Baudžiamoji byla Nr. 2K-9-976/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37225-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutarties.
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dviem mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, M. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus šešis mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš draudimo bendrovės „E“ priteista nukentėjusiajam M. J. 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai E. Š. 3750 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 3750 Eur sumos, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo dienos, nukentėjusiajam E. Š. 1150 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1150 Eur sumos, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo dienos.
Iš nuteistojo M. V. priteista nukentėjusiajam M. J. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai E. Š. 6250 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 6250 Eur sumos, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo dienos, nukentėjusiajam E. Š. 1850 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1850 Eur sumos, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo dienos.
Iš nuteistojo M. V. priteista nukentėjusiajam M. J. 1150 Eur proceso išlaidų.
Iš nuteistojo M. V. priteista Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 70,18 Eur proceso išlaidų už automobilių „T. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą iš įvykio vietos.
Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. J. ir E. Š. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl padarytos jiems turtinės žalos dydžio perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi nuteistojo M. V. ir jo gynėjos advokatės Aušros Vaišnorienės, nukentėjusiųjų M. J., E. Š. ir E. Š. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kelio A–J–A–M 66,2 kilometre, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101, 119, 128 punktų reikalavimus, nesilaikė visų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, privalėjo duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę ar apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį priešinga kryptimi atvažiuojančiam automobilio „T. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. J., vairuotojui M. J., pastarasis vairuojamą automobilį stabdė savo važiavimo krypties eismo juostoje ir, judėdamas iš dešinės į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, į kurią sugrįžo M. V. vairuojamas automobilis „A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastarasis automobilis susidūrė su automobiliu „T. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. J., dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu automobilio „T. V.“ keleivei nukentėjusiajai E. Š. dėl kairės pusės V–IX šonkaulių lūžimo, trauminio blužnies plyšimo, nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat dėl blužnies pašalinimo ir dėl sužalojimo nukentėjusioji E. Š. prarado trisdešimt procentų bendrojo darbingumo, o automobilio „T. V.“ keleiviui nukentėjusiajam E. Š. dėl krūtinės sumušimo, krūtinkaulio lūžimo, potrauminės pneumonijos dešinėje bei kaklinio VI stuburo slankstelio lanko dešinėje lūžimo, muštinės žaizdos dešinėje pėdoje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir automobilio „T. V.“ vairuotojui nukentėjusiajam M. J. dėl muštinės žaizdos kairio kelio srityje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nenustatė eismo įvykio mechanizmo, neištyrė priežastinio ryšio tarp eismo įvykio dalyvių veiksmų ir pasekmių, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
2.2. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose pateiktos specialisto išvados, ekspertizės aktai yra svarbus informacinis šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas yra ne specialisto (eksperto), o teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzczLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-373-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-373-976/2018">2K-373-976/2018</a>). Be to, specialių tyrimo rezultatų kokybiškumui ir išvadų išsamumui didelę reikšmę turi pirminiai duomenys (tiriamieji objektai), kuriuos ištyręs specialistas (ekspertas) formuluoja atsakymus į jam pateiktus klausimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233-1073/2020">2K-233-1073/2020</a>). Specialisto išvados ar ekspertizės akto neaiškumai, prieštaravimai bylos duomenims yra teismo šalinami BPK nustatytais veiksmais. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis ir į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-697/2021 ir kt.).
2.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 26 d. specialisto išvadą, ignoravo svarbią aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo užduotyje suformuluotuose specialistui klausimuose eismo įvykio mechanizmas buvo įvardijamas kaip nustatytas, t. y. eismo įvykio mechanizmą nustatė ne specialistas, o ikiteisminio tyrimo tyrėja, užduotyje formuluodama 6, 7 klausimus ir nurodydama aiškias fakto aplinkybes. Kasatoriaus nuomone, toks išankstinis eismo įvykio mechanizmo konstatavimas pažeidė nekaltumo prezumpciją.
2.4. Kasatoriaus nuomone, teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad eksperimento neįmanoma atlikti identiškomis sąlygomis, jį galima atlikti tik maksimaliai panašiomis sąlygomis, buvusiomis eismo įvykio metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2013">2K-124/2013</a>, 2K-157-895/2016), ir nepagrįstai pripažino eksperimento atlikimo 2020 m. birželio 16 d. protokole užfiksuotus duomenis kaip tinkamą įrodymą. Pažymi, kad eksperimento metu buvo nustatomas stovinčio kito automobilio, t. y. „Š. O.“, matomumas, o tai visiškai neatitinka realių eismo sąlygų, kuriomis nutiko eismo įvykis. Be to, važiuojantis automobilis yra labiau pastebimas nei stovintis, todėl eksperimente dalyvavęs automobilis negalėjo būti pripažintas identišku jo (M. V.) vairuojamam automobiliui.
2.5. Kasatorius skunde cituoja kasacinio teismo praktiką ir nurodo, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų (specialistų) kompetencija. Todėl eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida daryti teisinę išvadą dėl minėto požymio įrodytumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-6/2008, 2K-245/2012). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi būti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai, t. y. pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Vertinant specialisto išvadą ar ekspertizės aktą, taip pat turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, jų ištyrimo visapusiškumas ir pan., ir tik tada sprendžiama dėl jų įrodomosios vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005). Be to, sprendimą grindžiant specialisto išvada ar ekspertizės aktu, šie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo. Šioje byloje teismai, neskirdami papildomos ekspertizės, akivaizdžiai netinkamai suabsoliutino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 26 d. specialisto išvadą ir, išvengdami pareigos vykdyti teisingumą, priežastinio ryšio nustatymą perdavė specialistui.
2.6. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas, t. y. būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTUtMjIyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-95-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-95-222/2017">2K-95-222/2017</a>, 2K-7-1-693/2018, 2K-10-895/2019, 2K-171-648/2020, 2K-102-788/2021, 2K-141-697/2021 ir kt.). Tačiau nagrinėjamoje byloje teismai nevertino, kuriuo momentu nukentėjusysis M. J. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir taip sudarė kliūtį. Nevertino ir to, kad M. J. dėl netinkamo lenkimo (manevravimo) ir greičio viršijimo pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 127–129 punktų reikalavimus, taip pat to, kad jei nukentėjusysis būtų stabdęs dešinėje važiuojamosios dalies pusėje ir pasukęs kaip galima arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, eismo įvykis tokiomis aplinkybėmis net nebūtų įvykęs (2019 m. kovo 26 d. specialisto išvados atsakant į 5, 7 klausimus; specialisto Vido Leipaus paaiškinimai; liudytojų A. B. ir G. B. parodymai). Kasatoriaus nuomone, teismai skundžiamuose sprendimuose pateikė ir ydingą Kelių eismo taisyklių 119, 128 punktų aiškinimą, akivaizdžiai siekdami pateisinti M. J. padarytus pažeidimus, dėl kurių netinkamai buvo nustatytas priežastinis ryšys, o jis (M. V.) nepagrįstai pripažintas kaltu.
2.7. Nepagrįsta teismų išvada, kad jis (M. V.), vairuodamas automobilį, prieš pat eismo įvykį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu tiek rašydamas ir gaudamas SMS pranešimus, tiek inicijuodamas skambučius. Kasatoriaus nuomone, tai, kad automobilyje nebuvo rasta mobiliojo ryšio telefono laisvųjų rankų įranga, nepaneigia fakto, jog jis, vairuodamas automobilį, šia įranga naudojosi.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato, tačiau tikrina, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų nepagrįsti.
3.2. Atmestini kasatoriaus skundo argumentai, kad teismai netinkamai nustatė eismo įvykio priežastis, mechanizmą, priežastinį ryšį tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir įvykio pasekmių, dėl to neteisingai buvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Pažymėtina, kad specialistai, atlikę eismo įvykio tyrimą, nustato technines eismo įvykio priežastis, tačiau dėl teisinio nusikalstamos veikos vertinimo galutinį sprendimą priima teismas.
3.3. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismai tinkamai įvertino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 26 d. specialisto išvadą, ją atlikusio specialisto Vido Leipaus paaiškinimus ir pagrįstai padarė išvadas, kad nukentėjusiojo M. J. veiksmuose nebuvo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. BK 281 straipsnyje nustatyto objektyviojo požymio bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais, nes nukentėjusiajam kliūtį sudarė M. V. vairuojamas automobilis, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kuria tuo metu važiavo M. J. Akivaizdu ir tai, kad, vertinant eismo įvykio kilimo priežastis, matyti, jog jei M. V. nebūtų išvažiavęs į eismo juostą, kuria jam priešpriešiais artėjo nukentėjusiojo vairuojamas automobilis, M. J. nebūtų jokios priežasties keisti važiavimo kryptį ir įvažiuoti į priešingą eismo juostą. Tai, kad nukentėjusysis kelyje viršijo maksimalų leistiną greitį, įtakos eismo įvykio kilimui neturėjo, nes, M. V. nesudarius kelyje kliūties, nebūtų įvykęs eismo įvykis. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas dėl eismo įvykio priežastinio ryšio ir kilusių padarinių, kelyje atsiradusios kliūties apvažiavimo iš kairės pusės yra pasisakęs baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMyLTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-332-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-332-693/2015">2K-332-693/2015</a>.
