Dėl palikimo administratoriaus nušalinimo ir visiško G. K. turto administravimo perėmimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-393/2013

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00170-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.8; 34.5; 126.8; 128.19 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal nušalintojo palikimo administratoriaus UAB „Audata“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios individualios įmonės „Atsipūsk“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“ pareiškimą, suinteresuoti asmenys – T. K., J. K., R. K., atstovaujama atstovės pagal įstatymą J. Š., kreditoriai – AB DnB NORD bankas, AB Šiaulių banko Vilniaus filialas, UAB Medicinos bankas, VSDFV Ignalinos skyrius, Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Ignalinos skyrius, VĮ „Turto bankas“, UAB DnB Nord lizingas, UAB „SEB lizingas“, AB „Rokiškio sūris“, UAB „Audata“, E. Š. ir B. M., dėl palikimo administratoriaus nušalinimo ir visiško G. K. turto administravimo perėmimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo administratoriaus nušalinimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos dėl turto administravimo procedūrų taikymo nagrinėjimą, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas BIĮ „Atsipūsk“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ prašė nušalinti G. K. palikimo administratorių UAB „Audata“ ir paskirti bankroto administratorių UAB „Admivita“ visišku G. K. priklausančio turto administratoriumi. Jis nurodė, kad Ignalinos apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi G. K., mirusio (duomenys neskelbtini), turtui ir IĮ „Atsipūsk“ nustatytas paprastasis palikimo turto administravimas iki įpėdiniai pasidalys paveldėtą turtą, palikimo administratoriumi paskirta UAB „Audata“, kuriai nustatytas 2000 Lt per mėnesį atlyginimas. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi IĮ „Atsipūsk“ iškelta bankroto byla, o 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi IĮ „Atsipūsk“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2011 m. gruodžio 12 d. įvykusiame kreditorių susirinkime bankroto administratorius buvo įpareigotas kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl išieškojimo nukreipimo į fizinio asmens turtą, taip pat imtis kitų būtinų veiksmų siekiant įgyvendinti išieškojimą bei perimti G. K. turto administravimą ir realizavimą siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Iš BIĮ „Atsipūsk“ priklausančio turto vertinimo matyti, kad įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (įmonės turto vertė – 508 270 Lt, o kreditorių reikalavimų suma – 2 147 966,06 Lt), be to, dalis įmonės turto yra susijusi su G. K. nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl, ginant kreditorių interesus ir nukreipus išieškojimą į G. K. turtą, naudingiau turtą parduoti neatskiriant jo dalimis. Beveik visoms palikimo administratoriaus funkcijoms perėjus bankroto administratoriui, palikimo administratoriaus vaidmuo nebetenka prasmės, o jam skiriamos administravimo išlaidos tik dar labiau mažina skolininko G. K. turtą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi panaikino G. K. turtui ir IĮ „Atsipūsk“ Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytą paprastąjį palikimo administravimą, nušalino palikimo administratorių UAB „Audata“, nustatė G. K. turto visišką administravimą ir administratoriumi paskyrė BĮI „Atsipūsk“ bankroto administratorių UAB „Admivita“. Teismas atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-892/2012, pateiktus išaiškinimus, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės, turto pardavimo aiškintina taip, kad bankrutuojančios individualios įmonės savininko turimas turtas gali būti parduotas ir tuomet, kai įmonės turtas nors ir neparduotas, tačiau akivaizdu, kad jo nepakaks kreditorių reikalavimams patenkinti. Teismas nurodė, kad sprendimas nepardavinėti bankrutuojančios įmonės savininkui nuosavybės teise priklausančio turto tol, kol nerealizuotas bankrutuojančios įmonės turtas, galėtų pažeisti kreditorių teisę kuo operatyviau patenkinti savo reikalavimus bankroto byloje. Atsižvelgęs į tai, kad G. K. įmonės „Atsipūsk“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“, kuri turi vykdyti bankroto procedūras ir siekti kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo, teismas konstatavo, jog palikimo administratoriaus UAB „Audata“ vaidmuo nebetenka prasmės, nes dauguma palikimo administratoriaus pareigų pereina bankroto administratoriui. Pažymėjęs, kad bankroto administratorius UAB „Admivita“ sutinka teikti G. K. turtui administravimo paslaugas, nėra BĮI „Atsipūsk“ kreditorius, teismas nurodė, jog, siekiant taupyti lėšas ir G. K. palikimą, paspartinti bankroto procedūrų eigą, vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principais bei išreikšta kreditorių valia bankroto byloje, G. K. palikimo administratorius UAB „Audata“ turi būti nušalintas ir visišku G. K. turto administratoriumi paskirtas bankroto administratorius.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal UAB „Audata“ ir suinteresuoto asmens R. K. atstovės pagal įstatymą J. Š. atskiruosius skundus, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas atmetė UAB „Audata“ atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė apie 2012 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdį. Remdamasis CPK 133 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, tuo, kad nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvauja, bei atsižvelgęs į tai, kad iš byloje esančių duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog apie 2012 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdį bylos šalims buvo pranešta 2012 m. rugpjūčio 16 d., teismas padarė išvadą, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nėra. Teismas kaip nepagrįstus atmetė apeliantų argumentus, kad nustačius įmonių bankroto administravimą, bus pažeisti įpėdinių interesai. Remdamasis ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendė, kad bankrutuojančios individualios įmonės savininko turimas turtas gali būti parduotas ir tuomet, kai įmonės turtas nors ir neparduotas, tačiau akivaizdu, kad jo nepakaks kreditorių reikalavimams patenkinti. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog BIĮ „Atsipūsk“ turto vertė yra 508 270 Lt, o kreditorių reikalavimų suma – 2 147 966,06 Lt, todėl įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškojimas turės būti pradėtas ir iš įmonės savininkui priklausančio turto. Teismas nepagrįstais vertino apeliantų argumentus, kad gali kilti interesų konfliktai tarp kreditorių ir įpėdinių, nurodė, jog tiek kreditoriai, tiek įpėdiniai yra suinteresuoti parduoti G. K. turtą kuo didesne kaina, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o likusi dalis turto atitektų paveldėtojams. Nurodęs, kad įstatyme nenustatyta išskirtinių teisių nepilnamečiams paveldėtojams, nes visi G. K. įpėdiniai, neatsižvelgiant į tai, ar jie pilnamečiai, turi vienodai atsakyti prieš BIĮ „Atsipūsk“ kreditorius visu turtu pagal sudarytą apyrašą, teismas atmetė R. K. atstovės pagal įstatymą argumentus dėl teismo pareigos atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu nušalintasis palikimo administratorius UAB „Audata“ prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį ir arba priimti naują sprendimą (nutartį) – pareiškimą atmesti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo

1.1. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nenustatę, jog palikimo administratorius UAB „Audata“ netinkamai atliko savo pareigas ar pažeidė įpėdinių, palikėjo kreditorių ar kitų suinteresuotų asmenų interesus, nepagrįstai taikė CK 5.42 straipsnį ir neteisėtai nuo pareigų nušalino palikimo administratorių. Kasatoriaus teigimu, teismai savo nutartyse nurodė, kad kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorių perimti visišką turto administravimą bei pradėti jo realizavimą, tačiau kreditorių susirinkimas nedisponuoja diskrecija priimti tokio pobūdžio privalomus sprendimus.

1.2. Kasatorius teigia, kad individualios įmonės bankroto atveju kreditorių ir įpėdinių interesų konfliktas yra neišvengiamas, nes abiejų interesai yra nukreipti į tą patį turtą, tačiau kreditoriai turi pirmumo teisę, o įpėdiniai turi teisę tik į likusį po atsiskaitymo su kreditoriais turtą. Anot kasatoriaus, kreditoriai yra tik suinteresuoti kuo greičiau atgauti jiems priklausančias lėšas ir jiems nesvarbu, ar po to liks turto įpėdiniams ar ne, todėl šiuo atveju ir reikalingas palikimo administratorius, turintis teisę atstovauti įpėdiniams visose bankroto stadijose ir visuose atliekamuose veiksmuose, kas vertintina kaip šalių interesų pusiausvyros, jų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, lygybės įstatymui ir teismui principų užtikrinimo garantas.

