Civilinė byla Nr. 3K-3-541/2013
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01787-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1; 32.5.2; 114.8.2; 121.19.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Domus Rex“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Domus Rex“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų ir bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo.
Ieškovas AB „Swedbank“ (toliau – ieškovas) 2011 m. birželio 30 d. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu BUAB „Domus Rex“ kreditorių 2011 m. birželio 13 d. susirinkimo nutarimą antru darbotvarkės klausimu ir jį pakeisti išdėstant taip:
„1. Pripažinti neteisėtais BUAB „Domus Rex“ administratoriaus veiksmus paskirstant lėšas už parduotą įkeistą žemiau išvardintą turtą:
1.1. 0,1278 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su priklausiniu – dvibučiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. 0,1352 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Įpareigoti BUAB „Domus Rex“ administratorių hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ pervesti 643 677,94 Lt, kurie apskaičiuoti iš parduoto įkeisto turto vertės atėmus parduoto turto kainai (1 100 000 Lt) proporcingą administravimo išlaidų dalį (175 847,01 Lt) bei jau pervestą sumą (280 475,05 Lt)“.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2006 m. sausio 9 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 05-090830-IN (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią atsakovo įsipareigojimų ieškovui įvykdymas, be kita ko, užtikrintas visų žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) statomų (pastatytų) statinių su priklausiniais įkeitimu (Kredito sutarties Specialiosios dalies „Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas (papildomai prie bendrojoje dalyje numatytų užtikrinimo priemonių)“ 5 ir 6 punktai). Be kito turto, hipotekos lakštu Nr. 01120060001019 (toliau – Hipotekos lakštas) kreditoriui AB „Swedbank“ įkeistas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šie gyvenamieji namai buvo nugriauti, jų vietoje pastatytas gyvenamasis namas ir dvibutis gyvenamasis namas. Kreditoriui AB „Swedbank“ atsisakius dalies hipotekos ir paprašius išregistruoti nugriautų gyvenamųjų namų hipoteką, 2009 m. balandžio 16 d. padarytas Hipotekos lakšto pakeitimas; gyvenamųjų namų vietoje pastatyti nauji statiniai įregistruoti kaip Hipotekos lakštu įkeistų žemės sklypų priklausiniai.
Ieškinyje nurodoma, kad 2011 m. balandžio 8 d. be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. REX. 1 (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis) UAB „RE Investment“ buvo parduotas atsakovui priklausantis ieškovui įkeistas: 0,1278 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – dvibučiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1352 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); turto kaina – 1 100 000 Lt. Atsakovo kreditoriai 2011 m. balandžio 15 d. susirinkime nutarė lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, atskaičius parduoto turto kainai proporcingą administravimo išlaidų dalį, pervesti įkaito turėtojui AB „Swedbank“ jo teismo patvirtintam finansiniam reikalavimui tenkinti; lėšas, gautas pardavus neįkeistą turtą, paskirstyti kitiems BUAB „Domus Rex“ kreditoriams Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovo bankroto administratorius pervedė ieškovui 280 475,05 Lt (už įkeistus sklypus gautas lėšas). Ieškovas teigia, kad, panaikinus nugriautų statinių hipoteką, dėl pateikto ieškinio iškelti atsakovo bankroto bylą, naujai pastatytų priklausinių (dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo spėta įkeisti hipotekos lakštu. Nepaisant to, pagal CK 4.171 straipsnio nuostatas šie statiniai laikytini įkeisto daikto priklausiniais, kuriems taikomas įkeitimas, todėl, ieškovo nuomone, į tokius žemės sklype esančius statinius turi būti nukreipiamas skolos išieškojimas – ieškovui pervestinos lėšos, gautos pardavus ne tik įkeistus žemės sklypus, bet ir jų priklausinius. Ieškovo teigimu, sudarydamos Kredito sutartį šalys siekė įkeisti ne tik žemės sklypus, bet ir visus juose statomus (pastatytus) statinius su priklausiniais; sutartyje nustatytas kredito tikslas (paskirtis) – finansuoti žemės sklypų įsigijimą ir juose statomų statinių statybos darbus. Kadangi atsakovo kreditoriai, 2011 m. birželio 13 d. susirinkime svarstydami ieškovo skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumo, nutarė įpareigoti administratorių Įmonių bankroto įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti tiek 2010 m. kovo 16 d. pirmajame BUAB „Domus Rex“ kreditorių susirinkime, tiek 2011 m. balandžio 15 d. susirinkime priimtus nutarimus, tai ieškovas kreipėsi į teismą, ieškinyje pažymėdamas, kad ginčijamu nutarimu buvo siekiama neteisėtu būdu patenkinti galbūt su įmonės akcininkais susijusių kreditorių Paragon International S. A. ir Ratrade Ltd interesus.
Ieškovas 2011 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu BUAB „Domus Rex“ kreditorių 2011 m. rugpjūčio 22 d. susirinkimo nutarimą antru darbotvarkės klausimu ir jį pakeisti išdėstant taip:
„1. Pripažinti neteisėtais UAB „Domus Rex“ administratoriaus veiksmus kreipiantis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu pakeisti nekilnojamųjų daiktų – dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statusą Nekilnojamojo turto registre iš priklausinio į savarankišką daiktą.
2. Įpareigoti BUAB „Domus Rex“ administratorių hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB pervesti 643 677,94 Lt, kurie apskaičiuoti iš parduoto įkeisto turto vertės atskaičius parduoto turto kainai (1 100 000 Lt) proporcingą administravimo išlaidų dalį (175 847,01 Lt) bei jau pervestą sumą (280 475,05 Lt)“.
Ieškovas nurodė, kad VĮ Registrų centras, remdamasis BUAB „Domus Rex“ administratoriaus UAB „Būrai“ įgalioto asmens 2011 m. balandžio 11 d. prašymu, 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu pakeitė nekilnojamųjų daiktų – dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinį statusą Nekilnojamojo turto registre – priklausinius perregistravo atskirais objektais. Ieškovas mano, kad bankroto administratoriaus veiksmai yra neteisėti, nes tiek Hipotekos lakštu įkeisti žemės sklypai, tiek ir jų priklausiniai 2011 m. balandžio 8 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi parduoti UAB „RE Investment“, kurios sutikimas pakeisti turto statusą nebuvo gautas. Pasak ieškovo, tokiam veiksmui buvo būtinas ir jo, kaip įkeisto turto kreditoriaus, sutikimas, nes pagal CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalis dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) laikytini įkeisto daikto (žemės sklypų) priklausiniais, kuriems taip pat taikomas įkeitimas. Kadangi BUAB „Domus Rex“ kreditorių susirinkimo sprendimas atmesti ieškovo skundą dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų pažeidžia jo teises, tai ieškovas kreipėsi į teismą.
