Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-258/2013

Proceso Nr. 2-06-3-16542-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

22.3.1, 37 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. S. ir A. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovams J. S. ir A. S. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – I. J.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. J. 2011 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. S. ir A. S. 125 000 Lt skolą, 18 473,29 Lt palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiškos prievolės įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 27 d. sutartimi ieškovė pardavė atsakovams žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą už 850 000 Lt. Atsakovai liko skolingi 40 000 Lt už pirktą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Ieškovė 2007 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovės J. S. sąskaitą 50 000 Lt paskolą. Užtikrindama visos skolos grąžinimą, atsakovė J. S. 2007 m. gruodžio 13 d. paprastuoju vekseliu įsipareigojo ieškovės tėvui A. J. iki 2007 m. gruodžio 29 d. sumokėti 90 000 Lt. Atsakovas A. S. 2007 m. gruodžio 29 d. paprastuoju vekseliu įsipareigojo A. J. iki 2008 m. kovo 31 d. sumokėti 90 000 Lt. Šalys pripažįsta, kad šiuo vekseliu buvo siekiama atidėti ankstesnės 90 000 Lt skolos mokėjimo terminą. 2008 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu ieškovė pervedė atsakovui A. S. 35 000 Lt paskolą. 2008 m. sausio 4 d. paprastuoju vekseliu A. S. įsipareigojo A. J. iki 2008 m. liepos 4 d. sumokėti šią sumą. 2009 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius A. J. perleido ieškovei – naujajam kreditoriui visas kreditoriaus teises, jam priklausančias pagal 2007 m. gruodžio 29 d. ir 2008 m. sausio 4 d. vekselius. Antstolio padėjėjas 2010 m. sausio 12 d. įteikė atsakovui A. S. ieškovės raginimą grąžinti 125 000 Lt skolą pagal vekselius, kurį atsakovas atsisakė pasirašyti. Ieškovės tėvai A. J. ir I. J. 2010 m. vasario 2 d. surašė vekselių panaikinimo sutartį, kurioje nurodyta, kad: anksčiau atsakovų išduoti vekseliai panaikinami; šiuos vekselius pasisavino jų duktė (ieškovė) ir grasina atsakovams kreiptis į teismą; atsakovai grąžino 10 000 Lt ir išrašė naują vekselį, kuriuo likusią 115 000 Lt skolą žada grąžinti dalimis. Byloje taip pat pateikta pirmiau nurodytos 2010 m. vasario 2 d. vekselių panaikinimo sutarties kopija, kurioje yra prierašas, kad A. J. ir I. J. anuliuoja vekselių panaikinimo sutartį, nes atsakovai neparašė naujo 115 000 Lt vertės vekselio ir nevykdo įsipareigojimo skolą grąžinti dalimis. A. J. mirė 2011 m. kovo 15 d., jo turtą paveldėjo sutuoktinė I. J. (1/4 dalis) ir duktė G. J. (3/4 dalys). Iš Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos 2009 m. vasario 24 d. pranešimo matyti, kad A. J. ir I. J. piktnaudžiaudavo alkoholiu.

Byloje kilo šalių ginčas dėl vekselių pagrindu atsiradusių prievolių įvykdymo. Kasaciniu skundu keliami įstatymo aiškinimo ir taikymo klausimai dėl vekselio perleidimo, sutarčių aiškinimo, ieškinio ribų peržengimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 85 000 Lt skolos, 3434,93 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 88 434,93 Lt sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad pradinis kreditorius A. J., surašydamas reikalavimų pagal vekselius perleidimo ieškovei sutartį, pažeidė įstatyme nustatytą vekselių perleidimo tvarką – pagal įstatymo reikalavimus turėjo būti surašytas indosamentas. Teismas sprendė, kad dėl to ieškovė šia sutartimi neįgijo jokių teisių. A. J., būdamas kreditorius, 2010 m. vasario 2 d. vekselių panaikinimo sutartimi išreiškė savo valią ir panaikino atsakovų jam išduotus vekselius, todėl atsakovai nebeturi prievolės pagal šiuos vekselius sumokėti A. J. Nors šioje sutartyje pažymėta, kad atsakovas A. S. išduoda A. J. naują 115 000 Lt vertės vekselį, byloje tokia aplinkybė ir atsakovų 115 000 Lt skola A. J. neįrodyta. Vekselių panaikinimo sutarties kopijoje esantis prierašas, kad sutuoktiniai J. panaikina vekselių panaikinimo sutartį, nes atsakovai neįvykdė savo įsipareigojimų – nesurašė 115 000 Lt vertės vekselio ir nemokėjo skolos dalimis kaip buvo žadėję, nepasirašytas, todėl teismas juo nesirėmė. Kadangi atsakovų prievolė pagal vekselius A. J. pasibaigė, jam 2011 m. kovo 15 d. mirus, tai jo teisių perėmėjos ieškovė G. J. ir trečiasis asmuo I. J. neįgijo reikalavimo teisės pagal šiuos vekselius. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovų yra paskolos teisiniai santykiai, juos patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai iš ieškovės sąskaitos 2007 m. gruodžio 13 d. atsakovei J. S. pervesti 50 000 Lt, o 2008 m. sausio 4 d. atsakovui A. S. – 35 000 Lt. Atsakovai, teigdami, kad skolą jie grąžino ieškovės tėvui, o ieškovei neskolingi, savo teiginių neįrodė, todėl teismas priteisė ieškovei iš atsakovų 85 000 Lt.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria iš dalies atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo, ir ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovų solidariai priteistą 85 000 Lt skolą padidino iki 125 000 Lt, o 3434,93 Lt palūkanas – iki 18 473,29 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pradinis kreditorius buvo A. J. Jis nepateikė vekselių apmokėti įstatyme nustatyta tvarka, dėl to neteko teisės pareikšti reikalavimus vekselių davėjams (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 55 straipsnio 1 dalis). Pagal ĮPVĮ 22 straipsnį indosamentas, įrašytas pasibaigus protesto įforminimo terminui, laikomas tik teisių perleidimu. Teisėjų kolegija sprendė, kad, pasibaigus paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminui, vekseliui praradus vertybinio popieriaus statusą, reikalavimai galėjo būti perleidžiami ne tik indosamentu, bet ir reikalavimų perleidimo sutartimi, todėl ieškovės pateikta 2009 m. gruodžio 31 d. reikalavimų perleidimo sutartis įstatymui neprieštarauja ir yra galiojanti. Atsakovas atsisakė pasirašyti 2010 m. sausio 12 d. antstolio pateiktą ieškovės pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą jai, taigi atsakovai buvo tinkamai informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą. Po šio pranešimo 2010 m. vasario 2 d. vekselių panaikinimo sutartis, sudaryta teisių į vekselius nebeturėjusio A. J., negalioja (CK 1.80 straipsnis). Atsakovai nepateikė įrodymų apie skolos sumokėjimą iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, o ją sudarius, skola turi būti sumokėta ieškovei. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai savo iniciatyva pakeitė ieškinio pagrindą, nes ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovų skolą, ji pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, o vadovautis ieškovo nurodomomis teisės normomis teismas neprivalo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. ĮPVĮ 22 straipsnyje įtvirtinta, kad indosamentas, įrašytas mokėjimo terminui pasibaigus, turi tokias pat pasekmes kaip ir įrašytas prieš mokėjimo terminą, tačiau indosamentas, įrašytas po protesto dėl neapmokėjimo arba pasibaigus protesto įforminimo terminui, laikomas tik teisių perleidimu. Kasatorių nuomone, ši teisės norma reiškia, kad, net pasibaigus vekselio mokėjimo terminui, jis gali būti perduodamas tik indosamentu. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮPVĮ 22 straipsnį, nurodęs, kad pasibaigus paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminui, reikalavimai galėjo būti perleidžiami ne tik indosamentu, bet ir reikalavimų perleidimo sutartimi, todėl ieškovės pateikta 2009 m. gruodžio 31 d. reikalavimų perleidimo sutartis įstatymui neprieštarauja ir yra galiojanti.

2. Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas 2009 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties turinį, privalėjo atsižvelgti ir į po dviejų mėnesių ranka surašytą 2010 m. vasario 2 d ieškovės tėvo ir motinos sudarytą vekselių panaikinimo sutartį, kurioje nurodyta, jog vekselius pasisavino jų duktė (ieškovė), kad ji grasina teismais atsakovams, t. y. reikalavimų perleidimo sutartis neatitiko tikrosios ieškovės tėvo A. J. valios.

3. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė iš savo sąskaitos atsakovams pervedė 85 000 Lt, konstatavo ieškovės ir atsakovų paskolos prievolinius santykius. Teismas neteisėtai peržengė pareikšto ieškinio ribas, nes ieškovė reiškė reikalavimą priteisti skolą iš atsakovų, grįsdama jį turimais vekseliais ir reikalavimo perleidimo sutartimi, o ne paskolos teisiniais santykiais, kurių nepatvirtina faktinės bylos aplinkybės ir ieškovės pozicija. Tokių santykių konstatavimas prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms.

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vekselio perleidimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai dviem paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais besąlygiškai įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui A. J. šiuose vekseliuose nurodytą pinigų sumą teisėtam vekselio turėtojui. Byloje nėra ginčo dėl paprastajam vekseliui keliamų reikalavimų laikymosi, vekselių išrašymo teisėtumo ar teisinių santykių, kurie buvo pagrindas išrašyti šiuos vekselius. Pagrindinis kasatorių keliamas klausimas yra materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vekselio perleidimą, aiškinimas ir taikymas. Kasatorių nuomone, ĮPVĮ 22 straipsnis nustato, kad vekselis gali būti perduodamas tik indosamentu, todėl teisės sumokėti vekselyje nurodytą sumą perleidimas reikalavimo perleidimo sutartimi prieštarauja įstatymui ir negalioja. Pažymėtina, kad teisės normos turi būti aiškinamos neapsiribojant atitinkamos normos turiniu, bet sistemiškai, t. y. atsižvelgiant į jos ir to paties bei kitų teisės aktų normų, reglamentuojančių tuos pačius teisinius santykius, suderinamumą. Dėl to, pasisakant nurodytu kasacinio skundo klausimu, apžvelgtinos vekselį, kaip specifinį civilinių teisių objektą, jo savybes ir teisinę prigimtį apibrėžiančios teisės normų nuostatos.

Vekselis yra vertybinis popierius (CK 1.101 straipsnis), kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė. Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas ir griežti vekselio formalumo reikalavimai lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas teisėtu jo savininku ir šiame dokumente įtvirtintos reikalavimo teisės turėtoju. Taip užtikrinama vekselio, kaip vertybinio popieriaus, civilinei apyvartai labai reikšminga jo viešo patikimumo savybė. Tam, kad vekselio turėtojas santykiuose su trečiaisiais asmenimis būtų pripažįstamas teisėtu vekselio savininku, taigi ir asmeniu, kuriam priklauso šiame vertybiniame popieriuje įtvirtinta reikalavimo teisė, jam pakanka pateikti dokumentą, atitinkantį įstatymo vekselio formai ir turiniui keliamus reikalavimus, kuriame yra nenutrūkstama eilė perduodamųjų įrašų, t. y. indosamentų, iš kurių paskutiniajame nurodyta būtent jo pavardė, arba neužpildytas indosamentas (ĮPVĮ 18 straipsnio 1 dalis). Išvardytos vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Vekselio perdavimas indosamentu – perduodamuoju įrašu vekselio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje, patvirtinančiu visų teisių pagal vekselį perdavimą kitam asmeniui, yra įprastinis jo, kaip vertybinio popieriaus, perdavimo būdas (ĮPVĮ 2 straipsnio 5 dalis, 13 straipsnio 1 dalis).

Dar viena svarbi vekselio savybė yra ta, kad reikalavimai pagal vekselį gali būti tenkinami ne ginčo tvarka. Siekiant pasinaudoti šia vekselio savybe, būtina laikytis įstatyme nustatytos tvarkos. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Šių reikalavimų neįvykdžius atsiranda ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti padariniai – pasibaigus nustatytiems terminams pateikti neprotestuotiną vekselį apmokėti, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Taigi įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Jeigu notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko nenurodytos aplinkybės dėl ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų įvykdymo (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punktas), notaras tokio prašymo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011).

Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, įstatyme nustatytų savybių praradimas pasireiškia ne tik teisės patenkinti reikalavimą ne ginčo tvarka praradimu, bet ir tam tikrais jo apyvartos apribojimais. Kai vekselis perduodamas indosamentu, įrašytu pasibaigus mokėjimo ir protesto įforminimo terminams, toks indosamentas laikomas tik teisių perleidimu (ĮPVĮ 22 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju vekselio turėtojas neturi besąlyginio reikalavimo teisės pagal ginčijamą vekselį, kaip vertybinį popierių, o skolininkas jam gali reikšti prieštaravimus, kaip teisių perleidimo atveju, t. y. turi teisę reikšti visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui (CK 6.107 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir kt. v. UAB „Dituvos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2011). Perleidimas indosamentu, t. y. įrašant atitinkamą įrašą vekselyje, reikšmingas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, apyvartai (ĮPVĮ 16 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 1 dalis). Vekselį perleidus ne indosamentu, o teisių perleidimo sutartimi, paskutinis vekselio savininkas jame neįrašo įrašo, patvirtinančio visų teisių perleidimo naujajam vekselio turėtojui, todėl šis neturi teisės įstatymo nustatyta tvarka indosamentu perleisti vekselio toliau kitiems asmenims. Praleidus pateikimo apmokėti terminą, indosamentas praranda savo reikšmę, nes vekselis yra praradęs įstatyme nustatytas jo panaudojimo galimybes, turėtas iki termino pateikti apmokėti (perduoti kaip vertybinį popierių, patenkinti reikalavimą ne ginčo tvarka), todėl jis nebedalyvauja civilinėje apyvartoje ir perleidžiamas jau ne kaip vertybinis popierius, o tik kaip reikalavimo teisę patvirtinantis dokumentas.

Vekselio apyvartos apribojimą gali lemti ne tik mokėjimo ir protesto įforminimo terminų pasibaigimas. Vekselio davėjas gali apriboti vekselio apyvartą, padaręs įrašą „ne įsakymu“ arba atitinkamą įrašą, draudžiantį toliau perduoti vekselį. Tokiu atveju jį perduoti galima tik teisių perleidimo būdu (Vekselių naudojimo taisyklių 36 punktas). Taigi aplinkybės, kad praleistas vekselio pateikimo apmokėti terminas ar vekselis perleistas ne indosamentu, bet teisių perleidimo būdu, reiškia, kad vekselyje nustatytos teisės į jame nurodytą pinigų sumą nebegali būti įgyvendinamos pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas ne ginčo tvarka, tačiau vekselio turėtojo teisė reikalauti sumokėti vekselyje nurodytą sumą išlieka. Nepripažinti nurodytu būdu įgyjamų teisių nėra teisinio pagrindo. Įstatymas, nustatydamas, kad vekselis gali būti perleidžiamas indosamentu, imperatyviai neapriboja reikalavimo teisių į mokėtiną pagal vekselį sumą perleidimo galimybių vien tik šiuo būdu – perleisti tokią reikalavimo teisę teisių perleidimo sutartimi ne tik nedraudžiama, bet ir nustatomi atvejai, kuriais leidžiamas tik toks teisių perleidimo būdas, todėl priešingas aiškinimas, tokią galimybę ribojant, neatitiktų įstatymo nuostatų suteikiančių teisę vekselį perleisti teisių perleidimo būdu, taip pat būtų nepagrįstai varžomos civilinių teisinių santykių dalyvių teisės, nustatytos įstatyme (CK 6.101–6.110 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl termino pateikti vekselį apmokėti praleidimo vekseliui netekus reikšmingų savybių (teisės jo turėtojui reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka, perleisti jį kaip vertybinį popierių), vekselį perleidus reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, jo įgijėja ieškovė perėmė ne vekselio, kaip vertybinio popieriaus, suteikiamas teises visa įstatyme nustatyta apimtimi, bet ankstesniojo savininko turėtas apribotas teises, t. y. teisę reikalauti jo davėjo įvykdyti įsipareigojimą sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išdėstyta teisės normų analizė patvirtina, jog toks teisių perleidimas atitinka vieną iš įstatyme reglamentuojamų vekselių perdavimo būdų, todėl kasatorių argumentas, kad jis prieštarauja įstatymui ir negalioja, yra nepagrįstas.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas 2009 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties turinį, privalėjo atsižvelgti ir į po dviejų mėnesių ranka surašytą 2010 m. vasario 2 d ieškovės tėvo ir motinos sudarytą vekselių panaikinimo sutartį, kurioje nurodyta, jog vekselius pasisavino jų duktė (ieškovė), kad ji grasina teismais atsakovams, t. y. reikalavimų perleidimo sutartis neatitiko tikrosios ieškovės tėvo A. J. valios.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, konstatavusi, kad reikalavimai pagal ginčo vekselius galėjo būti perleidžiami ne tik indosamentu, bet ir reikalavimo perleidimo sutartimi, sprendė, kad 2009 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartis įstatymui neprieštarauja ir yra galiojanti. Šios teismo išvados atsakovai kasacinio skundo argumentais nepaneigė. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sudariusios teisių perleidimo sutartį, šalys jos neginčijo, nesikreipė į teismą dėl sutarties turinio neaiškumo ar jų valios neatitinkančių sąlygų nepriimtinumo. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismas, nekilus neaiškumų dėl teisių perleidimo sutarties turinio, rėmėsi juo ir neturėjo pagrindo šią sutartį papildomai aiškinti, vertindamas jos sudarymo ir kitas aplinkybes. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2010 m. vasario 2 d. vekselių panaikinimo sutartis, sudaryta teisių į vekselius nebeturėjusio A. J., negalioja (CK 1.80 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visetą, šioje, nenustatytomis aplinkybėmis sudarytoje ir negaliojančioje vekselių panaikinimo sutartyje nurodytų aplinkybių nevertino kaip reikšmingų 2009 m. gruodžio 31 d. reikalavimų perleidimo sutarties aiškinimui.

Kasatoriai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ieškovės ir atsakovų paskolos prievolinius santykius, peržengė pareikšto ieškinio ribas, nes ieškovė reiškė reikalavimą priteisti skolą iš atsakovų, grįsdama jį turimais vekseliais ir reikalavimo perleidimo sutartimi, o ne paskolos teisiniais santykiais, kurių nepatvirtina faktinės bylos aplinkybės ir ieškovės pozicija.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas, nes teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-338/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-338/2008">3K-3-338/2008</a>).

Ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą – priteisti iš atsakovų skolą ir nurodė jo faktinį pagrindą – reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes – tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų susiklosčiusius paskolos bei su vekseliais susijusius teisinius santykius. Kurios faktinės aplinkybės byloje yra svarbios ginčo teisinių santykių kvalifikavimui, sprendė teismas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai aiškino vekselio perleidimą pasibaigus pateikimo apmokėti terminui reglamentuojančias teisės normas, todėl skirtingai sprendė dėl teisiniams santykiams kvalifikuoti reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad reikalavimo perleidimo sutartimi teisės į vekseliuose nurodytas pinigų sumas ieškovei nebuvo perleistos, o vėliau vekseliai panaikinti, todėl, spręsdamas bylą, rėmėsi paskolos santykiais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pradinis vekselių savininkas teisėtai perleido ieškovei teisę reikalauti sumokėti vekseliuose nurodytus pinigus ir, atsižvelgdamas į tai, kad dėl prievolės pagal vekselį abstraktumo nėra reikšmingi vekselio išrašymo pagrindu buvę santykiai, paskolos santykių nevertino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieškinio reikalavimu suformuluotą skolos priteisimo klausimą, skirtingai kvalifikavo teisinius santykius, tačiau rėmėsi tik ieškovės nurodytomis ir įrodinėtomis faktinėmis aplinkybėmis, taigi ieškinio ribų neperžengė.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 47,39 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 47,39 Lt (keturiasdešimt septynis litus 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė