Civilinė byla Nr. 3K-3-179-1075/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30059-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1; 1.3.2.5.2; 1.3.2.5.6; 3.3.3.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl darbo sutarties nutraukimo ir įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į pareigas, kompensacijos priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išbandymo sąlygos nustatymą darbo sutartyje, sudarytoje tarp iš valstybės biudžeto finansuojamos įstaigos ir jos konkurso būdu atrinkto darbuotojo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas D. V., nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. DGKS-5644 darbo byloje Nr. APS-131-13857, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu; panaikinti atsakovo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir NKSC) direktoriaus 2019 m. birželio 14 d. įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 16P-50; panaikinti NKSC direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. P-64 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su D. V.“ ir grąžinti ieškovą į darbą – į NKSC Informacijos saugumo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus turto valdymo inžinieriaus pareigas; iš atsakovo ieškovui priteisti: kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo momento (2019 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. kovo 21 d. buvo priimtas į NKSC Informacijos saugumo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus turto valdymo inžinieriaus pareigas ir su juo buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 17P-38 (toliau – ir Darbo sutartis), kuria jam ir NKSC nustatytas 3 mėnesių trukmės išbandymo terminas. 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. P-64 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su D. V.“ pripažinta, jog jo darbo bandomuoju laikotarpiu rezultatai yra nepatenkinami ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 36 straipsnio 3 dalimi ir 65 straipsniu, Darbo sutartis nutraukta.
4. Ieškovas, ginčydamas atsakovo išvadas dėl jo darbo, kurių pagrindu priimti ginčijami sprendimai, nurodė, kad jis neturėjo teisinio pagrindo priimti materialaus turto, jo pareigybės aprašyme nebuvo nustatyta, jog šias pareigas einantis asmuo yra materialiai atsakingas, todėl, nepakeitus pareigybės aprašymo, jis negalėjo prisiimti atsakomybės būti materialiai atsakingu asmeniu. Be to, susipažinus su įmonėje esančia situacija paaiškėjo, jog nebuvo žinoma, kur yra dalis turto. Pažymėjo, kad užduoties, susijusios su darbuotojų sveikatos patikrinimu už 2019 m. pirmąjį pusmetį, objektyviai atlikti negalėjo, nes gavo neigiamus atsakymus dėl galimybės organizuoti būtinus užduočiai tinkamai įvykdyti reikalingus pirkimus. Nurodė, kad jis taip pat negalėjo atlikti užduoties, susijusios su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų atnaujinimu, nes negavo leidimo susipažinti su darbuotojų pareigybių aprašymais.
5. Anot ieškovo, atsakovas jo išbandymo rezultatus įvertino remdamasis subjektyviomis priežastimis, nesusijusiomis su jo profesinėmis, dalykinėmis, asmeninėmis savybėmis. Teigė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinės žalos, nes buvo sumenkinta jo reputacija, pats neteisėto atleidimo iš darbo faktas yra lygus psichologiniam smurtui prieš jį, jis bijojo atvykti į darbą, jam prasidėjo sveikatos problemos, dėl streso atsirado nemiga, kūno svorio pokyčių, dusulys, kraujospūdžio padidėjimas, kurie tęsiasi iki šiol.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad išbandymas šalių sudarytos Darbo sutarties 5 punkte buvo nustatytas tiek atsakovo, tiek ieškovo iniciatyva. Todėl teismas padarė išvadą, kad, pasirašydamas Darbo sutartį, ieškovas patvirtino sutikimą su joje nustatytomis sąlygomis, kartu pritarė nustatytai išbandymo sąlygai.
8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2010">3K-3-58/2010</a>, pabrėžė, kad išbandymo rezultatų, t. y. darbuotojo tinkamumo dirbti sulygtą darbą, vertinimas yra išimtinai darbdavio prerogatyva. Teismo pareiga yra tik patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. Remdamasis tuo, teismas toliau vertino, ar tokį pagrindą atsakovas nagrinėjamu atveju turėjo.
9. Teismas nurodė, kad, pagal DK 24 straipsnio nuostatas, darbuotojas privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, vengti interesų konflikto, siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo, pagal DK 32 straipsnio nuostatas, darbuotojas yra pavaldus darbdaviui, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad ieškovas darbe elgėsi savavališkai, viršijo savo įgaliojimus, nemokėjo dirbti komandoje, konfliktavo, neetiškai, nepagarbiai bendravo, šaukė, atsikalbinėjo, o paskirtas materialiai atsakingu asmeniu jis atsisakė perimti turtą. Ieškovas nesutiko, kad jis darbe elgėsi nepagarbiai, neetiškai, tačiau pripažino, kad perimti turtą atsisakė. Teismas pabrėžė, kad NKSC direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakyme Nr. 72Ū-11 „Dėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 72Ū-17 „Dėl atsakingų už patikėtą turtą asmenų skyrimo, jų teisių ir pareigų nustatymo bei atsakingų už patikėtą turtą asmenų parašų pavyzdžių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2019 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. 72Ū-11), su kuriuo ieškovas buvo susipažinęs pasirašytinai, aiškiai nurodyta, jog ieškovas yra įtraukiamas į atsakingų už nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį, trumpalaikį materialųjį turtą, įskaitant ir turtą, apskaitytą nebalansinėje apskaitoje, bei pagal panaudos ir nuomos sutartis gautą turtą asmenų sąrašą, todėl, akivaizdu, jis privalėjo ir galėjo atlikti jam skirtą užduotį – perimti turtą, tačiau tai daryti jis atsisakė. Atsakovo atstovės teiginys, išsakytas teismo posėdžio metu, jog ieškovas jai nurodė, kad jis neatsisako atlikti užduoties (perimti turto), bet to nedarys, ieškovo parašyto elektroninio laiško tiesioginiam vadovui turinys, paties ieškovo į bylą pateiktas jo darytas jo pokalbio su NKSC Personalo skyriaus darbuotoja garso įrašas, kuriame girdimas ieškovo bendravimas su NKSC atstove pakeltu tonu, taip pat teismo posėdžio metu paties ieškovo paaiškinimų teikimo turinys ir būdas atskleidžia ieškovą kaip asmenį, išvedžiojantį teiginius, negebantį koncentruotai atsakyti į užduodamus klausimus, negebantį suprasti nagrinėjamo klausimo esmės, pervertinantį savo žinias ir galimybes, pasižymintį subordinacijos suvokimo stoka, o tai, akivaizdu, neigiamai veikė atmosferą NKSC kolektyve ir sudarė pagrindą atsakovui padaryti išvadą, kad ieškovas dėl savo asmeninių savybių negali dirbti sulygto darbo. Taip pat atsakovas teigė, kad ieškovas atmestinai vykdydavo jam patikėtus darbus, ieškodavo priežasčių, kaip jam pavesto darbo neatlikti, kaltino NKSC dėl lėšų stygiaus, tačiau iš tiesų pats, atsakovo kelis kartus raginamas žodžiu, taip ir neatliko rinkos tyrimo, nesužinojo preliminarių perkamų paslaugų kainų tam, kad būtų galima kuo tiksliau suplanuoti lėšas ir įtraukti pirkimą dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų į pirkimų planą, kas, matyti, NKSC buvo atlikta kitų darbuotojų po ieškovo atleidimo iš darbo. Atsakovas teigė, kad ieškovas laukė siūlymų dėl instrukcijų, susijusių su darbo sauga, kaltindamas NKSC darbuotojus jų neveikimu, ir 2 mėnesius nevykdė jam skirtos užduoties, netinkamai ieškovo vykdytas pareigas patvirtina elektroninis laiškas; ieškovas viršijo savo įgaliojimus atlikdamas užduotį, kuri jam nebuvo paskirta, organizavo priešgaisrinio vandentiekio siurblinės stoties bandymus, tą patvirtina elektroninis laiškas, nesilaikė darbų atlikimo nustatytos tvarkos, tą patvirtina elektroninis laiškas; visa tai parodo ieškovo, kaip darbuotojo, aplaidumą ir atsainų požiūrį į jam pavestas atlikti pareigas, subordinacijos suvokimo stoką.