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi bylos pagal abu ieškinius sujungtos į vieną bylą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1213-258/2012 panaikino BUAB „Domus Rex“ kreditorių 2011 m. birželio 13 d. susirinkimo nutarimą antru darbotvarkės klausimu; įpareigojo BUAB „Domus Rex“ administratorių už parduotą įkeistą turtą hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ pervesti 643 677,94 Lt; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1214-258/2012 panaikino BUAB „Domus Rex“ kreditorių 2011 m. rugpjūčio 22 d. susirinkimo nutarimą antru darbotvarkės klausimu; pripažino neteisėtais BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ veiksmus kreipiantis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu pakeisti nekilnojamųjų daiktų – dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinį statusą Nekilnojamojo turto registre iš priklausinio į savarankišką daiktą bei paskirstant kreditoriui AB „Swedbank“ lėšas, gautas iš parduoto jam įkeisto BUAB „Domus Rex“ nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Vertindamas BUAB „Domus Rex“ kreditorių 2011 m. birželio 13 d. susirinkimo nutarimo teisėtumą teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 27 punktą naujai pastatytus statinius Nekilnojamojo turto registre galima įregistruoti tik panaikinus visus toje pačioje vietoje buvusiems nugriautiems pastatams taikytus suvaržymus ir juos išregistravus, todėl tam, jog Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruoti naujai pastatyti pastatai, kurių statybai buvo suteiktas kreditas, kreditorius turėjo atsisakyti nugriautų statinių hipotekos. Nustatęs, kad naujai pastatyti pastatai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti įkeistų žemės sklypų priklausiniais, teismas pažymėjo, jog CK 4.171 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, jog įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti priklausiniai, ši įstatymo nuostata yra pagrindinio daikto ir jo priklausinio teisinio ryšio taisyklių (CK 4.12–4.14, 4.19 straipsniai) išraiška hipotekos santykiuose; pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad byloje nepaneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, jog BUAB „Domus Rex“ kreditorių 2011 m. birželio 13 d. susirinkimas kreditoriaus Paragon International S. A. balsų dauguma piktnaudžiaudamas teise nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą; atsakovas nepaaiškino, kodėl jis pateikė prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui priklausinius įregistruoti kaip savarankiškus daiktus po to, kai jie jau buvo perduoti naujajam savininkui UAB „RE Investment“, šio neinformavęs. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad priklausinių statusas pakeistas be pastatų savininko valios, patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, jog tokiu būdu buvo siekiama, kad sąžiningam hipotekos kreditoriui tektų mažesnė jam priklausanti pinigų suma. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo argumentus dėl jam nepervestos 643 677,94 Lt sumos, tai teismas pripažino BUAB „Domus Rex“ kreditorių balsų dauguma priimtą nutarimą, kuriuo įkaito turėtojui buvo atsisakyta pervesti už įkeistų priklausinių pardavimą gautas lėšas, neteisėtu.
Nagrinėdamas ieškovo reikalavimą pakeisti kreditorių 2011 m. rugpjūčio 22 d. susirinkimo nutarimą, teismas, įvertinęs Kredito sutarties (su pakeitimais ir papildymais) nuostatas, Hipotekos lakštą, Centrinės hipotekos įstaigos registro išrašą apie UAB „Domus Rex“ turtą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, sprendė, kad šalys susitarė, jog daikto įkeitimas apima ir daikto esamus bei būsimus priklausinius, atsakovas įsigijo žemės sklypus su priklausiniais ir kredito davėjo prievolių įvykdymui užtikrinti įsipareigojo juos įkeisti, taigi nebaigti statyti pastatai kaip žemės sklypų priklausiniai buvo įkeisti Hipotekos lakštu. Vertindamas ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad dėl atsakovui iškeltos bankroto bylos ieškovas nespėjo nustatyti hipotekos dvibučiam gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismas atsižvelgė į tai, jog 2009 m. balandžio 16 d. ieškovas atsisakė nugriautų pastatų hipotekos, Vilniaus apygardos teisme 2009 m. gegužės 6 d. gautas ieškinys dėl UAB „Domus Rex“ bankroto bylos iškėlimo, šio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi taikytas UAB „Domus Rex“ turto areštas, ir pripažino ieškovą sąžiningu dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) hipotekos kreditoriumi. Atsižvelgęs į tai, kad pagal Pirkimo-pardavimo sutarties ir 2011 m. balandžio 15 d. be varžytynių parduoto nekilnojamojo turto perdavimo akto nuostatas pirkėjui UAB „RE Investment“ naujai pastatyti gyvenamieji namai, esantys žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), buvo parduoti kaip žemės sklypų priklausiniai, teismas sprendė, jog juos ištiko Hipotekos lakštu kreditoriui AB „Swedbank“ įkeistų žemės sklypų likimas (CK 4.171 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismas konstatavo, kad BUAB „Domus Rex“ kreditorių 2011 m. rugpjūčio 22 d. susirinkimo, kurio balsų daugumą sudarė kreditoriaus Paragon International S. A. balsai, sprendimas antru darbotvarkės klausimu priimtas nesilaikant CK 1.137 straipsnio 3 dalies ir pažeidžiant ieškovo teises, todėl naikintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo BUAB „Domus Rex“ atskiruosius skundus, 2013 m. sausio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis paliko nepakeistas.
Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamose nutartyse pasisakė ir nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti į bylą asmenų (Paragon International S. A., kitų BUAB „Domus Rex“ kreditorių) materialiųjų teisių ir pareigų, pažymėdama, jog visų įmonės kreditorių interesus gina ir jiems atstovauja bankroto administratorius, todėl nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo kreditorių interesų pažeidimo. Nurodžiusi, kad administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl teritorinio registratoriaus veiksmų, pakeičiant Nekilnojamojo turto registro duomenis perregistruojant nekilnojamųjų daiktų teisinį statusą iš priklausinių į savarankiškus daiktus, pagrįstumo ir teisėtumo, teisėjų kolegija konstatavo, jog skiriasi atsakovo cituojamos administracinės ir nagrinėjamos bylos ginčo objektai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis administracinėje byloje priimtais sprendimais. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šalių sudarytos Kredito sutarties sąlygos nekelia abejonių, jog tikrieji šalių ketinimai buvo įsigyti nekilnojamąjį turtą ir jį užtikrinti nekilnojamojo turto su priklausiniais hipoteka; aplinkybę, kad gyvenamieji namai yra įkeistų žemės sklypų priklausiniai, patvirtino Nekilnojamojo turto registro išrašai iki bankroto administratorius padaryto nekilnojamųjų daiktų statuso pakeitimo. Teisėjų kolegija sprendė, kad bankroto administratoriaus veiksmų, kai jis, praėjus trims dienoms po turto be varžytynių pardavimo sutarties sudarymo, pakeitė priklausinių statusą į savarankiškų daiktų statusą, negalima vertinti kaip sąžiningų, toks bankroto administratoriaus elgesys nesuderinamas nei su moralės principais, nei su reikalavimu būti nešališkam ir vienodai atstovauti visų kreditorių interesams. Teisėjų kolegija pažymėjo kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyti ieškovui įkeistuose žemės sklypuose, o CK 4.171 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, įkeitus pagrindinį daiktą, laikoma, kad įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti priklausiniai; pagal kasacinio teismo praktiką vien sąlygos dėl įkeistų daiktų esamų ir būsimų priklausinių Hipotekos registre nenurodymas nepaneigia ir nepašalina hipotekos kreditoriaus teisės pasirinkta ne ginčo teisena reikalauti nukreipti skolos išieškojimą į įkeistus pagrindinių daiktų priklausinius, kurie aiškiai teisiškai nustatyti (įregistruoti kaip priklausiniai) Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. UAB,,Baltijos biodizelino centras“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-14/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-14/2011">3K-7-14/2011</a>). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pripažino, kad žemės sklypų priklausiniai (pastatai) laikomi įkeistais net to neįforminus atskiru įrašu Nekilnojamojo turto registre, jeigu šalys susitarė dėl tokių objektų įkeitimo. Vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi, 34 straipsniu, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovui, kaip įkaito turėtojui, turėjo būti pervesti pinigai už visą parduotą įkeistą turtą, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas BUAB „Domus Rex“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – atmesti AB „Swedbank“ ieškinius dėl BUAB „Domus Rex“ kreditorių 2011 m. birželio 13 d. ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. susirinkimų nutarimų antrų darbotvarkės klausimų pakeitimo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo. Kasatorius nurodo, kad vienas pagrindinių pirmosios instancijos teismo motyvų tenkinant ieškinį buvo išvada, jog ginčijami BUAB „Domus Rex“ kreditorių susirinkimų nutarimai buvo priimti kreditoriui Paragon InternationaL S. A. piktnaudžiaujant teise. Kadangi Paragon International S. A. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimo procesą, tai kasatorius mano, kad, atsisakydama naikinti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriose teismas pasisakė ir nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisėjų kolegija nesilaikė CPK 266 straipsnio nuostatų. Kasatoriaus nuomone, nors bankroto administratorius gina kreditorių interesus įmonių bankroto procese (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas), jis yra tik bankrutuojančios įmonės (BUAB „Domus Rex“), bet ne kreditorių atstovas, todėl administratoriaus dalyvavimas byloje nepanaikina savarankiškos kreditorių teisės dalyvauti procese, ginti savo teises ir interesus, reikšti reikalavimus, būti išklausytiems; bankroto administratoriaus dalyvavimas byloje nesuteikia teisės teismui pasisakyti dėl neįtrauktų dalyvauti į bylą asmenų (bankrutuojančios įmonės kreditorių) teisių ir pareigų. Pasak kasatoriaus, skundžiamos nutartys turi tiesioginę įtaką Paragon International S. A. teisėms ir interesams, sukelia neigiamus padarinius – piktnaudžiavimas teise sukelia civilinę atsakomybę (CK 1.137 straipsnis), dėl kurios šis kreditorius neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos.
Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys (BUAB „Domus Rex“ ir AB „Swedbank“), konstatavo, jog prašymo pakeisti ginčo statinių teisinį statusą pateikimo metu BUAB „Domus Rex“ nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus nebuvo pasibaigusi, todėl ši, būdama turto savininkė, turėjo teisę apsispręsti, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui, ir savo valią išreiškė 2011 m. balandžio 11 d. prašyme; šis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Kasatorius pažymi, kad nors šios ir administracinės bylos ginčo objektas nevisiškai tapatus, administracinėje byloje buvo nustatyta nagrinėjamai bylai svarbi ir neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 2 punktas) aplinkybė, jog bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ veiksmai, jam kreipiantis į VĮ Registrų centrą su prašymu pakeisti nekilnojamųjų daiktų (pastatų) teisinį statusą iš priklausinių į savarankiškus daiktus, yra teisėti, todėl ginčą šioje byloje nagrinėję teismai nepagrįstai nesirėmė administracinėje byloje įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais), ignoravo šios bylos aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstas ir neteisėtas nutartis.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatoriaus įsitikinimu, priimdami skundžiamas nutartis teismai rėmėsi jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįstais ieškovo teiginiais, kad jis turėjo atsisakyti įkeistų gyvenamųjų namų hipotekos, nes tik išregistravus senus nugriautus pastatus Nekilnojamojo turto registre galėjo būti įregistruoti nauji pastatai, ir neatsižvelgė į kasatoriaus pateiktus argumentus dėl pastatų teisinio statuso, hipotekos atsisakymo aplinkybių (ieškovas galėjo atsisakyti hipotekos, nes jo reikalavimai užtikrinti didesnės vertės nei skolos dydis turto įkeitimu), kuriuos patvirtina į bylą pateiktas Centrinės hipotekos įstaigos registro išrašas. Pasak kasatoriaus, teismai visiškai nevertino BUAB „Domus Rex“ kreditorių 2011 m. balandžio 15 d. susirinkimo nutarimų, kuriais remiantis buvo priimti kreditorių 2011 m. birželio 13 d. ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. susirinkimų nutarimai antraisiais darbotvarkių klausimais, teisėtumo. Kasatorius teigia, kad teismai sukūrė teisinį neapibrėžtumą, kai egzistuoja galiojantys kreditorių 2011 m. balandžio 15 d. susirinkimo nutarimai, pagal kuriuos proporcingai paskirstytos lėšos BUAB „Domus Rex“ kreditoriams ir ginčijamos teismų nutartys, kuriose teismai sprendė, jog lėšos privalo būti pervestos kreditoriui AB „Swedbank“. Dėl to kasatorius daro išvadą, kad teismai neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, taip pažeisdami įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), šalių rungimosi principą (CPK 12 straipsnis).
Dėl CK 4.171 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Kasatorius mano, kad, kreditoriui AB „Swedbank“ atsisakius ginčo pastatų hipotekos, ji buvo išregistruota ir vėliau neįregistruota (neįforminta), todėl pastatai negali būti laikomi hipotekos objektu, į juos negali būti nukreiptas priverstinis hipotekos išieškojimas, o teismų išvados, jog AB „Swedbank“ buvo įkeisti ne tik žemės sklypai, bet ir pastatai, yra nepagrįstos, pažeidžia CK 4.171 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Dėl CK 4.185 straipsnio pažeidimo. Kasatorius pažymi, kad pagal CK 4.185 straipsnio 1 dalį hipoteką privaloma įforminti hipotekos lakštu; kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tam, kad hipoteka įgytų teisinę išraišką, būtina laikytis hipotekos įregistravimą reglamentuojančių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160/2010">3K-3-160/2010</a>). Kadangi ginčo pastatų hipoteka nebuvo įforminta CK 4.185, 4.186, 4.187 straipsniuose nustatyta tvarka, tai, kasatoriaus vertinimu, teismai nepagristai ir neteisėtai pastatus laikė hipotekos objektais.
Dėl CK 4.14, 4.19, 4.171 straipsnių pažeidimo. Kadangi pastatų, kaip priklausinių, statusas yra teisėtai panaikintas, nekilnojamieji daiktai (pastatai) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip pagrindiniai, savarankiški nekilnojamieji daiktai, šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais administracinėje byloje (prejudiciniai faktai), tai kasatorius įsitikinęs, kad, priimdami skundžiamas nutartis, teismai neteisėtai ir nepagrįstai pastatus laikė priklausiniais, padarė neteisėtas išvadas, jog į pastatus gali būti nukreiptas priverstinis hipotekos išieškojimas, taip iš esmės pažeisdami CK 4.14, 4.19, 4.171 straipsnius.
Dėl Įmonių bankroto įstatymo 33, 34, 35 straipsnių pažeidimo. Įmonių bankroto įstatyme nustatyta, kad lėšos, gautos pardavus įkeistą turtą, pervedamos įkaito turėtojui, o pardavus neįkeistą turtą – visiems kitiems kreditoriams. Kasatorius nurodo, kad ginčo gyvenamasis namas ir dvibutis gyvenamasis namas nebuvo įkeisti, todėl į juos negalėjo būti nukreiptas priverstinis hipotekos išieškojimas, o lėšos, gautos pardavus šiuos pastatus, atskaičius administravimo išlaidas, turėjo būti pervestos ne įkaito turėtojo, o visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Pasak kasatoriaus, priešingą išvadą padarę teismai pažeidė Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.
Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatorius pažymi, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog išieškoti iš statinio, kuriam neįregistruota hipoteka, ne ginčo tvarka pagal įkeitimą ir hipoteką reglamentuojančias teisės normas negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2010">3K-3-171/2010</a>); sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir Nekilnojamojo turto registruose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. LUAB „Pajūrio miestelis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-444/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-444/2012">3K-3-444/2012</a>). Kadangi byloje nustatyta, kad pastatai hipotekos registre nebuvo įforminti kaip priklausiniai, nebuvo įkeisti, Nekilnojamojo turto registre pastatų statusas teisėtai pakeistas iš priklausinių į savarankiškus daiktus, tai kasatorius mano, jog skundžiamose nutartyse teismų padarytos išvados prieštarauja pirmiau nurodytai kasacinio teismo praktikai.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas AB „Swedbank“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus argumentais nurodydamas, kad teismai panaikino teisės aktams, teismų praktikai prieštaraujančias ir kreditoriaus interesus pažeidžiančias BUAB „Domus Rex“ kreditorių susirinkimo nutarimų dalis, tačiau nepasisakė dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų – teismui panaikinus neteisingą ir (ar) neteisėtą kreditorių susirinkimo nutarimą dėl to nekyla teisinių padarinių jame dalyvavusiems ir (ar) kitaip valią išreiškusiems kreditoriams. Ieškovas pažymi, kad teisės aktuose nenustatytas reikalavimas ginčijant kreditorių susirinkimo nutarimą suinteresuotais asmenimis įtraukti visus bankrutuojančios bendrovės kreditorius, priešingu atveju bankroto procesas negalėtų vykti pagal ekonomiškumo, operatyvumo ir efektyvumo principus. Ieškovas nurodo, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus gina ir jiems atstovauja bankroto administratorius; jis atstovauja bankrutuojančiai įmonei teisme, taip pat ir ginčijant bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 9, 14, 20 punktai). Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-391/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-391/2009">3K-3-391/2009</a>; kt.), tačiau kasatorius nepagrindė, kad teismas tiesiogiai pasisakė dėl Paragon International S. A. teisių ir pareigų. Ieškovo nuomone, aplinkybė, kad asmuo minimas teismo sprendime, tuo nesukuriant jam teisių ir pareigų, nekeičiant jo padėties, negali būti pripažinta pagrindu naikinti teismo sprendimą.
Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus nurodomoje administracinėje byloje spręstas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo veiksmų teisėtumo klausimas šiam perregistruojant nekilnojamųjų daiktų teisinį statusą iš priklausinių į savarankiškus daiktus remiantis tik priklausinio savininko prašymu, netikrinant, ar pagrindinis daiktas yra įkeistas; administracinis teismas nevertino BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus veiksmų. Ieškovo manymu, kasatoriaus teiginiai apie Vilniaus apygardos administraciniame teisme nustatytą aplinkybę, kad nėra įstatymų pažeidimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo veiksmuose, nesusiję su šioje byloje nagrinėtu BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumo klausimu; kitokių teismų tariamai ignoruotų administracinėje byloje nustatytų aplinkybių kasatorius nenurodė. Ieškovas pažymi, kad šioje byloje nagrinėjami ne Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojo, bet bankroto administratoriaus veiklos teisėtumo klausimai, šiam vienašališkai nusprendus kreiptis su prašymu pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis po to, kai turtas (tiek pagrindiniai daiktai, tiek ir priklausiniai) Pirkimo–pardavimo sutartimi, kuri prilyginama notarine tvarka sudarytai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai (Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 3 dalis), buvo parduotas UAB „RE Investment“. Kadangi gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyti ieškovui įkeistuose žemės sklypuose, tai, ieškovo įsitikinimu, keisdamas priklausinių statusą, sąžiningas bankroto administratorius privalėjo gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą arba bent jau šį klausimą pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Ieškovas mano, kad kasatorius neteisingai interpretuoja aplinkybę, jog ieškovas yra atsisakęs įkeistų žemės sklypų priklausinių įkeitimo. Atsiliepime nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre negalima įregistruoti dviejų skirtingų objektų toje pačioje vietoje (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 27 punktas), todėl, norint įregistruoti naujus statinius (gyvenamąjį namą ir dvibutį gyvenamąjį namą), nugriautus pastatus reikėjo išregistruoti iš registro ir tai buvo galima padaryti tik tokiu atveju, jei jie nesuvaržyti daiktinių teisių (taip pat ir įkeitimo). Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas teigia turėjęs atsisakyti nugriautų statinių hipotekos tam, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruoti naujai pastatyti priklausiniai; nugriautų statinių išregistravimo tvarka buvo aptarta Kredito sutartyje (Specialiosios dalies „Kitos sąlygos“ 8 punktas), ieškovo nurodomas aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Ieškovas nurodo, kad dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (naujai pastatytų žemės sklypų priklausinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, laiko, per kurį UAB „Domus Rex“ surinko reikalingus dokumentus, nuvyko į notarų biurą) jis neturėjo objektyvios galimybės įforminti ginčo priklausinių įkeitimą ir jį išviešinti (dvibutis gyvenamasis namas ir gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti dviem savaitėmis vėliau, nei areštuotas visas BUAB „Domus Rex“ turtas). Ieškovas mano, kad kasatoriaus teiginiai dėl būtinumo vertinti BUAB „Domus Rex“ kreditorių 2011 m. balandžio 15 d. susirinkimo nutarimų teisėtumą nepagrįsti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas sutinka su kreditorių 2011 m. balandžio 15 d. susirinkimo nutarimais, kurie nustatė, jog lėšos, gautos už įkeistą turtą, turi būti pervestos AB „Swedbank“, o lėšos, gautos už neįkeistą turtą, turi būti skirstomos visiems kreditoriams pagal teisės aktuose nustatytą eiliškumą, pažymint, kad ginčas kilo dėl to, koks turtas yra įkeistas, o koks – ne.
Dėl CK 4.14, 4.19, 4.171, 4.185 straipsnių pažeidimo. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog atskirais atvejais sprendžiant, ar konkretus nekilnojamojo daikto priklausinys yra įkeistas, būtina atidžiai analizuoti ir aiškinti hipotekos lakšto turinį, CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalyse nustatytų priklausinių sąvoką, Nekilnojamojo turto registro duomenų reikšmę ir tik kompleksinis visų išvardytų aplinkybių viseto įvertinimas leis tinkamai kvalifikuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktų teisinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. UAB,,Baltijos biodizelino centras“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-14/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-14/2011">3K-7-14/2011</a>). Ieškovas laikosi pozicijos, kad niekada neatsisakė ginčo objektų hipotekos, pažymėdamas, jog tikroji šalių valia buvo įkeisti net tik žemės sklypus, bet ir visus juose statomus (pastatytus) statinius su priklausiniais, tai patvirtina Kredito sutarties Specialiosios dalies „Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas (papildomai prie bendrojoje dalyje numatytų užtikrinimo priemonių)“ 5 ir 6 punktai, „Kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių pateikimo terminas“, „Kitos sąlygos“ 7, 8, 10, 11 punktai; analogišką išvadą leidžia daryti ir CK 4.171 straipsnio 2, 12 dalys.
Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Ieškovas nurodo, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog kai statiniai savininko valia įgyja žemės sklypo priklausinio teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Dėl to pagal pirmiau aptartą sutartinės hipotekos lakšto sąlygą šie pastatai gali būti kvalifikuojami kaip priklausiniai ir juos turi ištikti įkeisto žemės sklypo likimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. UAB,,Baltijos biodizelino centras“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-14/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-14/2011">3K-7-14/2011</a>). Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad nesutampa nagrinėjamos ir atsakovo nurodomos kasacinio teismo bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-444/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-444/2012">3K-3-444/2012</a>, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, faktinės aplinkybės. Kasatoriaus cituojamoje byloje šalys nebuvo susitarusios dėl to, kad žemės sklypuose pastatyti statiniai bus laikomi įkeistais; kreditorius laikėsi pozicijos, jog jis finansavo žemės sklypų įgijimą, todėl, ant jų pastačius statinius, skolininkui pabloginus įkeistą turtą, nauji statiniai turėtų būti laikomi įkeistais kreditoriui. Kadangi šio ginčo objektų dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statusas iš priklausinių į pagrindinių daiktų buvo pakeistas nesąžiningais BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus veiksmais po to, kai pastatai buvo parduoti UAB „RE Investment“, tai ieškovas mano, kad turi būti vadovaujamasi iki turto pardavimo dienos (2011 m. balandžio 8 d.) VĮ Registrų centre išviešintais duomenimis.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutartinės hipotekos objekto nustatymo, kai įkeistuose sklypuose nugriovus įkeistus namus pastatomi nauji statiniai
Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis) (čia ir toliau šioje nutarties dalyje – įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 redakcija). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175, 4.185 straipsniai). Hipotekos tikslas – apsaugoti skolinio įsipareigojimo vykdymą; sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą) kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad hipotekos objekto nustatymo taisyklės įtvirtintos CK 4.171 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad atvejai, kada hipotekos objektas yra žemė, specialiai reglamentuojami CK 4.171 straipsnio 12 dalyje. Šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata dėl hipotekos objekto – žemės sklypo priklausiniais esančių statinių įkeitimo: įkeičiant žemę kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB,,Neto“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2010">3K-3-171/2010</a>; 2010 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160/2010">3K-3-160/2010</a>; kt.). CK 4.171 straipsnio 12 dalies taikymas neapribotas tik hipotekos lakšto sudarymo metu egzistuojančiais nekilnojamojo turto objektais kaip įkeičiamos žemės priklausiniais, t. y. šalys gali susitarti ne tik dėl esamų, bet ir būsimų įkeičiamos žemės priklausinių. Jei būsimi žemės priklausiniai hipotekos sutartyje nėra aiškiai identifikuoti (tiek, kiek tai galima padaryti nesant konkrečių objektų, pvz., nenurodant individualaus numerio), jų kvalifikavimą hipotekos objektu lemia skolininko valia jų registravimo metu Nekilnojamojo turto registre šiuos įvardyti kaip žemės priklausinius (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. UAB,,Baltijos biodizelino centras“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-14/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-14/2011">3K-7-14/2011</a>). Taigi sutartinės hipotekos atveju įkeičiant žemės sklypą šalys gali laisvai spręsti dėl žemės sklypo priklausiniais esančių ar būsimų statinių įkeitimo. Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis). Dėl to, kilus poreikiui nustatyti, koks yra tikrasis sutartinės hipotekos objekto turinys, reikia šalių sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje.
