Z. Š. pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-63-511/2021

Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00699-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2; 2.1.6.2.4; 2.1.7.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

nuteistajam Z. Š.,

nuteistojo gynėjai advokatei Jūratei Tamulevičiūtei,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. J. ir S. V. Š. atstovui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. Š. bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. J. ir S. V. Š. atstovo advokato Aivaro Alimo kasacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nutarties.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu Z. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu: pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeistos į laisvės atėmimo bausmes ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1–4 dalimis, paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Z. Š. paskiriant šiuos įpareigojimus: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiosios S. J. viename iš respublikinių dienraščių skelbimo forma įdedant atsiprašymo tekstą; tęsti darbą jo vadovaujamose bendrovėse; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios. Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, Z. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios S. J. 100 m atstumu, uždraudžiant iki paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. J. ir lankytis nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Z. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą. Iš Z. Š. nukentėjusiajai S. J. priteista 298,93 Eur turtinei žalai ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei nukentėjusiosios S. J. mažametės dukters S. V. Š., kaip nukentėjusiosios, naudai priteista 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš Z. Š. nukentėjusiajai S. J. priteista 2104,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 241,91 Eur valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nutartimi nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. J. ir S. V. Š. atstovo advokato Aivaro Alimo apeliacinis skundas atmestas, o nuteistojo Z. Š. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta šio nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo Z. Š. nukentėjusiosios S. J., kaip atstovės pagal įstatymą, atstovaujančios mažametės dukters S. V. Š. interesams, naudai priteista nukentėjusiajai S. V. Š. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovo kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovo, prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios nuteistojo kasacinį skundą atmesti, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Z. Š. nuteistas už tai, kad, smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir terorizavo kitą žmogų, grasindamas padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, t. y. jis 2013 m. spalio 6 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), grasindamas nukentėjusiajai sugyventinei S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, ją terorizavo žodžiais: „be dantų vaikščiotum, nes myžčiau ne pro subinę, o pro dantis (necenzūrinis žodis), jeigu nepaskaičiavai, aš tau į subinę netelpu, aš lendu pro dantis, ten, kur sunkiausia, ir kitą kartą, jeigu sutiksi žmogų ir jį vadinsi ligoniu, ir atkiši savo snukį ir dantis, žinok, kad liksi be priekinių dantų, tai ne aš padarysiu, tai kitas padarys“; „jisai paklausė, tau duoti į dantis ar ne, sako, duok, nu ir gavo, sako, tai prašau, negaila, geram žmogui šūdo negaila, per daug darbų prašau, tai va turėk omeny“; „kažkokia (necenzūrinis žodis) (įžeidžiančio turinio žodžiai) gimdytoja (necenzūrinis žodis) ir auklėtoja, ir dar mano vaiką prievartauja (necenzūrinis žodis) ir jį (įžeidžiančio turinio žodis) daro, ir bus (įžeidžiančio turinio žodis), nu ką aš padarysiu, nu bus (įžeidžiančio turinio žodis), nieko negaliu padaryti, ką, aš tave turiu užmušti (necenzūrinis žodis), kad ji kitokia išaugtų, kitoj aplinkoj“.

2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. balandžio 10 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), grasindamas nukentėjusiajai sugyventinei S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, ją terorizavo žodžiais: „tai (necenzūriniai žodžiai) rašinėji į teismus, (necenzūrinis žodis) tu (necenzūrinis žodis) nelaiminga, jai nereikia (necenzūrinis žodis) pinigų“; „(necenzūrinis žodis) tu, aš sumokėsiu kitais būdais (necenzūrinis žodis), aš ūkį laikau ant tavęs, tu čia prisidėjai kažkur tai, kark ar (necenzūrinis žodis), liūdnai baigsis tau, liūdnai. Prisimink, dar Melnikovos chebrą įsigysi, jie čia ir vilniečių turi, nebijok, tave pasieks, tau ne taip paprasta bus, tu (necenzūrinis žodis) nežinosi net nuo ko nukentėsi (necenzūrinis žodis)“; „nuvešiu (necenzūrinis žodis) Melnikovai, parodysiu tavo ieškinį (necenzūrinis žodis), aš pažiūrėsiu, kokia bus reakcija (necenzūrinis žodis), ji bus spontaniška, momentiška (necenzūrinis žodis). Atvažiuos iš Maskvos rusai (necenzūrinis žodis) ir tu turėsi akistatą (necenzūrinis žodis) su jais, ir niekam net pasiskųst (necenzūrinis žodis) neišdrįsi (necenzūrinis žodis), ir nei vienas iš tavo giminės nedrįs pasiskųsti, nes čia bus rusai, o ten jėga neprognozuojama ir su jais tu nesusitarsi, aš norėjau susitarti su tavimi, bet su jais nesusitarsi. O duomenis apie tave aš duosiu ir jie susiplanuos ir sunaikins metodiškai, ir visą tavo giminę (necenzūrinis žodis) vagis, pasakysiu, kad vagys atėjo, atėjo į mano namus vogti, tai ką, ne vagys (necenzūrinis žodis)? Vagys sėdi už grotų, kol dar nevėlu, tu gali atsiimti ieškinį, cha, cha (necenzūrinis žodis), tada tau (necenzūrinis žodis)“; „aš tau parazitizmo neatleisiu, vagys ir banditai (necenzūrinis žodis), ir tai bus mano šventas karas, mano šventas karas, o tu esi mano karo zona ir tu esi taikinys už tai, kad sugriovei mano vaiko ateitį, sėdėsi dabar (necenzūrinis žodis) kaip boba prie suskilusios geldos“; „aš ne su tokiais (necenzūriniai žodžiai) susitvarkiau, kažkaip tai parklupdžiau ant kelių ir nebebijau (necenzūrinis žodis) jų ten visų gąsdinimų snaiperių (necenzūrinis žodis), kurie čia, nieko (necenzūrinis žodis)“; „ji linksminasi (necenzūrinis žodis) šlykštynė“; „aš tave dubasinsiu (necenzūrinis žodis) tris dienas (necenzūrinis žodis), tu iš teismo neišlįsi, Plytniko pavaduotoja (necenzūrinis žodis) su penkių tūkstančių atlyginimu (necenzūriniai žodžiai)“.

3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. balandžio 14 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), grasindamas nukentėjusiajai sugyventinei S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, ją terorizavo žodžiais: „palakstysi (necenzūrinis žodis) tuoj, kitą savaitę gausit (necenzūrinis žodis) visi signalus, garantuoju (įžeidžiančio turinio žodis) tau, kitą savaitę, nei anksčiau, nei vėliau, kitą savaitę tave (necenzūrinis žodis) tąsyt pradės, o tada tu suprasi (necenzūrinis žodis), su kuo tu susidūrei, ir aš čia tau rimtai, tu negalvok, kad aš čia, žinai, čia tau kažką gąsdinu, ne, nenori, prašau, aš tave perspėjau, tris kartus perklausiau (necenzūrinis žodis), durnius muša dvigubai, vat, jeigu durna (necenzūrinis žodis), tai lupsiu (necenzūrinis žodis), kol skūrą nunersiu aš tau, zaraza (necenzūrinis žodis), visi draugai ir ne draugai (necenzūrinis žodis) kauks apie tave“.

