Civilinė byla Nr. 3K-3-547/2013
Proceso Nr. 2-01-3-00670-2011-3
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nordopt“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nordopt“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Optima trade“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Dilauta“, dėl dokumentų ir turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Nordopt“ patikslintu ieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovo UAB „Optima trade“ antspaudą, fiksuoto telefono numerį 852045502, fakso numerį 852045502, 2010 m. gegužės 12 d. pavedimo sutarties originalą, 2010 m. spalio 7 d. Turto saugojimo sutartyje nurodytus bendrovės „Nordopt“ dokumentus, t. y. dvi dėžes, užantspauduotas su UAB „Nordopt“ dokumentais, ir kitus įstatymo reglamentuotus turėti bendrovės dokumentus: bendrovės sudarytas sutartis (tiekimo, nuomos, pirkimo–pardavimo, kredito ir kt.), įsakymų žurnalus (registras), darbo sutartis, darbo sutarčių žurnalus, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vertybinių popierių sąskaitas, akcininkų knygą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius, ilgalaikio turto korteles, ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščius, sandėlio apskaitos žiniaraščius, kasos knygą, banko sąskaitų išrašus, avanso apyskaitos žiniaraščius, kelionės lapus, pardavimo ir pirkimo sąskaitų–faktūrų registro žurnalus, didžiąją knygą, bendrąjį žurnalą, buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius, buhalterinių sąskaitų operacijų žiniaraščius, deklaracijas ir finansinės atskaitomybės dokumentus, pateiktus SODRAI, VMI, Registrų centrui, Statistikos departamentui; atsakovui neįvykdžius teismo reikalavimų per teismo nurodytą terminą, prašė skirti baudą, įpareigojant pateikti dokumentus, antspaudą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2010 m. gegužės 12 d. pavedimo sutartimi (toliau – ir Pavedimo sutartis, Sutartis) UAB „Nordopt“ (įgaliotojas) pavedė UAB „Optima trade“ (įgaliotinis) Sutartyje nurodytomis sąlygomis įgaliotojo vardu savo nuožiūra prekiauti įgaliotojo prekėmis, iš įgaliotojo sąskaitos atlikti komercinio pobūdžio mokėjimo pavedimus pagal įgaliotojo prekių įsigijimo dokumentus ir PVM sąskaitas–faktūras, reikalingas įgaliotojo veiklai vykdyti ar įgaliotiniui realizuojant iš įgaliotojo įsigytas prekes pagal prekių pirkimo–pardavimo sutartis bei atlikti kitus veiksmus, būtinus šio pavedimo vykdymui (sutarties 1.1 punktas). Įgaliotinis už įgaliotojo vardu ir naudai atliekamus pavedimus turi teisę savo veikloje naudotis ir valdyti įgaliotiniui priklausančiomis ar valdomomis transporto priemonėmis, mobiliaisiais telefonais ir kita įranga, nurodyta šios sutarties Priede Nr. 1 (Sutarties 3 punktas).
Ieškovas nurodė, kad antstolis 2010 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo, jog parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasti segtuvai su ieškovo UAB „Nordopt“ dokumentais bei ant prekystalių išdėliotos prekės, ant kurių pakuočių buvo lipdukai su UAB „Nordopt“ informacija. Kadangi atsakovas atsisakė išduoti ieškovui priklausančius dokumentus bei prekes, UAB „Nordopt“ dokumentai buvo sudėti į dėžes ir perduoti saugoti UAB „Dilauta“. Atsakovas turėjo saugomus dokumentus perduoti ieškovui, kai bus išsiaiškintos jam svarbios aplinkybės ir abejonės dėl naujo vadovo paskyrimo, tačiau atidavė tik antstolio užantspauduotas dvi dėžes dokumentų, kitų ieškinio reikalavimų atsakovas neįvykdė.
Ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimo išreikalauti iš atsakovo 2010 m. spalio 7 d. saugojimo sutartyje nurodytus bendrovės UAB „Nordopt“ dokumentus, t. y. dvi dėžes, užantspauduotas su UAB „Nordopt“ dokumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu bylą dėl dalies ieškovo UAB „Nordopt“ reikalavimų atsakovui UAB „Optima trade“ išreikalauti iš atsakovo 2010 m. spalio 7 d. Turto saugojimo sutartyje nurodytus bendrovės „Nordopt“ dokumentus, t. y. dvi užantspauduotas dėžes su UAB „Nordopt“ dokumentais, nutraukė; likusią ieškinio reikalavimų dalį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Nordopt“ 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Optima trade“ naudai, 11,58 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad ieškovo ir atsakovo atstovai, perduodami saugoti trečiajam asmeniui ieškovo dokumentaciją ar kitokį turtą, jokio daiktų aprašo nedarė, ieškovo dokumentacija buvo sudėta į dėžes, kurios buvo užantspauduotos. Taigi ieškovas pats elgėsi nerūpestingai, sutikęs, kad jam priklausantys dokumentai, kurie buvo pas atsakovą, būtų sudėti į dėžes be šių dokumentų ir kito turto aprašo. Teismas nurodė negalintis nustatyti, kokie dokumentai buvo ieškovui grąžintose dėžėse; pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas išreikalauti jo antspaudą iš atsakovo, pats pateikė teismui jo antspaudu patvirtintus dokumentus, pasirašydamas turto saugojimo sutartį su trečiuoju asmeniu bei atsakovu, sutartį tvirtino antspaudu. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas savo įmonės antspaudą turi. Pavedimo sutartimi ieškovas, vadovaujamas direktoriaus D. S., buvo perdavęs ir automobilius. Nepaisant to, ieškovas nereikalauja šio turto išreikalauti iš atsakovo. Pats atsakovas teigia, kad visą turtą, kurį valdė pavedimo sutarties pagrindu, grąžino atsakovui ir šiais atsakovo argumentais netikėti nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas neteisėtai valdė ir šiuo metu valdo ieškovo dokumentaciją bei kitą turtą, todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.95 straipsnio nuostatas.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujai pateiktą 2011 m. rugsėjo 13 d. perimtų dviejų dėžių su BUAB „Nordopt“ dokumentais atidarymo bei esamų dokumentų surišimo ir sunumeravimo aktą Nr.08/11, pagal kurį ieškovui buvo perduoti 22 UAB „Nordopt“ pardavimų segtuvai ir 2009 m. rugsėjo–2010 m. liepos 7 d. kasos operacijų žurnalas Nr. 2, konstatavo, jog ieškovui buvo perduoti dokumentai, kuriuos jo vadovas K. K. rado atvykęs pas atsakovą 2010 m. spalio 7 d., dokumentai, kurie buvo užfiksuoti tos pačios dienos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir perduoti saugoti UAB „Dilauta“. Reikalaudamas perduoti visus pagal 2010 m. gegužės 12 d. pavedimo sutartį atsakovo sudarytus dokumentus, ieškovas nenurodė šių dokumentų reikalavimo pagrindo, kad tokius dokumentus turi atsakovas. Iš Pavedimo sutarties matyti, kad atsakovui buvo pavesta prekiauti įgaliotojo prekėmis, iš įgaliotojo sąskaitos atlikti komercinio pobūdžio mokėjimo pavedimus pagal įgaliotojo prekių įsigijimo dokumentus ir PVM sąskaitas–faktūras, atlikti kitus veiksmus, būtinus šiam pavedimui įvykdyti, administruoti įgaliotojo debitorių skolas bei vykdyti kitus įgaliotojo sutartinius įsipareigojimus trečiosioms šalims realizuojant iš įgaliotojo įsigytas prekes pagal prekių pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi, vykdydamas šiuos pavedimus, atsakovas pildė pardavimo dokumentus, kasos operacijų žurnalą. Šiuos dokumentus ieškovas rado pas atsakovą, juos jis jam ir perdavė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti ieškovo išvardyti iš atsakovo reikalaujami dokumentai (bendrovės sudarytos sutartys, įsakymų žurnalai, darbo sutartys, darbo sutarčių žurnalai, darbų saugos ir sveikatos instrukcijos ir kt.) nėra susiję su atsakovo pagal pavedimo sutartį vykdytomis funkcijomis, todėl ieškovas neturi pagrindo jų reikalauti iš UAB „Optima trade“.
Ieškovas apeliaciniame skunde prašė pateikti ataskaitą apie pavedimo sutarties vykdymą, tačiau šis reikalavimas nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo nenagrinėjo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir reikalavimo perduoti kreditinę kortelę Nr.4402320003620315, nes patikslintame ieškinyje, kuriame ieškovas nurodo galutinius, patikslintus savo reikalavimus, tokio prašymo nebuvo.
