Civilinė byla Nr. 3K-3-98-313/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17888-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16.11.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei J. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir atsakovės J. N. priešieškinį ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nuomininko šeimos nario teisę apsigyventi savivaldybės nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė teismo iškeldinti atsakovę J. N. iš ginčo buto.
Ieškovė nurodė, kad savivaldybei priklauso ginčo butas, kuriame gyveno atsakovės senelis K. D., miręs 2013 m. kovo 5 d. Atsakovės senelis K. D. buvo pareiškęs ieškinį savivaldybei dėl ginčo buto nuomos sutarties sudarymo, bet teismo sprendimas ieškinį tenkinti, mirus atsakovės seneliui K. D., neįsiteisėjo. Ginčo bute gyvena atsakovė, kuri neturi teisės nei į ginčo butą, nei į socialinį būstą.
Atsakovė J. N. priešieškiniu prašė teismo įpareigoti ieškovę Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ja ginčo buto nuomos sutartį.
Atsakovė nurodė, kad ginčo bute pas savo senelį ji apsigyveno nuo 2009 metų, nes reikėjo nuolat rūpintis senelio sveikatos būkle; jie kartu mokėdavo už komunalines paslaugas, dujas, elektrą, vandenį. Atsakovė, kaip nuomininko šeimos narė, turi tokias pačias teises, kaip ir nuomininkas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: įpareigojo ieškovę Vilniaus miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su atsakove J. N. ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Teismas nustatė, kad atsakovės senelis K. D. su šeima nuo 1969 m. sausio 2 d. gyveno Vilniuje, Gorkio g. 29/2-17. Nusprendus šį namą kapitališkai remontuoti, K. D. buvo suteiktas manevrinis butas Vilniuje, Gedimino pr. 24-36. Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyrius 1989 m. gruodžio 13 d. išdavė K. D. garantinį raštą, kad jam su šeima bus suteiktas ginčo butas. Garantinio rašto pagrindu priimtu Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 762V buvo nutarta ginčo butą K. D. išnuomoti. K. D. iš manevrinio buto išsikėlė į ginčo butą.
Teismas, sprendė, kad nuomos santykiai tęsėsi K. D. suteikus manevrinį butą, tebesitęsė jam apsigyvenus ginčo bute iki jo mirties 2013 m. kovo 5 d. Teismas pripažino, kad atsakovės senelis K. D. buvo teisėtas ginčo patalpų nuomininkas. Teismas, darydamas šią išvadą, rėmėsi išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. E. Š. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-358/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-358/2014">3K-3-358/2014</a>.
Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, sprendė, kad nuomininko K. D. vaikaitė atsakovė J. N. gyveno kartu su nuomininku K. D., kuriam buvo reikalinga nuolatinė slauga, nuo 2009 metų ir vedė bendrą ūkį. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 24 d. buto patikrinimo aktas nepaneigia įrodymų visumos. Atsakovė, kai buvo patikrinimas, ginčo bute galėjo nebūti dėl įvairių priežasčių (galėjo būti kokiame nors renginyje, būti išvykusi atostogauti ir pan.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybė apeliacinį skundą, 2015 m. liepos 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovei apsigyventi ginčo bute buvo reikalingas atskiras savivaldybės leidimas. Kolegija pažymėjo, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovė kartu su seneliu gyveno ginčo bute ir tvarkė bendrą ūkį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 7 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, kaip faktinio nuomininko vaikaitė, kai buvo pripažinta nuomininko šeimos nare, turėjo teisę apsigyventi savivaldybės nuomojamoje patalpoje be savivaldybės leidimo. Pagal CK 6.588, 6.590 straipsnius nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tik nuomos sutartyje įvardyti šeimos nariai (nagrinėjamu atveju ginčo bute atsakovės senelis gyveno nesudaręs rašytinės nuomos sutarties), o be nuomotojos (savivaldybės) leidimo gali apsigyventi tik nuomininko sutuoktinis, vaikai ir tėvai. Kiti nuomininko šeimos nariai (nagrinėjamu atveju – nuomininko vaikaitė) gali apsigyventi tik gavę nuomotojos (savivaldybės) leidimą.
