Dėl ieškovo kaltės, turto ir įsipareigojimų kreditoriams padalijimo, neturtinės žalos ir išlaikymo priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-398/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00232-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.8; 75.9

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ir atsakovės L. V. kasacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto ir įsipareigojimų kreditoriams padalijimo, bei pagal L. V. priešieškinį V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, turto ir įsipareigojimų kreditoriams padalijimo, neturtinės žalos ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: UAB „Masada“, UAB „Vigesta“, AB „Šiaulių energija“, A. A. ir G. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalyti turtą. Jis nurodė, kad su atsakove nuo 2003 m. nustojo tvarkyti bendrą ūkį, gyventi santuokinį gyvenimą. Jo nuomone, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir jos atkurti nebėra galimybių. Ieškovas prašė jam asmeninės nuosavybės teise pripažinti žemės sklypą (rinkos vertė – 10 700 Lt) ir gyvenamąjį namą su kitais statiniais (rinkos vertė – 9208 Lt), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise pripažinti butą Šiauliuose (rinkos vertė – 61 100 Lt), lengvuosius automobilius „Ford Escort“ ir „VW Golf“, likviduojamą L. V. individualią įmonę. Jis nurodė įsiskolinimų neturįs, o atsakovės skolas kreditoriams prašė pripažinti jos asmeniniais įsipareigojimais, dengtinais iš jos lėšų.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, kad jos ir ieškovo santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ji taip pat prašė priteisti iš ieškovo 200 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 10 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas, padalyti sutuoktinių turtą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant butą Šiauliuose, o atsakovei – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kitais statiniais, lengvąjį automobilį „Ford Escort“ ir „VW Golf“ (vėliau šio reikalavimo atsisakė, nes automobilis buvo tariamai pavogtas), L. V. individualią įmonę (rinkos vertė – 1 Lt). Atsakovė taip pat prašė pripažinti prievoles kreditoriams UAB „Masada“, UAB „Vigesta“, AB „Šiaulių energija“, A. A. ir G. M. solidariosiomis V. V. ir L. V. prievolėmis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgytą turtą padalijo ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteisdamas žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančius Šiaulių rajone, Skaudvilių kaime; atsakovės asmeninėn nuosavybėn priteisdamas butą Šiauliuose, automobilius „Ford Escort“ ir „VW Golf“, likviduojamą L. V. individualią įmonę. Teismas atsakovės įsipareigojimus AB „Šiaulių energija“ (1989,66 Lt), A. A. (4255 Lt), jos ir likviduojamos L. V. individualios įmonės įsipareigojimus UAB „Masada“ (36 855,21 Lt) bei įmonės įsipareigojimus UAB „Vigesta“ (3291,53 Lt) pripažino asmenine L. V. prievole, o atsakovės įsipareigojimus G. M. (6000 Lt) – solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole.

Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai, prieš daug metų nustoję gyventi kartu, pažeidė sutuoktinių pareigas; kad jie savo teiginius grindžia artimiausių giminaičių parodymais, kurie gali būti šališki ir tendencingi, o kiti liudytojai sutuoktinius matydavo epizodiškai, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo jų bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2012 m. sausio 30 d., o neturtinė žala ir išlaikymas nepriteistini.

