Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-265/2013

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02117-2009-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 60; 99.9; 121.19.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Jutatransos ekspedicija“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bendrovės L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG ieškinį atsakovui UAB „Jutatransos ekspedicija“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas bendrovė L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Jutatransos ekspedicija“ 9750 eurų nuostolių, 593 eurus palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo 9750 eurų skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2008 m. liepos 7 d. ieškovas pateikė atsakovui užsakymą penkiais vilkikais pervežti penkis kondensatorius iš Belgijos į Krasnodaro miestą (Rusija). Šalys sutarė 6100 eurų kainą už vieną vilkiką, terminą – skubiai, numatė atsiskaitymą – 50 proc. kainos sumokama po kondensatorių pakrovimo į vilkikus Belgijoje, likę 50 proc. – po jų iškrovimo Rusijoje. Atsakovas šiam pervežimui nusamdė bendrovę Nord-Ex GmbH. Dėl atsakovo ir bendrovės Nord-Ex GmbH atsiskaitymo nesutarimų kilo pavojus, kad krovinys gali būti nenuvežtas sutartais terminais, todėl ieškovas pats nusamdė du vilkikus, už kurių paslaugas bendrovėms „Kango Logistika“ ir M&V Export und Logistik GmbH apmokėjo ieškovas. Be to, OOO firmai „Kanon-Trans“ ieškovas sumokėjo 12 200 eurų, kai krovinys buvo pristatytas į iškrovimo vietą. Ieškovas 2008 m. rugsėjo 15 d. pasiuntė atsakovui sąskaitą, kuria pareiškė pretenziją dėl 9750 eurų nuostolių, tačiau atsakovas pretenzijos nepatenkino.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal šalių 2008 m. liepos 7 d. susitarimą krovinys turėjo būti paimtas iki 2008 m. liepos 18 d. 12 val. ir nugabentas kaip galima greičiau. Ieškovas sumokėjo atsakovui avansą – pusę vežimo kainos už 5 vilkikus, t. y. 15 250 eurų. Krovinys buvo paimtas laiku, tačiau ne tiesiogiai vežamas, o iškrautas kitame sandėlyje. 2008 m. liepos 31 d. praėjus trylikai dienų po krovinio pirminio paėmimo, jis nebuvo pajudėjęs į paskirties vietą, nors krovinio pristatymo terminas buvo nustatytas iki 10 dienų. Atsakovas krovinių pervežimui pasitelkė bendrovę Nord-Ex GmbH, o ši pasamdė vežėjus – bendroves „Finn Life“ ir OOO firmą „Kanon-Trans“, kurios trimis vilkikais dalį krovinio gabeno į paskirties vietą. 2008 m. rugpjūčio 1 d. vežėjas ieškovą informavo, kad iš penkių vilkikų pakrauti tik du ir patvirtinti trečiojo vilkiko numeriai, tačiau iki 2008 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas patvirtinimo negavo. 2008 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas gavo informaciją iš bendrovės Nord-Ex GmbH, kad yra pakrauti keturi vilkikai ir yra pakeliui, o penktąjį numatoma pakrauti 2008 m. rugpjūčio 7 d. Kaip paaiškėjo vėliau, išvykę buvo tik trys vilkikai ir 2008 m. rugpjūčio 11 d. likusieji du nebuvo pakrauti ir atsakovas sutiko, kad ieškovas pats užsakinėtų vilkikus. Šiuos du vilkikus ieškovas užsakė už didesnę kainą - 6300 ir 6500 eurų. OOO firma „Kanon-Trans“ gabeno krovinį dviem vilkikais, jį sulaikė motyvuodamas tuo, kad bendrovė Nord-Ex GmbH nesumokėjo už pervežimą, todėl pareikalavo sumokėti visą vežimo mokestį – 12 200 eurų. Atsakovui nesutarimo neišsprendus, ieškovas 2008 m. rugpjūčio 18 d. sumokėjo OOO firmai „Kanon-Trans“ vežimo mokestį, kad galėtų gauti krovinį. Sulaikytasis krovinys, vežtas trečiuoju vilkiku, pagal statybvietės pažymą gautas 2008 m. rugpjūčio 22 d., t. y. po ieškovo vežimo mokesčio sumokėjimo. Paskutinieji du kroviniai pristatyti 2008 m. rugpjūčio 25 d. Ieškovo prašymu OOO firma „Kanon-Trans“ atsiuntė patvirtinimą, kad bendrovė Nord-Ex GmbH nesumokėjo už pervežimą ir įsipareigojo grąžinti pinigus, jei ši pinigus sumokėtų. 2008 m. rugsėjo 15 d. ieškovas pateikė atsakovui sąskaitą dėl nuostolių atlyginimo, o 2008 m. rugsėjo 24 d. – pretenziją, į kurią atsakovas tinkamai neatsakė ir po vėlesnių priminimų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 9750 eurų nuostolių, 593 eurus palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 9750 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1071 Lt žyminio mokesčio, 1622,87 euro vertimo išlaidų, 3500 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nustatė, kad šalių santykiai vertintini kaip tarptautinio krovinių vežimo kaliais santykiai, kuriuos reglamentuoja 1956 m. rugpjūčio 31 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija) ir Civilinis kodeksas. Atsakovo pasamdytas vežėjas bendrovė Nord-Ex GmbH netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir būtent dėl jo kaltės ieškovas patyrė nuostolių. Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Bendrovės Nord-Ex GmbH veiksmai, susiję su pervežimu, laikytini nesąžiningais, nes krovinių pakrovimo stadijoje sąmoningai neteisingai buvo nurodyta, jog keturi vilkikai jau pakrauti ir yra pakeliui į paskirties punktą; bendrovė sandėliavo krovinį už užmokestį, nesuderinusi su krovinio siuntėju; nepateisinamai ilgai negabeno krovinio (nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2008 m. rugpjūčio 5 d.), taip dvigubai viršytas maksimalus krovinio pristatymo terminas, be to, nugabeno ne visą krovinį – ketvirtą ir penktą vilkikus ieškovas buvo priverstas susirasti pats. Bendrovė Nord-Ex GmbH neapmokėjo savo pasamdytiems vežėjams, neatlygino ir nesprendė dėl nuostolių atlyginimo. Be to, iš bendrovės Nord-Ex GmbH krovinio gabenimo užsakymo tiesioginiam vežėjui OOO firmai „Kanon-Trans“ matyti, kad kaina už vieno kondensatoriaus nugabenimą buvo 6100 eurų, t. y. lygi bylos šalių susitartai kainai. Taigi ši įmonė iš anksto ketino sutarties nevykdyti, nes privati įmonė negali dirbti nerentabiliai. Dėl atsakovo pasitelktų asmenų pervežimui kaltės ieškovo krovinys buvo sulaikytas ir tik dėl ieškovo aktyvių veiksmų – tiesioginio apmokėjimo, trečiuoju vilkiku gabentas krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą. OOO firma „Kanon-Trans“ raštu patvirtino, kad apmokėjimo iš bendrovės Nord-Ex GmbH negavo.

CMR konvencijos 20 straipsnyje nustatyta, kad krovinys laikomas prarastu, jei krovinio pristatymo terminas nebuvo sutartas ir jis nebuvo pristatytas per 60 dienų nuo to momento, kai krovinį perėmė vežėjas. Šie CMR konvencijoje nustatyti terminai yra maksimalūs, kai ne ginčo tvarka laikoma, jog krovinys prarastas. Šiuo atveju ginčas tarp šalių kilęs dėl netinkamo sutarties vykdymo. Krovinio pristatymo terminas buvo viršytas kelis kartus pagal normaliai tokiam vežimui reikalingą laiką. Tai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį. Tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas yra viršijamas ir įrodoma, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis).

Dėl ketvirto ir penkto vilkikų samdymo nuostolių teismas nurodė, kad šalių susitarimas nebuvo tinkamai vykdomas, todėl ieškovas galėjo pagrįstai abejoti susitarimo įvykdymu. Turėdamas atsakovo pritarimą ieškovas skubiai susirado vežėjus, kurie sutiko teikti paslaugą brangiau, nei buvo numatyta pradiniame susitarime. Kroviniams pristatyti ieškovas tiesiogiai pasamdė kitus vežėjus – bendrovę „Kango Logistik“ ir M&V Export und Logistik GmbH, su kuriais atsiskaitė tiesiogiai, sumokėdamas 6300 ir 6500 eurų už du vilkikus, t. y. 600 eurų brangiau, nei buvo sutarta su atsakovu. Atsakovas neginčijo, kad krovinio gabenimo organizavimas užtruko ir būtų viršijęs normalius terminus kroviniams nugabenti, todėl ieškovo veiksmai imtis iniciatyvos likusio krovinio gabenimui, kad pats nepažeistų savo įsipareigojimų, atsakovui netinkamai vykdant sutartį, nelaikytini nepagrįstais ir neprotingais.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo teismas nurodė, kad CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai: bendrasis terminas – vieneri metai, o tyčinių veiksmų arba jiems prilyginamų atveju – treji metai. Termino pradžia šiuo atveju laikytina praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo, t. y. 2008 m. spalio 8 d. (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktas). Ieškovas 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2009 m. liepos 21 d. teikė atsakovui pretenziją, į kurią atsakymo nebuvo. Toks faktas sustabdo ieškinio senaties termino eigą (CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Be to, atsakovo pasamdytos bendrovės Nord-Ex GmbH veiksmai prilygintini tyčiniams. Nesąžiningą šio vežėjo elgesį patvirtina ir tai, kad 2011 m. lapkričio 30 d. bendrovė Nord-Ex GmbH likviduota dėl turto stokos. Paaiškėjus šiai aplinkybei, bendrovė Nord-Ex GmbH pašalinta iš proceso dalyvių; duomenų apie jos teisių perėmimą nėra.

Teismas, remdamasis CK 6.200 straipsnio 1 dalimi, 6.38 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, CMR konvencijos 3 straipsniu, sprendė, kad atsakovas yra atsakingas už netinkamą sutarties vykdymą ir atsiradusius nuostolius. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės ar visiškai ar iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, nes ieškovo veiksmus laikyti nukentėjusio asmens veiksmais šios normos prasme negalima. Terminą piniginei prievolei įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 1071 Lt žyminio mokesčio, 1622,87 euro vertimo išlaidų, 3500 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eksea“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-104/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-104/2006">3K-3-104/2006</a>; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-457/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-457/2006">3K-3-457/2006</a>; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutatransa“ v. UAB „Girteka“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2009">3K-3-177/2009</a>), nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė ne tik CMR konvencijos 19, 20 straipsnių, 23 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

Atsakovo samdytas ekspeditorius bendrovė Nord-ex GmbH nesumokėjo vežėjui OOO „Kanon-Trans“ nei avanso, nei pervežimo mokesčio už pirmojo kondensatoriaus nugabenimą, todėl ši sustabdė pervežimą. Taigi atsakovas pasamdė nesąžiningą subvežėją bendrovę Nord-ex GmbH, todėl, ieškovui nesiėmus jokių veiksmų, t. y. nesumokėjus vežimo mokesčio OOO „Kanon-Trans“, krovinio gavėjas būtų įgijęs teisę laikyti krovinį prarastu ir patirta žala būtų buvusi daug didesnė nei nagrinėjamu atveju. Be to, vežėjo bendrovės Nord-Ex Gmbh netinkamumu ir nesąžiningumu abejonių buvo išreiškęs ir pats atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.817 straipsnio 1 dalimi ir 6.256 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas pažeidė sutartį, ir priteisė nuostolių atlyginimą.

Dėl CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalių taikymo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų sutikęs ar prisiėmęs riziką dėl žalos atsiradimo.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu, CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatytą vienerių metų terminą reikia suprasti kaip terminą ginčams ir dėl vežėjo reikalavimų sumokėti jam vežimo mokestį. Pagal CMR 32 straipsnio 2 punktą pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą. Pretenzijų turinys ir forma nėra aiškiai apibrėžti, tačiau joje turi būti suformuluotas aiškus reikalavimas ir jo pagrindimas. Ieškovo pretenzijų pateikimas sustabdė ieškinio senaties termino eigą, todėl ieškovas 2009 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo nepraleidęs ieškinio senaties termino.

Dėl palūkanų priteisimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. ieškovas pateikė pretenziją dėl reikalavimo sumokėti nuostolius. Tai nebuvo reikalavimas sumokėti kompensaciją pagal CMR konvenciją; ieškovas, prašydamas priteisti palūkanas, rėmėsi CK 6.53 straipsnio nuostatomis, todėl 593 eurų palūkanos priteistos pagrįstai. CMR konvencijos 27 straipsnis nereglamentuoja procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl teismas pagrįstai taikė CK 6.37, 6.210 straipsnių nuostatas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama apie trejus metus, pakankamai sudėtinga, nemažos apimties, du kartus nagrinėta pirmosios instancijos teisme ir vieną kartą – apeliacinės instancijos teisme, advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, rengė ir teikė teismui daug procesinių dokumentų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad priteisiant iš atsakovo 17 688,25 Lt bylinėjimosi išlaidų nebuvo laikomasi teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų. Dėl dokumentų vertimo išlaidų apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šalių teisė yra pasirinkti, kokius įrodymus jos turi teikti norėdamos įrodyti ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus bylą šios išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalių pažeidimo. Teismai nesiaiškino ieškovo reikalavimo kilmės ir turinio. Visi pervežime dalyvavę subjektai sutartiniais santykiais beveik visais atvejais buvo susiję su ne daugiau kaip dviem pervežimo grandinės dalyviais, atitinkamai sukuriant tik dvišalius tarpusavio įsipareigojimus. Taigi kiekviena iš šalių įgijo teises ir pareigas tik tiesiogiai su ja susijusių pervežimo dalyvių atžvilgiu. Remiantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi ieškovas turėjo teisę įvykdyti skolininko bendrovės Nord-ex GmbH prievolę kreditoriui OOO „Kanon-Trans“. Tačiau trečiojo asmens prievolės įvykdymo už kitą asmenį atveju turi būti taikomi CK 6.50 straipsnio 3 dalyje nustatyti teisiniai padariniai. Ieškovas, įvykdęs ekspeditoriaus bendrovės Nord-ex GmbH prievolę sumokėti pervežimo kainą vežėjui OOO „Kanon-Trans“, perėmė šio vežėjo reikalavimą ekspeditoriui pagal 2008 m. liepos 30 d. ir 2008 m. liepos 31 d. krovinio pervežimo automobilių transportu užsakymus–sutartis ir neįgijo reikalavimų atsakovui.

2. Dėl CK 6.253 straipsnio 5 dalies taikymo. Teismai nepasisakė dėl ieškovo veiksmų (ginčas nebuvo sprendžiamas tarp pervežimo grandinės dalyvių pagal tiesiogiai kiekvieno iš jų sudarytas sutartis; ieškovas nepagrįstai vienašališkai apmokėjo vežėjui, taip pateisinant neteisėtą krovinio sulaikymą, pažeidė atsiskaitymo sąlygas, nustatytas vežėjo OOO „Kanon-Trans“ ir ekspeditoriaus bendrovės Nord-ex GmbH sutartyse). CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė atsižvelgti į nukentėjusiojo elgesį sprendžiant dėl žalos atlyginimo. Ieškovo ir vežėjo OOO „Kanon-Trans“ nesaistė tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai. Ieškovas suvokė, kad vežėjas OOO „Kanon-Trans“ krovinį sulaikė neteisėtai, kad reikalavimas sumokėti 12 200 eurų frachtą yra neteisėtas. Ieškovo prašymu vežėjas OOO „Kanon-Trans“ pateikė 2008 m. liepos 30 d. ir 2008 m. rugpjūčio 31 d. krovinio pervežimo automobilių transportu užsakymų–sutarčių kopijas, pagal kurias nei 2008 m. rugpjūčio 11 d., nei 2008 m. rugpjūčio 19 d. neatsirado sutartyse įtvirtintos frachto apmokėjimo sąlygos – krovinys nebuvo perduotas gavėjui, CMR dokumentai nepateikti, neišrašyta ir nepateikta apmokėti sąskaita–faktūra už pervežimą. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas nepritaria ieškovo ketinimui pačiam sumokėti vežėjui OOO „Kanon-Trans“ frachto kainą. Toks rizikos prisiėmimas vertintinas kaip šalinantis atsakovo atsakomybę ar kaip pagrindas iš dalies atleisti nuo atsakomybės. Ieškovo veiksmai pažeidė šalių galimybę spręsti tarpusavio įsipareigojimus, vykdyti prievoles tik pagal tarpusavyje sudarytus sandorius.

3. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. 2008 m. rugsėjo 15 d. sąskaitos–faktūros Nr. 2998 pateikimas atsakovui negali būti vertinamas kaip pretenzija CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalies prasme. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktą senaties terminas, kai reikalavimas nesusijęs su krovinio praradimu, sugadinimu ar pristatymo termino viršijimu, prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Šalių vežimo sutartis sudaryta 2008 m. liepos 7 d., laikytina, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2008 m. spalio 7 d. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį ne bet kokios, o tik raštiškos pretenzijos su ją pagrindžiančiais dokumentais pateikimas kitai vežimo pagal CMR konvenciją sutarties šaliai pristabdo ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimas). Taigi ieškovas turėjo nurodyti detalias reikalavimo atlyginti 600 eurų nuostolį aplinkybes ir prie pretenzijos pridėti sutarčių su pasamdytais vežėjais bendrovėmis „Kango Logistika SIA“ ir M&V Export und Logistik, šių vežėjų išrašytų sąskaitų–faktūrų, apmokėjimų už pervežimus dokumentų kopijas. Ieškovas turėjo nurodyti ir detalias reikalavimo atlyginti 12 200 eurų nuostolį aplinkybes bei pridėti sutarties, sudarytos su vežėju OOO „Kanon-Trans“, kopiją, taip pat šio vežėjo išrašytų sąskaitų–faktūrų, apmokėjimo vežėjui dokumentų kopijas. Šių reikalavimų ieškovas nevykdė, todėl atsakovas neturėjo pagrindo elgtis CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu. Dėl nurodytų priežasčių laikytina neatitinkančia CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 2009 m. liepos 21 d. ieškovo pretenzija. Taigi ieškovas iki ieškinio pareiškimo teisme momento nebuvo pateikęs pretenzijos, sustabdančios ieškinio senaties termino eigą, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnis).

4. Dėl palūkanų priteisimo. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ergo Lietuva“ v. UAB „Transtira“, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-172/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-172/2009">3K-3-172/2009</a>; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vytauto Galdiko įmonė „ Inesa“ v. UAB „ Transtira“ ir kt., Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2012">3K-3-9/2012</a>) vežėjo mokėtinų palūkanų dydį reglamentuoja CMR konvencija, todėl nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 proc. metinės palūkanos. Ieškovas nepateikė pretenzijos atsakovui dėl palūkanų mokėjimo, todėl teismai neturėjo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti 593 eurus palūkanų, o turėjo priteisti CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanas nuo ieškinio padavimo teisme dienos.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos vertėjams, taip pat išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas siejamas su bylinėjimosi išlaidų atitiktimi pagrindiniams kriterijams: 1) realumo (reiškiančio, kad bylinėjimosi išlaidos yra sumokėtos ir patirtos realiai), 2) pagrįstumo (reiškiančio, kad bylinėjimosi išlaidos atitinka protingumo reikalavimą) ir 3) būtinumo (reiškiančio patirtų bylinėjimosi išlaidų neišvengiamumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB banko „Hansabankas“ v. M. Daugirdas, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-553/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-553/2008">3K-3-553/2008</a>). Teismai nevertino, kad ne visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su dokumentų vertimu, atitinka būtinumo kriterijų įrodymų ryšio su byla aspektu (CPK 180 straipsnis). Šalis neturi teisės į bylą teikti bet kokius įrodymus dėl patirtų išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu, ir gauti šių išlaidų atlyginimą. Tai sudaro sąlygas piktnaudžiauti, siekiant dirbtinai didinti bylinėjimosi išlaidų dydį. Ieškovas teikė daug dokumentų (šalių elektroninio susirašinėjimo vertimai, keletą kartų besikartojantys CMR važtaraščių vertimai, 2010 m. sausio 22–27 d. ieškovo atstovo patvirtinti ir pateikti su ginčo pervežimu nesusiję dokumentai, 2007 m. šalių susirašinėjimas ir jo vertimai, sąskaitos–faktūros ir jų vertimai), nesusijusių su šia byla. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Surgailytė v. K. Masilionis, bylos Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu, atitikties aptartiems kriterijams. Išnagrinėtoje byloje nebuvo gausu teismo posėdžių, byla nepriskirtina ypatingai sudėtingų bylų grupei. Ieškovas neteikė daug procesinių dokumentų (ieškinys, atsiliepimas į apeliacinį skundą), todėl pripažintina, kad ieškovo patirta 3500 eurų (12 084,80 Lt) atstovavimo išlaidų suma neatitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų kriterijų.

5. Dėl absoliutaus apeliacinės instancijos teismo sprendimo negaliojimo. Civilinę bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą priimti motyvuotą teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas šio esminio pirmosios instancijos teismo pažeidimo nepašalino, procesinį pažeidimą pateisino nemotyvuota ir nepagrįsta, CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų neatitinkančia išvada. CPK 329 straipsnio 2 dalyje 4 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Šiuo klausimu yra pasisakęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 305-oji DNSB „Bokštas“ v. Vilniaus miesto valdyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-512/2002; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ungulaitis v UAB „Ijo“, bylos Nr. 3K-3-453/2006). Šioje byloje teismai nepasisakė dėl sprendimo priteisti nuostolių atlyginimą ir palūkanas. Atsakovas akcentavo, kad byloje nebuvo įrodinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, kaip reikalavimo tenkinimo pagrindą, nurodė tik CMR konvencijos 20 straipsnį ir 23 straipsnio 5 dalį. Apeliacinės instancijos teismas tik nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ne tik CMR konvencijos nuostatomis. Ieškovas byloje nesirėmė krovinio pavėluoto pristatymo, jo sugadinimo ar praradimo aplinkybėmis, o patirtą žalą kildino iš to, kad ekspeditoriui bendrovei Nord-ex GmbH neatsiskaičius su vežėju OOO „Kanon-Trans“, šiam sulaikius krovinį, tiesiogiai sumokėjo vežėjui 12 200 eurų pervežimo užmokestį (už du vilkikus). Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad krovinys nebuvo sugadintas, prarastas ir, nepaisant jo pristatymo ir iškrovimo momento, nebuvo pavėluotas pristatyti. Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes CMR konvencijos 19, 20 straipsniais, 23 straipsnio 5 dalimi reglamentuojami būtent prarasto, sugadinto ar pavėluoto jo pristatymo atvejai, kurie nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą reiškia, kad vežimo metu vežėjas atsakingas už krovinio praradimą ar sugadinimą, bet ne už šalutinius nuostolius, pavėlavus pristatyti krovinį.

Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo dėl palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė du vienas kitam prieštaraujančius motyvus, t. y. kad ieškovas nereiškė reikalavimo sumokėti kompensaciją pagal CMR konvenciją, todėl palūkanos pagrįstai priteistos CK 6.53 straipsnio pagrindu, kartu konstatuodamas, kad pagal sutartį turintis įgaliojimus asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai už krovinio praradimą ar sugadinimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti galioti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalių pažeidimo. Ieškovo teigimu, šio klausimo atsakovas nekėlė bylos nagrinėjimo metu, todėl jis nenagrinėtinas ir kasaciniame teisme (CPK 347 straipsnis). Ieškinys nebuvo reiškiamas CK 6.50 straipsnio pagrindu, todėl teismai pagrįstai dėl to nepasisakė. CK 6.50 straipsnyje nereglamentuojami prievolių netinkamo vykdymo ir sutartinės žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu kilo šalių ginčas. Atsakovas netinkamai įvykdė prievolę pervežti krovinį, todėl ieškovas patyrė nuostolių (vežimo pabrangimas ir vežimo užmokestis vežėjui). Nors dėl šių nuostolių tiesiogiai atsakinga bendrovė Nord-Ex GmbH, tačiau ją pasamdė atsakovas, kuris pagal CMR konvencijos 3 straipsnį ir CK 6.257 straipsnį yra atsakingas dėl ieškovo patirtų nuostolių. Ieškovas nesutinka su kasaciniame skunde nurodyta pervežimo struktūrine schema. Byloje pateiktos tik sutartys, sudarytos ieškovo ir atsakovo bei bendrovės Nord-Ex Gmbh ir OOO „Kanon-Trans“. Taikant vežėjo atsakomybę už savo pasitelktų asmenų veiksmus, nėra svarbu, į kiek dalių galima išdalyti vežimą.

2. Dėl CK 6.253 straipsnio 5 dalies taikymo. Atsakovo nuomone, kasaciniame skunde keliami fakto klausimai. Ieškovas nesukūrė jokio pagrindo OOO „Kanon Trans“ patenkinti nepagrįstų ir neteisėtų reikalavimų, nes pagal sudarytą pervežimo sutartį jai priklausė 12 200 eurų pervežimo užmokestis. Atsakovas pats siūlė sumokėti OOO „Kanon Trans“ 2350 eurų. Ieškovas nesudarė pagrindo nepagrįstai praturtėti bendrovei Nord-Ex GmbH, nes ne ieškovas pasamdė šį pervežėją. Bendrovė Nord-Ex GmbH nepagrįstai praturtėjo dėl atsakovo šiai įmonei pervesto avanso, o ne dėl ieškovo veiksmų. Ieškovas nesuvaržė kitų pervežimo dalyvių teisių įgyvendinimo, nes atsakovas gavo atlyginimą už atliktą pervežimą (tris nuvežtus kondensatorius), nes į ieškovo reikalavimą atlyginti nuostolius įskaičiuotas nesumokėtas vežimo mokesčio likutis – 3050 eurų. Ieškovo nuomone, atsakovas turi galimybę OOO „Kanon-Trans“ taikyti visas neteisėto krovinio sulaikymo padarinius. Ieškovas nepažeidė 2008 m. liepos 30 d. ir 2008 m. rugpjūčio 31 d. krovinio pervežimo automobilių transportu užsakymuose–sutartyse, sudarytose ekspeditoriaus bendrovės Nord-Ex GmbH ir vežėjo OOO „Kanon Trans“, nustatytų atsiskaitymo už krovinio gabenimą sąlygų ir pagrindų. Šias sutartis pažeidė atsakovo pasamdytas vežėjas bendrovė Nord-Ex GmbH.

Ieškovas neprisiėmė išlaidų atsiradimo rizikos – jų patyrė dėl neteisėtų asmens, už kurį atsakingas atsakovas, veiksmų, o riziką dėl šių išlaidų atsiradimo prisiėmė kasatorius, žinodamas apie situaciją ir nesiimdamas teisinių priemonių, kad krovinys būtų pristatytas. Atsakovas prašo sumažinti jo atsakomybę arba atleisti nuo atsakomybės CK 6.253 straipsnio pagrindu, tačiau šis prašymas nepagrįstas, nes, kilus sutartinei atsakomybei ir šalims esant verslininkams, šis atsakovo nurodomas pagrindas netaikytinas (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas nesutiko, jog jam būtų padaryta žala, ir neprisiėmė žalos rizikos. Ieškovas šiuo atveju atliko tai, ką privalėjo atlikti atsakovas (jo samdytas pervežėjas), užtikrino krovinio perdavimą gavėjui, todėl turi teisę į nuostolių atlyginimą.

3. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Kasacinio skundo argumentais atsakovas pripažįsta, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. sąskaitą gavo, kaip ir priminimus ją apmokėti, po to buvo gauta 2009 m. liepos 21 d. pretenzija, nors anksčiau teigė, kad sąskaitą gavo tik kartu su pretenzija. Teismai nustatė, kad atsakovo pasamdyto vežėjo bendrovės Nord-Ex GmbH neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, laikytini tyčiniais, ir tai sudaro pagrindą taikyti ne vienerių metų, o trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas neįrodė, kad bendrovė Nord-Ex GmbH sumokėjo savo samdytiems pervežėjams (OOO „Evrotrek Avto“ ir OOO „Kanon-Trans“). Ieškovo nuomone, CMR konvencijoje reikalavimų pretenzijų turiniui nenustatyta. Atsakovas pripažino 600 eurų nuostolį; galėjo pareikalauti papildomų dokumentų, jei tokie buvo reikalingi. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė į bylą pretenzijos atmetimą patvirtinančio įrodymo. Kadangi pretenzijos nebuvo atmestos, tai ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas iki ieškinio pareiškimo teisme. Net jei būtų laikomasi kasatoriaus pozicijos dėl 2009 m. liepos 21 d. pretenzijos atmetimo, ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas mažiausiai mėnesiui, nes 2008 m. rugsėjo 15 d. pretenzija pateikta prieš ieškinio senaties termino eigos pradžią. Dėl to ieškovas negalėjo praleisti net vienerių metų ieškinio senaties termino. Ieškovo teigimu, pareiškimas dėl teismo įsakymo Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktas 2009 m. spalio 12 d., nes atsakovo dokumentuose, visose sąskaitose ir šalių susirašinėjime atsakovo nurodomas adresas Klaipėdoje.

4. Dėl palūkanų priteisimo. Ieškinio reikalavimas sumokėti palūkanas buvo grindžiamas ne CMR konvencijos nuostatomis, o CK 6.53, 6.210, 6.261 straipsniais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad palūkanos, nustatytos CMR konvencijos 27 straipsnyje, yra mokamos nuo kompensacijos, kaip ji apskaičiuojama CMR konvencijoje. CMR konvencija kompensaciją nustato tik tais atvejais, kai vežėjo atsakomybė atsiranda dėl krovinio praradimo, sugadinimo, krovinio pristatymo terminų viršijimo (CMR konvencijos 23, 25 straipsniai). Šiuo atveju atsakovui taikoma kitokia nei CMR konvencijoje reglamentuota atsakomybė, todėl jokia kompensacija pagal CMR konvenciją nebuvo skaičiuojama, taigi, ir CMR konvencijoje numatytos palūkanos netaikytinos. 5 proc. metinių palūkanų norma, nustatyta CMR konvencijoje, neturi būti taikoma, jei nacionaliniai įstatymai nustato didesnę palūkanų normą. Tai patvirtina ir kasaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2007">3K-3-536/2007</a>; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-334/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-334/2011">3K-3-334/2011</a>).

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas teikė tik bylai reikšmingus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurias neigė atsakovas. Įrodymai, surašyti užsienio kalba, turi būti išversti į lietuvių kalbą. Atsakovo nuomone, ieškovas pateikė nereikšmingus su pervežimu nesusijusius įrodymus apie 2007 m. vykusį pervežimą, tačiau šie įrodymai patvirtina, kad identiškoje situacijoje atsakovas ieškovo tiesiogiai sumokėtą vežėjui pervežimo kainą, kai lygiai taip pat buvo sulaikytas krovinys, pripažino nuostoliais ir juos atlygino, sumažindamas savo reikalaujamą pervežimo mokestį. Kartu su šiais įrodymais buvo pateikta ir 2007 m. birželio 27 d. ieškovo sąskaita–pretenzija, patvirtinanti, kad anksčiau ieškovas pretenzijas teikė tokia forma ir jas atsakovas priėmė. Dėl atstovavimo išlaidų ieškovas nurodo, kad teismai tinkamai įvertino visas aplinkybes ir priėmė šiuo klausimu teisingą sprendimą.

5. Dėl absoliutaus apeliacinės instancijos teismo sprendimo negaliojimo. Ieškovo teigimu, atsakovo argumentai, kad skundžiami sprendimai yra be motyvų, paneigiami kasaciniu skundu, kuriame išsamiai aptariamos teismų sprendimuose nurodytos aplinkybės ir motyvai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vežėjo, kuris neatliko faktinio krovinio vežimo, atsakomybės už nuostolius, patirtus viršijus krovinio pristatymo terminą

Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) (toliau – CMR konvencija) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Krovinio gabenimas yra pagrindinė paslauga pagal sutartį, o krovinio priėmimas vežti – pagrindinis sutarties turinys.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Anneberg Transpol Int. Sp. z o. o. V. UAB „Greenchem Baltic“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yOC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-28/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-28/2013">3K-7-28/2013</a>).

Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Hoja ekspedicija“ v. UAB „Hofa“, bylos Nr. 3K-3-75/2004; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2007">3K-3-536/2007</a>; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-64/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-64/2008">3K-3-64/2008</a>). Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“ v. UAB „Eksperta“, bylos Nr. 3K-3-1333/2002). Vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-104/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-104/2006">3K-3-104/2006</a>). Būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2007">3K-3-536/2007</a>; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-64/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-64/2008">3K-3-64/2008</a>; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-165/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-165/2009">3K-3-165/2009</a>; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arijus“ v. bendrovei „If P&C Insurance“ AS, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2010">3K-3-210/2010</a>; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 7 d. ieškovas pateikė atsakovui užsakymą penkiais vilkikais pervežti penkis kondensatorius iš Belgijos į Krasnodaro miestą (Rusija). Šalys sutarė 6100 eurų kainą už vieną vilkiką, nurodant terminą – skubiai, numatė atsiskaitymą – 50 procentų kainos sumokama po kondensatorių pakrovimo į vilkikus Belgijoje, likę 50 procentų – po jų iškrovimo Rusijoje. Ieškovas sumokėjo atsakovui avansą – pusę vežimo kainos už 5 vilkikus, t. y. 15 250 eurų. Atsakovas (kasatorius) šiam pervežimui nusamdė bendrovę Nord-Ex GmbH, kuri krovinių pervežimui nusamdė bendroves „Finn Life“ ir OOO firmą „Kanon-Trans“. Šioje byloje ieškovas pareiškė atsakovui reikalavimą atlyginti nuostolius dėl to, kad šis netinkamai vykdė vežimo sutartį, būtent – atsakovas vežimui atlikti pasitelkė bendrovę Nord-Ex GmbH, kuri neįvykdė savo įsipareigojimų pervežti krovinius tokiu terminu, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti vežimą. Pagal šalių 2008 m. liepos 7 d. susitarimą krovinys turėjo būti paimtas iki 2008 m. liepos 18 d. 12 val. ir nugabentas kaip galima greičiau. Bendrovė Nord-Ex GmbH krovinių pakrovimo stadijoje sąmoningai neteisingai nurodė ieškovui, kad keturi vilkikai jau pakrauti ir yra pakeliui į paskirties punktą; sandėliavo krovinį, nesuderinusi to su ieškovu; nepateisinamai ilgai negabeno krovinio (nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2008 m. rugpjūčio 5 d.), taip dvigubai viršydama maksimalų krovinio pristatymo terminą; nugabeno ne visą krovinį – ketvirtą ir penktą vilkikus ieškovas buvo priverstas susirasti pats, nusamdydamas kitus vežėjus – bendroves „Kango Logistika“ ir M&V Export und Logistik GmbH ir apmokėdamas už krovinių gabenimą 600 eurų brangesne kaina, nei buvo sutarta su atsakovu. Be to, bendrovė Nord-Ex GmbH neapmokėjo savo pasamdytam vežėjui OOO „Kanon-Trans“, kuris dėl to sulaikė krovinį iki ieškovas pervedė jam 12 200 eurų atlyginimą už krovinio pervežimą. Kasatoriaus teigimu, ieškovas, įvykdęs ekspeditoriaus bendrovės Nord-ex GmbH prievolę sumokėti 12 200 eurų pervežimo kainą vežėjui OOO „Kanon-Trans“, perėmė šio vežėjo reikalavimą ekspeditoriui pagal 2008 m. liepos 30 d. ir 2008 m. liepos 31 d. krovinio pervežimo automobilių transportu užsakymus–sutartis ir neįgijo reikalavimų atsakovui. Taigi kasatorius kelia jo atsakomybės pagal vežimo sutartį klausimą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad, bylos duomenimis, šalys buvo sutarusios ne tik dėl krovinio ekspedijavimo, bet ir dėl pervežimo, t. y. atsakovas prisiėmė atsakomybę tiek už krovinių pervežimo organizavimą, tiek ir už vežimą, gavo pusę sutartos vežimo kainos; susitarimo, kad atsakovas tik ekspedijuoja krovinį, byloje nenustatyta. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, tokiu atveju, kai šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Be to, CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad, taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai sprendė dėl atsakovo atsakomybės pagal šalių sudarytą vežimo sutartį. Be to, teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamam ginčui dėl atsakovo kaip vežėjo atsakomybės dėl ieškovo patirtų nuostolių vežimo procese spręsti taikytinos ne CK, bet CMR konvencijoje įtvirtintos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios vežėjo atsakomybę už nuostolius, siuntėjo patirtus vežėjui viršijus krovinio pristatymo terminus.

CMR konvencijos 19 straipsnyje nustatyta, kad laikoma, jog krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes, o jei kraunama dalimis, atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis reikalingą krovinių partijai sudaryti būtiną laiką, – faktinė vežimo trukmė didesnė už laiką, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti vežimą. Tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 punktas).

Minėta, kad pagal šalių 2008 m. liepos 7 d. susitarimą krovinys turėjo būti paimtas iki 2008 m. liepos 18 d. 12 val. ir nugabentas kaip galima greičiau. Krovinys buvo paimtas laiku, bet ne tiesiogiai vežamas, o iškrautas kitame sandėlyje. 2008 m. liepos 31 d. praėjus trylikai dienų po krovinio pirminio paėmimo, jis nebuvo pajudėjęs į paskirties vietą. Bendrovės „Finn Life“ ir OOO firmą „Kanon-Trans“ trimis vilkikais dalį krovinio gabeno į paskirties vietą. 2008 m. rugpjūčio 11 d. likusieji du vilkikai nebuvo pakrauti; minėta, ieškovas užsakė juos savarankiškai už didesnę kainą – 600 eurų brangiau. Be to, OOO firma „Kanon-Trans“ sulaikė krovinio pristatymą motyvuodamas tuo, kad bendrovė Nord-Ex GmbH nesumokėjo už pervežimą, ir reikalaudamas sumokėti visą vežimo mokestį. Ieškovas, siekdamas išvengti sankcijos už pavėluotai pristatytą krovinį, 2008 m. rugpjūčio 18 d. sumokėjo OOO firmai „Kanon-Trans“ 12 200 eurų vežimo mokestį; krovinys pristatytas tik 2008 m. rugpjūčio 22 d.; paskutinieji du ieškovo savarankiškai 600 eurų brangiau nusamdyti vilkikai su kroviniais atvyko į paskirties vietą tik 2008 m. rugpjūčio 25 d. Esant šiems byloje nustatytiems faktams dėl krovinio nepristatymo tokiais terminais, kurie normaliomis sąlygomis reikalingi pareigingam vežėjui atlikti vežimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog dėl krovinio pristatymo terminų viršijimo jam buvo padaryta žala – bendrovei Nord-Ex GmbH pažeidus krovinio pristatymo krovinio gavėjui terminus ieškovas patyrė 12 200 eurų nuostolių dėl pakartotinai sumokėto vežimo mokesčio ir 600 eurų nuostolių dėl savarankiškai samdytų vilkikų brangesne kaina. Šių nuostolių atlyginimo (atėmęs 3050 eurų neapmokėto atsakovui mokesčio už tris vilkikus) ieškovas pagristai pareikalavo iš atsakovo, atsakingo už veiksmus bendrovės Nord-Ex GmbH, kurios paslaugomis vežimo procese jis naudojosi, kai ši vykdė jo įpareigojimus, ir kaip vežėjas privalo kompensuoti nurodytus nuostolius, kurie nėra didesni už šalių sutartą 18 300 eurų užmokestį už vežimą trimis vilkikais (CMR konvencijos 3, 19 straipsniai, 23 straipsnio 5 dalis).

Dėl vežėjo atsakomybės ribų

CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1-3 punktai, 28 straipsnis). Tokio ribojimo išimtis įtvirtinta CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Jeigu nustatoma vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai šiam vežėjui netaikytinos šios konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios. Pažymėtina, kad remiantis CMR konvencijos 29 straipsnio 2 punktu tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis; tokiais atvejais šie agentai ar kiti asmenys dėl jų asmeninės atsakomybės taip pat negali vadovautis šio straipsnio 1 punkto nuostatomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje, kurios taikymas yra aktualus pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį teismui sprendžiant dėl tyčiniams prilyginamų veiksmų sąvokos, didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas tyčia, suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, tačiau teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-172/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-172/2009">3K-3-172/2009</a>). Pagal nacionalinę teismų praktiką tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2009">3K-3-318/2009</a>; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vytauto Galdiko įmonės „Inesa“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2012">3K-3-9/2012</a>; 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „A. V. logistikos paslaugos“ v. UAB „Junivara“, bylos Nr. 3K-3-254/2013; kt.).

Bylos duomenimis, minėta, nustatyta, kad šalių vežimo sutartis buvo pažeista dėl bendrovės Nord-Ex GmbH veiksmų. Krovinys nebuvo tiesiogiai vežamas, o iškrautas kitame sandėlyje; bendrovė Nord-Ex GmbH krovinių pakrovimo stadijoje klaidino ieškovą dėl krovinių pakrovimo ir išvykimo į paskirties vietą; nepateisinamai ilgai negabeno krovinio (nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2008 m. rugpjūčio 5 d.), dvigubai viršijo maksimalų krovinio pristatymo terminą; nugabeno ne visą krovinį; neapmokėjo savo pasamdytiems vežėjams. Taigi bendrovė Nord-Ex GmbH nebuvo maksimaliai atidi ir rūpestinga vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus pervežti krovinius į paskirties vietą tokiais terminais, kurie normaliomis sąlygomis reikalingi pareigingam vežėjui atlikti vežimą, o tokie konkretūs bendrovės veiksmai kaip klaidingos informacijos teikimas ieškovui, krovinio sandėliavimas, kai tai nebuvo sutarta pagal vežimo sutartį, neapmokėjimas už pervežimą jį atliekančioms bendrovėms, dėl ko buvo viršyti krovinių pristatymo terminai, traktuotinas kaip sąmoningi, tyčiniai veiksmai, kuriuos nustačius, vežėjui netaikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jo civilinę atsakomybę. Minėta, pagal CMR konvencijos 3 straipsnį atsakovas yra atsakingas su juo vežimo sutartį sudariusiam ieškovui už bendrovės Nord-Ex GmbH veiksmus, todėl turi pareigą atlyginti nuostolius ieškovui.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų; tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Krovinio pristatymo termino viršijimo atvejais senaties terminas prasideda nuo krovinio pristatymo dienos (diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma) (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto a papunktis). Kasacinio teismo pažymėta, kad prailgintas trejų metų ieškinio senaties terminas nustatytas tam, jog ieškovui būtų suteikta didesnė pažeistų teisių gynybos apimtis, kai jis patiria nuostolių dėl kvalifikuota kaltės forma padarytų neteisėtų veiksmų (tyčinių ar tokiems prilyginamų) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „MS Transport“ v. UAB „Nodora“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267/2009">3K-3-267/2009</a>; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-334/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-334/2011">3K-3-334/2011</a>; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo 2009 m. spalio 22 d. Kadangi šioje byloje vežėjo veiksmai, viršijant krovinio pristatymo terminą, kvalifikuoti kaip tyčiniai, dėl kurių ieškovas patyrė žalą, tai tokiu atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktas). Byloje nustatyta, kad krovinys gavėjui buvo pristatytas 2008 m. rugpjūčio 22 d.; paskutinieji du ieškovo savarankiškai nusamdyti vilkikai su kroviniais atvyko į paskirties vietą 2008 m. rugpjūčio 25 d. Taigi trejų metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos ieškovas nepraleido, todėl teismai neturėjo pagrindo ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senaties (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktas). Dėl nurodytos priežasties bylos baigčiai tampa neaktualūs kasacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino sustabdymo ir reikalavimų pretenzijai pareikšti nesilaikymo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl palūkanų priteisimo

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 6 proc. palūkanas – 593 eurus CK 6.53, 6.210 straipsnių pagrindu nuo 2008 m. spalio 7 d., taip pat 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.53 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, šį ieškovo reikalavimą tenkino; apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju CMR konvencijos 27 straipsnis netaikytinas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.

CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai; palūkanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – nuo ieškinio pateikimo dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lingvistinis nurodytos CMR konvencijos nuostatos aiškinimas leidžia spręsti, jog ši teisės norma reglamentuoja palūkanas, kurias turi mokėti vežimo sutartį pažeidęs vežėjas. Palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Dėl to tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 proc., palūkanos. Tai atitinka ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2007">3K-3-536/2007</a>; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-334/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-334/2011">3K-3-334/2011</a>; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vytauto Galdiko įmonė „Inesa“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2012">3K-3-9/2012</a>; kt.). Be to, pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį nuostolius patyrusiam pagal sutartį įgaliojimus turinčiam asmeniui (nagrinėjamos bylos atveju – krovinio siuntėjui) yra nustatyta teisė gauti 5 proc. palūkanas, skaičiuotinas ir iki ieškinio pateikimo dienos, kurios priteistinos iš vežėjo tuo atveju, kai šiam raštu buvo pateiktas reikalavimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. ieškovas pateikė atsakovui sąskaitą dėl nuostolių atlyginimo, kurioje išdėstytas ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius (šis reikalavimas atsakovo gautas; CPK 353 straipsnio 1 dalis). Taigi remiantis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia mokėtinas palūkanas tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties atveju, ir byloje konstatavus atsakovo kaip vežėjo pareigą atlyginti ieškovui patirtus nuostolius dėl krovinio pristatymo termino viršijimo, yra pagrindas konstatuoti ieškovo teisę gauti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas nuo reikalavimo atsakovui pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, reikšdamas ieškinio reikalavimus atsakovui, prašė priteisti iš šio 6 proc., t. y. 593 eurų, palūkanas nuo 2008 m. spalio 7 d., todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui priteisti 5 proc. palūkanas iš atsakovo būtent nuo šios datos; jos priteistinos konkrečia suma iki 2010 m. spalio 12 d., kaip ieškovo prašoma ieškinio pareiškimu; taip pat iki 5 proc. mažintinos ieškovui iš atsakovo priteistos 6 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CMR konvencijos 27 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė palūkanas reglamentuojančias materialiosios teisės normas, teisėjų kolegija sprendžia pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistas 593 eurų palūkanas iki 494 eurų ir 6 proc. metines procesines palūkanas iki 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 9750 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. spalio 26–osios iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CMR konvencijos 27 straipsnio 1 punktas, CPK 137 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą

Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bylos ir kt., Nr. 3K-3-344/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus dėl absoliutaus teismų procesinių sprendimų negaliojimo, konstatuoja, kad atsakovas iš esmės nesutinka su teismų argumentacija taikant materialiosios teisės normas ginčo atveju, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai pasisakė palūkanų priteisimo klausimu. Teisėjų kolegija nurodo, kad materialiosios teisės normų atitinkamas taikymas ir teismų argumentacija, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, su kuria nesutinka kasatorius, negali lemti išvados, kad yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Šaliai, nesutinkančiai su teismo priimtu procesiniu sprendimu, materialiosios teisės normų taikymu ir padarytomis išvadomis, CPK nustatyta galimybė tokį teismo procesinį sprendimą apskųsti instancine tvarka (CPK 301, 340 straipsniai). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo palūkanų ieškovui priteisimo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo išsprendimo iš esmės, t. y. dėl nuostolių atlyginimo, yra motyvuotas, tai pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, t. y. kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo pašalinti nustatytą CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą pasisakydamas palūkanų priteisimo klausimu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ir argumentuodamas dėl palūkanų priteisimo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nelemia išvados, kad yra absoliutus šio teismo priimtos nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys), nes, kaip pirmiau nurodyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija šia nutartimi pasisakė dėl tinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palūkanų priteisimo klausimą, taikymo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi pagrindo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis dėl palūkanų priteisimo ir grąžinti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos sprendimo dalis priteisti ieškovui iš atsakovo 3500 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo ieškovui, pagrįstai atsižvelgė į bylos nagrinėjimo trukmę, apimtį, sudėtingumą, į tai, kad ieškovo advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, rengė ir teikė teismui procesinius dokumentus. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus duomenis ir aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovui iš atsakovo priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis šioje byloje stipriai viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius. Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje atsakovui suteiktos advokato teisinės pagalbos mastą, taip pat į Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis mažintinas iki 1750 eurų.

Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus dėl nepagrįsto ieškovui priteistų dokumentų vertimo išlaidų dydžio. Šioje byloje ieškinį pareiškė užsienio juridinis asmuo, kuris, siekdamas įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, teikė į bylą išverstus į valstybinę kalbą įrodymus (CPK 11 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Dėl to teismas, iš esmės patenkinęs ieškinį, pagrįstai ieškovui priteisė dokumentų vertimo išlaidas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gegužės 3 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 37,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama galioti (sumažinant priteistas palūkanas 1 proc. ir bylinėjimosi išlaidas), tai teisėjų kolegija sprendžia nurodytas išlaidas priteisti iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Dėl nurodytos priežasties kasatoriaus prašymas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 9 d. nutarties ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo dalis dėl 593 (penkių šimtų devyniasdešimt trijų) eurų palūkanų ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 9750 (devynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. spalio 21–osios iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pakeisti ir šią Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovui bendrovei L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG (įmonės kodas B 30.701, Liuksemburgas) iš atsakovo UAB „Jutatransos ekspedicija“ (įmonės kodas 300620627) 494 (keturis šimtus devyniasdešimt keturis) eurus palūkanų ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 9750 (devynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. spalio 26–osios iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1750 (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt) eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 9 d. nutarties ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš kasatoriaus UAB „Jutatransos ekspedicija“ (įmonės kodas 300620627) 37,93 Lt (trisdešimt septynis Lt 93 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius