Baudžiamoji byla Nr. 2K-6-976/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55444-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1;
2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. (I. G.) kasacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 8 d. nutarties.
Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme šešiems mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, tęsti mokslus arba įsidarbinti (užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 7 d. nutartimi nuteistojo I. G. ir jo gynėjo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 7 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi nuteistojo I. G. ir jo gynėjo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo ją platinti. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
1.1. I. G. 2018 m. lapkričio 16 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė 0,331 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kol 2018 m. lapkričio 16 d. 16 val. šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis I. G. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
2.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame neatskleistas rašytinių įrodymų (dokumentų) turinys ir nevertinti kaltinimui prieštaraujantys įrodymai (2018 m. lapkričio 26 d. daiktų apžiūros ir 2019 m. vasario 6 d. apžiūros protokolai), todėl liko neįvertintos itin svarbios aplinkybės, t. y. pašalinių asmenų patekimo į svetimą butą, neturint buto savininko sutikimo, ir suktinės su narkotine medžiaga suradimo bute aplinkybės. Taip pat nuosprendyje nepasisakyta dėl teisminio nagrinėjimo metu gynybos pateiktų dokumentų įrodomosios vertės ir baigiamųjų kalbų metu iškeltų įrodymų rinkimo leistinumo klausimų, neanalizuoti ir nevertinti bylos įrodymai, neišdėstyti motyvai, kodėl jie atmetami. Nors apeliacinės instancijos teismas bylą iš naujo nagrinėjo apeliacine tvarka, tačiau ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymus ir šių trūkumų neištaisė.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis ir juos pripažino tinkamu įrodymu, taip pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 179 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus reikalavimus. Pažymima, kad įvykio vietos apžiūros protokolas buvo surašytas policijos komisariate, jame nėra parašų, jo turinys nebuvo pateiktas susipažinti įvykio vietoje buvusiems asmenims (t. y. tiek pačiam nuteistajam, tiek liudytojams A. D. ir A. C. (A. C.), parodžiusiems pareigūnams suktinę su narkotinėmis medžiagomis), taip pat jame nenurodyti priedai, nors įvykio vietoje buvo fotografuota.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti neaiškumus dėl suktinės ir kitų daiktų, buvusių ant spintelės, padėties, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjo vaizdo įrašą ir konstatavo, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog suktinės negalima pripažinti tinkamu įrodymu. Tačiau, kasatoriaus nuomone, ši apeliacinės instancijos teismo išvada kelia pagrįstų abejonių dėl suktinės atsiradimo aplinkybių jo namuose, neatsižvelgta į tai, kad jis buvo savo bute užpultas A. D. ir A. C., kurie galimai ir padėjo suktinę ant spintelės. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino liudytojos N. K. parodymų, nepaskyrė techninės vaizdo įrašo ekspertizės, siekdamas išsiaiškinti, kur tuo metu buvo asmenys, kai jis (I. G.), siekdamas apsiginti, panaudojo orinį ginklą.
2.5. BPK pažeidimai padaryti ir paimant rastas narkotines medžiagas, nes tai buvo atlikta dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka. Formaliai buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, nors šio veiksmo atlikimo metu buvo prievarta įsibrauta į fiziniam asmeniui priklausančias patalpas. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams asmenys buvo namo laiptinėje, jokio sutikimo patekti į butą pareigūnai negavo, į butą jie pateko savavališkai, nesant tam būtinybės. Todėl I. G. bute atliktas tyrimo veiksmas negali būti vertinamas nei kaip įvykio vietos tyrimas (BPK 205 straipsnis), nei kaip įvykio vietos apžiūra (BPK 207 straipsnis), nes šis veiksmas turi visus kratos požymius (BPK 145 straipsnis), o kratai reikalinga motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis.
2.6. Kasatoriaus nuomone, pareigūnai, gavę žodinį asmenų pranešimą apie galimai jo (I. G.) bute esančius uždraustus apyvartoje daiktus, turėjo nedelsdami registruoti minėtą informaciją, gauti ikiteisminio tyrimo bylos pradėjimo numerį, surašyti nutarimą neatidėliotina tvarka atlikti kratą (poėmį), po to per BPK nustatytus terminus kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją jai patvirtinti. Tačiau to nebuvo padaryta. Pareigūnai, neturėdami savininko sutikimo, įėjo į butą ir priverstinai paėmė rastus daiktus, todėl pažeidė įstatyme nustatytą duomenų gavimo tvarką ir iš esmės suvaržė asmens teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje (žmogaus privataus gyvenimo ir asmens susižinojimo neliečiamumas), 24 straipsnyje (žmogaus būsto neliečiamumas), kurios baudžiamojo proceso metu gali būti apribotos tik BPK nustatytais atvejais ir tvarka (BPK 44 straipsnio 9 dalis), bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, kuriame įtvirtinta teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, nuostatą. Be to, BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytas tyrimo veiksmas – įvykio vietos apžiūra (BPK 207 straipsnis) – nėra tapatus įvykio vietos tyrimui (BPK 205 straipsnis). Apžiūros metu gali būti fiksuojama tik tiesiogiai vizualiai matoma aplinka ir joje esantys objektai, o įsiskverbimo į objektus būdai (metodai) negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju, jeigu ir būtų laikoma, kad buvo atliktas objekto (įvykio vietos) tyrimas, jis taip pat buvo atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką.
2.7. Akivaizdu, kad įvykio vietos apžiūros protokolas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315/2012">2K-315/2012</a>). Policijos pareigūnai, prieš atlikdami patalpose tyrimo veiksmą, neužtikrino jo (I. G.) ir buto savininko A. G. procesinių teisių, todėl iš esmės pažeidė duomenų gavimo tvarką ir taip suvaržė įstatymo garantuojamas kaltinamojo teises. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-141/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-141/2008">2K-7-141/2008</a>). Kasatoriaus nuomone, šioje byloje faktinių duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad vėlesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų metu gauta informacija tapo teisėta.
2.8. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad I. G. pateikta versija, jog jo prisipažinimą lėmė noras padėti G. S. (G. S.) išvengti atsakomybės, yra nelogiška ir prieštarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek paties nuteistojo parodymams. Tačiau, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, padaręs tokią išvadą, akivaizdžiai nevertino D. T. (D. T.) ir G. S. susirašinėjimų turinio, taip pat nesiaiškino konflikte dalyvavusių asmenų tarpusavio santykių ir jų veiksmų motyvų. Pažymi, kad jo (I. G.) santykiai iki 2018 m. lapkričio 16 d. su G. S. buvo geri, o su A. D. ir A. C. – priešiški (trejus metus konfliktuoja), todėl jie 2018 m. lapkričio 16 d. atvyko pas jį (I. G.) į namus, norėdami nubausti jį už pareiškimų rašymą policijai, ir tai patvirtina liudytojo A. F. darytas garso įrašas bei D. T. ir G. S. tarpusavio susirašinėjimas po įvykio. Nors teismas rėmėsi A. C. ir A. D. parodymais, tačiau nei jų, nei G. S. neįspėjo dėl melagingų parodymų davimo, kadangi šie asmenys yra įtariamieji byloje dėl fizinio smurto prieš jį (I. G.) naudojimo ir neteisėto įsibrovimo į jo butą. Atkreipiamas dėmesys, kad narkotines medžiagas į jo butą galėjo atnešti kerštaudami A. D. ar A. C. arba G. S., kuris vartoja narkotines medžiagas, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo. Be to, policijos pareigūnai A. D., G. S. ir A. C. įvykio vietoje neapžiūrėjo ir nepatikrino.
2.9. Teismų išvada, kad I. G. po įvykio buvo adekvatus ir sąmoningai aiškino įvykio aplinkybes, prieštarauja bylos dokumentams iš gydymo įstaigų, pareigūnų darytam garso įrašui (2019 m. vasario 14 d. – 2019 m. vasario 18 d. objektų apžiūros protokolas, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, UAB „A“ 2019 m. rugsėjo 1 d. pažyma), liudytojo A. F. teisme duotiems parodymams (atvykus į įvykio vietą matėsi I. G. sumušimo žymės). Jam (I. G.) po įvykio buvo nustatyta klinikinė diagnozė – galvos smegenų sukrėtimas.
2.10. Nors apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą ir įvertinęs policijos pareigūnų įvykio vietoje daryto garso įrašo teisėtumą, nustatė pažeidimų, tačiau juos nepagrįstai vertino kaip mažareikšmius. Kasatoriaus nuomone, policijos pareigūnai, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, slapta įrašė pokalbį su juo (I. G.), todėl toks garso įrašas yra gautas neteisėtai ir jis negalėjo būti panaudotas jo kaltei pagrįsti. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 89-V-289 patvirtinto Tarnybos eigos vaizdo ir garso įrašymo, įrašų saugojimo policijos komisariate tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad naudojant garso įrašymo įrangą asmenį apie tai reikia įspėti, bet tokių įspėjimų garso įrašuose nesigirdi, taigi jų nebuvo. Kaip liudytojai apklausti pareigūnai A. F. ir S. Č. nurodė neatsimenantys, ar prieš įjungiant diktofonus I. G. buvo įspėtas apie pokalbio įrašymą. Be kita ko, pareigūnės S. Č. darytame garso įraše girdisi provokuojantys klausimai: „čia cigaretė, kurioje, jūs sakėte, yra kažkokių narkotinių medžiagų“, „kur radote“, „iš kur tokia cigaretė su tokiomis medžiagomis“, „iš ko pirkote“, „o dar yra tokių daiktų“, „o jeigu sąžiningai, jūs turite kokių nors cigarečių su kažkokiomis narkotinėmis medžiagomis“. Esant akivaizdiems nusikaltimo požymiams, pareigūnai privalėjo veikti BPK nustatyta tvarka, suprasdami, kad įrašydami pokalbį galimai apklausia potencialų įtariamąjį.
2.11. Byloje pažeisti BPK 20 straipsnio, BPK 80 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką. Pagal kasacinio teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225/2009">2K-225/2009</a>, 2K-348-303/2015), draudimas versti duoti parodymus prieš save yra pažeidžiamas, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiškai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka. Byloje tokio prokuroro nutarimo nėra. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 305-788/2015 pažymėta, kad formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, jog asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad verčiant liudyti prieš save pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso dalis. Asmens, faktiškai įtariamo nusikalstamos veikos padarymu, apklausa nesuteikus jam BPK nustatyta tvarka įtariamojo statuso ir neužtikrinus įtariamojo teisių yra esminis BPK pažeidimas, todėl šiuo būdu gauti duomenys nepripažįstami įrodymais, jais negali būti laikomi ir raštai, gauti kaip įtariamojo ar kaltinamojo apklausos protokolo pakaitalas. Pareigūnai baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus turi gauti atlikdami tokio asmens apklausas BPK nustatyta tvarka (BPK 188 straipsnis), kai užtikrinamos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir jų paisoma (BPK 21 straipsnio 4 dalis), realiai užtikrinama jo teisė gintis, o ne vykdoma,,neformalių“ pokalbių pagrindu. Taigi, pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus gauti parodymai negali būti pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais.
2.12. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys apie nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, renkami tik BPK nustatyta tvarka, o kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius atliekami proceso veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjI0LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-624/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-624/2006">2K-624/2006</a>, 2K-475/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-350/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-350/2013">2K-350/2013</a>). Procesiniai veiksmai visada turi būti tinkamai fiksuojami, kad būtų išvengta bet kokių abejonių dėl galimo piktnaudžiavimo. Įtariamojo teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save skirta tam, kad asmuo būtų apsaugotas nuo pareigūnų prievartos (vertimo) ir įrodymų gavimo pareigūnams naudojant įvairius spaudimo metodus, nepaisant įtariamojo apsisprendimo kalbėti arba tylėti.
2.13. Nepagrįsta teismų išvada, kad jo (I. G.) šlapime rasta tetrahidrakanabinolio karboksi rūgštis rodo, jog jis vartoja narkotines medžiagas. Jis teismui paaiškino, kad iki tyrimo paėmimo buvo pavaišintas cigarete (duomenys neskelbtini), šios cigaretės sudėtis jam nežinoma. Be to, jo kaltė negali būti grindžiama aplinkybe, kad jis anksčiau buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Eglė Matuizienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, o apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, atliko įrodymų tyrimą, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl I. G. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą.
3.2. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, padarė pagrįstą išvadą, kad tai, jog įvykio vietos apžiūros protokole nėra įrašyti dalyvavę asmenys ir nėra jų parašų, nesudaro pagrindo šį dokumentą pripažinti netinkamu įrodymu. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatorius neginčija paties įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotų duomenų turinio, t. y. kad suktinė buvo rasta ir paimta jo (I. G.) bute, tačiau ginčija suktinės konkrečioje vietoje atsiradimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes skundžiamoje nutartyje aptarė ir argumentuotai atsakė, kodėl tai nelaikytina pagrindu netikėti užfiksuotais duomenimis.
3.3. Nepagrįsti kasatoriaus skundo argumentai, kad policijos pareigūnai, neturėdami teisėto pagrindo, įsibrovė į I. G. butą ir neteisėtai atliko kratą, ieškodami narkotinių medžiagų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai pagal gautą pranešimą BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliko patikrinimo veiksmus, kurie nebuvo susiję su procesinių prievartos priemonių taikymu. Be to, šio patikrinimo metu bute nebuvo atliekama daiktų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, paieška (krata), priešingai – galimai neteisėti daiktai (šiuo atveju – suktinė su narkotine medžiaga) buvo rasti sprendžiant konflikto aplinkybes. Todėl policijos pareigūnai, radę suktinę su narkotinėmis medžiagomis, atliko įvykio vietos apžiūrą, ją nufotografavo, paėmė šią suktinę ir pristatė į policijos komisariatą, jame surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Pažymėtina, kad šiuos veiksmus policijos pareigūnams daryti nepradėjus ikiteisminio tyrimo nėra draudžiama.
3.4. Kasatorius skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje darė garso įrašą neįspėję ir nepranešę, jog pokalbis bus įrašomas (BPK 80 straipsnio 1 punktas, BPK 188 straipsnis), todėl šis garso įrašas negali būti pripažintas teisėtu įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė šio skundžiamo garso įrašo turinį, jo įrašymo aplinkybes ir skundžiamoje nutartyje pateikė motyvuotas išvadas, paneigiančias šiuos kasatoriaus skundo argumentus. Duomenų, kad policijos pareigūnai skatino (provokavo) I. G. prisipažinti ar kitokiais neteisėtais veiksmais siekė jo prisipažinimo, byloje nėra.
3.5. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog liudytojai A. D. ar A. C., duodami parodymus teisme, nebuvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kad šių liudytojų parodymais teismas negalėjo remtis, nes su nuteistuoju santykiai buvo konfliktiški, kad suktinę su narkotine medžiaga tyčia padėjo priešiškai nusiteikę ir į butą įvykio dieną įsibrovę liudytojai arba ši suktinė galėjo priklausyti G. S., kuris yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad šie skundo argumentai yra analogiški apeliacinio skundo argumentams, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir motyvuotai atsakė, vertindamas šias nuteistojo pateiktas versijas ir jas gretindamas su byloje esančiais duomenimis.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo I. G. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017 ir kt.). Taigi kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis).
6. Dalimi kasacinio skundo argumentų ginčijamas teismų atliktas įrodymų (pvz., liudytojų parodymų, garso ir vaizdo įrašų turinio) vertinimas, teismų nustatytos faktinės aplinkybės (daugiausia susijusios su skirtingais nuteistojo teikiamais paaiškinimais, kaip, kada ir kokiu būdu narkotinė medžiaga atsirado jo gyvenamojoje vietoje). Taip pat nurodomi deklaratyvūs, teisiniais argumentais nepagrįsti teiginiai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties nurodymų. Tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, todėl tokius teiginius teisėjų kolegija nagrinėja tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl įrodymų leistinumo
7. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
8. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu proceso pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, be kita ko, kai buvo remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinta asmens teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODEtODk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-81-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-81-895/2020">2K-81-895/2020</a>,???2K-119-303/2021). Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-141/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-141/2008">2K-7-141/2008</a>, 2K-7-40-511/2019).
9. Kasaciniame skunde teigiama, kad duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, ir duomenys, užfiksuoti pareigūnų darytuose garso įrašuose, yra gauti neteisėtai. Duomenų tikrumas iš esmės neginčijamas.
10. Visų pirma kasatorius nurodo, kad į įvykio vietą iškviesti pareigūnai faktiškai atliko jo, kaip įtariamojo apklausą, taip pažeisdami BPK 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl teismai negalėjo remtis pareigūnų darytais garso įrašais.
11. Draudimo versti duoti parodymus prieš save principas yra įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir yra viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. Kasacinės instancijos teismas formuoja praktiką, pagal kurią faktiškai sulaikyto ar faktiškai įtariamo padarius nusikaltimą asmens parodymai, be kita ko, ir,,atviri prisipažinimai“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-350/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-350/2013">2K-350/2013</a>) arba tokio asmens,,neformalių pokalbių“ su pareigūnais įrašai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233-788/2016">2K-233-788/2016</a>), kurie buvo gauti pažeidžiant draudimą versti duoti parodymus prieš save, nepripažįstami įrodymais ir jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Vertimas duoti parodymus neretai yra susijęs su faktiniu asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, sulaikymu ir jo faktine kaip įtariamojo apklausa, šių veiksmų tinkamai procesiškai neįforminant ir taip pažeidžiant BPK 140, 187, 188 straipsnius, nustatančius įtariamojo sulaikymo ir apklausos taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-350/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-350/2013">2K-350/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233-788/2016">2K-233-788/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLTk3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120-976/2019">2K-120-976/2019</a>). Kartu pažymėtina, kad nors parodymų gavimas pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus yra pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir tokiais duomenimis negalima remtis, tačiau, netgi nustačius tokio pobūdžio pažeidimą, tai nėra besąlygiškas (t. y. neatsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, nustatytas remiantis leistinais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, įrodymais) pagrindas teismų sprendimus pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-699/2017">2K-55-699/2017</a>, 2K-127-689/2020, 2K-223-976/2020).???
12. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad tiriant įvykius pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą ar kitus ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų veiklą reglamentuojančius įstatymus gali būti atliekami tam tikri veiksmai, tačiau baudžiamasis procesas turi vykti pagal BPK (BPK 4 straipsnio 1 dalis). Kitų įstatymų (ne BPK) nuostatomis gali būti vadovaujamasi, pavyzdžiui, ieškant informacijos šaltinių, tačiau reikšminga bylai informacija, esant pagrindui manyti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, turi būti fiksuojama atliekant BPK nustatytus veiksmus. BPK 2 straipsnyje nurodyta pareiga per įmanomai trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką įvykdoma atliekant procesinius veiksmus, o ne pareigūnams laisvai nusprendžiant, jog galima imtis ir BPK nenustatytų priemonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-350/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-350/2013">2K-350/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLTk3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120-976/2019">2K-120-976/2019</a>).
13. Tačiau, prieš vertinant duomenų naudojimo leistinumo klausimą, būtina spręsti, ar byloje esančiuose įrašuose fiksuotas pareigūnų pokalbis su nuteistuoju laikytinas faktine įtariamojo apklausa.
14. Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 16 d. apie 16 val. gavę pranešimą, jog bute vyksta konfliktas, pareigūnai atvyko į įvykio vietą ir, aiškindamiesi konflikto aplinkybes, bute, kuriame gyveno I. G., koridoriuje ant spintelės, pastebėjo suktinę su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga; I. G. pareigūnams nurodė, kad tai yra jo suktinė. Įvykio aplinkybės, kartu ir I. G. paaiškinimai dėl konflikto, kilusio su pas jį atvykusiais asmenimis, taip pat dėl pas jį rastos galimai narkotinės medžiagos, jos įgijimo aplinkybių ir kt., buvo fiksuojamos policijos pareigūnams darant garso įrašus tarnybiniais diktofonais; įvykio vieta buvo apžiūrėta, nufotografuota, surašytas įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas; rasta galimai narkotinė medžiaga paimta ir pristatyta į policijos komisariatą; tą pačią dieną pareigūnas A. F. surašė tarnybinį pranešimą, ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos požymius, nustatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje. 2018 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad atlikus objekto – 2018 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu bute paimtos medžiagos – tyrimą nustatyta, jog tai yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, jos masė yra 0,331 g.