4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. balandžio 17 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), grasindamas nukentėjusiajai sugyventinei S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, ją terorizavo žodžiais: „springsit visi, rupūžės, mano krauju, žagsėsit ir vemsit nuo mano kruvinų pinigų, prakeikti šitie yra pinigai, ir tu su benkartais esi prakeikta, su savo Augustu, su savo visais atkištais fakais, va taip va (įžeidžiančio turinio žodis), šeimynėlė Adamsų, Adamsų šeimynėlė, strigs jums gerklėj, strigs šitie pinigai, mano uždirbti kruvini pinigai prakaituoti, strigs jums skersai gerklės, šiksit kraujais nuo tų pinigų vieną dieną visi trys, S. su savo dviem benkartais, barakudos (necenzūrinis žodis) tavo džiovintos (įžeidžiančio turinio žodis) proga, taip“; „aš tau į galvą bonke, bet (necenzūrinis žodis) kažkaip tu negavai į galvą, paleidau bonkę, kitą kartą dar ką nors paleisiu, pasišakosi, bus neatpažintas skraidantis objektas“.

5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. balandžio 19 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), grasindamas nukentėjusiajai sugyventinei S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, ją terorizavo žodžiais: „(du kartus pasikartojantys įžeidžiančio turinio žodžiai ir necenzūriniai žodžiai) nudėsiu (necenzūrinis žodis, įžeidžiančio turinio žodis)“; „nu (necenzūrinis žodis) eina (necenzūriniai žodžiai) bus tau (necenzūriniai žodžiai)“; „(įžeidžiančio turinio žodis) tau bus (necenzūrinis žodis), suėsiu (necenzūrinis žodis) tave, užgraušiu (necenzūrinis žodis), tai kaip ir tu mane visus metus (necenzūriniai žodžiai), ne ant to užsirovei (necenzūrinis žodis), aš tau ne (įžeidžiančio turinio žodis) Genrikas (necenzūrinis žodis), tu baisiausiame sapne (necenzūrinis žodis) nesapnavai, kas bus (necenzūrinis žodis), ir tau bus (įžeidžiančio turinio žodis)“; „koją (necenzūrinis žodis) sulaužysiu, mano pinigus (necenzūrinis žodis), leisi mano pinigus ir kraujais šiksi (necenzūrinis žodis)“; „išgama (necenzūriniai žodžiai) nenasitnaja (necenzūrinis žodis), šiksi tu kraujais (necenzūrinis žodis) kraujais vieną dieną, nes aš tave prakeikiau, tu (necenzūrinis žodis) pasigailėsi, kad šitam (necenzūrinis žodis) pasirodei (necenzūrinis žodis), degsi tu (necenzūrinis žodis) pragare (įžeidžiančio turinio žodis), tu (necenzūrinis žodis) nesvietiškas (necenzūrinis žodis) (įžeidžiančio turinio žodis) tau bus dabar, nieko tu (necenzūrinis žodis) šituo nepasieksi, nieko“; „aš tave (necenzūrinis žodis), aš tave (necenzūrinis žodis), čia tau (necenzūrinis žodis) velykinis (necenzūrinis žodis) pasveikinimas (necenzūrinis žodis), kruvinas pasveikinimas, aišku tau (necenzūrinis žodis), ar tau neaišku (necenzūrinis žodis)“; „Velykas (necenzūrinis žodis) aš tau parodysiu“.

6. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. balandžio 25 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), grasindamas nukentėjusiajai sugyventinei S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, ją terorizavo žodžiais – „ant kapo tavo nuotrauka bliaus“.

7. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. balandžio 28 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), grasindamas nukentėjusiajai sugyventinei S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, terorizavo ją žodžiais: „tu sulaužei, aišku (necenzūriniai žodžiai), tu galvojai, aš čia rėkčiau, kad tu bandai čia ant manęs užversti visą šitą, aš tau rėkčiau, tu (necenzūrinis žodis) provokavai, tu galvojai, kad aš tave sudaužysiu kaip obuolį už tai, kad tu sulaužei mano lovą, vo (necenzūrinis žodis) aš tave sudaužysiu, aš tave kitaip išdulkinsiu (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis) po teismus aš tave (necenzūrinis žodis) uždaužysiu, aš tave išdulkinsiu (necenzūriniai žodžiai) po teismus aš tave (necenzūriniai žodžiai)“.

8. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. gegužės 4 d., dienos metu, bendrame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), grasindamas nukentėjusiajai sugyventinei S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, terorizavo ją žodžiais – „taip, aš tave (necenzūrinis žodis)“. Taip jis terorizavo nukentėjusiąją S. J., grasindamas jai padaryti sveikatai ir gyvybei pavojingą veiką, nukentėjusiajai turint pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

9. Be to, jis 2014 m. gegužės 2 d. apie 20.30 val. bendro gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto svetainėje kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia metė dukters S. V. Š. basutę į sugyventinę S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, ir pataikė jai į dešinės rankos dilbį; taip smurtaudamas artimoje aplinkoje nukentėjusiajai S. J. sukėlė fizinį skausmą.

10. Be to, jis 2014 m. gegužės 4 d. apie 13.30 val. bendro gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kur viename iš kambarių jis yra įsirengęs darbo kabinetą, šioje patalpoje kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia dešine ranka pagriebęs sugyventinę S. J., su kuria tuo metu kartu gyveno, už plaukų ir tempdamas už jų ištempė nukentėjusiąją iš kambario į antro aukšto holą; taip smurtaudamas artimoje aplinkoje S. J. sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

11. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo Z. Š. nukentėjusiosios S. J., kaip atstovės pagal įstatymą, atstovaujančios mažametės dukters S. V. Š. interesams, naudai priteista nukentėjusiajai S. V. Š. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Motyvuodamas šį sprendimą, teismas nurodė, kad kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu neturtinę žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamoje byloje jokie nusikalstami veiksmai prieš S. V. Š. Z. Š. nebuvo inkriminuoti, todėl nėra pagrindo S. V. Š. priteisti neturtinę žalą.

III. Kasacinių skundų argumentai

12. Kasaciniu skundu nuteistasis Z. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nutartį ir bylą jam nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius skunde nurodo:

12.1. Teismai padarė išvadas nesant patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, rėmėsi vien tik nukentėjusiosios S. J. parodymais, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, abejonių ir neaiškumų dėl jo kaltės ir kitų aplinkybių, neįvertino bylos duomenų jų patikimumo aspektu, visiškai neištyrė nuteistojo pateiktų įrodymų, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) ir nekaltumo prezumpcijos principus. Dėl to buvo suvaržyta įstatymų garantuota nuteistojo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą (BPK 44 straipsnio 5, 6 dalių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimai). Kadangi nuteistasis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12.2. Teismai neįrodė kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių – laiko, vietos, būdo, padarinių, ir jokių patikimų duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas, bylos proceso metu nebuvo surinkta. Teismų išvados, kad jis smurtavo prieš nukentėjusiąją ir ji dėl to patyrė skausmą, pagrįstos tik nukentėjusiosios S. J. parodymais, daugiau jokių duomenų byloje nėra. Priešingai, liudytojai įvykiuose nedalyvavo ir jų nematė, o teismo medicinos specialistų išvados patvirtina, kad ant nukentėjusiosios kūno jokių sužalojimų nenustatyta. Be to, liudytojos A. V. ir R. A. su nukentėjusiąja susijusios ne tik draugystės, bet ir finansiniais ryšiais – byloje yra šių liudytojų raštiški įsipareigojimai suteikti nukentėjusiajai paskolas, be to, liudytojos buvo apklaustos tik po dvylikos mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl galėjo suderinti savo parodymus su nukentėjusiąja. Teismui nepavyko nustatyti, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis nukentėjusioji S. J. darė garso įrašus, nėra ir įrodymų, kad garso įrašuose užfiksuotas Z. Š. bei nukentėjusiosios S. J. pokalbis (ekspertizė nenustatė, kad garso įrašuose yra S. J. balsas, neaišku, ką konkrečiai kalbėjo ir ar apskritai kalbėjo Z. Š.). Iš karto po įvykio nebuvo paimti galimi įrodymai – išrauti S. J. plaukai, neatlikti jų DNR tyrimai, taip pat nepaimtas nuteistojo mėginys nuo nukentėjusiosios plaukų DNR tyrimams atlikti. Teismai neištyrė kasatoriaus parodymų ir pateiktų įrodymų, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti bei patvirtinančių, kad nukentėjusiosios S. J. veiksmai ir parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi. Byloje yra įrodymų, kad S. J. neturi jokio pagrindo bijoti ir tariamų veikų padarymo metu ji nejautė jokios realios baimės dėl galimų kasatoriaus veiksmų (po ikiteisminio tyrimo pradėjimo ji nereikalavo, kad Z. Š. būtų iškeldintas iš namų (duomenys neskelbtini), pati taip pat neišsikraustė gyventi kitur, pvz., į savo butą Trakų r., kaip pati teigė, ji laukė, kol Z. Š. „susitvarkys“, bandė santykius spręsti be policijos, nes „ką kreipimasis į policiją pakeis“, kt.).

