Civilinė byla Nr. 3K-3-262/2013
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.7; 124.2.9; 124.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų P. M. ir D. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje atnaujintas procesas, pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams antstoliui S. U., J. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys – R. J. M., G. V., D. M., P. M., G. Š.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos, kurioje atnaujintas procesas, nagrinėjimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad 2005 m. lapkričio 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kuriuo atsakovei J. Š. parduotas ieškovei priklausantis keturių kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), yra apsimestinis sandoris, todėl negaliojantis; pripažinti, kad šiuo sandoriu atsakovė J. Š. visiškai įvykdė ieškovės (skolininkės) prievolę išieškotojui G. V., t. y. grąžino jam 87 159,48 Lt ieškovės skolą, ir perėmė šio reikalavimo teises į ieškovę.
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartis panaikinta ir byla perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 6 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
2009 m. spalio 6 d. tretieji asmenys D. M. ir P. M. kreipėsi į teismą, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų) pagrindu prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007, remdamiesi tuo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl kurio pardavimo iš varžytynių teisėtumo vyko ginčas nurodytoje civilinėje byloje, jie gyveno nuo 2003 m. liepos 21 d., tačiau nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, nors 2006 m. liepos 26 d. D. M., 2007 m. sausio 26 d. P. M. tapo pilnamečiai ir turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Taip jiems nebuvo suteikta galimybės dalyvauti byloje, be kita ko, ginčyti turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas. CPK nuostata, kurios pagrindu atnaujintas procesas byloje, teismo nutartyje nenurodyta, bet joje motyvuojama, kad, neįtraukus trečiųjų asmenų D. M. ir P. M. į bylos nagrinėjimą, nebuvo galimybės išsiaiškinti, ar buvo pažeistos ir jeigu taip, tai kaip, jų, kaip parduoto buto gyventojų, teisės ir teisėti interesai.
Ieškovė ir tretieji asmenys R. J. M., D. M. ir P. M. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą ir tenkinti ieškinį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi prašymą panaikinti teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą atmetė.
Teismas vadovavosi tuo, kad procesas byloje po jos atnaujinimo vyksta atsižvelgiant į proceso atnaujinimo motyvus ir tikslus – siekiant nustatyti, kaip atsakovų veiksmais buvo pažeistos ir ar iš viso buvo pažeistos trečiųjų asmenų P. M. ir D. M., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų teisės. Teismas nustatė, kad ieškovę ir trečiuosius asmenis siejo panaudos teisiniai santykiai: tretiesiems asmenims P. M. ir D. M. bei jų motinai R. J. M. ieškovė suteikė teisę neatlygintinai gyventi jai priklausiusiame bute. Rašytinė panaudos sutartis nebuvo sudaryta ir įregistruota viešajame registre. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.643 straipsnio 1 dalies nuostatas panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniu. Tokiu atveju naujajam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal sudarytą panaudos sutartį, jeigu ji buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Teismas, vadovaudamasis CK 6.642 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kito termino, atsižvelgdamas į tai, jog rašytinė panaudos sutartis nesudaryta, nenustatytas kitas terminas jai nutraukti, sprendė, jog atsakovė J. Š., įsigijusi iš ieškovės butą, kuriame gyveno tretieji asmenys, turėjo teisę nutraukti panaudos teisinius santykius ir pareikalauti iš trečiųjų asmenų išsikelti per įstatyme nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, kad ginčo butas buvo įkeistas, kai tretieji asmenys jame jau gyveno; ieškovei nevykdant savo skolinių įsipareigojimų, šis turėjo būti parduotas iš varžytynių.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad proceso civilinėje byloje atnaujinimo pagrindas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, jų nuomone, pažeidimas, pasireiškęs jų neįtraukimu į bylos nagrinėjimą. Šis pagrindas, teisėjų kolegijos nuomone, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, t. y. visa byla neturi būti nagrinėjama iš naujo, nes civilinės bylos dalyviai nesinaudoja visomis teisėmis ta pačia apimtimi ir tvarka, kaip įprastinio civilinės bylos proceso metu. Teisėjų kolegija atmetė atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo nei 2009 m. spalio 6 d. pateiktame prašyme nurodytų teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimo nepagrįstumo argumentų, nei teismo posėdžių metu 2011 ir 2012 metais teismui pateiktų ieškovės ir trečiųjų asmenų atstovo paaiškinimų, taip pat argumentų dėl parduoto turto kainos; atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai yra ištyrę visus įrodymus bei pasisakę dėl ieškovės argumentų, susijusių su turto įkainojimu.
Teisėjų kolegija nurodė, kad P. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra pilnamečiai asmenys, todėl atmetė kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad jie ir toliau turi interesą gauti išlaikymą buto dalies panaudos forma iš senelės (ieškovės).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu tretieji asmenys P. M. ir D. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti, ar CPK 366 straipsnio 2 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuria draudžiama asmenims, nepagrįstai neįtrauktiems į ankstesnį civilinės bylos nagrinėjimą, prašyti atnaujinti procesą tuo atveju, kai teismo sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) jau buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka jiems nedalyvaujant, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 110 straipsniams, Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proceso teisės normas, įtvirtinančias teismo pareigą atsižvelgti į proceso atnaujinimo tikslus bei pagrindus (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 7, 9 punktai, 370 straipsnio 3, 4 dalys, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 5 straipsnio 1 dalis), todėl nepagrįstai nepasisakė dėl kasatorių pateiktų argumentų dėl aiškios teisės taikymo klaidos nagrinėjant ieškinį padarymo, taip pat jų įtakos įstatymo saugomiems kasatorių interesams. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kasatoriai pažymėjo, kad 2009 m. spalio 6 d. prašyme atnaujinti procesą jie rėmėsi teismų padarytomis aiškiomis teisės taikymo klaidomis, viena jų – jog jie nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Kauno apygardos teismas, 2011 m. birželio 10 d. nutartimi atnaujindamas procesą, konkrečių CPK 366 straipsnyje nustatytų normų nenurodė. Kasatorių nuomone, atsižvelgiant į tai, kad prašyme atnaujinti procesą jie rėmėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, šis patenkintas visiškai, tai darytina išvada, jog procesas atnaujintas prašyme nurodytais pagrindais. Kasatorių teigimu, ginčo bute jie gyveno nuo 2003 m. ir pilnamečiais tapo iki Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 6 d. nutarties priėmimo; teismams apie tai buvo žinoma, tačiau kasatoriai į bylą įtraukti nebuvo. Dėl to kasatoriai neteko galimybės dalyvauti nagrinėjant bylą, teikti apeliacinį skundą ir nurodyti esmines teismo padarytas įrodymų vertinimo ar teisės normų taikymo klaidas. Atsižvelgiant į tai, kasatorių nuomone, jiems negali būti taikomas draudimas remtis CPK 366 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu, nors teismo sprendimas ir buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kadangi kasatoriams nesuteikta galimybės dalyvauti procese, tai, jų įsitikinimu, atnaujinus procesą, kasatoriai gali pasisakyti dėl visų su bylos nagrinėjimu susijusių klausimų, kartu ir dėl ieškinyje keliamų reikalavimų pagrįstumo, t. y. teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Kasatorių teigimu, jų argumentai, samprotavimai ir paaiškinimai yra įrodymai CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, dėl kurių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo pasisakyti, tačiau to nepadarė. Kasatoriai pažymėjo, kad jų, kaip savarankiškų reikalavimų nereiškiančių trečiųjų asmenų, interesai yra tokie patys kaip ieškovės, t. y. kad teismas pripažintų ginčo sandorį negaliojančiu ir taikytų jam tikrojo sandorio, kurį šalys norėjo sudaryti, taisykles. Kasatorių teigimu, argumentus, kuriais jie grindžia tokio reikalavimo pagrįstumą, jie nurodė 2009 m. spalio 6 d. prašyme atnaujinti procesą, kuriame išsamiai pagrindė, kodėl 2005 m. lapkričio 24 d. sudarytas ginčo sandoris buvo ne dėl buto pardavimo, o dėl kreditoriaus pakeitimo skolos teisiniuose santykiuose. Šių papildomų argumentų ir samprotavimų ieškovė teismams nebuvo nurodžiusi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, kurioje atnaujintas procesas, nurodyta teismui pakartotinai išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su areštuoto turto tinkamu įkainojimu bei tinkamos pardavimo kainos nustatymu, taip pat tinkamu priverstinio turto pardavimo procedūrų taikymu. Kasatorių įsitikinimu, jei iki bylos pakartotinio išnagrinėjimo apeliacine tvarka (2009 m. sausio 6 d.) jie būtų galėję pateikti teismui paaiškinimus dėl ginčo esmės, procesas būtų buvęs tinkamas, kasatorių teisė būti išklausytiems nepažeista, o 2009 m. sausio 6 d. teismo nutarties motyvuose būtų nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas), kartu ir pasisakyta dėl kasatorių pateiktų paaiškinimų (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasatorių nuomone, šiuo atveju, netenkinus jų prašymo panaikinti skundžiamą sprendimą, nepasisakyta dėl kasatorių pateiktų įrodymų ir nepateikta argumentų, kodėl šie atmetami. Kasatoriai atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad neaišku, kodėl ieškovė turėjo norėti parduoti turtą už 107 159,48 Lt ar 87 159,48 Lt, kai turto vertė yra 215 000 Lt, ir tokiu atveju ji ir šios duktė bei du kartu gyvenantys nepilnamečiai vaikaičiai netektų gyvenamojo būsto. Ginčo sandorio sudarymo metu kasatoriai buvo nepilnamečiai, ir antstolis turėjo pareigą ypač atidžiai atsižvelgti į vaikų, gyvenančių jo tvirtinamu aktu parduodamame bute, interesus, aiškintis, kaip bus užtikrinamos jų teisės, kai buto savininkas (ieškovė) parduoda butą akivaizdžiai per maža kaina.
CK 3.237 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikus, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo. Kasatorių teigimu, jiems senelė teikė išlaikymą panaudos pagrindu, t. y. neatlygintinai leisdama gyventi jos bute. Dėl to kasatoriams kilo atitinkamos teisės ir lūkesčiai reikalauti, kad teikiamas išlaikymas nenutrūktų. Kasatorių teigimu, visuotinai pripažįstamas vaiko interesas – turėti gyvenamąjį būstą ir kad jis nebūtų atimtas neteisėtais ar nepagrįstais veiksmais. Ginčo buto pardavimas neigiamai paveikė vaikų (kasatorių) interesus užtikrinusią padėtį.
Kasatoriai nurodė, kad nors ginčui aktuali CPK 704 straipsnio 2 dalies redakcija tiesiogiai ir nenustatė, jog iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjus ne mažesnę pinigų sumą kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnę sumą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas ir turtas privalo būti perduodamas pirkėjo nuosavybėn, nesvarbu, turi skolininkas kartu gyvenančių nepilnamečių išlaikytinių ar ne, tačiau iš kitų šio CPK straipsnio dalių aišku, kad iš esmės visais atvejais turtas yra parduodamas pinigų sumą sumokėjusiam asmeniui, surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Taip visiškai paneigiamas nepilnamečių (kasatorių) interesas ir teisė turėti gyvenimo sąlygas, būtinas vaikui vystytis, nesilaikoma skolininko bute gyvenančių vaikų interesų prioriteto, nustatyto Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir nevykdoma šiame straipsnyje teismui nustatyta pareiga: imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai.
2. Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „SSPC-Technika“ v. UAB „Serfas“, bylos Nr. 3K-3-155/2012, pateiktų išaiškinimų. Nurodytoje byloje į procesą tretieji asmenys buvo įtraukti tik po to, kai buvo atnaujintas procesas, kaip ir nagrinėjamoje byloje, ir nurodyta, kad atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Kasatoriai pažymėjo, kad teismų 2007 m. sausio 26 d. ir 2009 m. sausio 6 d. procesiniais sprendimais buvo sprendžiama dėl jų teisių ir pareigų, nors iki 2011 m. birželio 10 d. nutarties priėmimo jie nebuvo įtraukti į procesą. Kasatorių teigimu, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, atnaujinus procesą šioje byloje, teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimas turi būti panaikintas, esant absoliučiam jo negaliojimo pagrindui.
3. Kasatorių teigimu, CPK 366 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas asmens teisės prašyti atnaujinti procesą ribojimas, kai teismo sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) jau buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, tačiau pareiškėjui nedalyvaujant, galbūt pažeidžia Konstituciją, nes visuomenei svarbiam tikslui – civilinio proceso koncentracijos principo įgyvendinimui – pasiekti nustato priemones, labiau nei būtina varžančias atitinkamo asmens teises ir laisves.
Prisidėjimu prie kasacinio skundo ieškovė I. S. ir trečiasis asmuo R. J. M. prašo kasacinį skundą tenkinti, remiantis jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė J. Š. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kai buvo sudarytas ginčo sandoris, kasatoriai buvo nepilnamečiai, todėl jų teisėms ir interesams turėjo atstovauti tėvai ar teisėti globėjai. Kasatoriai nebuvo ir negalėjo būti ginčijamo sandorio šalis. Atsakovei 2006 m. gegužės 1 d. pareiškus ieškinį dėl iškeldinimo iš įsigyto buto, trečiuoju asmeniu į bylą buvo įtraukta tuo metu nepilnamečių kasatorių motina, todėl, atsakovės teigimu, jie buvo tinkamai atstovaujami. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad kasatorių teisės ir interesai buvo neapginti ar yra pažeisti ir kad 2007 m. sausio 26 d. teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Kai kasatoriai sulaukė pilnametystės, jie buvo įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą ir toliau patys galėjo atstovauti savo interesams. Atsakovė pažymėjo, kad ieškinys nagrinėjamas ne iš naujo, o tik tiek, kiek jis susijęs su kasatorių teisėmis ir pareigomis; kasatoriai nenurodė, kokias papildomas teises jie įgijo, tapę pilnamečiai, ir kodėl bei kaip jos pažeidžiamos. Atsakovės teigimu, argumentas, kad butas parduotas per maža kaina, gali turėti įtakos ieškovės, bet ne kasatorių teisėms ir interesams; teismas, atnaujindamas procesą, suteikė galimybę kasatoriams nurodyti savo (ne ieškovės) teisių pažeidimą ir pateikti jį pagrindžiančius argumentus, tačiau šie to nepadarė. Kasatoriai neturi nuosavybės, taip pat kitų daiktinių teisių (uzufrukto ir pan.) į ginčo butą. Ieškovė turėjo galimybes ginti savo teises kitose, jau pasibaigusiose bylose, kuriose ieškinys atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Ž. v. antstolė L. P., bylos Nr. 3K-3-487/2011, konstatuota, kad pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. Z. v. antstolė L. P., bylos Nr. 3K-3-471/2011, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad civilinės bylos atnaujinimo instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Teismų praktika aiškinant proceso atnaujinimo institutą suformuota taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.
2. Atsakovė nesutinka, kad procesas šioje byloje buvo atnaujintas dviem savarankiškais pagrindais: teismo nutartyje nenurodyta, jog procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kasatoriai prašymą atnaujinti procesą grindė tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir tik juo remdamasis teismas tyrė bei tenkino kasatorių prašymą; nutartyje atnaujinti procesą nepasisakyta dėl teisės taikymo klaidų, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
3. Atsakovės nuomone, nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad sudarytas ginčo sandoris buvo ne dėl buto pardavimo, o dėl kreditoriaus pakeitimo skolos teisiniuose santykiuose. Ji pažymėjo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas šioje civilinėje byloje iki proceso atnaujinimo išsamiai pasisakė dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ieškovės, P. J. bei G. V. teisinių santykių. Teismai nenustatė, kad ieškovei patiekiant prašymą parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui antstolio kontoroje jai buvo daromas psichologinis poveikis, pagal CPK 704 straipsnį ji galėjo susirasti pirkėją ir susitarti dėl pageidaujamos parduodamo buto kainos, tik ne mažesnės nei skola ir vykdymo išlaidos. Teismai pasisakė dėl ginčo sandorio teisėtumo ir kitu ieškovės nurodytu teisiniu pagrindu – dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu.
4. Atsakovės teigimu, teismai, pakartotinai išnagrinėjo civilinę bylą, neišeidami už nustatytų po proceso atnaujinimo bylos nagrinėjimo ribų, ir nurodė išsamius nutarčių teisinius motyvus. Kadangi kasatoriai savo kaip trečiųjų asmenų, įstojusių į bylą po proceso atnaujinimo, materialiąsias teises kildina iš panaudos teisinių santykių, tai abiejų instancijų teismai išsamiai dėl jų pasisakė, pritardami Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendime nurodytiems motyvams.
5. Atsakovės teigimu, kasatoriai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „SSPC-Technika“ v. UAB „Serfas“, bylos Nr. 3K-3-155/2012, pateiktais išaiškinimais, nes skiriasi šios nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.
6. Atsakovės nuomone, kasatorių prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas. Pagal CPK 366 straipsnio 2 dalies 9 punktą procesas atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šioje civilinėje byloje ši norma netaikytina, nes bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai taikė teisės normas, priėmė teisėtus ir motyvuotus procesinius sprendimus.
7. Atsakovė sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčas dėl buto kainos nebuvo proceso atnaujinimo dalykas; pažymėjo, jog, parduodant turtą iš varžytynių, jo tuometė vertė pagal VĮ Registrų centro vertinimą buvo 83 600 Lt, butas parduotas už 87 159,48 Lt, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad varžytynės buvo organizuotos netinkamai, butas parduotas už per mažą kainą. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad butas realiai buvo parduotas už 107 159 Lt, nes 20 000 Lt ieškovė gavo iš atsakovės prieš varžytynes; ieškovė ir trečiasis asmuo R. J. M., kuri tuo metu pagal įstatymą atstovavo kasatoriams, nepasinaudojo įstatymo nustatyta teise apskųsti antstolio veiksmus, taip apginant galbūt pažeistas jų teises ir interesus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso atnaujinimo tikslų
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Tai reiškia, kad tik teismui suteikta teisė valstybės vardu nuspręsti dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir siekiant užtikrinti, jog teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Ne visada ginčo išnagrinėjimas teismine tvarka ir teismo sprendimo priėmimas bei jo peržiūrėjimas instancine tvarka reiškia veiksmingą asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs proceso atnaujinimo institutą. Juo siekiama to paties tikslo kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), t. y. užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011). Proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Vis dėlto proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, įgalinantis peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2009; kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2009). Atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus.
Nagrinėjamu atveju procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas siekiant nustatyti, ar atsakovų veiksmais iš viso buvo pažeistos, o jeigu pažeistos, tai kaip, kasatorių, kaip vykdymo proceso metu parduodamame bute gyvenančių asmenų, teisės, nes jie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Šios aplinkybės kaip civilinės bylos atnaujinimo pagrindas kvalifikuojamos pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Teisėjų kolegija toliau pasisako dėl bylos nagrinėjimo ribų po proceso atnaujinimo, kai civilinėje byloje procesas buvo atnaujintas šiuo pagrindu.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų, kai procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą
Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas patikrina ankstesnio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą.
Kai procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų) (normos redakcija iki 2011 m. spalio 1 d.), teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, visų pirma turi nustatyti, kokias konkrečiai materialines teises ir (ar) teisėtus interesus nagrinėjamoje byloje turi į ją anksčiau neįtrauktas asmuo ir ar dėl jų buvo nuspręsta teismo sprendimu (pvz., teismo sprendime pasisakyta dėl asmens teisių ir pareigų, teismo sprendimu sukurtos asmeniui teisės ir pareigos, įtvirtintas asmens teisių pažeidimas, neįvertinus neįtraukto asmens pateiktų įrodymų, asmens teisės ir pareigos nustatytos netinkamai ir kt.). Vadinasi, turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Tai reiškia, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.). Kartu tai reiškia, kad po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą turi būti nagrinėjamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiosiomis teisėmis. Be to, pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas taikomas tada, kai teismo sprendimu yra nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Šių aplinkybių (kad teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų) pasitvirtinimas po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą gali lemti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo konstatavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas turi teisę CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu panaikinti anksčiau priimtą sprendimą tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. ir kt. v. DNS „Linas“ poilsio bendrija, bylos Nr. 3K-3-113/2013). Teisėjų kolegija sprendžia, kad savaime proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinimas nesuponuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo.
Nagrinėjamu atveju byloje, kurioje atnaujintas procesas, buvo sprendžiamas ginčas dėl įkeisto turto (buto) pardavimo vykdymo procese skolininko pasiūlytam pirkėjui. Tai reiškia, kad materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo baigtimi turi tie asmenys, dėl kurių teisių ir pareigų apimties nusprendžiama teismo sprendimu bei kurių teisės ir (ar) pareigos tiesiogiai susijusios su vykdymo proceso metu parduotu ginčo butu. Tokiais asmenimis galėtų būti asmenys, kurie turi suinteresuotumą ginčo butu, kaip turtu, iš kurio vykdomas išieškojimas; buto pardavimo verte; kurių nuosavybės teisė į turtą vykdymo procese suvaržoma ar esant kitoms materialinį teisinį suinteresuotumą patvirtinančioms aplinkybėms. Jos turi būti susijusios su parduodamo turto priklausomybe, verte, iš pardavimo gautų lėšų panaudojimu ar kt. Taigi šiuo atveju materialiai suinteresuotais asmenimis gali būti skolininkas, išieškotojas, turto savininkas, hipotekos kreditorius ir kiti asmenys, kurių materialinėms teisėms ir (ar) pareigoms turto pardavimas ar kiti vykdymo veiksmai turėtų įtakos. Šių kriterijų gali neatitikti vykdymo metu parduodamame bute gyvenantys asmenys, jeigu jų materialinio pobūdžio teisės susijusios tik su naudojimusi gyvenamąja patalpa, bet nėra pirmiau nurodytų ar panašių aplinkybių.
Nagrinėjamoje byloje procesas buvo atnaujintas Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi pagal kasatorių prašymą, pateiktą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nutartyje atnaujinti procesą nustatyta, kad kasatoriai nuo 2003 m. liepos 21 d. gyvena vykdymo proceso metu parduotame bute ir, jiems tapus pilnamečiais, neįtraukti į bylos, kurioje buvo sprendžiamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu klausimas, nagrinėjimą; pažymėta, jog, neįtraukus kasatorių į bylos nagrinėjimą, nebuvo galimybės išsiaiškinti, ar buvo pažeistos ir jeigu taip, tai kaip, jų, kaip parduoto buto gyventojų, teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant dėl kasatorių teisių ir teisėtų interesų, susijusių su ginčo objektu (butu) buvimo, teismų ši aplinkybė buvo patikrinta ir nustatyta, kad kasatoriai gyveno ginčo bute panaudos teisinių santykių pagrindu (kasatoriai ir jų motina gyveno ieškovei (senelei) priklausančiame bute). Teisėjų kolegija jau nurodė, kad vien panaudos teisinių santykių buvimas dėl parduodamo turto nėra pagrindas atsisakyti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. CPK įtvirtintas reglamentavimas nenustato vykdymo procese išieškojimo iš gyvenamojo būsto išimčių, kai jis įkeistas hipoteka (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad byloje, kurioje ginčijamas įkeisto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto teisėtumas, kasatoriai, kaip panaudos teisinių santykių dalyviai, neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nes joje nesprendžiama dėl kasatorių teisių ir pareigų ar jų apimties; kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti kasatorių teisių ir teisėtų interesų, susijusių su ginčo dalyku, buvimą, byloje nenustatyta ir kasatoriai jų nepateikė. Kasatorių argumentai dėl ginčo turto pardavimo kainos ir jo tikrosios vertės neatitikties, kitų vykdymo proceso procedūrų pažeidimų nėra susiję su jų teisėmis ir (ar) pareigomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atnaujinus procesą ir nagrinėjant bylą neperžengiant atnaujinimo pagrindo ribų (dėl kasatorių teisių ir teisėtų interesų, jų neįtraukus į bylą, galimo nusprendimo), teismai pagrįstai dėl jų nepasisakė ir nepažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalies bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Pažymėtina, kad, kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėję teismai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą panaudos teisiniai santykiai gali turėti įtakos naujojo ginčo buto savininko ir panaudos gavėjų (kasatorių) teisių ir pareigų apimčiai, t. y. esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, buto savininkui gali pereiti teisės ir pareigos pagal sudarytą panaudos sutartį (jeigu panaudos sutartis įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti) (CK 6.643 straipsnio 1 dalis), nutraukiant panaudos sutartį, būtina laikytis įspėjimo apie nutraukimą terminų (6.642 straipsnio 1 dalis) ir kt. Tačiau šie teisės klausimai nėra susiję su ginčo turto vykdymo procese pardavimu, todėl nevertintini kaip materialinis teisinis kasatorių suinteresuotumas vykstančio ginčo baigtimi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu kasatoriai būtų buvę įtraukti į procesą, jiems sulaukus pilnametystės, procesinis rezultatas byloje būtų toks pat, nes kasatoriai nepagrindė, jog jie turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo dalyku. Remiantis šiomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą panaikinti teismo sprendimą, nepažeidė CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkto.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartyje procesas byloje atnaujintas, be kita ko, CPK 359 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paremti kasatorių interpretacija, bet ne teismo nutarties, kuria atnaujintas procesas, motyvais. Nurodytos nutarties motyvuojamoji dalis aiški: joje sprendžiama tik dėl vieno atnaujinimo pagrindo – kasatorių neįtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis ir dėl to galėjusio kilti jų materialiųjų teisių bei (ar) pareigų pažeidimo. Tai, kad nutartyje nenurodyta konkreti proceso atnaujinimo norma, nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados. Be to, kaip teisingai pažymėta kasaciniame skunde, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu byla, kuri peržiūrėta apeliacine tvarka, gali būti atnaujinama tik generalinio prokuroro prašymu (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija). Konstitucingumo problema gali būti keliama dėl įstatymo, kuris turi būti taikomas konkrečioje teismo nagrinėjamoje byloje. Kasaciniame skunde nenurodyta, dėl kokios aiškios teisės taikymo klaidos, kuri būtų susijusi su kasatorių materialiosiomis teisėmis, reikėtų pasisakyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 359 straipsnio 1 dalies 9 punktą, tai kartu reiškia, jog nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl šio punkto atitikties Konstitucijai išaiškinimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, byloje teismų nustatytas aplinkybes ir aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė bylos nagrinėjimą, atnaujinus procesą, reglamentuojančias proceso teisės normas ir šių normų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl, atsižvelgiant į kasaciniame skunde suformuluotus argumentus, nėra pagrindo skundžiamų teismų procesinių sprendimų pakeisti ar panaikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atsakovė J. Š. prašo priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovei kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatė J. Spaičienė; už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atsakovė sumokėjo 800 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti atsakovei iš kasatorių lygiomis dalimis 800 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 120,74 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas lygiomis dalimis iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš trečiųjų asmenų P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 400 (keturis šimtus) Lt ir D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 400 (keturis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti valstybei iš trečiųjų asmenų P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 60,37 Lt (šešiasdešimt litų 37 ct) ir D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 60,37 Lt (šešiasdešimt litų 37 ct) su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