3.4. Nepagrįsti kasatoriaus skundo argumentai dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 26 d. specialisto išvados šališkumo, nes ikiteisminio tyrimo užduotyje atlikti objektų tyrimą akivaizdžiai nebuvo pateikiamos išvados dėl kurio nors eismo įvykio dalyvio kaltės. Priešingai, užduotyje buvo prašoma specialisto įvertinti abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmus. Atmestinas kasacinio skundo argumentas ir dėl nepaskirtos papildomos eismo įvykio ekspertizės. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas šį prašymą svarstė ir pagrįstai atmetė, konstatuodamas, jog byloje yra pateikta išsami specialisto išvada, tyrimą atlikęs specialistas Vidas Leipus buvo apklaustas teisme, taip pat atliktas įvykio eksperimentas, todėl ekspertizės paskyrimas būtų perteklinis veiksmas. Be to, teismo motyvuotas proceso dalyvių prašymų atmetimas nereiškia, kad taip yra suvaržomos proceso dalyvių įstatymo garantuojamos teisės. Akivaizdu ir tai, kad teismai, darydami išvadas dėl kasatoriaus kaltės, vertino įrodymų visumą, o ne išimtinai kasaciniame skunde nurodytus įrodymus.
3.5. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai nesutinkama su teismų pateikta išvada, kad nuteistasis M. V. prieš pat eismo įvykį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Pažymėtina, kad byloje nustatytos aplinkybės būtent ir patvirtina, jog mobiliojo ryšio telefono naudojimas buvo šio eismo įvykio priežastis.
4. Nukentėjusieji E. Š. ir M. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Nukentėjusieji atsiliepime nurodo:
4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
4.2. Atmestini kaip nepagrįsti ir nelogiški kasatoriaus skundo argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 26 d. specialisto išvadą, ignoravo svarbią aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo užduotyje suformuluotuose specialistui klausimuose eismo įvykio mechanizmas buvo įvardijamas kaip nustatytas. Akivaizdu, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą ir pavedant specialistui atlikti objektų tyrimą bei formuluojant specialistui klausimus, būtina suformuluoti specialistui tokius klausimus, kurių atsakymai padėtų ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai patvirtinti arba paneigti tam tikras įvykio versijas. Todėl teigti, kad formuluojant klausimus užduotyje buvo siekiama gauti iš anksto numatytą atsakymą, nėra nei faktinio, nei loginio pagrindo. Nukentėjusiųjų nuomone, 2019 m. kovo 26 d. specialisto išvada itin nuosekli, argumentuota, atlikta remiantis įvairiais skaičiavimais ir matavimais, todėl specialisto atlikto tyrimo metu nustatyti duomenys papildė ikiteisminio tyrimo duomenis ir padėjo atkurti eismo įvykio eigą bei priežastis. Be to, kasatoriaus prašymu buvo atliktas eksperimentas, jo išvados patvirtino ir specialisto pateiktas išvadas. Nors kasatorius skunde tvirtino, kad teismai turėjo paskirti papildomą ekspertizę, tačiau argumentų ar aplinkybių, pagrindžiančių tokio tyrimo reikalingumą, nenurodė.
4.3. Priešingai nei kasaciniame skunde nurodo nuteistasis, teismai pagrįstai nesivadovavo liudytojų A. B. ir G. B. parodymais, kurie buvo itin nenuoseklūs ir prieštaringi kitiems byloje esantiems įrodymams. O skundo argumentas, kad teismai nesivadovavo specialisto Vido Leipaus paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, yra nesuprantamas ir prieštaringas skundžiamų sprendimų turiniui.
