Civilinė byla Nr. 3K-3-390/2013
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03336-2011-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.1; 52.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Alvito žemdirbys“, valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovo akcinės bendrovės „Alvito žemdirbys“ priešieškinį dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – G. U. individuali įmonė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių servituto turinio, jo atlygintinumo nustatymą, savavališkos statybos konstatavimą ir padarinių šalinimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą AB „Alvito žemdirbys“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti: kelio servituto, nustatyto Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 474ŽV, naudojimo pažeidimus: iš teritorijos, kuriai nustatytas servitutas, savo lėšomis pašalinti sandėliuojamą medieną, gelžbetonines plokštes; savo lėšomis pašalinti ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) esančius atsakovui priklausančius daiktus ir įrenginius: metalinę talpą, sandėliuojamą medieną, medienos šiukšles (atliekas); 2) uždrausti atsakovui: žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalyje, lygioje 1,51 ha, kurioje AB „Alvito žemdirbys“ yra nustatytas kelio servitutas, atlikti pačiam asmeniškai ar per kitus asmenis (civilinių sutarčių (nuomos, panaudos ir pan.) ar kitokių sandorių pagrindu) servituto tiksliniai paskirčiai prieštaraujančius bet kokius veiksmus, taip pat žemės sklypo dalyje, kurioje yra nustatytas AB „Alvito žemdirbys“ servitutas sandėliuoti, saugoti medieną ar kitokiu būdu naudoti šią žemės sklypo dalį medienos laikymui, kitokiai medienos perdirbimo veiklai; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje atsakovui nenustatytas servitutas, atlikti pačiam asmeniškai ar per kitus asmenis (civilinių sutarčių (nuomos, panaudos ir pan.) ar kitokių sandorių pagrindu) servituto tiksliniai paskirčiai prieštaraujančius bet kokius veiksmus, tarpe jų – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje nėra nustatyto AB „Alvito žemdirbys“ servituto, sandėliuoti, saugoti medieną bei jos gaminius ar kitokiu būdu naudoti šią žemės sklypo dalį medienos laikymui, kitokiai medienos perdirbimo veiklai, laikyti šioje sklypo dalyje kitus daiktus; 3) įpareigoti atsakovą per šešiasdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nusikelti (nugriauti) (duomenys neskelbtini) pažymėtus statinius: lauko tualetą (plane pažymėtą v simboliu), baseiną (plane pažymėtą 17 H l/b simboliu), šulinį (plane pažymėtą k simboliu), tvoros atkarpas: 1t1 nuo UAB „RK matavimai“ 2010 m. gegužės 12 d. žemės sklypo plane (T.2, b. l. 99) žalia spalva pažymėto taško „2“ iki ten pat ir tos pačios spalvos taško „9“, taip pat nuo 2010 m. balandžio 15 d. antstolio A. Maliukevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo plane (T. 2, b. l. 89) atkarpos, pažymėtos simboliu,,G“, šiaurės vakarinio galo (tvoros linijos lūžio taško) iki UAB „RK matavimai“ 2010 m. gegužės 12 d. žemės sklypo plane violetine spalva pažymėto taško „32“, (išskyrus 1t1 tvoros 36,53 m ilgio atkarpą, kuri UAB „RK Matavimai“ horizontalioje nuotraukoje pažymėta taškais 1-2) ir visą tvorą 1t10, esančią ieškovui priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) bei 4) panaikinti šių objektų kadastro duomenų ir daiktinių teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registro įstaigoje; 5) įpareigoti atsakovą per šešiasdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti ieškovui priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą tvorą (37, 90 m x 1, 80 m) tarp UAB „RK matavimai“ 2010 m. gegužės 12 d. žemės sklypo plane violetine spalva pažymėtų taškų „21“ ir „22“ (tas pats –2010 m. balandžio 15 d. antstolio Algimanto Maliukevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo plane pažymėta simboliu „A“) bei į pirminę padėtį atstatyti gamybinį pastatą 1 P 1/p, (duomenys neskelbtini) (nugriauti medinius laiptus su stogeliu, vietoj naujai įrengtų lauko durų įrengti langą); 6) priteisti iš atsakovo kompensaciją už naudojimąsi nustatytu 1,5 ha kelio servituto nuo 2007 m. liepos 12 d. po 2949,00 Lt kas mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos; 7) priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 8) įpareigoti AB „Alvito žemdirbys“ mokėti V. J. periodinę kompensaciją po 2949 Lt už naudojimąsi nustatytu kelio servituto kas mėnesį pervedant pinigus iki einamojo mėnesio 28 dienos į V. J. banko sąskaitą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kelio servituto pabaigos.
2007 m. liepos 12 d. pirkimo?pardavimo sutartimi Nr. IVVR-4025 ieškovas iš S. T. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendro 4,9000 ha ploto. Žemės sklype, (duomenys neskelbtini), apskrities viršininko 2000 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 474 ŽV priede nustatytas kelio servitutas – leisti privažiuoti prie esamų pastatų, priklausančių AB,,Alvito žemdirbys“ – 1,51 ha. Nurodyta, kad, atsakovui išnuomojus ginčo žemės sklypą G. U. individualiai įmonei, ši vykdo medienos apdirbimo veiklą, pažeisdama ieškovo teises, sandėliuoja medieną ir medžio atliekas tiek sklypo dalyje, kuriai nustatytas servitutas, tiek ir ieškovo žemės sklypo dalyje, kuriai nenustatytas servitutas. Atsakovo AB „Alvito žemdirbys“ neteisėti veiksmai, t. y. ieškovui priklausančiame žemės sklype vykdomos statinių ir priestatų statybos, bei jų registracija, trukdo ieškovui naudotis nuosavybe ir daro neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui. Be to, atsakovas už naudojimąsi servitutu privalo mokėti kompensaciją ieškovui.