Teismai netinkamai vertino įrodymus, spręsdami, kad atsakovė gyveno ginčo bute ir vedė bendrą ūkį su savo seneliu. Atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ji su seneliu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. 2011 m. gegužės 24 d. ginčo buto patikrinimo akte, pasirašytame K. D., nurodyta, jog ginčo bute gyvena K. D., daugiau gyventojų nėra, t. y. nėra nurodyta, kad bute gyvena ir kiti asmenys, tik patikrinimo metu jie laikinai išvykę. Pirmosios instancijos teismo interpretavimas, kad atsakovė, kai vyko patikrinimas, bute galėjo nebūti dėl įvairiausių priežasčių, nepagrįstas. Atsakovė kaip trečiasis asmuo dalyvaudama kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4918-910/2012 pagal jos motinos ieškinį dėl gretimo buto nuomos teisės niekada nėra nurodžiusi, jog gyvena ginčo bute. 2014 m. sausio 14 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje dėl gretimo buto nuomos nurodyta, kad kartu su pagrindine buto nuomininke (atsakovės motina) teisę gyventi yra įgijusi atsakovė (kaip pagrindinės šio buto nuomininkės šeimos narė). Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėjęs civilinę bylą pagal K. D. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti rašytinę nuomos sutartį dėl ginčo buto, po K. D. mirties 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą ieškinį tenkinti ir civilinę bylą nutraukė, nustatęs, kad negalimas procesinių teisių perėmimas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl prejudicinių faktų ir įrodymų vertinimo
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, spręsdami, kad atsakovė su nuomininku ginčo bute kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, neatsižvelgė į įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011, ir joje nurodytą praktiką).
Atsakovės ir ginčo buto nuomininko gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo faktai nebuvo kasaciniame skunde nurodytų bylų įrodinėjimo dalykas, ieškovė dalyvaujančiu byloje asmeniu buvo įtraukta tik į vieną iš šių bylų, todėl, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, nurodytose civilinėse bylose nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.
Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18/2008">3K-3-18/2008</a>; kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. UAB „Saulius ir Kristupas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015, ir joje nurodytą praktiką).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovė (nuomininko vaikaitė) su nuomininku kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį ginčo bute, rėmėsi liudytojų parodymais, mokėjimo kvitais už komunalines paslaugas, pažyma apie nuolatinės slaugos K. D. būtinybę, nurodė argumentus, kodėl nesiremia 2011 m. gegužės 24 d. buto patikrinimo aktu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismai, vertindami įrodymų visumą ir jų pagrindu spręsdami, kad atsakovė su nuomininku kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį ginčo bute, nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos.
Dėl nuomininko šeimos nario statuso ir jo teisės apsigyventi nuomojamoje patalpoje
Pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį prie gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių yra priskiriami pilnamečiai nuomininko vaikai, jų sutuoktiniai ir nuomininko vaikaičiai, jeigu jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Pilnamečiam nuomininko vaikui, vaikaičiui, norint būti pripažintam nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį. Tokia tvarka apsigyvenęs gyvenamojoje patalpoje ir joje gyvenantis bei turintis bendrą ūkį su nuomininku pilnametis nuomininko vaikas, vaikaitis įgyja šeimos nario teises, jeigu nuomininkas su tuo sutinka (CK 6.588 straipsnio 5 dalis). Remiantis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad atsakovė gyveno kartu su nuomininku, kuriam buvo reikalinga nuolatinė slauga, nuo 2009 metų ir vedė bendrą ūkį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas nenustato naujų aplinkybių, o remiasi teismų jau nustatytomis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Pagal kasacinio teismo praktiką teismų nustatytų aplinkybių, kad atsakovė (nuomininko vaikaitė) apsigyveno su nuomininku jo sutikimu, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, pakanka tam, kad atsakovė būtų pripažinta nuomininko šeimos nare (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. I. Ž. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2012">3K-3-396/2012</a>, ir joje nurodytą praktiką).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. I. Ž. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2012">3K-3-396/2012</a>).
Kasatorės argumentai, kad pagal CK 6.590 straipsnio 2 dalį nuomininkas nuomojamose patalpose savo vaikaitės be nuomotojos (savivaldybės) leidimo neturėjo teisės apgyvendinti, atmestini.
Sistemiškai CK 6.590 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas turi gauti nuomotojo leidimą apgyvendinti nuomos sutartyje nenurodytus asmenis (išskyrus nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktinį (sugyventinį) ir nepilnamečius jų vaikus, kurie gali būti apgyvendinti ir nesant nuomotojo leidimo). O valstybės ar savivaldybės gyvenamosiose patalpose (kaip nagrinėjamu atveju) nuomininkui apgyvendinant asmenis, turinčius teisę būti nuomininko šeimos nariais, nuomotojo leidimo nereikia. Valstybės ar savivaldybės gyvenamosiose patalpose apgyvendinant nuomininko šeimos narį tereikia nuomininko ir pilnamečių šeimos narių sutikimo (išskyrus nuomininko ar jo šeimos nario nepilnamečius vaikus, kurie gali būti apgyvendinti ir nesant nuomininko ir pilnamečių šeimos narių sutikimo).
Atsakovė, kaip nuomininko šeimos narė, po nuomininko mirties turi teisę tęsti nuomos santykius su ieškove (CK 6.602 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė
