A. Š. pagal BK 180 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-12-648-2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60745-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2.2; 2.1.7.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

išteisintajam A. Š., jo gynėjui advokatui Sauliui Staškui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendis panaikintas ir A. Š. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. Š. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad jis 2018 m. gruodžio 25 d. nuo 8.30 val. iki 12.29 val. bute Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), siekdamas pagrobti svetimą, nukentėjusiajam M. Ž. priklausantį turtą, pridėjo peilį bute esančiam nukentėjusiajam T. V. prie kaklo, taip jam grasino, o pastarajam išsigandus ir pabėgus iš buto, A. Š., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, du kartus peiliu dūrė M. Ž. į dešinį žandą bei kairę kaklo pusę ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą – durtines pjautines žaizdas dešiniame žande ir kairėje kaklo pusėje. Tokiais veiksmais A. Š. atėmė galimybę nukentėjusiajam M. Ž. priešintis ir pagrobė jam priklausantį 805 Eur vertės turtą – 800 Eur ir 5 Eur vertės peilį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas A. Š. priimtą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas jam naują išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, esamų akivaizdžių prieštaravimų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas dėl A. Š. kaltės. Nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. Š. pripažinimo kaltu, yra nepakankami ir keliantys abejonių, nes iš esmės yra grindžiami vien tik prielaidomis. Byloje esantys įrodymai ir duomenys neįrodo, kad A. Š. dalyvavo įvykdant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas T. Grušas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nes padarė klaidų dėl įrodymų turinio, nevertino dalies bylai reikšmingų įrodymų ir padarė nepagrįstas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Dėl to teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.2. Teismas nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. Š. kaltės klausimą, nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė nukentėjusiojo T. V. parodymams, jų nevertino su visuma kitų byloje esančių duomenų, nors jo parodymai yra nelogiški, prieštaringi, prieštarauja nukentėjusiojo M. Ž., liudytojų B. Ž., E. Š. parodymams. Priešingai, pripažindamas nukentėjusiojo T. V. parodymus nepatikimais, apeliacinės instancijos teismas iš esmės rėmėsi nukentėjusiojo M. Ž., liudytojų B. Ž., E. Š. parodymais, tačiau tai darydamas nevertino viso T. V., M. Ž., B. Ž., E. Š. parodymų turinio, negretino šių parodymų tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais.

3.3. Kasatorius, aptardamas atskirus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nukentėjusysis T. V. po įvykio pasakojo liudytojui E. Š. aplinkybes, apie kurias jis negalėjo žinoti (apie nukentėjusiojo M. Ž. sužalojimą peiliu), yra pagrįsta neteisingai nuosprendyje išdėstytų liudytojo E. Š. parodymų turiniu ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kartu teismas nepagrįstai preziumavo, kad nukentėjusiojo M. Ž. ir liudytojos B. Ž. parodymai apie A. Š. išsakytus grasinimus T. V. patvirtina, jog nukentėjusysis T. V. sąmoningai nutyli esmines įvykio aplinkybes, todėl jo parodymai negali būti laikomi patikimais. Tokia teismo išvada nepagrįsta išsamia paminėtų asmenų parodymų turinio analize, jų nesugretinus su kitais bylos įrodymais.

3.4. Teismo išvada, kad nukentėjusiojo T. V. nurodytas peilio apibūdinimas neatitinka nukentėjusiojo M. Ž. nurodomo peilio, kuris po įvykio dingo iš jo virtuvės, apibūdinimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas, darydamas tokią išvadą, nuosprendyje išdėstė tik dalį nukentėjusiojo T. V. parodymų apie nusikaltimo įrankį ir iškraipė jų prasmę. Priešingai, iš nukentėjusiojo T. V. parodymų turinio aišku, kad jo pateiktas peilio apibūdinimas visiškai atitinka M. Ž. pateiktą peilio apibūdinimą.

3.5. Pripažindamas nukentėjusiojo T. V. parodymus nepatikimais teismas nuosprendyje neišdėstė 2019 m. spalio 23 d. psichofiziologinio tyrimo išvadų Nr. 140-(4086)-IS1-5365, kuriomis buvo grindžiamas kaltinimas A. Š., turinio ir nepateikė jų vertinimo. Iš specialisto išvadų matyti, kad tikrinant nukentėjusiojo T. V. parodymų patikimumą buvo nustatyta, jog atsakydamas į klausimus apie tiriamą įvykį T. V. visais atvejais sakė tiesą.

3.6. Teismas taip pat neįvertino kitos dalies reikšmingų nukentėjusiųjų M. Ž., T. V., liudytojų B. Ž., E. Š., išteisintojo A. Š. parodymų, kurių vertinimą pateikė pirmosios instancijos teismas, kartu nuosprendyje neišdėstė, visiškai nevertino pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų netiesioginių įrodymų visumos: M. Ž., B. Ž., E. Š., T. V. parodymų, kad T. V. yra lengvai įbauginamas, ramus, draugiškas, nekonfliktiškas asmuo; A. Š. charakterizuojančių duomenų, iš kurių matyti, kad jis praeityje du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtines nusikalstamas veikas ir kad apsvaigęs nuo alkoholio tampa agresyvus bei neprisimena įvykusių įvykių aplinkybių; A. Š. parodymų ir kitų jį charakterizuojančių duomenų, iš kurių matyti, kad kelios dienos iki nusikaltimo prieš nukentėjusįjį M. Ž. įvykdymo A. Š. nuolat vartojo alkoholį, būdamas kazino pralošė apie 500 Eur ir nebeturėjo su savimi grynųjų pinigų; M. Ž., T. V. parodymų, kad A. Š., būdamas kazino, vartojo alkoholį, matė, kad M. Ž. sekėsi žaisti ir jis turėjo pinigų; A. Š., M. Ž., T. V., S. B. parodymų, kad A. Š., M. Ž., T. V. trise grįžo į M. Ž. nuomojamą butą; 2018 m. gruodžio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1778/2018(04), iš kurios matyti, kad M. Ž. padaryti sužalojimai – durtinės pjautinės žaizdos dešiniame žande ir kairėje kaklo pusėje – nėra būdingi griuvimo sukeltai traumai; įvykio vietos apžiūros protokolų, liudytojų D. M., B. Ž., Ž. Š., M. Š., R. G. parodymų, kad M. Ž. buvo sužalotas savo nuomojamame bute.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo T. Grušo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6. Prokuroro kasaciniame skunde analizuojami byloje surinkti įrodymai (iš jų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai), pateikiama jų įrodomoji reikšmė ir savos vertinimo versijos, kasatoriaus nurodyti BPK pažeidimai grindžiami ir argumentuojami ginčijant ir nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu, o tai, kaip minėta, yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Atsižvelgiant į tai, prokuroro kasacinio skundo argumentai nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų laikymosi

7. Kasaciniame skunde ginčijamas A. Š. priimtas apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis, jo neteisėtumas grindžiamas neteisingai, nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų įvertintais įrodymais. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas nukentėjusiojo T. V. parodymus nepatikimais, nevertino viso išteisintojo A. Š., nukentėjusiųjų M. Ž., T. V., liudytojų B. Ž., E. Š. parodymų turinio, negretino šių parodymų tarpusavyje ir su kitais bylos įrodymais, nevertino pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų netiesioginių įrodymų visumos, todėl padarė nepagrįstas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus: pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. Š. kaltumą, pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dėl plėšimo panaudojant peilį, o apeliacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs tuos pačius bylos įrodymus ir pripažinęs juos nepakankamais A. Š. kaltumui pagrįsti, remdamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, išteisino A. Š. dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

9. Tokia teisinė situacija, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus ir skirtingas teismų išvadas dėl A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, suponuoja kasacinės instancijos teismo užduotį teisės taikymo aspektu patikrinti, ar skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bei įvertinti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, ar šiais aspektais nuosprendis atitinka kitus jam keliamus BPK nustatytus reikalavimus.

10. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-458/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-458/2014">2K-458/2014</a>, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018 ir kt.).

11. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymu aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, spręsdamas A. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, apeliacinės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu. Šio teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo prokuroras, neturi, priešingai, įrodymai vertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą, o nuosprendis atitinka jo turiniui BPK keliamus reikalavimus, kai panaikinamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 331 straipsnio 2 dalis).

12. Įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-42-507/2017, 2K-365-719/2018 ir kt.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą pagal A. Š. apeliacinį skundą, dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, tačiau padarė kitokias išvadas dėl bylai reikšmingų faktų tikrumo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, šis teismas bendrame kitų bylos duomenų kontekste vertino surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus: išteisintojo A. Š., nukentėjusiųjų M. Ž., T. V., liudytojų B. Ž., E. Š. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, ir išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Š. nuteisimo yra nepagrįstos, kokius konkrečius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus padarė žemesnės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo išvados argumentuotos, logiškos, paremtos įrodymų palyginimu, prieštaravimų pašalinimu, įrodymų visumos vertinimu, atsižvelgiant į įrodymų sąsajumą, pakankamumą ir patikimumą.

13. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje A. Š. kaltumas dėl plėšimo iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiojo T. V. parodymais, kad A. Š. jam grasino peiliu, o jam išsigandus bei pabėgus bute su A. Š. liko nukentėjusysis M. Ž., ir nėra jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad būtent A. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio dieną A. Š. bendravo su nukentėjusiaisiais ir kartu su jais lankėsi M. Ž. bute. Tačiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį apeliacinės instancijos teismas, A. Š. viso proceso metu nuosekliai neigė, kad peiliu grasino T. V. ir po to panaudodamas jį sužalojo bei apiplėšė M. Ž.. Ši išteisintojo versija objektyviais ir patikimais įrodymais nebuvo paneigta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išskyrus nukentėjusiuosius T. V. ir M. Ž., byloje nėra jokių tiesioginių įvykio liudytojų, tuo tarpu M. Ž. jo užpuolimo aplinkybių neprisiminė ir nurodė tik tas aplinkybes, kurias sužinojo po įvykio, be kita ko, kurias jam papasakojo T. V.. Tarp A. Š. ir M. Ž. parodymų apie aplinkybes, buvusias iki M. Ž. užpuolimo, esminių prieštaravimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs nukentėjusiojo T. V. parodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgdamas į jų prieštaringumą bei prieštaravimą kitiems įrodymams, į tai, kad nukentėjusysis viso proceso metu detaliai nurodė kai kurias neesmines įvykio aplinkybes (kur ir su kuo važiavo, ko ir kiek išgėrė, kaip buvo apsirengę asmenys), tačiau neprisiminė esminės (ką A. Š. jam sakė pridėjęs peilį prie gerklės), taip pat įvertinęs T. V. parodymų ir jo elgesio po įvykio nelogiškumą (išsigandęs grasinimo peiliu ir pabėgęs iš įvykio vietos, niekam apie tai nepranešė, nors žinojo, kad palieka miegantį draugą vieną su peiliu ginkluotu užpuoliku), padarė išvadą, kad T. V. parodymų patikimumas kelia abejonių ir neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad A. Š. jam grasino ir būtent jis sužalojo bei apiplėšė M. Ž..

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis T. V. buvo tikrinamas poligrafu. Pagal formuojamą teismų praktiką tyrimo poligrafu metu gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų, nes poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-697/2017">2K-147-697/2017</a>, 2K-166-699/2018, 2K-41-648/2019 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tyrimo poligrafu rezultatai, nors ir nėra pripažįstami įrodymu baudžiamosiose bylose, gali turėti tam tikrą reikšmę įrodymų vertinimo procese kaip veiksnys, sustiprinantis teismo vidinį įsitikinimą dėl asmenų parodymų objektyvumo ar neobjektyvumo, ir tai neprieštarauja faktinių aplinkybių nustatymo principams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODEtNzg4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-81-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-81-788/2015">2K-81-788/2015</a>). Teismo galimybės vienaip ar kitaip remtis tokia informacija yra menkesnės, kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-697/2017">2K-147-697/2017</a>, 2K-54-788/2019). Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas A. Š. priimtame išteisinamajame nuosprendyje nukentėjusiojo T. V. parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių įvertino kitų byloje surinktų įrodymų (išteisintojo A. Š., nukentėjusiojo M. Ž., liudytojų parodymų) kontekste ir tai leido teismui padaryti pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kodėl šie T. V. parodymai dėl jų prieštaringumo bei nelogiškumo nelaikytini patikimais. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas nukentėjusiojo T. V. parodymus nepatikimais, nepagrįstai nesivadovavo psichofiziologinio tyrimo išvadomis.

15. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-205/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-205/2012">2K-205/2012</a>, 2K-532/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-173/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-173/2014">2K-7-173/2014</a>, 2K-219-693/2017). Priešingai nei teigia kasatorius, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pažeidimus, juos ištaisė. Teismas savo išvadas dėl A. Š. nekaltumo padarė atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų nuoseklią loginę įvykių grandinę, patvirtinančią A. Š. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, todėl pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu ir padarė išvadą, jog A. Š. negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neišdėstė ir neįvertino netiesioginių įrodymų visumos. Tačiau, remiantis kasaciniame skunde išvardytais bylos duomenis, kurie iš esmės tik patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, kurių išteisintasis ir taip neginčija, jog įvykio dieną jis bendravo su nukentėjusiaisiais M. Ž. ir T. V. bei kartu su jais lankėsi M. Ž. bute, bei A. Š. asmenybę apibūdinančiais duomenimis, nesant patikimų išteisintojo kaltės įrodymų, nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad A. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinės bylos nagrinėjimo ribas bei tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis tinkamai motyvuotas atsižvelgus į įrodymų visumą, yra neprieštaringas, išsamus, atitinka bylos medžiagą, neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimo rezultatu.

16. Kasatoriaus argumentas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra deklaratyvus, iš esmės siejamas su, kasatoriaus nuomone, netinkamu įrodymų vertinimu. Kadangi kasatoriaus argumentai, susiję su BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais, atmestini kaip nepagrįsti, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. Š. dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, todėl naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Sigita Jokimaitė

Artūras Pažarskis