Dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-238/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7; 116.10.3; 112,1; 129.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ akcininko I. U. (I. U.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ ieškinį atsakovėms LK AB „Klaipėdos Smeltė“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo; suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Birių krovinių terminalas“, LK AB „Klaipėdos Smeltė“, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Prašymų esmė

Pareiškėjas antstolis A. Selezniovas 2006 m. liepos 18 d. kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apygardos teismą ir prašyme nurodė, kad pradėjo vykdyti vykdomąją bylą pagal šio teismo 2006 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-97-538/2005 civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ ieškinį atsakovams AB „Klaipėdos Smeltė“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Vykdomajame rašte įrašyta, kad teismas nusprendė taikyti restituciją ir grąžinti valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iš LK AB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotus 47 676 kv. m ploto uosto žemės sklypą, 101–104 krantines. Antstolis 2006 m. liepos 3 d. raginimu paragino LK AB „Klaipėdos Smeltė“ įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Vykdomajame rašte nenurodytas konkretus žemės sklypas su aiškiomis ribomis, nurodytas tik žemės sklypo plotas, t. y. idealioji dalis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis gali perduoti tik konkrečiai apibrėžtus daiktus, t. y. turtas turi turėti realią dalį (aiškias ribas ir vietą), ir negali savo iniciatyva nustatyti sklypo ribų. Dėl to antstolis negali perduoti sklypo priverstinai išieškotojui.

Pareiškėjas, remdamasis CPK 589 straipsniu, 765 straipsnio 1, 3 dalimis, prašė teismo išaiškinti, ar antstolis, nustatęs, kad teismo sprendime nėra nurodyta reali grąžinama uosto žemės dalis ir vieta, turi surašyti aktą, kad negalima sprendimo įvykdyti, ir grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui; ar antstolis turi paimti 47 676 kv. m uosto žemės bet kurioje vietoje ir perduoti išieškotojui.

Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. rugpjūčio 8 d. taip pat su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir nurodė, kad vienoje civilinėje byloje dėl to paties sprendimo, priimto vieno ieškovo naudai, per klaidą išduoti du vykdomieji raštai: ieškovui UAB „Birių krovinių terminalas“ ir atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Pastaroji tapo išieškotoja vykdant restituciją, nors byloje buvo atsakovė, nesutikusi su ieškiniu ir skundusi teismo sprendimą. Dėl to ji yra nesuinteresuota sprendimo įvykdymu, nors pateikė antstoliui vykdomąjį raštą. Dviejų vykdomųjų dokumentų išdavimas dėl tos pačios teismo sprendimo dalies vykdymo (restitucijos taikymo) pažeidžia CPK 647 straipsnio 1 dalį ir UAB „Birių krovinių terminalas“ teises. Vykdymo procese dėl restitucijos taikymo išieškotoju turėtų būti pripažinta UAB „Birių krovinių terminalas“, nes ji pareiškė ieškinį, kuris patenkintas dėl to, kad buvo pažeisti ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ teisėti interesai. CPK nėra normos, kuri tiesiogiai nustatytų procesinę galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto panaikinimo. Vadovaudamasis įstatymo analogija teismas gali remtis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, 589 straipsnio 1 dalimi ir išaiškinti, kieno naudai priimtas sprendimas, kas yra išieškotojas ir kam turi būti išduotas vykdomasis raštas. UAB „Birių krovinių terminalas“ nuomone, ginčijamoje byloje išieškotojas yra jis, o valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 2006 m. birželio 30 d. išduoto vykdomojo rašto dalis dėl restitucijos taikymo turi būti panaikinta. Išaiškindamas teismo sprendimo vykdymo tvarką, teismas turėtų apibrėžti konkrečią ginčijamo žemės sklypo vietą, kuri yra nustatyta šalių suderintame brėžinyje (plane). Be to, bylą nagrinėję teismai nusprendė grąžinti sklypą ir krantines valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Nei krantinių, nei uosto žemės realiai fizine prasme nereikia perduoti, todėl, UAB „Birių krovinių terminalas“ nuomone, jie yra grąžinti teismo sprendimu, o priėmimo–perdavimo aktas būtų perteklinis dokumentas.

Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“, remdamasis CPK 278 straipsniu, prašė teismo pripažinti, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo dalį dėl restitucijos UAB „Birių krovinių terminalas“ yra išieškotojas; panaikinti vykdomojo rašto, kuris 2006 m. birželio 30 d. išduotas valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, dalį dėl restitucijos taikymo; išaiškinti nurodytą teismo sprendimą taip, kad 47 676 kv. m ploto žemės sklypas yra pažymėtas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2004 m. gruodžio 22 d. parengtame žemės sklypo plane; išaiškinti, kad taikant restituciją valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai grąžinama 47 646 kv. m ploto žemės pagal nurodytą žemės sklypo planą; išaiškinti, ar nurodyto teismo sprendimo dalis dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos 47 676 kv. m ploto uosto žemės ir 101–104 krantinių grąžinimo reiškia tai, kad po sprendimo įsiteisėjimo nurodytas turtas yra grąžintas valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo A. Selezniovo prašymą patenkino iš dalies ir išaiškino, kad, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai turi būti grąžintas žemės sklypas pagal jo ribas, nustatytas UAB „Inžineriniai tinklai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengtame ir 2002 m. balandžio 19 d. suderintame žemės sklypo plane. Teismas sprendime nurodė, kad vykdymo procese antstolis turi būti aktyvus ir priimti išvadą dėl restitucijos natūra netaikymo tik išnaudojęs visas teisėtas priemones pažeistoms turtinėms teisėms realiai atkurti. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ ir AB „Klaipėdos Smeltė“ susitarė dėl individualaus daikto ir antstolis neturi teisės grąžinti žemės sklypo savo nuožiūra (CK 4.4 straipsnis). Dėl to antstolis privalėjo pasiūlyti UAB „Birių krovinių terminalas“ ir AB „Klaipėdos Smeltė“ pateikti žemės sklypo planą (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad AB „Klaipėdos Smeltė“ nurodyto plano nepateikė, nors 2002 m. sausio 16 d., vasario 4 d. susitarimuose tiksliai nurodyta žemės sklypo vieta ir dydis. Analogiškomis aplinkybėmis žemės sklypo planą būtų sudaręs bet kuris protingai ir apdairiai veikiantis asmuo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat akcentavo tai, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė teismui UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengtą žemės sklypo planą, kurį užsakė UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kuris 2002 m. balandžio 19 d. suderintas su AB „Klaipėdos Smeltė“ (civilinė byla Nr. 2-207-10/04, T. 2; b. l. 175). Jame nurodytas 58 086 kv. m ploto žemės sklypas. Šalys dėl 10 410 kv. m ploto žemės sklypo, kuriame yra UAB „Birių krovinių terminalas“ pastatai, jau susitarė. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šalys yra susitarusios dėl 47 676 kv. m ploto žemės sklypo vietos (58 086 – 10 410 = 47 676 kv. m). AB „Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. balandžio 25 d. kreipėsi į valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją dėl 47 676 kv. m dydžio žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Nors nurodytame plane nurodyta, kad jis yra 2002 m. gegužės 8 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties, kuri nebuvo sudaryta, priedas, bet tai nedaro šio plano negaliojančio. Teismas netenkino UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nes jis yra iš esmės analogiškas pareiškėjo antstolio A. Selezniovo prašymui; taip pat netenkino UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo panaikinti vykdomąjį raštą, kuris išduotas valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, nes ji yra žemės nuomotoja, turinti teisę reikalauti, kad nuomininkė AB „Klaipėdos Smeltė“ grąžintų žemės sklypą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 31 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą ir patenkino suinteresuoto asmens LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirąjį skundą: panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, išsprendė klausimą iš esmės ir atmetė antstolio A. Selezniovo kontoros prašymą išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kolegija nutartyje nurodė, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. rugpjūčio 24 d. atskirąjį skundą pasirašė D. B. (D. B.), kaip generalinis direktorius, kuris paskirtas eiti šias pareigas nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d. (T. 3, b. l. 147). Bendrovės vadovo ir bendrovės santykiai iš esmės atitinka ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Dėl to teismas, spręsdamas įgalinimų galiojimo ir pasibaigimo klausimus, vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis civilinius teisinius santykius. UAB „Birių krovinių terminalas“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimu nuspręsta skirti D. B. generaliniu direktoriumi apibrėžtam terminui. Iš esmės buvo išspręsti du klausimai – įgalinimų vadovui skyrimo ir įgalinimų vadovui atšaukimo. Suteikus D. B. generalinio direktoriaus įgalinimus apibrėžtam terminui, atskiras sprendimas atšaukti jį iš nurodytų pareigų nėra būtinas. Tai, kad darbo sutartis su D. B. nebuvo nutraukta, neturi reikšmės, nes ji yra tik įgalinimų išreiškimo forma. Šiuo atveju netaikomos darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, todėl negalima teigti, kad terminuota darbo sutartis tapo neterminuota darbo įstatymų pagrindu. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad su D. B. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis eiti gamybos direktoriaus pareigas. Ji papildyta terminuotu susitarimu tam tikrą terminą atlikti generalinio direktoriaus funkcijas. Akcininkų suteikti įgalinimai D. B. eiti generalinio direktoriaus pareigas pasibaigė 2005 m. vasario 28 d. pasibaigus įgaliojimo terminui (CK 2.147 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. B. privalėjo grąžinti įgalinimus įgaliotojui (CK 2.148 straipsnio 3 dalis). Dėl to D. B. neturėjo įgalinimų pasirašyti ir pateikti atskirojo skundo pasibaigus jo įgalinimų terminui. Kolegija nurodė, kad, nustačius, jog D. B., kaip generalinio direktoriaus, įgaliojimai pasibaigė 2005 m. vasario 28 d., neturi teisinės reikšmės tai, kokia įgalinimų apimtis buvo nustatyta 2004 m. lapkričio 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime.

Kolegija nurodė, kad sąvoka „teismo sprendimo įgyvendinimas“ yra platesnė už sąvoką „teismo sprendimo įvykdymas“. Vykdomasis raštas gali būti išduotas ne bet kokiam, o tik vykdytinam teismo sprendimui (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimai gali būti įgyvendinami keliais būdais: civiline teisine, administracine ar procesine teisine tvarka. Teismo sprendimai dėl pripažinimo, teisinių santykių nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo savaime sukelia teisines pasekmes, todėl paprastai nereikia taikyti priverstinių vykdymo priemonių. Sprendimas dėl šalių teisių ir pareigų nustatymo yra efektyvus nuo įsiteisėjimo momento, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus, ar ne. Antstolis gali įvykdyti tuos sprendimus, kurie neįgyvendinami kitomis sprendimų įgyvendinimo formomis, t. y. tik vykdytinus sprendimus. Kolegija nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendimu žemės nuomos sutarties dalį pripažino negaliojančia ir dėl šios dalies taikė restituciją, t. y. grąžino žemę nuomotojui. Žemė nebuvo ir negalėjo būti fiziškai perduota nuomininkui. Taigi sprendime buvo išspręstas ne faktinis, bet teisinis teisių į žemę perdavimas. Teismo sprendimu nuomotojui buvo grąžintos nuomos sutartimi perduotos teisės į žemę, todėl šis teismo sprendimas yra nevykdytinas ir įgyvendinamas nenaudojant priverstinio vykdymo formų. Kadangi teismo sprendimas buvo nevykdytinas, tai teismas neturėjo teisės išduoti vykdomojo rašto, o antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti nevykdytiną teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad neįmanoma išaiškinti nevykdytino teismo sprendimo, todėl antstolio prašymas dėl vykdomojo rašto vykdymo išaiškinimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuoto asmens UAB „Birių krovinių terminalas“ akcininkas I. U. (I. U.) prašo: 1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti bylos dalį dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirojo skundo iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; 2) palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dalį, kuria išaiškinta, kad valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai turi būti grąžinamas žemės sklypas pagal jo ribas, nustatytas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengtame ir 2002 m. balandžio 19 d. suderintame su AB „Klaipėdos Smeltė“ žemės sklypo plane, pakeičiant žodžius „turi būti grąžintas“ į žodžius „yra grąžintas“. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnyje, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, 12, 17 straipsniuose nustatytus principus: teisę į efektyvią teisminę gynybą, į teisingą procesą šalių lygybės ir rungtyniškumo sąlygomis, nes neteisingai pripažino, kad D. B. neturėjo teisės paduoti teismui atskirojo skundo pasibaigus jo įgaliojimų eiti generalinio direktoriaus pareigas terminui. UAB „Birių krovinių terminalas“ akcininkai jokiais veiksmais nepareiškė D. B. apie darbo sutarties nutraukimą, grąžinimą į ankstesnes gamybos direktoriaus pareigas. Priešingai, iš faktinių akcininkų veiksmų galima suprasti, kad jie sutinka, jog D. B. eitų pareigas iki naujojo vadovo išrinkimo. Akcininkė LK AB „Klaipėdos Smeltė“ kvestionavo D. B. įgaliojimus pirmą kartą tik apeliacinės instancijos teisme. Dėl to, vadovaujantis DK 111 straipsnio 1 dalimi, 126 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad D. B. darbo sutartis tapo neterminuota.

Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad D. B. po 2005 m. vasario 28 d. nustojo eiti generalinio direktoriaus pareigas, pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nes be bendrovės vadovo bendrovės veikla neįmanoma.

Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas pirmiau nurodytą išvadą apie D. B. įgalinimus, pažeidė CK 2.72 straipsnio 1 dalį, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų juridinių asmenų registro nuostatų 113.1, 113.2 punktus, nes, nenuginčijus esančių ir nepateikus naujų duomenų apie bendrovės vadovą juridinių asmenų registro tvarkytojui, Juridinių asmenų registre nurodyti duomenys laikytini teisingais.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001, nes akcininkai nepasinaudojo teise atšaukti D. B. iš bendrovės vadovo pareigų. Teismas neteisingai nurodė, kad tai, jog D. B. paskirtas bendrovės vadovu konkrečiam terminui, reiškia besąlyginį jo atšaukimą tam terminui pasibaigus, neatsižvelgiant į vėliau susidariusias aplinkybes ir akcininkų elgesį. Be to, kasacinis teismas nė vienoje byloje nenagrinėjo tokio atvejo, koks susidarė nagrinėjamoje byloje, t. y. nesprendė bendrovės vadovo įgaliojimų klausimo, pasibaigus jo paskyrimo terminui, kai faktiškai darbas tęsiasi.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Teismas pats pripažino, jog vadovo įgalinimų išreiškimo forma yra darbo sutartis. Darbo sutartis negali būti vertinama kaip savaime nutrūkstanti. Jos nutraukimas turi būti įformintas specialiai, o nenutraukimas įrodo tebesitęsiant darbo, taip pat ir vadovui duoto pavedimo santykius.

Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į CK 2.147 straipsnio 2 dalį, 2.145 straipsnio 4 dalį, nes, pripažinus, kad bendrovės vadovas veikia tik pavedimo sutarties pagrindu ir tik pagal išduotą įgaliojimą, tektų pripažinti, jog pasibaigus pavedimui taip pat nebeturi teisės veikti tie asmenys, kuriems bendrovės vadovas išdavė įgaliojimus (perįgaliojimus). Be to, apie kiekvieną tokį perįgaliojimą vadovas privalėtų pranešti atstovaujamajam.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalį, nes nesivadovavo prejudiciniais faktais. Kitose civilinėse bylose Nr. 2S-706-33/2006 ir Nr. 2S-883-479/2006 Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 26 d. nutartyje pripažino, kad D. B. buvo ir yra UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinis direktorius ir turėjo teisę atstovauti teisme. Kasatoriaus nuomone, teismui nereikėtų remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. ir 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimis, priimtomis administracinėse bylose Nr. AS1-573/2006 ir Nr. AS2-648/2006, kuriose teismas nepripažino D. B. teisės pasirašyti procesinius dokumentus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytas nutartis priėmė neatsižvelgęs į bendrosios kompetencijos teismų priimtas nutartis.

Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.229 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmens, tvarkančio kito asmens reikalus, veiklai taikomos CK normos, reglamentuojančios paprastą kito asmens turto administravimą.

Teismų nutartys turėtų būti panaikintos dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, nes paneigus D. B. įgaliojimus pripažintina, kad į bylą nebuvo įtraukta UAB „Birių krovinių terminalas“.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirajame skunde nurodytų argumentų, neįsigilino į pirmosios instancijos teismo nutarties esmę ir neįvertino, ar teismas išaiškino sprendimą tinkamai, nors privalėjo tai padaryti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsisako tenkinti UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, nes iš tikrųjų nutartyje remiasi nurodyto prašymo argumentais. Asmens prašymas teismui negali būti netenkinamas tik dėl to, kad kitas asmuo taip pat yra kreipęsis su prašymu dėl to paties dalyko.

Jeigu apeliacinis teismas pripažino, kad apygardos teismas iš viso nenagrinėjo UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo, jis privalėjo panaikinti apygardos teismo nutartį dėl to, kad byloje išspręsti ne visi reikalavimai (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, nors turėjo pasisakyti dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo turinio.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą vien pagal antstolio prašymą, tai apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama (CPK 612 straipsnis, 593 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

Suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą ir prašė kasacinį procesą nutraukti. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinis procesas negalimas, nes kasacinį skundą surašė ir padavė byloje nedalyvaujantis asmuo I. U. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2005, suformuota praktika. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kasacinis teismas turėtų užtikrinti vienodos jurisprudencijos tęstinumą ir nenukrypti nuo nurodytos praktikos. Be to, į Konstitucinį Teismą yra nutaręs kreiptis Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-886-512/2007 dėl CPK 4 straipsnio, 346 straipsnio 1, 2 dalių 350 straipsnio 1, 2 dalių atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Pagal pirmiau nurodytą Konstitucinio Teismo nutarimą kasacinis teismas turi sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.

Suinteresuotas asmuo LK AB „Klaipėdos Smeltė“ pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą ir prašė kasacinį procesą nutraukti, atmesti kasacinį skundą bei palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Skundą pasirašęs asmuo nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Kasaciniame skunde nenurodyta CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. D. B. neįgaliotas veikti UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001; 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2005 ir kt.). Kasacinio skundo argumentas, kad D. B. darbo sutartis tapo neterminuota, pasibaigus joje nustatytam terminui, yra nepagrįstas, nes neatitinka pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią bendrovės vadovą ir bendrovę sieja pavedimo teisiniai santykiai, todėl jo įgaliojimų terminas yra naikinamasis. Neturi reikšmės tai, kad susirašinėjimo dokumentuose LK AB „Klaipėdos Smeltė“ D. B. įvardija kaip UAB „Birių krovinių terminalas“ direktorių. ABĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kaip turėtų būti, bet ne kaip yra iš tikrųjų, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas nepaskiria bendrovės vadovo. Be to, reikia vadovautis viešo registro dokumentais. Nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai dėl CK 2.145 straipsnio 4 dalies ir 2.147 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, nes bendrovės vadovas kitus darbuotojus įgalioja bendrovės vardu ir bendrovę bei jos darbuotojus sieja darbo teisiniai santykiai, todėl, pasibaigus bendrovės vadovo įgaliojimams, kitų darbuotojų perįgalioti nereikia. Kasatorius netinkamai aiškina teisės normas, reglamentuojančias kito asmens reikalų tvarkymą. Asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo tuoj pat nustoti tai daryti, kai sužino, kad jo veiksmams nepritaria asmuo, kurio reikalai tvarkomi (CK 6.230 straipsnio 3 dalis). Asmeniui, kurio reikalai tvarkomi, teisines pasekmes sukelia asmens, tvarkančio kito asmens reikalus, veiksmai tik tada, jei asmuo, kurio reikalai tvarkomi, pritaria tokiems veiksmams.