1.3. Kasatorius pažymi, kad vienas iš įpėdinių – mažametė mirusiojo duktė R. K., kuri dėl tėvo mirties neteko teisės prisiteisti išlaikymą, kol nebus priimtas palikimas, todėl jos teisės bankroto proceso metu apskritai neapsaugotos. Kasatoriaus teigimu, jis rūpinasi R. K. interesų tinkama apsauga ir įgyvendinimu, o nušalinus palikimo administratorių jos teisių apsauga ir tinkamas jų įgyvendinimas kelia pagrįstų abejonių, nes R. K. motina J. Š., būdama mirusiojo prievolių laiduotoja, yra bankrutavusios įmonės skolininkė, į kurios turtą kreditoriai yra suinteresuoti nukreipti išieškojimą. Dėl šių aplinkybių, taip pat gaunamų nedidelių pajamų ir aukštojo išsilavinimo neturėjimo, kasatoriaus teigimu, J. Š. negali tinkamai atstovauti vaikui, o kaip matyti iš bankroto administratoriaus veiksmų, šis ne tik negina įpėdinių interesų, bet visaip stengiasi juos eliminuoti iš turto dalybų proceso.

2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo

2.1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principus nušalindami palikimo administratorių, nes šis, veikdamas įpėdinių ir kreditorių interesais, niekaip netrukdė atsiskaitymui su kreditoriais ar turto pardavimui, o jo administravimo išlaidos yra kur kas mažesnės nei bankroto administratoriaus. Kasaciniame skunde pažymima, kad palikimo administratorius kartu su bankroto administratoriumi, kaip to reikalauja CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas, nuomojo tiek įmonės, tiek mirusiojo asmens nuosavybės teise turimą turtą, jog vykstant bankroto procesui dar iki turto išpardavimo būtų galima gauti bent šiek tiek pajamų, taip gausinant įmonės turtą bei padidinant galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Kasatoriaus teigimu, jo administravimo išlaidos sudaro vos 2000 Lt per mėnesį, o bankroto administratoriaus išlaidos – kur kas didesnės. Be to, kasatorius neprieštarauja, kad teismas sumažintų jam priskirtas administracines išlaidas, jei mano, jog tai esant būtina.

2.2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto, kuriame nustatytas vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų – kai pirmosios instancijos byla išnagrinėta nesant bent vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Kasatoriaus teigimu, jam nebuvo žinoma apie bylos dėl palikimo administratoriaus nušalinimo iškėlimą, todėl jis negalėjo sekti ir tikrinti informacijos apie teismo posėdžio datą specialiame tinklalapyje, kaip tai nustatyta CPK 133 straipsnyje.

Atsiliepimais į kasacinį skundą pareiškėjas IĮ „Atsipūsk“ bankroto administratorius UAB „Admita“, kreditoriai AB „Rokiškio sūris“ ir UAB „Medicinos bankas“ prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

Kasatoriaus teiginiai, kad teismai netinkamai taikė CK 5.42 straipsnį ir neteisėtai nušalino palikimo administratorių, yra nepagrįsti. Teismas turi teisę nušalinti palikimo administratorių palikėjo kreditorių reikalavimu, jei palikimo administratorius pažeidžia šių asmenų interesus (CK 5.42 straipsnis). BIĮ „Atsipūsk“ kreditorių susirinkimo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimu bankroto administratorius UAB „Admivita“ buvo įpareigotas kreiptis dėl palikimo administratoriaus nušalinimo ir visiško turto administravimo perėmimo. Palikimo administratorius UAB „Audata“ šį kreditorių susirinkimo nutarimą buvo apskundęs Vilniaus apygardos teismui, kuris konstatavo, kad UAB „Audata“ klaidingai interpretuoja priimto nutarimo esmę, nes šiuo atveju kreditorių susirinkimas tik įpareigojo bankroto administratorių atlikti konkretų procesinį veiksmą bankroto procedūros metu, t. y. kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl išieškojimo nukreipimo į visą G. K. turtą, tačiau tai per se nereiškia ir nesuponuoja galimybės jau šiuo metu nukreipti išieškojimą į visą buvusio įmonės savininko G. K. turtą. Tai patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Audata“ apeliacinį skundą ir nurodęs, kad, įvertinus esamą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, bankrutuojančios individualios įmonės savininko turtas gali būti parduotas ir tuomet, kai įmonės turtas nors ir neparduotas, tačiau akivaizdu, kad jo nepakas kreditorių reikalavimams patenkinti. Palikimo administratorius realiai neatliko administravimo funkcijų (nesudarė palikėjo turto apyrašo, neperėmė administruojamo palikto turto, nesiėmė jokių veiksmų, kad paveldėtas turtas būtų pasidalytas), o bankroto proceso metu dauguma jo pareigų pereina bankroto administratoriui, todėl mėnesinio atlyginimo mokėjimas už darbus, kurių palikimo administratorius neatlieka, mažina palikėjo turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir pažeidžia kreditorių interesus. Teismas, nušalindamas palikimo administratorių, tinkamai taikė CK 5.42 straipsnį

Nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai, kad individualios įmonės bankroto atveju kreditorių ir įpėdinių interesų konfliktas yra neišvengiamas. Kreditorių pirmumo teisė į savo reikalavimų patenkinimą nepagrindžia kasatoriaus nurodomo interesų konflikto tikimybės – kreditorių siekio patenkinti tik savo finansinius reikalavimus. Pardavinėti bankrutavusiai įmonei ir G. K. priklausantį turtą jų neatskiriant yra naudingiau, nes tokiu būdu turtas gali būti parduodamas brangiau, maksimaliai užtikrinant galimybę patenkinti visų kreditorių interesus bei finansinius reikalavimus, o likusį turtą ar likusias gautas lėšas grąžinti įpėdiniams.

Kasatoriaus teiginys, kad, nušalinus jį nuo palikimo administravimo, būtų pažeisti nepilnamečio įpėdinio – R. K. – interesai, yra nepagrįstas, nes įpėdiniai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, atsako visu savo turtu, jei palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba tik paveldėtu turtu, jei palikimas priimtas pagal apyrašą. CK 5.52 straipsnyje nustatyta solidarioji įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas visu savo turtu. CK 5.53 straipsnyje nenurodyta, kokiu būdu įpėdiniai atsako už palikėjo skolas iš paveldėto turto, tačiau darytina išvada, kad taikoma bendroji nuostata dėl solidariosios įpėdinių atsakomybės. Be to, nepilnametė įpėdinė yra teisėtai atstovaujama atstovės pagal įstatymą – veiksnios motinos J. Š., turinčios pareigą užtikrinti nepilnamečio vaiko tinkamą interesų apsaugą ir teisių įgyvendinimą.

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai netinkamai taikė proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, nes nuo momento, kai, tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus išieškojimas nukreipiamas į G. K. priklausantį turtą, kasatoriaus vaidmuo nebetenka prasmės, nes jo pareigos, nustatytos CK 5.38 straipsnyje, pereina pareiškėjui, todėl būtent tuo momentu, kai įmonė paskelbta bankrutavusia ir likviduojama, laikantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, buvo kreiptasi dėl kasatoriaus nušalinimo nuo palikimo administravimo ir visiško turto administravimo perėmimo.

Nepagrįsti kasatoriaus reikalavimai taikyti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes esant rašytiniam procesui į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja, o apie rašytinį procesą pranešama specialiame interneto tinklalapyje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl palikimo administratoriaus nušalinimo

Palikimo administratorius yra teismo skiriamas asmuo, kuris turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir testamento vykdytojas (CK 5.38 straipsnis), taip pat jam taikomos mutatis mutandis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 5.55 straipsnio 4 dalis). Jo tikslas – teikti pagalbą tais atvejais, kai paveldėjimo objektas yra specifinis, o testamento vykdytojas ar įpėdinis savarankiškai tvarkyti paveldėto turto negali arba yra tikimybė, jog paveldėtos skolos viršys turtą. Palikimo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Palikimo administravimas nustatomas ir administratorius skiriamas, pirma, palikėjo kreditorių interesais, antra, įpėdinių interesais. Palikimo administravimas nenustatytinas ir administratorius neskirtinas, o nustatytas administravimas – panaikintinas, jeigu paaiškėja, kad dėl administravimo išlaidų nukentės kreditorių interesai, o nesant kreditorių – įpėdinių interesai (CK 5.55 straipsnio 3 dalis).

