Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-697/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24866-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.2; 2.1.7.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. Č. gynėjos advokatės Linos Balčiūnės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 8 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu V. Č. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 177 straipsnį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Iš V. Č. civilinei ieškovei T priteista 100 Eur neturtinei žalai ir 2640 Eur proceso išlaidoms atlyginti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi nuteistosios V. Č. gynėjos advokatės Linos Balčiūnės apeliacinis skundas atmestas. Iš V. Č. civilinei ieškovei T priteista 880 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. Č. nuteista už tai, kad, būdama UAB „Tr“ (įmonės kodas 156900490) Logistikos tarnybos vadovė, trukdė T teisėtai veiklai: 2019 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laiku, UAB „Tr“ teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini), darbo vietoje – kabinete, ragino T narę N. K. išstoti iš minėtos profesinės sąjungos, grasindama jai atlikti „kratas popieriuose“ ir atleisti ją iš darbo, jeigu ji neišstos iš profesinės sąjungos.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistosios V. Č. gynėja advokatė L. Balčiūnė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Teismai netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas ir 177 straipsnį – jį aiškino plečiamai, nusikalstamos veikos požymius konstatavo nesant faktinio pagrindo, be to, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimus: rėmėsi prielaidomis, be pagrindo teikė pirmenybę V. Č. kaltinantiems įrodymams, abejones, neaiškumus vertino nuteistosios nenaudai, nenurodė, kodėl atmetė nuteistosios kaltę paneigiančius įrodymus ir kokie objektyvūs bei patikimi įrodymai patvirtina, kad V. Č. padarė jai inkriminuotą veiką, įrodymus vertino selektyviai.
2.2. Nuteistosios V. Č. veiksmuose nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų BK 177 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių. Byloje pareikštas kaltinimas V. Č. nepasitvirtino. UAB „Tr“ įstatai ir Logistikos tarnybos vadovo pareiginiai nuostatai nenustato nuteistajai teisės nei priimti į darbą, nei atleisti iš jo. Pati N. K., apklausiama teisme, parodė, kad „nežino, ar V. Č. gali ją atleisti iš darbo, turbūt ne“, be to, ji patvirtino, kad nedirba su dokumentais (t. y. „kratos popieriuose“, kaip nurodoma kaltinime, jos atžvilgiu neįmanomos). Priešingai nei nurodyta nuosprendyje, V. Č. niekada nėra nurodžiusi, kad veikia direktoriaus vardu. Jokie byloje esantys įrodymai nepagrindžia šio teiginio; tai teismo padaryta interpretacija, kuria remdamasis teismas padarė išvadą, kad V. Č. tariamas grasinimas N. K. atleisti iš darbo buvo realus. Faktą, kad V. Č. nebuvo darbdavio atstovė, paneigia tai, kad ji pati yra buvusi profesinės sąjungos narė (darbdavys ar jo atstovai negali būti profesinės sąjungos nariai). Tai, kad nuteistoji negrasino atleisti iš darbo N. K., kad ne ji priėmė N. K. į darbą ir ne ji, o įmonės generalinis direktorius yra jos darbdavys, akivaizdžiai matyti iš byloje esančios pokalbio stenogramos. Teiginys, kad nuteistoji N. K. grasino atleisti iš darbo, yra teismo prielaida. Pokalbio su N. K. metu nei tiesiogiai, nei netiesiogiai V. Č. nenurodė, kad neišstojus iš profesinės sąjungos N. K. bus atleista iš darbo. Tai yra pačios N. K. teiginys, į kurį V. Č. atsako „nežinau“. Pirmieji garso įrašo stenogramoje užfiksuoti teiginiai, kaip nurodė V. Č., yra tąsa pokalbio apie darbą, visiškai nesusijusį su profesinių sąjungų veikla. Visi profesinės sąjungos narės N. K. veiksmai, pokalbiai su kitais darbuotojais ir elgesys negali būti laikomi „profesinių sąjungų veikla“. Toks baudžiamojo įstatymo aiškinimas būtų plečiamasis ir sudarytų galimybę patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už negatyvius pasisakymus ne tik apie profesinę sąjungą, kaip organizaciją, bet ir apie pavienius jos narius. Be to, N. K. neturėjo jokių įgaliojimų veikti ir neveikė profesinės sąjungos vardu, nebuvo ir jos vadovė, buvo eilinė narė, kuri, kaip ji pati patvirtino, aktyviai profesinės sąjungos veikloje nedalyvavo. Teismai nesiaiškino ir nedetalizavo, kokiai konkrečiai „teisėtai profesinės sąjungos veiklai“, išsakydama savo pačios dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patirtimi grįstą nuomonę profesinės sąjungos narei N. K., trukdė nuteistoji V. Č.
