Nr. DOK-4080
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03002-2018-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 4 d. paduotu atsakovės „Swedbank“, AB kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo sudaryti skolos perkėlimo sutartis. Ieškovai – dalis gyvenamųjų namų statybos bendrijos narių – prašė įpareigoti atsakovę bendriją (pradinę skolininkę) be atsakovės „Swedbank“, AB (kreditorės) sutikimo sudaryti su jais skolos perkėlimo sutartis ir susijusius susitarimus. Šalims pasiekus susitarimą mediacijos procese ir ieškovams atsisakius ieškinio, civilinė byla buvo nutraukta, ieškovams iš atsakovės „Swedbank“, AB priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-4080
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03002-2018-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 4 d. paduotu atsakovės „Swedbank“, AB kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo sudaryti skolos perkėlimo sutartis. Ieškovai – dalis gyvenamųjų namų statybos bendrijos narių – prašė įpareigoti atsakovę bendriją (pradinę skolininkę) be atsakovės „Swedbank“, AB (kreditorės) sutikimo sudaryti su jais skolos perkėlimo sutartis ir susijusius susitarimus. Šalims pasiekus susitarimą mediacijos procese ir ieškovams atsisakius ieškinio, civilinė byla buvo nutraukta, ieškovams iš atsakovės „Swedbank“, AB priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė „Swedbank“, AB kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 94 straipsnio 1 dalį – nors ginčas užbaigtas nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, teismai vertino ne atsakovės elgesį procese, o konstatavo jos veiksmų neteisėtumą; pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį – ieškovai teismui nepateikė tinkamai suformuluoto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; kelių ieškovų bendrai pateiktas vienas ieškinys, atsakovės vertinimu, turi būti laikomas vienu procesiniu dokumentu bei atitinkamai turi būti skaičiuojamos maksimalios priteistinos bylinėjimosi išlaidos už tokio procesinio dokumento parengimą. Atsakovės vertinimu, priteisdami iš jos ieškovams visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas keliamų reikalavimų, procesą laimėjusios ir pralaimėjusios šalies statuso, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo remiantis priežasties teorija, CPK 94 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gediminas Sagatys
Jūratė Varanauskaitė
