Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-109/2007

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui A. B. įmonei, trečiajam asmeniui AB „Durpeta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas ūkininkas V. P. ieškiniu, pareikštu atsakovui A. B. įmonei ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje AB „Durpeta“, prašė priteisti iš atsakovo 76 039,17 Lt negautų pajamų ir 1026,60 Lt, sumokėtų už netinkamos kokybės prekę, iš viso - 77 065,77 Lt; nuo priteistos sumos priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Ieškovas nurodė, kad iš atsakovo įmonės nusipirko AB „Durpeta“ durpių substrato, į kurį perpikavo 8200 vienetų pomidorų, 9436 vienetus gėlių, 500 vienetų paprikos ir 1300 vienetų agurkų daigų, kurių apie 70-80 procentų sunyko. Šį faktą patvirtina antstolės A. Jasutienės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, daigų sunykimo priežastį patvirtina Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos specialistų, LŽŪU VŪI Cheminių analizių laboratorijos, Lietuvos žemdirbystės instituto agrocheminių tyrimų centro specialistų išvada, kad substrate yra netinkamas medžiagų kiekis, t. y. per mažas fosforo, kalio, magnio, azoto, boro ir vario kiekis, per didelis kiekis amoniakinio azoto. Ieškovas teigė, kad negauta 63 118,37 Lt pajamų už prarastą agurkų, pomidorų ir saldžiosios paprikos derlių. Negautas pajamas apskaičiavo UAB „Kėdainių šiltnamiai“ pagal Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržovių agrotechnikos skyriaus derlingumo pažymą. Ieškovo teigimu, iš sunykusių 1300 vienetų agurkų daigų turėjo būti išauginta 10 010 kg agurkų, kuriuos buvo galima parduoti už 12 012 Lt, o atėmus jų auginimo išlaidas - 2511,86 Lt, buvo galima gauti 9500,14 Lt pelno. Sunykus pomidorų daigams, negauta 53618,23 Lt, paprikai - 5928,77 Lt, gėlėms - 6992,03 Lt pelno.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ūkininkui V. P. iš atsakovo A. B. įmonės 15 413,10 Lt žalos atlyginimą ir 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2005 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, išanalizavęs specialistų ir liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą, kad ūkininko V. P. šiltnamiuose jo nurodytas daigų kiekis sunyko ir dėl jo paties kaltės, ir dėl to, kad įsigytame durpių substrate buvo perdaug nitratinio azoto.

Teismas, sumažindamas atlygintinos žalos dydį, motyvavo, kad ieškovas neįrodė jos dydžio: pateiktas UAB „Scheteling LIT“ augalų kainoraštis nepasirašytas atsakingo asmens; nurodytos didmeninės kainos didesnės už mažmenines; neaišku, kuo remiantis nustatytos kai kurių gėlių kainos; kainoraštyje yra 7 gėlių pavadinimai, o ieškovas nurodo 16.

Teismas konstatavo, kad ieškovas, pateikdamas UAB „Kėdainių šiltnamiai“, ūkininko N. Ž. ir savo paties apskaičiavimus, nenurodė, kad 2004 metais jis gavo pelno. Teismas nustatė, kad ieškovas 2004 metais UAB „Citroma“ pardavė produkcijos už 14 572,51 Lt, A. L. pardavė agurkų ir pomidorų už 11 421 Lt. 2003-2005 m. ūkio balansas ir ūkio veiklos ataskaitos rodo, kad ieškovas gauna pajamų tik iš augalininkystės, o 2004 m. gamybinės finansinės veiklos nuostolis yra tik 3402 Lt. Prašomo priteisti nuostolio apskaitos dokumentuose nematyti. Teismas nurodė, kad tenkintinas ieškinys 20 procentų ir priteistina 15 413 Lt, nes ieškovas sutiko sudaryti taikos sutartį dėl 15 000 Lt.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: ieškovo ūkininko V. P. ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas prievolę įvykdė, tačiau paaiškėjo, kad pardavė netinkamos kokybės daiktą, nes nors ir buvo trečiojo asmens nurodyta, kad durpių substratas yra universalus ir tinka daigams perpikuoti, jame perpikuoti daigai pradėjo nykti dėl per didelio amoniakinio azoto kiekio. Parduodamas prekę atsakovas to nežinojo. Sutartyje ir įstatyme nenustatyta pardavėjui pareigos patikrinti pirkėjui (ieškovui) parduodamo substrato kokybę, nes tai garantavo AB „Durpeta“. Teismas sprendė, kad ieškovas negali reikalauti iš atsakovo A. B. individualios įmonės, kaip substrato pardavėjo, nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, nes ieškovas jų patyrė dėl trečiojo asmens AB „Durpeta“ kaltės.

Ieškovas V. P. ieškiniu prašo priteisti iš A. B. įmonės 1026,60 Lt, sumokėtų už parduotą netinkamos kokybės substratą, t.y. grąžinti sumokėtą kainą, tačiau teismas sprendė, kad pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktą negalima išvada, kad A. B. įmonė padarė esminį su V. P. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą, nes pardavėjas nenumatė ir negalėjo protingai numatyti, kad substrate daigai sunyks: substrato kokybę jam garantavo AB „Durpeta“, važtaraštyje nurodė jo paskirtį, substratas buvo supakuotas AB „Durpeta“ firminiuose maišuose.

Dėl ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo A. Banio įmonės patirtus nuostolius-negautas pajamas teismas motyvavo tuo, kad nuostolių atlyginimas galimas tik tuo atveju, jei dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti (CK 6.334 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės negali būti pagrindu priteisti negautas pajamas ieškovui iš A. B. įmonės. CK 6.258 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Ši norma taikoma tada, kai skolininkas yra verslininkas, ir ji įtvirtina nuostolių numatymo doktriną, kai verslininkas atsako be kaltės; ji skirta objektyvios (griežtos) civilinės atsakomybės poveikiui sušvelninti ir protingai skolininko-verslininko atsakomybei riboti tokiu būdu, kad neprarastų savo kompensuojamojo pobūdžio ir nevirstų bausme. Kadangi A. B. (be kaltės) negali būti traukiamas atsakomybėn, tai ši norma netaikytina.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimą. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 19 d. nutartyje nurodė, kad AB „Durpeta“ yra netinkamas atsakovas, juo nagrinėjamoje byloje galėtų būti A. B. individuali įmonė, pardavusi ieškovui durpių substratą daržovių ir gėlių daigams auginti (CK 6.334 straipsnis). Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas A. Banio įmonė, kaip netinkamos kokybės durpių substrato pardavėjas, neatsako už substrato kokybės (sudėties) trūkumus, nes dėl to gali būti kaltas tik tretysis asmuo AB „Durpeta“.

2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino CK 6.256 ir 6.248 straipsnių taikymą. Anot teismo, CK 6.256 straipsnio 4 dalis yra specialioji norma bendrosios normos, t. y. CK 6.248 straipsnio, nustatančio atsakomybę tik esant kaltei, atžvilgiu, taikoma, kai skolininkas yra verslininkas, t. y. įmonė ar fizinis asmuo, užsiimantis verslu, siekdamas gauti pelną. Su tokia teismo išvada negalima sutikti, nes CK 6.256 straipsnis yra specialioji norma ne CK 6.248, o 6.245 straipsnio, reglamentuojančiam bendrąją civilinę atsakomybę, atžvilgiu. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Taigi įstatymas civilinę atsakomybę kai kuriais atvejais nustato ir be kaltės. Apeliacinės instancijos teismas CK 6.265 straipsnio 4 dalies taikymą susiedamas su kalte, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, neteisingai išaiškino šią teisės normą. Sutartinei atsakomybei tarp verslininkų atsirasti kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga nebūtina.

Byloje nustatyta, kad kasatorius durpių substratą, kurį pardavė atsakovas, o pagamino tretysis asmuo, įsigijo ne vartoti, o savo verslo, t. y. daržovių ir gėlių auginimo, tikslais, todėl žala, padaryta nekokybiškomis prekėmis, atlyginama ne pagal Civilinio kodekso XXII skyriaus ketvirtojo skirsnio normas, o pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Taip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-458.

3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 6.334 ir 6.258 straipsnius. CK 6.334 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius. CK 6.258 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė ar verslininkas atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos jis numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu ši norma taikoma, kai skolininkas yra verslininkas, ir ji įtvirtina nuostolių numatymo doktriną, kai verslininkas atsako be kaltės, ji yra skirta objektyvios (griežtos) civilinės atsakomybės poveikiui sušvelninti ir protingai skolininko – verslininko atsakomybei riboti tokiu būdu, kad neprarastų savo kompensuojamojo pobūdžio ir nevirstų bausme. Toks teisės normų aiškinimas yra neteisingas. Civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Atsakovas labai gerai suprato, kad durpių substratą parduoda daržovių ir gėlių daigams sodinti. Kad dėl blogos durpių substrato kokybės pasodinti daigai gali sunykti, atsakovas turėjo numatyti, todėl visiškai privalo atsakyti už padarytus kasatoriui nuostolius.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog CK 6.256 straipsnio 4 dalis yra specialioji norma bendrosios CK 6.248 straipsnio normos, numatančios atsakomybę tik esant kaltei, atžvilgiu, teisingai sprendė, kad CK 6.256 straipsnio 4 dalies norma nėra imperatyvioji, kad įstatymas arba sutartis gali numatyti atvejus, kai verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda bendraisiais pagrindais, t. y. tik esant jo kaltei. Kaip tokį įstatymą teismas nurodė CK 6.333 straipsnio 3 dalį. Atsakovas pateikė teismui sutartį su trečiuoju asmeniu AB „Durpeta“. Joje numatyta, kad garantuojama prekių kokybę, kad jos parduodamos gamintojo taroje, kad pirkėjas (atsakovas) negali atsisakyti priimti prekių. Teismas teisingai nurodė, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalis leidžia netaikyti CK 6.256 straipsnio 4 dalies, remiantis toje dalyje išdėstyta norma, jeigu įstatymai (šiuo atveju - CK 6.333 straipsnio 3 dalis) nenumato ko kita.

Atsiliepimu į kasacinį skundą tretysis asmuo prašo jį atmesti, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino visus byloje esančius leistinus ir tinkamus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Atsakovas A. B. individuali įmonė prekiauja trečiojo asmens AB „Durpeta“ teikiama produkcija. 2004 m. sausio 28 d. tretysis asmuo pardavė atsakovui A. B. įmonei durpių substratą. Pagal 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFA Nr. 3283213, 60 maišų šio substrato atsakovas pardavė ieškovui - ūkininkui V. P. už 1026,60 Lt. Jame ieškovas, užsiimantis lauko bei šiltnamio daržovių ir gėlių auginimu, perpikavo daržoves ir dekoratyvinius augalus, kurie per dvi, tris savaites sunyko.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai turi būti suprantami tik kaip šio teismo pateiktas materialiosios ar proceso teisės normos tikrosios prasmės atskleidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 19 d. nutartyje padarė išvadą, kad AB,,Durpeta” nėra tinkamas atsakovas šioje byloje ir kad atsakovu nagrinėjamoje byloje galėtų būti A. B. individuali įmonė, pardavusi ieškovui durpes ir durpių substratą daržovių ir gėlių daigams auginti (CK 6.334 straipsnis). Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartyje suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ieškovas šioje byloje pakeitė atsakovą. Vietoj durpių substrato gamintojo AB,,Durpeta” atsakovu patraukė durpių substrato pardavėją A. B. įmonę. Skundžiamame teismo sprendime apeliacinės instancijos teismas laikė, kad atsakovas A. B. įmonė, kaip netinkamos kokybės durpių substrato pardavėjas, neatsako už substrato kokybės (sudėties) trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė nuostolius dėl trečiojo asmens AB,,Durpeta”, pardavusio netinkamos kokybės substratą ir garantavusio jo kokybę, kaltės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.256 ir 6.248 straipsnių reikalavimus. Šiuo atveju nagrinėjamas ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties. Abu subjektai yra verslo subjektai, todėl ginčas sprendžiamas pagal verslo subjektų atsakomybę. Santykiai tarp atsakovo ir trečiojo asmens neturi lemiamos reikšmės ginčo sprendimui, nes ginčas kilęs dėl sutartinės atsakomybės ieškovui nurodant, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartį. Kadangi ieškinys pareikštas dėl sutartinės civilinės atsakomybės, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos specialiosios Civilinio kodekso XXII skyriaus antrojo skirsnio normos, o ne bendrąją civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Taigi įstatymas civilinę atsakomybę kai kuriais atvejais numato ir be kaltės. Vienas iš tokių atvejų numatytas CK 6.256 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad jeigu sutarties prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2005. Atsakovas ieškovui pardavė netinkamos kokybės durpių substratą. Tai nustatė pirmosios instancijos teismas, kitaip nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Ieškovas ir atsakovas yra verslininkai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad už netinkamos kokybės durpių substrato padarytą ieškovui žalą atsakingas atsakovas kaip durpių substrato pardavėjas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Pirmiau nurodyti materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai lėmė nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl šis procesinis sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Ieškovas, paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 462,40 Lt žyminio mokesčio (T. 4, b. l. 71), todėl, patenkinus kasacinį skundą, priteistinos ieškovo patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui V. P. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B. įmonės (duomenys neskelbtini) 462,40 Lt žyminį mokestį už kasacinio skundo pateikimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Sigitas Gurevičius

Antanas Simniškis