Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo patvirtinimo

Nr. DOK-1383

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03713-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2026 m. balandžio 13 d. paduotu atsakovų R. A., R. B., uždarosios akcinės bendrovės,,Niuveja“, G. G., I. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų Z. F. ir A. F. patikslintą ieškinį atsakovams I. G., R. A., G. G., R. A., R. B., UAB,,Niuveja“ ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų R. A., R. A. ir R. B. patikslintą priešieškinį ieškovams Z. F., A. F. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo patvirtinimo.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovų Z. F. ir A. F. ieškinys buvo atmestas, panaikino, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovų Z. F. ir A. F. ieškinį tenkino.

Kasaciniu skundu atsakovai prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovų apeliacinis skundas, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalį, pripažindamas, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka gali būti nustatoma apeinant imperatyvius statybos techninio reglamento (STR) reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovų planai negali būti tvirtinami, nes pagal juos atsakovams nebūtų užtikrinta reali galimybė įsirengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias stovėjimo vietas, o jų teisės būtų neproporcingai suvaržytos.

2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI3LTQwMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-127-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-127-403/2019">e3K-3-127-403/2019</a> suformuluotos taisyklės pagal kurią teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausia, turi nustatyti po statiniais esančią kiekvienam bendraturčiui tenkančią žemės dalį, tada prie statinių esančią jų naudojimui pagal paskirtį būtiną dalį, ir tik po to likusį žemės sklypo plotą gali priskirti asmeniškai naudoti tiems bendraturčiams, kurių idealiosios dalys tai leidžia. Apeliacinės instancijos teismas parinkdamas ieškovų pateiktą planą nepasisakė pagal šią privalomą suformuotą praktiką ir naudojimosi tvarką patvirtino remdamasis abstrakčiu racionalumo kriterijumi.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei,,Niuveja“ (j. a. k. 306297127) už paduotą kasacinį skundą 2026 m. balandžio 9 d. AB,,Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 30 sumokėtą 114 (vieno šimto keturiolikos) Eur dydžio žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas: ZP38979.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Irmantas Šulcas