Kasacinio skundo Nr. DOK-2474/2024
Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00002-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimato Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistojo G. K. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nuosprendį bei baudžiamąją bylą G. K. nutraukti, t. y. G. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Netenkinus šio prašymo, pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nuosprendį ir G. K. skirti kuo mažesnę baudą.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2474/2024
Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00002-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimato Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistojo G. K. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nuosprendį bei baudžiamąją bylą G. K. nutraukti, t. y. G. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Netenkinus šio prašymo, pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nuosprendį ir G. K. skirti kuo mažesnę baudą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad G. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, kadangi jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pagrįsta prielaidomis. Teismai padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimus. Teismai nesilaikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, neatliko pareigos nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes - tiek kaltinamąjį teisinančias, tiek jo kaltę pagrindžiančias. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik deklaratyviai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo, konkrečiais motyvais nepaaiškinant, kodėl atmetami visi apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Netinkamai pritaikytas BK 54 straipsnis ir G. K. paskirta per griežta savo dydžiu bausmė. Skiriant bausmę neįvertinta G. K. asmenybė ir yra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų ir pagrindų, leidžiančių G. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius nesutinka su G. K. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau konkrečių teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, G. K. palankias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neįvykdė apeliacijos paskirties visa apimtimi, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, bet ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl G. K. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį ir kt.) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.)
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo G. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
Algimantas Valantinas