12.3. Teismai tinkamai nepatikrino nukentėjusiosios S. J. pateiktų garso įrašų leistinumo ir nepagrįstai juos pripažino įrodymais, nes jie gauti neteisėtai – įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, t. y. be teismo leidimo, dėl to buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 4 dalies, 154, 179 straipsnių pažeidimai ir nepagrįstai suvaržyta nuteistojo teisė į privataus gyvenimo gerbimą, susirašinėjimo (susižinojimo) slaptumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, Konvencijos 8 straipsnis, BPK 44 straipsnio 9 dalis).

12.4. Sprendžiant, ar duomenys gauti teisėtu būdu, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas – proceso dalyvis ar valstybės institucija (pareigūnas) – šiuos duomenis surinko ir pateikė į bylą, nes skirtingų subjektų elgesiui taikomi skirtingi principai. Tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai, fizinis ar juridinis asmuo (BPK 98 straipsnis), teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu. Taikant slaptas sekimo (stebėjimo) priemones, tokias kaip garso įrašų slaptas darymas, apribojamos asmens teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumą. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) nuoseklia praktika, tokie ribojimai toleruojami tik tada, kai yra būtini siekiant apsaugoti demokratines institucijas. Atsižvelgdamas į piktnaudžiavimo pavojų, būdingą bet kokiai slapto sekimo sistemai, EŽTT išplėtojo tokias minimalias garantijas, kurios turi būti įtvirtintos įstatyme: nusikalstamų veikų, dėl kurių gali būti nuspręsta taikyti slaptas sekimo priemones, pobūdis; žmonių, kurių susižinojimas gali būti stebimas, kategorijos; tokio stebėjimo trukmės ribos; procedūra, pagal kurią tiriami, naudojami ir laikomi gauti duomenys; atsargumo priemonės, kurių imamasi perduodant šiuos duomenis kitiems subjektams. Šiuo požiūriu teismai nenurodė jokių argumentų dėl nukentėjusiosios S. J. pateiktų garso įrašų patikimumo ir teisėtumo, taip nukrypdami nuo EŽTT bei kasacinio teismo suformuotos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68/2014">2K-68/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtOTc2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-976/2015">2K-23-976/2015</a>).

12.5. Be teismo sankcijos daromi garso įrašai patys savaime neteisėtai suvaržo asmens teisę į privatų gyvenimą, todėl negali būti pripažįstami įrodymais, nes jie neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtinto teisėtumo reikalavimo. Šioje byloje nukentėjusiosios S. J. pateikti garso įrašai buvo padaryti dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, savavališkai, be teismo sankcijos (BPK 160 straipsnio pažeidimas), nesilaikant tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarkos (BPK 179 straipsnio pažeidimas). Tokie duomenys, gauti ir užfiksuoti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, įrodymais nepripažįstami, todėl šiuo atveju jie negalėjo būti tiriami ir tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant nurodytus proceso veiksmus (BPK 290 straipsnio 2 dalies pažeidimas) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtOTc2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-976/2015">2K-23-976/2015</a>). Atitinkamai šių įrašų teismo ekspertizė atlikta taip pat neteisėtai. Šie įrašai negali būti laikomi ir daiktu ar dokumentu BPK 98 straipsnio prasme, nes juose esantys duomenys galėjo būti fiksuojami tik BPK nustatyta tvarka, tačiau įrašai nėra gauti naudojant baudžiamojo proceso priemones, o nukentėjusioji S. J. nėra baudžiamojo proceso subjektas, galintis daryti slaptus garso įrašus. Taigi teismai neturėjo pagrindo remtis ir įrodymais pripažinti nukentėjusiosios S. J. padarytuose garso įrašuose užfiksuotų duomenų.

12.6. Konvencijos 8 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 9 dalies pažeidimai (teisių į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, būsto neliečiamybės pažeidimai) padaryti ir dėl to, kad nuosprendžiu nuteistajam uždrausta (papildomai) dvejus metus lankytis jam nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena nukentėjusioji S. J. Taigi iš viso daugiau nei aštuonerius metus (skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių taikymo pradžios) kasatoriaus asmeninis gyvenimas neadekvačiai neproporcingai apribotas.

12.7. Teismai padarė bylos medžiaga nepagrįstą išvadą, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis ir nukentėjusioji S. J. buvo šeimos nariai, t. y. sugyventiniai BK 248 straipsnio prasme, todėl netinkamai pritaikė BK 248 straipsnį ir kitą baudžiamąjį įstatymą – nusikalstamas veikas kvalifikavo ne pagal tą straipsnį, kurį reikėjo, t. y. ne pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuri nustato kvalifikuojantį šeimos nario požymį. Teismai nepašalino prieštaravimų tarp nevienodų nukentėjusiosios S. J. bei nuteistojo parodymų ir kitų bylos duomenų (teismų sprendimų ir kitų dokumentų), kurie patvirtina, kad 2014 metais (dar tiksliau – jau nuo 2013 m. pavasario) nukentėjusiosios S. J. ir kasatoriaus nebesiejo faktiniai šeimos santykiai (partnerystė) ir jie nebevedė bendro ūkio (dėl to buvo padaryti esminiai BPK 44 straipsnio 5, 6 dalių, Konvencijos 6 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimai). Teismai taip pat nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, nes nevertino paties nuteistojo požiūrio į kartu su juo tame pačiame name gyvenusią nukentėjusiąją S. J. ir netinkamai vertino įrodymus byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012).

12.8. Kasatorius nuosekliai neigė ir neigia šeimos (sugyventinių) santykių buvimą. Teismai neturėjo jokio pagrindo tikėti gynybiniais S. J. teiginiais, kad ji nežino ir nesuprato, „po kuo pasirašo“ kituose procesiniuose dokumentuose kitose bylose. Tai, kad ji ir nuteistasis aptariamu laikotarpiu nebuvo sugyventiniai, t. y. kaip šeima negyveno ir nevedė bendro ūkio, patvirtino ne tik nuteistasis, bet ir kitų teismų priimti įsiteisėję sprendimai bei kiti dokumentai byloje (2014 m. kovo 3 d. ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (nurodyta – „bendro ūkio nebevedame ir kaip šeima negyvename“); 2014 m. balandžio 16 d. Buities tyrimo aktas (nurodyta: „veda atskirą ūkį“, tačiau „gyvena tuose pačiuose namuose“); 2014 m. gegužės 5 d. liudytojos S. J. apklausos protokolas (nurodyta – „buvęs sugyventinis“); 2014 m. birželio 25 d. atsiliepimas į ieškovo Z. Š. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis (nurodyta – „nuo 2013 m. rudens nebegyvena kartu“); Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje (nurodyta – „nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. ginčo šalis siejo faktiniai šeimos santykiai (partnerystė) vedant bendrą ūkį“), kt.). Nepateikę atmetimo motyvų, teismai nepagrįstai šių bylos duomenų nepripažino įrodymais. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pati nukentėjusioji S. J. parodė, kad 2013 m. vasarą persikėlė gyventi atskirai nuo Z. Š. į pirmąjį namo aukštą, o nuo 2014 m. balandžio 19 d. savo pasirinktus kambarius namo pirmajame aukšte ėmė užrakinti. Priešingai nei nusprendė teismai, tai, kad namas, kuriame gyveno nuteistasis ir nukentėjusioji, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems abiem (po ½ dalį namo), įrodo tik tai, kad jie abu yra savininkai, tačiau apie santykių tikrąjį turinį nieko nepatvirtina. Kasatoriaus nuomone, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį neatsako asmuo, jeigu jis smurtavo prieš kitą asmenį, su kuriuo praeityje buvo susietas santuokos, partnerystės ar svainystės ryšiais ir su kuriuo kartu gyvena bei tvarko bendrą ūkį. Kasatorius patvirtino, kad viename name kaip nuomininkai gyveno tik todėl, kad buvo bendraturčiai, o ne todėl, kad tikėjosi dar kažką sukurti santykiuose su S. J.

12.9. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. gegužės 2 ir 4 d. padarytų nusikalstamų veikų) pradėtas neteisėtai – nesant teisės aktų reikalavimus atitinkančio nukentėjusiosios skundo arba prokuroro nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu, taip padarius esminius BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies ir 167 straipsnio pažeidimus bei pažeidus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2014">2K-26/2014</a>). Teismų sprendimuose teigiama, kad nukentėjusiosios skundas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl jos sistemingo bauginimo buvo, tačiau aiškiai nenurodoma, kada ir kam toks prašymas buvo pateiktas. Teismai nurodo tik 2014 m. gegužės 4 d. S. J. pareiškimą dėl tariamo smurtavimo ir jos 2014 m. birželio 18 d. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. 2014 m. birželio 18 d. pareiškime S. J. nurodo įvykius, galimai vykusius po 2014 m. gegužės 4 d., o tai peržengia kaltinimo ribas, ir prašo pakeisti Z. Š. paskirtą kardomąją priemonę griežtesne. 2014 m. birželio 30 d. liudytojo apklausos protokole S. J. analogiškai nurodė įvykius, galimai vykusius jau po 2014 m. gegužės 4 d. Vadovaujantis BK 248 straipsnyje pateiktu šeimos nario išaiškinimu, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios S. J. prieštaringus teiginius dėl buvusio sugyventinio, šiuo atveju BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika taip pat neturi smurto artimoje aplinkoje požymių.

12.10. Pirmosios instancijos teismas pažeidė nuteistojo teisę į nešališką teismą (BPK 44 straipsnio 5 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) bylos išnagrinėjimą, nes, pirma, paskyrė jam bausmę (vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidėdamas dvejiems metams), kuri yra akivaizdžiai per griežta, neadekvati byloje nustatytoms aplinkybėms (nukentėjusiosios provokuojantis elgesys; jai nenustatyti jokie sveikatos sužalojimai), prieštarauja bausmės skyrimo principams ir jos paskirčiai (BK 41 straipsnis); antra, teismo posėdžio metu ištyrė (perklausė) nukentėjusiosios pateiktus garso įrašus ir paskyrė jų teismo fonoskopinę ekspertizę, nors įrašai gauti neteisėtu būdu (BPK 20 straipsnio 4 dalies, 290 straipsnio 2 dalies pažeidimai); trečia, motyvuodamas sprendimą, rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2004, nors šioje ir nagrinėjamoje bylose faktinės aplinkybės skiriasi (minėtoje byloje telefono pokalbių įrašai buvo gauti teisėtai – esant teismo leidimui), taigi teismas tyčia nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos.

13. Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. J. ir S. V. Š. atstovas advokatas A. Alimas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nutartį, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam Z. Š. paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio: Z. Š. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams vienam mėnesiui, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimą vieneriems metams vienam mėnesiui, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą dvejiems metams vienam mėnesiui; paskirtas laisvės apribojimo bausmes pakeitus į laisvės atėmimo bausmes ir jas dalinio sudėjimo būdu subendrinus su paskirta laisvės atėmimo bausme pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, paskirti nuteistajam Z. Š. galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, jos vykdymą atidedant trejiems metams; visiškai patenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. J. bei S. V. Š. civilinius ieškinius; kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kasatorius skunde nurodo:

13.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl nuteistajam Z. Š. skirtinos bausmės, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį tiek nusikalstamų veikų darymo metu, tiek po jų padarymo, vykstant teisminiam procesui, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos dėl bausmės individualizavimo, todėl paskyrė nuteistajam per švelnią bausmę (nepagrįstai paskirtos mažesnės bausmės nei atitinkamų atsakomybę nustatančių BK straipsnių sankcijose nurodytų bausmių vidurkis) ir nustatė per trumpą bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

13.2. BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes, parenkant nuteistajam bausmę, tačiau skiriama bausmė turi būti skaičiuojama nuo BK specialiosios dalies atitinkamo straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-209/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-209/2006">2K-209/2006</a>, 2K-320/2007). Nuteistojo padarytų nusikaltimų aplinkybės, jų sistemiškumas, nuteistojo siekis kuo labiau įbauginti nukentėjusiąją ir jai pakenkti, jo ciniškas ir nukentėjusiąją S. J. žeminantis elgesys tiek veikų padarymo metu, tiek vykstant teisminiam procesui, tai, kad nuteistasis nepripažino savo kaltės ir kritiškai nevertino savo elgesio, priešingai, siekdamas pakenkti, rašė nepagrįstus skundus valstybės institucijoms, šmeiždamas nukentėjusiąją, nesilaikydamas jam paskirtos kardomosios priemonės ir norėdamas įbauginti, lankydavosi nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, ir kt. panašūs veiksmai, kurie tęsėsi visą bylos nagrinėjimą, ir, kaip teigė nuteistasis, jis kenks nukentėjusiajai visą gyvenimą, patvirtina, kad už visas padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam Z. Š. turėjo būti paskirtos bausmės, ne mažesnės nei BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai, o galutinės paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėjo būti nustatytas maksimaliam trejų metų terminui.

13.3. Apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo nukentėjusiajai S. V. Š. buvo priteista neturtinė žala, pripažinęs, kad nukentėjusioji neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nukentėjusiąja ir civiline ieškove buvo pripažinta ne tik S. J., bet ir jos duktė S. V. Š. Nors nuteistajam ir nebuvo inkriminuotos nusikalstamos veikos, tiesiogiai padarytos prieš nukentėjusiąją S. V. Š., tačiau, priešingai nei nurodė teismas, tai savaime nėra pagrindas daryti išvadą, jog ši nukentėjusioji dėl nuteistojo nusikalstamų veikų nepatyrė neturtinės žalos ir neturi teisės į jos atlyginimą. Vadovaujantis teismų praktika, teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo, tačiau dėl nusikaltimo didelius išgyvenimus gali patirti ir asmenys, prieš kuriuos tiesiogiai nebuvo padarytas nusikaltimas, taigi jiems gali būti padaroma neturtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtNjk2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-696/2016">2K-61-696/2016</a>). Šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi principo, jog tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo patiria smurtą ir tai mato, jaučia ar patiria su juo emociškai labai glaudžiai susijęs asmuo, jis taip pat patiria neturtinę žalą; tokie asmenys yra tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2020).

13.4. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą nepriteisti neturtinės žalos nukentėjusiajai priėmė formaliai, remdamasis iš esmės vieninteliu argumentu, kad nuteistasis prieš S. V. Š. nepadarė nusikalstamos veikos, tačiau teismas nevertino bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių, patvirtinančių, kad nukentėjusioji S. V. Š. dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Dėl nuteistojo nuolatos inicijuotų konfliktų, kurių metu šaukiant, keikiantis sistemingai buvo naudojamas psichologinis smurtas prieš nukentėjusiąją S. J. mažametės (1,5–2 metų) S. V. Š. akivaizdoje, ši neabejotinai patyrė didelį išgąstį, emocinę traumą, dvasinių išgyvenimų, todėl tapo labai jautri, bijo žmonių, didelio garso, bijo likti viena, vaikas dėl to lankėsi pas gydytojus ir jai buvo išrašyti raminamieji vaistai. Tikėtina, kad tokie išgyvenimai atsilieps tolesniam jos socialinių įgūdžių vystymuisi ateityje ir visaverčio gyvenimo perspektyvoms įvairiais aspektais. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai – medicininiai dokumentai (9 t., b. l. 95–101). Taigi akivaizdu, kad nuteistojo veiksmai neabejotinai tiesiogiai paveikė mažametės nukentėjusiosios S. V. Š. psichinę sveikatą ir ji dėl nuteistojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados, jog nėra pagrindo nukentėjusiajai atlyginti neturtinę žalą, yra nepagrįstos. Teismas apskritai neanalizavo, kokias pasekmes nuteistojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai, be to, teismo išvados prieštarauja minėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

13.5. Teismai netinkamai taikė normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio apskaičiavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), neatsižvelgė į teismų praktiką šiuo klausimu, neįvertino arba netinkamai vertino nuteistojo veiksmais padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai visiškai nepatenkino nukentėjusiųjų S. J. bei S. V. Š. civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nukentėjusiosioms iš nuteistojo Z. Š. priteistas neturtinės žalos dydis neproporcingas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui, pavojingumui, sukeltiems padariniams, kaltei (tyčiniai veiksmai), nuteistąjį charakterizuojančioms savybėms, jo elgesiui su nukentėjusiąja (tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek nagrinėjant bylą teismuose) bei nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis sistemingai ir ilgai grasino nukentėjusiajai sutrikdyti jos sveikatą, atimti gyvybę, žemino ją, naudojo fizinį smurtą prieš ją, dėl to buvo stipriai paveikta nukentėjusiosios S. J. psichikos būsena, jai padaryta dvasinė ir fizinė skriauda, diagnozuoti sveikatos sutrikimai, reikalingas gydymas, pablogėjo jos reputacija, ji taip pat patyrė nuolatinį stresą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl ciniško ir ją žeminančio nuteistojo elgesio, grasinimų kenkti visą gyvenimą, persekiojimo. Siekdamas nukentėjusiajai sukelti dar didesnius neigiamus išgyvenimus, nuteistasis galimai sąmoningai vilkino bylos procesą, skųsdamas beveik visus teismo procesinius sprendimus, pakartotinai reikšdamas nušalinimus teismui. Kaip minėta, nukentėjusioji S. V. Š., kurios akivaizdoje nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, taip pat patyrė neturtinę žalą. Visų šių ir kitų pirmiau skunde nurodytų aplinkybių (argumentai dėl bausmės dydžio nuteistajam nustatymo) teismai iš esmės nevertino, be to, neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, kuri, remiantis bylos duomenis, yra gera (nuteistasis yra kelių bendrovių vadovas, turi nekilnojamojo turto) ir sudaro galimybes atlyginti didesnio dydžio neturtinę žalą. Teismai neturtinės žalos dydį nustatė remdamiesi formaliais pagrindais, neatsižvelgdami į faktinius nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jų sukeltus padarinius.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Nuteistojo Z. Š. kasacinis skundas tenkintinas dalinai, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. J. ir S. V. Š. atstovo advokato Aivaro Alimo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų (BPK 376 straipsnio 1 dalis)

15. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135- 648/2016). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

16. Dalis kasaciniuose skunduose nurodytų įstatymų pažeidimų grindžiami nesutikimu su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų, pavyzdžiui, nukentėjusiosios S. J., liudytojų A. V. ir R. A. parodymų, teismo ekspertizės išvadų vertinimui, įrodymų pakankamumu ir patikimumu, tai siejant ir su nekaltumo prezumpcijos ir teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą, o taip pat faktinių aplinkybių nustatymu. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas nenagrinėja fakto klausimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl to kasatorių teiginiai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, taip pat pateikiamu įrodymų vertinimu, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl teismo šališkumo

17. Kasatorius Z. Š. teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nuteistojo teisę į nešališką teismą (BPK 44 straipsnio 5 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), šiuo teiginius grįsdamas tuo, kad teismas paskyrė jam bausmę, kuri yra akivaizdžiai per griežta, neadekvati byloje nustatytoms aplinkybėms, prieštarauja bausmės skyrimo principams ir jos paskirčiai; teismo posėdžio metu ištyrė nukentėjusiosios pateiktus garso įrašus ir paskyrė jų teismo fonoskopinę ekspertizę, nors įrašai gauti neteisėtu būdu; motyvuodamas sprendimą, rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2004, nors šioje ir nagrinėjamoje bylose faktinės aplinkybės skiriasi.

18. Šie nuteistojo argumentai atmestini, nes teismo šališkumo nepagrindžia.

19. Nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų priežasčių. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šiame straipsnyje pateiktas nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas leidžia grįsti nušalinimą ir kitomis aplinkybėmis, kurios kelia pagrįstų abejonių, taip pat ir teisėjo, nešališkumu. Tačiau netgi teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2009">2K-243/2009</a>, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015).

20. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nepateikia jokių duomenų, nurodytų BPK 58 straipsnyje, kai teisėjas negali nagrinėti bylos. Nesant nurodytų kitų pagrindų, bausmės, kuri, beje, paskirta pagal sankcijos už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ribas, dydis nėra pagrindas laikyti teisėją šališku. Be to, pažymėtina, kad pirmiau nurodyti klausimai, susiję, nuteistojo nuomone, su netinkamu įrodymų ištyrimu, sprendimo motyvavimu, yra nepagrįsti.

Dėl BPK 166 straipsnio ir 167 straipsnio taikymo

21. Kasatorius Z. Š. teigia, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį pradėtas neteisėtai – nesant teisės aktų reikalavimus atitinkančio nukentėjusiosios skundo arba prokuroro nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu, taip padarius esminius BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies ir 167 straipsnio pažeidimus bei pažeidus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

22. Pagal šiai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Šio kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas (BPK 166 straipsnio 2 dalis) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 redakcija).

23. BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 186 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu BK 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas ir procesas vyksta bendra tvarka (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-502 redakcija).

24. BK 145 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-502 redakcija).

25. Artimos aplinkos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 dalies 1 punkte, jame išaiškinta, kad artima aplinka – tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

26. Taigi, pagal pirmiau išdėstytas nuostatas, ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, taip pat smurto artimoje aplinkoje atveju pagal požymius veikos, nurodytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, šiai bylai aktualiu laiku turėjo būti pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius; procesas tokiu atveju vyksta bendra tvarka.

27. Pažymėtina, kad pagal kasacinę praktiką nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, reiškiama skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieštarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiškus valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pvz., protokolu-pareiškimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes BPK nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo forma ir turinys. Esminė reikšminga aplinkybė tokiu atveju yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas išreiškė norą, ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ2LTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-346-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-346-303/2017">2K-346-303/2017</a>, 2K-134-222/2019, 2K-102-697/2020).

28. Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje 2014 m. gegužės 4 d. buvo pradėtas gavus nukentėjusiosios S. J. 2014 m. gegužės 4 d. protokolą-pareiškimą (tai iš esmės atitinka nukentėjusiojo skundą), kuriame buvo nurodyta, kad namuose jos sugyventinis Z. Š. panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje – griebė už plaukų ir ištempė iš kambario į koridorių. Protokole-pareiškime nurodytos įvykio aplinkybės atitiko nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, todėl ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas pagrįstai.

29. Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities VPK Maišiagalos policijos nuovadai buvo pateiktas S. J. prašymas, kuriame prašoma prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti garso įrašus, liudijančius apie Z. Š. elgesį, daromą poveikį bei paskirtos priemonės pažeidinėjimą. 2014 m. birželio 23 d. Vilniaus apylinkės prokuratūroje gautas S. J. prašymas-skundas, kuriame ji nurodė, kad buvęs sugyventinis Z. Š. terorizuoja ją ir jos mažametę dukterį, kad Z. Š. paskirta kardomoji priemonė – neieškoti ryšių su ja, t. y. smurtą patiriančiu asmeniu, neefektyvi, prašė paskirti griežtesnę priemonę, imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias neteisėtiems Z. Š. veiksmams.

30. Dėl 2014 m. birželio 18 d. S. J. prašymo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 245 straipsnyje (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas). Tačiau tyrimo metu, įvertinus nukentėjusiosios S. J. pateiktų garso įrašų turinį, 2014 m. liepos 14 d. pirmiau pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnio 2 dalį buvo perkvalifikuotas į BK 145 straipsnio 2 dalį.

31. Taigi, pagal bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas prieš Z. Š. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisėtai pradėtas nukentėjusiosios pareiškimu (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas ir atliekamas nesant atskirai suformuluoto nukentėjusiosios skundo, kuriame ji konkrečiai būtų prašiusi patraukti Z. Š. baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį, tačiau iš S. J. pateiktų duomenų buvo aiškūs smurto artimoje aplinkoje požymiai, todėl pagal pirmiau minėtas BPK 167 straipsnio 3 dalies nuostatas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnį galėjo būti perkvalifikuotas ir nesant nukentėjusiojo skundo. Tuo tarpu iš visos bylos eigos matyti, kad nukentėjusioji S. J. išreiškė aiškią valią dėl Z. Š. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tiek pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus skundo kontekste pažymėtina, kad sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal pirmiau minėtą smurto artimoje aplinkoje apibrėžimą nesvarbu, ar šiuo atveju kaltininkas su nukentėjusiuoju susijęs buvusiais ar esamais artimais partnerystės ryšiais.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje, Z. Š. pradedant ikiteisminį tyrimą, BPK 166 ir 167 straipsnių reikalavimų pažeidimų bei su tuo kasatoriaus siejamų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų padaryta nebuvo.

Dėl nukentėjusiosios pateiktų garso įrašų pripažinimo įrodymais

33. Kasatorius Z. Š. teigia, kad teismai tinkamai nepatikrino nukentėjusiosios S. J. pateiktų garso įrašų leistinumo ir nepagrįstai juos pripažino įrodymais, nes jie gauti neteisėtai – įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, t. y. be teismo leidimo, dėl to buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 4 dalies, 154, 160, 179 straipsnių pažeidimai ir nepagrįstai suvaržyta nuteistojo teisė į privataus gyvenimo gerbimą, susirašinėjimo (susižinojimo) slaptumą (Konstitucijos 22 straipsnis, Konvencijos 8 straipsnis, BPK 44 straipsnio 9 dalis). Garso įrašai buvo padaryti dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, savavališkai, be teismo sankcijos (BPK 160 straipsnio pažeidimas), nesilaikant tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarkos (BPK 179 straipsnio pažeidimas).

34. Pagal BK 2 straipsnį pareiga atskleisti nusikalstamas veikas tenka prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tačiau tai nereiškia, jog duomenų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai ištirti, neturi teisės sava iniciatyva teikti kiti asmenys. Antai BPK 98 straipsnis nustato, kad įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

35. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

36. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie gali būti patikrinti BPK nustatytais veiksmais.

37. Sprendžiant, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, svarbu išsiaiškinti, kas – proceso dalyvis ar valstybės institucija (pareigūnas) – šiuos duomenis surinko ir pateikė į bylą, nes skirtingų subjektų elgesiui taikomi skirtingi principai.

38. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nustatytu būdu (principas „leidžiama tai, kas nustatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Tokiu atveju BPK ir kiti įstatymai griežtai reglamentuoja tokių duomenų rinkimo tvarką ir sąlygas, kaip antai kontroliuojant elektroniniais ryšiais perduodamą informaciją (BPK 154 straipsnis), atliekant slaptą sekimą (BPK 160 straipsnis), kai tam reikalinga ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcija, ir kt.

39. Vadovaujantis BPK 98 straipsniu, dalyvaujantys baudžiamajame procese asmenys – įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kai šie duomenys surenkami nedalyvaujant ikiteisminio tyrimo institucijoms ar pareigūnams, pirmiau minėtų asmenų veiklos BPK nuostatos, tarp jų ir įtvirtintos kasatoriaus nurodomuose BPK 154 ir 160 straipsniuose, nereglamentuoja. Tokiais atvejais teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti tiesiogiai įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“).

40. Iš šios bylos matyti, kad nukentėjusioji S. J. ikiteisminio tyrimo institucijai pateikė garso įrašus CD laikmenoje, šiuose įrašuose užfiksuoti jos ir nuteistojo pokalbiai, įvykę iki ikiteisminio tyrimo pradžios, bei garso įrašymo priemonė (telefonas), kuria padaryti įrašai. Šie garso įrašai, laikantis BPK 92, 179, 207 straipsnių nuostatų, buvo apžiūrėti ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirti laikantis BPK 271–292 straipsniuose nustatytos tvarkos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad šiame įraše užfiksuoto pokalbio turinys atskleidžia, kad Z. Š. grasino nukentėjusiajai fiziniu smurtu ir susidorojimu.

41. Bylos duomenys paneigia, kad nukentėjusioji S. J., darydama šiuos įrašus, būtų vykdžiusi teisėsaugos institucijos užduotį ar veikusi su jos žinia. Šį pokalbį, kurio dalyviai buvo tik ji pati ir nuteistasis, įrašė savo iniciatyva, siekdama apsisaugoti, apginti savo teises ir pateikti nuteistojo prieš ją daromos nusikalstamos veikos įrodymus. Privačių asmenų, siekiant apginti savo teises, t. y. gauti įrodymų byloje, padaryti įrašai gali būti pateikti teismui, kuris kiekvienu atveju sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2004).