Teismas nustatė, kad dalytino turto vertė yra 82 009 Lt. Atsižvelgdamas į atsakovės sveikatos būklę, jos 50 proc. darbingumą, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, atsakovei priteisdamas 2/3 dalytino turto (butą, automobilius ir įmonę), o ieškovui – 1/3 dalį (sklypą ir gyvenamąjį namą su kitais statiniais). Atsižvelgdamas į tai, kad skola AB „Šiaulių energija“ įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje priteista iš atsakovės, teismas šią prievolę pripažino jos asmenine. Kadangi pinigai iš trečiojo asmens G. M. buvo pasiskolinti sodybai pirkti, ji įgyta šeimos poreikiams, ja naudojosi abu sutuoktiniai ir jų vaikai, tai skolą trečiajam asmeniui G. M. teismas pripažino solidariąja abiejų sutuoktinių prievole. Teismas nustatė, kad prievolės kitiems kreditoriams kilo iš individualios įmonės veiklos, jos jau priteistos įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose bylose, todėl šias skolas pripažino asmeninėmis atsakovės prievolėmis.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Masada“ apeliacinius skundus, 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė. Teismas ieškovui priteisė butą, atsakovei – sklypą ir gyvenamąjį namą su kitais statiniais, o įsipareigojimus tretiesiems asmenims pripažino solidariosiomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl dalytino turto vertės, nes ji buvo nustatyta pagal Registrų centro vidutinių rinkos verčių duomenis, o šalys nepateikė juos paneigiančių įrodymų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo nuosavybės teisę į kitas gyvenamąsias patalpas, sprendė, jog jam yra tikslinga priteisti butą, o atsakovei – žemės sklypą su statiniais, nes ji išreiškė norą ten leisti laisvalaikį. Teismas, skolą AB „Šiaulių energija“, kuri susidarė už komunalines paslaugas butui, kuriame atsakovė gyveno su dukterimi, pripažino solidariąja abiejų sutuoktinių skola, nes ji susijusi su šeimos namo ūkio išlaikymu, atsirado santuokos metu.

Teismas nurodė, kad kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas, jam yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Dėl šios priežasties teismas atsakovės individualios įmonės skolas kreditoriams taip pat pripažino solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis.

Teismas pripažino, kad trečiasis asmuo UAB „Masada“ pagal CPK 47 straipsnio nuostatas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Masada“ su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies, atsakovės priešieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra, o teismo sprendimu patenkinta 45 procentai ieškovo ir 55 procentai atsakovės reikalavimų, teismas trečiajam asmeniui priteisė 55 proc. (skaičiuojamų nuo sumažintos 1700 Lt sumos), t. y. 935 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas V. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.117, 3.123 bei 3.127 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų, reglamentuojančių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimą, taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas neįvertino, kad atsakovė neįgali, turi kreditorių, ir dėl to pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo turto padalijimo lygių dalių principo, o ieškovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiko. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi formaliais bei nemotyvuotais atsakovės norais, objektyviai neatsižvelgė į jos galimybes bei interesus, jos kreditorių interesus bei skyrė mažiau turto, nei reglamentuota įstatymu, nespręsdamas kompensacijos klausimo. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių.

Dėl santuokos nutraukimo padarinių atsiradimo. Ieškovas teismo prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2004 m. sausio 1 d., t. y. nuo to momento, kai šalys nustojo gyventi kartu, ir padalyti turtą, įgytą iki šios datos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo jų santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2012 m. sausio 30 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra pareikšto reikalavimo, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2003 metu, todėl nėra pagrindo nustatinėti, nuo kada verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis. Pagal CK 3.61 straipsnio 3 dalį pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tie patys padariniai, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu, todėl ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo padarinių nuo 2004 m. sausio 1 d. yra teisėtas ir pagristas. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės negali būti taikomos pagal šalies, dėl kurios kaltės iširo santuoka, prašymą, tačiau atsakovės bei jos individualios įmonės skolas, atsiradusias po 2004 m. sausio 1 d., pripažino jos asmeninėmis skolomis. Pažymėtina, kad visi kreditoriai į šalių santuokos nutraukimo bylą buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, tačiau reikalavimų pripažinti skolas solidariosiomis nereiškė. Be to, įsiteisėjusiais sprendimais kitose byloje skolos kreditoriams priteistos asmeniškai iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas iš atsakovės individualios įmonės veiklos kilusias skolas vertino formaliai, kaip atsiradusias santuokos metu, nesvarstė ieškovo reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2004 m.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo UAB „Masada“. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB „Masada“ 935 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Pagal CPK 47 straipsnio nuostatas trečiasis asmuo turi pasirinkti, kurios šalies pusėje jis dalyvaus byloje; jam draudžiama veikti prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, apeliacinės instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad UAB „Masada“ turėjo veikti ne atsakovės, o ieškovo pusėje, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais bendrovei skolos priteistos tik iš atsakovės įmonės ir jos pačios. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, skirstant bylinėjimosi išlaidas, jas priteisti iš ieškovo, nes trečiasis asmuo, dalyvaujantis ieškovo pusėje, negali veikti prieš jo interesus.

