Dėl teisės normų, reglamentuojančių laidavimo sutarties negaliojimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-575-611/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-002314-2009-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.2; 2.1.2.4.2.6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski (pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovams A. M. (A. M.), G. R., dalyvaujant tretiesiems asmenims N. F., A. R., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė sala”, dėl skolos priteisimo ir atsakovų A. M., G. R. bei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais N. F. ir A. R. priešieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių laidavimo sutarties negaliojimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė AB DNB bankas (buvęs pavadinimas – AB DnB NORD bankas) su trečiuoju asmeniu BUAB „Gintarinė sala“ 2002 m. kovo 27 d. sudarė indėlio pereikvojimo sutartį Nr. 131-02TL (toliau – ir Sutartis), kurios sąlygos buvo keičiamos papildomais susitarimais, galutinį pereikvojimo limitą nustatant 300 000 Lt (8688,60 Eur). Sutartyje nustatytas grąžinimo terminas – iki 2009 m. kovo 31 d., 8,39 procento dydžio metinės palūkanos bei 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, taip pat 1 procento metinių palūkanų dydžio įsipareigojimo mokestis. 2002 m. kovo 27 d. laidavimo sutartimi Nr. 53-02L atsakovas A. M. laidavo už prievolių pagal Sutartį tinkamą vykdymą. Trečiasis asmuo BUAB „Gintarinė sala“, suėjus galutiniam terminui, ieškovei kredito negrąžino ir palūkanų nesumokėjo. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartimi kredito gavėjai BUAB „Gintarinė sala“ iškelta bankroto byla.

Pagal 2006 m. vasario 20 d. kredito linijos sutartį Nr. 871-06TL ieškovė suteikė UAB „Gintarinė sala“ 100 000 Lt (28 962 Eur) kredito liniją su kintama metine palūkanų norma apyvartinėms lėšoms papildyti. Papildomu 2007 m. vasario 7 d. susitarimu nustatytas galutinis kredito linijos grąžinimo terminas – 2009 m. vasario 19 d. Už laiku nesumokėtas palūkanas ir įsipareigojimo mokestį kredito gavėja UAB „Gintarinė sala“ įsipareigojo mokėti ieškovei po 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Už prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą visu savo turtu laidavo atsakovai A. M. ir G. R., 2006 m. vasario 20 d. sudarydami laidavimo sutartis Nr. 21-06L ir Nr. 22-06L. Kredito gavėja UAB „Gintarinė sala“ iki 2009 m. vasario 19 d. kredito negrąžino ir nesumokėjo apskaičiuotų palūkanų.

Ieškovė AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniais, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 257 518,48 Lt (74 582,51 Eur) negrąžinto kredito, 8302,45 Lt (2404,56 Eur) nesumokėtų palūkanų, 15 106,05 Lt (4375,01 Eur) delspinigių, 124,84 Lt (36,16 Eur) įsipareigojimo mokesčio (iš viso – 281 051,87 Lt (84 398,25 Eur) bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir G. R. 100 000 Lt (28 962 Eur) negrąžinto kredito, 4000,42 Lt (1158,60 Eur) nesumokėtų palūkanų, 61,43 Lt (17,79 Eur) delspinigių (iš viso –104 061,85 Lt (30 138,39 Eur) bei 17,1 proc. dydžio procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi civilines bylas pagal šiuos reikalavimus sujungė į vieną bylą.

Atsakovai A. M., G. R. ir tretieji asmenys N. F., A. R. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2002 m. kovo 27 d. ir 2006 m. vasario 20 d. laidavimo sutartis ir papildomus susitarimus. Jie nurodė, kad 2002 metais trečiojo asmens UAB „Gintarinė sala“ veikla buvo nuostolinga, o indėlio pereikvojimo sutartis pasirašyta prisijungimo būdu. Laidavimo sutartis, atsakovų teigimu, sudaryta dėl ekonominio spaudimo ir teismo tvarka gali būti pripažinta negaliojančia. Trečiasis asmuo N. F. yra atsakovo A. M. sutuoktinė, o pagal CK 3.96 straipsnio 1 dalies nuostatas sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti.

Atsakovė G. R. nurodė siekusi įgyti UAB „Gintarinė sala“ akcijų ir laidavimo sandoris buvo sudarytas tik su sąlyga, kad 37,5 procento bendrovės akcijų atiteks atsakovės G. R. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. R. šeimai. 2007 m. vasario 7 d. ieškovė parengė susitarimą Nr. 871-06TL/1 dėl 2006 m. vasario 20 d. kredito linijos sutarties Nr. 871-06TL specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, kuriame įrašė, kad G. R. patvirtina, jog jos laidavimas galioja naujam susitarimui, tačiau G. R. ir A. R. susitarė laidavimo terminą nustatyti iki 2007 m. birželio 1 d. ir tokį įrašą G. R. padarė susitarime (savo egzemplioriuje). Jos nuomone, 2006 m. vasario 20 d. laidavimo sutartis Nr. 22-06L turi būti nutraukta CK 1.90 straipsnyje nurodytu pagrindu kaip sudaryta suklydus dėl esminių aplinkybių. Taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jei teismas laidavimo sutartis paliktų galioti, reikia atsižvelgti į tai, kad UAB „Gintarinė sala“ iškelta bankroto byla, todėl laiduotojų skola negali būti didesnė negu kredito gavėjos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo A. M. solidariai su BUAB „Gintarinė sala“ 257 518,48 Lt (74 582,51 Eur) negrąžinto kredito, 8302,45 Lt (2404,56 Eur) nesumokėtų palūkanų, 15 106,05 Lt (4375,01 Eur) delspinigių, 124,84 Lt (36,16 Eur) įsipareigojimo mokesčio (iš viso – 281 051,87 Lt (84 398,25 Eur) bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas; priteisė ieškovei AB DNB bankui iš atsakovo A. M. solidariai su BUAB „Gintarinė sala“ 100 000 Lt (28 962 Eur) negrąžinto kredito, 4000,42 Lt (1158,60 Eur) nesumokėtų palūkanų, 61,43 Lt (17,79 Eur) delspinigių (iš viso – 104 061,85 Lt (30 138,39 Eur) bei 17,1 procento dydžio procesines palūkanas; ieškinio reikalavimus atsakovei G. R. atmetė; priešieškinio reikalavimus dėl atsakovės G. R. ir trečiojo asmens A. R. tenkino ir pripažino negaliojančia 2006 m. vasario 20 d. laidavimo sutartį Nr. 22-06L ir susitarimo dalį, kuria G. R. įsipareigojo atsakyti ieškovui kaip solidariąją prievolę turinti bendraskolė; priešieškinio reikalavimus dėl atsakovo A. M. ir trečiojo asmens N. F. atmetė.

Teismas sprendė, kad atsakovas A. M. neįrodė, jog laidavimo sandoris sudarytas dėl ekonominio spaudimo, nes atsakovas laidavimo sutartis pasirašė ne kaip vartotojas, bet kaip įgudęs vadybininkas, turintis verslo organizavimo žinių, todėl privalėjo suvokti laidavimo asmeniniu turtu pasekmes. Teismas ginčijamas laidavimo sutartis vertino kaip asmeninę atsakovo A. M. prievolę ir nurodė, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Tenkindamas ieškinio reikalavimus atsakovui A. M. teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl skolos dydžių pagal 2002 m. kovo 27 d. indėlio pereikvojimo sutartį Nr. 131-02TL ir 2006 m. vasario 20 d. kredito linijos sutartį Nr. 871-06 TL, o skolų dydžiai apskaičiuoti už laikotarpį iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Teismas pažymėjo, kad laiduotojo atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, nes procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų.

Tenkindamas atsakovės G. R. ir trečiojo asmens A. R. priešieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad asmens, kuris nėra kreditą gaunančios bendrovės akcininkas, darbuotojas ar verslo sandoriais susijęs asmuo, laidavimas už nesusijusią bendrovę neatitinka protingumo kriterijų. Teismas nurodė, kad atsakovė G. R. laidavo manydama, jog 37,5 procento bendrovės akcijų atiteks jos šeimai, tačiau akcijų pirkimo sutartis nebuvo pasirašyta, todėl 2006 m. vasario 20 d. laidavimo sutartis Nr. 22-06L turi būti nutraukta CK 1.90 straipsnyje nurodytu pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo A. M. procesinių teisių perėmėjos Lietuvos valstybės, trečiojo asmens N. F. ir ieškovės AB DNB banko apeliacinius skundus, 2015 m. sausio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su jame išdėstytais motyvais.

Teismas sutiko su ieškove, kad teisės normos nenustato, jog laiduoti už skolininką gali tik su juo susijęs asmuo, tačiau sprendžiant laidavimo sandorio sudarymo dėl suklydimo klausimą turi būti atsižvelgiama į sandorį sudariusio asmens tikrąją valią, taip pat vadovaujamasi protingumo principu. Atsižvelgęs į tai, kad preliminariosios akcijų pirkimo–pardavimo ir balsavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu G. R. neįgijo nuosavybės teisių į UAB „Gintarinė sala“ akcijas, teismas laikė, kad, susiklosčius tokiai situacijai, asmuo nebūtų laidavęs visu savo turtu už kitą asmenį, su kuriuo nėra susijęs jokiais ryšiais.

Pasisakydamas dėl A. M. laidavimo sutarties teismas papildomai nurodė, kad kai laidavimo sandoris sudarytas tik vienam sutuoktiniui prisiimant tokio sandorio pagrindu atsirandančias prievoles (atsakyti už skolininką, jeigu šis neįvykdys jam tenkančių prievolių), kitam sutuoktiniui neatsiranda pareigos pagal jį atsakyti ir jo turtiniai interesai dėl tokio sandorio vykdymo nepažeidžiami. Dėl to N. F. nekyla jos sutuoktinio A. M. laidavimo sutartyse ir vėlesniuose pakeitimuose įtvirtintos sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu mirė atsakovas A. M., jo teisių perėmėja yra Lietuvos valstybė. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai tenkinti, o priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CK 1.90 straipsnio pažeidimo. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovė G. R., pasirašydama laidavimo sutartį, iš esmės suklydo, nes ji siekė įsigyti UAB „Gintarinė sala“ akcijų. Šie sandoriai nėra susiję, jie sudaryti skirtingų asmenų dėl skirtingo dalyko ir yra sukūrę skirtingus teisinius padarinius. Nei laidavimo, nei preliminariojoje akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse nėra jokių sąlygų, siejančių šiuos du sandorius. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalies nuostatas suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu, o nagrinėjamu atveju teismai suklydimu laikė aplinkybę, kad atsakovė po laidavimo sutarties sudarymo nesudarė pagrindinės UAB „Gintarinė sala“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties. Tai, kad atsakovė po laidavimo sutarties sudarymo neįgyvendino kito sandorio dėl skolininkės, už kurią laidavo, akcijų įsigijimo, negali būti pagrindas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia dėl atsakovės suklydimo. Asmens motyvai, siekiai, įsivaizdavimai, sudarant sandorį, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, nes sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga. Jei atsakovė laidavimo sutartį pasirašė nesuteikdama reikiamos reikšmės galimoms pasekmėms, tai laikytina jos neapdairiu, neatsakingu elgesiu.

Dėl CK 1.79 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 1.79 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad šalis, patvirtinusi sandorį, netenka teisės jį ginčyti. Atsakovė G. R. kaip negaliojantį dėl suklydimo prašė pripažinti laidavimo sandorį, kurį jį pati patvirtino. Laidavimo sutartis Nr. 22-06L sudaryta 2006 m. vasario 30 d., o jos galiojimas patvirtintas 2007 m. vasario 7 d. susitarimu Nr. 871-06TL/1, kuriame nurodyta, jog atsakovės laidavimas toliau galioja. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė savo laidavimą bankui patvirtino 2007 m. vasario 7 d., t. y. po to, kai neįvyko pagrindinis UAB „Gintarinė sala“ akcijų įsigijimo sandoris (jis turėjo būti sudarytas iki 2006 m. gegužės 15 d.). Taigi, laidavimo bankui patvirtinimas po to, kai akcijų įsigijimo sandoris neįvyko, vienareikšmiškai patvirtina kryptingą atsakovės valią laiduoti už įmonės prievoles bankui.

Dėl laiduotojo ir skolininko ryšio. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad situacija, kai už skolininko prievoles laiduoja asmuo, jokiais ryšiais nesusijęs su skolininku, už kurį laiduojama, neatitinka protingumo kriterijaus. Teisės normose ar teismų praktikoje reikalavimo, kad laiduotoju būtų asmeniniais ar turtiniais ryšiais su skolininku susijęs asmuo, neįtvirtinta. Laidavimo sutartis pagal savo prigimtį nėra tiesiogiai naudą duodantis sandoris, nes laidavimas yra prievolių kreditoriui įvykdymo užtikrinimo priemonė.

Net teigiant, kad laidavimo galiojimui yra reikšminga aplinkybė, ar laiduotojas buvo susijęs su asmeniu, už kurį jis laidavo, pažymėtina, jog teismai neteisingai konstatavo, kad G. R. nebuvo jokiais verslo santykiais susijusi su UAB „Gintarinė sala“. 2006 m. vasario 30 d. laidavimo sutarties Nr. 22-06L pasirašymo metu galiojo G. R. ir UAB „Gintarinė sala“ akcininkės A. D. 2006 m. sausio mėn. pasirašyta ir UAB „Gintarinė sala“ generalinio direktoriaus A. M. patvirtinta preliminarioji akcijų pirkimo–pardavimo ir balsavimo teisės perleidimo sutartis.

Atsakovė A. R. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė G. R. ir viena iš BUAB „Gintarinė sala“ akcininkių A. D. 2006 m. sausio 15 d. sudarė preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo ir balsavimo teisės perleidimo sutartį, kuria A. D. įsipareigojo iki 2006 m. gegužės 15 d. perleisti 37,5 proc. UAB „Gintarinė sala“ akcijų. Šalys pagrindinės sutarties nesudarė, todėl G. R. netapo UAB „Gintarinė sala“ akcininke.

AB DNB bankas su BUAB „Gintarinė sala“ 2006 m. vasario 20 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 871-06 TL. Šio banko 2006 m. vasario 7 d. pažymoje nurodyta, kad A. D. visą savo akcijų paketą neva perleido G. R., todėl laidavimo sutartis turi būti pasirašoma su pastarąja, t. y. pats bankas G. R. laidavimą siejo su jos tapimu BUAB „Gintarinė sala“ akcininke. G. R. laidavimo sutartį ir susitarimą pasirašė ranka įrašiusi 2007 m. birželio 1 d. terminą, manydama, kad taip teisinių padarinių neatsiras.

Teismai pagrįstai sprendė, kad, nesant darbo ar verslo santykių tarp G. R. ir UAB „Gintarinė sala“, jos pasirašyta laidavimo sutartis neatitinka protingumo kriterijų. Preliminarioji sutartis nesuponavo G. R. suinteresuotumo, kad DNB bankas kredituotų UAB „Gintarinė sala“, bei nesukūrė tokio ryšio, kad protingas asmuo susiklosčius analogiškai situacijai būtų sudaręs laidavimo sutartį. Teismai, spręsdami dėl sandorio, sudaryto dėl suklydimo, negaliojimo, privalo išsiaiškinti tikrąją šalių valią. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vadovaudamiesi CK 6.193 straipsnio 2 dalimi, aiškinosi ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, siekdami nustatyti suklydimo faktą ir tikrąją G. R. valią. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais, t. y. visos teismo išvados, priimtos dėl pateiktų į bylą įrodymų, turi būti pagrįstos ne vien subjektyviu vertinimu, bet įrodymų visuma bei konkrečiais argumentais. Šiuo atveju byloje esanti įrodymų visuma patvirtina ieškovės reikalavimų nepagrįstumą.

AB DNB bankas klaidina teismą dėl ginčijamo sandorio patvirtinimo prezumpcijos (CK 1.79 straipsnio 2 dalis), nes tokios prezumpcijos nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl teismai pagrįstai jos netaikė. G. R. pasirašydama susitarimą dėl kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo savo ranka padarė įrašą, kad laidavimas galioja iki 2007 m. birželio 1 d., o 2006 m. vasario 20 d. laidavimo sutartyje Nr. 22-06L sąlygos, kad laidavimas yra terminuotas, nebuvo, vadinasi, G. R. neišreiškė pritarimo sąlygoms, nustatytoms 2006 m. vasario 20 d. laidavimo sutartyje Nr. 22-06L, ir neprisiėmė joje nurodytų įsipareigojimų.

2. Nagrinėjamu atveju ginčijamas laidavimas būtų laikomas pasibaigusiu, nes AB DNB bankas nepateikė ieškinio teismui per tris mėnesius nuo 2007 m. vasario 7 d. susitarimo pasirašymo (CK 6.88 straipsnio 1 dalis). AB DNB bankas neinformavo atsakovės, kad šis susitarimas laikomas 2006 m. vasario 20 d. laidavimo sutarties Nr. 22-06L, kuriai sudaryti G. R. niekada nebuvo išreiškusi savo valios, patvirtinimu ir kad juo gali būti prisiimti įsipareigojimai, nustatyti laidavimo sutartyje.

Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš CK 1.79 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių nuginčijamo sandorio patvirtinimo prezumpcijai taikyti: atsakovė niekada laidavimo sandorio nevykdė; nereikalavo, kad kasatorė įvykdytų kokias nors prievoles; neteikė jokio užtikrinimo ir neperleido jokių teisių pagal ginčijamą sandorį kitiems asmenims.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto iš esmės suklydus, taip pat suklydimo momento

CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-585/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-585/2006">3K-3-585/2006</a>; 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-504/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-504/2008">3K-3-504/2008</a>; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes.

Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-150/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-150/2007">3K-3-150/2007</a>, kt.). Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos.

CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors paprastai laiduotoją ir asmenį, už kurį laiduojama, sieja tarpusavio teisiniai santykiai, tačiau CK nėra įtvirtinta, jog laiduotoją su asmeniu, už kurį laiduojama, privalomai turi sieti kokie nors pavaldumo ar kitokio pobūdžio ryšiai, tokios sąsajos būtinybė neišplaukia ir iš laidavimo sutarties esmės. Priešingas laidavimo aiškinimas nepagrįstai apribotų civilinėje apyvartoje dalyvaujančių asmenų laisvę sudaryti sutartis ir prisiimti pareigas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad atsakovė G. R. 2006 m. sausio mėnesį sudarė preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo ir balsavimo teisės perleidimo sutartį dėl UAB „Gintarinė sala“ 37,5 procento akcijų įsigijimo, pagrindinę sutartį ketino sudaryti ne vėliau kaip iki 2006 m. gegužės 15 d., o 2006 m. vasario 20 d. atsakovė sudarė su kasatore laidavimo sutartį, sutikdama laiduoti už UAB „Gintarinė sala“ pagal kasatorės ir UAB „Gintarinė sala“ 2006 m. vasario 20 d. sudarytą kredito linijos sutartį. Taigi, ginčo laidavimo sutarties sudarymo metu atsakovė turėjo ketinimą įgyti UAB „Gintarinė sala“ akcijų, be to, buvo įgijusi balsavimo teises (preliminariosios sutarties 8 punktas), nors preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu pagrindinė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Faktinė aplinkybė, kad po laidavimo sutarties sudarymo atsakovė G. R. neįgijo šių akcijų, dėl pirmiau aptartų motyvų nepagrįstai teismų buvo pripažinta atsakovės esminiu suklydimu dėl laidavimo sutarties, nes atsakovės G. R. klydimas dėl preliminariosios sutarties perspektyvų, kaip jau minėta, negali būti vertinamas kaip esminis klydimas dėl laidavimo sutarties. Jokių kitų aplinkybių, leidžiančių pripažinti atsakovę iš esmės suklydus, bylą nagrinėję teismai nenustatė, o jų išvada, kad atsakovės sudaryta laidavimo sutartis neatitinka protingumo kriterijų, nes atsakovė yra nesusijusi su UAB „Gintarinė sala“, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ją iš esmės suklydus. Teismai netinkamai aiškino CK 1.90 straipsnio normos turinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos minėtos normos aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl nepagrįstai tenkino atsakovės G. R. ir trečiojo asmens A. R. priešieškinį dėl 2006 m. vasario 20 d. laidavimo sutarties ir 2007 m. vasario 7 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiais.

Dėl CK 1.79 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo

CK 1.79 straipsnio, reglamentuojančio nuginčijamo sandorio patvirtinimą, 1 dalyje nustatyta, kad šalis, turinti teisę nuginčyti sandorį, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Pagal CK 1.78 straipsnio 2 dalį nuginčijamu sandoriu laikomas sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas. O niekinis sandoris negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė G. R. su kasatore 2006 m. vasario 20 d. sudarytą laidavimo sutartį ginčijo CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Sandoris, sudarytas iš esmės suklydus, t. y. turintis valios trūkumų, pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį priskiriamas prie nuginčijamų, todėl galėjo būti patvirtinamas pagal CK 1.79 straipsnio 1 dalį. Kokia tvarka nuginčijamas sandoris gali būti vėliau patvirtinamas, įstatyme nenustatyta. CK 1.79 straipsnio 2 dalis tik įtvirtina prezumpcijas, kada laikoma, jog šalis sandorį patvirtino. Todėl sandorio patvirtinimas gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai byloje netaikė CK 1.79 straipsnio 1 dalies nuostatos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino kasatorės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė 2007 m. vasario 7 d. susitarime Nr. 871-06TL/1 dėl 2006 m. vasario 20 d. kredito linijos sutarties Nr. 871-06TL specialiosios dalies sąlygų pakeitimo patvirtino raštu, kad jos laidavimas pagal ginčijamą laidavimo sutartį galioja, t. y. nepripažino, kad atsakovė G. R. savo veiksmais patvirtino ginčijamą laidavimo sutartį. Atsakovė G. R., patvirtinusi laidavimo sutartį, neteko teisės ją ginčyti, atitinkamai ir dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo pripažinti 2006 m. vasario 20 d. laidavimo sutartį negaliojančia.

Dėl laidavimo pabaigos termino

Atsakovės G. R. atsiliepimo į kasacinį skundą argumentą, jog laidavimas pasibaigė 2007 m. birželio 1 d. ir jai nekyla pareiga atsakyti pagal laidavimo sutartį, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau kasacinis teismas savo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-229/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-229/2009">3K-7-229/2009</a>; teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2009">3K-3-261/2009</a>; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285/2012">3K-3-285/2012</a>; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. UAB,,SV Investicija“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459/2012">3K-3-459/2012</a>; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,SEB lizingas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-436-611/2015).Kasatorės į bylą pateiktas 2007 m. vasario 7 d. susitarimas Nr. 871-06TL/1 dėl 2006 m. vasario 20 d. kredito linijos sutarties specialiosios dalies sąlygų pakeitimo tik patvirtina, kad atsakovė G. R., pakeitus kredito linijos sutarties sąlygas, sutinka ir toliau laiduoti už UAB „Gintarinė sala“, o laidavimo galiojimas yra aptartas 2006 m. vasario 20 d. laidavimo sutartyje, kuria šalys susitarė, jog laidavimas galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo. Esant aiškiam laidavimo sutarties šalių susitarimui dėl laidavimo galiojimo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Aplinkybė, jog atsakovė G. R. savo 2007 m. vasario 7 d. susitarimo egzemplioriuje apribojo laidavimo galiojimą iki 2007 m. birželio 1 d., neturi teisinės reikšmės ginčui, kadangi susitarimo šalių pasirašytame bendrame dokumente tokio įrašo nėra.

Dėl kasatorės reikalavimo atsakovei pagrįstumo

Galiojant atsakovės G. R. su kasatore sudarytai laidavimo sutarčiai ir bylą nagrinėjusiems teismams nustačius, kad pagal kredito linijos sutartį BUAB „Gintarinė sala“ prievolių neįvykdė, neįvykdyta prievolė turi būti priteista iš atsakovės G. R. solidariai (CK 6.81 straipsnis). Todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nutarties dalis, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovės G. R. ir trečiojo asmens A. R. priešieškinis ir pripažinta negaliojančiais kasatorės ir atsakovės G. R. sudaryta 2006 m. vasario 20 d. laidavimo sutartis ir 2007 m. vasario 7 d. susitarimas bei atmestas kasatorės ieškinys atsakovei G. R., naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – atsakovės G. R. ir trečiojo asmens A. R. priešieškinis dėl 2006 m. vasario 20 d. laidavimo sutarties ir 2007 m. vasario 7 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiais atmestinas, ieškovės AB DNB banko ieškinys atsakovei G. R. tenkintinas ir priteistina ieškovei iš G. R. solidariai su A. M. 100 000 Lt (28 962 Eur) negrąžinto kredito, 4000,42 Lt (1158,60 Eur) nesumokėtų palūkanų, 61,43 Lt (17,79 Eur) delspinigių – iš viso 104 061,85 Lt (30 138,39 Eur) skolos ir 17,1 procento dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009 m. balandžio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kasaciniame teisme patirta 8,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 893 Eur žyminį mokestį, ši suma priteistina jai iš atsakovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo dalis tenkinti atsakovės G. R. ir trečiojo asmens A. R. priešieškinį ir pripažinti negaliojančiais kasatoriaus ir atsakovės G. R. sudarytą 2006 m. vasario 20 d. laidavimo sutartį ir 2007 m. vasario 20 d. susitarimą, taip pat atmestas kasatorės ieškinys atsakovei G. R., ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.

Atsakovės G. R. ir trečiojo asmens A. R. priešieškinį atmesti. Priteisti ieškovei AB DNB bankui iš atsakovės G. R. 100 000 Lt (28 962 Eur) negrąžinto kredito, 4000,42 Lt (1158,60 Eur) nesumokėtų palūkanų, 61,43 Lt (17,79 Eur) delspinigių, iš viso – 104 061,85 Lt (30 138,39 Eur) skolos ir 17,1 procento dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009 m. balandžio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai su atsakovu A. M.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės G. R. (duomenys neskelbtini) 8,75 Eur (aštuonis Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės ir 893 (aštuonis šimtus devyniasdešimt tris) Eur AB DNB banko (j. a. k. 112029270) naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė