Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, kelio servituto nustatymo, nuostolių atlyginimo ir kt

Civilinė byla Nr. 3K-3-78/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,LT Valda“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,LT Valda“ ir L. Ž. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei,,Lifosa“, E. S. įmonei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybei, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė,,Jara Lietuva“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė,,Kemira Lifosa“), dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, kelio servituto nustatymo, nuostolių atlyginimo ir kt.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB,,LT Valda“ 2006 m. spalio 6 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš UAB „Daumantų verslai“ nuosavybėn statinius (2131,48 kv. m gamybinį–buitinį pastatą ir dirbtuves) (duomenys neskelbtini). Šie statiniai yra atsakovui AB „Lifosa“ priklausančiame, iš valstybės nuomojamame 184 ha žemės sklype. Pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovui perleista nuomos teisė į žemės sklypą, kuri patvirtinta 2006 m. rugsėjo 12 d. Kauno apskrities viršininko sutikimu Nr. 10-1424 „Dėl žemės nuomos perleidimo“. Bylos nagrinėjimo metu šiuos statinius ieškovas 2011 m. kovo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ieškovei L. Ž.

Ieškovai teismo prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 7 d. ir 2004 m. birželio 1 d. įsakymus bei Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 4 d. sprendimą ir pripažinti negaliojančiomis jų pagrindu pasirašytos 1997 m. spalio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties ir 2004 m. birželio 2 d. ją keitusios sutarties dalis dėl 67,48 a valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtinimo, suformavimo ir nuomos,

2) pripažinti ieškovei L. Ž. nuomos teisę į 67,84 a valstybinės žemės sklypą, kuris užstatytas jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir būtinas šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį;

3) nustatyti tarnaujančiajam nekilnojamajam daiktui – 184,0429 ha valstybinės žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nuomos teise valdomam atsakovo, kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis ir bet kokiu būdu užtikrinant viešpataujančiojo daikto – statinių, nuosavybės teise priklausančių ieškovei, tinkamą naudojimą;

4) įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išduoti leidimą rengti teritorijų planavimo dokumentą dėl 67,84 a valstybinės žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, prie ieškovės L. Ž. nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtų raide „F“, ribos pažymėtos taškais 256-265;

