Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-545/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02500-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 35.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Rivekta“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Žaliasis tiltas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Rivekta“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalys 2007 m. spalio 9 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pastatyti ir perduoti atsakovui keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini), su daline apdaila bei požemine automobilių saugykla. Šios sutarties pagrindu atsakovas sumokėjo ieškovui 112 740 Lt avanso. Ieškovui įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, atsakovas vengė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ieškovas pranešė atsakovui nutraukiantis sutartį, o avansu sumokėtą sumą įskaitantis kaip baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Ieškovas UAB,,Žaliasis tiltas“ 2011 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir patikslinęs ieškinį prašė: 1) priimti atsisakymą nuo pareikšto ieškinio dalies dėl 5029 Lt nuostolių dėl sumažėjusios buto kvadratūros priteisimo ir civilinę bylą dėl šios dalies nutraukti; 2) priteisti jam iš atsakovo 8033,03 Lt už bute atliktus papildomus darbus ir 14 593,94 Lt nuostoliams atlyginti. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2689-585/2010 pagal ieškovo UAB „Rivekta“ ieškinį atsakovui UAB,,Žaliasis tiltas“ dėl avansu sumokėtos sumos priteisimo atmetė ieškinį, kartu nurodydamas ir tai, kad preliminariosios sutarties šalies vengimas sudaryti pagrindinę sutartį suteikia teisę nukentėjusiai sutarties šaliai reikalauti nuostolių atlyginimo. Dėl to, kad atsakovas vengė sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas nurodė patyręs žalos. Ieškovas paaiškino, kad pagal atsakovo pageidavimą atliko bute pakeitimų ir papildomų darbų, kurių vertė 8033,03 Lt. Tam, kad sugrąžintų pirkėjo (atsakovo) užsakymu atliktus projektinius pakeitimus į pradinę būklę, ieškovui papildomai kainuos 14 593,94 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies (5029 Lt) ieškinio reikalavimų ir bylą dėl šios dalies nutraukė; tenkino patikslintą ieškinį ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 22 626,97 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų nuo pritiestos sumos nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; ieškovui grąžino 1555,50 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje dėl avansu sumokėtos sumos priteisimo nustatytos aplinkybės šioje byloje turi prejudicinę galią, todėl padarė išvadą, jog atsakovas nebendradarbiavo ir nevykdė sutarties, o nutraukus preliminariąją sutartį elgėsi nesąžiningai, nesiėmė priemonių, kad dėl jo veiksmų nekiltų ieškovui žalos. Ieškovas stengėsi vykdyti preliminariosios sutarties sąlygas tam, kad sudarytų pagrindinę sutartį: reagavo į atsakovo reikalavimus, teikė jam paaiškinimus ir raštus, pasiūlė didelių nuolaidų nekilnojamajam turtui įsigyti, atliko bute papildomus darbus, ieškojo problemų sprendimo galimybių. Teismas konstatavo, kad žala atsirado dėl to, jog atsakovas užsakė pertvarkyti butą, bet vėliau atsisakė jį pirkti. Teismo nuomone, atsakovas nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nuostoliai ieškovui atsirado dėl jo kaltės ir jie turi būti atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 18 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendime, priimtame pagal UAB,,Rivekta“ ieškinį UAB,,Žaliasis tiltas“ dėl avansu sumokėtos sumos priteisimo, nustatyta, jog buto perplanavimas atliktas atsakovo UAB „Rivekta“ užsakymu pagal ieškovo UAB „Žaliasis tiltas“ nurodymus, todėl ieškovo veiksmai negali būti pripažinti pažeidžiančiais atsakovo teises; konstatuota, kad nepagrįstas vengimas sudaryti pagrindinę sutartį suteikia teisę nukentėjusiai šaliai reikalauti atlyginti nuostolius. Kolegija padarė išvadą, kad susiklostę proceso šalių teisiniai santykiai ir faktinės aplinkybės sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloje vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad bute atlikti pakeitimai ir papildomi darbai, kurių vertė – 8033,03 Lt; ieškovui sugrąžinti atsakovo UAB „Rivekta“ užsakymu atliktus projektinius pakeitimus į pradinę būklę kainuos 14 593,94 Lt (T. 1, b. l. 18–26). Kadangi atsakovas nepaneigė prašomų priteisti sumų, nepateikė alternatyvių apskaičiavimų, tai kolegija sprendė, jog teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais apskaičiavimais nuostoliui pagrįsti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB,,Rivekta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl sutarčių aiškinimą ir netesybų institutą reglamentuojančių materialiosios teisės normų netinkamo taikymo. Kasatorius paaiškina, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje byloje ginčas kilo dėl sumokėtos pagal preliminariąja sutartį avanso grąžinimo ir nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su reikalavimais šioje byloje. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias taisykles, nes netinkamai taikė CPK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutarties privalomumo jos šalims principą. Pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą ieškovui liko 112 000 Lt kompensacija kaip netesybos jo patirtiems nuostoliams padengti. Šią sumą kasatorius buvo sumokėjęs kaip avansą preliminariosios sutarties vykdymo metu. Kasatorius pažymi, kad preliminariosios sutarties 8.7, 11.2.2 ir 11.2.3 punktuose šalys nustatė, jog, nutraukus sutartį, avansu sumokėta 112 000 Lt suma lieka kaip bauda ieškovo nuostoliams padengti. Kitų sankcijų sutarties nevykdymo atvejų šalys nenustatė. Kasatorius mano, kad teismai netinkamai aiškino sutarties nuostatas, todėl netinkamai taikė CK 6.258 straipsnio 2 dalies normą, nes, spręsdami dėl nuostolių atlyginimo, neįskaitė jų į sutartyje nustatytas netesybas.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB,,Žaliasis tiltas“ prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl sutarčių aiškinimą ir netesybų institutą reglamentuojančių materialiosios teisės normų netinkamo taikymo. Ieškovas mano, kad šiuo atveju CK 6.258 straipsnio 2 dalies norma netaikytina, nes Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartyje nurodyta, kad UAB,,Rivekta“ nepagrįstas vengimas sudaryti pagrindinę sutartį suteikia teisę nukentėjusiai šaliai reikalauti atlyginti nuostolius. Ieškovas kasatoriaus užsakymu atliko papildomus darbus, todėl patyrė papildomų išlaidų dėl kasatoriaus kaltės. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad netinkamai buvo aiškintos sutarties nuostatos. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad kasatorius turi teisę užsakyti papildomus darbus, kuriuos ieškovas įsipareigojo atlikti. Ieškovas pažymi, kad kasatoriaus nurodomose sutarties nuostatose nustatyta atsakomybė už pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašymą, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas kitas šalių teisinis santykis (papildomai užsakyti darbai pagal kasatoriaus prašymą), todėl apmokėjimo už papildomus darbus negalima įskaityti į baudą, kuri buvo taikyta atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl priteistų nuostolių pagrįstumo