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų įvertinimo taisykles, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kitais statiniais, o ieškovui – butą. Teismas objektyviai, visapusiškai ir logiškai neįvertino kreditorių interesų, šalių galimybių bei interesų, atsižvelgė tik į atsakovės deklaratyvų ir objektyviai nepamatuotą norą turėti asmeninės nuosavybės teise sodybą su žemės sklypu. Teismas neįvertino, kad pardavus ieškovei priteistą turtą bus patenkinta tik iki 50 procentų kreditoriams priteistų skolų, o likusi dalis bus išieškoma iš ieškovui priteisto buto. Atsakovė yra neįgali ir neturi galimybių valdyti, naudotis sodyba bei žemės sklypu (ilsėtis, auginti daržoves ar užsiimti kita norima veikla). Ieškovas yra statybininkas, turi sentimentų dėl sodybos bei objektyvių galimybių ją valdyti ir naudotis.

Apeliacinės instancijos teismas formaliai vertino, kad atsakovės individuali įmonė buvo įsteigta šalių šeimos poreikiams tenkinti, todėl visos atsakovės ir jos individualios įmonės skolos kreditoriams buvo įvertintos kaip solidariosios. Teismas netyrė, kad iš esmės atsakovės skolos kreditoriui UAB „Masada“ susidarė tik dėl pačios atsakovės kaltės.

Teismo išvada, kad nors byloje nėra šalių ginčijama aplinkybė, jog šalys nuo 2003 m. kartu negyveno ir bendro ūkio nebetvarkė, tačiau nepareikštas reikalavimas, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 metų, todėl nėra pagrindo nustatinėti, nuo kada verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis, prieštarauja byloje esantiems dokumentams, pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles.

Atsakovė L. V. nesutinka su ieškovo V. V. kasaciniu skundu, prašo jį atmesti ir tenkinti jos kasacinį skundą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl turto padalijimo. Kasatorius tvirtina, kad skundžiama nutartimi pažeisti kreditorių interesai, tačiau apeliacinės instancijos teismas ieškovo ir atsakovės prievoles kreditoriams pripažino solidariosiomis prievolėmis, todėl argumentas dėl kreditorių teisių pažeidimo nepagrįstas. Teismai pagrįstai rėmėsi turto reikalingumo, jo panaudojimo galimybių, protingumo principais, nes kasatorius nepaaiškino, kodėl atsakovei reikalinga, tikslinga ir protinga turėti dvi tinkamas gyventi patalpas (butus), kai jis liktų be tinkamos gyventi patalpos, nes abi šalys pripažino, kad sodyba, dėl kurios kyla ginčų, netinkama gyventi. Teismas tinkamai sudarė bendro dalytino turto balansą, įtraukė į jį ne tik bendrą sutuoktinių turtą, bet ir skolas, nustatė, koks yra asmeninis kiekvieno sutuoktinių turtas, kokio pobūdžio yra kreditorių prievolės ir pan., todėl kasatoriaus argumentai dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, atmestini. Atsakovė nurodė konkrečius faktinius argumentus, kodėl jai reikalinga sodyba (dėl sveikatos būtinas grynas oras ir ramybė; darže galima užsiauginti daržovių, vaisų, uogų; atsakovė turi kitą butą, o antrasis jai nereikalingas ir būtų sunku apmokėti su juo susijusias išlaidas).

Nagrinėjamu atveju pagrindinė problema yra ta, kad šalys neturi lėšų ekspertizei, todėl abi prašo priteisti sau lyg ir mažesnės vertės turtą (sodybą), o kitai šaliai skirti neva didesnės vertės turtą (butą), nors reali turto rinkos vertė byloje nenustatyta.

Dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo atmestini, nes ši norma gali būti taikoma tik tam sutuoktiniui, kuris nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Abiejų sutuoktinių kaltės konstatavimas sudaro teisinį pagrindą šios normos netaikyti. Be to, po 2003 metų nė viena iš šalių savo ar abiejų sutuoktinių vardu neįsigijo nuosavybės. Šalys turėjo nepilnamečių vaikų, kuriuos išlaikė tik atsakovė, naudodama iš individualios įmonės gaunamas lėšas, todėl ieškovas privalo atsakyti pagal sandorius, kylančius iš įmonės veiklos (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovas neginčija, kad įmonės pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 47 straipsnyje detaliai nereglamentuojama tvarka, pagal kurią nustatoma, kurios iš šalių pusėje yra trečiasis asmuo, tai nustatoma pagal trečiojo asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju UAB „Masada“ pozicija byloje daugiau sutapo su atsakovės, nes ji, kaip ir UAB „Masada“, siūlė pripažinti ieškovą solidariuoju skolininku, taip pat padalyti šalių santuokoje įgytą turtą.