2.3. Teismas taip pat privalėjo aiškintis, ar nuteistoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau teismas nemotyvavo išvados, kad V. Č. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Teismas visiškai nesiaiškino V. Č. paskatų, t. y. ar ji siekė tiesiog išsakyti nuomonę, ar įvykdyti nusikalstamą veiką. V. Č. neturėjo jokio motyvo ar tikslo trukdyti profesinės sąjungos veiklai, ji objektyviai negavo ir negalėjo gauti iš to jokios naudos, tačiau žemesniųjų instancijų teismai šių aplinkybių nesiaiškino. Taip pat teismai nevertino situacijos, kuriai esant tariamai buvo trukdoma profesinės sąjungos veiklai: nuteistoji, bendraudama su N. K., nevengė pašalinių asmenų dalyvavimo, pokalbis nebuvo slaptas, jo metu N. K. su V. Č. elgėsi provokuojamai, uždavinėjo menamus (provokuojamus) klausimus, kalbėjo pakeltu tonu. Atsižvelgiant į N. K. elgesį pokalbio metu, jos užduodamus akivaizdžiai provokuojamus klausimus, V. Č. ir N. K. pokalbis negali būti vertinamas kaip sąmoningas spaudimas. Analizuojant pokalbio turinį, akivaizdu, kad garso įrašas buvo padarytas iš anksto N. K. tam pasiruošus, paruošus atitinkamus klausimus, kurie vienu atveju yra atsakymą menantys (t. y. pati N. K. užduoda klausimą ir iš esmės pati į jį atsako), kitu atveju yra akivaizdžiai provokuojantys. Nustatant kaltę, svarbus veiksmų intensyvumas. Byloje nustatytas vienintelis epizodas, kai V. Č. tariamai spaudė N. K. išstoti iš profesinės sąjungos, tai buvo tik 11 min. pokalbis, kurį patvirtina byloje esantis garso įrašas, jo metu ne visą laiką buvo kalbama apie dalykus, susijusius su profesine sąjunga ir priklausymu jai. Kelių minučių trukmės pokalbis, kurio metu viena buvusi ir viena esama profesinės sąjungos narė kalbasi apie narystės profesinėje sąjungoje trūkumus ir patirtį, negali būti laikomas tokio intensyvumo „trukdymu“, kokio reikalauja BK 177 straipsnio sudėtis.
2.4. Nepaisant to, kad BK 177 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, nustatant veikos pavojingumą privalėjo būti įvertintas faktas, kad nuteistajai inkriminuota veika nesukėlė jokių realių padarinių – nei N. K., kuriai tariamai grasino nuteistoji, nei joks kitas asmuo dėl kokių nors nuteistosios veiksmų iš profesinės sąjungos neišstojo. Priešingai, nagrinėjant bylą apklausti liudytojai nurodė, kad jie iš profesinės sąjungos išstojo savanoriškai. Teismai taip pat nevertino N. K. tariamai išsakytų grasinimų realumo, nenagrinėjo, ar pati N. K. jai išsakytus teiginius įvertino kaip realų grasinimą. Faktas, kad N. K. neišstojo iš profesinės sąjungos, tik patvirtina, kad ji išsakytų teiginių neįvertino kaip realaus grasinimo jai. Neįvertinus grasinimo realumo būtent iš asmens, į kurį nukreipti tikri ar tariami grasinimai, pozicijos, bei to, ar šiuos tikrus ar tariamus grasinimus išsakęs asmuo realiai turi galimybę kokiu nors būdu pakenkti profesinės sąjungos veiklai, absoliučiai kiekvieną nuomonės apie profesinės sąjungos veiklą išreiškimą galima būtų traktuoti kaip BK 177 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, o tai neatitiktų baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), paskirties. Taigi, neatsiradus jokių neigiamų teisinių pasekmių, t. y. nei N. K., nei kuriam nors kitam profesinės sąjungos nariui neišstojus iš profesinės sąjungos ir esant aiškių pačios N. K. abejonių dėl jai išsakytų teiginių interpretavimo būtent kaip realaus grasinimo, nebuvo visiškai jokio pagrindo V. Č. taikyti baudžiamąją atsakomybę.
2.5. Nuteistosios V. Č. veiksmai, vertinami atsižvelgiant ne tik į BK 177 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį, bet ir į bendrą proporcingumo, protingumo principų kontekstą, savo esme ir intensyvumu nebuvo tokie, kuriuos būtų teisinga objektyviai vertinti kaip BK draudžiamą, pavojingą nusikalstamą veiką. Situacijos, kai profesinės sąjungos nariu nesantis, tačiau anksčiau jai priklausęs, iš jos išstojęs, jokių formalių įgaliojimų priimti ar atleisti darbuotojus iš darbo neturintis asmuo išsako asmenine patirtimi paremtą nuomonę kitam darbuotojui apie dalyvavimą profesinių sąjungų veikloje, o šios nuomonės pastarasis ir pats nesuvokia kaip realaus grasinimo, vertinimas kaip nusikalstamos veikos yra nesuderinamas su baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio, taikymu. Vienokios ar kitokios nuomonės reiškimas apie profesinės sąjungos veiklą nėra pagrindas atsirasti atsakomybei pagal BK 177 straipsnį, nes tokiu atveju būtų paneigtos konstitucinės laisvės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 ir 26 straipsniuose (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNTQ4LTU5NC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-548-594/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-548-594/2015">1S-548-594/2015</a>). Taip pat fakto nurodymas, kad, nustačius darbo drausmės pažeidimą, profesinės sąjungos nariams, kurie nėra jos vadovai, netaikomos jokios papildomos garantijos ar apribojimai dėl atleidimo, ypač kai šį teiginį pasako asmuo, neturintis formalių įgaliojimų priimti ir atleisti iš darbo, negali būti laikomas nei raginimu išstoti iš profesinės sąjungos, nei grasinimu, nei juo labiau nusikalstama veika.