10. Teismas vertino, kad NKSC nebuvo patenkintas ieškovo atliekamu darbu bei jo asmeninėmis savybėmis, bendravimu, elgesiu, ieškovas nepakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, nesutiko laiku ir tiksliai vykdyti teisėtų atsakovo nurodymų, tinkamai atlikti pavesto darbo, bendravo neetiškai, konfliktavo, akivaizdu, nesuprato subordinacijos svarbos darbe, o tai lėmė neigiamos atmosferos kolektyve kūrimą. Įvertinęs visa tai, teismas konstatavo, kad aplinkybės dėl ieškovo padarytų DK 24 straipsnio pažeidimų byloje įrodytos.
11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog ieškovas neišlaikė išbandymo, nes jo darbo rezultatai buvo nepatenkinami, jis dėl savo asmeninių savybių negali dirbti sulygto darbo. Ieškovo poelgiai neatitiko atsakovo poreikių, pirmiau aptartas ieškovo elgesys, akivaizdu, padarė neigiamą įtaką kitų darbuotojų darbo sąlygoms, atmosferai darbe, todėl atsakovas tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovas neišlaikė išbandymo, ir tuo pagrindu pagal DK 36 straipsnio 3 dalį nutraukti su juo Darbo sutartį.
12. Teismas nenustatė procedūrinių atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimų.
13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
14. Pasisakydama dėl išbandymo termino nustatymo teisėtumo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei DK, nei Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatose nėra nurodyta, kad darbo sutartyse, sudaromose su valstybės ir savivaldybių įmonėmis, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamomis valstybės ir savivaldybių įstaigomis ir viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, negali būti sulygta dėl išbandymo. Galimybė nustatyti papildomą sąlygą dėl išbandymo yra įtvirtinta DK 36 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju sąlyga dėl išbandymo yra nustatyta tiek atsakovui, tiek ieškovui, todėl teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad, pasinaudodamas savo, kaip stipresnės sutarties šalies, pozicija, atsakovas primetė jam išbandymo sąlygą.
15. Teisėjų kolegija nagrinėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar į ieškovo pareigas įėjo nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo ir trumpalaikio materialiojo turto saugojimas ir ar tai nebuvo papildomas darbas jam, kaip NKSC Informacijos saugumo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus turto valdymo inžinieriui, įvertinus tai, kad planuojami perduoti informacinių technologijų ištekliai ir priemonės yra faktiškai naudojami NKSC Kibernetinio gynybos departamento funkcijoms vykdyti ir kad šis turtas nėra susijęs su jo darbu ir (ar) NKSC Bendrųjų reikalų skyriui priskirta veiklos kompetencija tvarkant informacinių technologijų resursus. Nagrinėdama šį argumentą teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo pareigybės aprašymo 3 punkte nurodyta, jog jo pareigybė yra reikalinga NKSC materialiniams ištekliams valdyti, prižiūrėti, darbų saugai užtikrinti, o 6.12 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis darbuotojas užtikrina NKSC veiklai skirtų išteklių priežiūrą, t. y., priešingai nei teigia ieškovas, turto valdymo inžinierius yra atsakingas už visų atsakovo išteklių priežiūrą, neišskiriant jų pagal konkrečius atsakovo padalinius. 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 72Ū-11 ieškovas buvo įtrauktas į atsakingų už nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį, trumpalaikį materialųjį turtą, įskaitant ir turtą, apskaitytą nebalansinėje apskaitoje, bei pagal panaudos ir nuomos sutartis gautą turtą asmenų sąrašą. Vertinimo išvados 2.1 punktu ieškovui nustatyta užduotis iki 2019 m. gegužės 15 d. perimti turtą iš A. T., atlikus neeilinę turto inventorizaciją, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims. Todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, jog ši užduotis ieškovui buvo papildoma, ir teisingai nusprendė, kad jis jam paskirtos užduoties neatliko, neturėdamas tam pagrindo.
16. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad vertinimo išvados 2.5 punkte nurodyta užduotis organizuoti sveikatos patikrinimus NKSC darbuotojams ieškovui paskirta nepagrįstai. Ieškovui pavestų vykdyti specialisto funkcijų teisėtą priskyrimą patvirtina ieškovo pareigybės aprašymo 6.8 punktas, kuriame nustatyta, kad šias pareigas einantis darbuotojas instruktuoja NKSC darbuotojus darbo saugos klausimais pagal parengtas ir patvirtintas instrukcijas, pildo instruktavimo žurnalus ir vykdo kitas darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkcijas. Ieškovo argumentą, kad jis neturėjo galimybės įvykdyti vertinimo išvados 2.5 punkte nurodytos užduoties, paneigia nustatyta aplinkybė, jog NKSC darbuotojų sveikata buvo patikrinta iš karto po to, kai ieškovas buvo atleistas iš pareigų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartį bei ieškinį tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismai, nusprendę, kad išbandymo sąlyga į Darbo sutartį įtraukta teisėtai, pažeidė DK 41 straipsnio 3 dalies ir Aprašo 22 punkto nuostatas. Aprašas yra priskiriamas viešosios teisės sričiai; sudarydamas Darbo sutartį su ieškovu, atsakovas veikė kaip viešosios teisės subjektas, vykdantis jam pavestas viešojo administravimo funkcijas. Kadangi viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, šio viešosios teisės sričiai priskiriamo Aprašo nuostatų aiškinimas ir taikymas negali būti išplėstinis. DK 41 straipsnio 3 dalies specialioji norma, reglamentuojanti viešųjų subjektų darbo sutarčių sudarymo ypatumus, nenustato išbandymo laikotarpio. Remiantis tuo laikytina, kad atsakovas neturėjo teisės sudaryti Darbo sutarties su išbandymo laikotarpiu.
17.2. Teismai netinkamai aiškino būtinąją Darbo sutarties sąlygą – darbo funkciją ir tokiu būdu pažeidė DK 33 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas ieškovui gali priskirti papildomas darbo funkcijas – nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo, trumpalaikio materialiojo turto saugojimą – tiesiog priimdamas papildomą įsakymą, nors sudarant Darbo sutartį dėl šių darbo funkcijų ir nebuvo sutarta (ieškovo pareigybės aprašyme šių funkcijų nebuvo). Apeliacinės instancijos teismas iš ieškovo pareigybės aprašymo nustatė, kad ieškovas kaip turto valdymo inžinierius yra atsakingas už visų atsakovo išteklių priežiūrą, neišskiriant jų pagal konkrečius atsakovo padalinius. Tačiau akivaizdu, kad materialinių išteklių valdymas ir priežiūra yra ne tas pats kaip materialinė atsakomybė už konkretų turtą. Tokiu atveju kyla klausimas, ar pareigybės aprašymo nuostatos, kuri apibrėžia būtinąją Darbo sutarties sąlygą (darbo funkciją), aiškinimas gali būti išplėstinis, ar, priešingai, šių nuostatų būtina preciziškai laikytis. Ieškovo nuomone, išplėstas pareigybės aprašymo traktavimas pažeidžia darbuotojo teisę prieš sudarant sutartį susitarti dėl darbo funkcijų ir už sulygtą darbą gauti atitinkamą atlyginimą.
18. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nagrinėjamu atveju atsakovas neveikia kaip viešojo administravimo subjektas, t. y. byla kilusi ne dėl valstybės institucijų, vykdančių joms pavestus įgaliojimus, kurios nesilaiko joms nustatytų imperatyvių draudimų, bet dėl veiksmų, kuriais atsakovas užtikrino viešojo administravimo subjekto veiklos vykdymą.
