Dėl sprendimų panaikinimo ir servitutų nustatymo

Teismingumo byla Nr. T-43/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14546-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gedimino Sagačio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams A. P. ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir servitutų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė L. M., uždaroji akcinė bendrovė „Ramilė“, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) pripažinti, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), galioja šie servitutai, nustatyti 2020 m. spalio 6 d. servituto nustatymo sutartimi: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (plotas – 108 kv. m.), ir servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas – 108 kv. m.);

2) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus 2022 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. SPR4-4504 (14.5 E) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. S-23190 (1.4 E);

3) įpareigoti VĮ Registrų centrą tinkamai užbaigti 2020 m. spalio 6 d. servituto nustatymo sutartimi nustatytų servitutų registraciją, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodant šias su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), susijusias daiktines teises: kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (plotas – 108 kv. m.), ir servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas – 108 kv. m.);

4) jei teismas netenkintų 1–3 punktuose nurodytų ieškinio reikalavimų, nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (plotas – 108 kv. m.), ir servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas – 108 kv. m.) teismo sprendimu šiems žemės sklypams:

a) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas);

b) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas);

c) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas);

5) iš atsakovo A. P. išreikalauti rašytinius įrodymus – 2021 m. balandžio 15 d. tarp atsakovo A. P. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ramilė“ sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį;

6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2020 m. spalio 6 d. servituto nustatymo sutartimi, sudaryta su trečiuoju asmeniu UAB „Ramilė“, susitarė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, ir servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, trečiajam asmeniui UAB „Ramilė“ nuosavybės teise priklausiusiam žemės sklypui (kuris šiuo metu priklauso atsakovui A. P.) ir dviem ieškovui priklausantiems žemės sklypams. Nekilnojamojo turto registre servitutai įregistruoti tik ieškovo žemės sklypams, todėl ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas papildyti neišsamius Nekilnojamojo turto registro duomenis, įregistruojant servituto nustatymo sutarties pagrindu servitutus žemės sklype, priklausančiame atsakovui A. P.. VĮ Registrų centras atmetė ieškovo prašymą, motyvuodamas tuo, kad servituto nustatymo sutartį sudariusi buvusi žemės sklypo savininkė (trečiasis asmuo UAB „Ramilė“) šį žemės sklypą perleido trečiajam asmeniui (atsakovui A. P.), kuris nėra servitutų nustatymo sutarties šalis, todėl jo servitutai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 2 dalį neįpareigoja.

Ieškovas pažymėjo, kad reiškia reikalavimą pripažinti servitutus atsiradusiais ir galiojančiais sandorio pagrindu (civiliniai teisiniai santykiai), įpareigoti tinkamai užbaigti servitutų įregistravimo procedūrą (administraciniai teisiniai santykiai), o alternatyviai – nustatyti servitutą teismo sprendimu (civiliniai teisiniai santykiai). Ieškinio reikalavimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir kildinami vienas iš kito. Daiktinių teisių registravimas yra tik šalutinis klausimas, kuriam įtakos turi pagrindinio civilinės teisės klausimo – servitutų egzistavimo – išsprendimas, todėl byloje vyrauja civilinės teisės reglamentuojami santykiai. Nurodo, kad išskaidžius ieškiniu keliamus reikalavimus į atskiras bylas, nagrinėjamas skirtingos kompetencijos teismuose, vieną iš bylų reikėtų sustabdyti, iki kol kitoje byloje būtų priimtas galutinis teismo sprendimas. Tokia situacija ne tik sukeltų skirtingų kompetencijų teismų priimtų sprendimų prejudicijos ir teisinio suderinamumo klausimus, nepagrįstai padvigubintų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidas, tačiau ir prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje įtvirtintam proceso koncentracijos principui, pagal kurį tarpusavyje susijusių skirtingo (administracinio ir civilinio teisinio) pobūdžio reikalavimų nagrinėjimas turi būti sukoncentruotas vienoje byloje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos pagal ieškovo A. S. ieškinį rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad ieškinio antrasis ir trečiasis reikalavimai teismingi administraciniam teismui. Tik atmetus šiuos reikalavimus, bendrosios kompetencijos teismui kiltų poreikis spręsti dėl ketvirtojo ieškinio reikalavimo, t. y. servitutų nustatymo, tačiau ieškovas nesutinka, kad dalis ginčo būtų išskirta, o likusi bylos dalis stabdoma. Taigi teismui kilo klausimas, ar ginčas pagal pareikštus ieškinio reikalavimus yra civilinio teisinio pobūdžio ir ar šio ginčo dalis neturėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje iš esmės kelia alternatyvius reikalavimus: pripažinti galiojančiais žemės sklypui servitutus, nustatytus servituto nustatymo sutartimi, panaikinti VĮ Registrų centro (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos) sprendimus, kuriais pripažintas nepagrįstu ieškovo prašymas įregistruoti servitutus Nekilnojamojo turto registre, ir įpareigoti VĮ Registrų centrą tinkamai užbaigti servitutų pagal sutartį registraciją, arba, netenkinus šių reikalavimų, teismo sprendimu nustatyti servitutus prašomiems žemės sklypams.

Nekilnojamojo turto registre atliekami registravimo veiksmai yra administracinio pobūdžio veiksmai (aktai), kuriuos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų specialiųjų viešosios teisės aktų nustatyta tvarka atlieka valstybės įgaliotas subjektas – nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla, atliekant registravimo veiksmus nekilnojamojo turto registre, pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje tokie reikalavimai, kuomet byloje nėra papildomai keliama civilinių teisinių reikalavimų ar civilinės teisės normų taikymo klausimų, kurie galėtų būti pagrindas perduoti bylą bendrosios kompetencijos teismui, pripažįstami administraciniais, o jų nagrinėjimas priskiriamas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartį Nr. T-145/2013, 2015 m. sausio 7 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0xLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-1/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-1/2015">T-1/2015</a>, 2015 m. vasario 11 d. nutartį Nr. T-32/2015, 2019 m. kovo 12 d. nutartį Nr. T-21/2019).

Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civiliniame kodekso įtvirtintais pagrindais; servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje; administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, bylos dėl servituto nustatymo rūšinį teismingumą nulemia servituto nustatymo pagrindas: ar jį prašoma nustatyti administraciniu aktu, ar teismo sprendimu. Ginčai dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo nustatyti servitutą nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC04LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-8/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-8/2020">T-8/2020</a> ir joje nurodytą praktiką). Jeigu byloje keliamas reikalavimas įpareigoti nustatyti servitutą viešojo administravimo subjektą, toks ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme, nepriklausomai nuo to, kad tarp turto, kurio naudai siekiama nustatyti servitutą, ir turto, kuriame prašoma nustatyti servitutą, savininkų kyla ginčas. Tais atvejais, kai siekiama servitutą nustatyti teismo sprendimu pagal Civilinio kodekso 4.126 straipsnį, ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0xMTIvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-112/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-112/2015">T-112/2015</a>).

Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia, kad būtų panaikintas teritorinio registratoriaus atsisakymas įregistruoti servitutus pagal sutartį Nekilnojamojo turto registre, įpareigojant įregistruoti servitutus. Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas reikalavimas yra susijęs su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu, t. y. dokumentų vertinimu ir pagrindų atlikti atitinkamus registravimo veiksmus nustatymu registravimo procedūrų metu. Tačiau tokio reikalavimo netenkinus, ieškovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 2 dalimi, 4.124 straipsnio 1 dalimi, 4.126 straipsnių normomis, prašo nustatyti servitutą teismo sprendimu, t. y. įrodinėja servituto nustatymo būtinybę, teigdamas, kad, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, turėtų būti keičiamas ir iš naujo tvirtinamas naujas statybos projektas gyvenamosios paskirties pastatui, reikėtų įgyvendinti pasikeitusius reikalavimus, susijusius su pastatų energetiniu naudingumu, turėtų būti keičiama vandens ir nuotekų šalinimo projekto dalis, turėtų būti atliekami papildomi veiksmai, susiję su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų išviešinimu, būtų patirtos papildomos išlaidos dėl atsiradusio savivaldybių infrastruktūros plėtros mokesčio. Ieškovas teigia, kad, nenustačius servituto, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes ieškovas, sudarydamas servitutų nustatymo sutartį, galėjo pagrįstai tikėtis, kad servitutai bus įregistruoti, o nustatytų servitutų pagrindu ieškovas galės parengti statybos projektą gyvenamosios paskirties pastatui su atitinkama susisiekimo dalimi. Taigi ieškovo reikalavimai yra susiję ne tik su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla, atliekant registravimo veiksmus nekilnojamojo turto registre, kurie pagal savo pobūdį priskiriami viešojo administravimo sričiai, bet ir su servitutų nustatymu teismo sprendimu, o tai yra civilinis teisinis reikalavimas.

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į keliamų reikalavimų pobūdį, ieškinio teisinį ir faktinį pagrindus bei ginčo esmę, vyraujančiais šioje byloje pripažįsta civilinius teisinius santykius, kurie ir lemia jos priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl ji grąžintina Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams A. P. ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir servitutų nustatymo Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Virgilijus Grabinskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Artūras Drigotas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas

Gediminas Sagatys

teisėja

Dalia Višinskienė