Kita vertus, UAB „Masada“ patirtos išlaidos procesinių dokumentų parengimui neturėtų būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis. Trečiasis asmuo nesinaudojo advokato ar advokato padėjėjo pagalba, tačiau pateikė teismui procesinius dokumentus, kuriuos už atlyginimą parengė kitas juridinis asmuo. Dėl šios priežasties jos neatlyginamos, nes pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą patenka advokato ir jo padėjėjo išlaidos bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Procesinių dokumentų parengimas laikytinas procesiniu atstovavimu, todėl taikytinos CPK nuostatos, pagal kurias juridinio asmens atstovu gali būti tik šio asmens darbuotojas, advokatas arba advokato padėjėjas, taip pat juridinis asmuo bylas gali vesti tiesiogiai (CPK 55 straipsnis) be atstovo.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra labai gausi, tačiau kasatoriaus nurodytoji atitinka skundžiamoje teismo nutartyje taikytus išaiškinimus ir kasacinio teismo suformuluotas taisykles. Kasatorius ginčija teismo nustatytas faktines aplinkybes ir nesutinka su teismo vertinimu, o tai negali būti kasacinio skundo pagrindas, todėl jo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo atmestini.

Kasaciniu skundu atsakovė L. V. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą bei nustatyti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei išlaikymą po 200 Lt nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos.

Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, jog kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir tada ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Mi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-42/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-42/2012">3K-3-42/2012</a>; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-545/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-545/2012">3K-3-545/2012</a>).

Atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodė du pagrindus ieškovo kaltei preziumuoti: jis žiauriai elgėsi ir su sutuoktine (atsakove), ir vaikais, visiškai nesirūpino šeima nuo 2003 m. Šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas atmetė nurodydamas, kad abu sutuoktiniai, prieš daug metų nustoję gyventi kartu, pažeidė sutuoktinių pareigas, o savo teiginius grindžia pačių artimiausių giminaičių parodymais, kurie gali būti šališki ir tendencingi, kiti liudytojai sutuoktinius matydavo epizodiškai, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad neįrodyta, jog ieškovas per tuos metus atsakove ir vaikais nesirūpino, nuolatos buvo bedarbis. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir nurodė, kad byloje nėra duomenų (pranešimų policijai, medicininių dokumentų ir pan.), kurie leistų pagrįstai manyti, jog ieškovas santuokos metu prieš atsakovę naudojo fizinį smurtą, buvo agresyvus ir girtuokliavo.

Kasatorės manymu, su šiomis teismų išvadomis sutikti negalima, nes, remiantis pilnamečių vaikų parodymais dėl tėvo kaltės, galima objektyviai nustatyti, kas vyko šeimoje tarp sutuoktinių ir kas yra kaltas dėl santuokos iširimo; nesant policijos pažymos ar ekspertizės akto apie sužalojimus šiuos faktus galima įrodinėti liudytojų parodymais. Teismų praktikoje santuokos nutraukimo bylose sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodinėjimas šalių paaiškinimais bei liudytojų įrodymais, kurie patvirtina šalių paaiškinimus, laikytinas pakankamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-625/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-625/2012">3K-3-625/2012</a>).