4.4. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismai suabsoliutino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 26 d. specialisto išvadą ir, išvengdami pareigos vykdyti teisingumą, priežastinio ryšio nustatymą perdavė specialistui. Nukentėjusiųjų nuomone, teismai aiškiai ir argumentuotai susiejo visus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, kuriais pagrindė priimtus sprendimus. Nors kasatorius teigė, kad byloje nenustatyta, kuriuo konkrečiai momentu M. J. įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau, bylos duomenimis, akivaizdžiai nustatyta, jog nukentėjusysis į priešpriešinę eismo juostą įvažiavo reaguodamas į jo važiuojama eismo juosta artėjantį automobilį, vairuojamą M. V.
4.5. Atmestini kaip nepagrįsti, nelogiški ir nustatytoms bylos aplinkybėms prieštaringi kasatoriaus skundo argumentai, kad jei M. J. būtų sukęs kaip galima arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, būtų išvengęs priešpriešine eismo juosta važiuojančio M. V. vairuojamo automobilio ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Nukentėjusiųjų nuomone, būtent nuteistasis, savo veiksmais, t. y. išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, ir sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti trys asmenys, bando paneigti eismo dešiniąja kelio puse principą.
4.6. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai nesutinkama su teismų išvada, kad nuteistasis M. V. prieš pat eismo įvykį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Nukentėjusiųjų nuomone, kasatorius skunde melagingai tvirtina, kad jo mobiliojo ryšio telefonas turėjo funkciją, kuri konvertuoja diktuojamus garsinius pranešimus į trumpuosius tekstinius pranešimus. Atkreipiamas dėmesys, kad tokio pobūdžio pranešimai yra anglų kalba, o nuteistojo SMS pranešimai buvo rašomi lietuvių kalba.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo M. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>, 2K-173-495/2021 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017, 2K-141-697/2021 ir kt.).
7. Iš M. V. kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, taip pat jame ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, pateikia savą įvykio versiją ir iš esmės išsako nuomonę, kaip turėjo būti vertinami įrodymai (liudytojų A. ir G. B. parodymai, specialisto V. Leipaus paaiškinimai, specialisto išvada, eksperimento išvados ir kiti įrodymai). Tačiau kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos įrodymų bei jų pakankamumo ir patikimumo aspektais nevertina. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų
8. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti padarius esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus, susijusius su specialiųjų žinių taikymu. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad teismai nepagrįstai suabsoliutino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 26 d. specialisto išvadą, netenkino kasatoriaus gynėjos prašymo paskirti papildomą eismo įvykio ekspertizę, vertindami šią specialisto išvadą, ignoravo tai, kad užduotyje suformuluotuose specialistui klausimuose eismo įvykio mechanizmas buvo įvardijamas kaip nustatytas.
9. Ekspertiniai tyrimai atliekami pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo parengtą ir pateiktą medžiagą. Ekspertiniam tyrimui pateikiama medžiaga (duomenys) turi būti išsami, patikima, pakankama, kokybiška ir teisinga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-699/2015, 2K-97-976/2020, 2K-141-697/2021 ir kt.). Todėl specialiųjų tyrimo rezultatų kokybiškumui bei išvadų išsamumui didelę reikšmę turi pirminiai duomenys (tiriamieji objektai), kuriuos ištyręs specialistas (ar ekspertas) formuluoja atsakymą į jam pateiktus klausimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233-1073/2020">2K-233-1073/2020</a>). Specialisto išvados (ekspertizės akto) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017, 2K-141-697/2021 ir kt.). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad specialisto išvada (taip pat kaip ir ekspertizės aktas) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019 ir kt.); taip pat vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).
10. Nepagrįsti kasatoriaus skundo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo užduotyje atlikti objektų tyrimą suformuluotuose specialistui klausimuose eismo įvykio mechanizmas buvo įvardijamas kaip nustatytas. Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą, priežastinį ryšį tarp eismo dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių, specialistui buvo pateikti techninio pobūdžio klausimai, užduotyje nenurodant, jog tyrimo metu yra nustatytas eismo įvykio mechanizmas. Kasaciniame skunde nurodyti, taip pat kiti klausimai buvo suformuluoti remiantis objektyviais duomenimis, surinktais įvykio vietoje (eismo įvykio vietos schema, įvykio vietos apžiūros protokolas). Kartu pažymėtina, kad įvykio mechanizmas buvo nustatytas kruopščiai ištyrus visumą įrodymų, sugretinus juos, palyginus su nuteistojo pateikiama įvykio versija, o ne tik remiantis ginčijama specialisto išvada (apeliacinės instancijos teismo nutarties 12–20 punktai). Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 26 d. specialisto išvadas vertinti kaip nepatikimus įrodymus pagal BPK 20 straipsnio nuostatas.
11. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad teismai nepagrįstai nepaskyrė papildomos eismo įvykio ekspertizės. Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą, priežastinį ryšį tarp eismo dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių, ikiteisminio tyrimo metu, remiantis 2018 m. rugpjūčio 3 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane prie jo, papildomame apžiūros protokole ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje kitais užfiksuotais duomenimis, buvo atliktas ekspertinis tyrimas ir pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 26 d. specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu, gynybai suabejojus ne specialisto pateiktomis išvadomis, o dėl tyrimo eismo įvykio metu nustatyto kelio matomumo, byloje pavedė prokurorei organizuoti kelio matomumo eksperimentą. Šio eksperimento metu gauti duomenys abejonių ar prieštaravimų dėl kelio matomumo lenkiant kitą automobilį nesukėlė. Geras matomumas kelyje taip pat patvirtintas apklausus liudytojus policijos pareigūnus E. D., D. S., A. P., S. P., T. K., išklausius specialisto V. Leipaus paaiškinimų. Pažymėtina, kad nuteistojo gynėja nereiškė prašymo dėl papildomos eismo įvykio ekspertizės. Todėl, byloje nesant pagrįstų ir įtikinamų prieštaravimų, taip pat nesant prašymų skirti papildomų ekspertinių tyrimų, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo skirti papildomą eismo įvykio ekspertizę.
12. Aiškinant BPK 324 straipsnio 6 dalį teismų praktikoje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal gautą apeliacinį skundą tikrindamas apeliacine tvarka apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi teisę, o ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS01MDcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-507/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-507/2017">2K-5-507/2017</a>, 2K-232-942/2020, 2K-18-976/2021 ir kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-247-788/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a> ir kt.), be kita ko, ir visi įmanomi ekspertiniai tyrimai. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a> ir kt.). Todėl prašymo atlikti įrodymų tyrimą atmetimas pats savaime nereiškia, kad priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Vertindamas ir spręsdamas tokius prašymus, teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2021 m. kovo 17 d. protokoline nutartimi motyvuotai atmetė nuteistojo gynėjos pareikštą prašymą atlikti įrodymų tyrimą paskiriant papildomą eismo įvykio ekspertizę. Todėl vien kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir taip pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.
Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo
13. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp eismo įvykio dalyvių veiksmų ir pasekmių. Kasatoriaus nuomone, automobilio „T. V.“ vairuotojo M. J. padaryti Kelių eismo taisyklių 101, 127–129 punktų (t. y. netinkamas lenkimas, greičio viršijimas ir kt.) pažeidimai buvo pagrindinė, dėsninga padarinių kilimo sąlyga. Pažymima ir tai, kad jei nukentėjusysis būtų stabdęs dešinėje važiuojamosios dalies pusėje ir pasukęs kaip galima arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, eismo įvykis tokiomis aplinkybėmis net nebūtų įvykęs.
14. BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.
15. Nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017, 2K-18-976-2021, 2K-141-697/2021 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2008">2K-38/2008</a>, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-204-895/2018, 2K-26-648/2019 ir kt.). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (pagrindine ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2008">2K-38/2008</a>, 2K-297/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTUtMjIyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-95-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-95-222/2017">2K-95-222/2017</a>, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018, 2K-141-697/2021). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzczLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-373-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-373-976/2018">2K-373-976/2018</a>, 2K-97-976/2020).
16. Pažymėtina ir tai, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas, nagrinėdamas teisės taikymo aspektu su eismo įvykiais susijusias baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-468/2009, 2K-388/2014, 2K-438/2014, 2K-26-648/2019, 2K-18-976-2021). Dėl to M. V. kasacinio skundo teiginiai nagrinėtini tiek, kiek šie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais ir remiantis teismų šioje byloje nustatytomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.
17. Nagrinėjamoje byloje dėl įvykusio eismo įvykio teismai, ištyrę ir įvertinę surinktus įrodymus, nustatė šias aplinkybes: įvykio metu automobilį „A“ vairavo M. V., jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119, 128 punktų reikalavimus, be aiškios priežasties išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kuria važiavo M. J. vairuojamas automobilis „T. V.“ su trimis keleiviais. M. J., pastebėjęs kliūtį, pradėjo stabdyti automobilį savo važiavimo krypties eismo juostoje, vengdamas susidūrimo, judėdamas iš dešinės į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su į šią eismo juostą sugrįžusiu M. V. vairuojamu automobiliu. Šio eismo įvykio metu automobilio „T. V.“ keleivei nukentėjusiajai E. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui nukentėjusiajam E. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o vairuotojui nukentėjusiajam M. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
18. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai neteisingai išsprendė priežastinio ryšio klausimą ir netinkamai nuteistajam M. V. inkriminavo BK 281 straipsnio 3 dalį, nes ne jo (nuteistojo), o nukentėjusiojo M. J. padaryti KET pažeidimai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismai, ištyrę ir įvertinę įrodymus, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad tarp vairuotojo M. J. veiksmų – leistino greičio viršijimo 14,3 km/val., automobilio stabdymo ir išvažiavimo į priešpriešinę – kairę – eismo juostą, kur jo automobilis susidūrė su į šią eismo juostą sugrįžusiu nuteistojo M. V. vairuojamu automobiliu, ir kilusių padarinių nebuvo priežastinio ryšio. Teismai konstatavo, kad avarinę situaciją sudarė būtent nuteistojo M. V. vairuojamas automobilis, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o nukentėjusysis M. J., pastebėjęs kliūtį, iš pradžių stabdė savo automobilį savo kelio juostoje, o po to, vengdamas susidūrimo, pasuko į kairę eismo juostą.
19. Nagrinėjamoje eismo situacijoje vairuotojo veiksmus reguliuoja KET 128 punktas, kuriame nurodoma, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš bylos duomenų matyti, kad teismai vertino, ar vairuotojo M. J. veiksmai atitiko KET 128 punkto reikalavimus, ir padarė motyvuotas išvadas, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusysis šio punkto reikalavimų nepažeidė.
20. Teisėjų kolegija pritaria, kad susidariusioje situacijoje vairuotojo nukentėjusiojo M. J. veiksmai atitiko KET 128 punkto reikalavimus, nes tik dėl to, kad nuteistasis M. V., išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, sudarė kliūtį, nukentėjusysis atitinkamai reagavo į situaciją, t. y. stabdė automobilį, vėliau pasuko į tuo metu laisvą priešpriešinio eismo juostą. Automobilių susidūrimas įvyko šioje eismo juostoje, nes į ją tuo pat metu sugrįžo nuteistojo M. V. vairuojamas automobilis. KET 128 punkte, priešingai nei teigia kasatorius, nėra reikalavimo, kad judanti kliūtis turi būti apvažiuojama tik iš dešinės pusės. Byloje nustatyta, kad tokį nukentėjusiojo M. J. sprendimą lėmė siekis išvengti automobilių susidūrimo. Todėl, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, nukentėjusiojo M. J. veiksmuose nebuvo KET pažeidimo – BK 281 straipsnyje nustatyto objektyviojo požymio ir priežastinio ryšio su kilusiais padariniais. Toks KET reikalavimų aiškinimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinka ir teismų praktiką, formuojamą vertinant iš esmės analogišką situaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMyLTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-332-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-332-693/2015">2K-332-693/2015</a>).
21. Teismai pagrįstai ir motyvuotai nusprendė, jog būtent nuteistojo M. V. padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio kilimo būtinoji sąlyga ir jie priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais – nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymu. Nors nuteistasis M. V. nenumatė, kad nagrinėjamoje situacijoje gali kilti šie padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. veikė nusikalstamai nerūpestingai. Kasatorius skunde nurodo, kad vairuodamas automobilį prieš pat eismo įvykį naudojosi mobiliojo ryšio telefono laisvųjų rankų įranga (siųsdamas trumpąsias žinutes), tačiau pažymėtina, jog ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir nešalina nuteistojo M. V. atsakomybės pagal 281 straipsnio 3 dalį. Ji žemesniųjų instancijų teismų buvo nagrinėjama įvykio mechanizmo nustatymo kontekste, kaip galima priežastis, dėl kurios nuteistasis išvažiavo į priešingą eismo juostą (apeliacinės instancijos teismo nutarties 17 punktas).
22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Tomas Šeškauskas
Rima Ažubalytė