Pavedimo sutarties priede ieškovas atsakovui leido naudotis fiksuoto ryšio telefono numeriu 8-5-2045502, fakso numeriu 8-5-2045503. Patikslinto ieškinio pareiškimu ieškovas reikalauja grąžinti fakso numerį 8-5-2045502, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, kad toks fakso numeris buvo perduotas atsakovui, todėl reikalauti jį grąžinti ieškovas neturi pagrindo. Teismas pažymėjo, kad viešoje erdvėje apie ieškovą skelbiamas kontaktinio telefono numeris 8-5-2045502. Dėl to teismas konstatavo, kad ginčo objektu esančiu telefono numeris yra ieškovo žinioje, todėl reikalavimas išreikalauti iš atsakovo nurodytą fiksuoto telefono ir fakso numerį pripažintas neįrodytu.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas šiuo metu disponuoja savo įmonės antspaudu, juo tvirtina dokumentus, todėl jo teisė turėti ir naudoti savo įmonės antspaudą nepažeista.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovas ieškinyje ir apeliaciniame skunde prašė teismo išreikalauti iš atsakovo Pavedimo sutarties, kuria grindė reikalavimus, originalą. Tačiau bylą nagrinėję teismai skundžiamame sprendime ir nutartyje šio prašymo pagrįstumo nenagrinėjo. Dėl to, kasatoriaus vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pasisakė ne dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų, todėl teismo sprendimas naikintinas, o teismo neišspręsti klausimai perduotini spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
2. Kasatorius, nesutikdamas su teismų padarytomis išvadomis, kad ieškovo reikalavimas išreikalauti iš atsakovo įmonės antspaudą yra nepagrįstas, nurodė, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. naujai paskirtas UAB „Nordopt“ vadovas K. K. daug kartų kreipėsi į atsakovą dėl antspaudo grąžinimo. Iš administratoriui K. K. perduotų dokumentų matyti, kad 2010 m. spalio 4 d. kreipėsi į I. Č. individualiąją įmonę „Baltasis vėjas“ ir užsakė pagaminti apvalų 30 mm dydžio UAB „Nordopt“ antspaudą Nr. 1. Ieškovas teismo prašė išreikalauti iš atsakovo bendrovės antspaudą, atsakovui perduotą 2010 m. gegužės 12 d. pavedimo sutarties pagrindu. Be to, antspaudas (kuriuo buvo patvirtinta pavedimo sutartis ir jos priedas) ir UAB „Nordopt“ vadovo K. K. procesiniuose ir kituose jo sudarytuose dokumentuose uždėtas antspaudas yra akivaizdžiai skirtingi (tiek dydžiu, tiek ir užrašais ant jo).
Kadangi Pavedimo sutartimi ieškovo atstovas perdavė bendrovės antspaudą bei kitą turtą atsakovui, pasibaigus šiai sutarčiai, atsakovas privalėjo viską grąžinti ieškovui (CK 6.764 straipsnis). Nors atsakovas teigia, kad antspaudą grąžino, tačiau nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių dokumentų.
3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą, aiškinimą ir taikymą, nes išvadą, kad antspaudas yra grąžintas ieškovui, priėmė remdamiesi vien atsakovo paaiškinimais.
Kasatoriaus vertinimu, atsakovo teiginiai, kad antspaudas ir banko kortelė 2010 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. buvo grąžinti, yra nenuoseklūs. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų į bylą banko sąskaitų išrašų už 2010 m. rugpjūčio 1 d.–2010 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, atsakovo atstovas M. U. naudojosi banko sąskaitomis ir banko kortelėmis. Tačiau teismai šių aplinkybių nevertino. Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
4. Kasatorius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas neteisėtai valdo ieškovo dokumentaciją bei kitą turtą, todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.95 straipsnio nuostatas, nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą perduoti (grąžinti) ieškovui antspaudą atsakovui grindė rašytiniais, o atsakovas byloje nepateikė jokių savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, t. y. kad jis perdavė (grąžino) antspaudą buvusiam UAB „Nordopt“ vadovui D. S. (CPK 178 straipsnis).