Pažymėtina, kad atsakovė neturėjo galimybių įrodyti, jog ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino, nes neturėjo teisės gauti informacijos apie ieškovo darbą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, o teismai šių įrodymų neišreikalavo. Pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad „oficialiai“ niekur nedirbo, tačiau teismai šio prisipažinimo neįvertino, taip pažeisdami CPK 379 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą rinkti įrodymus, būtinus bylai teisingai išnagrinėti. Nesurinkus įrodymų ar pažeidus jų vertinimo taisykles, byloje buvo priimti nepagrįsti procesiniai sprendimai. Be to, teismai nenurodė, kuo pasireiškė atsakovės kaltė ir kokiais įrodymais ji grindžiama.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Teismams padarius nepagrįstą išvadą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepagrįstai ir neteisėtai atmestas atsakovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Atsakovė leistinais įrodymais įrodė, kad santuokos metu dėl ieškovo kaltės patyrė skausmingų dvasinių išgyvenimų: dėl nepakenčiamo ieškovo elgesio ji su vaikais buvo priversta išsikraustyti iš savo namų, palikti visą santuokoje įgytą turtą, įsikurti naujoje vietoje, viena išlaikyti vaikus. Dėl ieškovo nuolatinio fizinio smurto, grasinimų atsakovė gyveno nuolatinėje baimėje ir nežinomybėje, jai pablogėjo sveikata. Neturtinės žalos atlyginimas turi būti apskaičiuojamas ir priteisiamas, įvertinus teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju 10 000 Lt atlyginimas nėra per didelis.

Dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Byloje esantys oficialūs medicininiai dokumentai apie atsakovės sveikatos būklę, jos darbingumą pakankami atsakovės išlaikymo būtinumui preziumuoti. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad jis yra darbingas, todėl turi galimybių teikti išlaikymą. Egzistuojant įstatyme numatytai išlaikymo būtinumo prezumpcijai, atsakovei iš ieškovo priteistinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis 200 Lt išmokomis.

Ieškovas V. V. su atsakovės L. V. kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą.

Dėl ieškovo kaltės. Atsakovės reikalavimas pripažinti ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo nepagrįstas ir deklaratyvus. Abu sutuoktiniai paliko vienas kitą beveik prieš dešimt metų, savo kaip sutuoktinių pareigų nevykdė, turėjo kitus sugyventinius. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas per tuos metus ja ir vaikais nesirūpino, dėl išlaikymo vaikams priteisimo nesikreipė, dėl santuokos nutraukimo kreipėsi būtent ieškovas. Teismai pagrįstai nurodė, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimas: požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, kt. Byloje esantys duomenys rodo, kad ir atsakovė nebuvo lojali sutuoktinė: bendravo su kitais vyrais nenutraukusi santuokos su ieškovu, tinkamai nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės visiškai pagrįstai.

Nė vienoje kasatorės nurodytoje Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje sutuoktinio kaltės klausimas nebuvo nagrinėjamas sutuoktiniams nebetvarkant bendro ūkio bei negyvenant santuokinio gyvenimo devynerius ir daugiau metų, todėl jie negali būti laikomi precedentais nagrinėjamoje byloje.

Šalims gyvenant atskirai atsakovė prisiėmė prievolių, kurių ne dėl ieškovo kaltės neįstengė įvykdyti. Skolų atsirado jai veikiant ne šeimos interesais, o dėl pačios atsakovės neatidumo bei nerūpestingumo, todėl ieškovas negali būti atsakingas už ne dėl jo kaltės atsiradusius atsakovės neteisėtų veiksmų padarinius.

Atsakovė kaltina ieškovą santuokos iširimu, fiziniu ir psichologiniu smurtu, nesirūpinimu nepilnamečiais vaikais, grasinimais nužudyti, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Ji nurodo, kad teismas neišreikalavo įrodymų, tačiau pati pažeidė CPK 226 straipsnio nuostatas pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismams pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims viena iš kitos nepriteistina neturtinė žala, taip pat išlaikymas. Be to, neturtinė žala gali būti atlyginama, kai yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo. Atsakovė nenurodo, kokiais kriterijais grindžia savo reikalavimą dėl išlaikymo, jo dydžio, nenurodoma išlaikymo trukmė, atsakovės poreikiai, jų apimtis bei galimybės tuos poreikius patenkinti kitais būdais (turtu), neanalizuojama ieškovo turtinė padėtis ir jo galimybė teikti prašomą priteisti išlaikymą. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Po santuokos nutraukimo atsakovei atitekęs turtas bei gaunamos pajamos, ieškovo nuomone, bus pakankamos jai pačiai visiškai save išlaikyti. Teismai, atsižvelgę į šiuos kriterijus, pagrįstai ir teisėtai netenkino atsakovės reikalavimo priteisti išlaikymą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismų išvadomis, jog jos ir ieškovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jos nuomone, santuoka turėjo būti nutraukta tik dėl ieškovo kaltės, tačiau ji teismų išvadai paneigti nurodo tik faktines aplinkybes, patvirtinančias ieškovo kaltę (paliko šeimą ir ja nesirūpino, naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinį ir vaikus, kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, todėl atsakovė, siekdama paneigti savo kaltę, turėjo ne įrodinėti ieškovo kaltę, o pateikti argumentus, kodėl ji negali būti laikoma kalta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išvada dėl sutuoktinio kaltė susijusi su faktinių aplinkybių konstatavimu, tačiau kasacinis teismas neturi įgaliojimų iš naujo jų nustatinėti, jis yra saistomas žemesnių instancijų teismų nustatytųjų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl gali tik įvertinti, ar, esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, teismai pagrįstai konstatavo ir atsakovės kaltę.

Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad abu sutuoktiniai pripažino, jog vienas kitą paliko beveik prieš dešimt metų, savo kaip sutuoktinių pareigų nevykdė ir nevykdo, turėjo kitus draugus, sugyventinius, nors oficialiai išsiskyrę nebuvo. Santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti tiek ieškovas, tiek atsakovė. Atsakovei nepateikus teisinių argumentų, kodėl, esant šioms aplinkybėms, jos kaltė neturėtų būti konstatuota, laikytina, kad bylą nagrinėję teismai priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos atsakovei priteisimo iš ieškovo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nenagrinėja kitų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir dėl jų nepasisako.

Dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, su prašančio išlaikymo sveikatos būkle ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. T. v. Z. T., bylos Nr. 3K-3-500/2003).

CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-2/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-2/2011">3K-3-2/2011</a>).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė teisės į išlaikymą neįrodinėjo, o prašė teismo šią teisę pripažinti ir priteisti iš ieškovo 200 Lt išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą, o tokių įrodymų kasatorė byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovei nuo 2009 m. birželio 23 d. nustatytas dalinis darbingumo sumažėjimas, iki 2012 liepos 8 d. – 50 procentų darbingumo lygis, o jos 2011 m. gautas vidutinis darbo užmokestis yra 977,63 Lt. Byloje nepateikta duomenų apie 2012 metais gaunamas pajamas ar nedarbingumo išmokas, taip pat įrodymų dėl atsakovės turimų būtinųjų išlaidų pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal byloje esamus duomenis neįrodytas 200 Lt dydžio išlaikymo būtinumas.

Kasaciniame skunde atsakovė teigia, kad išlaikymo būtinumas nagrinėjamu atveju preziumuojamas (CK 3.72 straipsnio 2 dalis), nes byloje buvo pateikti medicininiai dokumentai dėl jos sveikatos būklės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nepakankami nedarbingumui patvirtinti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2011 metais atsakovė nebuvo nedarbinga dėl savo sveikatos būklės – ji buvo iš dalies darbinga ir gavo 977 Lt vidutines mėnesines pajamas. Duomenų apie tai, kad atsakovės sveikatos būklė 2012 metais (ir vėliau) lėmė jos nedarbingumą, nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatytas prezumpcijos sąlygas. Nesant pagrindo taikyti prezumpciją, atsakovei teko pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nepakankamos ir yra būtina kito sutuoktinio parama, o kitas sutuoktinis pagal savo turtinę padėtį gali tokį išlaikymą teikti. Atsakovei šių aplinkybių neįrodžius, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl išlaikymo.

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.117, 3.123 bei 3.127 straipsnių nuostatas, nes vadovavosi nemotyvuotais atsakovės norais, objektyviai neatsižvelgė į jos galimybes bei interesus, kreditorių interesus bei skyrė mažiau turto nei reglamentuota įstatymu, nespręsdamas kompensacijos klausimo. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovė yra neįgali bei turi kreditorių ir nukrypti nuo lygių dalių principo jai priteisdamas didesnę turto dalį.