42. Spręsdamas, ar privataus asmens pateikti įrašai laikytini įrodymais, teismas turi ištirti, ar šie duomenys atitinka visus BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir tokių duomenų patikimumą. Pagal teismų praktiką privačių asmenų baudžiamojoje byloje pateikti duomenys nepripažįstami įrodymais dėl jų gavimo neteisėtumo tik tais atvejais, kai šie duomenys gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143/2011, Nr. 2K-250/2012, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168-511/2019">2K-168-511/2019</a>).

43. Ištyrę nukentėjusiosios įrašytų pokalbių turinį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad šiuose įrašuose yra bylai teisingai išnagrinėti reikšmingi duomenys. Šį įrodymą teismai patikrino BPK nustatytomis priemonėmis: įrašų autentiškumas ištirtas paskyrus ir atlikus jų bei telefono kompleksinę fonoskopinę-informacinių technologijų ekspertizę, įrašai tiesiogiai tirti, kai jų buvo klausomasi teismo posėdyje, apie jų padarymo aplinkybes apklausta nukentėjusioji S. J. Teismai aiškinosi pokalbio įrašymo aplinkybes ir padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad garso įrašai nebuvo padaryti įstatymo draudžiamu būdu. Ištyrus ir sugretinus įrodymų visetą, teismams dėl aptariamų nukentėjusiosios pateiktų duomenų tikrumo abejonių nekilo. Be to, nuteistojo kaltė grindžiama ne vien garso įrašais, bet ir kitais įrodymais, aptartais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Pažymėtina, kad nuteistasis ir jo gynėja turėjo galimybę dalyvauti ištiriant šiuos įrodymus teismo posėdyje, pateikti nukentėjusiajai klausimų ir pagaliau teisme šiuos įrodymus ginčyti. Klausimas dėl šių duomenų pripažinimo įrodymais buvo keliamas nuteistojo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas į nuteistojo argumentus motyvuotai atsakė. Iš bylos matyti, kad nukentėjusiosios pateikti įrašai atitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus ir teismai juos įrodymais pripažino nepažeisdami šiame straipsnyje išdėstytų nuostatų.

44. Kasatoriaus skunde nesutinkama su minėtų įrašų pripažinimu įrodymais, grindžiant tai jo teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamos Konvencijos 8 straipsnyje, pažeidimu. Kasatorius remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Tačiau pažymėtina, kad jo nurodomoje praktikoje pasisakoma būtent dėl valstybės institucijų vykdomų asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimų ir tokiems ribojimams keliamų reikalavimų. Tuo tarpu EŽTT sprendimų, pagal kuriuos analogiški reikalavimai būtų keliami ir tais atvejais, kai asmens teisė į privataus gyvenimo gerbimą ribojama dėl savo iniciatyva veikiančio privataus asmens veiksmų, kasatorius nenurodo. Šiame kontekste pažymėtina, kad, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso subjektams – teisėsaugos institucijoms ir jų pareigūnams – bei privatiems asmenims paprastai taikomą skirtingą teisinį reguliavimą, aplinkybė, ar už atitinkamas slaptas priemones atsakinga valstybė, ar tik privatus asmuo, nepriklausomai veikęs savo iniciatyva, yra reikšminga sprendžiant dėl slaptų stebėjimo priemonių teisėtumo (pvz., EŽTT 1993 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje A. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 14838/89; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje M.M. prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 39339/98; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Heglas prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 5935/02; 2007 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Van Vondel prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 38258/03).

45. Iš EŽTT sprendimų matyti ir tai, kad skirtingų procesinių taisyklių taikymas, vertinant atitinkamai valstybės institucijų ar privataus asmens surinktų duomenų, pateikiamų kaip įrodymų baudžiamojoje byloje, leistinumą, paprastai savaime (t. y. kai dėl atitinkamo įrodymo laikomasi visų teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų) nėra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu (pvz., 2002 m. sausio 24 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Turquin prieš Prancūziją, peticijos Nr. 43467/98; 2004 m. balandžio 6 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Shannon prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 67537/01). Be kita ko, šio straipsnio nuostatos savaime nepažeidžiamos dėl to, kad įrodymu pripažįstamas ir baudžiamajame procese nuteisiant asmenį panaudojamas (kito) privataus asmens iniciatyva ir priemonėmis, jam siekiant teisinio proceso tvarka ginti savo teises ir teisėtus interesus, slapta padarytas garso įrašas (pvz., pirmiau minėtas sprendimas byloje Turquin prieš Prancūziją).

46. Kasatorius skunde šiuo ginčijamu klausimu remiasi ir kasacinio teismo praktika. Vis dėlto kasatoriaus nurodomose bylose aplinkybės ir problematika skiriasi nuo nagrinėjamų šioje byloje. Pvz., kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68/2014">2K-68/2014</a> pasisakoma dėl duomenų nepripažinimo įrodymu, kai garso įrašą po įvykio padarė ir pateikė ne pats nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nukentėjęs asmuo, o jame esantys duomenys galėjo būti fiksuojami tik BPK nustatyta asmenų apklausos tvarka; kasacinėje nutartyje baudžiamoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtOTc2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-976/2015">2K-23-976/2015</a> pasisakoma dėl neleistinumo remtis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepatikrintu įrodymu.

47. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurių kategorijų nusikalstamos veikos, pvz., dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo, smurto artimoje aplinkoje, yra latentiškos, vyksta dažnai tik dviejų asmenų – kaltininko ir nukentėjusiojo akivaizdoje. Nuo jų nukentėję asmenys dėl įvairių priežasčių bijo arba vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, neturėdami jų pareiškimus patvirtinančių duomenų, o tokius duomenis surinkti su teisėsaugos pagalba sunku ar kartais net neįmanoma. Todėl tokiais atvejais, kai nukentėjęs asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, fiksuoja ir teisėsaugos institucijai pateikia savo ir kaltininko pokalbių įrašus ar kitus savo paties įstatymo neuždraustu būdu surinktus duomenis, patvirtinančius kaltininko nusikalstamą veikimą, kaip ir šioje byloje nagrinėjamu smurto artimoje aplinkoje atveju, tai nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 9 dalyje, suvaržymu.

Dėl BK 140 straipsnio taikymo

48. BK 140 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

49. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnio 2 dalyje: nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

50. Kasacinio teismo praktikoje šeimos nario sąvoka aiškinama remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

51. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

52. Sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>). Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas daryti besąlygiškos išvados, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Taigi reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMxLTQ4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-231-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-231-489/2020">2K-231-489/2020</a>).

53. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad nukentėjusioji ir Z. Š., nebevesdami bendro ūkio, toliau gyveno viename name 2013 m. vasarą, turėjo atskirus miegamuosius, Z. Š. turėjo darbo kambarį, o visa kita namo erdve (vonios, tualetai, bendras holas, bendras kambarys, virtuvė) buvo naudojamasi bendrai, naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Tarp Z. Š. ir nukentėjusiosios kildavo konfliktų, tačiau tai netrukdė jiems toliau kartu gyventi, o tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, rodo, kad jie vienas kitam buvo atlaidūs, lojalūs.

54. Taigi, iš bylos matyti, kad sprendžiant, ar kasatoriaus ir nukentėjusiosios santykiai atitinka šeimos narių santykius, pirmenybė teikta būtent abiejų gyvenimui tame pačiame gyvenamajame name, kuris jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Tačiau, pagal bylos aplinkybes, nagrinėjamų įvykių metu nuo 2013 m. pavasario Z. Š. ir S. J. bendro ūkio nevedė, tai patvirtinta ir teismų sprendimais bei nutartimis civilinėse bylose, t. y. dar gerokai prieš nagrinėjamus įvykius ėmė gyventi atskirai. Bylos medžiaga neleidžia daryti išvadų, kad nagrinėjamų įvykių metu buvusius sugyventinius dar būtų siejusi tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas, pagalba vieno kitam, planai dėl bendro gyvenimo ateityje, juo labiau lojalumas bei atlaidumas, kaip teigiama apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Akivaizdu, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios partnerystė buvo nutrūkusi. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką sprendžiant dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kitaip nei BPK 167 straipsnio 3 dalies atveju, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme įtvirtintos sąvokos netaikomos, nes jos neatitinka BK 248 straipsnyje nurodytų artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokų, kuriomis remiamasi bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-942/2017). Skirtingai nei pirmiau minėto įstatymo 2 dalies 1 punkte įtvirtintoje sąvokoje, kur artimai aplinkai priskiriami asmenys, siejami tiek esamais, tiek praeityje buvusiais partnerystės ryšiais, pagal BK 248 straipsnį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais laikomi tik kartu gyvenantys artimi asmenys, tarp jų asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), t. y esami, o ne buvę partneriai. Sprendžiant dėl veiką kvalifikuojančio požymio buvimo, baudžiamojo įstatymo nuostatos negali būti interpretuojamos plečiamai.

55. Taigi kasaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad, kvalifikuodami veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atitinkamai nuosprendyje ir nutartyje visų byloje nustatytų faktų neanalizavo ir neteisingai nustatė, kad nežymus sveikatos sutrikdymo sukėlimas buvo padarytas nuteistojo Z. Š. šeimos nariui.

56. Esant šioms aplinkybėms, Z. Š. veika perkvalifikuotina iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

57. Nukentėjusiosios S. J. atstovas skundžia nuosprendį dėl nuteistajam Z. Š. paskirtos per švelnios bausmės.

58. Nuteistasis nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonė, kuria jam nuosprendžiu uždrausta bausmės vykdymo atidėjimo metu lankytis jam nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, kur šiuo metu gyvena nukentėjusioji S. J., neadekvačiai apriboja jo asmeninį gyvenimą.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, reikšmingas bausmei paskirti ir jas įvertino, atsižvelgdamas tiek į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę. Teismas konstatavo, kad Z. Š. yra pirmą kartą teisiamas, dirba, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusiųjų atstovo kasacinio skundo argumentai nepagrindžia griežtesnių bausmių nuteistajam paskyrimo būtinumo. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimybės nuteistajam atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti netaikant realaus šios bausmės atlikimo, skiriant papildomus apribojimus.

60. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyksta turto dalybų procesas, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų veikų artimoje aplinkoje pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes ne tik apie naudotą fizinį smurtą, bet ir psichologinio smurto, terorizuojant kartu gyvenusią savo sugyventinę-nukentėjusiąją S. J. trukmę, bei, kad tai buvo daroma ir jų mažametės dukros akivaizdoje, o tai kėlė nuolatinę baimę ir stresą ne tik nukentėjusiajai S. J., bet ir vaikui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrindė šios priemonės taikymo būtinumą, taip pat atsižvelgė ir vaiko interesus, siekiant išvengti vaiką traumuojančios aplinkos. Todėl ši priemonė nelaikytina neproporcinga.

61. Perkvalifikavus nuteistojo veikas iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskiriant bausmes, teisėjų kolegija atsižvelgia į bausmei skirti reikšmingas teismų nustatytas aplinkybes. Kadangi veikos perkvalifikuojamos pagal BK straipsnį, numatantį švelnesnę atsakomybę, iš naujo skiriant bausmes, jos skiriamos švelnesnės, švelninami ir teismo paskirti įpareigojimai.

Dėl civilinio ieškinio

62. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. J. ir S. V. Š. atstovas advokatas A. Alimas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas iš nuteistojo nukentėjusiajai S. V. Š.

63. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

64. Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės. Baudžiamosiose bylose neturtinė žala paprastai atlyginama nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui. Tačiau nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė. Atsižvelgiant į 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimtos rezoliucijos Nr. (75)7 nuostatas, joje nustatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrę nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas).

65. Pagal kasacinio teismo praktiką išimtys taikomos, kai nukentėjusiaisiais baudžiamosiose bylose pripažįstami žuvusio ar sunkiai sužaloto dėl nusikalstamos veikos asmens artimieji giminaičiai ir jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tai asmenys, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju, – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtNjk2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-696/2016">2K-61-696/2016</a>).

66. Nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti neturtinę žalą nukentėjusiosios mažametei dukteriai S. V. Š., kuriai nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 1,5–2 metai. Kaip jau minėta, jokie nusikalstami veiksmai S. V. Š. atžvilgiu Z. Š. nebuvo inkriminuoti ir byloje nekonstatuota, kad ji būtų tiesiogiai nukentėjusi nuo nuteistajam inkriminuotų veikų. Nukentėjusiajai, t. y. jos motinai taip pat nebuvo padaryta sunkių sveikatos sutrikdymų, dėl kurių S. V. Š., juo labiau atsižvelgiant į jos mažametystę, būtų galėjusi patirti sunkių emocinių sukrėtimų. Todėl prašymas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą kasaciniame skunde nurodytais motyvais šioje baudžiamojoje byloje neatitinka nei įstatymo nuostatų, nei esamos teismų praktikos ir šioje byloje negalėjo būti tenkinamas.

67. Nukentėjusiosios atstovo kasaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika negali būti remiamasi, nes nurodomų bylų aplinkybės nėra panašios – pirmiau nurodytose bylose neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas nusikalstamų veikų metu sunkų sveikatos sutrikdymą patyrusių vaikų tėvams.

68. Nukentėjusiosios atstovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai taikė normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio apskaičiavimą.

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos dydžio klausimas iš esmės yra fakto klausimas, kurį išsprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Nagrinėjamu atveju neturtinės žalos priteisimą ir jos dydį teismai motyvavo, savo sprendimus pagrįsdami CK normomis. Pagal teismų sprendimus ir kasacinio skundo turinį nėra pagrindo konstatuoti, kad priteisiant civilinį ieškinį ir nustatant neturtinės žalos dydį buvo pažeisti kasaciniame skunde nurodomos CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimai ar kad nustatytas neturtinės žalos dydis prieštarautų teismų formuojamai praktikai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nutartį.

Z. Š. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2014 m. gegužės 2 d. veika), perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti už šią nusikalstamą veiką laisvės apribojimą trims mėnesiams.

Z. Š. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2014 m. gegužės 4 d. veika), perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti už šią nusikalstamą veiką laisvės apribojimą penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės apribojimo bausmes pakeisti į laisvės atėmimo bausmes ir subendrinus su pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirta bausme skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 - 4 dalimis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Z. Š. paskiriant šiuos įpareigojimus:

- įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiosios S. J., viename iš respublikinių laikraščių skelbimo forma.

- įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu (2008 m. birželio 12 d. įstatymo redakcija) kaltinamajam Z. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą iki paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. J. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) be įpareigojimą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Audronė Kartanienė

Eligijus Gladutis