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Jis gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Įmonės administratorius taip pat yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Likviduojant bankrutavusią įmonę administratorius disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą, įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams, tenkina šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus, grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 straipsnio 1–3, 6 punktai). Iš esmės visos ĮBĮ nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę iškėlus įmonės bankroto bylą prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko pareigų ir interesų pusiausvyros principu. Neneigiant kreditoriaus prioritetinių teisių bankroto procedūrose, kreditoriaus interesas negali neproporcingai dominuoti ar net lemti situaciją, kai neatsižvelgiama į kitų su įmonės bankroto procedūromis susijusių ir teisėtą interesą turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB,,Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/200). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra kito asmens turto administratorius CK 4.237 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Slovis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2011; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BUAB „Antkona“ bankroto administratorius „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ skundą BUAB „Antkona“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-568/2012).

Tais atvejais, kai turtą administruoja keli administratoriai, taikomos CK 4.246, 4.247 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios bendrą turto administravimą. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl bendro turto administravimo, reikia įvertinti šio tikslingumą ir efektyvumą, t. y. ar bendras turto administravimas yra geriausias būdas užtikrinti naudos gavėjo ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, taip pat įvertinti kelių turto administratorių išlaikymo kaštus.

CK 5.42 straipsnyje nustatyta, kad jeigu palikimo administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, šių asmenų reikalavimu palikimo administravimo vietos teismas turi teisę pakeisti teismo paskirtą administratorių. Ši teisės norma aiškintina kaip suteikianti teismui teisę pakeisti palikimo administratorių ne tik tais atvejais, kai administratorius neatlieka savo pareigų, jas atlieka netinkamai arba jomis piktnaudžiauja, bet ir tada, kai administratorius kitaip pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesus ir šie su atitinkamu reikalavimu kreipiasi į palikimo administravimo vietos teismą.

Nagrinėdamas reikalavimą nušalinti palikimo administratorių, teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą, turi nustatyti ir įvertinti palikimo administratoriaus veiksmus, teisinius padarinius bei situaciją, o tuo atveju, kai yra bendras turto administravimas, – ir tai, ar toks administravimas atitinka ne tik geriausius įpėdinių, bet ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesus. Prašymą nagrinėjant ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 14 punktas) CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, gali ne tik įpareigoti pareiškėją pateikti papildomus bylai reikalingus išspręsti įrodymus, bet ir turi teisę rinkti tokius įrodymus savo iniciatyva (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 582 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje nustatyta, kad po palikėjo G. K. mirties liko didelės vertės turtas, taip pat finansiniai įsipareigojimai, todėl įpėdinių ir kreditorių turtinėms teisėms apsaugoti ir paveldimam turtui administruoti iki įpėdiniai pasidalys paveldimą turtą Ignalinos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi G. K. turtui ir IĮ „Atsipūsk“ nustatė paprastąjį palikimo administravimą, palikimo administratoriumi paskyrė UAB „Audata“ bei nustatė jam 2000 Lt mėnesinį atlyginimą. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi IĮ „Atsipūsk“ iškelta bankroto byla, 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi įmonės administratoriumi paskirta UAB „Admivita“, o 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi IĮ „Atsipūsk“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šios įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (turto vertė – 508 270 Lt, o kreditorių reikalavimų suma – 2 147 966,06 Lt), todėl išieškojimas turės būti pradėtas ir iš įmonės savininkui priklausančio turto. BIĮ „Atsipūsk“ kreditorių susirinkime, įvykusiame 2011 m. gruodžio 12 d., įmonės administratorius buvo įpareigotas kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl išieškojimo nukreipimo į visą G. K. turtą, taip pat imtis kitų būtinų veiksmų, siekiant įgyvendinti išieškojimą bei perimti G. K. turto administravimą ir realizavimą, siekiant atsiskaityti su kreditoriais.

Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgę į nustatytas faktines bylos aplinkybes, padarė išvadas, kad palikimo administratoriaus UAB „Audata“ vaidmuo nebetenka prasmės, nes dauguma palikimo administratoriaus pareigų pereina įmonės administratoriui; siekiant taupyti lėšas ir G. K. palikimą, paspartinti bankroto procedūrų eigą, vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principais bei išreikšta kreditorių valia bankroto byloje, G. K. palikimo administratorius UAB „Audata“ turi būti nušalintas ir visišku G. K. turto administratoriumi paskirtas įmonės administratorius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos teismų išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti teismus nepagrįstai taikius CK 5.42 straipsnį, nes neekonomiškas, neracionalus lėšų eikvojimas (švaistymas) palikimo administratoriaus išlaikymui, kai jau yra paskirtas vienintelės į palikimą sudėtį įeinančios bankrutavusios individualios įmonės administratorius ir yra prasidėjęs šios bankrutavusios įmonės likvidavimas, o jos turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, gali būti vertinamas kaip neatitinkantis kreditorių, kuriuos šiuo atveju gina bankrutavusios įmonės administratorius, geriausių interesų ir šiuos pažeidžiantis. Nušalinus palikimo administratorių ir palikus vienintelį palikėjo turto administratorių – UAB „Admivita“ bei paskyrus visišką turto administravimą, yra realus pagrindas tikėtis didesnės finansinės naudos, tai atitinka ir įpėdinių interesus. Pažymėtina, kad turto administratorius, nesvarbu, ar jis atlieka įmonės (bankroto) ar palikimo administratoriaus funkcijas, visų pirma turi pareigą savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis), o ne pasiekti konkretų rezultatą. Palikimo administravimo, jeigu yra palikėjo kreditorių, atveju naudos gavėjai visų pirma yra kreditoriai, nes įpėdiniai, priėmę palikimą, atsako ir už palikėjo skolas (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52–5.54 straipsniai). Palikimo administratorius negali atstovauti daugiau įpėdinių nei kreditorių interesams, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus bei skolininko pareigų ir interesų pusiausvyros principu. Šios bylos atveju nušalinus palikimo administratorių ir palikus vienintelį palikėjo turto administratorių – UAB „Admivita“ bei paskyrus visišką turto administravimą, būtent UAB „Admivita“ tenka pareiga įgyvendinti kreditoriaus bei skolininko pareigų ir interesų pusiausvyros principą, kad kreditorių interesas neproporcingai nedominuotų, būtų atsižvelgiama į teisėtus įpėdinių interesus. Jei dėl neteisėtų (nesąžiningų, nerūpestingų, neapdairių ir pan.) turto administratoriaus veiksmų asmenys patiria žalos, tai šių reikalavimu turto administratoriui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, nustačius jai taikyti būtinų sąlygų visumą. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad teismai netinkamai taikė proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principus.

Dėl nepilnamečio įpėdinio teisių gynimo

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas. Paveldėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visiškai, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Nepilnametis, kaip ir kiti įpėdiniai, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, paveldi ne tik palikėjo turtą, bet ir skolas, jei tokių esama. Įstatymo nenustatyta, kad nepilnamečiai įpėdiniai prieš kreditorius turėtų daugiau teisių negu pilnamečiai: tiek vieni, tiek kiti atsako visu savo turtu, jei palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba tik paveldėtu turtu, jei palikimas priimtas pagal apyrašą (CK 5.52, 5.53 straipsniai).