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų paskirtis yra dvejopa: jos skatina skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat yra laikomos viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti patirtus nuostolius ir (ar) sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši nuostata reiškia, jog, šalims susitarus sutartyje dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą netesybų forma, nebus panaikinta kreditoriui galimybė reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Alauša“ v.,UAB,,Aris nafta“, bylos Nr. 3K-3-478/2010; kt.). Kreditoriui pasirinkus dėl sutarties pažeidimo reikalauti iš skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek sumokėti netesybas, pastarosios įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

Minėta, kad nagrinėjamo ginčo atveju šalys 2007 m. spalio 9 d. sudarė preliminariąją statomo daugiabučio gyvenamojo namo buto ir automobilio stovėjimo vietos požeminėje saugykloje pirkimo–pardavimo sutartį, susitarė dėl avanso įmokos sumokėjimo – 112 740 Lt, kurią, pirkėjui pažeidus sutartį, kvalifikavo kaip baudą už pirkėjo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.

Pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas – leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). Preliminariosios sutarties šalių nuožiūra nustatyta sąlyga (8.7 punktas), kad, pirkėjui (atsakovui šioje byloje) vienašališkai nutraukus sutartį 11.2.2, 11.2.3 punktuose nurodytais pagrindais, avanso įmoka negrąžinama. Ši sutarties sąlyga reiškia, kad, nustačius atitinkamus pirkėjo (atsakovas) veiksmus, avanso įmoka lieka ieškovui (pardavėjui pagal preliminariąją sutartį), atsakovui negrąžinama. Taigi sutartyje nustatytas ir atsakovo sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją. Pirma – išankstinės įmokos už daugiabučio namo buto statybos darbus funkciją ir turėjo būti įskaičiuota į darbų kainą pardavėjui įvykdžius sutartį. Antra – ieškovo (pardavėjo) galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu atsakovas (pirkėjas) pažeistų sutartį 8.7 punkte nurodytais veiksmais. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo–atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką netesybų klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-305/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Kaduva“ v. UAB,,Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-106/2010; kt.).

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimu, kuris šalims turi prejudicinę reikšmę, konstatuota pirkėjo (atsakovo nagrinėjamoje byloje) kaltė dėl preliminariojoje sutartyje nustatytos prievolės sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį neįvykdymo, pirkėjo sumokėtas 112 740 Lt avansas (netesybos baudos forma) jam negrąžintas pripažinus, kad įskaitymu baigėsi pardavėjo prievolė grąžinti avansą pirkėjui. Taigi pardavėjui (nagrinėjamoje byloje – ieškovui) pripažinta teisė į nuostolių atlyginimą sutartinių netesybų forma, tačiau nurodyta netesybų paskirtis – skolininko skatinimas įvykdyti prievolę bei pripažinimas, kad tai yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų negali leisti, jog netesybos taptų kreditoriaus pasipelnymo šaltiniu, nes yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005).

Kreditoriui pasirinkus dėl sutarties pažeidimo reikalauti iš skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek sumokėti netesybas, pastarosios įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavo atlyginti 22 626,97 Lt nuostolių, tačiau byloje nenustatyta, kad jo nuostoliai yra didesni nei kompensuota negrąžinus pirkėjo (atsakovo šioje byloje) sumokėto 112 740 Lt avanso, kurį šalys kvalifikavo bauda dėl sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš 2007 m. spalio 09 d. sudarytos preliminariosios sutarties neįvykdymo. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad visi ieškovo nuostoliai, kildinami iš preliminariosios sutarties, yra kompensuoti, o aplinkybės, jog jie būtų didesni nei atsakovo sumokėtos (negrąžintos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimu) netesybos, nenustatyta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuostolių priteisimo sąlygas ir tvarką, kai šie yra kompensuojami netesybomis, todėl bylą nagrinėjusių teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini ir ieškovo reikalavimai atsakovui atmestini.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują procesinį sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius advokatui už proceso dokumentų rengimą ir atstovavimą teismuose sumokėjo 2500 Lt (T. 2, b. l. 71), taip pat po 679 Lt už apeliacinį ir kasacinį skundus (T. 2, b. l. 89, 95, 121). Atsižvelgus į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas kasatoriui iš ieškovo priteistina 2500 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat 1358 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus.

Kasacinis teismas patyrė 25,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus atsakovo kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Žaliasis tiltas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Rivekta“ dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Rivekta“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Žaliasis tiltas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1358 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ir kasacinį skundus, bei 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Žaliasis tiltas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,81 Lt (dvidešimt penkis litus 81 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo valstybės naudai, valstybei priteistą sumą mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Egidijus Laužikas

Janina Stripeikienė