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ ieškinį atsakovams LK AB „Klaipėdos Smeltė“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo 2005 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą, kuriame nusprendė taikyti restituciją ir grąžinti valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 47 676 kv. m ploto uosto žemės, 101–104 krantines, išnuomotas LK AB „Klaipėdos Smeltė“, kaip nurodyta šios ir UAB „Birių krovinių terminalas“ 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 bei 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022. Teismas nurodytoje civilinėje byloje išdavė du vykdomuosius raštus – vieną ieškovui UAB „Birių krovinių terminalas“, kitą – atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Pastaroji 2006 m. birželio 30 d. gautą vykdomąjį raštą Nr. 2-97-538/2005 pateikė vykdyti antstoliui A. Selezniovui. Šis 2006 m. liepos 3 d. raginimu paragino LK AB „Klaipėdos Smeltė“ įvykdyti teismo sprendimą geruoju ir teigia, kad negali priverstinai perduoti išieškotojui žemės sklypo, nes teismo sprendime nenustatyta konkrečių sklypo ribų. Antstolis A. Selezniovas ir UAB „Birių krovinių terminalas“ kreipėsi į teismą ir pateikė prašymus, prašydami išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo vykdymo tvarką. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ ir LK AB „Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. sausio 16 d., vasario 4 d. susitarimuose tiksliai nurodyta žemės sklypo vieta ir dydis. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengė žemės sklypo planą, kurį užsakė UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kuris 2002 m. balandžio 19 d. suderintas su LK AB „Klaipėdos Smeltė“. Pastaroji 2002 m. balandžio 25 d. kreipėsi į valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją dėl 47 676 kv. m dydžio žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir sutiko, kad nurodytas žemės sklypas būtų išnuomotas UAB „Birių krovinių terminalas“. UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. rugpjūčio 24 d. atskirąjį skundą, paduotą apeliacinės instancijos teismui, pasirašė D. B., kaip generalinis direktorius, kuris paskirtas eiti šias pareigas nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendrovės vadovo teisinio statuso, pasibaigus jo įgaliojimų terminui, proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, taikymo bei aiškinimo klausimai. Tai yra teisės klausimai, dėl kurių turi pasisakyti kasacinis teismas.