15. Tokios byloje nustatytos ir neginčijamos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą gauti informaciją apie tai, kas įvyko, kad galėtų spręsti dėl tolesnių veiksmų, susijusių tiek su galima asmenų, esančių įvykio vietoje, ar kitų asmenų teisine atsakomybe, tiek su būtinybe suteikti pagalbą galimai nukentėjusiesiems dėl įvykio (I. G., pasiskundęs, kad blogai jaučiasi nuo patirto fizinio smurto, dėl kurio ir buvo kviesti policijos pareigūnai, buvo nuvežtas į sveikatos priežiūros įstaigą). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atvykę pareigūnai visų pirma ėmėsi priemonių konfliktuojantiems asmenims atskirti, o vėliau, aiškindamiesi su įvykio dalyviais jo aplinkybes, buvo informuoti, kad bute galimai yra narkotinių medžiagų. Iš garso įrašo, kuris darytas įvykio vietoje tarnybiniu diktofonu, taip pat jo išklotinės matyti, kad pareigūnai, pastebėję suktinę, paklausė bute gyvenančio I. G., kieno ji, ir I. G. nurodė, jog suktinė yra jo, ir pasakė, iš kur ją gavo. Užduoti klausimai buvo atviri, duomenų, kad pareigūnai skatino prisipažinti nuteistąjį ar kokiais nors kitais neteisėtais veiksmais siekė jo prisipažinimo, provokavo, byloje nėra, tokie duomenys nenurodomi ir kasaciniame skunde. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad duomenys, gauti iš nuteistojo I. G., gauti teisėtai. Toks vertinimas atitinka ir kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLTk3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120-976/2019">2K-120-976/2019</a>). Vėliau nuteistojo pateikti paaiškinimai, kad jis dėl patirto fizinio smurto nesuvokė, ką kalba; kad norėjo apsaugoti kitą asmenį nuo atsakomybės; kad suktinė buvo,,pakišta“ priešiškai nusiteikusių asmenų, kurie įsiveržė į jo butą ir siekė jį sužaloti bei melagingai apkaltinti, buvo kruopščiai patikrinti bylą nagrinėjančių teismų ir motyvuotai atmesti kaip neatitinkantys bylos duomenų. Detalūs apeliacinės instancijos teismo motyvai, atsakant į analogiškus apeliacinio skundo argumentus, nekartojami (nutarties 13–17 punktai).
16. Kasaciniame, kaip ir apeliaciniame, skunde daug dėmesio skiriama neva neteisėtam įrašų darymui, neteisėtumą grindžiant taip pat ir tuo, kad pareigūnai apie savo daromus garso įrašus įspėjo ne tuoj pat atvykę į įvykio vietą, o vėliau. Teisėjų kolegija, nekartodama detalių apeliacinės instancijos teismo argumentų (nutarties 20 punktas), konstatuoja, kad pareigūnai įspėjo asmenis apie daromą įrašą, kai tai galėjo padaryti, pats nuteistasis pripažįsta, jog tokį įspėjimą girdėjo, todėl jokių pažeidimų darant garso įrašą nebuvo padaryta.
17. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartas pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, bendravimas su nuteistuoju negali būti vertinamas kaip faktinė įtariamojo apklausa, nesuteikus asmeniui procesinių garantijų. Kaip jau minėta, nuo tada, kai paaiškėjo, kad nuteistasis galimai padarė nusikalstamą veiką (disponavo narkotinėmis medžiagomis), jokios asmens faktinės apklausos, nefiksuojant jų rezultatų procesiniame dokumente, nebuvo atliekamos. Tą pačią dieną pradėjus ikiteisminį tyrimą ir tyrimo metu suteikus I. G. įtariamojo statusą, visi atliekami procesiniai veiksmai ir jų rezultatai buvo fiksuoti BPK įtvirtinta tvarka.
18. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pareigūnai atliko faktinę kratą nuteistojo gyvenamojoje vietoje, nors veiksmo rezultatus, taip pat ir narkotinės medžiagos suradimą bei paėmimą, neteisėtai ir nepagrįstai užfiksavo įvykio vietos apžiūros protokole. Todėl įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys negali būti laikomi įrodymais. Kasatorius, grįsdamas šių duomenų neleistinumą, teigia, kad buvo atlikta ne įvykio vietos apžiūra (BPK 207 straipsnis), o krata (BPK 145 straipsnis), nes į I. G. gyvenamąją vietą pareigūnai pateko neteisėtai, siekdami rasti ir paimti narkotines medžiagas. Taip pat kasatorius ginčija šio veiksmo rezultatus – suktinės radimą ir paėmimą, nurodydamas, kad protokolas nebuvo pasirašytas dalyvavusių atliekant veiksmą asmenų.
19. BPK 207 straipsnyje įtvirtinta, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Įvykio vietos apžiūrą galima atlikti nepradėjus ikiteisminio tyrimo (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Apžiūra, nurodyta BPK 207 straipsnyje, atliekama, kai reikšmingas tyrimui aplinkybes galima nustatyti paprastai konstatuojant objekto buvimo vietą, jo padėtį ar būklę ir tam nereikia naudoti specialios technikos ar specialios tyrimo metodikos, atliekant šį procesinį veiksmą netaikomos procesinės prievartos priemonės; objektų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, aprašomi, nufotografuojami arba nufilmuojami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-40-511/2019).
20. BPK 145 straipsnyje nurodyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali atlikti kratą. Krata yra ne tik reikšmingų duomenų rinkimo, tačiau ir procesinė prievartos priemonė, kuria ribojama asmens teisė į nuosavybę, todėl ji daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi; kratą galima atlikti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Krata atliekama tada, kai yra pagrindas manyti, kad tam tikroje vietoje yra daiktų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi.
21. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pareigūnai į I. G. gyvenamąją vietą (butą) atvyko gavę pranešimą, kad bute girdimas konfliktas, šūviai, kažkas šaukiasi pagalbos. Tiek iš pranešimo apie konfliktą, vykstantį buto balkone, tiek iš pareigūnų tarnybinių pranešimų, jų parodymų, filmuotos medžiagos matyti, kad konfliktas vyko laiptinėje prie buto ir bute. Taigi, teismai padarė motyvuotą išvadą, kurią apeliacinės instancijos teismas labai nuodugniai pagrindė (nutarties 25 punktas), kad pareigūnai į butą pateko teisėtai (paties gyvenančio šiame bute I. G. kvietimu); pareigūnų tikslas buvo reaguoti į konfliktą, apie kurį jiems buvo pranešta; iki atvykimo į įvykio vietą pareigūnams iš viso nebuvo nieko žinoma apie galimą I. G. nusikalstamą veiką – disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Nustatę tokias aplinkybes, teismai padarė motyvuotą išvadą, kad I. G. gyvenamoji vieta laikytina įvykio vieta. Pirminę informaciją apie galimai narkotinę medžiagą ir ginklą, iš kurio I. G. galimai šaudė konflikto metu, pareigūnai gavo aiškindamiesi konflikto tarp I. G. ir kitų asmenų aplinkybes. Pareigūnė S. Č. buto koridoriuje ant spintelės pamatė juodos spalvos pistoletą (kaip vėliau paaiškėjo – dujinį), o pareigūnas A. F. – savadarbę cigaretę, šie daiktai iš karto buvo paimti. Įtarus, kad tai gali būti narkotinė medžiaga, iš karto buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, jos protokolas buvo surašytas ne pačioje įvykio vietoje, o policijos komisariate. Iš protokolo turinio matyti, kad jame nurodyta, kurioje vietoje rasta suktinė, skyriuje „Apžiūros metu paimti objektai“ nurodyta, jog paimta suktinė, vienas vienetas, ji supakuota ir užantspauduota pakuotėje SPP Nr. 433438.
22. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad narkotinė medžiaga buvo rasta ir tinkamai nufotografuota, paimta ir vėliau atiduota tyrimui, atliekant įvykio vietos apžiūrą. Įvykio vietos apžiūrai kaip procesiniam veiksmui atlikti nereikia priimti atskiro sprendimo.
23. Kasatorius taip pat nurodo protokolo surašymo trūkumus, kurie, jo teigimu, sudaro pagrindą pripažinti duomenis, gautus šio veiksmo metu, neleistinais. Visų pirma pažymėtina, kad nors kasatorius teigia, jog protokole nenurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo fotografuota, tačiau, kaip matyti iš protokolo, jo skyriuje „Techninių priemonių naudojimas pagal BPK 179 straipsnį“ nurodyta, jog panaudota skaitmeninė fotokamera,,Nikon L-830“, protokolo priede pateikta fotolentelė. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad tam tikrų protokolo trūkumų yra, tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau tai, kad įvykio apžiūros protokolas surašytas su trūkumais, savaime nelemia baudžiamojo proceso pažeidimo, juolab esminio, kaip nurodoma kasaciniame skunde. Protokolo trūkumu laikytina tai, kad jame nėra įrašyti įvykio vietos apžiūroje dalyvavę asmenys, o būtent I. G., kurio parašo protokole taip pat nėra. Protokolas buvo surašomas policijos komisariate, o į komisariatą pristatytas I. G., nurodęs, kad pasijuto blogai dėl prieš jį pavartoto asmenų, įsibrovusių į jo butą, fizinio smurto, buvo nuvežtas į sveikatos priežiūros įstaigą. Šios aplinkybės nepateisina to, kad I. G. protokolas nebuvo pateiktas susipažinti, pastaboms pateikti ir pasirašyti, kai tik buvo įmanoma, tačiau šis protokolo surašymo trūkumas nepripažintinas esminiu. Esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais laikomi tokie pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Duomenų, užfiksuotų protokole, patikimumas byloje patikrintas ir konstatuotas remiantis ir kitais įrodymais, be kita ko, ir paties nuteistojo pripažinimu, kad suktinė bute buvo ir kad būtent ji buvo paimta policijos pareigūnų.
24. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojų A. D. ir A. C. parodymus, neatsižvelgė į tai, jog duodami parodymus teisme jie nebuvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taip pat nurodoma, kad šių liudytojų parodymais teismas negalėjo remtis, nes jų santykiai su nuteistuoju buvo konfliktiški, galimai jie ir paliko suktinę su narkotine medžiaga nuteistojo bute.
25. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo, faktinės bylos aplinkybės, be kita ko, ir narkotinių medžiagų priklausymas nuteistajam, buvo nustatytos įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir paties nuteistojo išreikštą poziciją. Tai, kad liudytojai buvo apklausti būdami neįspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, nulemta aplinkybės, kad jie yra įtariamieji susijusioje byloje. Teismai, kaip matyti iš įrodymų visumos vertinimo, rėmėsi tik tokia dalimi minėtų liudytojų parodymų, kurią patvirtino kiti bylos duomenys. Nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai, kad teismai negalėjo analizuoti netiesioginių įrodymų, tokių kaip nuteistojo organizme rastų narkotinių medžiagų pėdsakai. Kaip jau minėta pirmiau, kasaciniame skunde pateikiami paaiškinimai dėl narkotinių medžiagų buvimo nuteistojo gyvenamojoje vietoje, taip pat ir dėl narkotinių medžiagų atsiradimo jo organizme nenagrinėjami, nes tai nėra kasacinio skundo dalykas. Dėl jų motyvuotai ir detaliai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas analogiškus apeliacinio skundo argumentus ir argumentuotai atmesdamas skirtingas nuteistojo pateiktas versijas.
26. Nenustačius, kad teismai padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, remiantis kasacinio skundo argumentais, naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo I. G. (I. G.) kasacinį skundą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Artūras Pažarskis
Rima Ažubalytė