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo reikalaujamas perduoti turtas buvo pas atsakovą. Dalį šio turto atsakovas grąžino (automobilius perdavė tiesiogiai lizingo bendrovėms, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E51“ su telefono numeriu 8-600-99980 atsakovas perdavė policijai, fiksuoto mobiliojo ryšio telefoną „Panasonic“ bei slaptažodžių generatorių ir slaptažodžius, leidžiančius valdyti ieškovo sąskaitas, esančias AB SEB banke, atsiuntė ieškovui registruotu paštu), todėl ieškovas kelis kartus turėjo tikslinti ieškinį. Tačiau kito turto bei dokumentų atsakovas negrąžino.
Pavedimo sutarties pagrindu ieškovas ieškinyje bei apeliaciniame skunde prašė teismo iš atsakovo išreikalauti visus pagal pavedimo sutartį atsakovui perduotus UAB „Nordopt“ dokumentus, turtą bei visus kitus dokumentus, kurie buvo sudaryti pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis, kad ieškovas neturėjo teisės reikalauti jam grąžinti visų bendrovės dokumentų, nes neįrodė, jog jis tuos dokumentus pavedimo sutarties sudarymo momentu perdavė atsakovui, nurodė, kad tai prieštarauja šalių sudarytai pavedimo sutarčiai, CK 6.764 straipsniui ir faktinėms bylos aplinkybėms (pagal ieškovo į bylą pateiktus įrodymus).
Kadangi pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiu įmonės veikloje buvo sudaryta daug dokumentų (tokias išvadas ieškovas daro remdamasis bendrovės banko sąskaitų išrašais), todėl jie, pasibaigus pavedimo sutarčiai, turėjo būti perduoti ieškovui. Taigi teismų išvados, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti visų pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiu sudarytų UAB „Nordopt“ dokumentų, yra nepagrįstos.
Kasatoriaus teigimu, dėl ginčijamų atsakovų veiksmų bendrovė buvo privesta prie bankroto, nes buvę vadovai, turėję sąžiningai vykdyti pavedimo sutartį, jos nevykdė, neperdavė visų dokumentų, turto, antspaudo. Dėl tokių neteisėtų veiksmų nukentėjo UAB „Nordopt“ bei jos kreditorių interesai. Teismui leidus neperduoti bendrovės dokumentų yra užkirsta galimybė patikrinti visus bendrovėje įvykdytus sandorius ir pateikti teismams ieškinius ir įrodymus dėl neteisėtų sandorių.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl ieškovo reikalavimo išreikalauti 2010 m. gegužės 12 d. pavedimo sutarties originalą. Atsakovo teigimu, ieškovas apeliaciniu skundu neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jo reikalavimas išreikalauti pavedimo sutarties originalą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo nei pareigos, nei teisės revizuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl šios dalies.
2. Dėl ieškovo antspaudo ir banko kortelės išreikalavimo. Atsakovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad antspaudas bei banko kortelė buvo perduota teisėtam tuomečiam ieškovo atstovui (akcininkui bei direktoriui) D. S.. Atsakovas, siekdamas įrodyti šią aplinkybę, pateikė prašymą įtraukti jį į bylą, tačiau būtent ieškovas prieštaravo jo įtraukimui į bylą ar iškvietimui liudyti. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl antspaudo ar banko kortelės perdavimo būtų kreipęsis į D. S., kuris turėjo pareigą perduoti naujajam vadovui K. K. įmonės antspaudą bei kitą turtą.
3. Dėl dokumentų, sudarytų vykdant 2010 m. gegužės 12 d. pavedimo sutartį, išreikalavimo. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, D. S. 2010 m. rugsėjo mėnesį ieškovo akcijas pardavė bendrovei BEARN GROUP S.A. Perleisdamas akcijas, jis turėjo turėti ir perduoti ar bent supažindinti naująjį akcininką su ieškovo dokumentais. Dėl to, atsakovo teigimu, mažai tikėtina atrodo ieškovo vadovo K. K. versija, kad BEARN GROUP S.A. ieškovo akcijas įgijo neturėdamas ir nematydamas jokių dokumentų. Atsakovo teigimu, 2010 m. spalio 7 d., dalyvaujant ieškovo atstovui K. K., visi ieškovo dokumentai, kurie buvo pas atsakovą, buvo paimti ir perduoti saugoti UAB „Dilauta“, kuriuos vėliau perėmė ieškovas.
Atsakovas pažymėjo, kad labai svarbi aplinkybė yra ta, kad dokumentus, kurie buvo perduoti saugoti UAB „Dilauta“, ieškovas perėmė 2011 m. rugsėjo 13 d., taigi iki šio momento ieškovui negalėjo būti žinoma, kokie dokumentai perduoti. Tačiau ieškovas, 2011 m. gegužės 25 d. pateikdamas patikslintą ieškinį, prašė išreikalauti konkrečius ieškovo dokumentus. Taigi pagrįstai kyla klausimas, iš kur ieškovui buvo žinoma, kad patikslintame ieškinyje nurodyti dokumentai neperduoti UAB „Dilauta“.
Atsakovo teigimu, byloje ieškovo pateikti duomenys (banko sąskaitų išrašai) patvirtina, kad po 2010 m. spalio 7 d., po to, kai pas atsakovą apsilankė naujai paskirtas ieškovo vadovas K. K., atsakovas jokių veiksmų pavedimo sutarties pagrindu nebevykdė, o visi pas atsakovą buvę dokumentai buvo paimti ir perduoti UAB „Dilauta“.
4. Dėl siekio daryti neteisėtą poveikį baudžiamojoje byloje. Atsakovo teigimu, civilinę bylą inicijavo K. K., kilus ginčui tarp jo ir atsakovo direktoriaus M. U.
5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui atstovauja profesionalus bankroto administratorius, ieškovas neabejotinai įvertino arba turėjo įvertinti apeliacinio bei kasacinio skundų atmetimo teisinius ir finansinius padarinius, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir kitus civilinės teisės ir civilinio proceso principus, atsakovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo administravimui skirtų lėšų ir netraukiant atsakovo į bendrą kreditorių eilę. Atsakovo vertinimu, apie bankroto administratoriaus pareikštus ieškinius paprastai žino ir bankrutuojančios įmonės kreditoriai, todėl tokiu atveju negalima būtų bankroto administratoriaus veiksmų pateisinti kreditorių interesų gynimu ar viešuoju interesu, todėl kreditoriai taip pat privalo prisiimti atsakomybę už nepagrįsto ieškinio pareiškimą (nes kreditoriai turi teisę įpareigoti administratorių imtis vienokių arba kitokių veiksmų ar susilaikyti nuo jų), taip atlyginant atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš administravimui skirtų lėšų. Bankrutuojančios įmonės po bankroto bylos patirtos išlaidos savo esme yra administravimo išlaidos (jei jos skirtos bankroto procedūroms vykdyti) ir turi būti atlyginamos ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį iškelti teisės klausimai.
Bylos teisminio nagrinėjimo šiame kasaciniame procese dalykas yra apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas, todėl teisėjų kolegija tiria, ar šis teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir įvertinimą reglamentuojančias CPK normas.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
Ieškovas ieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovo pagal Pavedimo sutartį jam perduotus UAB „Nordopt“ dokumentus, turtą bei visus kitus UAB „Nordopt“ dokumentus, kurie buvo sudaryti Pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiu.
Bendroji taisyklė civiliniame procese yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali pakeisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, išskyrus tam tikras įstatyme įtvirtintas išimtis. Ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio turinį sudarančias dvi sudedamąsias ieškinio dalis – ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Reiškiant ieškinį teisme, būtina derinti teisminės gynybos prieinamumo ir proceso dispozityvumo principus, t. y. privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2012">3K-3-425/2012</a>). Taigi ieškovas (kasatorius) privalo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, jeigu ieškovas pakankamai aiškiai ir išsamiai suformuluoja ieškinio reikalavimą ir reikalavimo pagrindimą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti visų Pavedimo sutarties galiojimo metu sudarytų dokumentų. Byloje teismų nustatyta, kad pagal Pavedimo sutartį atsakovui buvo pavesta prekiauti įgaliotojo prekėmis, iš įgaliotojo sąskaitos atlikti komercinio pobūdžio mokėjimo pavedimus pagal įgaliotojo prekių įsigijimo dokumentus ir PVM sąskaitas–faktūras, atlikti kitus veiksmus, būtinus šiam pavedimui įvykdyti, administruoti įgaliotojo debitorių skolas bei vykdyti kitus įgaliotojo sutartinius įsipareigojimus trečiosioms šalims realizuojant iš įgaliotojo įsigytas prekes pagal prekių pirkimo–pardavimo sutartis (Sutarties 1.1, 1.2 punktai; CK 6.756 straipsnis). Pagal CK 6.764 straipsnio 4 dalį, pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui. 2011 m. rugsėjo 13 d. perdavimo–priėmimo aktu ieškovui UAB „Nordopt“ buvo perduotos pagal AB „Dilauta“ 2010 m. spalio 7 d. turto saugojimo sutartį saugotos dvi dėžės, užantspauduotos su UAB „Nordopt“ dokumentais, t. y. 22 UAB „Nordopt“ pardavimų segtuvai ir 2009 m. rugsėjo–2010 m. liepos 7 d. kasos operacijų žurnalas Nr. 2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo reikalavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, esančius įrodymus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kiti ieškovo išvardyti iš atsakovo reikalaujami dokumentai (bendrovės sudarytos sutartys, įsakymų žurnalai, darbo sutartys, darbo sutarčių žurnalai, darbų saugos ir sveikatos instrukcijos ir kt.) nėra susiję su atsakovo pagal pavedimo sutartį vykdytomis funkcijomis, todėl ieškovas neturi pagrindo jų reikalauti iš UAB „Optima trade“.
Kasatoriaus teigimu, teismai, atmesdami ieškovo reikalavimą grąžinti įmonės antspaudą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas. Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.). Kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas, nes išvadą, kad ieškovo antspaudas yra grąžintas, priėmė remdamiesi vien atsakovo paaiškinimais. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalių paaiškinimai yra viena CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Kasatorius kelia klausimą dėl CPK 263 ir 265 straipsnių pažeidimų, nes, jo teigimu, teismai visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – banko sąskaitų išrašų. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo bei apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus. Proceso normų nereikalaujama sprendime perteikti įrodymų turinio, o tik juos įvertinti, jų pagrindu nustatant tam tikras aplinkybes, t. y. teismas glausta forma motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti nustatytas aplinkybes, pateikti įrodymų vertinimą, argumentus, dėl kurių atmeta kai kuriuos įrodymus (CPK 270 straipsnio 3 dalies 1–3 punktai). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2009">3K-3-156/2009</a>). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje ieškovo pateikti banko sąskaitų išrašai tiesiogiai neaptarti skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad teismas šių įrodymų nevertino.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų panaikinti apeliacinės instancijos nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje pateikti įrodymai, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą advokatui atsakovas sumokėjo 3025 Lt. Atsakovo prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, vadovaudamasi Rekomendacijų 11 punktu, konstatuoja, kad už atsiliepimo surašymą galėtų būti kompensuota 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo administravimui skirtų lėšų, netraukiant atsakovo į bendrą kreditorių eilę. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-381/2013). Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų. Tačiau bankrutuojanti įmonė negali turėti pateisinamos galimybės piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus. Išlaidų (piniginės prievolės) atsakovui dėl bylos nagrinėjimo metu jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė UAB „Nordopt“ pareikšti reikalavimai atsakovui dėl dokumentų, turto išreikalavimo ir šalių ginčo išsprendimas atsakovo naudai. Atsakovas šių išlaidų turėjo todėl, kad ieškovas, kuriam buvo iškelta bankroto byla, atstovaujamas profesionalaus bankroto administratoriaus, palaikė pareikštus reikalavimus atsakovui. BUAB „Nordopt“, atstovaujama bankroto administratoriaus, iškėlus ieškovui bankroto bylą, turėjo įvertinti įmonės pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš ieškovo atsakovo naudai priteistini 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų (piniginė prievolė) atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo administravimui skirtų lėšų.
Kasaciniame teisme patirta 29,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. pažyma) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos iš kasatoriaus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Optima trade“ (j. a. k. 300147601) iš ieškovo BUAB „Nordopt“ (j. a. k. 300577866) 1000 (vieną tūkstantį) litų bylinėjimosi išlaidų, išmokant jas iš ieškovo administravimui skirtų lėšų.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Nordopt“ (j. a. k. 300577866) 29,54 Lt (dvidešimt devynis litus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Dangutė Ambrasienė
Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