2.6. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad V. Č. nesuvokė savo veiksmų kaip pavojingų, kad jie gali būti draudžiami įstatymo ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Tai reiškia, kad nuteistosios veiksmuose nebuvo tyčios, kitų nusikalstamos veikos požymių ir teismas negalėjo jos pripažinti kalta padarius BK 177 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką.
2.7. Pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nuosprendis ir nutartis pagrįsti prielaidomis, nebuvo išsamiai ir nešališkai ištirtos aplinkybės, neteisingai įvertinti bylos duomenys, nesiremta aplinkybėmis, kurios paneigia nuteistosios kaltę. Teismų sprendimuose kaip nustatytos įrodytos nurodomos aplinkybės, kurios iš tiesų nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą. Šių byloje faktiškai nenustatytų aplinkybių – prielaidų – pagrindu byloje padarytos tolesnės išvados apie tariamą objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą nuteistosios veiksmuose. Nebuvo įvertintas profesinės sąjungos suinteresuotumas ikiteisminiu tyrimu ir vėliau baudžiamąja byla; neįvertinta tai, kad N. K. iš anksto pasiruošė įrašyti pokalbį su V. Č. ir apgalvojo, kokius klausimus užduoti jai, taip pat nevertintos B. O. tapimo profesinės sąjungos revizinės komisijos nare aplinkybės, kurios galimai parodo jos išskirtinį palankumą profesinei sąjungai ir suinteresuotumą liudyti ne V. Č. naudai. Bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai be pagrindo neatsižvelgė į profesinės sąjungos raštą, adresuotą UAB „Tr“ vadovybei, iš kurio turinio matyti, kad įmonei siūloma taikiai užbaigti visus kilusius ginčus su sąlyga, kad bus nutraukti procesai, susiję su UAB „Tr“ darbuotojų V. N. ir G. K. atleidimu iš darbo. Akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas siekiant padaryti įtaką šiems procesams bei kolektyvinių derybų procesui. Apeliacinės instancijos teismas įrašą UAB „Tr“ profesinės sąjungos „Facebook“ grupėje įvertino kaip tinkamą įrodymą ir juo rėmėsi priimdamas nutartį, tačiau ši informacija neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, nes būtent profesinė sąjunga administruoja profesinės sąjungos „Facebook“ paskyrą ir sprendžia, kokio turinio informaciją skleisti naudojantis šiuo informacijos šaltiniu.
2.8. Be to, teismai visiškai be pagrindo tenkino byloje pareikštą civilinį ieškinį, nes nebuvo nustatyta sąlygų visuma jam patenkinti, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp jų. Žalą civilinė ieškovė sieja su tariamai sumažėjusia profesinės sąjungos reputacija ir dėl to padidėjusiu išstojančių iš profesinės sąjungos narių skaičiumi, tačiau byloje neįrodyta, kad nariai išstojo būtent dėl kokių nors nuteistosios veiksmų (liudytojų A. K., V. D., F. Š. parodymai). Civiliniame ieškinyje taip pat nebuvo tinkamai nurodyta, kokiais kriterijais remiantis apskaičiuota civilinės ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala, taigi nebuvo įrodyta ir kita būtinoji civilinio ieškinio tenkinimo sąlyga – žalos dydis.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:
3.1. Teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą ir vertindami bylos įrodymus, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai visas bylos aplinkybes ir įrodymus išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuotai nurodyta, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis: apklausė kaltinamąją V. Č., liudytojus, paskelbė rašytinius įrodymus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ištyrė garso įrašo duomenis ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, tyrė bei analizavo tiek nuteistąją kaltinančius, tiek ir, kasatorės vertinimu, nuteistąją teisinančius įrodymus (liudytojų I. Z., V. D., F. Š., J. M., E. Ž. parodymus), o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį, išdėstė įrodymų, tarp jų kasaciniame skunde akcentuojamų garso įrašo, išrašo iš socialinio tinklo „Facebook“, vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas dėl nuteistosios kaltės. Apkaltinamajame nuosprendyje aiškiai išdėstyti bylos įrodymai, kuriais teismas grindžia savo išvadas, pateiktas jų vertinimas, išanalizuotas įrodymų turinys, įrodymai palyginti tarpusavyje, patikrintas įrodymų teisėtumas, sąsajumas, pakankamumas, išdėstytos motyvuotos išvados dėl kiekvienos teismo nustatytos bylos aplinkybės bei informacijos, gautos iš kiekvieno įrodymų šaltinio. Teismo išvados dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių yra motyvuotos, kategoriškos ir neprieštaringos.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir vertino byloje esančių įrodymų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, visumą, o ne, kaip teigia kasatorė, tik nuteistąją kaltinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą ir išdėstė argumentus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistosios ir jos gynėjos apeliaciniame skunde bei teismo posėdyje nurodytus argumentus ir iškeltas abejones dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat išdėstė išvadas, paaiškinančias, kodėl šis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimas ir šio teismo nutarties turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 332 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus.
3.3. Žemesniųjų instancijų teismai motyvuotai atmetė gynybos teiginius dėl garso įrašo, padaryto ir pateikto į bylą liudytojos N. K., leistinumo ir patikimumo. Šio įrašo padarymo aplinkybės yra nustatytos, liudytojos darytas garso įrašas atliktas asmeniniu įrenginiu, jame įrašytas jos pačios pokalbis, vykęs jos darbo vietoje su nuteistąja, jokių abejonių dėl garso įrašo autentiškumo, t. y. kad šis įrašas galėjo būti iškraipytas, suklastotas, nėra nustatyta. Įrašo turinį, jo autentiškumą iš esmės patvirtino ne tik liudytoja, bet ir nuteistoji. Garso įrašas buvo apžiūrėtas (2019 m. liepos 10 d. daiktų apžiūros protokolas) ir buvo surašyta pokalbio stenograma. Kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, dėl kurių kitas įrodymas – išrašas iš socialinio tinklo „Facebook“ – negali būti laikomas leistinu įrodymu.
3.4. Teismai taip pat nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų. Nuosprendžiu nustatyti V. Č. veiksmai pagrįstai įvertintini kaip trukdymas T teisėtai veiklai, todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 177 straipsnį. Bylos įrodymais nustatyta, kad V. Č., prisistatydama, kad veikia darbdavio vardu, pavaldžiai darbuotojai N. K. užuominomis grasindama, kad gali būti atliktos „kratos popieriuose“ (tikrinama darbuotojos darbinė veikla) arba ji gali būti atleista iš darbo, siūlė neprarasti darbo vietos, išstojant iš profesinės sąjungos, t. y. vertė darbuotoją, profesinės sąjungos narę, išstoti iš profesinės sąjungos, siekdama sutrukdyti profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai. Liudytojų (N. K., B. O., T. T.) parodymais, garso įrašu nustatyta, kad nuteistoji buvo nurodžiusi, jog veikia direktoriaus vardu, kuris yra subjektas, galintis tiek priimti, tiek atleisti iš darbo, o pati V. Č. yra tiesioginė N. K. vadovė, t. y. galinti tiek inicijuoti darbuotojos veiklos patikrinimą, tiek iškelti įmonės vadovui klausimą dėl darbuotojos atleidimo iš darbo, todėl nagrinėjamu atveju tiek tiesioginės, tiek netiesioginės grasinančios užuominos pavaldiems darbuotojams apie atleidimą iš darbo, kurias N. K. suprato kaip grėsmę jos darbo vietos išsaugojimui, vertintinos kaip realus grasinimas, t. y. neteisėtas poveikis darbuotojui, siekiant palenkti jo valią dėl narystės profesinėje sąjungoje.
3.5. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji tokiais savo veiksmais turėjo tikslą ne tik išsakyti savo asmeninę nuomonę, bet ir palenkti N. K. išstoti iš profesinės sąjungos. N. K. turėjo pagrindą manyti, kad, jei neišstos iš profesinės sąjungos, gali būti atleista iš darbo. Nors V. Č. neturi įgaliojimų priimti ir atleisti žmones iš darbo, tačiau atleidimas iš darbo, kaip griežčiausia drausminė nuobauda, gali būti skiriamas ir tuo atveju, jei pažeidimai yra užfiksuoti, o už pavaldžių savo darbuotojų pažeidimų fiksavimą atsakinga yra pati nuteistoji. Dėl to N. K. turėjo realų pagrindą bijoti, kad, jei neišstos iš profesinės sąjungos, ji gali būti atleista iš darbo (tiesioginis ryšys tarp V. Č. veikimo ir galimo atleidimo iš darbo). Esant šioms aplinkybėms, teismai pagrįstai konstatavo, kad siekis daryti įtaką N. K. narystei profesinėje sąjungoje pasireiškė grasinančiomis užuominomis, taip trukdant pačios N. K., kaip profesinės sąjungos narės, ir visos profesinės sąjungos veiklai, o tai atriboja veiką, sudarančią baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nuo asmeninės nuomonės išsakymo.