Dėl D. B. teisės paduoti atskirąjį skundą

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo kilusį ginčą dėl D. B. teisinio statuso ir jo teisės pasirašyti ir pateikti procesinius dokumentus UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu ir nusprendė, kad D. B., kaip UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus, įgaliojimų terminas yra pasibaigęs ir jis neturėjo teisės paduoti teismui procesinių dokumentų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, suėjus D. B. darbo sutartyje nustatytam įgaliojimų terminui, akcininkai savo veiksmais pritarė, jog D. B. atliktų generalinio direktoriaus funkcijas (pirmasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu iš esmės sutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. rugpjūčio 24 d. atskirąjį skundą pasirašė D. B. kaip generalinis direktorius. UAB „Birių krovinių terminalas“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2004 m. lapkričio 18 d. protokole Nr. 18-11/04 VAS ir D. B. darbo sutartyje nurodyta, kad D. B. paskirtas generaliniu direktoriumi nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad D. B. po 2005 m. vasario 28 d. nustojo eiti generalinio direktoriaus pareigas, pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nes be bendrovės vadovo bendrovės veikla neįmanoma (antrasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu sutinka. CK 2.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta kitokia organų struktūra. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą. Teisėjų kolegija nurodo, kad šios įstatymų nuostatos reiškia tai, jog bendrovėje privalo nuolat būti sudaryti ir veikti du organai: aukščiausias organas – visuotinis akcininkų susirinkimas, ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas. Tai yra imperatyviosios įstatymų normos, nes, nesant nurodytų organų, juridiniai asmenys negalėtų įgyti civilinių teisių, prisiimti civilinių pareigų ir jų įgyvendinti, t. y. įgyvendinti juridinio asmens teisnumo (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Be to, nesant juridinio asmens organų, atitinkamas susivienijimas net negalėtų būti juridinis asmuo, nes neturėtų vienų iš svarbiausių juridinio asmens požymių: galėjimo įgyti teises ir pareigas savo vardu, tam tikros valdymo organų sistemos (organizacinio vieningumo). Dėl to pagrindinis bendrovės valdymo organas yra bendrovės vadovas, nes jis, jeigu nesudaroma vadyba, atlieka valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, vienvaldiškai veikia bendrovės vardu bendrovės santykiuose su kitais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 4, 6 dalys). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ privalo nuolat būti asmuo, einantis generalinio direktoriaus pareigas ir atliekantis bendrovės vadovo funkcijas.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad tai, jog D. B. paskirtas bendrovės vadovu konkrečiam terminui, reiškia besąlyginį jo atšaukimą tam terminui pasibaigus, neatsižvelgiant į vėliau susidariusias aplinkybes ir akcininkų elgesį. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu. CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes tik šitaip teismas gali įgyvendinti konstitucinę pareigą užtikrinti teisingumą kiekvienoje byloje. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas laikė teisiškai nereikšmingomis ir neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, iš kurių matyti UAB „Birių kroviniu terminalas“ generalinio direktoriaus ir akcininkų valia tęsti pavedimo civilinius teisinius santykius po D. B. įgaliojimo termino pabaigos. Iš bylos duomenų matyti, kad po nurodyto termino pabaigos D. B. faktiškai toliau vykdė UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus funkcijas, bendrovės akcininkai savo veiksmais pripažino D. B. generaliniu direktoriumi, bendrovei skirtus laiškus adresavo būtent jam, nereikalavo, jog pastarasis pagal CK 2.148 straipsnio 3 dalį grąžintų įgaliojimą, pagal 6.764 straipsnio 4 dalį pateiktų ataskaitą, nesudarė D. B. sąlygų šiems veiksmams atlikti – neįgaliojo nė vieno asmens, kuriam D. B. būtų galėjęs perduoti savo įgaliojimus. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovaudamasis savo 2004 m. lapkričio 18 d. susirinkime priimtais sprendimais, būtų ėmęsis veiksmų išrinkti naują generalinį direktorių ir suteikti jam naujus įgaliojimus. 2005 m. balandžio 28 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime svarstytas bendrovės vadovo (generalinio direktoriaus) rinkimo klausimas ir nutarta skelbimą apie vadovo kandidatūros parinkimą publikuoti spaudoje (T. 3, b. l. 187–189), tačiau bendrovės generalinis direktorius nebuvo paskirtas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų apie vėlesnius akcininkų veiksmus siekiant paskirti bendrovės generalinį direktorių. Tik priėmus kasacinį skundą buvo pateikti duomenys apie bandymus po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Pažymėtina, kad po 50 proc. UAB „Birių krovinių terminalas“ akcijų priklauso dviem akcininkams I. U. ir LK AB „Klaipėdos Smeltė“. Kadangi UAB „Birių krovinių terminalas“ ir vienas jos dalyvis (LK AB „Klaipėdos Smeltė“) nesutaria dėl uosto žemės nuomos sutarties sudarymo bei naudojimosi krantinėmis, tai aukščiausias UAB „Birių krovinių terminalas“ organas – visuotinis akcininkų susirinkimas – negali atlikti įstatymuose nustatytų funkcijų. Be to, iš kasaciniam teismui pateikto 2006 m. lapkričio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad generalinis direktorius nebuvo paskirtas, nes nebuvo pritarta akcininkų pasiūlytoms kandidatūroms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. B., kaip bendrovės vadovas, reikšdamas ieškinius bei prašydamas išaiškinti teismo sprendimą dėl teisės išsinuomoti įmonės veiklai reikalingą žemės sklypą, veikia tik įmonės interesais. Byloje nenustatyta, kad D. B. atlieka veiksmus, prieštaraujančius bendrovės veiklos tikslams.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo būtų pranešęs valstybės įmonei Registrų centrui apie generalinio direktoriaus D. B. pavedimo sutarties pasibaigimą (įgaliojimų), taip pat naujo bendrovės vadovo išrinkimą. Taip pat svarbu tai, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ akcininkas suinteresuotas asmuo LK AB „Klaipėdos Smeltė“ pradėjo kvestionuoti D. B. įgaliojimus tik apeliacinės instancijos teisme. Šis suinteresuoto asmens elgesys traktuotinas kaip proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo pažeidimas, nesąžiningas naudojimasis ir piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, nesirūpinimas greitu bylos išnagrinėjimu ir proceso vilkinimas (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors D. B., kaip generalinio direktoriaus, įgaliojimo terminas suėjo, bet D. B. ir bendrovės akcininkai sutiko tęsti pavedimo teisinius santykius, todėl faktiškai šie santykiai tęsiasi, ir D. B. eina generalinio direktoriaus pareigas. Teisėjų kolegija nurodo, kad besitęsiančius santykius kvalifikuojant kaip pavedimo civilinius teisinius, atsižvelgtina į tai, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, bendrovėje nesudarius valdybos, pastarosios funkcijos priskiriamos bendrovės vadovui. Akcinių bendrovių įstatyme nereglamentuoti santykiai, kai bendrovės vadovas faktiškai atlieka savo funkcijas pasibaigus įgaliojimų terminui, tačiau reglamentuota valdybos įgaliojimų pabaiga. Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Dėl to teisėjų kolegija daro analogišką išvadą, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus D. B. įgaliojimai turėtų baigtis, kai visuotinis akcininkų susirinkimas išrinks naują bendrovės vadovą ir šis pradės dirbti.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo nagrinėti byloje dalyvaujančių asmenų argumentus dėl D. B. įgaliojimų apimties, kuri buvo nustatyta UAB „Birių krovinių terminalas“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2004 m. lapkričio 18 d. protokole. Šio protokolo 2.5.2 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas D. B. leidžia teikti procesinius dokumentus, skirti ir įgalioti atstovus atstovauti UAB „Birių krovinių terminalas“ bei veikti jos vardu ir interesais teisme ir arbitraže tokiose bylose, kuriose bendrovė jau dalyvauja. Pabrėžtina tai, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ 2004 m. vasario 26 d. pateikė teismui ieškinį dėl valstybinio jūrų uosto žemės nuomos pripažinimo negaliojančia, dėl kurio priimto teismo sprendimo įvykdymo tvarką prašo išaiškinti antstolis A. Selezniovas ir UAB „Birių krovinių terminalas“. Teisėjų kolegija nurodo, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą pateikė civilinėje byloje, kurioje bendrovė dalyvavo iki generalinio direktoriaus įgaliojimų suteikimo D. B.. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog D. B., kaip UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinis direktorius neturėjo teisės pasirašyti ir paduoti atskirojo skundo.

Dėl teismo sprendimo administracinėje byloje prejudicijos

Kasaciniame skunde tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalį, nes nesivadovavo kitose bylose nustatytais prejudiciniais faktais dėl D. B., kaip UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus, teisės paduoti teismui procesinius dokumentus. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-706-33/2006, taip pat 2006 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-883-479/2006, padarė išvadą, kad D. B., kaip generalinis direktorius, turi teisę atstovauti UAB „Birių krovinių terminalas“ ir ginti jos interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai neturėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. ir 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimis, priimtomis administracinėse bylose Nr. AS1-573/2006 ir Nr. AS2-648/2006, kuriose teismas nepripažino D. B. teisės pasirašyti procesinius dokumentus bendrovės vardu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) normomis, taip pat CPK normomis, kai ABTĮ jas tiesiogiai nurodo, o ABTĮ nustatyta administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarka (ABTĮ 1 straipsnio 1, 2 dalis). ABTĮ 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai ginčai – asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Be to, prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnautojų ginčai su administracija, taip pat rinkimų ginčai. Tuo tarpu ginčas dėl juridinio asmens valdymo organo kompetencijos ir įgaliojimų pabaigos yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl jis priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos, bet ne specializuotiems teismams (CPK 1, 22 straipsnių 1-osios dalys). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinių teismų nustatytos aplinkybės dėl privataus juridinio asmens valdymo organų įgaliojimų pasibaigimo neturi prejudicinės galios bylose, kurias nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatyti faktai dėl D. B., kaip generalinio direktoriaus, įgaliojimų pabaigos nelaikytini prejudiciniais faktais CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme.

Dėl teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ir procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) santykio

Remdamasis CPK 589 straipsniu, antstolis A. Selezniovas prašė teismo išaiškinti, ar antstolis, nustatęs, kad teismo sprendime nėra nurodyta reali grąžinama uosto žemės dalis ir vieta, turi surašyti aktą, kad negalima įvykdyti sprendimo, ir grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui; ar antstolis turi paimti 47 676 kv. m uosto žemės bet kurioje vietoje ir perduoti išieškotojui.

Pareiškėjas UAB „Birių krovinių terminalas“ prašė remiantis CPK 278 straipsniu išaiškinti, kad taikant restituciją valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai grąžinama 47 646 kv. m ploto žemės pagal nurodytą žemės sklypo planą; išaiškinti, ar nurodyto teismo sprendimo dalis dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos 47 676 kv. m ploto uosto žemės ir 101–104 krantinių grąžinimo reiškia tai, kad po sprendimo įsiteisėjimo nurodytas turtas yra grąžintas valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Pirmosios instancijos teismas patenkinęs iš dalies prašymą CPK 589 straipsnio pagrindu netenkino UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo dėl sprendimo išaiškinimo CPK 278 straipsnio pagrindu, nes prašymas yra analogiškas antstolio prašymui. Kasaciniame skunde, remiantis CPK 589 straipsniu, 593 straipsnio 4, 5 dalimis bei 612 straipsniu, teigiama, kad nutartis dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos negali būti apeliacijos objektu, nes procesiniame įstatyme įsakmiai nenustatyta galimybės apskųsti tokią nutartį atskiruoju skundu, ir tam pagrįsti pateikta Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2005 pagal antstolio prašymą dėl prašymo išaiškinti teismo įsakymo vykdymą, kurioje apeliacinis procesas buvo nutrauktas.

Teisėjų kolegija su nurodytais kasacinio skundo argumentais ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika nesutinka. Procesiniame įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Be to, teismo sprendimą leidžiama išaiškinti, jeigu jis yra neįvykdytas (CPK 278 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatyme dar nustatyta antstolio teisė kreiptis dėl procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis). Nurodytos proceso teisės normos sudaro vieną visumą. Jos skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai iškyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Dėl to teisė kreiptis dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimo suteikta ne tik CPK 278 straipsnio 1 dalyje įvardytiems asmenims, bet ir antstoliui, kuris ją turi įgyvendinti CPK 589 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesinės teisės normos pavadinime įvardijamas sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimas, o teisės normoje nurodoma apie teismo procesinio sprendimo vykdymo išaiškinimą, tačiau tai turi būti suprantama taip, kad teismas antstolio prašymu vykdymo procese turi teisę aiškinti teismo procesinio sprendimą ir jo vykdymo tvarką. Taigi CPK 589 straipsnis gali būti aiškinamas kaip specialioji teisės norma, reglamentuojanti vykdymo proceso metu antstolio teisę prašyti išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką. Teismo nutartis dėl teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kaip ir teismo nutartis dėl teismo sprendimo išaiškinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 278 straipsnio 4 dalis, 344 straipsnio 1 dalis), taip užtikrinant vykdymo proceso dalyvių teisių apsaugą ir lygiateisiškumą. Šioje byloje sprendimo išaiškinimas ir sprendimo vykdymo išaiškinimas yra tarpusavyje susiję ir todėl apeliacinis teismas turėjo teisę nagrinėti atskirąjį skundą ir pasisakyti dėl antstolio bei dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymų.

Atskirajame skunde UAB „Birių krovinių terminalas“ apeliacinės instancijos teismo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, nes pirmosios instancijos teismas nepatenkino UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad D. B. turėjo teisę paduoti atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jame nurodytų argumentų dėl teismo sprendimo išaiškinimo, tik tenkindamas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirąjį skundą pasisakė dėl šio skundo argumentų. Dėl to turi būti panaikinama apeliacinės instancijos teismo nutartis visa apimtimi nes nebuvo išnagrinėtas apeliacine tvarka UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirasis skundas, taip pat jo atsikirtimai į LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirąjį skundą. Nagrinėjant byla kartu turi būti sprendžiamas tiek teismo sprendimo aiškinimo, tiek teismo sprendimo vykdymo aiškinimo klausimai, nes jie yra tarpusavyje susiję.

Dėl teismo sprendimo vykdytinumo

Atsižvelgiant į teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo, sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo ir sprendimus dėl priteisimo. Sprendimu dėl pripažinimo patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai. Sprendimu dėl teisinių santykių modifikavimo pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai. Sprendimu dėl priteisimo atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus.

Atsižvelgiant į teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumą skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros (angl. self–executing judgements) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1046/2000; 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-23/2004).

Nagrinėjamoje byloje kilo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo priverstinio vykdytinumo problema. Teismas nurodytame sprendime žemės nuomos sutarties dalį pripažino negaliojančia ir dėl šios dalies nusprendė taikyti restituciją: grąžinti valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai tam tikrą uosto žemės sklypo dalį bei tam tikras krantines, išnuomotas LK AB „Klaipėdos Smeltė“. Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja žemės sklypą perduoti laikinai valdyti ir naudotis (CK 6.545 straipsnio 1 dalis, 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.483 straipsnis). Taigi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra perdavusi tam tikros uosto žemės sklypo dalies valdymo ir naudojimosi ja teises nuomininkui – LK AB „Klaipėdos Smeltė“. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad, teismui pritaikius restituciją ir grąžinus žemę nuomotojui, buvo išspręstas ne faktinis, bet teisinis valdymo ir naudojimo teisių į žemę perdavimas. Vis dėlto pripažinus uosto žemės nuomos sutarties dalį negaliojančia ir pritaikius restituciją, kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, faktinis žemės valdymas bei naudojimas neperėjo nuomotojui. Nuomininkas toliau valdo žemės sklypo dalį ir ja naudojasi. Iš to darytina išvada, kad nors teismas pritaikė vieną iš civilinių teisių gynimo būdų, nustatytų CK 1.138 straipsnio 2 punkte, bet buvusi iki teisės pažeidimo padėtis realiai gali būti atkurta tik pritaikius priverstines vykdymo priemones. Tai reiškia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimas dėl restitucijos taikymo yra priverstinai vykdytinas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė antstolio A. Selezniovo kontoros prašymą išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką ir todėl nutartis ir dėl šios dalies naikintina, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti įvertinti ir UAB „Birių krovinių terminalas“ atsiliepime nurodyti argumentai dėl apygardos teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl juridinio asmens dalyvio teisės atstovauti juridiniam asmeniui

Atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad I. U. nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, todėl neturėjo teisės paduoti kasacinio skundo. Su tokiu teiginiu negalima sutikti, nes remiantis CPK 55 straipsnio 1 dalimi juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai. I. U. priklauso UAB „Birių krovinių terminalas“ 50 procentų akcijų, taigi jis, kaip akcininkas, yra juridinio asmens dalyvis (CK 2.45 straipsnis) ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir jis pasirašė kasacinį skundą kaip dalyvaujančio byloje asmens atstovas, nes juridinio asmens organo generalinio direktoriaus D. B. pasirašytas kasacinis skundas nebuvo priimtas kaip pasirašytas neįgalioto asmens. Esant tokiai situacijai kasatorius I. U. laikytinas tinkamu juridinio asmens atstovu.

Dėl likusių kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes nurodyti teisės normų pažeidimai neturėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui bei neturi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

Dėl pirmiau nurodytų materialinės ir proceso teisės pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio,

nutaria:

Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Zigmas Levickis

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas