D. Š. pagal BK 201 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-885/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55629-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.5.1;

(S)

2.4.6.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Kristinai Čepaitei,

dalyvaujant prokurorei Janinai Pavlovskajai,

nuteistosios D. Š. gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, ir, taikant BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, laisvės apribojimu 6 mėnesiams ir 20 val. trukmės nemokamais viešaisiais darbais, įpareigojant 5 mėnesius neatlygintinai dirbti po 4 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus visiškai sudedant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 28 MGL (1 400 Eur) bauda, jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 20 val. nemokami viešieji darbai, įpareigojant 5 mėnesius neatlygintinai dirbti po 4 val. per mėnesį visuomenės labui bei 28 MGL (1 400 Eur) (Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutartis) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, nustatyta, kad D. Š. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bauda yra vykdoma atskirai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. Š. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su sutuoktiniu Z. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus (2019 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas), nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laikotarpio, gyvenamajame name bei ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), D. Š., turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai laikė 16 talpų bei 1 metalinę gertuvę, kuriuose buvo viso 40,795 l naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija nuo 38,5 iki 43,8 laipsnio, iki 2018 m. lapkričio 21 d., apie 15.00 val., kuomet kratos metu policijos pareigūnai juos surado bei paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistoji D. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nesilaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalies įstatymų reikalavimų ir apkaltinamąją nuosprendį jai priėmė, neteisingai vertindamas ir aiškindamas byloje surinktus duomenis ir nepagrįstai pripažindamas kalta pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Pasak apeliantės, teismo išvada, kad ji kalta, yra neteisinga ir nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, o paremta tik prielaidomis ir teismo vidiniu įsitikinimu.

2.2. Teigia, kad 2018 m. lapkričio 22 d. Z. S. pranešus apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad cigaretes įsigydavo iš V. K., o naminius alkoholinius gėrimus – iš vyro vardu E., gyvenančio Baltojoje Vokėje. Apklausos protokole nėra užsiminta, kad šias draudžiamas veikas jis darė kartu su sutuoktine D. Š., t. y. parodė, kad nežino, ar jo sutuoktinė D. Š. apie jo veiklą ką nors žinojo, konkrečiai nieko pasakyti negali. Todėl Z. S. pranešime apie įtarimą nebuvo kvalifikuojančio požymio – bendrininkų grupės, t. y. nusikalstama veika pagal BK 201 straipsnio 1 dalį buvo inkriminuota vienam asmeniui.

2.3. 2018 m. lapkričio 29 d. apklausta kaip liudytoja D. Š. parodė, kad jų namuose buvo cigarečių, nes jie abu rūkantys, buvo ir alkoholinių gėrimų su Baltarusiškomis banderolėmis bei „naminukės“ savo reikmėms, tačiau, kad jos vyras šiuos daiktus parduodavo kitiems žmonėms, ji nežinojo, taip pat ji nežinojo apie vyro Z. S. ūkiniame pastate slepiamas cigaretes ir naminę degtinę.

2.4. Todėl apeliantė nesupranta, kokiais bylos duomenimis vadovavosi teismas, konstatuodamas - „kaltinamoji teigia, kad įvykio metu jos net nebuvo namuose“, kai tuo tarpu 2018 m. lapkričio 29 d. liudytojo apklausos protokole D. Š. parodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d., apie 15.00 val., ji buvo namuose, ji tą patį patvirtino ir bylą nagrinėjant teisme, tik neprisiminė tikslaus laiko, nes praėjo daugiau nei metai ir parodė, kad įvykio dieną į namus grįžo apie 16.00 val.

2.5. Apeliantė kelia klausimą, kodėl 2019 m. gegužės 15 d. (po Z. S. mirties) dar kartą buvo apklaustas liudytojas V. U., kuris po pusės metų jau prisiminė ir tikslų įvykio laiką, t. y. 13.30 val., ir, kad D. Š. žinojo, kad Z. S. pardavinėja „samagoną“. Šiuos jo parodymus paneigia tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. U. buvo pateikta D. Š. atpažinti iš nuotraukų, kas patvirtina, kad jis D. Š. nepažinojo. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl teismas vertino liudytojo V. U. teisme duotus parodymus kaip pakeistus, kai tuo tarpu jis tik patvirtino įvykio dieną duotus parodymus, kad „alkoholį visada įpildavo Z. S.“. Taigi teismas rėmėsi tik šio liudytojo abejotinais ir jokiais byloje surinktais duomenimis nepatvirtintais 2019 m. gegužės 15 d. parodymais, kurie kelia dideles abejones, ar jie buvo duoti savo valia. Todėl šie įrodymai teismo turėjo būti vertinti kritiškai, o ne pripažinti patikimais. Pasak apeliantės, teismas turėjo ypatingai atsargiai ir kritiškai vertinti policijos pareigūno M. J. parodymus, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi.

2.6. Pažymi, kad šis ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. lapkričio 22 d., specialisto išvada gauta 2018 m. gruodžio 10 d., o 2019 m. gegužės 14 d. ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, mirus įtariamajam Z. S., t. y. gavus specialisto išvadą. 5 mėnesius byloje nebuvo atliktas nei vienas tyrimo veiksmas, nenuginčijamai patvirtinantis, kad Z. S. šią nusikalstamą veiką darė kartu su sutuoktine D. Š., ir po 2019 m. gegužės 15 d. liudytojo V. U. duotų parodymų atsiranda įtarimas D. Š. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį jau su kvalifikuojančiu požymiu – veikdama bendrininkų grupėje su vyru Z. S.. Anot apeliantės, vyro padaryta nusikalstama veika jai perkeliama „automatiškai“.

2.7. Taip pat apeliaciniame skunde teigia, kad visiškai nesuprantama teismo išvada, jog 2018 m. lapkričio 22 d. darant kratą vertėjo nebuvimas realiai D. Š. procesinių teisių nesuvaržė ir BPK 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė, nes ji gyvena Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos pilietė. Klausiama, kuo remiantis teismas padarė šią išvadą, nes D. Š. yra Latvijos Respublikos pilietė, o Lietuvoje gyvena, turėdama leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2018 m. kovo 27 d. iki 2023 m. kovo 21 d.) ir šis leidimas užsieniečiui suteikia teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne Lietuvos Respublikos pilietybę. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai neinformavo, kaip to reikalauja įstatymai, Latvijos atstovybės apie pradėtą baudžiamąjį persekiojimą jų šalies pilietei D. Š.. Juolab, kad teismo posėdžio metu D. Š. parodė, kad ji yra Latvijos pilietė ir visiškai nemoka lietuvių kalbos, o kratos protokolą pasirašė ne savo valia, ją privertė pasirašyti policijos pareigūnai, grasindami sulaikyti ją dviem parom. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino. Vertėjo nedalyvavimas kratos metu yra esminis pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

2.8. Taip pat D. Š. nesutinka su teismo argumentu, kad ji anksčiau teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ji buvo pripažinta kalta pagal BK 201 straipsnio 3 dalį ir jai buvo skirta 28 MGL (1 400 Eur) dydžio bauda. Atkreipė dėmesį, kad 2018 m. spalio 3 d. padaryta nusikalstama veika buvo inkriminuota vienai D. Š., kaip ir 2018 m. lapkričio 22 d. padaryta nusikalstama veika buvo inkriminuota vienam Z. S.. Tai reiškia, kad šias nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnyje, D. Š. ir Z. S. darė atskirai. Vien tas faktas, kad alkoholis buvo laikomas namų valdoje, kurioje jie abu gyvena, nėra pagrindas įtarti, kad jie minimas nusikalstamas veikas būtinai turėjo daryti kartu.