Atsakovas AB „Alvito žemdirbys“ patikslintu priešieškiniu prašė: 1) patikslinti Marijampolės apskrities viršininko įsakymu 2000 m. spalio 24 d. Nr. 474 ŽV nustatytą servituto plotą ir turinį: nustatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini) tarnaujantį servitutą 1,9635 ha žemės sklypo dalyje, t. y. 0,0843 ha žemės sklypo dalyje kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir 1,8792 ha žemės sklypo dalyje servitutą AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr.70/158 registruotų pastatų, statinių ir kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal Žemės sklypo planą, parengtą V. Š. įmonės 2011 m. gegužės 16 d., bei 2) nustatyti už naudojimąsi servitutu žemės savininkui kompensaciją 1,9635 ha indeksuotos žemės sklypo vertės 6 procentus – iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos; 3) leisti atsakovui ieškovo V. J. žemės sklype pastatyti savo kiemo aikštelės ploto sąskaita 2 (dvi) stacionarios tvoros atkarpas iki 1,80 m aukščio tiesiomis linijomis žemės sklypo vakarinėje ir rytinėje pusėse, kaip pažymėta 2010 m. gegužės 12 d. UAB „RK matavimai“ sudarytame žemės sklypo plane (horizontalioje nuotraukoje) violetine spalva tarp taškų „21“ ir „22“ (rytuose) bei „31“ ir „32“ (vakaruose).
Nurodyta, kad ieškovui priklausančiame sklype yra nustatytas kelio servitutas, tačiau dėl naudojimosi žeme, esančia po AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais, ir kiemo aikštele nuolat su ieškovu kyla ginčų. Ieškovui atlikus geodezinius matavimus, paaiškėjo, kad buvo nustatytas netikslus servituto plotas. Esant tokioms aplinkybėms, tikslinga servitutą patikslinti išlaikant žemės sklypo savininko teisių ir pastatų savininko teisių pusiausvyrą. Be to, siekiant nepažeisti ieškovo interesų, nustatytinas apmokama periodine kompensacija servitutas (CK 4.129 straipsnis), mokant kiekvienais metais servituto ploto indeksuotos vertės 6 procentus sumokant kompensaciją iki einamųjų metu gruodžio 31 dienos. Pradinių priešieškinio reikalavimų – be ieškovo V. J. sutikimo leisti nugriauti tvoros 1t1 dalį 23,52 m vakarinėje dalyje, perkelti tvoros dalį 59,20 m tarp taškų „E“ ir „P“ ant atsakovo naudojamos žemės sklypo dalies, pastatyti stacionarią 1,80x36,10 tvorą „A“, bei atlikti įrašų patikslinimą Nekilnojamojo turto registre – atsisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovo V. J. ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovo AB „Alvito žemdirbys“ priešieškinį tenkino visiškai.
Teismas įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovui V. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius atsakovui priklausančius daiktus ir įrenginius: metalinę talpą, sandėliuojamą medieną, medienos šiukšles (atliekas); uždraudė atsakovui žemės sklypo dalyje, kurioje nenustatytas servitutas, atlikti pačiam asmeniškai ar per kitus asmenis (civilinių sutarčių (nuomos, panaudos ir pan.) ar kitokių sandorių pagrindu) servituto tiksliniai paskirčiai prieštaraujančius bet kokius veiksmus, tarp jų – sandėliuoti, saugoti medieną bei jos gaminius ar kitokiu būdu naudoti šią žemės sklypo dalį medienos laikymui, kitokiai medienos perdirbimo veiklai, laikyti šioje sklypo dalyje kitus daiktus; įpareigojo atsakovą per šešiasdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovo žemės sklype nusikelti (nusigriauti) Nekilnojamojo turto registre įregistruotos tvoros atkarpas - 1t1 60,16 m ilgio atkarpą, pažymėtą 2010 m. balandžio 15 d. antstolio A. Maliukevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole simboliu „B“, tapačiai pažymėtą 2010 m. gegužės 12 d. sudarytame UAB „RK matavimai“ žemės sklypo plane (horizontalioje nuotraukoje) žalios spalvos linija tarp taškų „2“ ir „3“, tvoros 1t1 51,72 m. ilgio atkarpą, pažymėtą antstolio A. Maliukevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole simboliu „E“, tvoros 1t1 31 m ilgio atkarpą, pažymėtą antstolio A. Maliukevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole simboliu „F“, tvorą 1t10, pažymėtą valstybės įmonės Registrų centro1991 m. liepos 25 d. (su 1995 m. birželio 30 d. pakeitimais) statinių išdėstymo plane; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas patikslino Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 474 ŽV nustatytą servituto plotą ir turinį: nustatė žemės sklype (duomenys neskelbtini) tarnaujantį servitutą 1,9635 ha žemės sklypo dalyje, t. y. 0,0843 ha žemės sklypo dalyje kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir 1,8792 ha žemės sklypo dalyje servitutą AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. 70/158 registruotų pastatų, statinių ir kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal Žemės sklypo planą, parengtą V. Š. įmonės 2011 m. gegužės 16 d., ir įpareigojo atsakovą AB „Alvito žemdirbys“ įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka šiuo teismo sprendimu daromą servituto turinio pakeitimą (praplėtimą); leido atsakovui ieškovo V. J. žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyti savo kiemo aikštelės, (duomenys neskelbtini), ploto sąskaita 2 (dvi) stacionarios tvoros atkarpas iki 1,80 m aukščio tiesiomis linijomis žemės sklypo vakarinėje ir rytinėje pusėse, kaip pažymėta 2010 m. gegužės 12 d. UAB „RK matavimai“ sudarytame žemės sklypo plane (horizontalioje nuotraukoje) violetine spalva tarp taškų „21“ ir „22“ (rytuose) bei „31“ ir „32“ (vakaruose), ir nustatė, kad už naudojimąsi servitutu žemės savininkui mokama 6 procentų kompensacija įpareigojant atsakovą kompensaciją sumokėti iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.
Teismas nustatė, kad suteiktas servitutas – leisti privažiuoti prie atsakovui priklausančių pastatų, tačiau iš esmės šia teritorija yra naudojamasi siekiant vykdyti gamybinę veiklą, kas ir buvo pagrindas nustatyti servitutą. Pažymėta, kad atsakovas, laikydamas daiktus ir įrenginius: metalinę talpą, sandėliuojamą medieną, medienos šiukšles (atliekas), ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pažeidžia ieškovo teises, ir šie pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, todėl yra pagrindas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus ateityje, kurie užkirstų kelią ieškovo teisių pažeidimui.
Teismas konstatavo, kad reikalaujami griauti statiniai, išskyrus tvorą 1t10, buvo pastatyti, suformuoti nekilnojamaisiais daiktais ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre teisėtai, – remiantis mero potvarkiu, nuo 1980 m. galiojusiomis statinių inventorizavimo taisyklėmis bei centrinės inventorizavimo įstaigos buvusia suformuota ilgalaike ir suvienodinta praktika. 1995 metais, kai ginčo statiniai buvo suformuoti nekilnojamaisiais daiktais ir atlikta jų bei atsakovo AB „Alvito žemdirbys“ daiktinių teisių į juos teisinė registracija, ieškovas V. J. nebuvo žemės, ant kurios buvo suformuoti ir įregistruoti ginčo statiniai, nei savininkas, nei valdytojas, nei naudotojas, – nebuvo susijęs teisiškai nei su ginčo statiniais, nei su žeme po jais, nebuvo net ir netiesioginių jo teisių ir pareigų sąsajų su šiais daiktais, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo kaip nors pažeistos ieškovo teisės. Teismas sprendė, kad ieškovas aptariamu aspektu neturi šioje byloje reikalavimo teisės ginčyti statinių statybos teisėtumą, jų suformavimą nekilnojamaisiais daiktais, jų ir daiktinių teisių į juos įregistravimą įstatymo nustatyta tvarka, todėl atmetė ieškovo reikalavimus dėl šių statinių teisinės registracijos panaikinimo ir jų nugriovimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas dar nuo 2002 m. atstovavo buvusiam savininkui, o tai leido teigti, jog 2007 m. nusipirkdamas iš jo šią žemę, ant kurios stovi ginčo statiniai, jis žinojo ir turėjo žinoti tikrąją padėtį dėl ginčo statinių, kurie neišvengiamai pasunkins žemės savininko teisių įgyvendinimą.
Teismas sprendė, kad pagal CK 4.112 straipsnio 4 dalies išimties taisyklę pripažintina, kad ieškovo, tarnaujančiojo daikto savininko, jo daikto (žemės) naudojimas yra nesuderinamas su nustatytu servitutu (nėra įmanoma naudoti po kiemo aikštele esančios žemės pagal jos žemės ūkio paskirtį), todėl padarė išvadą, jog žinomo turinio servituto nustatymas šioje konkrečioje faktinėje situacijoje atėmė iš ieškovo, tarnaujančiojo daikto, žemės, savininko, galimybę naudotis pagal paskirtį šia dalimi savo žemės ir kartu nesuteikė jam naudojimosi teisės į atsakovo statinius – kiemo aikštelę ar kt. Trys tvoros 1t1 atkarpos faktiškai yra padalijusios tą ieškovo žemės dalį, į kurią atsakovo AB „Alvito žemdirbys“ servituto neturi, į keturias atskiras dalis ir akivaizdžiai bei neadekvačiai suvaržo ieškovo daiktinių teisių įgyvendinimą (galimybę laisvai naudotis, judėti po sklypą ir t.t.). Kadangi dėl šios aptariamo reikalavimo dalies ginčo nėra, tai ieškovo reikalavimas patenkintas. Kadangi tvora 1t10 yra pastatyta savavališkai ir ieškovas V. J. neduoda ir neketina ateityje duoti sutikimo šio statinio statybos legalizavimui, teismas įpareigojo ieškovą jį pašalinti. Teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl tvoros (37, 90 m x 1, 80 m) tarp UAB „RK matavimai“ 2010 m. gegužės 12 d. žemės sklypo plane violetine spalva pažymėtų taškų „21“ ir „22“ pašalinimo bei gamybinį pastato 1 P 1/p, (duomenys neskelbtini) (nugriauti medinius laiptus, vietoj naujai įrengtų lauko durų įrengti langą) atstatymo į pirminę padėtį, nes minimų objektų įrengimas niekaip ieškovo, kaip žemės savininko, teisių realiame gyvenime nepažeidžia.
Vertindamas, kad žemės savininkams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas AB „Alvito žemdirbys“ už naudojimąsi servitutu moka 6 proc. dydžio kompensaciją nuo žemės kainos ir mokestis sumokėtas iki 2011 m. gruodžio 31 d., teismas atmetė ieškovo reikalavimus priteisti kitokio dydžio kompensaciją bei nustatė, kad tokio dydžio metinė kompensacija turėtų būti mokama ir ateityje.
Teismas pripažino, kad dėl šioje byloje ieškovo keliamų ir dalies tenkinamų reikalavimų, susijusių su tvorų nugriovimu, atsiranda tokių esminių aplinkybių, dėl kurių atsakovui, kaip servituto turėtojui, tampa labai sudėtinga įgyvendinant servituto teises užtikrinti savo, taip pat kitų asmenų turto apsaugą ir gamybos procesų saugumą, atsakovo reikalavimas leisti pastatyti ieškovo žemės sklype tvorą laikomas pareikštu teisėtu pagrindu, todėl darė išvadą, jog formalus esamo servituto pavadinimas (kelio servitutas), taip pat reiškiamo reikalavimo gramatinio užrašymo formalus netikslumas neturėtų būti kliūtis ginti teisėtą atsakovo interesą, kartu jį derinant su ieškovo įstatymu saugomais interesais ir nė vienam iš jų neteikiant išskirtinių gynybos privilegijų. Įvertinęs statinių tikslinę paskirtį ir nustatęs, kad atsakovas AB „Alvito žemdirbys“ yra aktyviai dirbanti įmonė, vykdo ūkinę gamybinę veiklą savo ginčo statiniuose, taip pat teikia ūkininkams agrochemijos paslaugas, – prekiauja chemikalais, žemės ūkio trąšomis, beicuoja (chemiškai apdoroja) grūdus ir pan., o pastatuose ir prie jų saugomas tiek įmonės, tiek jos verslo klientų turtas, teismas sprendė, kad yra pagrindas leisti atsakovui pastatyti tvoros atkarpas kiemo aikštelių ploto sąskaita (tvoros konstrukciją statant nuo aikštelės krašto vertikalios linijos į aikštelės gilumą).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas AB „Alvito žemdirbys“ įpareigotas per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovo V. J. žemės sklype (duomenys neskelbtini), nusikelti (nusigriauti) Nekilnojamojo turto registre Nr. 70/158 (duomenys neskelbtini) įregistruotos tvoros atkarpą tvorą 1t10, pažymėtą VĮ Registrų centro 1991 m. liepos 25 d. (su 1995 m. birželio 30 d. pakeitimais) statinių išdėstymo plane, dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – šį ieškovo reikalavimą atmetė; likusią Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas siekė pagrįsti servituto turinio pakeitimo objektyvų būtinumą. Nustatyta, kad Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 39-9587-10581 ir 2000 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 474ŽV ieškovui V. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 356-1 yra nustatytas 1,51 ha servitutas, suteikiantis AB „Alvito žemdirbys“ teisę privažiuoti prie esamų pastatų. Šiais administraciniais aktais sklype Nr. 356-2 nustatytas servitutas, suteikiantis atsakovui teisę naudotis teritorija, reikalinga esamų pastatų aptarnavimui ir funkcionavimui – 0,30. Nors ieškovas teigė, kad yra nustatytas kelio servitutas ir atsakovas gali tik privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, tačiau byloje faktiškai pateikti įrodymai (Marijampolės viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įsakymas dėl servituto nustatymo) sklypo ribų planai (pastatų išsidėstymo planas ir apskaitos kortelė iš namų valdos techninės apskaitos bylos; UAB „RK matavimai“ parengtas planas, V. Š. įmonės parengtas planas; dangų plotų skaičiavimo brėžinys; kt.,) teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai patvirtina kitokį servituto turinį, t. y. servitutu nustatytoje žemės sklypo dalyje atsakovas AB „Alvito žemdirbys“ pastatyti statiniai užima visą teritoriją (18 792 kv. m), todėl ji ir naudojama esamų pastatų aptarnavimui ir funkcionavimui. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas žemės sklypo dalį, kuriai nustatytas servitutas, naudoja esamų pastatų tinkamam aptarnavimui ir funkcionavimui užtikrinti, ir formalaus esamo servituto pavadinimo (kelio servitutas) netikslumas neturėtų būti kliūtis ginti teisėtą atsakovo interesą. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus V. J. argumentus, kad Civilinio kodekso normos nenustato tokios servituto rūšies, kuriuo būtų nustatomas servitutas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančių pastatų (statinių) tinkamam naudojimui užtikrinti, nes CK 4.123 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė nustatyti kitus servitutus.
Teisėjų kolegija sprendė, kad nustatytas servitutas nepažeidžia ieškovo kaip žemės sklypo savininko teisių, nes ne visą jam priklausantį žemės sklypą užima atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai; pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje V. Š. įmonės, UAB „RK matavimai“ parengtus žemės sklypo planus, atlikus geodezinius matavimus, kuriuose nurodyti atsakovui priklausančių pastatų ir statinių (dangų) užimami plotai (CPK 178 straipsnis). Atsakovui priklausantiems pastatams ir statiniams reikalinga nuolatinė priežiūra ir aptarnavimas, o nepakeitus servituto turinio, atsakovas negalėtų užtikrinti tinkamos pastatų priežiūros. Nors ieškovas nesutinka su servituto turinio pakeitimu, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad, esant nustatytam servitutui, jis pageidauja gauti atlyginimą už jį. Sprendžiant atlygintinumo klausimą turi būti atsižvelgiama į turtinius ir neturtinius tarnaujančiojo daikto savininko netekimus: galimybės naudotis daikto dalimi netekimu, nepatogumų atsiradimą dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi, ilgalaikį tokių nepatogumų pobūdį ir kita, įvertinta pinigais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo prašomas kompensacijos už servitutą dydis – 2949 Lt per mėnesį laikytas per dideliu, neproporcingu, net ir įvertinus, jog atsakovas ginčo žemės sklype plėtoja medienos ar kitą verslą, nes iškreipia šalių interesų pusiausvyrą. O pirmosios instancijos teismo nustatytos 6 procentų nuo žemės kainos periodinė kompensacija, mokama kas mėnesį iki servituto pabaigos, yra proporcinga naudojimuisi tarnaujančiuoju daiktu, teisinga ir pakankama ieškovo patiriamiems nepatogumams dėl servituto nustatymo atlyginti.
Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, ir pagrįstai, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, padarė tinkamą išvadą, kad ginčo statiniai (lauko tualetas (plane pažymėtas v simboliu), baseinas (plane pažymėtas 17 H l/b simboliu), šulinys (plane pažymėtas k simboliu), yra pastatyti ir įregistruoti iki ieškovui 2007 m. liepos 12 d. įsigyjant žemės sklypą. Byloje nėra savavališkos statybos akto, kuris konstatuotų tokio fakto buvimą, todėl šie objektai nelaikytini savavališka statyba. Be to, iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pagrindinis daiktas yra pastatas – dirbtuvės (duomenys neskelbtini), o statiniai – lauko tualetas (plane pažymėtas v simboliu), baseinas (plane pažymėtas 17 H l/b simboliu), šulinys (plane pažymėtas k simboliu), tvora pastatyti iki 1995 m. – pagal savo specifiškumą buvo skirti tarnauti pagrindiniam daiktui ir susiję su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirti tenkinti pagrindinio daikto poreikius, ir vertintini kaip pagrindinio pastato – dirbtuvių priklausiniai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad daikto savininko teisė įregistruoti visą savo nuosavybės teisės objektą ar jo dalį, ar tik CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises, neeliminuoja pagrindinio daikto ir priklausinio santykio. Dėl to tais atvejais, kai sutartyse, įstatymuose ar šiuo atveju Vilkaviškio rajono mero 1995 m. liepos 131 d. potvarkyje Nr. 131 nepadaryta išlygos, kad priklausiniai nepriklauso ir neregistruojami kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas.
Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog tvora 1t10 VĮ Registrų centro duomenimis, buvo pastatyta 2002 metais, neturint tam tuomečio žemės savininko T. S. rašytinio sutikimo, kaip to reikalaujama Statybos techniniame reglamente 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639); nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog tvora pastatyta pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, t. y. savavališkos statybos akto. Duomenys apie tvoros pastatymą statinių pastatymo plane jau yra užfiksuoti 1995 m. birželio 30 d., gerokai anksčiau, nei sklypui buvo nustatytas servitutas ar ieškovas nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą. Dėl to padaryta išvada, kad atkuriant nuosavybės teises T. S. ir nustatant žemės sklypui servitutą ši tvora jau buvo, pradinis žemės sklypo savininkas nei dėl statinių, nei dėl tvoros pastatymo, servituto nustatymo pretenzijų nereiškė. Ieškovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie būtų pagrindas spręsti apie jo, kaip žemės savininko, teisių atsiradusius pažeidimus. Be to, tvora stovi servitutinėje žemės sklypo dalyje, kuriai nustatytas servitutas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas V. J. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl servituto pakeitimo ir jo turinio nustatymo. Teismų nustatyto servituto turinys praktiškai yra neapibrėžtas, t. y. atsakovui svetimoje žemės sklypo dalyje (1,9635 ha iš 4,9 ha) suteikiama teisė daryti ir vykdyti bet kokią veiklą, visiškai neidentifikuojant, kokias teises atsakovui suteikia servitutas ir kokias apriboja, taip buvo pažeistos CK 4.111 ir 4.112 straipsnių nuostatos. Tokio turinio servituto nustatymas praktiškai paneigia kasatoriaus nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, nes jis netenka teisės ja visiškai naudotis. Atsakovas gali naudoti šią žemės sklypo dalį tokiu būdu, kaip atrodo tinkama pačiam atsakovui, pvz., sandėliuoti medieną, pasistatyti medienos apdirbimo stakles ir vykdyti medienos apdirbimo veiklą, t. y. atlikti tokius veiksmus, kurie yra visiškai nesusiję su jam priklausančių statinių tinkamu naudojimu, o ieškovas negalės ginti savo nuosavybės teisių ateityje, prašydamas pašalinti pažeidimus, nes servituto turinys neapibrėžtas. Atsakovas reikšdamas reikalavimą patikslinti servitutą privalo nurodyti servituto turinį, kokias teises prašo suteikti, bet to nepadarė. Keičiant servituto plotą, o ypač turinį, būtina nustatyti aplinkybes, dėl kurių keičiasi servituto suteiktų teisių pobūdis, tačiau atsakovas tokių aplinkybių nenurodė. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu įtvirtintas įpareigojimas atsakovą įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka teismo sprendimu daromą servituto turinio pakeitimą išeina už priešieškinio ribų, nes tokio reikalavimo nebuvo pareikšta.
Dėl servituto atlygintinumo. Teismas sprendimu nustatydamas periodinę kompensaciją už servitutą privalo nurodyti ir laikotarpį, už kurį mokama nustatyto dydžio kompensacija (diena, mėnuo, metai ar kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 6 procentų kompensacija mokėtina vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismu nurodė, kad įpareigodamas mokėti periodinę kompensaciją už nustatytą servitutą 6 procentus nuo žemės kainos kas mėnesį iki servituto pabaigos, padarė tai ne formaliai. Taigi lieka neaišku, už kokį laikotarpį, t. y. kokiu periodiškumu turėtų būt mokama kompensacija už servitutą – kas mėnesį ar kas metus. Taigi teismai pažeisdami CK 4.129 straipsnio nuostatas nenustatė mokėjimų periodiškumo.
Dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo. Teismai nepagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimus nusikelti ar nugriauti lauko tualetą, baseiną, šulinį, tvoros atkarpas, nes byloje nėra savavališkos statybos akto, kuris būtų užfiksavęs tokį faktą. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiga nustatyti savavališkos statybos faktą tenka bylą nagrinėjančiam teismui, kuris turi įvertinti visus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia savavališkos statybos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas šiuos statinius įvertino kaip priklausinius, pastatytus iki 1995 m. Kasatorius sutinka, kad šie ginčo statiniai yra priklausiniai, bet byloje nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių jų pastatymo laiką, t. y. iki 1995 m. Vilkaviškio rajono mero 1995 m. liepos 18 d. potvarkyje ginčo statiniai nenurodyti, jie neužfiksuoti ir 1995 m. birželio 30 d. atliktos inventorizacijos metu. Nekilnojamojo turto kadastre ginčo statiniai įregistruoti tik 2002 m. Taigi byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad šie statiniai pastatyti po 1995 m. Be to, žemės sklypui nustatyto kelio servituto turinys nesuteikia atsakovui teisės statyti naujų statinių tarnaujančiajame žemės sklype. Teismas, vertindamas Nekilnojamojo turto registre Nr. 70/158 (duomenys neskelbtini) įregistruotos tvoros 1t10 teisėtumą, neatsižvelgė į tai, kad ši tvora 1995 m. birželio 30 d. registruose neegzistavo. Ji įregistruota 2002 m. vasario 7 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, todėl pastatyta turėjo būti 2001–2002 m. Be to, ši tvora nepatenka į Marijampolės apskrities 2000 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 39-9587-10581 nustatyto 1,51 ha ploto kelio servituto teritoriją. Teismai taip pat nepagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimą nugriauti savavališkai pastatytą tvorą (37,90 m × 1,80 m) bei atstatyti gamybinį pastatą 1P1/p į pirminę padėtį. Kadangi atsakovas prie gamybinio pastato 1P1/p pastatė priestatą ir iš esmės pakeitė fasado išvaizdą buvusio lango vietoje įrengdamas duris, tai jo veiksmai laikomi statinio rekonstrukcija, o tvoros statyba – naujo statinio statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis, Statybos techninio reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 straipsnis). Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus.
Dėl leidimo statyti naujus statinius. Teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuris suteiktų teismui teisę leisti atlikti asmeniui statybos darbus kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Įstatymas nenustato galimybės nustatyti užstatymo teisę teismo sprendimu, todėl teismų sprendimais kasatoriaus nuosavybės teisės yra ribojamos nesant tam jokio teisės aktuose nustatyto pagrindo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Alvito žemdirbys“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Dėl servituto pakeitimo ir jo turinio nustatymo. Nors kasatorius argumentuoja, kad yra nustatytas kelio servitutas ir atsakovas gali tik privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina kitokį servituto turinį, t. y. servitutu nustatytoje žemės sklypo dalyje atsakovo pastatyti statiniai užima visą teritoriją, todėl naudojama esamų pastatų aptarnavimui ir funkcionavimui. Tokio ploto, kaip teismų dabar nustatyta, servitutu atsakovas faktiškai naudojosi nuo jo nustatymo momento, tačiau atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad plotas buvo netikslus dėl netikslaus po pastatais ir kiemo aikštele esančios žemės sklypo dalies ploto išmatavimo. Pagrįstai nustatyta, kad kasatorius įsigydamas šį žemės sklypą žinojo apie jame esančius statinius ir nustatytą servitutą. Taigi jis žinojo, kad ūkinę veiklą galės vykdyti tik žemės sklypo dalyje, kurioje nenustatytas servitutas.
Dėl servituto atlygintinumo. Servituto nustatymo būtinybė atsirado nuosavybės teisių į žemę atkūrimo metu, kai buvo pasirinkta atkurto nuosavybės teisę į žemę, esančią po atsakovų pastatais. Dėl to teismai nustatydami kompensacijos dydį pagrįstai rėmėsi Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Kasatorius įsigydamas žemės sklypą 2007 m. gerai žinojo visas žemės sklypo savininko pareigas, nes, turėdamas buvusio žemės sklypo savininko įgaliojimą, atstovavo jam sprendžiant nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo klausimus. Teismai pagrįstai nustatė 6 procentų metinę kompensaciją už 1,9635 ha indeksuotos žemės sklypo vertės.
Dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo. Teismai pagrįstai sprendė, kad kasatoriaus nurodyti ginčo statiniai nėra savavališka statyba. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 153 straipsnyje buvo nustatyta, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas nepriklausomai nuo to, aptartas priklausinys sutartyje ar ne. Specialiai aptarti pagrindinio daikto priklausinio likimą buvo reikalaujama tik tuo atveju, jei buvo siekiama priešingo rezultato. Lauko tualetas, baseinas, šulinys, tvora pastatyti iki 1995 m., pagal savo specifiškumą buvo skirti tarnauti pagrindiniam daiktui, ir susiję su juo bendra ūkine paskirtimi.
Dėl leidimo statyti naujus statinius. Panaikinus dalį atsakovo tvorų ir nepastačius naujų tvorų kitoje vietoje prie servituto ribos, jo teritorija būtų aptverta tik iš dalies ir nebūtų užtikrintas bendrovės turto saugumas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad teismai tinkamai nustatė ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstus sprendimus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl servituto pakeitimo ir jo turinio nustatymo
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad administraciniu aktu – Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 16 d. sprendimu T. S. atkuriant nuosavybės teises į žemę natūra atsakovo AB „Alvito žemdirbys”, viešpataujančiojo daikto savininko, naudai buvo nustatytas servitutas leisti privažiuoti prie pastatų. Byloje, be to, nustatyta ir kasacinis teismas remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad 1,8792 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) Alvito kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Nr. 39/17834, dalyje yra atsakovui nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. 70/158 registruotų pastatų, statinių, kiemo aikštelė, kurių naudojimo pagal paskirtį pirmiau nurodyto turinio servitutas neužtikrina, todėl vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 5 dalimi viešpataujančiojo daikto savininkas kreipdamasis į teismą ir prašydamas pakeisti administraciniu aktu nustatyto servituto turinį įgyvendina jam įstatymu suteiktą teisę. Spręsdamas dėl servituto konkretaus turinio teismas privalo įvertinti viešpataujančiojo daikto paskirtį, savybes, jo naudojimo pagal paskirtį poreikius, kurie, be kita ko, dėl objektyvių priežasčių gali ir keistis. Šioje byloje teismai įvertino statinių tikslinę paskirtį, ar atsakovo statiniai gali būti naudojami atskirai, ar jie savo funkcine paskirtimi yra susiję taip, kad sudaro vientisą gamybinį objektą, ar vykdoma kokia nors gamybinė, kitokia ūkinė veikla, ar yra saugūs statiniuose ir prie jų vykdomų darbų procesai aplinkiniams žmonėms ir pan. Šių faktinių aplinkybių vertinimo pagrindu konstatuota, kad egzistuoja objektyvus ir konkretus poreikis išplėsti servituto turinį atsakovo prašomu būdu. Teismai, įvertinę byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis), byloje konstatavo, kad ieškovo žemės sklypo dalyje, į kurią jau yra nustatytas servitutas atsakovui AB „Alvito žemdirbys“, faktiškai nebėra laisvos, neužstatytos atsakovo pastatais, kitais statiniais ir kiemo aikštele, žemės, kuri ieškovo šiuo atveju galėtų būti naudojama pagal jos tikslinę paskirtį – žemės ūkio veiklai. Tai, kad egzistuoja objektyvus ir konkretus poreikis išplėsti servituto turinį prašomu būdu, liudija ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-149-633/2009 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių perkėlimo, dalyvaujant tiems patiems asmenims (V. J. ir AB „Alvito žemdirbys“), nustatyti ir iš naujo neįrodinėtini (CPK 182 straipsnio 2 punktas) prejudiciniai faktai, jog atsakovas AB „Alvito žemdirbys“ yra aktyviai dirbanti įmonė, vykdo ūkinę gamybinę veiklą savo statiniuose, taip pat teikia ūkininkams agrochemijos paslaugas – prekiauja chemikalais, žemės ūkio trąšomis, beicuoja (chemiškai apdoroja) grūdus ir pan.; pastatuose ir prie jų saugomas tiek įmonės, tiek jos verslo klientų turtas.
Šių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų išvadų kontekste svarbu paminėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468/2008">3K-3-468/2008</a>, formuluojamą teisės aiškinimo taisyklę, kad jeigu viešpataujantysis daiktas – statiniai – užima tokią dalį žemės sklypo, kad likusioji jo dalis negali būti normaliai pagal savo paskirtį naudojama, į tai turi būti atsižvelgiama ir gali būti nustatomas servitutas visam daiktui.
Pirmiau pateiktų vertinimų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų šioje byloje nustatyto servituto turinys: nustatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini) tarnaujantįjį servitutą 1,9635 ha žemės sklypo dalyje, taip pat, 0,0843 ha žemės sklypo dalyje kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, ir 1,8792 ha žemės sklypo dalyje servitutą AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. 70/158 registruotų pastatų, statinių ir kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal žemės sklypo planą, parengtą Vilmanto Šlekio įmonės 2011 m. gegužės 16 d., – atitinka CK 4.112 straipsnio 1 dalyje servituto turiniui keliamus reikalavimus, o kasatoriaus argumentai dėl servituto nepakankamo apibrėžtumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl servituto atlygintinumo
CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK,,Naujieji Berniūnai” ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157/2009">3K-3-157/2009</a>). CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. L. G. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-419/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-419/2011">3K-3-419/2011</a>; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. J. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2012">3K-3-210/2012</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 31 (p. 125-136).
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad nustatyta 6 procentų kompensacija mokėtina vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas, nors motyvuojamojoje nutarties dalyje ir nurodė sutinkąs su pirmosios instancijos teismo nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievole dėl kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui mokėjimo, nurodė, kad periodinė kompensacija už nustatytą servitutą 6 procentai nuo žemės kainos mokėtina kas mėnesį iki servituto pabaigos.
Kasatorius skunde pagrįstai teigia, kad neaišku, kokiu periodiškumu turėtų būti mokama kompensacija už servitutą – kas mėnesį ar kas metus.
Kasacinis teismas, įvertindamas tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje yra nurodomi pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kompensacijos už servitutą dydžio nustatymo pagrįstumo argumentai, kartu kritikuojant neproporcingus savo dydžiu ieškovui tenkantiems apribojimams jo reikalavimus dėl kompensacijos, tačiau tais pačiais motyvais neteisingai aiškinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl kompensacijos mokėjimų periodiškumo, šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį pakeičia pripažindamas, kad viešpataujančiojo daikto savininkui teisėtai nustatyta prievolė dėl kompensacijos už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui mokėjimo periodinėmis kompensacijomis 6 procentų dydžio nuo žemės kainos, mokėtinomis vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.
Dėl atsakovo statinių teisinės padėties ir ieškovo argumentų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo
Kasatorius nekelia pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio statuso aiškinimo šioje byloje klausimų sutikdamas su apeliacinės instancijos teismo vertinimais šiuo aspektu. Tačiau jis nesutinka su teismų išvadomis, kuriomis paneigiamas priklausinių savavališkos statybos faktas ir dėl to atmesti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, įvertinę byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis), konstatavo, kad ieškovo reikalaujami griauti statiniai (išskyrus tuos, dėl kurių priimti teismų sprendimai, įpareigojantys atsakovą juos nusigriauti, ir dėl jų kasacine tvarka nesiskundžiama, taip pat išskyrus tvorą 1t10, dėl kurios kasacinis teismas pasisakys atskirai) buvo pastatyti, suformuoti nekilnojamaisiais daiktais ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre teisėtai, remiantis Vilkaviškio rajono mero 1995 m. liepos 18 d. potvarkiu Nr. 131, nuo 1980 m. galiojusiomis statinių inventorizavimo taisyklėmis bei centrinės inventorizavimo įstaigos buvusia suformuota ilgalaike ir suvienodinta praktika. Dėl lauko tualeto, baseino ir šulinio registravimo teismai pagrįstai rėmėsi atsakovo VĮ Registrų centro Marijampolės filialo atstovų paaiškinimais ir teisiniais argumentais. Šiuo požiūriu svarbūs yra ir Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto 2012 m. balandžio 17 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1152 fiksuoti duomenys apie lauko tualeto, baseino ir šulinio statybos metus.
Įvertinęs, ar teismai nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo taisyklių, kasacinis teismas konstatuoja, kad šių taisyklių laikytasi, o būtent tai yra kasacijos dalykas. Aplinkybės dėl statinių statybos laiko yra fakto klausimas, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Vertindamas apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl savavališkos statybos akto reikšmės savavališkos statybos fakto konstatavimui, būtina pažymėti, kad savavališkos statybos faktas, kai kyla tokio pobūdžio ginčų, kaip yra nagrinėjami šioje byloje, gali būti įrodinėjamas visų įrodymų, leistinų civiliniame procese, pagrindu ir vien tai, kad nėra savavališkos statybos akto, savaime nepaneigia tokio fakto egzistavimo. Tačiau šioje byloje surinkti ir ištirti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo teismui įstatymų nustatyta tvarka konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių ieškovo reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius visa apimtimi.
Dėl reikalavimo nugriauti tvorą 1t10 atmetimo apeliacinės instancijos teismo nutartimi pagrįstumo, pažymėtina, kad kasacinis teismas įvertina apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad ši tvora buvo pažymėta VĮ Registrų centro 1991 m. liepos 25 d. (su 1995 m. birželio 30 d. pakeitimais) statinių išdėstymo plane (T. 2, b. l. 23). Duomenys apie tvoros pastatymą statinių pastatymo plane jau yra užfiksuoti 1995 m. birželio 30 d., gerokai anksčiau nei sklypui buvo nustatytas servitutas ar ieškovas nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą. Byloje nėra įrodymų, kad tvora pastatyta savavališkai. Šios aplinkybės patvirtina, jog atkuriant nuosavybės teises T. S. ir nustatant žemės sklypui servitutą ši tvora jau buvo, pradinis žemės sklypo savininkas nei dėl statinių, nei dėl tvoros pastatymo, servituto nustatymo pretenzijų nereiškė, o ieškovas V. J., nuosavybės teise įgijęs žemės sklypą, neįgijo daugiau teisių, nei turėjo pradinis savininkas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl įpareigojimo nugriauti tvorą panaikintas ir nauju sprendimu šis ieškovo reikalavimas atmestas, yra teisėtas.
Dėl leidimo statyti naujus statinius neteisėtumo
Statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai”, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, VIII skyriuje „Rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai” nustatyta, kad net ir nesudėtingų statinių, o tvoros, vadovaujantis aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo sąrašu, priskiriamos prie nesudėtingų statinių, statybos atveju yra privalomas žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Šių statybą svetimoje žemėje reglamentuojančių teisės aktų pagrindu darytina išvada, kad net ir pripažinus objektyviai tikslinga tvoros statybą, nesant žemės savininko rašytinio sutikimo, tokia statyba negalima.
Tačiau kitaip spręstina, kai reikalavimas kildinamas iš servituto pagrindu susiformavusių teisių įgyvendinimo (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.112 straipsnio 1 ir 5 dalys, 4.113 straipsnis).
CK 4.113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant servitutą, gali būti nustatyta prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, kurie yra būtini servituto teisėms įgyvendinti. Ši norma eliminuoja pirmiau išvardytas statytojui ant svetimos žemės priskirtinas pareigas statybas vykdyti tik gavus žemės savininko rašytinį sutikimą. Žinoma, servituto teisių įgyvendinimo suponuotos statybos teisės, kaip ir bet kurios servituto suteikiamos teisės, turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šiuos teisinius argumentus, konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, leisdami atsakovui kasatoriaus žemės sklype pastatyti atsakovo kiemo aikštelės ploto sąskaita dvi stacionarios tvoros atkarpas iki 1,80 m. aukščio tiesiomis linijomis žemės sklypo vakarinėje ir rytinėje pusėse, kaip pažymėta 2010 m. gegužės 12 d. UAB „RK matavimai“ sudarytame žemės sklypo plane (horizontalioje nuotraukoje) violetine spalva tarp taškų „21“ ir „22“ (rytuose) bei „31“ ir „32“ (vakaruose), visapusiškai ir objektyviai įvertino tokių statybų tikslingumą ir įstatymo nuostatų nepažeidė, o tai, kad nenurodytas konkretus tokio sprendimo teisinis pagrindas, yra procesinių sprendimų trūkumas, tačiau neturintis įtakos jų teisėtumui. Kasacinis teismas nurodo tokį teisinį pagrindą – CK 4.113 straipsnio 3 dalis.
Dėl nurodytų argumentų kasacinis skundas tenkinamas tik taisant apeliacinės instancijos teismo klaidingą motyvų dalį dėl kompensacijos dėl servituto nustatymo mokėjimų periodiškumo. Kitą kasacinio skundo dalį teisėjų kolegija atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetant kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Atsakovas AB „Alvito žemdirbys“ kasaciniame teisme turėjo 800 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, be to, kasaciniame teisme patirta 81,53 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatoriaus atitinkamai atsakovui bei valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. J. (duomenys neskelbtini) 81,53 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą 53 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš ieškovo V. J. (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo AB „Alvito žemdirbys“ (j. a. k. 185211530) naudai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gintaras Kryževičius
Antanas Simniškis
