Dėl nuostatų pripažinimo negaliojančiais ir pažeistų teisių gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-111/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.12.2; 50.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltijos žuvys“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 2 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltijos žuvys“ ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Senoji Baltija“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl nuostatų pripažinimo negaliojančiais ir pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas RAB „Senoji Baltija“ yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomininkai. Ieškovui išnuomotas žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su atsakovui išnuomotu žemės sklypu, dėl to ieškovas į savo žemės sklypą gali patekti tik per atsakovo teritoriją. Atsakovo išnuomotame žemės sklype yra įrengtas kontrolinis punktas, o nuo 2001 m. gruodžio 18 d. – kontroliniai vartai.

Su nuomotoju VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarytose uosto žemės nuomos sutartyse nuomininkai įsipareigojo organizuoti išsinuomotų žemės sklypų ir juose esančio turto apsaugą. Be to, uosto žemės nuomai taikomos susisiekimo ministro 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2002 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-296 patvirtinta Patekimo į uosto komplekso naudotojų teritoriją tvarka (toliau – Tvarka). Taisyklių 65 punkte ir Tvarkos 1.5 punkte nustatyta, kad nuomojamos uosto žemės apsaugą organizuoja ir už ją atsako uosto žemės nuomininkai, apsaugos išlaidas pasidalydami proporcingai nuomojamiems uosto žemės plotams. Šie teisės aktai įpareigoja visus žemės nuomininkus bendrai organizuoti uosto žemės apsaugą.

Atsakovas RAB „Senoji Baltija“, pažeisdamas nurodytus teisės aktus, 2000 m. lapkričio 21 d. vien savo nuožiūra priėmė Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus. Jų pagrindu atsakovas RAB „Senoji Baltija“ reikalauja iš ieškovo ir su ieškovo verslu susijusių asmenų mokėti mokestį už leidimus patekti į ieškovui išnuomotą žemės sklypą. Tokiais neteisėtais veiksmais yra pažeidžiama ieškovo teisė nekliudomai patekti į nuomojamą žemės sklypą, taip pat jo teisė dalyvauti kartu su kitais žemės nuomininkais organizuojant išsinuomotų žemės sklypų apsaugos ir leidimų sistemą. Nuostatai nėra suderinti su kompetentingomis valstybės institucijomis – Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktine ir Klaipėdos teritorine muitine, – kaip tai nustatyta Taisyklių 66 punkte. Nuostatai buvo suderinti tik su nuomotoju. Be to, pagal Taisyklių 66 punktą apsaugos ir leidimų sistemos organizatoriams leidžiama pasirinkti konkrečią leidimų sistemą, mokant už leidimus arba nemokant. Tai turi būti konkrečiai nustatyta nuostatuose. Tuo tarpu šio atsakovo priimtuose nuostatuose to nenustatyta. Be to, juose nedetalizuojama uosto apsaugos ir leidimų sistemos organizavimo tvarka, kaštai, išlaidų proporcijos, kontrolinio punkto darbo režimas ir kt. Atsakovo RAB „Senoji Baltija“ priimti nuostatai turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.80, 1.93 straipsnių pagrindu kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms ir sudaryti nesilaikant įstatymų reikalaujamos sandorio formos.

