Baudžiamoji byla Nr. 2K-253-303/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48564-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.213.1; 2.1.2.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
išteisintojo V. Š. gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,
civilinei ieškovei (nukentėjusiajai) S. K. (S. K.) ir jos atstovui advokatui Piotrui Orlovui,
vertėjai Joanai Rudzianec,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Žilvino Šiurnos ir civilinės ieškovės (nukentėjusiosios) S. K. ir jos atstovo advokato Piotro Orlovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutarties.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu V. Š. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Civilinės ieškovės S. K. civilinis ieškinys dėl jai ir nepilnamečiui P. K. padarytos turtinės ir neturtinės žalos paliktas nenagrinėtas.
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės K. Prialgauskienės ir nukentėjusiosios S. K. atstovo advokato P. Orlovo apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, civilinės ieškovės ir jos atstovo, prašiusių jų pateiktus kasacinius skundus tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. Š. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad, būdamas darbdaviui atstovaujantis asmuo, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, todėl įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe:
1.1. 2019 m. lapkričio 14 d. apie 13.30 val. Klaipėdos r., Derceklių k., (duomenys neskelbtini), V. Š., būdamas UAB „R“ direktorius ir atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, organizuodamas sodo namo statybos darbus elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai: darbams vadovauti paskyrė neapmokytą darbuotoją K. K., kuris atliko ir statybininko darbus, neparengė įmonės lokalių aktų: instrukcijų ir (ar) technologinio aprašymo (kortelės), paskyros-leidimo, kaip saugiai, kokiais būdais ir priemonėmis vykdyti statybos darbus, montuoti pastato medinę stogo konstrukciją aukštyje – užkelti į 3,6 m aukštį 70–80 kg sveriančius mūrbalkius ir juos sumontuoti ant sienos bei kolonų viršuje esančių metalinių ankerių, su šiais dokumentais nesupažindino ir neinstruktavo darbuotojų K. K. bei A. B., neužtikrino, kad šie darbuotojai naudotų tinkamas palipti ir dirbti aukštyje skirtas darbo priemones, nenaudotų savadarbių kopėčių montuojamoms konstrukcijoms laikyti, turėtų ir naudotų asmenines apsaugos priemones – šalmus, nekontroliavo darbų atlikimo eigos, taip pažeidė:
1.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus)“;
1.3. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio („Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“) 1 dalies reikalavimus: „1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: 1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoja <...> profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę <...> atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą; 3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus <...>; 4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus; <...> 13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, <...> nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“;
1.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio („Darbuotojų instruktavimas ir mokymas“) 1 dalies reikalavimus: „1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Instruktavimas ir mokymas vykdomas darbuotojo darbo laiku, atnaujinamas pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojamas“;
1.5. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio („Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis“) 1 dalies reikalavimus: „1. Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones“;
1.6. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio („Darbdavių, padalinių vadovų atestavimas“) 3 dalies reikalavimus: „Padalinio vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdavio, kuris yra įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas ir kuris darbdavio pavedimu ir darbdavio kontroliuojamas organizuoja ir užtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų bei priemonių įgyvendinimą tokiame įmonės padalinyje“;
1.7. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 5, 6, 10, 11, 13, 17, 18, 27, 41, 43, 44, 46 punktų reikalavimus: „5. Prieš statybos darbų pradžią veikiančios įmonės teritorijoje statybos rangovas (-ai) ir įmonės vadovas privalo įforminti aktą-leidimą (1 priedas), kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbų saugą. 6. Prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai. <...> 10. Pavojingos zonos, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi ir / arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos. 11. Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas (3 priedas). Įmonėje, atsižvelgiant į veiklos profilį ir remiantis šių Taisyklių 4 priedu, turi būti sudarytas darbo vietų ir darbų, atliekamų tik pagal paskyrą-leidimą, sąrašas. Sąrašą tvirtina darbdavys. Paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje-leidime. <...> 13. Paskyra-leidimas išduodama darbų vykdymo laikotarpiui. Kai darbų vykdymo metu atsiranda paskyroje-leidime nenumatyti pavojingi ar kenksmingi veiksniai, darbus būtina nutraukti. Atnaujinti darbus galima tik gavus naują paskyrą-leidimą ir įgyvendinus joje numatytas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. <...> 17. Statybos darbuose naudojamos darbo priemonės, įrenginiai ir technologinė įranga turi atitikti saugos ir sveikatos reikalavimus ir turi būti nurodyti statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte ar technologinėse kortelėse. 18. Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus. <...> 27. Priemonės darbo vietai paaukštinti (pastoliai, kopėčios ir kitos) ir jų naudojimas turi atitikti standartų reikalavimus. <...> 41. Pristatomas kopėčias be darbo aikštelių leidžiama naudoti užlipimui tarp atskirų statomo statinio aukštų bei darbams, kuriuos atliekant neprireiktų papildomai remtis į statinio konstrukcijas. Pristatomos kopėčios turi būti su įtaisais, neleidžiančiais joms pasislinkti ar virsti darbo metu. <...> 43. Pristatomų kopėčių matmenys turi būti tokie, kad darbuotojas galėtų dirbti stovėdamas ant pakopos, esančios ne mažesniu kaip 1 m atstumu iki kopėčių viršaus. Leidžiama naudoti ne ilgesnes kaip 5 m pristatomas medines kopėčias. Dirbant ant pristatomų kopėčių aukščiau kaip 1,3 m, reikia naudoti saugos diržą, pritvirtintą prie pastato konstrukcijos arba kopėčių, jeigu šios patikimai pritvirtintos prie pastato konstrukcijos. 44. Ant pristatomų kopėčių draudžiama: – <...> prilaikyti aukštyje sunkias detales. Šiuos darbus leidžiama atlikti naudojant pastolius, aikšteles ir kitas priemones. <...> 46. Priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, turėti lygų darbo paviršių be didesnių kaip 5 mm plyšių. Jei jos aukštesnės kaip 1,3 m – privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo“; 5 priedo („Pagrindiniai saugos sprendimai statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte (technologinėse kortelėse)“) 7 dalies reikalavimus: „Siekiant išvengti konstrukcijų, gaminių ir medžiagų kritimo iš aukščio pavojaus, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodyta: <...> krovinių kėlimo reikmenys (stropai, traversai ir montavimo griebtuvai); kabinimo būdai, užtikrinantys sandėliuojamų ir montuojamų elementų perkėlimą į nurodytą vietą; įrenginiai (piramidės, kasetės), užtikrinantys sandėliuojamų konstrukcinių elementų stabilumą; montuojamų (demontuojamų) konstrukcijų laikino ir pastovaus tvirtinimo būdai <...>“;
1.8. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 9 dalies reikalavimus: „Statytojas (užsakovas) arba statinio statybos valdytojas užtikrina, kad, prieš pradedant statybvietės įrengimo darbus, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei būtų nustatyti statinio techniniame projekte, konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, būtų nustatytos statybos darbų technologijos projekte, vadovaujantis šių Nuostatų 13.2 punkto reikalavimais“; 4 priedo („Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėje“) 36.1, 37.2, 38.2, 38.4 punktų reikalavimus: „36.1. darbuotojai turi būti apsaugoti nuo krentančių daiktų kolektyvinėmis saugos priemonėmis, taip pat darbuotojams turi būti išduotos reikiamos asmeninės apsauginės priemonės; <...> 37.2. darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai; <...> 38.2. darbo platformos, pakylos ir pastolių kopėčios turi būti suprojektuotos ir sumontuotos tokio dydžio, laikomos ir naudojamos taip, kad patikimai saugotų darbuotojus nuo kritimo arba nuo krintančių daiktų; <...> 38.4. kopėčios turi būti pakankamai tvirtos ir reikiamai prižiūrimos. Jos turi būti tinkamai naudojamos atitinkamose vietose ir pagal paskirtį“;
1.9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7 dalies reikalavimus: „7. Darbdavys privalo: <...> 7.11.1. analizuoti ir įvertinti rizikos veiksnius, kurių negalima išvengti ar pašalinti kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis ar kitais būdais; <...> 7.13. įvertinti darbo aplinkos rizikos veiksnius ir parinkti asmenines apsaugos priemones, vadovaudamasis Reglamento (ES) 2016/425, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, higienos normų nuostatomis, techniniais ir technologiniais dokumentais, rizikos įvertinimo duomenimis, darbo įrenginių techniniais dokumentais ir jų naudojimo instrukcijomis bei kitais dokumentais <...>“
1.10. Dėl to, K. K. ir A. B. neturint asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų ir šalmų ir atliekant stogo konstrukcijų – 15 cm storio, 15 cm pločio, 6 metrų ilgio mūrbalkių montavimo darbus ant 3,6 metro aukščio mūro sienos, A. B. per savadarbę medinę iš statybinių padėklų ir lentų pačių pagamintą palipimo priemonę užlipus ant sienos ir užkėlus ant jos viršaus vieną apie 6 m ilgio mūrbalkio galą, kitą šio mūrbalkio galą (apie 25 cm) K. K. užkėlė ant savadarbių iš lentų padarytų medinių 3,15 metro ilgio, 0,5 metro pločio nepritvirtintų kopėčių, atremtų į apvalią koloną, viršutinės išsikišusios pakopos; tada K. K., palipęs kopėčiomis keletą pakopų, nulipo žemyn ir rankomis šiek tiek pajudindamas į šonus tikslino jų stabilumą, dėl to kopėčių viršutinei daliai, atremtai į apvalią koloną, pasislinkus mūrbalkis nuslydo nuo kopėčių pakopos ir krito ant K. K. galvos (pakaušio ir kaklo srityje), taip padarė sunkius sužalojimus, šie sužalojimai sukėlė jo mirtį darbo vietoje.