3.6. Aplinkybę, kad tokiais veiksmais buvo siekiama būtent trukdyti profesinės sąjungos ir jos narių veiklai, patvirtina ir išrašas iš socialinio tinklo „Facebook“ (darbuotojų pasisakymai „Facebook“ grupėje) bei byloje nustatytos kitos aplinkybės: sunki derybų dėl kolektyvinės sutarties eiga, profesinės sąjungos narių diskusijos dėl streiko, darbdavio užuominos atskiriems profesinės sąjungos valdybos nariams, kad profesinė sąjunga nėra reikalinga, galima susitarti individualiai, padidėjęs darbuotojų, prašančių išstoti iš profesinės sąjungos narių, skaičius, nebestojantys nauji nariai. Nors V. Č. nuteista dėl konkrečių veiksmų tik N. K. atžvilgiu (už N. K. lenkimą išstoti iš profesinės sąjungos), tačiau byloje nustatyta ir tai, kad analogiškus veiksmus nuteistoji atliko ir kito asmens atžvilgiu. Nors tai negali turėti įtakos nuteistosios veikos pavojingumui (tokių veiksmų neapėmė kaltinimas), ši aplinkybė yra reikšminga, nes patvirtina veikos tikslą – trukdyti profesinių sąjungų veiklai, skatinant jos narius išstoti iš profesinės sąjungos.
3.7. Teismai pagrįstai V. Č. veikoje nustatė visus būtinus tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios pusės požymius, tarp jų tyčią (nuteistoji suvokė, kad savo veika trukdo teisėtai profesinės sąjungos ar jų narių veiklai, ir norėjo taip veikti), todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Veiksmai, kuriais varžoma Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų ir jų narių teisėta veikla, daro žalą konstituciniu lygiu (Konstitucijos 50 straipsnis) įtvirtintiems darbuotojų, susibūrusių į profesines sąjungas, interesams. Tai, kad kasatorė kitaip nei teismai vertina įrodymus, nustatytas aplinkybes, kad jos netenkina teismų padarytos išvados, nėra pagrindas keisti ar naikinti teismų priimtus sprendimus.
4. Civilinės ieškovės T atstovė pirmininkė B. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:
4.1. Juridinio asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo, socialinėje aplinkoje (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004). Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė juridinio asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Nors, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kt.
4.2. Nuteistosios V. Č. reikalavimai N. K. ir B. O. išstoti iš T nurodant, kad dalyvavimas profesinėje sąjungoje gali būti pagrindas nutraukti darbo sutartį, sumenkino civilinės ieškovės dalykinę reputaciją. Tai, kad V. Č. spaudimą išstoti iš profesinės sąjungos pradėjo aptarinėti visi civilinės ieškovės nariai, patvirtino liudytojai B. D., V. N., G. K., B. O., J. M., D. G., taip pat N. K. Kadangi civilinės ieškovės nariai diskutavo tarpusavyje, nežinodami, kaip elgtis tokioje situacijoje, kai darbdavio atstovai daro spaudimą išstoti iš profesinės sąjungos, tai civilinė ieškovė buvo priversta savo „Facebook“ paskyroje reaguoti nurodydama, kaip reikia elgtis tokiu atveju. Apie V. Č. nusikalstamą veiką sužinojo visi civilinės ieškovės nariai. Tai lėmė, kad UAB „Tr“ darbuotojai prarado pasitikėjimą civiline ieškove, nes dalyvavimas jos veikloje buvo siejamas su neigiamomis pasekmėmis darbe. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji rinko ir atsiuntė civilinei ieškovei penkis jos narių prašymus išstoti iš profesinės sąjungos. Nuo 2019 m. gegužės mėn. civilinės ieškovės narių skaičius sumažėjo nuo 80 iki 64, o nauji nariai nebestojo į profesinę sąjungą. Darbuotojas yra silpnesnė darbo santykių šalis, todėl V. Č. veiksmai turėjo įtakos darbuotojų, saugojančių savo darbo vietą, apsisprendimui nedalyvauti civilinės ieškovės veikloje arba aktyviai nesinaudoti savo teisėmis, įbauginti darbuotojai nedalyvavo kolektyviniame ginče su UAB „Tr“. Taigi dėl sumenkintos civilinės ieškovės reputacijos UAB „Tr“ darbuotojai vengia bendravimo su civiline ieškove kaip galimų neigiamų pasekmių darbo santykiuose pagrindo, atitinkamai civilinei ieškovei sumažėjo socialinių kontaktų galimybės, o tai ir yra civilinės ieškovės veiklos pagrindas.
4.3. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, neturtinės žalos dydį pagrindžiantys kriterijai yra prarastas kai kurių profesinės sąjungos narių ir kitų darbuotojų pasitikėjimas profesine sąjunga, sumažėję socialiniai santykiai, dalykinės reputacijos pablogėjimas. Pritarti kasacinio skundo teiginiams, kad civilinė ieškovė neindividualizavo neturtinės žalos dydžio, nėra pagrindo, juolab kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistosios V. Č. gynėjos advokatės L. Balčiūnės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir įrodymų vertinimo
6. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, nes tai ne teisės taikymo, bet baudžiamajai bylai reikšmingų faktų nustatymo ir jų vertinimo sritis. Šioje srityje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendina bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Ši nuostata neįtvirtina reikalavimo patikrinti absoliučiai visus skundo argumentus, tačiau skundo argumentai, kurie susiję su tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos motyvuotos išvados.
8. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka patikrino apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės pakartojami ir kasaciniame skunde, ir pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. Č. kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 177 straipsnyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir nuosekliai susiejo juos kaip vientisą įrodomąjį pagrindą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismo išnagrinėtais įrodymais. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai, o nuosprendis ir nutartis pagrįsti prielaidomis, nebuvo išsamiai ir nešališkai ištirtos aplinkybės, neteisingai įvertinti bylos duomenys, nesiremta aplinkybėmis, kurios paneigia nuteistosios kaltę. Skunde neteisingai teigiama, jog civilinė ieškovė šioje byloje – UAB „Tr“ darbuotojų procesinė sąjunga – buvo suinteresuota šios bylos iškėlimu ir tam iš anksto ruošėsi, todėl N. K. iš anksto pasiruošė įrašyti pokalbį su V. Č. ir apgalvojo, kokius klausimus užduoti. Šiuo klausimu pažymėtina, kad ikiteisminiai tyrimai pradedami įstatymo nustatyta tvarka, nustačius atitinkamos nusikalstamos veikos požymius, todėl asmens suinteresuotumas ikiteisminio tyrimo pradėjimu yra tik akstinas jam kreiptis su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ne pagrindas pradėti bylos ikiteisminį tyrimą. Sutiktina, kad liudytoja N. K. pasiruošė įrašui, kadangi žinojo, jog V. Č. vaikšto pas darbuotojas ir įkalbinėja jas išstoti iš profesinės sąjungos, tai sužinojo iš prieš tai pamainoje dirbusių bendradarbių, kurios kalbėjo, kad V. Č. ragino ir jas išstoti iš profesinės sąjungos ir jos paklausė bei išstojo. Įrašas buvo atliktas asmenine garso įrašymo priemone, todėl galėjo būti pripažintas įrodymu byloje. Pagal teismų praktiką, privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu; privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso (vaizdo) įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-143/2011, 2K-250/2012, 2K-338-511/2017, 2K-168-511/2019, 2K-232-976/2019, 2K-63-511/2021). Tačiau spręsdamas, ar privataus asmens pateikti įrašai laikytini įrodymais, teismas turi ištirti, ar šie duomenys atitinka visus BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus, įvertinti tokių duomenų patikimumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-63-511/2021, 2K-119-303/2021). Teismai, patikrinę į bylą pateikto garso įrašo patikimumą, šių reikalavimų laikėsi. Skunde reiškiamos abejonės dėl liudytojos B. O. parodymų nešališkumo yra deklaratyvaus pobūdžio, be to, šie parodymai nėra esminis įrodymas nagrinėjamoje byloje. Tai, kad šios bylos procesas galimai buvo panaudotas ir kaip derybinė priemonė sprendžiant civilinei ieškovei aktualius klausimus santykiuose su UAB „Tr“ administracija, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl neturi įtakos išsamiam bylos aplinkybių išnagrinėjimo klausimui ir įrodymų vertinimui.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 177 straipsnį
9. BK 177 straipsnis nustato atsakomybę tam, kas trukdė profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai. Ši nusikalstama veika pavojinga tuo, kad varžo teisėtą Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų ar atskirų jos narių veiklą ir kartu daro žalą konstituciniu lygmeniu įtvirtintiems teisėtiems šalies ūkyje dirbančių asmenų interesams. Teisė laisvai kurti profesines sąjungas bei laisvai ir savarankiškai joms veikti, ginant darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, yra pamatinė demokratinės valstybės asmenų teisė, įtvirtinta Konstitucijos 50 straipsnyje. Šios teisės turinys atskleistas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime, kuriame pirmiausia pažymėta tai, kad profesinės sąjungos yra savanoriškos ir savarankiškos darbuotojų organizacijos. Į profesinę sąjungą jie stoja tam, kad galėtų geriau, t. y. organizuotai, ginti savo teises. Asmuo, stodamas į profesinę sąjungą, laisva valia pasirenka šią organizaciją kaip vieną iš savo darbo teisių bei interesų gynimo formų. Todėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo normose nustatytas profesinių sąjungų narių teisių gynimas atitinka pagrindinę šių organizacijų paskirtį. Toks profesinių sąjungų veiklos aspektas ypač išryškėja sprendžiant individualius darbo ginčus, kai profesinės sąjungos narį nuo neteisėtų darbdavio sprendimų gina bei prireikus jam teisme atstovauja jo profesinės sąjungos organizacija. Kartu pažymėtina, jog teisė kurti profesines sąjungas ir jungtis į jas daugeliu atvejų yra ir kitų žmogaus teisių bei laisvių įgyvendinimo prielaida. Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą (Konstitucijos 48 straipsnis), turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas (Konstitucijos 49 straipsnis) tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su profesinių sąjungų veiklos rezultatais. Asmenų teisės jungtis į profesines sąjungas svarba yra patvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Europos socialinėje chartijoje, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo ir prisijungė prie jų įgyvendinimo.
10. BK 177 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvioji pusė – veiksmai ar neveikimas, kuriais trukdoma profesinės sąjungos ar jos narių teisėtai veiklai. Trukdymas gali pasireikšti įvairiais būdais, kuriais siekiama neleisti profesinėms sąjungoms ar jų nariams įgyvendinti savo teisių ir pareigų: darbuotojams draudžiama burtis į profesines sąjungas, jie verčiami į jas nestoti ar išstoti iš jų, neleidžiama organizuoti profesinių sąjungų susirinkimų, draudžiama įgaliotiems asmenims atstovauti įmonės ar organizacijos profesinės sąjungos nariams, profesinės sąjungos įgaliotiems asmenims lankytis įmonėse, organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai, trukdoma įgyvendinti teises, organizuojamos ar finansuojamos grupuotės, siekiančios trukdyti profesinių sąjungų veiklai, ją nutraukti ar kontroliuoti ir pan. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, subjektyvioji pusė – tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veika trukdo teisėtai profesinės sąjungos ar jų narių veiklai, ir nori taip veikti.
11. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismai netinkamai taikė BK 177 straipsnį – jį aiškino plečiamai, nusikalstamos veikos požymius konstatavo nesant faktinio pagrindo, rėmėsi prielaidomis, įrodymus vertino selektyviai, be pagrindo teikė pirmenybę V. Č. kaltinantiems įrodymams, abejones, neaiškumus vertino nuteistosios nenaudai, nenurodė, kodėl atmetė nuteistosios kaltę paneigiančius įrodymus ir kokie objektyvūs bei patikimi įrodymai patvirtina, kad V. Č. padarė jai inkriminuotą veiką. Su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau buvo minėta anksčiau, kasaciniame skunde iš esmės pakartojami apeliacinio skundo argumentai, kurie buvo išnagrinėti bylos apeliacinio nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas atliko bylos proceso metu gautų įrodymų, kurie buvo išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo proceso metu, analizę. Pritartina apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir išvadoms, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. Č. kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 177 straipsnyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė nuteistąją (tuo metu – kaltinamąją) V. Č., liudytojus N. K., B. D., B. O., G. K., T. T., V. N., F. Š., V. D., I. Z., ištyrė dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas tyrė ir analizavo tiek V. Č. teisinančius, tiek ją kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – V. Č. teisinančius – bylos duomenis (pačios V. Č. parodymus, liudytojų E. Ž., F. Š., V. D. ir I. Z. parodymus), todėl kasacinės instancijos teismas plačiau šių bylos duomenų nenagrinėja, be to, pagrindinis įrodymas, kuriuo remiantis V. Č. buvo pripažinta kalta pagal BK 177 straipsnį, yra garso įrašas, kurį ikiteisminio tyrimo institucijai pateikė liudytoja N. K. Kaip jau buvo minėta, bylos proceso metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti garso įraše užfiksuoto pokalbio tikrumu, nes įrašo turinio autentiškumą patvirtino liudytoja N. K., pripažino ir nuteistoji V. Č. Garso įrašas bylos proceso metu buvo apžiūrėtas ir buvo surašyta pokalbio stenograma. Pakalbio turinyje užfiksuoti reikšmingi duomenys, kuriuos įvertinę teismai konstatavo BK 177 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Tokie veiksmai negali būti pripažįstami, kaip nurodyta kasaciniame skunde, teise turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, nes Konstitucijos 25 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato apribojimus teisei reikšti savo įsitikinimus ir nuomonę, jei jie prieštarauja konstitucinei santvarkai ar yra nusikalstami. Kolegija šiai teismų išvadai pritaria, nes pokalbio įrašo turinys patvirtina, kad V. Č., išsakydama savo asmeninę nuomonę dėl profesinių sąjungų veiklos UAB „Tr“ ir nurodydama, jog veikia įmonės direktoriaus vardu, taip pat tiesiogiai bei užuominomis nurodydama, kad neišstojus iš profesinės sąjungos galimi veiklos patikrinimai ir atleidimas iš darbo, turėjo tikslą palenkti N. K. priimti sprendimą išstoti iš profesinės sąjungos. Atmestini kasacinio skundo teiginiai, kad nuteistoji pokalbio su N. K. metu tik išsakė savo asmeninę nuomonę apie profesinę sąjungą ir poziciją dėl jos, o tikslų trukdyti profesinės sąjungos veiklai neturėjo. Šiuo atveju būtina vertinti ne vien tik paties pokalbio turinį, bet ir atsižvelgti į platesnį aplinkybių kontekstą. Tuo metu UAB „Tr“ tarp administracijos ir darbuotojų profesinės sąjungos buvo kilę nesutarimų ir įtampa dėl socialinių garantijų, darbuotojų atleidimo iš darbo, kolektyvinės sutarties sudarymo. Todėl V. Č., žinodama visas šias aplinkybes ir būdama N. K. tiesioginė viršininkė, liudytojos darbo vietoje paklausta, kas bus, jei neišstos iš profesinės sąjungos („gal iš darbo išleisit?“), atsakė: „nežinau, kokį aš nurodymą gausiu, toks ir bus“, „direktorius atvažiavo ir pasakė man, liepė susitvarkyti“, taip pat nurodė: „Tai nepykit, jei bus kratos popieriuose“, ir į N. K. klausimą: „Tai išmes iš darbo“, V. Č. atsakė: „Nežinau, iš kur aš žinau, bet, turiu omeny, jis pasakė, kad aš turiu susitvarkyti.“ V. Č. taip pat pasakė: „<...> tavęs profsąjunga neapgins, nes tu tik paprastas narys, kuris moka mokesčius.“
12. Tekste nurodytos frazės bei kitos, kurios buvo užfiksuotos 11 min. įraše, patvirtina, jog V. Č. užduotis buvo trukdyti profesinės sąjungos veiklai, jos pasipildymui naujais nariais ir teisėtam profesinės organizacijos tikslui kuo plačiau atstovauti darbuotojų profesiniams ir socialiniams interesams santykiuose su įmonės administracija. Veika padaryta tiesiogine tyčia, nes V. Č. suvokė, kad, būdama įmonės padalinio vadovė, dėl savo pavaldinių turėdama administracinius įgaliojimus, be to, ne kartą pokalbyje pabrėždama, jog atstovauja įmonės vadovo pozicijai, darė neteisėtą poveikį N. K. apsisprendimui dalyvauti profesinės sąjungos veikloje. Kasaciniame skunde nurodoma, kad V. Č. neturi teisės atleisti darbuotojus iš darbo ir neišsakė tiesioginių grasinimų dėl atleidimo iš darbo, tačiau jau anksčiau išdėstytos frazės iš jų pokalbio patvirtina, jog V. Č. savo pozicija stengėsi pabrėžti, kad N. K. nepaklusus galimi neigiami padariniai, susiję su jos darbu įmonėje, neeiliniai darbo patikrinimai, „kratos popieriuose“, kad tai gali pasibaigti atleidimu iš darbo. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai konstatavo, kad byloje buvo įrodyta, jog V. Č. inkriminuoti veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip trukdymas profesinės sąjungos veiklai, nes ji, prisistatydama, kad veikia darbdavio vardu, t. y. kaip darbdavio įgaliotas asmuo, pavaldžiai darbuotojai N. K. užuominomis, kad gali būti atliktos „kratos popieriuose“ arba ji gali būti atleista iš darbo, siūlė išlaikyti darbo vietą, išstojant iš profesinės sąjungos. Kadangi už jai pavaldžių darbuotojų pažeidimų fiksavimą atsakinga yra pati nuteistoji, N. K. turėjo realų pagrindą bijoti, kad, neišstojusi iš profesinės sąjungos, ji gali būti atleista iš darbo (tiesioginis ryšys tarp V. Č. veikimo ir galimo atleidimo iš darbo). Skundo teiginiai, kad teismai neišsiaiškino, kokios paskatos ir motyvas buvo nuteistajai taip veikti, yra neaktualūs, nes tai nėra veikos, nustatytos BK 177 straipsnio, būtinasis požymis.
13. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad vienokios ar kitokios nuomonės reiškimas apie profesinės sąjungos veiklą nėra pagrindas atsirasti atsakomybei pagal BK 177 straipsnį, nes nenustatyta, jog buvo reali grėsmė N. K. netekti darbo, todėl veika nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad reikėtų taikyti ultima ratio – baudžiamąją atsakomybę. Teismai teisingai pažymėjo, jog veika, nustatyta BK 177 straipsnyje, yra formaliosios sudėties, todėl nereikalauja materialiųjų padarinių. Šiuo atveju reikšminga tai, į kokį objektą yra kėsinamasi. Profesinių sąjungų veikla yra konstitucinė vertybė, todėl paties objekto svarba bet kokius veiksmus, kuriais konkrečiai siekiama trukdyti profesinių sąjungų ar jų narių teisėtai veiklai organizuotis dėl savo profesinių, socialinių ir ekonominių teisių bei reikalavimų įgyvendinimo, turi realų turinį ir yra nusikalstama.
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinės ieškovės ieškinį, pareikštą dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas teisingai pripažino jį atitinkančiu įstatymo reikalavimus, o ieškinio dydį pripažino pagrįstu. Teisės taikymo aspektu neturtinės žalos klausimas išspręstas nepažeidžiant esminių baudžiamojo proceso reikalavimų, tinkamai taikant BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies nuostatas bei CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios V. Č. gynėjos advokatės Linos Balčiūnės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Rima Ažubalytė
Alvydas Pikelis
