Baudžiamoji byla Nr. 2K-255-628/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08434-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.14;
1.2.23.2.2.1; 2.2.4.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas jam taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. spalio 17 d.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 24 d. nutartis, kuria nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti, t. y. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 20 d., apie 11.35 val., veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, turėdamas bendrą tikslą platinti narkotines medžiagas, neteisėtai nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – 7,734 g heroino; šias narkotines medžiagas supakavo į du atskirus paketus, iš kurių viename pakete kartu su rudos spalvos medžiaga narkotinės medžiagos – 0,019 g heroino, kitame pakete kartu su gelsvos spalvos medžiaga narkotinės medžiagos – 7,715 g heroino; šiuos du paketus su juose esančiu dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino sudėjo į vieną bendrą paketą ir jį toliau platinti – permesti į Marijampolės pataisos namų teritoriją bausmę atliekantiems nuteistiesiems – perdavė nenustatytam asmeniui. Šis paketas su jame esančiu dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 7,734 g heroino nenustatyto asmens buvo permestas į Marijampolės pataisos namų teritoriją, 2016 m. vasario 20 d. apie 11.35 val. ant Marijampolės pataisos namų pastato stogo jį rado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. Ž. prašo panaikinti nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti, įvertinti laiką, kurį jis praleido būdamas sulaikytas ir suimtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje iki jo išdavimo Lietuvos Respublikai. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius požymius ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius skunde dėstydamas faktines aplinkybes teigia, kad byloje nenustatyta nei tariamai jo įgytų narkotinių medžiagų įgijimo vieta, aplinkybės, nei bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu turinys. Vien tai, kad ant pakuotės su nedideliu kiekiu – 0,019 g narkotinės medžiagos rasti identifikuoti tinkami kasatoriaus biologiniai pėdsakai, nepagrindžia jo kaltės dėl disponavimo visu jam inkriminuotu narkotinių medžiagų kiekiu. Teismai minėtos pakuotės patekimo ant pataisos įstaigos pastato stogo aplinkybių nesiaiškino ir kasatoriaus tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas nenustatė, tokį tikslą tik preziumavo. Pasak kasatoriaus, jo veiksmai, pasireiškę automobilyje rasto paketo išmetimu į šiukšlių konteinerį, paneigia tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimą. Priešingai, tokie jo veiksmai rodo atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką ir, vadovaujantis BK 23 straipsniu, šalina jo baudžiamąją atsakomybę. Kaip tvirtina kasatorius, jis negalėjo numatyti, kad jo išmestas galimai narkotines medžiagas suras ir neteisėtai panaudos kiti asmenys. Tokie veiksmai, jeigu būtų pripažinti neteisėtais, galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 2 dalį arba 260 straipsnio 1 dalį. Teismai nenustatė nei asmens, su kuriuo kasatorius esą bendrininkavo, nei jų susitarimo turinio ir esminių veikos aplinkybių neaprašė.
2.2. Teismai kruopščiai nepatikrino visų bylos duomenų jų patikimumo ir sąsajumo aspektais, skundžiamus sprendimus grindė ne visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų įrodymų ištyrimu ir įvertinimu, bet prielaidomis, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3–5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismai nepagrįstai esminiais pažeidimais nepripažino to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas objektų atpažinimas, nepašalinti prieštaravimai dėl ant paketų rastų biologinių pėdsakų ir narkotinių medžiagų spalvos, patys jokių veiksmų šioms abejonėms pašalinti nesiėmė ir visas abejones aiškino nuteistojo nenaudai, taip pažeidė principą in dubio pro reo. Prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigos atskleisti nusikalstamą veiką tinkamai neįvykdė, o teismai kasatoriui nepagrįstai perkėlė savo nekaltumo įrodinėjimo naštą.
2.3. Abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatas, nes pripažino tinkamu kaltinamąjį aktą, kuriame nėra aprašyti būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, požymiai.
2.4. Teismai taip pat netinkamai taikė BK 66 straipsnio nuostatas, nes į atliktos bausmės laiką nuteistajam taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką įskaitė tik nuo jo patekimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nepagrįstai neįskaitė kasatoriaus nelaisvėje Vokietijos Federacinėje Respublikoje išbūto laiko nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. birželio 21 d.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį tenkinti iš dalies ir E. Ž. įskaityti į bausmę kardomąjį kalinimą nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. spalio 17 d. Kitą kasacinio skundo dalį prašoma atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išsamiai išnagrinėjo bylą ir esminių BPK pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu.
3.2. Kasacinio skundo argumentas dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams nepagrįstas. Kaltinamajame akte kiek įmanoma tiksliau pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis nurodyti nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės, kurių teismams pakako vertinant, ar nuteistojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nuteistasis ir jo gynėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismų neprašė bylą perduoti prokurorui nustačius, kad surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.
3.3. Atsiliepime sutinkama su kasacinio skundo argumentu, kad teismai, nuteistajam į atliktos bausmės laiką įskaitydami jam taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką tik nuo jo patekimo į Lietuvos Respubliką, nepagrįstai neįskaitė laiko, kuris buvo praleistas kasatoriui būnant nelaisvėje Vokietijos Federacinėje Respublikoje. E. Ž. pagal Europos arešto orderį Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai 2017 m. birželio 21 d., todėl šis laikas taip pat turi būti įskaitytas į nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo E. Ž. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasatorius skunde nesutinka su teismų išvadomis dėl bylos įrodymų (specialisto išvadų, specialistės paaiškinimų, paties nuteistojo parodymų) vertinimo, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, jas savaip interpretuoja ir pateikia savą įvykių versiją. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nenustačius, jog padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Dėl to E. Ž. kasacinis skundas nagrinėtinas tik tuo aspektu, kiek tai susiję su skundo argumentais dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis)
6. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Pagal šią baudžiamojo įstatymo normą atsakomybė už didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą kyla tik nustačius, kad kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
7. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad E. Ž., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu ir turėdamas bendrą tikslą platinti narkotines medžiagas, neteisėtai įgijo didelį kiekį – 7,734 g narkotinės medžiagos heroino, šią narkotinę medžiagą supakavo ir toliau platinti perdavė nenustatytam asmeniui, o pastarasis paketą su jame esančiu dideliu kiekiu narkotinės medžiagos permetė į Marijampolės pataisos namų teritoriją, ten jį rado ir paėmė šių pataisos namų pareigūnai.
8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnių instancijų teismai bylos įrodymus vertino pažeisdami baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl E. Ž. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Kasatorius teigia, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, bylą nagrinėję teismai jo veikoje tyčios bei tikslo platinti narkotines medžiagas nenustatė, juos tik preziumavo, o išvadas dėl jo kaltės grindė prielaidomis. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, pripažindami E. Ž. kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, byloje esančius įrodymus įvertino laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir išsamiai motyvavo, kokiais įrodymais remdamiesi padarė išvadą dėl šios nusikalstamos veikos požymių buvimo nuteistojo veikoje.
9. Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 20 d. apie 11.30 val., tikrinant Marijampolės pataisos namų stogus, buvo rastas paketas su jame esančiais rudos ir mėlynos spalvos paketais, kuriuose buvo 7,715 g ir 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino. Specialių tyrimų metu nustatyta, kad ant mėlynos spalvos paketo, tiriant pažymėto Nr. 2, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti tik vieno asmens, vyro, ir kad šių biologinių pėdsakų genotipas sutapo su E. Ž. genotipu. Specialistė, atlikusi rastų paketų, taip pat rasto DNR tyrimą, teisme patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad ant paketo, tiriant pažymėto Nr. 1, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, kurių nepakako konkrečiam asmeniui identifikuoti, tačiau specialistė pagal rastus biologinius pėdsakus neatmetė galimybės, kad paketą Nr. 1 lietė asmuo, kuris lietė ir paketą Nr. 2 (E. Ž.). Taip pat nustatyta, kad E. Ž., nors neigė įgijęs didelį kiekį narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, pripažino, jog turėjo kontaktą su gelsvos spalvos narkotinėmis medžiagomis, buvusiomis mėlyname pakete. Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad gelsvos spalvos medžiagos, rastos įvykio vietos apžiūros metu, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 7,715 g.
10. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad jo veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuota netinkamai. Pasak kasatoriaus, aplinkybė, kad ant paketo su nedideliu kiekiu (0,019 g) narkotinės medžiagos heroino buvo rasti jo biologiniai pėdsakai, nepatvirtina jo (kasatoriaus) kaltės dėl neteisėto disponavimo visu 2016 m. vasario 20 d. ant Marijampolės pataisos namų stogo rastu narkotinės medžiagos kiekiu (7,734 g), turint tikslą ją platinti. Konstatuotina, kad skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje teismų nuosekliai išdėstytomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiai aptartais bei visapusiškai įvertintais objektyviais įrodymais (apžiūrų protokolais, specialistų išvadomis, jų paaiškinimais) padarytos motyvuotos išvados, kad E. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes būtent jis, turėdamas tikslą platinti ir veikdamas tiesiogine tyčia, didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino (iš viso 7,734 g) supakavo į du atskirus paketus, po to įdėjo juos į vieną bendrą paketą ir toliau platinti perdavė nenustatytam asmeniui. Nuteistojo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai šių teismų išvadų nepaneigia. Kasatoriaus teiginiai, kad byloje neatliktas objektų atpažinimas, nepašalinti prieštaravimai dėl paketų ir narkotinių medžiagų spalvos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo abejoti teismų priimtų sprendimų teisingumu. Pažymėtina, kad kvalifikuojant E. Ž. veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį neturi reikšmės narkotinių medžiagų įgijimo, supakuotų narkotinių medžiagų perdavimo nenustatytam asmeniui, paketo su narkotinėmis medžiagomis patekimo ant Marijampolės pataisos namų stogo aplinkybės, taip pat tai, kad nenustatytas asmuo, permetęs E. Ž. perduotas narkotines medžiagas į Marijampolės pataisos namų teritoriją. Šiuo atveju svarbu tai, kad byloje nustatytos aplinkybės ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina E. Ž. turėjus kontaktą su ant Marijampolės pataisos namų stogo rastomis narkotinėmis medžiagomis, taip neteisėtai disponavus dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti.
11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo kasaciniame skunde keliama versija, kad automobilyje rastą, galimai draugų paliktą paketą su narkotinėmis medžiagomis jis išmetė į šiukšlių konteinerį ir kad negalėjo numatyti, jog šį paketą suras ir panaudos kiti asmenys, teismų buvo aptarta ir motyvuotai atmesta. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad išmesdamas narkotines medžiagas jis savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnis).
12. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes E. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, t. y. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 219 straipsnio 3 dalies pažeidimo
13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino tinkamu kaltinamąjį aktą, kuris neatitinka BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes jame neaprašyta narkotinių medžiagų įgijimo vieta, aplinkybės, bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu turinys ir kitos svarbios aplinkybės. Pirmiausia pažymėtina, kad šie kasacinio skundo argumentai prieštarauja kaltinamojo akto turiniui, todėl yra atmestini. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame nurodytas E. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės, kurių teismams pakako vertinant, ar nuteistojo E. Ž. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei nuteistasis E. Ž., nei jo gynėjas jokių teiginių, esą kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, nenurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tokio klausimo nekėlė ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal E. Ž. paduotą apeliacinį skundą. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi, nesant nuteistojo E. Ž. apeliaciniame skunde argumentų dėl kaltinamojo akto surašymo trūkumų, šis kasacinio skundo argumentas atmestinas ir dėl to, kad yra nenagrinėtinas.
Dėl BK 66 straipsnio taikymo
14. Kasatorius skunde pagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nepagrįstai neįskaitė laiko, kurį jis buvo sulaikytas ir suimtas užsienio valstybėje.
15. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis). BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be sprendimų dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, priverčiamosios medicinos priemonės, turi būti nurodytas ir sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai yra tam pagrindas. Vadinasi, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo į bausmę įskaityti šio asmens toje baudžiamojoje byloje paskirto kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką. Laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnis) savo pobūdžiu prilygsta kardomajam kalinimui (suėmimui), todėl, nors BK ir BPK tiesiogiai nėra nustatyta, į paskirtą bausmę turi būti įskaitomas ne tik kardomojo kalinimo (suėmimo) (BK 66 straipsnis), bet ir laikino sulaikymo laikas, vieną kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA0LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-404/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-404/2006">2K-404/2006</a>, 2K-408/2012). Pažymėtina, kad šios nuostatos turi būti taikomos ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo Lietuvos Respublikai buvo suimtas (sulaikytas) užsienio valstybėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-681/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-681/2006">2K-681/2006</a>).
16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2017 m. vasario 24 d. E. Ž. buvo išduotas Europos arešto orderis, jį vykdant E. Ž. 2017 m. gegužės 15 d. 00.40 val. buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir ten kalinamas iki 2017 m. birželio 21 d., kai buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad į E. Ž. paskirtą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. spalio 17 d., t. y. laikotarpis, kai E. Ž. buvo sulaikytas ir suimtas Lietuvos Respublikoje, tačiau neįskaitytas laikotarpis, kai E. Ž. buvo kalinamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, – nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. birželio 21 d. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką, ši klaida taisytina keičiant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį – į E. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaitant visą jam taikytą kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaityti į nuteistajam E. Ž. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę visą jo laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. spalio 17 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Masiokas
Sigita Jokimaitė