Tais atvejais, kai turto turintis vaikas gyvena su savo tėvais (tėvu ar motina), tėvų ir vaikų turtiniai santykiai reglamentuojami CK trečiosios knygos IV dalies XII skyriaus I skirsnyje (CK 3.185–3.191 straipsniai). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis ir turto administratorius atskira tvarka neskiriamas, išskyrus atvejus, kada teismas nušalina tėvus nuo vaiko turto valdymo (CK 3.191 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nušalinus tėvus nuo vaikui nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, skiriamas šio turto administratorius (CK 4.236–4.252 straipsniai) arba turto administratoriaus funkcijos perduodamos vaiko globėjui (rūpintojui) (CK 3.238–3.276 straipsniai). Nepilnamečio turto administravimas – tai ne tik vaikui priklausančio turto, bet ir skolinių įsipareigojimų valdymas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriaus teiginiai, kad mažametės įpėdinės R. K. interesus tinkamai užtikrinti gali tik paskirtas palikimo administratorius, nes jos atstovė pagal įstatymą - motina J. Š. ne tik yra bankrutavusios įmonės skolininkų pusėje, bet ir neturi aukštojo išsilavinimo, gauna nedideles pajamas ir pan., yra nepagrįsti. Palikimo administratoriaus tikslas yra užtikrinti visų naudos gavėjų, visų pirma kreditorių, o paskui visų įpėdinių, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir paveldėjimo būdo, interesus. Tuo atveju, jei mažametės įpėdinės turtinių interesų motina yra nepajėgi tinkamai užtikrinti, gali būti paskirtas vaikui priklausančio turto administratorius. Jo tikslas ir būtų siekti maksimalios naudos atstovaujamam asmeniui, t.y. mažametei įpėdinei, tačiau tai negali būti priežastis leisti toliau funkcijas vykdyti palikimo administratoriui, nes jo ir nepilnamečio turto administratoriaus veiklos tikslas ir ribos yra skirtingi.

Dėl bylos nagrinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo

Pagal CK ir CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismas, nagrinėdamas bylas, ne tik sprendžia ginčus dėl teisės, bet ir atlieka funkcijas, reikšmingas asmenų teisių apsaugai, pavyzdžiui, taiko turto administravimo procedūras, kt. Bylas dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitas bylas, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, teismas nagrinėja ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 14 punktas), CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos atitinkamų prašymų nagrinėjimo tvarkos (CPK 579 straipsnis). Kai CPK XXXIX skyriaus normos nereglamentuoja, kokie procesiniai veiksmai turi būti atliekami šio skyriaus nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje, ir (arba) nenustato konkretaus procesinio veiksmo atlikimo tvarkos, taikytinos bendrosios ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes reglamentuojančios CPK nuostatos (CPK 443 straipsnis), o CPK 1–300 straipsnių nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja CPK XXXIX skyriaus normose, 443 straipsnyje įtvirtintoms taisyklėms (CPK 443 straipsnio 1 dalis), CPK XXXIX skyriaus esmei ir tikslams. Prašymai, paduoti CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1, 2 dalys). Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja, apie rašytinį procesą jiems pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka; šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Atsižvelgiant į CPK XXXIX skyriaus esmę, tikslus, teismo pareigą veikti operatyviai bei vadovaujantis CPK 3 straipsnio 7 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalimis, darytina išvada, kad šios kategorijos bylose netaikytinos CPK XIV skyriaus I skirsnio normos, reglamentuojančios pasirengimą civilinių bylų nagrinėjimui teisme. Teismo nutarties, kuria išsprendžiama byla, nuorašas pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims išduodamas (išsiunčiamas) jų pareikalavimu. Šiems asmenims to nepareikalavus, teismo nutarties nuorašas jiems išsiunčiamas per tris dienas nuo nutarties priėmimo (CPK 292 straipsnis).

Ši byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie 2012 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdį buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje. Taip pat matyti, kad kasatoriui 2012 m. vasario 2 d. buvo įteiktas pareiškėjo BIĮ „Atsipūsk“ bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ pareiškimas (T. 1, b. l. 106, 107). Tai akivaizdžiai patvirtina, kad kasatoriui buvo žinoma apie pareiškėjo keliamus reikalavimus ir pradėtą palikimo administratoriaus nušalinimo procesą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įteikimą bei pranešimą apie teismo posėdį.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstas nutartis teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad jas naikinti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasaciniame teisme patirta 236,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Audata“ (į. k. 124199960) 236,14 Lt (du šimtus trisdešimt šešis litus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybės mokesčių inspekcijos (j.a.k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius

Antanas Simniškis