Teisėjų kolegija vertina, kad tokiais kasacinio skundo teiginiais ieškovas gina ne savo, o kitos šalies – atsakovės teises, tačiau atsakovė, kuri taip pat pateikė kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies dėl turto padalijimo neskundė, priešingai, ji sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalimi dėl turto padalijimo. Dėl šios priežasties laikytina, kad atsakovės teisės, kurias bando ginti ieškovas, dalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą, pažeistos nebuvo. Jeigu ieškovas, gindamas atsakovės interesus, turi paslėptų motyvų, kurių viešai nedeklaruoja, o panaudodamas motyvus apie atsakovės tariamą teisių suvaržymą iš tiesų siekia apginti savo interesus, toks procesinis elgesys laikytinas teismo klaidinimu. Teismai, tarp jų ir kasacinis teismas negina paslėptų interesų, kurie pridengiami kitų asmenų teisių gynyba.

Dėl galimybės taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium, kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Ieškovo kasaciniame skunde keliami sutuoktinių prievolių, atsiradusių sutuoktiniams nustojus gyventi kartu, tačiau nenutraukus santuokos, bendrumo klausimai. Kasatorius argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 3.67 straipsnio 2 dalies, nes kaltais dėl santuokos iširimo pripažinti abu sutuoktiniai.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams.

Draudimas kaltam dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniui remtis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi grindžiamas kaltės dėl santuokos iširimo teisiniu reglamentavimu, lemiančiu neigiamas santuokos nutraukimo pasekmes kaltam sutuoktiniui. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo), tačiau tokia nauda neturi būti teikiama asmeniui, kuris savo kaltais veiksmais lėmė santuokos iširimą.

CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi, kuria prievolės kreditoriams UAB „Masada“, UAB „Vigesta“ ir A. A., kilusios iš L. V. individualios įmonės veiklos, taip pat L. V. įsiskolinimas AB „Šiaulių energija“ už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto šildymą, susidaręs nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., pripažinti solidariosiomis buvusių sutuoktinių prievolėmis. Byloje nustatyta ir neginčijama faktinė aplinkybė, kad šalys 2003 metais liovėsi gyventi kartu ir nuo to laiko bendro ūkio netvarkė. L. V. individuali įmonė įsteigta 2004 metais, sutuoktiniams kartu nebegyvenant. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų galėjęs daryti įtaką atsakovės bei jos individualios įmonės prisiimtoms prievolėms arba gavęs naudos iš jų. Minėtos prievolės atsirado praėjus reikšmingam laikui nuo sutuoktinių bendro gyvenimo pabaigos ir nė vienas kreditorius neįrodinėjo, kad šios prievolės atsirado sutuoktiniams gyvenant kartu. Nors atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovė nurodo, kad individualios įmonės pajamos buvo naudojamos šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti, tačiau šis argumentas nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl prievolių, atsiradusių sutuoktiniams nebegyvenant kartu, bendrumo. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), o vienam iš tėvų jo neteikiant gali būti reiškiamas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 straipsnis).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovui pareiškus prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2004 m. sausio 1 d., buvo pagrindas jį tenkinti, nes byloje buvo pripažinta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, konstatuota, jog sutuoktiniai buvo nustoję gyventi kartu iki nurodytos datos, o aplinkybių, rodančių, kad šalys šiuo prašymu piktnaudžiavo ar siekė išvengti prievolių, nenustatyta. Nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2004 m. sausio 1 d., vėliau atsiradusios prievolės kreditoriams UAB „Masada“, UAB „Vigesta“ ir A. A., kilusios iš L. V. individualios įmonės veiklos, taip pat L. V. įsiskolinimas AB „Šiaulių energija“ pripažįstami asmeninėmis atsakovės prievolėmis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pirmiau nurodytos prievolės pripažintos solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, naikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų sprendimas skolą G. M. pripažinti solidariąją ieškovo ir atsakovės prievole paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santuokos nutraukimo byloje dalyvavusiam trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų

Ieškovo kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl trečiojo asmens UAB „Masada“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo, kai, pasak kasatoriaus, trečiasis asmuo pažeidžia draudimą veikti prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 3 dalis). Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė nurodo, kad išlaidos už procesinių dokumentų rengimą trečiajam asmeniui apskritai negalėjo būti priteisiamos, nes jos sumokėtos ne advokato, o kito juridinio asmens naudai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Masada“ yra kreditorius, turintis reikalavimo teisę, kylančią iš L. V. individualios įmonės veiklos. Kreditoriaus dalyvavimas santuokos nutraukimo byloje reglamentuotas CK 3.126 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.

Kreditoriaus dalyvavimas santuokos nutraukimo byloje grindžiamas jų siekiu apginti savo turtines teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto ir prievolių padalijimu. Kreditorius turi suinteresuotumą reikšti poziciją tik dėl turtinių santuokos nutraukimo pasekmių, galinčių lemti jo reikalavimo tenkinimo galimybes, ir neturi suinteresuotumo pasisakyti dėl neturtinių bei su kreditoriaus reikalavimo tenkinimu nesusijusių santuokos nutraukimo aspektų. Nagrinėjamoje byloje į bylą trečiuoju asmeniu įstojęs kreditorius UAB „Masada“ iš esmės siekė, kad jo reikalavimas, kilęs iš L. V. individualios įmonės veiklos, būtų pripažintas solidariąja sutuoktinų prievole. Kasaciniam teismui konstatavus, kad prievolė UAB „Masada“ atžvilgiu yra asmeninė atsakovės prievolė ir dėl šios dalies palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, negalima laikyti, kad teismo sprendimas priimtas kreditoriaus UAB „Masada“ naudai (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo UAB „Masada“ nesutiko su ieškovo siūlomu turto padalijimo būdu ir pritarė atsakovės siūlomam turto padalijimui. Kiti UAB „Masada“ teiktuose procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai nesusiję su UAB „Masada“ kaip kreditoriaus pozicijos atstovavimu. Nors trečiasis asmuo pasisakė dėl sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos, išlaikymo priteisimo ir kitų klausimų, tačiau visi šie argumentai ir teismo sprendimas nurodytais klausimais nedarė įtakos jo, kaip kreditoriaus, teisių ir pareigų apimčiai. Tai iš esmės patvirtina atsiliepime į priešieškinį nurodytas trečiojo asmens prašymas ieškinį ir priešieškinį spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į UAB „Masada“ pateiktus argumentus.

Įvertinusi trečiojo asmens UAB „Masada“ procesiniuose dokumentuose teiktų argumentų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti, kad byla išspręsta trečiojo asmens UAB „Masada“ naudai, todėl neatsiranda šio asmens teisės reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų, susijusių su kitais bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektais.

Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria trečiojo asmens UAB „Masada“ naudai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, naikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo procesinis prašymas priteisti trečiojo asmens UAB „Masada“ naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atsakovės kasacinį skundą ir iš dalies patenkinus ieškovo kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme panaikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (968 Lt), atsižvelgiant į tai, kad turėjo būti patenkintas tik vienas apeliacinio skundo reikalavimas, atlygintinos iš dalies, jai iš ieškovo priteisiant 25 proc., t. y. 242 Lt, ir dėl šios dalies atitinkamai pakeičiant apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Kasacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės kasacinis skundas atmestas, o ieškovo – patenkintas iš dalies, bei į tai, kad ieškovui buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 50 proc. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos yra 720 Lt, taigi, iš atsakovės priteistina 360 Lt valstybės naudai.

Kasaciniame teisme patirta 130,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), jos paskirstytinos santykiu 25 proc. (32,75 Lt) priteisiant iš ieškovo ir 75 proc. (98,24 Lt) – iš atsakovės.

Bendrai iš atsakovės valstybės naudai kasacinės instancijos teisme priteistina suma sudaro 458,24 Lt (360+98,24=458,24).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria atsakovės įsipareigojimai AB „Šiaulių energija“ (1989,66 Lt), A. A. (4255 Lt), jos ir likviduojamos L. V. individualios įmonės įsipareigojimai UAB „Masada“ (36 855,21 Lt) bei įmonės įsipareigojimai UAB „Vigesta“ (3291,53 Lt) pripažinti solidariąja L. V. ir V. V. prievole bei perskirstytos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą.

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 523,40 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pakeisti nustatant, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 242 Lt.

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria trečiajam asmeniui UAB „Masada“ priteistos šio asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo UAB „Masada“ reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. V (duomenys neskelbtini) 32,75 Lt (trisdešimt du litus 75 ct), iš atsakovės L. V. (duomenys neskelbtini) – 458,24 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Rimvydas Norkus

Dalia Vasarienė