2.9. Apeliantės teigimu, 2019 m. birželio 17 d. pranešus D. Š. apie įtarimą pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, po 10 dienų – 2019 m. birželio 27 d. jai buvo surašytas dar ir administracinio nusižengimo protokolas Nr. 97-ANR P-3281-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalį, dėl tos pačios kratos metu (2018 m. lapkričio 21 d.) rastų ir paimtų cigarečių. Niekaip nesuprantama, kodėl administracinio nusižengimo protokolas surašomas po 7 mėnesių. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. priėmė nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą D. Š. atžvilgiu pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį, nutraukė, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Vien tas faktas, kad cigaretės buvo laikomos namų valdoje, kur ji gyvena, neįrodo D. Š. kaltumo dėl ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. D. Š. sutuoktinis Z. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad tai jis laikė jų namų valdoje rastas cigaretes, davė išsamius parodymus dėl jam pareikšto įtarimo, nurodė asmenis, iš kurių įsigydavo cigarečių ir naminės degtinės. Vadinasi, tai jis, o ne D. Š. turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį. Pasak apeliantės, šis teismo sprendimas visiškai patvirtina šiame skunde išvardintus argumentus dėl neteisingai apkaltintos ir nuteistos D. Š..

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4. D. Š. kaltę dėl padaryto nusikaltimo ginčijo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde. Skunde akcentuojama pagrindinė aplinkybė, kad naminius stiprius alkoholinius gėrimus laikė ir jais prekiavo jos sutuoktinis Z. S., kuris 2019 m. gegužės 4 d. mirė, o ji kratos metu paimtų butelių su alkoholiniais gėrimais nematė ir nežinojo, kur jie buvo laikomi. Anot apeliantės, vien tas faktas, kad alkoholis buvo laikomas namų valdoje, kurioje jie abu gyvena, nėra pagrindas įtarti, kad jie nusikalstamą veiką būtinai turėjo daryti kartu, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

5. Siekiant pagrįsti alkoholinių gėrimų priklausomybę apeliaciniame skunde pabrėžiami nuteistosios sutuoktinio Z. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jam 2018 m. lapkričio 22 d. pranešus apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, jis savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kaip, iš ko, kokia kaina ir kokiems tikslams jis įsigijo namuose laikytus ir policijos paimtus naminius stiprius alkoholinius gėrimus ir cigaretes, bet kad jis nežino, ar jo sutuoktinė D. Š. apie jo veiklą ką nors žinojo. Pirmosios instancijos teismas Z. S. parodymais nesivadovavo, o D. Š. nurodytą versiją, jog naminius stiprius alkoholinius gėrimus laikė ir jais prekiavo jos sutuoktinis Z. S., o ji nieko nematė ir nežinojo, vertino kaip gynybos versiją, siekiant išvengti atsakomybės, pažymėdamas, kad šiuos parodymus paneigia visuma kitų, vienas kitą patvirtinančių įrodymų, kurie sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę.

6. Tiek pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 29 apklausta kaip liudytoja, tiek 2019 m. gegužės 15 d. kaip įtariamoji apklausta D. Š. nurodė, kad ji nežinojo, jog Z. S. kitiems asmenims parduodavo alkoholinius gėrimus ir cigaretes, tačiau matė, kad Z. S. namuose laikydavo alkoholinius gėrimus, iš kurių ir naminukę bei cigaretes su Baltarusijos banderolėmis. 2018 m. lapkričio 21 d., apie 15 val., į namus, kuriuose buvo ji ir jos sutuoktinis, atvyko policijos pareigūnai, kurie atliko kratą jų namuose. Ji nežinojo, kad Z. S. ūkiniame pastate slėpė naminukę bei cigaretes (1 t., b. l. 73-74). Teisme D. Š. pakeitė parodymus, nurodydama, kad įvykio dieną dirbo ir grįžo namo apie 16 val., kai namuose jau buvo atliekama krata. Įvykio dieną ji alkoholinių gėrimų nepardavinėjo, ji išvis to namie nematė (2 t., b. l. 57, 59).

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paneigdamas D. Š. teiginius, kad ne ji, o sutuoktinis pardavė V. U. alkoholinius gėrimus (tikslo realizuoti naminius alkoholinius gėrimus neturėjimo), atsižvelgė į pirminius liudytojo V. U. paaiškinimus pareigūnams, kuomet iš karto po įvykio jis nurodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini) jis įsigijo apie 100 ml „naminio samagono“, už kurį sumokėjo apie 30 centų. „Naminį samagoną“ jam pardavė vyro, kurio pavardė S., sugyventinė. Žino tik tiek, kad minėtas vyras kartu su savo sugyventine alkoholiniais gėrimais Eišiškėse prekiauja jau apie du metus. Netrukus, kai įsigijo „naminį samagoną“, jį sulaikė policijos pareigūnai, kuriems jis iškart viską paaiškino (1 t., b. l. 14). Apklaustas 2019 m. gegužės 15 d., liudytojas patikslino, kad D. Š. žinojo, jog jos sutuoktinis Z. S. parduoda „samagoną“, kartais ji ir pati prekiaudavo „samagonu“, kai namie nebūdavo sutuoktinio, todėl 2018 m. lapkričio 21 d., apie 13.10 val., jis „naminį samagoną“ pirko iš pastarosios, kada Z. S. tuo metu namie nebuvo. Sumokėjo už 100 ml 0,30 Eur (1 t., b. l. 30). V. U. su protokolų turiniu buvo susipažinęs, pasirašė (2 t., b. l. 16, 31). Be to, parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką metu, liudytojas V. U. atpažino D. Š., iš kurios jis 2018 m. lapkričio 21 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini) įsigijo alkoholinių gėrimų. Ir nors teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. U. parodymus pakeitė bei nurodė, kad alkoholinius gėrimus jam pardavė Z. S., tačiau apylinkės teismas jo parodymus vertino kritiškai, kaip siekį padėti išvengti atsakomybės D. Š., kadangi liudytojas teisme neigė ne tik pirkęs iš D. Š. alkoholį, bet ir tai, kad atpažino kaltinamąją pagal nuotrauką, nurodydamas, kad atpažinimas net nebuvo daromas (2 t., b. l. 59-60), bei tai, kad jis būdavo pas D. Š. namuose ir, jos teigimu, išgerdavo su jos vyru. Tokie liudytojo duoti parodymai teisme sudarė pagrindą prokurorui, įvertinus visas bylos aplinkybes, inicijuoti procesą dėl galimai melagingų parodymų davimo, dėl to priimta Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad yra pagrindas labiau remtis pirminio paaiškinimo duomenimis ir vertinti juos kaip patikimesnius, nes užkluptas vietoje asmuo dažniausiai nurodo tikslesnes, iš anksto neapgalvotas bei nesuderintas aplinkybes.

8. Liudytojo V. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes patvirtina ir pareigūno M. J. 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad 2018 m. lapkričio 21 d., dirbant kartu su vyr. tyrėjais S. V., A. Ž., J. M. ir V. Č. (kurie dalyvavo ir atliekant kratą Z. S. ir D. Š. namų valdoje), apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas V. U., pas kurį paviršutinės apžiūros metu striukės kišenėje buvo surasta plastikinė tara su specifinio alkoholio kvapą turinčiu skysčiu viduje. V. U. paaiškino, kad minėtą skystį įsigijo (duomenys neskelbtini) iš vyro, kurio pavardė S., sugyventinės bei nurodė, kad minėtas vyras kartu su savo sugyventine pardavinėja minėtu adresu alkoholį įvairiais kiekiais bei jį laiko namuose ir pagalbinėse patalpose (1 t., b. l. 11). Policijos pareigūnas M. J., atlikęs su kitais pareigūnais kratą Z. S. ir D. Š. namuose, apklaustas teisme nurodė, kad prieš pora valandų iki kratos prie Z. S. ir D. Š. namų buvo sulaikytas asmuo, kuris pirko nedidelį kiekį alkoholio, o pastarasis apklaustas, nurodė, kur pirko. Krata, gautos informacijos pagrindu, buvo atliekama dalyvaujant D. Š., jos sutuoktiniui Z. S. ir jų kaimynui, namuose ir malkinėje buvo rastos cigaretės ir alkoholiniai gėrimai. Prisimena, kad kratos metu kaltinamoji pasakė, jog prekės yra jos (2 t., b. l. 41-42). Iš 2018 m. lapkričio 21 d. kratos protokolo matyti, kad krata buvo atliekama nuo 15.05 val. iki 17.35 val., jos metu dalyvavo D. Š., kuri pateikė pastabas ir savanoriškai padavė 4 talpas su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą (1 t., b. l. 36-38, 39-43). Netikėti tarnybines pareigas vykdžiusio pareigūno parodymais nėra pagrindo. Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo kritiškai vertinti policijos pareigūno M. J. parodymus, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios verstų abejoti apklausto liudytojo parodymų tikrumu (jo nešališkumu). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareigūno parodymai buvo logiški, nuoseklūs, atitiko tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją ir kontekstą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog liudytojas parodymus davė teisme būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti nuteistosios D. Š. parodymai vertintini tik kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Kita vertus, net ir įvertinus nurodytas aplinkybes dėl Z. S. ir D. Š. atliktų veiksmų kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, jos niekaip nepaneigia D. Š. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

10. BK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Šios nusikalstamos veikos objektas – nurodytų alkoholinių gėrimų ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka, o dalykas – išvardyti alkoholiniai gėrimai ir (ar) aparatai jiems gaminti.

11. Minėtoje normoje – BK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo būtinasis subjektyviosios pusės požymis yra tikslas realizuoti nurodytus alkoholinius gėrimus, kuris suprantamas ne tik kaip kaltininko noras nurodytus alkoholinius gėrimus parduoti, bet ir dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktų įrodymų visumą bendrame bylos kontekste. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jiems gabenti panaudotos transporto priemonės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-699/2016, 2K-33-303/2019).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog D. Š. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista už naminių stiprių alkoholinių gėrimų laikymą, bendrai veikdama su sutuoktiniu Z. S., turint tikslą juos realizuoti. D. Š. pirmosios instancijos teisme patvirtino žinojusi apie laikomus alkoholinius gėrimus ir cigaretes, tik, anot jos, nežinojo, kur jos sutuoktinis juos laiko ir, kad parduodavo kitiems žmonėms, o alkoholiniai gėrimai ir cigaretės buvo rasti būtent sutuoktinių Z. S. ir D. Š. gyvenamajame name ir ūkiniame pastate, priklausančiuose Z. S. motinai (2 t., b. l. 57). Teismo išvadą dėl D. Š. žinojimo apie laikomus alkoholinius gėrimus sustiprina ir tai, kad kratos metu ji pati savanoriškai pateikė 4 plastikines talpas su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą (1 t., b. l. 36-37). Tuo labiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, ji anksčiau buvo teista taip pat už naminių stiprių alkoholinių gėrimų laikymą, tik neturint tikslo realizuoti. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad D. Š. 2018 m. spalio 3 d. laikė 56 litrus naminių stiprių alkoholinių gėrimų, o šioje byloje jos namuose 2018 m. lapkričio 21 d. rasta beveik 41 litras naminių stiprių alkoholinių gėrimų. Taigi praėjus gana trumpam laikui po to kai buvo surasti ir paimti iš jos naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, D. Š. kartu su buvusiu sutuoktiniu vėl juos įsigijo bei laikė savo gyvenamojoje vietoje. Tai tik sutvirtina teismo įsitikinimą, kad šie gėrimai buvo laikomi ne tik asmeniniam naudojimui, tačiau ir siekiant juos platinti.

13. Laikymas BK 201 straipsnio 1 dalies prasme yra šio nusikaltimo dalyko buvimas kaltininko žinioje, taigi D. Š. teiginiai, jog įvykio vietoje rasta naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai priklauso Z. S., neturi reikšmės D. Š. atsakomybei pagal BK 201 straipsnio 1 dalį – stiprūs naminiai alkoholiniai gėrimai buvo ir D. Š. žinioje, ji galėjo jais disponuoti ir disponavo be jokių apribojimų (liudytojas V. U. įvykio dieną alkoholinius gėrimus pirko būtent iš D. Š.). Be to, D. Š. apylinkės teisme patvirtino, kad gyvendama su sutuoktiniu viename name, vedė bendrą ūkį, turėjo daržą, jai nebuvo draudžiama naudotis namų valda.

14. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, bendrininkavimas iš esmės yra padaromas bendromis dviejų ar daugiau asmenų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Minėta, kad būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016).

15. Šioje byloje nustatyta, kad sutuoktinių Z. S. ir D. Š. namuose, kratos metu, gyvenamosiose bei negyvenamosiose patalpose ir įvairiose talpose buvo suslėptas nemažas kiekis naminių stiprių alkoholinių gėrimų, viso 40,795 l (40795 cm3). Kaip matyti, alkoholis buvo rastas gyvenamojoje patalpoje, kurio dalį padavė pati D. Š., ir ūkiniame pastate, už sukrautų malkų, taigi visiems šeimos nariams lengvai prieinamose, nuolat naudojamose vietose – virtuvėje, kambaryje esančiose spintelėse, lentynoje, ūkiniame pastate, malkinėje (1 t., b. l. 36-37). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, kad D. Š. matė, žinojo ir suvokė, jog kartu su Z. S. neteisėtai laiko pakankamą kiekį naminių stiprių alkoholinių gėrimų, turint tikslą juos realizuoti, todėl priešingi jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Aptartos aplinkybės rodo, jog D. Š. suvokė, kad ji su sutuoktiniu bendrai daro aptartą nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti. Dėl to pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. Š. pripažino kalta pagal BK 201 straipsnio 1 dalį.

16. Apeliantė skunde atkreipė dėmesį ir į tai, kad ji yra Latvijos pilietė, lietuvių kalbos nemoka, tačiau kratos metu vertėjas nedalyvavo, o kratos protokolą pasirašė ne savo valia. Vadinasi, pasak apeliantės, vertėjo nedalyvavimas kratos metu yra esminis pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

17. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba, o baudžiamojo proceso dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos, užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis šio Kodekso nustatyta tvarka (BPK 8 straipsnio 1, 3 dalys). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylos dokumentai, kurie šio Kodekso nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti raštu išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Lietuvių kalbos nemokantys įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis ar tokio asmens gynėjas ir nukentėjusysis ar jo atstovas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų svarbių bylos dokumentų, su kuriais šio Kodekso nustatyta tvarka jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Toks prašymas gali būti teikiamas tik tais atvejais, kai šių dokumentų ar jų dalių vertimas yra būtinas tam, kad įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar išteisintasis tinkamai pasinaudotų savo teise į gynybą arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. lapkričio 21 d. darant kratą apeliantės gyvenamojoje valdoje vertėjas nedalyvavo. Kita vertus, D. Š. susipažino su Vilniaus VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu atlikti kratą Z. S. ir D. Š. gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tai patvirtino raštu. Apeliantė taip pat pasirašė ir 2018 m. lapkričio 21 d. kratos protokolą, beje, ant šių procesinių dokumentų savo vardą ir pavardę parašė lietuvių kalba, pastabų dėl šio procesinio veiksmo nepareiškė, vertėjo nereikalavo (1 t., b. l. 35, 36-37), o 2018 m. lapkričio 29 d. jos, kaip liudytojos, apklausos protokole nurodyta, kad lietuvių kalbos nemoka, kalba rusų kalba ir susipažinusi su protokolu savo vardą ir pavardę jau parašė rusų kalba (1 t., b. l. 73-74, 76). 2019 m. gegužės 15 d. ji, apklausta kaip įtariamoji, dalyvaujant vertėjui ir gynėjui, susipažinusi su apklausos protokolu vėl pasirašė lietuvių kalba (1 t., b. l. 101, 102). Nors, vadovaujantis pirmiau nurodytomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio nuorašas turėjo būti įteiktas arba išsiųstas nuteistajai D. Š. jai suprantama rusų kalba, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji gavo nuosprendžio nuorašą, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad ji gavo šį procesinį dokumentą išverstą į rusų kalbą, byloje nėra. Tačiau byloje akivaizdu ir tai, kad D. Š., apklausiama kaip įtariamoji, dalyvaudama pirmosios instancijos teisme, rašydama apeliacinį skundą, suprato Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį ir 2018 m. lapkričio 21 d. kratos protokolą, nes skundo argumentai yra susiję ir su kratos rezultatų, jos teisėtumo ginčijimu ir kyla iš minėtų dokumentų turinio. Be to, apeliantė viso tolesnio bylos proceso metu naudojosi vertėjo, gynėjo paslaugomis (BPK 8 straipsnio 3 dalis, 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina ir tai, kad D. Š. per apeliacinio apskundimo laikotarpį neprašė teismo atsiųsti jai išverstus pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus (tiek nuosprendį, tiek atskirąją nutartį ir nutartį dėl klaidos ištaisymo), tačiau pateikė išsamų, kaip minėta, skundą, kuriame išdėstė aiškius ir logiškus prieštaravimus teismo sprendimui. Taigi, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. Š. tiek kratos protokolo, tiek skundžiamo nuosprendžio (ir paminėtų nutarčių) turinys yra žinomas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad BPK 8 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas iš esmės nesuvaržė įstatymų garantuotų nuteistosios teisių, negali būti laikomas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį.

19. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. Š. 2018 m. lapkričio 21 d. kratos protokolą, kaip minėta, pasirašė lietuvių kalba, pastabų dėl kratos darymo pagrindų, tvarkos, kviestinio dalyvavimo ar kitų aplinkybių nepareiškė, šio protokolo nuorašas jai įteiktas. D. Š. pastabų dėl kratos jos gyvenamojoje valdoje taip pat nepareiškė ir susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga (1 t., b. l. 146). Be to, ikiteisminio tyrimo metu D. Š. galėjo ginčyti kratos teisėtumą ir ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį daryti kratą apskųsti apygardos teismui (BPK 145, 160¹, 440 straipsniai), taip pat ji turėjo teisę prokurorui apskųsti ir ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus tiek dėl kratos, tiek dėl per ilgo proceso (BPK 62 straipsnis), tačiau šiomis savo teisėmis nepasinaudojo. To negalima paaiškinti įstatymo nežinojimu, nes kitą dieną, kai buvo padaryta krata, D. Š. sutuoktiniui buvo užtikrinta teisė į gynybą, pakviečiant advokatą. Beje, ta pati advokatė D. Kisinienė šiuo metu ir gina D. Š. (1 t., b. l. 78, 80).

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Š. yra Latvijos pilietė, 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu Z. S. ir gyvena Lietuvoje, šiuo metu yra našlė (1 t., b. l. 134). Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad D. Š. yra ir Lietuvos Respublikos pilietė, todėl ši aplinkybė šalintina iš skundžiamo nuosprendžio įžanginės dalies.

21. Įvertinus aptartas aplinkybes dėl stiprių naminių alkoholinių gėrimų buvimo ir nuteistosios D. Š. žinioje, taip pat atsižvelgus į rasto naminio alkoholio pakankamą kiekį, kuris yra per didelis asmeniniam naudojimui, šio alkoholio radimo vietą ir aplinkybes (alkoholis rastas kartu su pinigais, cigaretėmis ir tuščia tara, galimai skirta šiam alkoholiui paskirstyti mažesniais kiekiais prieš realizuojant), taip pat atsižvelgus į policijos pareigūno M. J. ir liudytojo V. U. (ikiteisminio tyrimo metu duotus) parodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog D. Š. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius duomenis, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiama D. Š. kaltė dėl padaryto nusikaltimo, nurodė šių įrodymų sąsajumą tarpusavyje, pateikė motyvus, kodėl jais grindžiamas nuosprendis. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

22. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad D. Š., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 20 val. nemokami viešieji darbai, įpareigojant 5 mėnesius neatlygintinai dirbti po 4 val. per mėnesį visuomenės labui. BK 67 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių taikymą, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. Tai yra baigtinis sąrašas baudžiamojo poveikio priemonių, kurias galima skirti kartu su bausmėmis, tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, negali būti skiriama kartu su bausme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis keistina, panaikinant D. Š. vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu skirtus 20 val. nemokamų viešųjų darbų, įpareigojant 5 mėnesius neatlygintinai dirbti po 4 val. per mėnesį visuomenės labui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 2 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

nuteistosios D. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti šiuo nuosprendžiu D. Š. paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 val. trukmės nemokamus viešuosius darbus, įpareigojant 5 mėnesius neatlygintinai dirbti po 4 val. per mėnesį visuomenės labui.

Laikyti, kad D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams ir 28 MGL (1 400 Eur) dydžio bauda.

Iš nuosprendžio įžanginės dalies pašalinti aplinkybę, kad D. Š. yra ir Lietuvos Respublikos pilietė.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Arūnas Bartkus

Julita Dabulskytė-Raizgienė

Nijolė Žimkienė