18.2. Lyginant su anksčiau galiojusiu Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (2002 m. birželio 4 d. įstatymas Nr. IX-926), nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiame DK nėra draudimo nustatyti išbandymo terminą pareigoms, užimamoms konkurso būdu. Taip pat tokio draudimo ar apribojimo susitarti dėl išbandymo laikotarpio nėra jokiame kitame teisės akte nepriklausomai nuo to, ar darbdavys yra viešojo administravimo subjektas. Įstatymų leidėjas, nuo 2017 m. liepos 1 d. panaikinęs labai aiškų draudimą, nusprendė, kad bet kuri darbo sutarties šalis turi teisę nuspręsti dėl išbandymo, kaip ir dėl kitų papildomų darbo sutarties sąlygų ar dėl kitų darbo santykių ypatumų, pavyzdžiui, nepanaudotų atostogų suteikimo, darbo sąlygų keitimo ir pan.
18.3. Ieškovas reikalavimo pripažinti negaliojančia Darbo sutarties sąlygą dėl išbandymo nebuvo pareiškęs ginčą nagrinėjant DGK, taip pat nebuvo jo pareiškęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Darytina išvada, kad kasacinis teismas neturi nagrinėti ieškovo kasaciniame skunde keliamos DK 41 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo problemos.
18.4. Atsikirsdamas į ieškovo argumentą dėl vertinimo išvados 2.1 punktu priskirtos 4-osios užduoties nepagrįstumo, atsakovas nurodė, kad laikosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000 suformuluoto išaiškinimo, jog įstatymai nereikalauja, kad darbdavys ir darbuotojas iš karto detaliai susitartų dėl visų darbų, kuriuos priimamam į darbą darbuotojui gali tekti dirbti. Darbo sutarčiai sudaryti pakanka susitarti dėl darbo funkcijos, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų. Darbo funkcijos apimtis, t. y. konkretus atliktinas darbas, gali būti detalizuojama vėliau, jau vykdant darbo sutartį. Darbo funkcijos apimtis nebūtinai turi būti specialiai apibrėžta darbo sutartyje, ji taip pat gali būti nusakyta lokaliniais norminiais aktais, pavyzdžiui, pareiginėmis instrukcijomis, be to, ji gali būti aiški jau iš paties darbo ar pareigybės pavadinimo. Kartu, kai sprendžiamas klausimas, ar šalių valia dėl darbo funkcijų buvo pakankamai suderinta, būtina atsižvelgti ir į darbuotojo išsimokslinimą, patirtį, vertinant, ar jie davė darbdaviui pakankamą pagrindą manyti, kad priimamas į darbą asmuo suprato savo būsimas darbo funkcijas ir sutinka su jomis.
18.5. Ieškovo argumentas dėl šios nutarties 18.4 punkte nurodytos užduoties priskyrimo teisėtumo nagrinėjamam ginčui neturi įtakos, nes, be šios užduoties, ieškovo išbandymo rezultatų pripažinimą nepatenkinamais lėmė ir kitų keturių užduočių neįvykdymas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išbandymo sąlygos nustatymo darbo sutartyje, sudarytoje tarp iš valstybės biudžeto finansuojamos įstaigos ir jos konkurso būdu atrinkto darbuotojo
19. Darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos (DK 33 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 42 straipsnio 1 dalis). Tokios sąlygos yra darbo funkcija, darbo apmokėjimas ir darbovietė (DK 33 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 1 dalis).
20. Papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama (DK 33 straipsnio 3 dalis).
21. Viena iš papildomų darbo sutarties sąlygų yra susitarimas dėl išbandymo. Šį susitarimą reguliuoja DK 36 straipsnis. Šio susitarimo tikslas įtvirtintas DK 36 straipsnio 1 dalyje, juo yra siekiama patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui. Šalys, sudarydamos darbo sutartį, yra laisvos sulygti dėl išbandymo laikotarpio sąlygos, kuri gali būti nustatyta vienos ar abiejų šalių naudai. Išbandymo sąlygos darbdavio naudai aptarimas sudarytoje ir įsigaliojusioje darbo sutartyje, be kita ko, reiškia ir tai, kad pripažinęs, jog išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 36 straipsnio 3 dalis).
22. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad išbandymo sąlyga į ginčo Darbo sutartį yra įtraukta neteisėtai, pažeidžiant DK 41 straipsnio 3 dalies ir Aprašo 22 punkto nuostatas (šios nutarties 17.1 punktas). Ieškovas kasacinio skundo argumentais iš esmės siekia įrodyti, kad išbandymo sąlyga negali būti nustatyta darbuotojams, parenkamiems konkurso būdu pagal DK 41 straipsnio 3 dalies ir Aprašo reikalavimus.
23. Darbo teisės normų aiškinimo principus reglamentuoja DK 5 straipsnis. Jame nustatyta, kad: siekiant užtikrinti DK sistemiškumą ir jo struktūrinių dalių suderinamumą, taikomos šio kodekso normos aiškinamos atsižvelgiant į šio kodekso sistemą ir struktūrą (1 dalis); darbo teisės normose vartojami žodžiai ir jų junginiai aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę, išskyrus atvejus, kai iš konteksto aišku, kad žodis ar žodžių junginys vartojamas specialiąja – teisine, technine ar kitokia reikšme; jeigu bendrinė ir specialioji žodžio reikšmės nesutampa, pirmenybė teikiama specialiajai žodžio reikšmei (2 dalis); nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į DK ir aiškinamos normos tikslus ir uždavinius (3 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad šios normos įtvirtina sisteminio, gramatinio (lingvistinio) ir teleologinio DK normų aiškinimo taisyklių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, 24 punktas).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, DK normų sisteminis ir gramatinis aiškinimas patvirtina, kad nei DK 36, 41, nei kitų DK straipsnių, nei Aprašo nuostatos nedraudžia darbo sutarties šalims sulygti dėl išbandymo taip pat ir tuo atveju, kai darbuotojai yra parenkami konkurso būdu. Tokią išvadą patvirtina ir istorinis darbo teisės normų vystymosi kontekstas.
25. Minėta, kad DK 36 straipsnis, reguliuojantis susitarimą dėl išbandymo, leidžia darbo sutarties šalims susitarti dėl išbandymo. Šis straipsnis nenustato jokių specialių taisyklių, susitarimo sąlygų tam atvejui, kai darbuotojai yra parenkami konkurso būdu. Šis straipsnis nenustato ir jokio draudimo sutarties šalims susitarti dėl išbandymo atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai yra parenkami konkurso būdu. Tokio draudimo nenustato nei DK 41, nei kiti DK straipsniai. Priešingai, iki DK įsigaliojimo galiojusiame teisiniame reguliavime buvo expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad išbandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant į darbą asmenis: 1) iki aštuoniolikos metų; 2) pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti; 3) darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę; 4) kitais darbo įstatymų nustatytais atvejais (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926) redakcijos 105 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu siekiama pakeisti darbo santykių reglamentavimą, juos liberalizuoti bei atsisakyti perteklinių normų, kurios praktikoje arba nenaudojamos iš viso, arba jų naudojimas darbdaviams sukelia papildomas tiek laiko, tiek finansines sąnaudas. Įvertinus šiuos įstatymų leidėjo ketinimus, galima daryti išvadą, kad draudimo susitarti dėl išbandymo asmenims, parenkamiems konkurso būdu, panaikinimas yra viena iš įstatymo leidėjo ketinimo liberalizuoti darbo santykių reglamentavimą išraiškų. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jei darbuotojas yra parenkamas konkurso būdu, šalys, sudarydamos darbo sutartį, taip pat yra laisvos sulygti dėl išbandymo laikotarpio sąlygos. Šios išvados nepaneigia DK 41 straipsnio 3 dalyje nustatytas reguliavimas.