Byloje kilo ginčas dėl to, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti ieškovui, kasatoriui Hipotekos lakštu užtikrinant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad, kasatoriui išregistravus Hipotekos lakštu įkeistų gyvenamųjų namų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) hipoteką ir juos nugriovus, įkeistuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), pastatytas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo įregistruoti įkeistų žemės sklypų priklausiniais, nepaisant paskesnio šio teisinio statuso pakeitimo, laikytini įkeistais atsakovui Hipotekos lakštu. Tai konstatavę, teismai pripažino neteisėtu ir panaikino kasatoriaus kreditorių susirinkimo nutarimą atsisakyti pervesti įkaito turėtojui lėšas, gautas už įkeistų priklausinių pardavimą. Kasatorius nesutinka su tokiomis teismų išvadomis, teigdamas, kad, ieškovui atsisakius nugriautų ir neįforminus naujai pastatytų statinių hipotekos CK nustatyta tvarka, jie negali būti laikomi hipotekos objektu, į juos negali būti nukreiptas priverstinis hipotekos išieškojimas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
Kaip jau buvo pažymėta šioje nutartyje, nustatant sutartinės hipotekos objektą, pirmiausia vertintinas šalių susitarimas dėl nekilnojamojo turto įkeitimo (jį patvirtinantis hipotekos lakštas), kiti su hipoteka susiję ir jos sąlygas nustatantys dokumentai (pvz., šalių sutarties dėl pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti įkeičiamas turtas, sąlygos, jos pakeitimai), taip pat atsižvelgtina į šalių elgesį vykdant sutartį, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl sutarties sąlygų ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymo (CK 6.193 straipsnis). Ginčą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių sudaryta Kredito sutartimi kasatoriui suteiktas kreditas, kurio tikslas – finansuoti žemės sklypų ir juose esančių nebaigtų statyti statinių (gyvenamųjų namų) įsigijimą bei statinių rekonstrukcijos ir statybos darbus Kredito sutarties Specialiosios dalies (čia ir toliau – Susitarimu Nr. 05-090830-IN-5 pakeista ir papildyta Kredito sutarties Specialioji dalis) „Pagrindinės kredito 05-090830-IN sąlygos“ punktas „Kredito paskirtis“). Kredito sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymui užtikrinti kasatorius Hipotekos lakštu kreditoriui AB „Swedbank“ įkeitė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties Specialiosios dalies „Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas (papildomai prie bendrojoje dalyje numatytų užtikrinimo priemonių)“ 5 ir 6 punktuose šalys susitarė, be Hipotekos lakšte nurodytų objektų įkeitimo, kasatoriaus įsipareigojimų ieškovui įvykdymą užtikrinti visų žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) statomų (pastatytų) statinių su priklausiniais įkeitimu. Kredito gavėjas (kasatorius) įsipareigojo užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2009 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotos kredito gavėjo nuosavybės teisės į visus Kredito sutartyje nurodytuose žemės sklypuose statomus (pastatytus) statinius (pastatus ir kitus nekilnojamojo turto objektus) (Kredito sutarties Specialiosios dalies „Kitos sąlygos“ 7 punktas); kredito davėjas (ieškovas) įsipareigojo atsisakyti gyvenamųjų namų hipotekos, kai kredito gavėjas pateiks gyvenamųjų namų nugriovimo faktą patvirtinančius dokumentus, tinkamas užtikrinimo priemones ir sumokės visus mokesčius, susijusius su hipotekos atsisakymu (Kredito sutarties Specialiosios dalies „Kitos sąlygos“ 8 punktas). Įvertinę šias aplinkybes, Centrinės hipotekos įstaigos registro ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, teismai padarė išvadą, kad tikrieji ginčo šalių ketinimai apėmė nebaigtų statyti pastatų kaip žemės sklypų priklausinių įkeitimą Hipotekos lakštu; šalys susitarė, jog už lėšas, gautas pagal Kredito sutartį, įsigytas ir plėtojamas (statomas), turtas įkeičiamas, užtikrinant skolininko įsipareigojimų kreditoriui tinkamą vykdymą. Teismai taip pat atsižvelgė į Kredito sutarties vykdymo aplinkybes – ieškovas 2009 m. balandžio 16 d. atsisakė hipotekos Kredito sutarties pagrindu, ir aplinkybes, darančias įtaką kitų Kredito sutarties sąlygų įvykdymui – Vilniaus apygardos teisme 2009 m. gegužės 6 d. įregistruotas ieškinys dėl UAB „Domus Rex“ bankroto bylos iškėlimo, 2009 m. gegužės 21 d. areštuotas UAB „Domus Rex“ turtas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų išvadas, padarytas vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi teisinio pagrindo su jomis nesutikti. Kolegijos vertinimu, Kredito sutarties sąlygos, Hipotekos lakštas bei šalių veiksmai vykdant Kredito sutartį patvirtina, kad, įkeisdamos žemės sklypus ir juose pastatytus statinius, šalys suderino valią, jog toks įkeitimas apimtų ir nugriovus įkeistus namus jų vietoje pastatytus naujus statinius. Be kitų teismų įvertintų įrodymų, tokią išvadą taip pat patvirtina Kredito sutarties Bendrosios dalies 8.1 punktas, pagal kurį kredito gavėjas privalo užtikrinti, kad kiekvienas kredito davėjui įkeistame žemės sklype (jo dalyje) pastatytas (statomas) statinys būtų įkeistas kredito davėjui per 120 dienų nuo statinio statybos pradžios, bet ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo pirmos statinio teisinės registracijos dienos. Į bylą pateikto 2011 m. kovo 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, įkeistuose žemės sklypuose esantys nebaigti statyti pastatai Nekilnojamojo turto registre 2009 m. birželio 5 d. įregistruoti kaip žemės sklypo priklausiniai, tačiau Hipotekos lakšte duomenų dėl šių konkrečių statinių (gyvenamojo namo ir dvibučio gyvenamojo namo) įkeitimo nėra, toks faktas neįregistruotas Hipotekos registre. Šių aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad, aiškindamas CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuostatas ir formuodamas jų taikymo praktiką, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog vien sąlygos dėl įkeistų daiktų esamų ir būsimų priklausinių įkeitimo nenurodymas Hipotekos registre nepaneigia ir nepašalina hipotekos kreditoriaus teisės pasirinkta ne ginčo teisena reikalauti nukreipti skolos išieškojimą į įkeistus pagrindinių daiktų priklausinius, kurie aiškiai teisiškai nustatyti (įregistruoti kaip priklausiniai) Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. UAB,,Baltijos biodizelino centras“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-14/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-14/2011">3K-7-14/2011</a>). Ši kasacinio teismo praktika kartu su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad šalys susitarė dėl žemės sklypuose statomų (pastatytų) statinių su priklausiniais įkeitimo, šiuos statinius įregistravo žemės sklypų priklausiniais, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) laikytini įkeistų žemės sklypų priklausiniais ir juos turi ištikti žemės sklypų likimas – nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistus žemės sklypus, skolos išieškojimas nukreiptinas ir į nurodytus jų priklausinius.
