Dėl iškeldinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-217/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06635-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.11.1; 50.11.3

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams R. D., E. D., K. D., trečiasis asmuo S. V., dėl iškeldinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2010 m. birželio 16 d. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovus iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ūkinio pastato ir namo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. su atsakovu R. D. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su teise atsakovui atpirkti iki 2008 m. lapkričio 4 d. šiuos nekilnojamuosius daiktus. Atsakovas atpirkimo teise nepasinaudojo ir be teisėto pagrindo toliau valdė ir naudojosi ieškovo nekilnojamuoju turtu. Abipusėmis nuolaidomis siekdami išvengti ginčo teisme, ieškovas ir atsakovas R. D. 2009 m. gruodžio 17 d. sudarė taikos sutartį, kuria atsakovas pripažino, kad, neišsikeldamas iš namo, pažeidžia ieškovo interesus. Šios taikos sutarties pagrindu buvo sudaryta neterminuota nekilnojamojo turto (namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo) nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį – 2000 Lt per mėnesį, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Dėl to ieškovas nuo 2010 m. gegužės 11 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Kadangi atsakovas R. D. nereagavo į ieškovo siųstas pretenzijas sumokėti skolą ir delspinigius, atlaisvinti išnuomotą nekilnojamąjį turtą, tai ieškovas siekė atsakovus iškeldinti teismo tvarka.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas. To paties teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartimi 2010 m. birželio 29 d. preliminarus sprendimas panaikintas ir bylą perduota nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Atsakovas R. D. 2013 m. liepos 21 d. pateikė prieštaravimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovo nuomone, prieš pasirašant taikos sutartį ir nuomos sutartį ieškovas žinojo, kad atsakovas nevengia vykdyti prievolę ieškovui, jos neginčija ir ketina sumokėti visą susidariusią skolą. Nuomos mokesčio mokėjimas pasunkėjo dėl to, kad atsakovai R. D. ir E. D. gyvena ir dirba užsienyje, neturi sąskaitos banke, iš kurios galėtų pervesti ieškovui pinigus, o ieškovas nesutinka pašto perlaidomis gauti nuomos mokesčio. Dėl šių aplinkybių atsakovas mano, kad nuomos sutartis buvo nutraukta nepagrįstai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. liepos 19 d. sprendimu tenkino ieškinį, iškeldino atsakovus R. D., E. D. ir K. D. iš žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu; priteisė ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis (po 43,93 Lt iš kiekvieno), sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymą atidėjo trims mėnesiams, atidėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas nustatė, kad pagal ieškovo ir atsakovo R. D. 2008 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį atsakovas pardavė ieškovui žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą su teise šį turtą atpirkti; atpirkimo teise atsakovas galėjo pasinaudoti iki 2008 m. lapkričio 4 d., tačiau ja nepasinaudojo; atsakovas neišsikėlė iš ieškovo įsigyto nekilnojamojo turto, 2008 m. rugpjūčio 4 d. iki 2009 m. gruodžio 4 d. be teisinio pagrindo valdė šį turtą ir juo naudojosi; šalių nesutarimai dėl naudojimosi pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartyje nurodytais nekilnojamaisiais daiktais buvo išspręsti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtinus ieškovo ir atsakovo R. D. sudarytą taikos sutartį, kurios priedas Nr. 1 yra 2009 m. gruodžio 17 d. ieškovo ir atsakovo R. D. sudaryta nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis; nuomos sutartimi ieškovas neterminuotai perdavė atsakovui R. D. teisę valdyti ir naudotis nekilnojamuoju turtu, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje nustatytus mokėjimus; atsakovas R. D. nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovas 2010 m. balandžio 23 d. pranešimu informavo, kad nuo 2010 m. gegužės 11 d. vienašališkai nutraukia nuomos sutartį, pareikalavo išsikelti iš patalpų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartį nutraukė dviem dienomis anksčiau nei galėjo pagal įstatymo ir sutarties nuostatas, tačiau nurodė, jog pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį nebuvo išnykęs – iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dienos nei atsakovas R. D., nei kartu su juo gyvenantys šeimos nariai nuo 2009 m. gruodžio mėnesio nesumokėjo nė vienos nuomos mokesčio įmokos. Kadangi atsakovai E. D. ir K. D. kito būsto neturi, tai teismas atidėjo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgęs į tai, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas 2010 m. birželio 16 d., teismas padarė išvadą, jog atsakovai turėjo pakankamai laiko suvokti iškilusią grėsmę jų teisei gyventi ieškovui priklausančiame name ir numatyti būsimų problemų sprendimo būdus, todėl trijų mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą teismas pripažino pakankamu, kad atsakovai galėtų išsinuomoti kitą būstą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 4 d. sprendimu tenkino atsakovų E. D. ir K. D. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovas siekė iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų tuo pagrindu, kad vienašališkai dėl esminio pažeidimo buvo nutraukta nuomos sutartis. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs kelių dienų nukrypimą nuo sutartyje nustatyto 15 dienų įspėjimo termino, sutiko su ieškovo pozicija, kad sutartis buvo nutraukta vienašališku numotojo pareiškimu. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laikė teisiškai ydinga ir nelemiančia atsakovų iškeldinimo. Kolegija nurodė, kad šalys sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl ją galima nutraukti, taip pat nuomininkus iškeldinti tik teismo tvarka. Ieškovas reikalavimo nutraukti nuomos sutartį dėl jos esminio pažeidimo teisme nepareiškė. Įspėjimo išsiuntimas tik sudaro prielaidas inicijuoti teisme ginčą dėl tokios sutarties nutraukimo, tačiau pats pranešimas tokių teisinių padarinių nesukuria.

Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nuomos teisiniai santykiai ieškovą tiesiogiai siejo tik su atsakovu R. D., nors gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais laikomi ir kartu su juo gyvenantys tėvai, kurie taip pat įgijo nuomininko teises ir pareigas. Nuomos sutarties 7.5 punkte įrašyta, kad E. D. ir K. D. įgijo savarankišką teisę naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa, ši teisė neišnyko pagrindiniam nuomininkui tokią teisę praradus. Kolegijos nuomone, šiuo atveju galėtų būti sprendžiamas ir nuomos sutarties pakeitimo klausimas, nes pagrindinis nuomininkas R. D. patalpomis nesinaudoja, gyvena ir dirba užsienyje. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas siuntė raginimus sumokėti nuomos mokestį ir skolą kitiems patalpose gyvenantiems asmenims, nepagrįstas nuomininko šeimos narių pareigų nevykdymas.

Kolegija nurodė, kad nesant ieškovo reikalavimo negali pažeisti dispozityvumo principo ir išeiti už bylos nagrinėjimo ribų, todėl nevertino, ar nuomininkas ir jo šeimos nariai pažeidė sutartį, nesprendė, ar toks pažeidimas, jei jis būtų nustatytas konkrečiomis bylos aplinkybėmis, leidžia sutartį nutraukti ir taikyti sutarties nutraukimo padarinius.

Kolegija kartu pažymėjo, kad reikalavimas iškeldinti netapatus reikalavimui nutraukti nuomos sutartį ir turi būti reiškiamas atskirai, jei tik toks klausimas teisme nebuvo išnagrinėtas anksčiau. Pasinaudoti iškeldinimo institutu turto savininkas gali reikšdamas negatorinį ieškinį dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, tačiau nagrinėjamu atveju sudaryta nuomos sutartis ir, kolegijos nuomone, sutartiniai šalių santykiai nenutrūkę, taigi atsakovai gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose teisėtu pagrindu. Ginčai dėl šios sutarties vykdymo (nuomos mokesčio priteisimo) gali būti sprendžiami teisme, jeigu šalys nesusitartų, taip pat ieškovui neatimama teisė reikšti ieškinį nutraukti neterminuotą nuomos sutartį.

Apeliacinio skundo argumentus, susijusius su trečiojo asmens S. V. procesinių teisių pažeidimu, kolegija pripažino nepagrįstais, nes teismas nesprendė dėl jos teisių ar pareigų, nenagrinėjo jos iškeldinimo klausimo iš tos gyvenamosios vietos, kurioje ji faktiškai gyvena, be to, atsakovai E. D. ir K. D. pagal įstatymą neįgalioti ginti jos teisių teisme.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl nuomotojo teisės vienašališkai nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino CK 6.610 straipsnio nuostatą ir nepagrįstai nurodė, jog nuomotojas negali vienašališkai nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įspėjimo išsiuntimas nuomos sutartyje ar tiesiogiai įstatyme (CK 6.614 straipsnyje) įtvirtintu terminu tik sudaro prielaidą inicijuoti teisme ginčą nutraukti sutartį, tačiau nėra pranešimas apie sutarties nutraukimą. CK 6.614 straipsnyje nustatyta, kad juridinių ir fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.614 straipsnyje nuomotojui suteikiama teisė šioje normoje nustatytomis sąlygomis vienašališkai nutraukti ne bet kurią, o tik komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuotą nuomos sutartį; šioje normoje nustatytas įspėjimas nuomininkui sutarties nutraukimą yra juridinis faktas, su kuriuo įstatyme siejamas tokios sutarties pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-515/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-515/2008">3K-3-515/2008</a>). Taigi, kasatoriaus nuomone, pagal šios normos aiškinimą. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nesikreipiant į teismą, o įspėjimas yra faktas, su kuriuo siejama nuomos sutarties pabaiga.

Be to, CK 6.611 straipsnyje nustatyta nuomotojo teisė nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, jeigu nuomininkas nemoka daugiau kaip tris mėnesius nuomos mokesčio. Esminiu pažeidimu CK 6.611 straipsnio prasme laikomas nuomos mokesčio nemokėjimas ne mažiau kaip tris mėnesius ir šalims neleidžiama susitarti dėl trumpesnio termino. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad nuomos mokesčio nemokėjimas tik sudaro prielaidas kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo, prieštarauja logiškumo ir protingumo principams. Kasatoriaus nuomone, sisteminis CK 6.610, 6.11, 6.614 straipsnio nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad nuomotojas komercinėmis sąlygomis sudarytą neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį gali nutraukti vienašališkai, jeigu nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu tvarkos bei nuomininko iškeldinimo

Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir nustatyti, kokios materialiosios teisės normos jiems taikytinos. Apibūdinant gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pažymėtina, kad nuomotojas įsipareigoja gyvenamąją patalpą suteikti už mokestį nuomininkui laikinai valdyti ir ją naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių sudarymo pagrindus, šios sutartys gali būti nekomercinės, t. y. kai įgyvendinant valstybės socialinę politiką pagal valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimą sudaromos atitinkamos nuomos sutartys, taip pat įmonėms, įstaigoms, organizacijoms priklausančios patalpos išnuomojamos savo darbuotojams kolektyvinėje sutartyje ar darbuotojų susitarimu nustatytais pagrindais ir tvarka, ir komercinės, kai įmonių įstaigų ar organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis (siekiant pelno) nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos šalių susitarimu. Komercinėmis sąlygomis sudaromomis gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis visuomet siekiama gauti pelno (CK 6.577 straipsnio 2 dalis), o nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal CK 6.583 straipsnio 4 dalies taisykles. Konkrečios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties identifikavimas ir nustatymas, ar sutartis sudaryta komercinėmis, ar nekomercinėmis sąlygomis, yra reikšmingas dėl to, kad skiriasi šių sutarčių nutraukimo tvarka. Dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pažymėtina, kad ją galima apibūdinti kaip sutarties šalių veiksmus, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti bei naudotis gyvenamąja patalpa. Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal bendrąją taisyklę gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis). Tačiau CK 6.614 straipsnyje nustatyta nuomotojo teisė nutraukti komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuotą nuomos sutartį ne teismo tvarka. Tokiam sutarties nutraukimui pakanka, kad nuomotojas nuomininką įspėtų prieš šešis mėnesius ir šiam terminui suėjus gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nutrūksta. CK 6.611 straipsnyje reglamentuojamas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek komercinėmis, tiek nekomercinėmis sąlygomis sudarytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių atvejais. Tačiau jeigu nekomercinėmis sąlygomis sudarytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimo atvejais privalu laikytis CK 6.610 straipsnyje įtvirtintos šių sutarčių nutraukimo teismo tvarka procedūros, tai komercinėmis sąlygomis tokios sutartys, nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, gali būti nuomotojo nutraukiamos vienašališkai, nesikreipiant į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenustatytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų yra nuomos sutarties nutraukimo padarinys, t. y. kai buvęs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsisako patuštinti gyvenamąją patalpą. Iškeldinimas bet kuriuo atveju yra galimas tik teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis), išskyrus atvejus, kai tai atliekama pagal prokuroro sankciją.

Nagrinėjamos bylos atveju šalis siejo kasatoriaus ir atsakovo R. D. 2009 m. gruodžio 17 d. sudaryta ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje inkorporuota Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, kuria atsakovams neterminuotai suteikta teisė valdyti ir naudotis gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir žemės sklypu. Šalių sudaryta sutartis iš esmės įvardyta kaip neterminuota gyvenamosios patalpos (namų valdos) nuomos sutartis, o pagal savo esmę (nuomos sutarties sąlygas) – šalys pasirašė komercinėmis sąlygomis sudarytą nuomos sutartį. Joje nustatyta galimybė nuomotojui vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti sutartį, jei nuomininkas pažeidė esmines sutarties sąlygas, apie sutarties nutraukimą pranešant nuomininkui prieš penkiolika dienų. Nuomotojas (kasatorius) šalis siejusią nuomos sutartį nuo 2010 m. gegužės 11 d. vienašališkai nutraukė dėl to, kad atsakovai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nemokėjo nuompinigių (2000 Lt už mėnesį) bei nereagavo į siunčiamas pretenzijas sumokėti skolą ir delspinigius, patalpų neatlaisvino. Nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas atitinka vieną CK 6.611 straipsnyje nustatytų atvejų (jeigu nuomininkas nuolat, ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuompinigių), įvardytų kaip sudarančių įstatyme nustatytą galimybę sutartį nutraukti nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas. Šis nuomos sutarties nutraukimo pagrindas atsiranda kaip nuomininko ir jo šeimos narių CK 6.611 straipsnyje nustatytų veiksmų padarinys, todėl, nutraukus nuomos sutartį, sutartį pažeidę asmenys iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininko šeimos nariais įstatyme pripažįstami kartu su nuomininku gyvenantys jo tėvai (CK 6.588 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, taip pat ir pareigą mokėti nuomos mokestį, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme suteikiama nuomininkui galimybė sumokėti nuomos mokestį į depozitinę sąskaitą (CK 6.583 straipsnio 7 dalis, 6.56 straipsnis), tačiau atsakovai ja nesinaudojo, nors ir teigė, kad kasatorius nesutiko gauti nuomos mokesčio pašto perlaidomis.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CK 6.610–6.611 straipsniai) ir padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Tenkinus kasacinį skundą, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme (12,55 Lt) ir kasacinės instancijos teisme (35,90 Lt), iš viso 48,45 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Ieškovas, paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Ieškovas nepateikė duomenų apie turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, todėl jų priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovų R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini), E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 16,15 Lt (šešiolika litų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovų R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini), E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 66,66 Lt (šešiasdešimt šešis litus 66 ct) ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Česlovas Jokūbauskas