II. Kasacinių skundų argumentai
2. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ž. Šiurna prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
3. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus. Įrodymus byloje teismas vertino šališkai, nepagrįstai atmetė ištirtus ir teisėtai gautus įrodymus, nesiėmė priemonių abejonėms dėl kilusių įrodymų pašalinti. Iš liudytojo A. B. parodymų ir teismo medicinos specialisto išvados palyginimo matyti, kad liudytojo parodymai prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadoms dėl K. K. mirtino sužalojimo mechanizmo. Kad būtų pašalintos kilusios abejonės, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prokuroras pateikė prašymą apklausti teismo medicinos ekspertą. Prašymas buvo atmestas. Dėl to byloje liko nepašalintų abejonių dėl K. K. sužalojimo mechanizmo, o teismas neįvykdė savo pareigos išsamiai išnagrinėti bylą ir visomis galimomis priemonėmis pašalinti dėl įrodymų kylančias abejones. Be to, teismas įrodymus vertino nesilaikydamas įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų juos vertinti kaip visumą, motyvuoti įrodymų vertinimą, nesuteikti vienam ar kitam įrodymui ar įrodymų grupei pirmenybės prieš kitus įrodymus. Darydamas išvadas dėl kastuvų ar kitų gruntui lyginti skirtų priemonių buvimo įvykio vietoje, teismas kritiškai vertino liudytojos policijos pareigūnės G. M. parodymus, motyvuodamas tuo, kad nebuvo sudarytas įvykio vietos planas (schema). Pažymėtina, kad įvykio vietos plano ar schemos sudarymas nėra privalomas, tokio pobūdžio bylose rengiamas ne visada, o tuščių namo vietų nenufotografavimas nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad įvykio vietos apžiūra yra nedetali. Vertindamas išteisintojo V. Š., liudytojo A. B. parodymus dėl kastuvų buvimo įvykio vietoje, teismas neatsižvelgė į tai, kad šių asmenų parodymai kito ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, prieštarauja liudytojo J. A. parodymams, neįvertino bylos aplinkybės, kad darbuotojai į darbo vietą vyko viešuoju transportu, todėl neturėjo nei pareigos, nei galimybių atgabenti su savimi visos darbui reikalingos įrangos, asmeninių ar kolektyvinių apsaugos priemonių. Darydamas prielaidą, kad K. K. mobiliojo ryšio telefono duomenys apie skambučius buvo pakeisti, teismas nesiėmė priemonių, kad tai patikrintų, nors galėjo abejonę pašalinti paskirdamas specialų tyrimą. Be to, vertindamas telefono duomenų patikimumą, teismas neatsižvelgė į liudytojo A. B. parodymus, pastarasis patvirtino, kad nematė ir negirdėjo, jog K. K. įvykio dieną būtų kalbėjęs telefonu su V. Š. Darydamas išvadas apie bylos aplinkybes, teismas iš esmės rėmėsi išteisintojo V. Š. ir liudytojo A. B. parodymais, kartu sumenkindamas netiesioginių įrodymų reikšmę, nors jie paneigia išteisintojo nurodytą prieš įvykį ir po jo buvusią darbų eigą, realų ketinimą išnuomoti ir pristatyti pastolius bei kitas aplinkybes. Antai teismas nesuteikė deramos įrodomosios reikšmės K. K. telefonu darytoms nuotraukoms, iš kurių matyti, kad kelios dienos iki įvykio darbai statybos objekte buvo atliekami naudojantis tomis pačiomis savadarbėmis paaukštinimo priemonėmis, o tai paneigia išteisintojo V. Š. ir liudytojo A. B. parodymus apie tai, kad mėnesį statybos objekte darbai nevyko. Taip pat teismas tinkamai neįvertino K. K. nusiųstos V. Š. žinutės dėl betono užsakymo, ši žinutė taip pat rodo, kad statybos darbai objekte vyko. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad nuotraukos nesuteikia informacijos apie tai, kada ir kokie darbai įvykio vietoje buvo atliekami, nes nuotraukose yra nurodyta jų padarymo data ir laikas, taigi, nuotraukose užfiksuoti faktai yra aiškūs. Iš nuotraukų matyti, kad darbuotojai darbus vykdė savarankiškai, savo nuožiūra, be priežiūros ir aiškios darbų vykdymo technologijos, neturėdami darbui suteiktų tinkamų kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, be susitarimo dėl pastolių nuomos ir be draudimo atlikti statybos darbus be pastolių. Pirmiau nurodytą išvadą patvirtinta ir po įvykio nukentėjusiosios S. K. darytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad ir po įvykio stogo konstrukcijų montavimo darbai buvo atliekami tokiomis pat sąlygomis ir priemonėmis. Pažeisdamas nešališko įrodymų vertinimo reikalavimą, teismas šiuos duomenis vertino kaip nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtinančius duomenis, kad UAB „R“ būtų pažeidžiami darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai, nors šie duomenys kaip tik vaizdžiai parodo ir pagrindžia V. Š. neveikimą užtikrinant darbų saugą, leidimą ir toleravimą darbuotojams dirbti be technologinio ar darbų aprašymo projekto, savarankiškai spręsti dėl darbų atlikimo būdų ir metodų, darbo metu naudoti savadarbes ir nestabilias paaukštinimo priemones, rankomis kelti viršijantį maksimaliai leidžiamą keliamą svorį. V. Š. įgyvendinus bent minimalias darbų saugos priemones, įvykio būtų išvengta. Antai, jei statybos objekte būtų buvę pastoliai, K. K. nebūtų reikėję naudotis savadarbėmis kopėčiomis ir jas atremti į apvalų pagrindą. Jei būtų buvusi kėlimo įranga, K. K. nebūtų reikėję rankomis užkelti vieno mūrbalkio galo ant kopėčių pakopos. Bylą išnagrinėjusio teismo išvadą, kad byloje neįrodyta, jog V. Š. nebuvo davęs nurodymo nemontuoti mūrbalkių, kol nebus pristatyti pastoliai, paneigia ne tik pirmiau nurodyti skaitmeniniai ir telekomunikaciniai duomenys iš K. K. mobiliojo ryšio telefono, bet ir ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys iš įmonių bei individualią pastolių nuomos veiklą vykdančių asmenų, iš šių duomenų matyti, kad jokios sutartys su V. Š. nurodytomis pastolių nuomos organizacijomis nebuvo sudarytos. V. Š. teiginiai apie tai, kad dėl pastolių nuomos sutarta su individualia veikla užsiimančiu V. A. (V. A.), teismo buvo įvertinti šališkai, nes planuota nuoma nefiksuota individualią veiklą vykdančio asmens įrangos nuomos žurnale, o sąskaita faktūra už vykdytą nuomą išrašyta praėjus nemažai laiko po įvykio. Vertindamas liudytojo A. B. parodymus, teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytoją ir išteisintąjį V. Š. sieja darbiniai santykiai, o tai gali turėti įtakos liudytojo parodymų turiniui. Nors liudytojas A. B. parodė, kad statybos darbus su K. K. turėjo atlikti tik sulaukę pastolių, tačiau tokius parodymus jis davė ne nuo pirmosios apklausos momento, bet vėliau ikiteisminio tyrimo metu. Iš V. Š. ir A. B. paaiškinimų, duotų Valstybinei darbo inspekcijai, matyti, kad jie suderinti, nes juose akcentuojamos tos pačios nereikšmingos aplinkybės. Reikšminga ir tai, kad, spręsdamas dėl A. B. parodymų patikimumo, teismas neįžvelgė jų prieštaravimų dėl įrankių palikimo pas kaimyną, dėl susisiekimo su V. Š. įvykio dieną, dėl savadarbių palipimo priemonių panaudojimo ir kt. Darydamas išvadą dėl K. K. kompetencijos atlikti jam pavestus statybos darbus, teismas netinkamai aiškino ir taikė darbų saugą reglamentuojančius teisės aktus, nes laikė, kad K. K. buvo tinkamai instruktuotas dėl darbų saugos, nors šis buvo instruktuotas tik pagal pirminį instruktažą įmonės buveinėje. Pažymėtina, kad pagal darbų saugą reglamentuojančius teisės aktus, kai darbuotojas siunčiamas į kitą darbo vietą ar keičiama darbo technologija, jis turi būti papildomai instruktuojamas apie darbų saugą darbo vietoje. Šio instruktavimo metu darbuotojas turi būti supažindintas ne tik su lokaliais teisės aktais, bet ir su technologiniais darbų vykdymo aprašymais, paskyromis-leidimais, kuriose būtų aiškiai nurodyti darbuotojams darbo metu privalomi vykdyti veiksmai, rizikos veiksniai, apsaugos nuo jų būdai ir priemonės. Pagal S. K. parodymus, K. K. dirbo tik vidaus apdailos darbus, namo statybos darbų anksčiau niekada neatliko. UAB „R“ instrukcijose įtvirtintas reikalavimas dirbti ant pastatytų ant stabilaus pagrindo kopėčių nepašalina V. Š. kaip darbdavio atsakomybės už tai, kad būtų suteiktos tinkamos darbui atlikti priemonės. Jei V. Š. būtų užtikrinęs konstrukcijoms montuoti būtiną kėlimo įrangą (kraną ar pan.), tai K. K. nebūtų reikėję sunkaus krovinio kelti rankomis, taip pat iš dalies pakeltas mūrbalkis nebūtų kritęs ir mirtinai sužalojęs K. K. K. K. mirtis yra susijusi ir su netinkamos darbų atlikimo technologijos bei įrangos panaudojimu, o apie tai nei K. K., nei A. B. konkrečioje darbo vietoje nebuvo informuoti. Viso proceso metu V. Š. ir A. B. nenurodė, kaip turi būti atliekami darbai, negalėjo nurodyti aiškios darbų atlikimo technologijos nei iki įvykio, nei po jo. Visa statybos darbų atlikimo eiga ir technologijos buvo paliktos pačių darbuotojų nuožiūrai. Pagal S. K., A. B. parodymus, tokio pobūdžio statybos darbai buvo atliekami pirmą kartą, todėl V. Š. turėjo instruktuoti darbuotojus iš naujo, o jei jo parengtuose lokaliuose aktuose nenurodyti tokio pobūdžio darbai, jų atlikimo metodai ir saugumo priemonės, jie turėjo būti papildyti ar parengti nauji ir darbuotojai turėjo būti supažindinti su jais konkrečioje darbo vietoje. Nesutiktina su teismo argumentu, kad K. K. ir A. B. nesilaikė instrukcijose įtvirtintų bendro pobūdžio reikalavimų, nes jų laikymasis galėjo būti užtikrintas tik sudarius tam reikiamas sąlygas ir suteikus reikalingas priemones, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta. Be to, UAB „R“ instrukcijoje nėra nurodyta, jog darbuotojai maksimaliai gali kelti ir iki 30 kg svorį, neišaiškinta, kokia tvarka ir kaip rankomis 80 kg sveriančius mūrbalkius dviese pakelti į daugiau kaip 3 m aukštį, kokias priemones ir kaip naudoti, kaip pakelti ir sumontuoti konstrukciją ant apvalios kolonos neturint tinkamų kopėčių su griebtuvais ar kitais įrenginiais, užtikrinančiais atremiamo paviršiaus padėties stabilumą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal A. B. parodymus K. K., prieš lipdamas montuoti ant kopėčių užkelto mūrbalkio, patikrino, ar jos tvirtos, ar nepaslys, atsitiktinai nepajudės iš vietos, todėl įvykdė instrukcijos reikalavimus. Pažymėtina, kad kopėčių padėtis pasikeitė ne dėl grunto nelygumo, bet dėl kopėčių atramos viršutiniame taške savybių bei pačių kopėčių atramos į pagrindą netinkama konstrukcija. Nors rėmimas savadarbių kopėčių, kurios neturi griebtuvų ar kitų prikabinimo įtaisų, į apvalią koloną savaime jau yra rizikingas elgesys, tačiau darbuotojai taip elgėsi, nes neturėjo kitos įrangos (keltuvų, krano ar pan.) ir priemonių (specialių kopėčių, pastolių ir pan.). Sprendžiant dėl V. Š. atsakomybės nėra reikšminga teismo nurodyta aplinkybė, kad neįrodyta, jog V. Š. darbuotojams būtų nurodęs tokius veikimo būdus ir metodus, kurie sukėlė pavojų K. K. gyvybei. Svarbu tai, kad nėra įrodyta, jog darbuotojai žinojo, kaip vykdyti panašius darbus. K. K. ir A. B. dirbo pagal savo suvokimą, turimą profesionalumo lygį ir naudodami tokias priemones, kokias suteikė darbdavys, o tiksliau, pasigamino patys. Darbų saugai užtikrinti nepakanka priimti instrukcijas, bet būtina aprūpinti darbuotojus tinkamomis darbui atlikti priemonėmis, o tai yra darbdavio atsakomybė. Darbuotojas pagal turimas asmenines ir darbdavio suteiktas žinias ne visada gali tinkamai įvertinti elgesio saugumą, ypač kai darbai atliekami savieiga ir pagal darbuotojų suvokimą.
4. Kasaciniu skundu civilinė ieškovė S. K. ir jos atstovas advokatas P. Orlovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:
4.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarydami išvadą, kad tarp V. Š. veikos ir K. K. mirties nėra priežastinio ryšio ir dėl to V. Š. veika neatitinka nurodytos BK 176 straipsnio 1 dalyje. Aiškinant teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymo klausimą BK 176 straipsnio kontekste, yra nurodoma, kad priežastinis ryšys tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe teisės aktų reikalavimų pažeidimo bei nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių konstatuojamas tada, kai be šių pažeidimų nebūtų kilę pirmiau nurodytų padarinių, taip pat turi būti įvertintos to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-485/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-485/2011">2K-485/2011</a>, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. Š. kaip darbdavys pažeidė kaltinime nurodytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe teisės aktus. Kasatorių nuomone, jeigu V. Š. kaip darbdavys, vykdydamas kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, būtų suteikęs K. K. saugias darbo priemones ir kontroliavęs, kaip yra laikomasi darbų saugos reikalavimų, laiku pristatęs statybos pastolius ir atlikęs faktinius veiksmus, draudžiančius statybos darbuose naudoti savadarbius palipimus, būtų išvengta K. K. mirties arba bent jau kilę padariniai būtų buvę kur kas mažesni. Pažymėtina, kad V. Š. statybų objekte lankydavosi kiekvieną dieną, o kartais net kelis kartus per dieną, todėl savadarbių palipimo priemonių buvimas statybų objekte ir jų naudojimas statybos darbams atlikti buvo akivaizdžiai žinomi V. Š., jam kaip darbdaviui buvo priimtini ir tinkami. Dėl to manytina, kad sistemingi V. Š. kaip darbdavio veiksmai ir sąmoningas pastolių neišnuomojimas taupant įmonės apyvartines lėšas, jų nepristatymas į statybų objektą patvirtina priežastinio ryšio buvimą, kadangi saugi darbo aplinka ir tam skirtos darbo priemonės būtų užkirtusios kelią K. K. mirčiai. Sprendžiant dėl priežastinio ryšio reikšminga ir tai, kad pagal darbo sutartį K. K. buvo darbų vadovas, taigi jo pareigybei buvo keliami tam tikri kvalifikacijos reikalavimai. Iš to darytina išvada, kad į darbų vadovo pareigas UAB „R“ jis galėjo būti priimtas tik tuo atveju, jei jis darbdaviui pateikė visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius jo kvalifikaciją, tarp jų ir patvirtinančius jo kvalifikaciją darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe srityje. Pažymėtina, kad K. K. tokių žinių neturėjo, negalėjo pateikti tai patvirtinančių dokumentų, todėl jam darbdavys pavedė atlikti darbus, kuriems šis neturėjo reikiamų žinių. Reikiamų žinių statybų darbams atlikti neturėjimas galėjo būti viena iš priežasčių, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas, sukėlęs K. K. mirtį. Nesutiktina su teismų išvada, kad instrukcijų ir (ar) technologinio aprašymo (kortelės) paskyrimo – leidimo, kaip atlikti pavestus mūrbalkių montavimo darbus, neparengimas, nesupažindinimas su šiais dokumentais darbuotojų neturėjo įtakos K. K. mirčiai. Sistemiškai vertinant darbų vadovo pareiginius nuostatus, aplinkybę, kad buvo vykdomi mūrbalkių montavimo darbai, kad K. K. darbo sutartimi buvo pavestos darbų vadovo funkcijos, kurių atlikti jis neturėjo reikiamos kvalifikacijos, kad darbdavys neužtikrino darbuotojų saugos reikalavimų, darytina išvada, kad K. K. buvo pavesta atlikti darbo funkcijas, kurioms saugiai atlikti jis neturėjo reikiamų žinių, kvalifikacijos ir galimybių. Manytina, kad jei darbdavys būtų tinkamai instruktavęs darbuotojus apie darbų saugą ir nurodęs, kaip darbai turi būti atliekami, suteikęs darbui skirtas darbo priemones (statybos pastolius), K. K. mirties būtų išvengta. Sprendžiant dėl priežastinio ryšio buvimo, svarbu ir tai, kad, V. Š., kaip UAB „R“ direktoriui, skyrus daugiau pastangų, dėmesio ir atidumo darbų saugai užtikrinti, taip pat jam, kaip asmeniui, turinčiam reikiamų žinių apie darbuotojų saugą ir sveikatą darbe bei darbuotojų instruktavimą, rūpestingiau ir atidžiau vertinus jo akivaizdoje susiklosčiusią situaciją, atsisakius statybos darbų „taupymo“ veiksmų, neužsakant statybos pastolių, neverčiant darbuotojų dirbti nesaugiai, K. K. mirties buvo galima išvengti arba nelaimingo atsitikimo padarinius buvo galima gerokai sušvelninti. Dėl to darytina išvada, kad K. K. mirtį sukėlė ne atskiri V. Š. kaip darbdavio padaryti darbų saugą ir sveikatos apsaugą darbe reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, bet šių pažeidimų visuma. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką nukentėjusiojo kaltė dėl įvykio nebūtinai pašalina asmenų, atsakingų už darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, baudžiamąją atsakomybę, jei jie taip pat pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir šie pažeidimai priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAwLTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-100-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-100-696/2016">2K-100-696/2016</a>). Byloje nustatyta, kad K. K. mirties metu statybos objekte nebuvo nei kopėčių, nei pastolių, nei kastuvų, nei šalmų, saugos diržų ir kitų priemonių, kurios turėtų būti naudojamos mūrbalkiams montuoti ar kitiems statybos darbams atlikti. Dėl to darbo priemonių nebuvimas statybų objekte ir reikiamų žinių statybos darbams vykdyti neturėjimas, kontrolės ir priežiūros nebuvimas, o ne nukentėjusiojo neatsargus elgesys, turėjo lemiamą reikšmę K. K. mirčiai.
4.2. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus ir nagrinėdamas apeliacinį skundą, apygardos teismas įrodymus vertino vienpusiškai ir neišsamiai, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Padaryti pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Prokuroro Ž. Šiurnos, civilinės ieškovės (nukentėjusiosios) S. K. ir jos atstovo advokato P. Orlovo kasaciniai skundai tenkintini.
Dėl įrodymų vertinimo ir kitų BPK nuostatų taikymo
6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU1LTk0Mi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-155-942/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-155-942/2019">2K-155-942/2019</a>, 2K-272-458/2019, 2K-33-458/2020). Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar šiuo sprendimu tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, o tikrindamas sprendimo pagrįstumą patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, ištirti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias turėti reikšmės teismo išvadoms, ar teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai įvertinti teisingai ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-719/2020">2K-26-719/2020</a>). Apeliacinės instancijos teismas turi įgaliojimus nagrinėti bylą iš esmės – iš naujo vertinti bylos įrodymus, atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgtNTExLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48-511/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48-511/2020">2K-48-511/2020</a>, 2K-241-303/2018, 2K-P-135-648/2016).
7. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas aktyvaus teismo modelis – teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a>).
8. BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.
9. Uždrausdamas baudžiamuoju įstatymu šią veiką, įstatymų leidėjas siekė nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pavojingiausias veikas, kuriomis pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, reiškianti, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į tokias darbo sąlygas (darbo sąlygomis laikytina darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, darbo priemonės ir kt.), kurios nedarytų neigiamo poveikio jo gyvybei, sveikatai, atitiktų saugumo ir higienos reikalavimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d., 2013 m. gegužės 9 d. nutarimai). Ši konstitucinė teisė suponuoja darbdavio pareigą užtikrinti darbo sąlygų tinkamumą, saugumą ir sveikumą (Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. gegužės 9 d. nutarimai). Vienas iš svarbiausių teisės norminių aktų, reguliuojančių darbo sąlygas, yra Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Todėl sprendžiant, ar darbdavys ar jo įgaliotas atstovas pažeidė darbų saugos įstatyme ar kituose teisės aktuose (pvz., socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, įmonių vietiniuose (lokaliuose) norminiuose teisės aktuose) nustatytus reikalavimus, kiekvienu atveju turi būti analizuojamas taikytinų teisės normų turinys. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 176 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tik už tuos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su šiame straipsnyje nurodytais padariniais. Priežastinis ryšys tarp darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo bei nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių konstatuojamas nustačius, kad be šių pažeidimų nebūtų kilę minėtų padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2011, 2K-154/2012, 2K-123/2013, 2K-236/2014, 2K-441/2014, 2K-22-677/2015, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.).
10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai laikėsi pozicijos, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp V. Š., kaip darbdavio, padarytų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų, pasireiškusių ne iki galo tinkamai parengta reikalinga saugiam darbui dokumentacija, taip pat galbūt nepakankamai užtikrinant teorinį darbuotojų mokymą, ir K. K. mirties, nes iš įmonėje parengtų saugaus darbo taisyklių rinkinio, su kuriuo buvo supažindinti ir K. K. bei A. B., matyti, kad šiems darbuotojams buvo žinomos esminės, bazinės ir sudėtingesniems darbams detalizuotos saugaus darbo taisyklės; jeigu jie būtų šių taisyklių laikęsi, dar labiau detalizuotų taisyklių nebuvimas nebūtų turėjęs jokios įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Dėl to K. K. mirtį nulėmė neatsakingas, rizikingas ir savavališkas paties K. K. elgesys, kai jis, esant vienai sijai užkeltai ant gana siauros sienos viršaus ir kopėčių, pajudino šias kopėčias, nenukėlęs nuo jų sijos, ir ši nukrito ant K. K.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismų išvada nėra pagrįsta išsamiu ir nešališku visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių ištyrimu, byloje surinktų įrodymų kaip visumos vertinimu.
11.1. Iš nelaimingo atsitikimo darbe akto turinio matyti, kad nelaimingo atsitikimo UAB „R“ objekte, kurio metu žuvo K. K., priežastis yra saugos darbe vidinės kontrolės įmonėje trūkumas, jis pasireiškė tuo, kad bendrovėje nebuvo nustatyta, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis naudojantis reikia montuoti mūrbalkius, kad būtų išvengta darbuotojų, atliekančių šiuos darbus, traumų, ir dėl to padaryta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 2 dalies pažeidimų, plačiau jų nedetalizuojant. Iš išteisintojo parodymų matyti, kad darbams objekte, kuriame žuvo K. K., vadovavo pats bendrovės direktorius V. Š. Tačiau, kaip nustatyta byloje, nagrinėjamo įvykio dieną, prieš įvykį, į objektą, kuriame žuvo K. K., V. Š. atvykęs nebuvo; nurodymai dėl darbų tame objekte dirbusiems K. K. ir A. B. buvo duoti dieną prieš įvykį. Kita vertus, iš kartu su K. K. dirbusio liudytojo A. B. parodymų matyti, kad apie tai, jog reikia montuoti mūrbalkius nelaukiant pastolių, A. B. nurodė K. K. Sprendžiant iš UAB „R“ darbo sutarties su K. K., šis buvo priimtas dirbti į bendrovę darbų vadovu. Darbų vadovui UAB „R“ buvo keliami tam tikri kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų reikalavimai mokėti ir išmanyti vykdomų darbų technologiją, techninius ir kvalifikacinius reikalavimus, potencialiai pavojingų įrengimų naudojimo ir pavojingų darbų vykdymo tvarką (1 t., b. l. 109). Darbų vadovo kvalifikacijos atitiktis bent jau kai kuriems iš kvalifikacinių reikalavimų turėjo būti patvirtinta dokumentais. Iš išteisintojo V. Š. parodymų matyti, kad jis, kaip UAB „R“ direktorius, priėmė K. K. į darbų vadovo pareigas tenkindamas K. K. prašymą darbo sutartyje įvardyti jį darbų vadovu ir remdamasis K. K. teiginiais apie turimą didelę statybos darbų patirtį bei reikiamus jo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, realiai tų dokumentų nematė ir jų nereikalavo. Pirmiau nurodyti bylos duomenys pagrįstai leidžia manyti, kad V. Š., kaip darbdaviui, neatvykus į objektą, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, darbams vadovauti pagal pareigas liko K. K., kuris reikiamos kvalifikacijos vadovauti tokiems darbams neturėjo, ir ši aplinkybė V. Š. buvo žinoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadų lakoniškumą, teismai, siekdami išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, turėjo patikrinti, ar tokia situacija UAB „R“, kai darbams vadovauti paliekamas neturintis reikiamos kvalifikacijos įmonės darbuotojas, galintis nuspręsti atlikti ir potencialiai pavojų savo ir kitų darbuotojų gyvybei ir (ar) sveikatai keliančius darbus, atitiko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus; jei buvo padaryta pažeidimų, ar jie turėjo įtakos tam, kad šiuo atveju kiltų nelaimingas atsitikimas. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje išsamiai nebuvo patikrintos.
11.2. Iš kasacine tvarka skundžiamos apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl bylos aplinkybių iš esmės, kaip ir pirmosios instancijos teismas, grindė išteisintojo V. Š., liudytojo A. B. parodymais bei selektyviai atrinktais iš dalies jų parodymus patvirtinančiais kitais įrodymais. Tačiau, teisėjų kolegijos požiūriu, toks teismo išvadų pagrindimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas neskyrė deramo dėmesio aiškindamasis, kodėl iš vieno šaltinio gaunami duomenys nesutampa su duomenimis, gautais iš kitų šaltinių. Pavyzdžiui, iš išteisintojo V. Š. ir liudytojo A. B. parodymų matyti, kad, nepavykus gauti pastolių, V. Š. objekte dirbantiems asmenims nurodė atlikti stogo įrengimo darbų paruošiamuosius darbus, be kita ko, išlyginti ir gruntą aplink statybos objektą tam, kad būtų galima pastatyti pastolius. Tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nelaimingo atsitikimo darbe akto turinio matyti, kad gruntas apie visą statybos objektą, kuriame žuvo K. K., buvo išlygintas. Dėl įvykio vietoje buvusių įrankių, skirtų grunto lyginimo darbams atlikti, išteisintojo V. Š. ir A. B. parodymai prieštarauja liudytojų G. M. ir J. A. parodymams. Nors, išteisintojo V. Š. ir liudytojo A. B. teigimu, negavus pastolių, K. K. ir A. B. apie tai buvo informuoti telefonu, tačiau, viena vertus, A. B. su V. Š. apie tai asmeniškai pats iš viso nekalbėjo, taip pat negirdėjo ir tokio V. Š. pokalbio telefonu su K. K.; kita vertus, nėra jokių objektyvių duomenų apie realiai buvusį skambutį K. K. (V. Š. skambutis K. K. neužfiksuotas žuvusiojo mobiliojo ryšio telefone). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas K. K. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo duomenis, padarė prielaida pagrįstą išvadą, kad šie duomenys galimai buvo pakeisti, taigi nėra patikimi. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad K. K. mobiliojo ryšio telefone užfiksuotų duomenų (telefoninių ryšių registro, nuotraukų ir pan.) patikimumas galėjo būti patikrintas atliekant pakartotinę mobiliojo ryšio telefono apžiūrą dalyvaujant specialistui, turinčiam žinių tiriant mobiliuosiuose telefonuose užfiksuotus duomenis, arba paskiriant specialiųjų žinių reikalaujantį tyrimą mobiliojo ryšio telefone užfiksuotų duomenų išsamumui, pakeitimams ir pan. nustatyti ir tik po to padaryti išvadą dėl šių duomenų patikimumo juos vertinant tiek atskirai, tiek kartu su kitais įrodymais. Nors, anot išteisintojo V. Š., jis rūpinosi darbų sauga lankydamasis statomame objekte, todėl jei tik būtų žinojęs apie tokį statybos objekte dirbančių asmenų naudojamą mūrbalkių pakėlimo ir pritvirtinimo darbams atlikti būdą (pvz., naudojant savadarbes palipimo priemones (kopėčias) ir pan.), būtų uždraudęs tai daryti. Tačiau, sprendžiant iš liudytojo A. B. parodymų, toks statybos darbų atlikimo būdas buvo naudojamas ne pirmą kartą. Tai matyti ir iš K. K. mobiliojo ryšio telefonu darytų nuotraukų. Pavyzdžiui, statybos objekto, kuriame žuvo K. K., sienų mūrijimo, betoninio žiedo ant sumūrytų sienų įrengimo darbai buvo atliekami naudojant savadarbes palipimo priemones, be asmeninių apsaugos priemonių – šalmų, ir visa tai bendrovės direktorius V. Š. toleravo. Iš nukentėjusiosios S. K. pateiktų statybos objekto, kuriame iki žūties dirbo K. K., nuotraukų, darytų jau po įvykio, matyti, kad stogo įrengimo darbai buvo ir toliau tęsiami be pastolių, kitos įrangos, darbuotojams nedėvint asmeninių apsaugos priemonių. Vidiniam teismo įsitikinimui dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo pagrįsti apeliacinės instancijos teismas galėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad išteisintojo V. Š. ir liudytojo A. B. parodymai dėl įvykio dieną ketintų atlikti ir atliktų darbų apimties, pastolių nuomos ir kai kurių kitų aplinkybių vykusio proceso metu nebuvo nuosekliai vienodi. Antai A. B. ikiteisminio tyrimo pradžioje parodė, kad įvykio dieną kartu su K. K. turėjo atlikti stogo įrengimo darbus; jokių galinčių iškilti tokiems darbams trukdžių šis liudytojas neminėjo. Vėliau ikiteisminio tyrimo eigoje bei teisme jau kartu su V. Š. parodė, kad įvykio dieną buvo ketinama atlikti stogo įrengimo darbus su sąlyga, jei į statybos objektą bus pristatyti pastoliai. V. Š. teigimu, dėl pastolių nuomos buvo susitarta su UAB „Ramirent Baltic AS Vilniaus filialo Klaipėdos skyriumi“; apie pastolių nuomos santykius su liudytoju V. A., besivertusiu pastolių nuomos individualia veikla, užsiminta nebuvo. Apie šiuos santykius išteisintasis parodė tik tuomet, kai UAB „Ramirent Baltic AS Vilniaus filialo Klaipėdos skyrius“ raštu nurodė, jog nagrinėjamo įvykio laikotarpiu (2019 metais) bendrovė „R“ pastolių nesinuomojo. Nagrinėjamoje byloje susikoncentravus iš esmės tik į pastolių nuomos aplinkybes, kiti veiksniai (pvz., dėl mūrbalkių kėlimo įrangos ir pan. (ne)būtinumo), susiję su galima darbuotojų sveikatai rizika, jų fizinėmis galimybėmis darbo aplinkoje (statybos objekte), iš viso nebuvo tirti, nors, kaip nustatyta byloje, 70-80 kg sveriantys mūrbalkiai turėjo būti užkelti į daugiau kaip trijų metrų aukštį.
12. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismo išvada dėl V. Š. veikos (ne)atitikties BK 176 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams nėra pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis); apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą kruopščiai patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bylą išnagrinėjo esmingai pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
13. Pakartotinai nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas privalo imtis visų įstatyme nustatytų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir jai prielaidas sudarančioje BPK 324 straipsnio 6 dalyje, kartu patikrindamas bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Alvydas Pikelis
Audronė Kartanienė