Kadangi teismų nurodytos aplinkybės (kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo kasatoriui, jo turto areštas) patvirtina, kad Kredito sutarties sąlygų dėl naujai pastatytų (statomų) statinių įkeitimo kredito davėjui šalys neturėjo galimybės vykdyti dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, tai, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto gyvenamojo namo ir dvibučio gyvenamojo namo pripažinimo hipotekos objektais, net ir nesant teisės aktuose nustatytos hipotekos registracijos.
Dėl bankroto administratoriaus veiksmų, pakeičiant nekilnojamųjų daiktų teisinį statusą, teisėtumo ir administracinėje byloje nustatytų faktų prejudicialumo
Savo poziciją dėl kasatoriaus bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ veiksmų teisėtumo kasatorius grindžia argumentais dėl administracinėje byloje įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių prejudicinės galios, nurodydamas, kad ginčą nagrinėję teismai nepagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, nustatytą aplinkybę, jog bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ veiksmai, jam kreipiantis į VĮ Registrų centrą su prašymu pakeisti nekilnojamųjų daiktų (pastatų) teisinį statusą iš priklausinių į savarankiškus daiktus, yra teisėti. Kasatorius taip pat nurodo, kad prašymo pakeisti ginčo statinių teisinį statusą pateikimo metu BUAB „Domus Rex“ nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus nebuvo pasibaigusi, todėl ši, būdama turto savininkė, turėjo teisę apsispręsti, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui.
CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) res judicata galia, reiškianti draudimą šalims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims, taip pat jų teisių perėmėjams iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje. Pasisakydamas dėl prejudicinių faktų nustatymo ir jų taikymo atvejų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Osterotas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-180/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-180/2009">3K-3-180/2009</a>; 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. R. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-173/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-173/2010">3K-7-173/2010</a>; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB,,Swedbank“ v. A. L. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-587/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-587/2012">3K-3-587/2012</a>; kt.).
Kasatoriaus nurodomoje administracinėje byloje AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą pakeisti nekilnojamųjų daiktų – dvibučio gyvenamojo namo ir gyvenamojo namo – teisinį statusą Nekilnojamojo turto registre iš priklausinio į savarankišką daiktą bei įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis nurodant, kad dvibutis gyvenamasis namas ir gyvenamasis namas yra žemės sklypų, kuriuose jie pastatyti, priklausiniai. Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti VĮ Registrų centras, BUAB „Domus Rex“, UAB „RE Investment“ ir UAB „Teksaira“. Taigi, administracinėje byloje dalyvavo ir šios bylos ginčo šalys. Vis dėlto pažymėtina, kad vien bylose dalyvaujančių subjektų sutapties nepakanka, jog administracinėje byloje nustatytos aplinkybės įgytų prejudicinę reikšmę civilinėje byloje, svarbu konstatuoti, kad pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Spręsdami ieškovo reikalavimus administracinėje byloje, teismai vertino VĮ Registrų centro Vilniaus filialo veiksmų, pakeičiant nekilnojamųjų daiktų teisinį statusą, teisėtumą, nustatinėjo, ar teritorinis registratorius patikrino, ar imperatyviosios normos nenustato gyvenamųjų namų, kaip žemės, ant kurios jie pastatyti, priklausinio, statuso ar nėra kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą netenkinti prašymo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio pagrindu. Remdamiesi bylos duomenimis, administraciniai teismai konstatavo, kad teritorinis registratorius neturėjo įstatyme įtvirtinto pagrindo atsisakyti patenkinti prašymą pakeisti nekilnojamojo turto teisinį statusą, jo sprendimas pakeisti gyvenamųjų namų statusą pagrįstas ir teisėtas. Vertindama kasacinio skundo argumentus dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutarties motyvuojamąsias dalis, sprendžia, kad nurodytuose teismo procesiniuose sprendimuose nebuvo nagrinėtas UAB „Būrai“ veiksmų teisėtumas, teismas dėl šio subjekto atliktų veiksmų (dokumentų bei kitų duomenų pateikimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialui) pasisakė išimtinai tik teritorinio registratoriaus veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams kontekste. Administraciniai teismai nevertino esminės reikšmės sprendžiant dėl UAB „Būrai“ veiksmų teisėtumo turinčių aplinkybių – Kredito sutarties sąlygų, kuriose susitarta dėl priklausinių įkeitimo ir nustatyta jo tvarka, neatsižvelgė į tai, kad UAB „Būrai“ buvo perduoti BUAB „Domus Rex“ dokumentai, tarp jų – ir su ieškovu sudaryta Kredito sutartis bei visi jos pakeitimai, dėl ko bankroto administratoriui tapo žinomos tiek iš Kredito sutarties kylančios kasatoriaus prievolės, tiek, užtikrinant šių prievolių įvykdymą, prisiimtų įsipareigojimų apimtis. Taigi, skyrėsi įrodinėjimo dalykas civilinėje ir administracinėje byloje. Dėl to, remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai kasatoriaus nurodomoje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių nelaikė prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad bankroto administratoriaus veiksmai kreipiantis dėl nekilnojamųjų daiktų teisinio statuso iš priklausinių į savarankiškus daiktus pakeitimo buvo teisėti, nes kasatoriaus nuosavybės teisė į statinius nebuvo pasibaigusi, atsižvelgiant į visas civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, nėra pakankama keisti teismų procesinius sprendimus. Sprendžiant dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo šiam pakeitus nekilnojamųjų daiktų teisinį statusą, pirmiausia atsižvelgtina į tokio subjekto teisinį statusą. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, per teismo nustatytus terminus bankroto administratoriui perduodami visi įmonės dokumentai (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), jis patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas), pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas), gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas); šias pareigas bankroto administratorius privalo atlikti laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šios nuostatos, be kita ko, reiškia, kad bankroto administratoriui su jam perduotais įmonės dokumentais pateikiama informacija apie bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, kuri aktuali tiek priimant sprendimus dėl sandorių ginčijimo, tiek įtraukiant kreditorių reikalavimus į teismui teiktiną kreditorių reikalavimų sąrašą, tiek sprendžiant dėl tokių reikalavimų ginčijimo ar jų tenkinimo, realizavus įmonės turtą. Bankroto administratoriui susipažinus su Kredito sutarties, jos pakeitimų nuostatomis, Hipotekos lakštu, šiam tapo žinomas ieškovo ir kasatoriaus susitarimas dėl atitinkamų objektų įkeitimo užtikrinant prievolę, iki bankroto bylos iškėlimo kasatoriui šalių atlikti veiksmai patvirtino tokio susitarimo vykdymą. Ta aplinkybė, kad administraciniai teismai nenustatė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo neteisėtų veiksmų, pakeičiant objektų statusą, neturi įtakos bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo vertinimui. Dėl to, atsižvelgiant į teismų nustatytas ir šioje nutartyje išdėstytas faktines bylos aplinkybes, bankroto administratoriaus, šiam žinant apie šalių susitarimą įkeisti ginčo objektus kredito davėjui, veiksmai, kreipiantis dėl statinių teisinio statuso pakeitimo, taip pasunkinant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, teisėjų kolegijos, sutinkant su teismų išvadomis, vertintini neteisėtais.
Dėl neįtrauktų dalyvauti į bylą asmenų
Kasatorius nurodo, kad, neįtraukdami į bylą Paragon International S. A., konstatavę, jog ginčijami BUAB „Domus Rex“ kreditorių susirinkimų nutarimai buvo priimti kreditoriui Paragon International S. A. piktnaudžiaujant teise, teismai nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų; tai laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-180/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-180/2008">3K-3-180/2008</a>; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-391/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-391/2009">3K-3-391/2009</a>; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje individuali įmonė „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-346/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-346/2009">3K-3-346/2009</a>; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-391/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-391/2009">3K-3-391/2009</a>; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2008">3K-3-203/2008</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2010">3K-3-103/2010</a>).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BUAB „Domus Rex“ kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, nurodė, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog BUAB „Domus Rex“ kreditorių susirinkimas, kuriame balsų daugumą turėjo kreditorius Paragon International S. A., piktnaudžiaudamas teise nepagrįstai atmetė AB „Swedbank“ reikalavimą. Tokia teismo išvada įvertinti kolegialaus organo – įmonės kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas – veiksmai (konstatuota, kad, priimdamas sprendimą, kreditorių susirinkimas piktnaudžiavo savo teisėmis), tačiau nenuspręsta dėl konkretaus kreditoriaus teisių ir pareigų pasikeitimo. Tai, kad kreditorius Paragon International S. A. turėjo balsų daugumą susirinkime – byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kurios nurodymas teismo sprendime neturi įtakos šio asmens teisinei padėčiai. Pažymėtina, kad atskiras kreditorius, kaip subjektas, neturi įgaliojimų priimti sprendimus, kurie priskirti kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasatorius nepateikė pagrįstų argumentų, kurie įrodytų, jog skundžiamais teismų sprendimais Paragon International S. A. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos teisės ir pareigos ar kitaip paveikta šio kreditoriaus teisinė padėtis, remdamasi tuo, kas išdėstyta, nekonstatuoja CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorius mano, kad, nevertindami BUAB „Domus Rex“ kreditorių 2011 m. balandžio 15 d. susirinkimo nutarimų, kuriais remiantis buvo priimti kreditorių 2011 m. birželio 13 d. ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. susirinkimų nutarimai antraisiais darbotvarkių klausimais, teisėtumo, teismai sukūrė teisinį neapibrėžtumą, kai egzistuoja galiojantys kreditorių 2011 m. balandžio 15 d. susirinkimo nutarimai, pagal kuriuos proporcingai paskirstytos lėšos BUAB „Domus Rex“ kreditoriams ir ginčijamos teismų nutartys, kuriose teismai sprendė, jog lėšos privalo būti pervestos kreditoriui AB „Swedbank“. Tokie argumentai kasacinio teismo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Byloje padaryta išvada, kad dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeisti ieškovui sutartine hipoteka (nustatytas hipotekos objektas), ir dėl to bankroto administratorius įpareigotas pervesti hipotekos kreditoriui (ieškovui) šiam priklausančias lėšas, neprieštarauja ir nepaneigia BUAB „Domus Rex“ kreditorių 2011 m. balandžio 15 d. susirinkimo nutarimo lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, atskaičius parduoto turto kainai proporcingą administravimo išlaidų dalį, pervesti įkaito turėtojui AB „Swedbank“ jo teismo patvirtintam finansiniam reikalavimui tenkinti. Įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų padarytas išvadas, nenustačiusi padarytų pažeidimų, teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus dėl netinkamo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo.
Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip neturinčių įtakos teisiniam bylos rezultatui teisėjų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Dangutė Ambrasienė
Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