5) priteisti solidariai iš atsakovų Kėdainių rajono savivaldybės, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos, AB „Lifosa“, E. S. įmonės ieškovo naudai 344 638,47 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad atsakovas AB,,Lifosa“ savavališkai naudojasi ieškovui priklausančiais statiniais; ieškovai negali į juos patekti, nes jie yra atsakovo AB,,Lifosa“ saugomoje teritorijoje. Ieškovų nuomone, nepagrįstai patvirtinus detalųjį planą visas žemės sklypas išnuomotas atsakovui, nesuformuojant sklypo prie 2000 m. įteisintų ir viešajame registre įregistruotų komercinių statinių, nenumatant prie jų net kelio. Ieškovės L. Ž. statiniams eksploatuoti būtinas 67,84 a žemės sklypas, todėl pripažintina, kad atsakovas AB,,Lifosa“ neturi teisių į tokio dydžio valstybinės žemės sklypą, o nuomos sutarties dalis dėl tokio sklypo negalioja. Atsakovai AB „Lifosa“ ir Kėdainių rajono savivaldybė nepagrįstai suabsoliutino nuomos teisę, ydingai ją įgyvendino, pažeisdami teisėtus statinių savininkų interesus bei ribodami galimybę naudotis daiktu. Dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų ir neveikimo ieškovas patyrė 344 638,47 Lt nuostolių (sutartinių netesybų, negautų pajamų tiek negalint vykdyti veiklos, tiek dėl pastato nuvertėjimo), todėl padaryta žala pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį privalo būti atlyginta solidariai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 11 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „LT Valda“ reikalavimą atlyginti žalą, o ieškovės L. Ž. reikalavimą panaikinti administracinius aktus, pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį iš dalies negaliojančia, nustatyti kelio servitutą, įpareigoti išduoti leidimą teritorijų planavimo dokumentams 67,84 arų valstybinės žemės sklypo planui rengti ir kt. paliko nenagrinėtą. Teismas, įvertinęs įrodymus, nenustatė sąlygų atsakovų atsakomybei kilti; nurodė, kad ieškovas nebaigė pradėtos valstybinės žemės sklypo suformavimo procedūros, nepateikė žemėtvarkos institucijoms tinkamai parengto individualaus žemės sklypo plano jam nuosavybės teise priklausiusiems statiniams eksploatuoti, todėl žemėtvarkos institucijoms nebuvo pagrindo sudaryti su juo 67,84 a žemės nuomos sutartį. Teismas nekonstatavo dėl nesudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties atsakovo AB,,Lifosa“ kaltės – ieškovui teko pareiga pateikti atsakovui asmenų ir transporto priemonių, norinčių patekti į teritoriją, sąrašą, tačiau šis jos nevykdė, o atsakovo kaltė, trukdymai ar nereikalingi apribojimai ieškovo atžvilgiu nenustatyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas savavališkai buvo užėmęs ieškovui priklausančius pastatus, juos naudojo savo reikmėms, pavertė sandėliais, kuriuose laikė metalo laužą, šiukšles, be teisinio pagrindo naudojosi tarp statinių esančiu vidiniu kiemu. Teismo nuomone, ieškovas nepateikė ir įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, kad statinio būklės tyrimo akte nustatytus pastatų apgadinimus padarė, metalo laužą, įrengimus, šiukšles paliko atsakovo darbuotojai ar jo pavedimu kiti asmenys, nes atsakovas nebuvo atsakingas už jos teritorijoje esančių ieškovui priklausančių statinių apsaugą. Byloje nepateikta įrodymų, kokios fizinės būklės buvo statiniai jų įsigijimo metu, kokią žalą padarė atsakovo naudojimasis vidiniu tarp ieškovo statinių esančiu kiemu. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, priėjo prie išvados, kad atsakovės E. S. įmonės veiksmai (trijų metalinių durų–vartų įstatymas į ieškovo pastatų langų angas, dalies jų užmūrijimas plytomis, metalinių grotų ant dalies jų įrengimas, dalies pastato grindų betonavimas, dalies pastato teritorijos išvalymas nuo šiukšlių ir atliekų) negali būti pripažinti kaip pastato ar jo dalies sugadinimas, bloginantis pastato funkcijas, priešingai, jie vertintini kaip pastato gerinimo darbai. Atsakovė nereikalauja, kad ieškovas atlygintų jos atliktus statybos darbus.

Kadangi ieškovė L. Ž., įsigijusi iš kito ieškovo statinius, nesikreipė į Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, tai teismas padarė išvadą, kad ji nesilaikė šios kategorijos byloms nustatyto bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, todėl ieškinio dalį paliko nenagrinėtą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB,,LT Valda“ apeliacinį skundą, kuriuo ginčijo sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo, ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo priemones ir šalių įrodinėjimo pareigas, objektyviai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, išvadas grindė prielaidomis. Kolegija nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta būtinųjų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių statinių būklės pablogėjimą nuo jų įsigijimo momento. Duomenų apie jų priežiūrą ar remontą byloje taip pat nėra, o antstolių faktinės būklės konstatavimo protokolai įrodo tik apžiūros dieną konstatuotas aplinkybes, bet ne pastato būklės ar jo vertės kaitą. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas savavališkai užėmė ieškovui priklausančius pastatus, juos naudojo savo reikmėms, pavertė sandėliais, naudojosi tarp statinių esančiu vidiniu kiemu, neleido ieškovo darbuotojams, rangovams, transportui patekti prie pastatų. Kolegijos vertinimu, neegzistuoja priežastinis atsakovų veiksmų ir (ar) neveikimo ir ieškovo žalos ryšys.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB,,LT Valda“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatoriaus teigimu, teismai ginčą sprendė pažeisdami CK 4.93 straipsnyje įtvirtintą garantiją visiems turto savininkams į vienodą teisių apsaugą ir Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytą nuosavybės neliečiamumo principą, netinkamai taikydami CK 6.263 straipsnio l dalies, 6.271 straipsnio nuostatą, nevertindami atsakovų pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad nepadarytų kitam asmeniui žalos, valstybės ir savivaldybės pareigos atlyginti žalą. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir netaikė materialiosios teisės normų, o apeliacinės instancijos teismas šio fakto nevertino kaip pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neatliko apeliacijos taip, kaip tai reglamentuojama proceso įstatyme: šis teismas iš esmės neišnagrinėjo nė vieno kasatoriaus apeliaciniame skunde nurodyto argumento, dėl ginčo pasisakydamas tik bendrais teiginiais dėl civilinės atsakomybės taikymo.

2. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad nebuvo pagrindo sudaryti su kasatoriumi žemės nuomos sutartį, nes jis nebaigė valstybinės žemės sklypo formavimo procedūros. Tokia išvada prieštarauja byloje esančiam įrodymui – Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugsėjo 23 d. raštui, kuriame padaryta išvada, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas ir parengtas jo detalusis planas, todėl pakartotinai nereikia tokio rengti. Teismai šio įrodymo netyrė ir nevertino. Teismai nepasisakė ir dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pateiktos įstatymų analizės, Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 5 d. ir 2004 m. birželio 1 d. įsakymų, Kėdainių rajono savivaldybės sprendimo, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti – šiais valstybinių institucijų aktais nepagrįstai patvirtintas detalusis planas, nesuformavus žemės sklypo prie kasatoriui perleistų statinių, ir visas žemės sklypas neteisėtai išnuomotas atsakovui AB,,Lifosa“, taip pažeidžiant CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 28 punkto nuostatas. Teismai neįvertino, kad Kėdainių žemėtvarkos skyrius neatliko Nekilnojamojo turto registro nuostatų 67 punkte nustatytos pareigos, nors kasatorius buvo pateikęs jam parengtą žemės sklypo planą. Dėl to netinkamai teismų taikyta CK 6.271 straipsnio nuostata dėl valstybės ir savivaldybės pareigos atlyginti žalą. Kasatorius pažymi, kad teismai padarė byloje esančių įrodymų visuma nepagrįstą išvadą dėl fakto, kada kasatorius pradėjo įgyvendinti savo teises dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo.

3. Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netenkino jo prašymo kviesti liudyti matininką V. R., kuris galėjo patvirtinti aplinkybes, jog kasatorius buvo parengęs pagal nustatytus reikalavimus žemės sklypo planą ir pateikęs jį Kėdainių žemėtvarkos skyriui nuomos sutarčiai sudaryti. Dėl to kasatorius neturėjo galimybė teikti teismui įrodymų, pagrindžiančių pirmiau nurodytas aplinkybes, o teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad jis nebaigė pradėtos procedūros. Kasatoriaus nuomone, neįvertinus byloje esančių raštų, atsisakant apklausti kasatoriaus liudytoją, buvo pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principai.

4. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo atsakovo AB,,Lifosa“ kaltės tik dėl to, jog kasatorius neįvykdė pareigos pateikti šiam atsakovui asmenų ir transporto priemonių, norinčių patekti į teritoriją, sąrašą. Kasatoriaus nuomone, teismas nepagrindė jo pareigos pateikti atsakovui AB,,Lifosa“ tokį sąrašą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas AB,,Lifosa“ įtrauktas į Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrą ir privalo kontroliuoti asmenis ir transporto priemones, patenkančias į bendrovės teritoriją, tačiau argumentui pagrįsti nenurodė įstatymo ar susijusių teisės aktų, kuriuose būtų įtvirtinta tokia jo teisė. Apeliacinės instancijos teismas apskritai šio argumento netyrė ir dėl jo nepasisakė, nors byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys faktą, jog atsakovas neleido ieškovo darbuotojams, rangovams, transportui patekti prie statinių (2009 m. kovo 17 d. antstolio V. Č. faktinių aplinkybių protokolas, kt.). Šį faktą patvirtina Kėdainių apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis, kuria teismas įpareigojo atsakovą AB,,Lifosa“ leisti kasatoriaus atstovams netrukdomai patekti prie statinių ir atlaisvinti statinius nuo atsakovui priklausančių daiktų.

5. Kasatorius mano, kad teismų išvada, jog atsakovas AB,,Lifosa“ savavališkai buvo užėmęs kasatoriui priklausančius pastatus, naudojo juos savo reikmės, dėl šio atsakovo kaltės pakito pastato fizinė būklė, neatitinka byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių. Byloje nebuvo ginčijamos aplinkybės, kad teritorija, kurioje buvo kasatoriui priklausę statiniai, buvo saugoma atsakovo AB,,Lifosa“ darbuotojų ir be jo žinios į ją, kartu ir į kasatoriaus statinius, niekas negalėjo patekti. Įrodymai apie statinių būklę jų įsigijimo metu ir po 3–4 metų užfiksuoti rašytiniuose įrodymuose: 2006 m. spalio 4 d. statinių apžiūros akte; 2009 m. kovo l7 d. antstolio V. Č. faktinių aplinkybių protokole; 2009 m. rugpjūčio 18 d. antstolio J. K. faktinių aplinkybių protokole; 2009 m. birželio 19 d. statinio tyrimo akte. Teismas netenkino kasatoriaus prašymo apklausti kaip liudytoją statinio ekspertizę atlikusį specialistą J. M., galėjusį pagrįsti argumentus dėl statinio būklės kaitos priežasčių, taip pažeisdamas CPK 6, 12, 17 straipsnių reikalavimus. Kasatorius mano, kad, net ir neįrodžius, jog atsakovas AB „Lifosa“ naudojo kasatoriaus statinius savo reikmėms, jo atsakomybei dėl pasikeitusios statinių būklės kilti pakaktų veiksmų, kuriais jis trukdė savininkui juos remontuoti, prižiūrėti ir pan.

6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės E. S. įmonės veiksmai nepripažintini turėjusiais įtakos statinių sugadinimui, teisiškai nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. S. įmonė neturėjo teisinio pagrindo kasatoriaus statiniuose vykdyti statybos darbų, tačiau nepripažino, jog ji prisidėjo prie žalos kilimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų apie antstolių protokoluose užfiksuotų E. S. veiksmų (nukirptą elektros maitinimo kabelį, išardytus laiptus, išimtas duris ir langus), kurie vertintini kaip savavališkas ir tyčinis pastato žalojimas. Teismas šiuo atveju nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

7. Kadangi nebuvo įvertinti visi faktiniai ir teisiniai apeliacinio skundo argumentai, taip pat nenurodyti teismo išvadas pagrindžiantys kiti teisiniai argumentai, tai kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatą ir nukrypo nuo teismų praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2010; kt.).

Ieškovė L. Ž. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti, panaikinti teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Kėdainių rajono savivaldybė prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Kita sprendimo dalis nebuvo skundžiama, todėl nepagrįstai kasaciniu skundu prašoma panaikinti visą sprendimą.

2. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios, jog atsakovai neatsakingi už kasatoriaus nuostolius, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritardamas teismo motyvams pagrįstai jų nekartojo. Atsakovas mano, kad teismai nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes bei jų teisinei kvalifikacijai reikšmingas normas.

3. Atsakovas pažymi, kad atsiliepime į apeliacinį skundą išsamiai nurodė, jog nėra CK 6.271 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl kasaciniame skunde plačiau dėl šio argumento nepasisakė. Byloje kasatoriaus pateikti nauji įrodymai apie aplinkybes dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo po to, kai padaryta žala, teisiškai nereikšmingi.

4. Atsakovas teigia, kad byloje buvo įvertintas Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-160, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kaip rašytinis įrodymas, šis sprendimas nenuginčytas įstatyme nustatyta tvarka, t. y. detalusis planas parengtas ir patvirtintas nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, esant teigiamai išvadai, ir suderintas tuo metu buvusių statinių savininkų.

5. Atsakovas neginčija kasatoriaus teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka, tačiau tai jis privalo padaryti įstatyme nustatyta tvarka. Atsakovas nesutinka, kad Kėdainių r. savivaldybės, Kauno apskrities viršininko įsakymai neteisėti, kasatorius neskundė jų administracine tvarka, apskundimo terminas suėjęs. Atsakovo (savivaldybės) priimti dokumentai, kuriais kasatoriui leista rengti detalųjį planą, buvo priimti kasatoriaus prašymu ir interesais. Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo dalyko, todėl jis neprivalėjo pasisakyti dėl šių aktų teisėtumo, nes reikalavimą pripažinti juos negaliojančiais reiškė ne kasatorius, o ieškovė L. Ž. Teismas jos reikalavimą paliko nenagrinėtą, ši sprendimo dalis nebuvo skųsta apeliacine tvarka.

6. Atsakovas mano, kad, netenkinus kasatoriaus prašymo kviesti liudyti V. R. ir J. M., nebuvo pažeistos CPK nuostatos. Aplinkybės, kurias galėjo patvirtinti šie liudytojai, įrodomos kitais byloje esančiais įrodymais.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas mano, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, tinkamai vertino įrodymus ir laikėsi kasacinio teismo praktikos. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacine tvarka buvo apskųsta Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai reiškiamas prašymas panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

2. Atsakovas nesutinka, kad teismų išvados nemotyvuotos, ir cituodamas kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011) teigia, jog, jo manymu, apeliacinės instancijos teismo nutartis motyvuota.

3. Atsakovo teigimu, reikalavimas atlyginti žalą privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį. Nenustačius bent vienos jų, atsakovui pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolės atlyginti žalą. Kasatoriaus teiginys, kad žalos atsirado dėl to, jog nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis prie jam nuosavybės teise priklausiusių statinių nuo jų įsigijimo momento, jis neturėjo realios galimybės naudotis nuosavybe, prieštarauja 2011 m. kovo 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.2 punktui, kuriame kasatorius, kaip statinių pardavėjas, deklaravo, jog dėl parduodamo turto nėra draudimų, ribojančių nuosavybės ar naudojimo teisę.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė E. S. įmonė prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl jos ir kitų atsakovų solidariosios civilinės atsakomybės ir mano, kad teismai aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl to, kad nėra atsakovės kaltės dėl padarytos žalos. Atsakovės įsitikinimu, net ir tuo atveju, kai ji be kasatoriaus sutikimo (nors apie patalpų dalies nuomą su kasatoriumi kalbėta) atliko statybos darbus, negalima pripažinti, kad taip ji akivaizdžiai pablogino pastatą ar jo dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jos atlikti darbai turėtų būti vertinami kaip pastato pagerinimo darbai. Už juos atsakovė nereikalauja atlyginti.

2. Atsakovės nuomone, tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai aptarė įrodinėjimo svarbą, padarė pagrįstas išvadas, grindžiamas visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir teisingai konstatavo, kad kasatorius neįrodė atsakovų kaltės.

3. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius apeliaciniu skundu skundė tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl nepagrįstai prašo panaikinti visą sprendimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas sukuria pagrindą civilinei atsakomybei kilti. Kasatorius nagrinėjamoje byloje prašė atlyginti jam kilusią žalą, kuri atsirado, jo teigimu, tiek dėl savivaldybės valdžios institucijos, vykdančios žemės reformą, tiek valstybinės žemės nuomininko, tiek kito asmens neteisėtų veiksmų. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje nustatytų aplinkybių, todėl tinkamai nenustatė sąlygų atsakovų neteisėtiems veiksmams, kaltei, priežastiniam ryšiui ir atsiradusiai žalai konstatuoti.

Dėl žemėtvarkos institucijų neteisėtų veiksmų, kaip vienos civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymo nagrinėjamoje byloje

Nagrinėjamu atveju kasatorius, grįsdamas reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę žemėtvarkos institucijoms, nurodė, kad žemės sklypo dalis jo nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti neteisėtai išnuomota atsakovui AB,,Lifosa“, jis geranoriškai nesutinka pakeisti nuomos sutarties, Nacionalinė žemės tarnyba ir Kėdainių rajono savivaldybė neinicijuoja žemės nuomos sutarčių nutraukimo, savo iniciatyva netaiso detaliojo plano. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žemėtvarkos institucijų veiksmus, nenustatė sąlygų civilinei atsakomybei taikyti ir nurodė, kad nenustatyta esminės atsakovo žemėtvarkos institucijos kaltės dėl to, jog nebuvo sudaryta su kasatoriumi žemės sklypo nuomos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas nevertino pirmosios instancijos teismo argumento dėl esminės žemėtvarkos institucijų kaltės nebuvimo, be to iš viso nenagrinėjo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, bendrais teiginiais pasisakydamas dėl jos taikymo ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kasatorius nebaigė pradėtos valstybinės žemės sklypo formavimo procedūros, nepateikė tinkamai parengto individualaus žemės sklypo plano.

Teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis), ir žalos asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, todėl valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų pagrindu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. ir kt., v. S. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-320/2013; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, kt., bylos Nr. 3K-3-189/2010; 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2010; kt.). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad kasatoriui priklausiusių pastatų teisinė registracija atlikta 2000 m., jis šiuos statinius įsigijo 2006 m. spalio 6 d. Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 7 d. ir 2004 m. birželio 1 d. įsakymais ir Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 4 d. sprendimo buvo patvirtinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, jo pagrindu pakeistos nuomos sutartys su atsakovu AB,,Lifosa“, tačiau jas keičiant neatsižvelgta į tai, kad šiam atsakovui išnuomotame žemės sklype buvo kitam asmeniui priklausę statiniai. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta imperatyvioji nuostata, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas šioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Taigi, pastatų ir įrenginių savininkai (nuomotojai) turi įstatyme garantuotą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą žemės sklypą. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal kompetentingų valdžios institucijų aktų patvirtintus sklypo planus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip nei nustatyta imperatyviuoju reglamentavimu, pažeidžiant nustatytą tvarką ir šio reglamentavimo tikslus, yra niekiniai. Valstybės įgaliota institucija imperatyviosiomis teisės normų nuostatomis įpareigojama savininkui išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, jei ji užstatyta šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jeigu šio imperatyvo neleidžia įgyvendinti kita žemės nuomos sutartis, sudaryta institucijos ir kito tame žemės sklype esančių pastatų savininko, tai pastaroji nuomos sutartis, nepavykus abiejų šalių valia jos pakeisti, turi būti nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes tik taip galima įgyvendinti teisės aktų (CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto) reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB sveikatos centro „Energetikas“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-550/2013). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šios atsakovų žemėtvarkos tarnybų pareigos nuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu pagal įstatymo reikalavimus vykdymo, nevertino, ar jos ėmėsi iniciatyvos keisti tokio sandorio, kurio dalis neatitinka imperatyviųjų nuostatų, ar turėjo priežastinį ryšį tokie jų veiksmai su atsiradusia žala ir kokio dydžio dėl tokių jų veiksmų žala galėjo atsirasti. Taigi, neįvertintas atsakovų žemėtvarkos tarnybų elgesys niekinio sandorio sudarymo aspektu.

Dėl teismo argumento, kad kasatorius nebaigė pradėtos žemės formavimo procedūros, pagal bylos duomenis pažymėtina, kad jis, įsigijęs statinius, 2007 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas parengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini); 2007 m. rugsėjo 11 d. Kauno apskrities viršininkas davė sutikimą detaliajam sklypo (duomenys neskelbtini), planui rengti; Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2007 m. rugsėjo 25 d. sudarė su kasatoriumi sutartį, kuria perdavė šiam detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijas; Kauno apskrities viršininko administracija 2007 m. spalio 19 d. išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti; 2007 m. spalio 26 d. šios sąlygos įregistruotos; patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad kasatoriaus statiniai faktiškai yra valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), kuris išnuomotas atsakovui AB,,Lifosa“; 2008 m. balandžio 28 d. kasatorius kreipėsi su prašymu į Kauno apskrities viršininką, prašydamas papildyti jo išduotą sutikimą ir nurodyti, kad planavimo tikslas – įregistruoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimą pagal kasatoriui nuosavybės teise priklausančius statinius. Kauno apskrities viršininkas 2008 m. gegužės 30 d. išdavė sutikimą detaliajam planui rengti. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais, eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių savininkams išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos atskiram statiniui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą (30.10 punktas). Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose nustatyta, kad detalieji planai rengiami, kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas, žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių; 4 dalyje naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu laisvojoje valstybinėje žemėje, taip pat teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo pakeitimu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 19 punktu. Byloje esančiame Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugsėjo 23 d. rašte nurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas ir parengtas jo detalusis planas, todėl pakartotinai naujo plano rengti nereikia, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio dokumento nevertino ir dėl jo nepasisakė. Pagal aptartą reglamentavimą ir nustatytą faktą, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas patvirtintas 2004 m., spręstina, kad žemės nuomos sutarčiai su kasatoriumi sudaryti nereikėjo rengti naujo detaliojo šio sklypo plano. Byloje netirta, kas lėmė, kad kasatorius pradėjo detaliojo plano rengimo procedūrą, kuri nebuvo būtina, ar tai galėjo turėti įtakos netinkamas žemėtvarkos tarnybų veiksmų atlikimas (neatlikimas). Be to, byloje nustatytos aplinkybės, kad kasatorius 2008 m. birželio 20 d. kreipėsi į Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas išnuomoti žemės sklypo dalį, nustatytą proporcingai kasatoriaus nuosavybės teise valdomų pastatų plotui, o ši nurodė, jog kasatorius turi pateikti sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus ir pagal patvirtintą detalųjį planą parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais; kasatoriui šį pateikus, Kėdainių rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrius 2008 m. lapkričio 25 d. nurodė, kad pateiktas planas neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino, dėl kokių priežasčių ir ar pagrįstai kasatoriaus pateiktas planas pripažintas neatitinkančiu reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybes, kad 2008 m. gruodžio 23 d. kasatorius dar kartą kreipėsi į atsakovą Kauno rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas sudaryti nuomos sutartį ir pateikdamas planą su pažymėta jo statiniams naudojamo žemės sklypo dalimi; 2009 m. vasario 4 d. jis pakartotinai kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad nuomos klausimas nesprendžiamas; atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrius 2009 m. vasario 18 d. atsakydamas į abu ieškovo pareiškimus nurodė, kad dėl to, jog kasatorius kreipėsi į teismą nuomos sutarčiai pripažinti negaliojančia, žemės nuomos klausimas nebus sprendžiamas iki teismo nutarties priėmimo. Taigi byloje neįvertinti atsakovų žemėtvarkos tarnybų veiksmai delsiant atsakyti ir spręsti nuomos sutarties sudarymo klausimą dar iki jam kreipiantis į teismą; neištirta aplinkybė, kad atsakovas, atsisakęs spręsti klausimą dėl to, jog ginčas perkeltas į teismą, vykstant teismo procesui 2010 m. rugpjūčio 17 d. vėl nurodė kasatoriui, jog detaliajam ir (ar) geodeziniams sklypo ribų planui rengti turi būti gautas žemės naudotojo (atsakovo AB,,Lifosa“) sutikimas; tik gavus jį bus sudaryta reikalinga sutartis.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir neanalizavo byloje nustatytų aplinkybių žemėtvarkos institucijų veiksmams įvertinti, neišsprendė juose esančių prieštaravimų, todėl galėjo netinkamai taikyti CK 6.271 straipsnio nuostatas.

Dėl sąlygų kitų atsakovų atsakomybei kilti nustatymo

Kasaciniame skunde keliamas civilinės atsakomybės kitiems atsakovams netinkamo taikymo klausimas. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje pateiktų duomenų dėl atsakovo AB,,Lifosa“ veiksmų ribojant kasatoriaus patekimą prie statinių, trukdant juos remontuoti, prižiūrėti, neteisėtai jais naudojantis. eisėjų kolegija, sutikdama su šiuo argumentu, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, neatlikdamas išsamaus įrodymų turimo, tik konstatavo, jog kasatorius neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Bylos duomenis, 2007 m. sausio 22 d. kasatorius informavo atsakovą AB,,Lifosa“, kad įsigijo statinius, esančius jo teritorijoje, ir prašė išduoti leidimą įvažiuoti; atsakovas 2007 m. vasario 5 d. paaiškino, kad leidimai išduodami pagal iš anksto pateiktą sąrašą, suderinus jį su atsakingu darbuotoju; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojant atsakovą leisti netrukdomai patekti į kasatoriui priklausančius statinius; 2009 m. kovo 17 d. antstolio faktinių aplinkybių protokolu konstatuota, kad laisvai įvažiuoti teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu kasatorius negalėjo ir buvo įleisti po to, kai kreipėsi į administraciją; antstolis pateikė asmenų, kuriems išduotini leidimai, sąrašą. Byloje (T. 2, b. l. 95) pateiktas kasatoriaus raštas atsakovui AB,,Lifosa“, kuriame nurodytas transporto priemonių ir asmenų sąrašas, kuriems išduotini leidimai. Šis dokumentas be datos, todėl neaišku, kada ir ar tikrai įteiktas atsakovui AB,,Lifosa“. Be to, teismas nevertino atsakovo AB,,Lifosa“ veiksmų teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones aspektu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovo AB,,Lifosa“ elgesys atitiko CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėtumo kriterijus, padaryta neištyrus visų bylos aplinkybių. Šio atsakovo atsakomybei įvertinti turėtų būti nustatyta, ar tokie jo veiksmai pripažintini neteisėtais, kiek jo veiksmai objektyviai lėmė neigiamus padarinius, ar buvo vienintelė kasatoriaus patirtų nuostolių priežastis, ar prisidėjo prie žalos atsiradimo. Atsakovo veiksmams, kaip vienos civilinės atsakomybės sąlygų, įvertinti turi būti ištirti duomenys, ar jis teisėtai sandėliavo savo daiktus prie kasatoriui priklausančių pastatų (faktas užfiksuotas antstolių protokoluose) ir tai galėjo padaryti žalos kasatoriaus turtui, tikrintinas jo veiksmų ir pastato būklės pablogėjimo (jo dalių išardymo), nors statiniais buvo atsakovo teritorijoje, į kurią niekas be leidimo patekti negalėjo, priežastinis ryšys, galimos žalos dydis.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės E. S. įmonės veiksmus, nurodė, kad ji neturėjo pagrindo vykdyti kasatoriaus statiniuose statybos darbų, bet konstatavo, jog tokiais veiksmais ši neprisidėjo prie žalos pastatui padarymo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentų dėl šios atsakovės veiksmų apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė, taip pažeisdamas CPK 320, 331 straipsnių nuostatas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsprendė įrodymuose esančių prieštaravimų, išsamiai netyrė aplinkybių dėl sąlygų civilinei atsakomybei kilti, jog įvertintų jų pagrįstumą. Toks nevisapusiškas aplinkybių ištyrimas nagrinėjamoje byloje galėjo turėti įtakos netinkamam materialiosios teisės normų taikymui ir neteisėto teismo procesinio dokumento priėmimui. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti reikalavimą atlyginti žalą, naikintina ir ši bylos dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 149,28 Lt. Grąžinus bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo dalis atmesti reikalavimą atlyginti žalą, ir šią bylos dalį dėl žalos atlyginimo perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas

Vincas Verseckas