Ieškovas UAB „Baltijos žuvys“ prašė: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovo RAB „Senoji Baltija“ 2000 m. lapkričio 21 d. priimtus Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus; 2) įpareigoti atsakovą RAB „Senoji Baltija“ leisti ieškovui ir su ieškovo verslo santykiais susijusiems tretiesiems asmenims nekliudomai ir nereikalaujant mokesčio už leidimus ir apsaugos organizavimo sistemą naudotis ieškovo nuomojamu žemės sklypu, esančiu Klaipėdoje, Nemuno g. 40b, kertant atsakovo RAB „Senoji Baltija“ nuomojamą žemės sklypą, kol bus tinkamai visų žemės sklypo nuomininkų, įregistravusių žemės sklypo gretimybę adresu: Nemuno g. 40b, Klaipėda, parengti, suderinti ir patvirtinti Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatai; 3) įpareigoti atsakovą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją užtikrinti tinkamą ginčo uosto žemės apsaugą ir naudojimą, kol ieškovas, atsakovas RAB „Senoji Baltija“ ir kiti suinteresuoti asmenys tinkamai parengs, patvirtins ir suderins Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ginčijamus Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus, nes jie neprieštarauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklėms bei kitiems teisės aktams. Atsakovo RAB „Senoji Baltija“ nuomojamas žemės sklypas neįeina į pasienio kontrolės punktus, dėl to Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktinė bei Klaipėdos teritorinė muitinė šių nuostatų nederino. Pagal Taisyklių 65 punktą visi nuomininkai turi organizuoti išnuomotų žemės sklypų apsaugą. Byloje nustatyta, kad atsakovas siūlė ieškovui prisidėti prie apsaugos sistemos organizavimo ir lėšų paskirstymo, tačiau ieškovas nesutiko sudaryti sutarties, o įpareigoti šalį sudaryti jai nepageidaujamą sutartį draudžiama (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Pagal Taisyklių 66, 68 punktus uosto teritorijoje galioja leidimų sistema ir už leidimus uosto žemės nuomininkas gali imti mokestį. Byloje nustatyta, kad atsakovas vykdo teritorijos, kurioje, be šalių nuomojamų sklypų, yra Valstybinio žemės fondo, VLŽ ir ŽP konfederacijos, UAB „Bružė“ sklypai, statomas Žuvų aukcionas, perimetrinę apsaugą. Visų žemės sklypų nuomininkams ir su jais verslo ar kitais santykiais susijusiems tretiesiems asmenims galioja Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatai, jie uosto žemės apsaugos neorganizuoja ir nevykdo, tačiau reikalavimų atsakovui nereiškia ir nuostatų neginčija. Atsakovas RAB „Senoji Baltija“ visiems žemės nuomininkams išduoda nemokamus leidimus, o mokestį už leidimus ima tik iš trečiųjų asmenų, susijusių su žemės nuomininkais verslo ar kitais santykiais. Išimtys netaikomos ir tretiesiems asmenims, susijusiems su atsakovu. Ieškovas savo pastatą, esantį nuomojamame žemės sklype, išnuomojo tretiesiems asmenims. Ieškovo darbuotojams bei transportui atsakovas leidimus išduoda nemokamai. Atsakovo nustatytas 40 Lt mokestis už leidimą vienai transporto priemonei įvažiuoti į uosto teritoriją nesudaro sąlygų jam nepagrįstai praturtėti, o tik iš dalies padengia atsakovo turėtas apsaugos organizavimo ir vykdymo išlaidas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas trukdo jam naudotis nuomojamu žemės sklypu ar pažeidžia jo, kaip žemės nuomininko, teises.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvadomis ir motyvacija.

Teisėjų kolegija nurodė, kad nepagrįstas ieškovo teiginys, jog dėl uosto žemės kontrolės ieškovo ir atsakovo padėtis yra lygi. Byloje nustatyta, kad už kontrolinių vartų darbo režimą yra atsakingas tik atsakovas RAB „Senoji Baltija“, o ieškovas nėra atsakingas už leidimų sistemos organizavimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nuo 2001 m. gruodžio 18 d. įvesta paprastesnė jūrų uosto žemės kontrolės sistema, uosto žemės naudotojai privalo tinkamai organizuoti jiems priklausančių uosto vartų darbą ir režimą. Ieškovas, būdamas uosto žemės nuomininkas, siekia didesnės uosto naudojimo kontrolės nei to reikalauja uosto žemės nuomotojas bei galiojantys teisės aktai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias uosto žemės apsaugos ir leidimų sistemos organizavimą (Taisyklių 66 punktą); nepagrįstai ginčo santykiams taikė teisės aktą, kurio nereikėjo taikyti; dėl to teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijami nuostatai yra suderinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Ginčijami nuostatai buvo patvirtinti 2000 m. lapkričio 21 d., todėl jiems taikytinas Taisyklių 66 punkto reikalavimas. Šiame punkte imperatyviai nustatyta, kad žemės nuomininkai privalo suderinti nuostatus su Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktine, Klaipėdos teritorine muitine ir Uosto direkcija. Uosto žemės nuomotojas (Uosto direkcija) negali atleisti uosto žemės nuomininkų nuo šios pareigos. Ginčijami nuostatai buvo suderinti tik su Uosto direkcija. Nuostatų privalomas suderinimas su visomis trimis institucijomis yra vertinamas kaip tam tikra jų forma. Nuostatai, kurie yra nesuderinti su visomis reikalaujamomis institucijomis, neturi teisinės galios ir negali sukelti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims. Teismai nurodė, kad nuo 2001 m. gruodžio 18 d. atsakovas yra atleistas nuo nuostatų derinimo su Pasienio kontrolės punktu. Tuo tarpu susisiekimo ministro ir finansų ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 457/334 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių, pėsčiųjų, geležinkelio ir priešgaisrinių vartų sąrašo patvirtinimo“ buvo priimtas ir įsigaliojo po ginčijamų nuostatų patvirtinimo. Jame visiškai nereglamentuojamas nuostatų suderinimo klausimas, nes įsakyme reglamentuojami uosto vartams keliami reikalavimai. Teismai, spręsdami ginčą, nepagrįstai vadovavosi šiuo įsakymu.

2. Teismai nepagrįstai nepripažino, kad atsakovas ginčijamų nuostatų pagrindu riboja ieškovo teises patekti į nuomojamą žemės sklypą.

Taisyklių 66 punkte nustatyta, kad uoste galioja leidimų sistema, kad leidimai gali būti mokami. Ši teisės norma yra dispozityvi ir leidžia apsaugos ir leidimų sistemos organizatoriams pasirinkti ir susitarti, ar leidimai yra mokami, ar ne. Leidimų apmokėjimo klausimas turi būti konkrečiai reglamentuotas nuostatuose. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ginčijamuose nuostatuose visiškai nenurodyta, ar leidimai yra mokami, ar ne. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 12 d. priimdama nutartį konstatavo, kad leidimų sistema pagal nuostatus prieštarauja teisės aktams, o atsakovas neturi išimtinės teisės nustatant leidimų sistemą ir jų kainą. Joks teisės aktas nesuteikia teisės atsakovui vien savo nuožiūra nuspręsti, kad leidimai yra mokami, ir nustatyti jų kainas. Atsakovas RAB „Senoji Baltija“ reikalauja iš ieškovo mokėti už leidimus. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas reikalauja iš ieškovo mokėti už leidimus. Iš teismui pateiktų sąskaitų-faktūrų matyti, kad paslaugos pardavėjas yra atsakovas RAB „Senoji Baltija“, o pirkėjas – ieškovas. Jose nenurodyta, kad ieškovas moka už trečiąjį asmenį.

3. Teismai netinkamai taikė ir aiškino Taisyklių 65 punktą, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovo teisės dalyvauti organizuojant uosto žemės apsaugą.

Pagal Taisyklių 65 punktą visi uosto žemės nuomininkai turi pareigą organizuoti uosto žemės apsaugą ir už ją atsakyti, o apsaugos išlaidas pasidalyti proporcingai nuomojamiems žemės plotams. Uosto žemės apsaugos organizavimas nėra išimtinė atsakovo RAB „Senoji Baltija“ teisė. Teismai nepagrįstai sutapatino uosto žemės apsaugos organizavimą su kontrolinių vartų darbo organizavimu. Tai, kad atsakovo žemės sklype yra kontrolinis punktas, jo teisinis statusas nesiskiria nuo ieškovo statuso apsaugos organizavimo prasme. Kontrolinių vartų darbo režimas, sąnaudos, priežiūra ir kitos išlaidos turi būti visų nuomininkų kartu įvertinamos, nustatomos ir pasidalijamos. Atsakovas RAB „Senoji Baltija“, vien savo nuožiūra priimdamas minėtus nuostatus, pažeidė ieškovo teisę dalyvauti organizuojant apsaugos ir leidimų sistemą. Jis neįrodė, kad siūlė ieškovui dalyvauti rengiant nuostatus, juos organizuojant ir tvirtinant. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo RAB „Senoji Baltija“ apsaugos organizavimo ir vykdymo išlaidos kasmet vis labiau didėja, jis sąmoningai ir tikslingai didina ir didins mokesčius už leidimus. Tai rodo, kad atsakovas RAB „Senoji Baltija“ turi valdžią ieškovui priimdamas tokius finansinius sprendimus. Jie tiesiogiai daro įtaką ieškovui ir jo verslo santykiams.

4. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas RAB „Senoji Baltija“ nepažeidžia ieškovo teisių. Ieškovas, išnuomodamas pastatą UAB „Green Transport“, nuomos sutartyje garantavo, kad šio nuomininko darbuotojai ir klientai galės be jokių trukdymų naudotis išnuomotomis patalpomis ir nekliudomai patekti į nuomojamą teritoriją. Šis nuomininkas nutraukė nuomos sutartį su ieškovu dėl jam nenaudingos leidimų sistemos. Dėl nuomos sutarties nutraukimo ieškovas patyrė nuostolių – negautų pajamų pagal nuomos sutartį, sudarytą iki 2009 metų. Nuostatai pažeidžia ne tik ieškovo turtinius interesus, bet ir kenkia jo verslo santykiams su trečiaisiais asmenimis.

5. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas siūlė ieškovui prisidėti prie apsaugos sistemos organizavimo, tačiau ieškovas nesutiko sudaryti sutarties.

Ieškovas siekė dalyvauti organizuojant apsaugos ir leidimų sistemą. Jis pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą RAB „Senoji Baltija“ sudaryti dvišalę bendros apsaugos ir leidimų sistemos organizavimo sutartį pagal ieškovo pateiktą projektą. Atsakovo RAB „Senoji Baltija“ pateiktas tokios sutarties projektas prieštaravo ieškovo interesams bei teisės aktams (pagal jo projektą visa apsaugos ir išlaidų organizavimo tvarka priklauso tik nuo atsakovo RAB „Senoji Baltija“). Ieškovas atsisakė sudaryti šią sutartį ir, susipažinęs su ginčijamais nuostatais, pakeitė ieškinio dalyką – prašė pripažinti nuostatus negaliojančiais. Galiojant šiems nuostatams sutarties sudarymas nepakeistų nuomininkų santykių bendrai organizuojant apsaugos ir išlaidų sistemą. Taisyklėse nenurodytos konkrečios uosto režimo priemonės. Jose nustatyta galimybė uosto žemės nuomininkams pasirinkti tam tikrą taisyklių ir priemonių sistemą, kuri gali būti suprantama kaip nuostatai arba sutartis dėl apsaugos ir leidimų sistemos organizavimo. Galiojant ginčijamiems nuostatams, sutartis negali būti sudaryta, nes šios dvi uosto režimo priemonės prieštarautų viena kitai. Panaikinus nuostatus, nuomininkai turi galimybę pasirinkti vieną iš uosto režimo priemonių.

6. Teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuomos teisinius santykius. Teismai visiškai nepasisakė dėl atsakovo Uosto direkcijos, kaip uosto žemės nuomotojo, atsakomybės.

CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomotojo pareiga garantuoti, kad išnuomotas daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį visą nuomos terminą. Šią garantiją žemės nuomotojas – atsakovas Uosto direkcija – turėtų įgyvendinti, kontroliuodamas ir užtikrindamas, kad ieškovas galėtų nekliudomai patekti į nuomojamą žemės sklypą. Nekliudomas patekimas į žemės sklypą yra tiesiogiai susijęs su ginčijamais nuostatais, nes pagal juos atsakovas reikalauja mokėti už leidimus patenkant į ieškovo nuomojamą žemės sklypą. Teisės aktuose nustatyta, kad atsakovas Uosto direkcija kontroliuoja ir koordinuoja uosto apsaugos ir leidimų sistemos darbą. Šią funkciją atsakovas Uosto direkcija, kaip kompetentinga institucija, turi atlikti aktyviai, o ne perduoti ginčo šalims pareigą spręsti kilusį ginčą pačioms. Šiuo atveju ji visiškai nekontroliuoja uosto apsaugos ir leidimų sistemos darbo ir nekoordinuoja teritorijos apsaugos. Darytina išvada, kad atsakovas Uosto direkcija savo neveikimu daro įtaką neteisėtų nuostatų egzistavimui, suteikia galimybę vienam nuomininkui riboti kito nuomininko patekimą į išsinuomotą žemės sklypą ir taip pažeidžia ieškovo teisę nevaržomai naudotis išnuomotu daiktu pagal paskirtį.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų statymo 9 straipsnį uoste esančios įmonės veikia savarankiškai pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus. Jos privalo laikytis šio įstatymo bei Uosto naudojimo taisyklių reikalavimų. Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad nuomojamos uosto žemės apsaugą organizuoja ir už ją atsako uosto žemės nuomininkai. Taigi atsakovas yra įpareigotas organizuoti nuomojamos uosto žemės apsaugą ir už ją atsakyti. Ginčas tarp šalių kilo dėl mokesčio už atsakovo išduodamus leidimus dydžio nustatymo. Pagal CK 2.80 straipsnį draudžiama valstybės ar vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą. Nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, nei kiti teisės aktai nesuteikia atsakovui Uosto direkcijai įgalinimų spręsti ginčus, kylančius tarp uosto žemės nuomininkų dėl mokesčio už leidimus dydžio nustatymo. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad atsakovas Uosto direkcija nevykdo pareigų, nustatytų Klaipėdos valstybinio jūrų statymo 11 straipsnyje. Pareiga saugoti nuomojamą teritoriją atsakovui atsiranda iš žemės nuomos sutarties, kuri yra galiojanti ir jos niekas neginčija. Dėl to nėra pagrindo įpareigoti atsakovą Uosto direkciją perimti atsakovo nuomojamos teritorijos apsaugą. Ginčijami nuostatai nėra sutartis, tai – juridinio asmens aktas, patvirtintas šio asmens valdymo organo. Byloje nustatyta, kad nei Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktinė, nei Klaipėdos teritorinė muitinė jokių pretenzijų dėl nuostatų nereiškia, todėl nėra pagrindo šios nuostatus naikinti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas UAB „Baltijos žuvys“ ir atsakovas RAB „Senoji Baltija“ yra sudarę su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija žemės nuomos sutartis. Atsakovo RAB „Senoji Baltija“ 2000 m. lapkričio 21 d. Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatai parengti vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, kitais poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais valstybinio jūrų uosto ir jo žemės naudojimą, ir atsakovas nuostatus parengė, suderino nepažeisdamas šių teisės aktų reikalavimų. Teismai taip pat nurodė, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių 66, 68 punktus uosto teritorijoje galioja leidimų sistema, ir už leidimus uosto žemės nuomininkas gali imti mokestį. Atsakovas RAB „Senoji Baltija“ visiems žemės nuomininkams išduoda nemokamus leidimus, o mokestį už leidimus ima tik iš trečiųjų asmenų, susijusių su žemės nuomininkais verslo ar kitais santykiais. Teismai pažymėjo, kad atsakovas siūlė ieškovui prisidėti prie apsaugos sistemos organizavimo ir lėšų paskirstymo, tačiau ieškovas nesutiko sudaryti sutarties.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde išdėstytų argumentų teisės taikymo, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Kasatorius teigia, kad teismai turėjo pripažinti ginčijamus Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus negaliojančiais CK 1.80, 1.93 straipsnių pagrindu, nes atsakovas jų nesuderino su valstybės institucijomis – Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktine ir Klaipėdos teritorine muitine, kaip tai imperatyviai nustatyta susisiekimo ministro 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklėse.

Taisyklių 66 punkte yra nustatyta Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatų priėmimo tvarka, pagal kurią Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus uosto žemės nuomininkai privalo suderinti su Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktine, Klaipėdos teritorine muitine ir Uosto direkcija. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nuostatus suderino tik su Uosto direkcija, su kitomis institucijomis jų nederino, tačiau jos atsakovui pretenzijų dėl to nereiškė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostatų derinimas su kompetentingomis valstybės institucijomis nėra įstatymo nustatytos nuostatų formos reikalavimas. Valstybės institucija, derindama jai pateiktą dokumento projektą, patikrina, ar dokumento turinys atitinka šios institucijos keliamus reikalavimus, t. y. ar atitinka jos vykdomas funkcijas, tikslus ir pan. Jeigu dokumento projekto turinys atitinka derinančios institucijos nustatytus reikalavimus, tai toks dokumentas gali būti derinamas, ir priešingai, jeigu neatitinka – negali. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl mokesčio už atsakovo išduodamus leidimus nustatymo bei jo dydžio. Ieškovas ginčija nuostatus dėl to, kad jų pagrindu atsakovas nustatė ir ima mokestį už leidimą pateikti į uosto teritoriją. Valstybės institucijos – Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktinė, Klaipėdos teritorinė muitinė ir Uosto direkcija – nėra įgaliotos svarstyti, nagrinėti ar spręsti privačių asmenų (šiuo atveju – uosto žemės nuomininkų) ginčus dėl mokesčio už leidimą patekti į uosto teritoriją nustatymo bei jo dydžio. Tai reiškia, kad šalių ginčas, kilęs dėl leidimų apmokestinimo ir mokesčio dydžio, nėra susijęs su valstybės institucijų, kurios turėjo derinti ginčijamus nuostatus, veikla. Nuostatų nesuderinimas su visomis reikalingomis valstybės institucijomis nėra esminis kilusio ginčo klausimas.

Pagal CPK 5 straipsnį asmuo, kreipdamasis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės gynimo, turi įrodyti, kad jo teisė buvo pažeista. Ieškovas, ginčydamas nuostatus tuo pagrindu, kad buvo pažeista įstatymo nustatyta jų derinimo tvarka, turėjo įrodyti, jog nuostatų nesuderinimas su visomis Taisyklių 66 punkte nurodytomis valstybės institucijomis pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje ieškovas neįrodė, jog nuostatų derinimo tvarkos nesilaikymas savaime pažeidžia jo teises, todėl ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą šiuo pagrindu (CPK 5 straipsnis). Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo Taisyklių 66 punkto taikymo kaip pagrindo panaikinti teismų procesinius sprendimus kasacine tvarka atmetami.

Kasatorius ginčija atsakovo priimtus nuostatus tuo pagrindu, kad jais atsakovas nepagrįstai įvedė mokamą leidimų sistemą ir taip riboja kasatoriaus bei su jo verslu susijusių trečiųjų asmenų teisę nekliudomai patekti į kasatoriaus nuomojamą žemės sklypą. Kasatorius taip pat teigia, kad atsakovas, vien savo nuožiūra priimdamas ginčijamus nuostatus, pažeidė Taisyklių 65 punkte nustatytą kasatoriaus teisę bei pareigą kartu su kitais nuomininkais dalyvauti organizuojant uosto žemės apsaugos ir leidimų sistemą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra specifinis objektas, kurio veiklą reglamentuoja specialus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas bei jo pagrindu susisiekimo ministro 1999 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės.

Taisyklių IV skyriuje reglamentuojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto režimas, pagal kurį uosto teritorija turi būti saugoma ir jame turi veikti leidimų sistema. Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad uosto žemės apsaugą organizuoja ir už ją atsako uosto žemės nuomininkai, apsaugos išlaidas pasidalydami proporcingai nuomojamiems uosto žemės plotams. Taisyklių 68 punkte nustatyta, kad leidimai patekti į uosto teritoriją gali būti mokami. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės yra privalomos visiems uosto naudotojams (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas RAB „Senoji Baltija“ sudarytos uosto žemės nuomos sutarties bei nurodytų teisės normų pagrindu yra įpareigotas organizuoti ir užtikrinti išsinuomoto uosto žemės sklypo ir jame esančio turto apsaugą. Vykdydamas šią sutartį, atsakovas organizuoja išnuomotos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės perimetrinę apsaugą, dėl šios veiklos jis turi išlaidų, ir dėl šios priežasties jis įvedė mokamus leidimus patekti į uosto teritoriją. Minėta, kad pagal Taisyklių 65 punktą uosto apsaugos išlaidos turi tekti visiems uosto žemės nuomininkams, proporcingai jų nuomojamiems žemės plotams. Todėl atsakovo veiksmai – apmokamų leidimų sistemos įvedimas ir tokiu būdu dalies jam tenkančių apsaugos išlaidų padengimas – atitinka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo ir Taisyklių nuostatas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai renka mokestį už išduodamus leidimus. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Baltlanta“ v. laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“, Nr. 3K-3-1/2002; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, Nr. 3K-3-592/2005). Dėl to atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad atsakovas, apmokestindamas leidimus, pažeidžia kasatoriaus, kaip uosto žemės nuomininko, teisę nekliudomai naudotis išsinuomotu žemės sklypu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo nustatytas mokestis už išduodamus leidimus pažeidžia proporcingo pasiskirstymo principą ar yra ekonomiškai nepagrįstas. Bylą nagrinėję teismai šią bylos aplinkybę ištyrė ir konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo nustatytas mokestis už leidimų išdavimą yra per didelis ir sudarantis sąlygas jam praturtėti, savo išvadą teismas išsamiai motyvavo. Žemesniųjų instancijų teismų nustatytos bylos faktinės aplinkybės nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad uosto žemės apsaugos organizavimas nėra išimtinė atsakovo teisė, nes nuomojamos uosto žemės apsaugą turi teisę organizuoti visi uosto žemės nuomininkai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo šalys ketino sudaryti bendrą uosto žemės apsaugos sutartį, vedė dėl jos sudarymo derybas, tačiau, kilus nesusitarimų dėl sutarties projekto sąlygų, jos nesudarė. Pagal Taisyklių 65 punktą uosto teritorija yra saugoma, o šią apsaugą privalo organizuoti uosto žemės nuomininkai. Kadangi uosto žemės nuomininkai nesusitarė dėl bendros uosto žemės apsaugos sutarties sudarymo, o uosto teritorija turi būti nuolat saugoma ir joje turi galioti leidimų sistema, tai atsakovas ėmėsi tokios apsaugos organizavimo ir priėmė ginčijamus nuostatus savo nuožiūra, nes šalims nepavyko susitarti. Esminis klausimas, ar atsakovas, spręsdamas apsaugos organizavimo klausimus vienvaldiškai, pažeidė ieškovo teises ar teisėtus interesus. Minėta, kad šalių ginčas kilo dėl mokesčio už atsakovo išduodamus leidimus nustatymo bei jo dydžio. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas, nustatydamas mokestį už leidimus, pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Dėl nurodytų motyvų atmetamas kasacinio skundo argumentas, kad atsakovas, vien savo nuožiūra priimdamas apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus, pažeidė ieškovo teisę dalyvauti organizuojant apsaugos ir leidimų sistemą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo priimti nuostatai neužkerta kelio šalims ateityje sudaryti sutartį dėl bendros apsaugos ir leidimų sistemos organizavimo.

Byloje nustačius, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai ima mokestį už leidimus į uosto teritoriją, taip pat kad atsakovo 2000 m. lapkričio 21 d. priimti Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatai nepažeidžia kasatoriaus teisių, tampa teisiškai nereikšmingi kasacinio skundo argumentai: kad kasatorius patyrė nuostolių dėl pastato nuomos sutarties nutraukimo su trečiuoju asmeniu; kad uosto žemės nuomotojas – Uosto direkcija – pažeidžia kasatoriaus teisę nevaržomai naudotis išnuomotu daiktu pagal paskirtį, neatlieka savo funkcijos kontroliuoti ir koordinuoti uosto apsaugos ir leidimų sistemos darbą.

Tačiau dėl šių kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriui buvo žinoma, jog jo išsinuomotame žemės sklype galioja specialusis režimas – patekti į uosto teritoriją galima tik su leidimais, kurie gali būti mokami. Kasatorius, sudarydamas su trečiuoju asmeniu nuomos sutartį dėl pastato, esančio uosto teritorijoje, kurioje galioja apsaugos ir leidimų sistema, turėjo nuomos sutartyje aptarti teritorijos apsaugos išlaidų mokėjimo klausimą, to nepadaręs, jis veikė neapdairiai ir nerūpestingai, dėl to nuostolių, atsiradusių dėl nuomos sutarties nutraukimo, rizika tenka jam pačiam. Atsakovas Uosto direkcija nepažeidė jam įstatymo nustatytos pareigos užtikrinti uosto režimo darbą. Šią pareigą Uosto direkcija atliko įpareigodama nuomininkus nuomos sutartyje organizuoti uosto žemės apsaugą ir už ją atsakyti, taip pat patikrindama ir suderindama atsakovo priimtus Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 2 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas