. Nagrinėjamos bylos atveju susiklostė situacija, kai ankstesnę civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-14">2-14</a>-548/2013 (apeliacinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTU2NS02NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1565-657/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1565-657/2013">2A-1565-657/2013</a>) dėl privatizavimo sandorių dalies pripažinimo negaliojančia ir nagrinėjamą civilinę bylą dėl tų pačių privatizavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėjo ta pati Kauno apygardos teismo teisėja Ž. Budžienė. Nagrinėjamoje byloje ši teisėja vienasmeniškai priėmė bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą. Byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTU2NS02NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1565-657/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1565-657/2013">2A-1565-657/2013</a> teisėja buvo pranešėja apeliacine tvarka nagrinėjusioje trijų teisėjų kolegijoje, kuri priėmė Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį.
32. Nors abi šios bylos yra netapačios, bet jų nagrinėjimo dalykas yra glaudžiai susijęs – abiejose bylose nagrinėtas tų pačių privatizavimo sandorių teisėtumas sprendžiant teismui jų pripažinimo negaliojančiais klausimą. Ankstesnėje civilinėje byloje teismo pripažinta negaliojančia valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir perdavimo–priėmimo akto dalis įeina į nagrinėjamoje byloje vertinamų sandorių turinį. Visi šie sandoriai sudaryti kartu privatizuojant valstybinės žemės sklypą ir statinius.
33. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teisėja ankstesnėje byloje jau buvo išreiškusi teisinį vertinimą dėl vieno iš šioje civilinėje byloje pareikštų ieškovo reikalavimų, tai, anot ieškovo, laikytina išankstinės nuomonės turėjimu. Teisėjai pareikštame 2015 m. sausio 13 d. pareiškime dėl nušalinimo ieškovas teigė, kad teisėja ankstesnėje byloje išsakė vertinimą dėl vieno iš nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštų ieškovo reikalavimų, toks vertinimas ieškovui yra nepalankus, dėl to ieškovas pareiškė, kad teisėja nepriims kitokio sprendimo, kuris prieštarautų jos teisiniam vertinimui ankstesnėje byloje. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškimas dėl nušalinimo netenkintas, nenustačius aplinkybių, sudarančių teisėjos nušalinimo pagrindus, nustatytus CPK 64–66 straipsniuose.
34. Teisėjos Ž. Budžienės dalyvavimas teismo sudėtyje abiejose bylose buvo reikšmingas teismui apsisprendžiant priimti galutinius procesinius sprendimus dėl bylų baigties (nutarties 31 punktas). Į nagrinėjamos bylos ginčo dalyką patenka ankstesnėje byloje vertinti sandoriai, jų teisėtumo patikrinimas nagrinėjamoje byloje yra ginčo dalis. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartyje konstatuota, kad dėl visos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, pripažinus negaliojančia jos dalį, netaikytinos CK 6.226 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje reglamentuojama, kad vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties.
35. Aptariamoje Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartyje teismas netaikė visos sutarties negaliojimo pasekmių pagal CK 6.226 straipsnio 2 dalį, taip teismas nepripažino, kad šalys be sutarties dalies (teismo pripažintos negaliojančia) nebūtų sudariusios visos sutarties. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi teismo vertinimas, ar be teismo pripažintos negaliojančia sutarties dalies šalys vis tiek būtų sudariusios visą valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir kitus privatizavimo sandorius (statinių pirkimo–pardavimo sutartį). Taigi abiem atvejais nagrinėtų klausimų, susijusių su privatizavimo sandorio ir jo sudedamųjų dalių (atskirų sandorių) pripažinimu negaliojančiais, ryšys yra pernelyg artimas.
36. Ankstesnėje byloje teismas, kurio teisėjų kolegijoje buvo teisėja Ž. Budžienė, pasisakė dėl sandorio ir kartu dėl nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų dalies teisinio vertinimo. Todėl tos pačios teisėjos su ankstesne byla susijusios vėlesnės bylos nagrinėjimas galėjo sukurti prielaidas ieškovo manymui, kad teisėja ginčo santykių naujoje byloje kitaip negu juos vertino ankstesnėje byloje nevertins.
37. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir teismo nešališkumo kriterijus, darytina išvada, kad ieškovo, kuriam priimtas nepalankus teismo sprendimas, nurodytos aplinkybės sudaro ieškovui pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Byloje neužtikrintos ieškovo teisės į nešališką teismą garantijos, nes sudarė prielaidas ieškovui abejoti teismo nešališkumu, kai ta pati teisėja nagrinėjo bylas, paremtas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Šį proceso teisės (CPK 21 straipsnis) pažeidimą galima ištaisyti bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Todėl šioje byloje priimti teismų sprendimai naikintini ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
38. Grąžindama iš naujo nagrinėti bylą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų bylos esmės klausimais, kai dar nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti Kauno apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, bylą nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Donatas Šernas
