Nr. DOK-4017
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00019-2021-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 1 d. paduotu suinteresuoto asmens E. Z. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Suinteresuotas asmuo E. Z. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis tenkinti pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grizenta“ nemokumo administratorės UAB „Bankroto eiga“ pareiškimą dėl UAB „Grizenta“ bankroto pripažinimo tyčiniu – UAB „Grizenta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažintas UAB „Grizenta“ direktorius E. Z. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-4017
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00019-2021-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 1 d. paduotu suinteresuoto asmens E. Z. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Suinteresuotas asmuo E. Z. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis tenkinti pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grizenta“ nemokumo administratorės UAB „Bankroto eiga“ pareiškimą dėl UAB „Grizenta“ bankroto pripažinimo tyčiniu – UAB „Grizenta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažintas UAB „Grizenta“ direktorius E. Z. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) teismai, priimdami byloje procesinius sprendimus, vadovavosi neaktualiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu ir tokiu būdu pažeidė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; 2) teismai neobjektyviai, vienašališkai vertino šalių paaiškinimus, įrodymus bei argumentus, neįvertino aplinkybės, kad byloje minimu laikotarpiu šalyje ir visame pasaulyje buvo pandeminė situacija dėl Covid-19 ligos plitimo ir būtent tai daugelį įmonių privedė prie bankroto.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos) netaikymo ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gediminas Sagatys
Jūratė Varanauskaitė