26. DK 41 straipsnis reguliuoja ikisutartinius darbo sutarties šalių teisinius santykius. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (normos redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 31 d.). Taigi, ši įstatymo norma pavedė Vyriausybei nustatyti pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir detalizuoti tokių konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką, jei tokia tvarka nėra nustatyta specialiaisiais įstatymais. Nustatytas reguliavimas reiškia, kad šioje normoje nurodytas darbdavys neturi teisės savo nuožiūra organizuoti ir vykdyti konkursą darbuotojui parinkti, tačiau turi laikytis Vyriausybės nustatytos tvarkos.
27. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas ir Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, įgyvendinantis DK 41 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“.
28. Konkurso organizavimas ir vykdymas apima: konkurso paskelbimą; dokumentų, kuriuos būtina pateikti norint dalyvauti konkurse, pateikimą ir priėmimą; pretendentų užimti pareigybę įmonėje, įstaigoje atrankos komisijos sudarymą ir asmenų, pageidaujančių dalyvauti konkurse, atranką (Aprašo 2 punktas). Aprašo 22 punktas nustato, kad konkursą laimėjęs pretendentas priimamas į pareigas.
29. Įvertinus DK 41 straipsnio pavadinimą „darbo sutarties šalių ikisutartiniai santykiai“, straipsnio struktūrą ir turinį, darytina išvada, kad šis straipsnis yra skirtas darbdavio ir asmens, dar tik ateityje ketinančio būti susaistyto darbiniais įsipareigojimais su šiuo darbdaviu, teisėms ir pareigoms apibrėžti. Kitaip tariant, minėto straipsnio tikslas – sureguliuoti tuos fizinio asmens ir darbdavio santykius, kurie kyla jiems derantis dėl darbo sutarties sąlygų ir jos sudarymo (pvz., šalys viena kitai teikia duomenis, reikalingus darbo sąlygoms įvertinti (būsimam darbuotojui), asmens gebėjimų atitikčiai iškeltiems reikalavimams nustatyti (darbdaviui), ir pan.). Minėtų santykių turinį apimančios teisės ir pareigos nustatytos šalims nepriklausomai nuo to, ar siekiama sudaryti darbo sutartis iš tikrųjų bus sudaryta.
30. DK 41 straipsnio 3 dalies normos taikymo sritis apibrėžta žodžių junginiu „darbuotojui parinkti“. Tai reiškia, kad ši norma skirta leistinam šalių (pirmiausiai darbdavio) elgesiui išimtinai ikisutartinėje santykių stadijoje reguliuoti. Reikia turėti omeny ir tai, kad konkursą laimėjęs asmuo turi teisę ne tik reikalauti, kad su juo būtų sudaryta darbo sutartis, kaip nurodyta šioje normoje, bet ir teisę atsisakyti ją sudaryti, kas suprantama kaip laisvės pasirinkti darbą įgyvendinimo išraiška (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nei eksplicitiškai, nei implicitiškai aiškinant minėtoje dalyje nustatytas normas, išvados dėl kitų nei ikisutartinėje stadijoje susiklosčiusių santykių sureguliavimo daryti negalima. DK 41 straipsnio 3 dalimi ir ją įgyvendinančiais teisės aktais (Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašu ir Aprašu) siekiama nustatyti šioje normoje nustatyto darbdavio materialinės teisės (kartu – ir pareigos) atrinkti darbuotojus į tam tikrų kategorijų pareigybes įgyvendinimo (procedūrinę) tvarką, tačiau ne nustatyti kito pobūdžio materialines šalių teises ar pareigas. Tai reiškia, kad DK 41 straipsnio 3 dalį ir ją įgyvendinančius teisės aktus nėra pagrindo aiškinti kaip ribojančius ar draudžiančius darbo sutarties šalims sulygti dėl išbandymo tuo atveju, kai darbuotojai yra parenkami konkurso būdu.
31. Bylos faktiniais duomenimis, Darbo sutartyje išbandymo laikotarpio sąlyga yra nustatyta abiejų šalių naudai ir būtent ja pasinaudojo atsakovas. Duomenų, kad ieškovas minėtą sąlygą prisiėmė dėl suklydimo, spaudimo ar esant kitoms aplinkybėms, dariusioms įtaką jo tikrajai valiai, byloje nėra ir tokių aplinkybių buvimo ieškovas neįrodinėjo. Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas išbandymo laikotarpio sąlygą taikė nepagrįstai.
32. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, daro išvadą, kad ieškovo kasacinio skundo argumentas dėl negalimumo darbo sutarties šalims sulygti dėl išbandymo tuo atveju, kai darbuotojai yra parenkami konkurso būdu, yra nepagrįstas.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir bylos procesinės baigties
33. Kasaciniame skunde ieškovas teisės taikymo aspektu kelia klausimą dėl jam kaip darbuotojui Darbo sutartimi neaptartos darbo funkcijos – nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo, trumpalaikio materialiojo turto saugojimo – priskyrimo teisėtumo. Nurodo, kad toks atsakovo elgesys pažeidė jo teises tiesiogiai, nes vėliau atsakovas šios funkcijos atlikimą vertino išbandymo rezultatų kontekste. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad tinkamas minėtos funkcijos atlikimas yra tik viena iš penkių užduočių, kurių bendras neįvykdymas lėmė ieškovo atleidimą iš pareigų esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams.
34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo išbandymo rezultatai nepatenkinami ir jis neišlaikė išbandymo dėl to, jog atsisakė vykdyti jam pavestą užduotį dėl turto perėmimo, neįvykdė užduoties iki 2019 m. birželio 1 d. suorganizuoti NKSC darbuotojų sveikatos patikrinimą, neįvykdė užduoties iki 2019 m. gegužės 30 d. parengti, suderinti ir patvirtinti instrukcijas, susijusias su darbo sauga, sveikatos, gaisrinės sauga, neveikė pagal duotus atsakovo nurodymus atlikti rinkos tyrimą dėl perkamų paslaugų kainų, kas buvo būtina atliekant NKSC darbuotojų sveikatos patikrinimus. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytą argumentą, kad ieškovo išbandymo rezultatų vertinimą lėmė ne viena, o kelios užduotys ir funkcijos. Tačiau ieškovas kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu klausimų dėl kitų pagrindų, nulėmusių jo darbo rezultatų įvertinimą kaip nepatenkinamų, nekelia.
35. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo. Tas pats yra taikoma ir kasaciniam teismui vykdant jam priskirtą teismų praktikos formavimo vienodinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzUtMTA3NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-175-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-175-1075/2020">3K-3-175-1075/2020</a>, 32 punktas). Byloje konstatavus, kad ieškovas neginčija visų pagrindų, kurių kompleksinis įvertinimas nulėmė neigiamą jo darbo rezultatų įvertinimą, dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su papildomos darbo funkcijos priskyrimu, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamam ginčui spręsti, teisėjų kolegija nepasisako. Teisės aiškinimas žinant, kad toks aiškinimas neturės įtakos ieškovo teisėms nagrinėjamoje byloje, būtent ir reikštų abstraktų ir hipotetinį teisės aiškinimą, o tai neatitiktų įstatymu pavestos kasaciniam teismui funkcijos vykdymo.
36. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad vadovaujantis kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Ši nuostata reiškia, kad, šioje byloje ieškovo kasacinį skundą atmetus, turi būti sprendžiamas priešingos šalies (atsakovo) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisiant jas iš ieškovo klausimas. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą neprašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, dėl šios priežasties minėtas klausimas byloje nespręstinas.
38. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Šie asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio, be kita ko, už kasacinius skundus (CPK 83 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad nepaisant to, jog kasacinis skundas atmestinas, jį paduodant mokėtinas žyminis mokestis valstybei iš ieškovo nėra priteistinas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
